Administracinė byla Nr. I-63-162/2009 m.
Bylos kategorija 1.7
Procesinio sprendimo kategorija 11.12; 74 (S)
2009 m. balandžio 23d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos
administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios
Gumuliauskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Irmos Čuchraj, Aušrelės
Mažrimienės, sekretoriaujant Eglei Mikelionienei, dalyvaujant pareiškėjui R.M.,
jo atstovei advokatei Rūtai Čilinskaitei, atsakovės Klaipėdos apskrities
viršininko administracijos atstovei Agnei Pocevičiūtei, atsakovės Palangos
miesto savivaldybės administracijos atstovei Daivai Zūbytei, 2009 m. balandžio
14 d. viešajame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal
pareiškėjo R.M. skundą atsakovėms –
Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, Palangos miesto savivaldybės
administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims – V.J.N., J.S., V.G.,
V.J.N., Palangos miesto žemėtvarkos skyriui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus (pateikti
informaciją kartografinėje medžiagoje apie visą laisvą (neužstatytą) P.N.
turėtą žemę ir priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo)
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė:
pareiškėjas R.M. skundu
ir jo patikslinimu (t. 1, b.l. 5-9, 29-32, t. 2, b.l. 49-56, t. 3, b.l. 1-6, 38)
kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) įpareigoti Palangos miesto savivaldybės
administracijos direktorių ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo
šioje byloje įsiteisėjimo Klaipėdos apskrities viršininko administracijos
Palangos miesto žemėtvarkos skyriui pateikti informaciją kartografinėje
medžiagoje apie visą laisvą (neužstatytą) P. ir J.N. pagal archyvinius dokumentus
turėtą žemę; 2) įpareigoti Klaipėdos
apskrities viršininko administraciją gavus informaciją kartografinėje
medžiagoje apie laisvą (neužstatytą) P.N. turėtą žemę toliau vykdyti nuosavybės
teisių R.M. atkūrimo į 1,590 ha dydžio likusį negrąžintą žemės sklypą procedūrą
pagal Piliečių nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą
įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057, sąlygas, perduodant šią sklypo dalį
pareiškėjui natūra.
Teigia, jog 1991 m. gegužės 14 d. B.P.M.
pateikė prašymą Palangos miesto savivaldybei atkurti nuosavybės teises į jai
priklausantį 3,78 ha žemės sklypą (duomenys
neskelbtini) gatvių sankryžoje, Palangoje. Nurodo, kad B.P.M. buvo P.N. (I.),
mirusios (duomenys neskelbtini), ir J.N.,
mirusio (duomenys neskelbtini),
dukra. Vieninteliai žemės paveldėtojai po P.N. ir jos tėvo D.I. mirties liko B.N.
(santuokinė pavardė – M.) ir jos brolis V.A.N. Jis, t.y. pareiškėjas, ir V.J.N.
yra vieninteliai B.P.M. ir jos brolio V.A.N. nuosavybės teise priklausančio
žemės sklypo paveldėtojai.
Teigia, kad P.N. sutuoktinio J.N. vaikai iš antrosios
santuokos, sudarytos po P.N. mirties, negali pretenduoti į turtą, kurį P.N.
paveldėjo iš savo tėvo ir kuris netapo J.N. nuosavybe.
1993 m. liepos 15 d. Palangos miesto
valdyba potvarkiu Nr. 121 B.P.M. turėto žemės sklypo ribose neatlygintinai
suteikė tris žemės sklypus po 0, 20 ha pareiškėjui, pareiškėjo tėvui T.A.M. (mirusiam
(duomenys neskelbtini)) ir V.J.N. Pažymi, jog iki šiol pareiškėjo atžvilgiu nėra priimtas sprendimas
dėl nuosavybės teisių atkūrimo į likusią jam priklausančią B.P.M. žemės dalį – 1,590 ha (3,78 ha – 0,60 ha = 3,18
ha : 2). Teigia, kad prašymas atkurti nuosavybės teises į B.P.M. priklausančią
likusią negrąžintą žemę natūra pirmą kartą buvo paduotas 1992 m. gegužės 13 d.
ir pakartotinai – 2002 m. spalio 8 d. Nurodo, jog pagal Piliečių nuosavybės
teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 18 straipsnį sprendimai
dėl nuosavybės teisių atkūrimo turi būti priimti per 6 mėnesius nuo atitinkamų
dokumentų pateikimo dienos.
Teigia, kad atsakovai nepateikė įrodymų, pagrindžiančių,
kokios grąžintinos sklypo dalys patenka į valstybinės reikšmės miškų plotą, infrastruktūros
objektų teritoriją ir kt., t.y. priskirtini valstybės išperkamai žemei. Palangos
miesto centrinės dalies detaliojo plano ištraukos ir ištraukos iš (duomenys neskelbtini) gyvenamojo kvartalo
detaliojo planavimo projekto, ant kurių pažymėta J. ir P.N. posesija, nepakanka
išvadai, kiek šios posesijos žemės galėtų būti užimta valstybės išperkamos
žemės plotais, jeigu tokie yra. Pažymi, jog neaišku, kokiu teritorijų planavimo
dokumentu – Palangos miesto centrinės dalies detaliuoju planu ar ištrauka iš (duomenys neskelbtini) gyvenamojo kvartalo detaliojo plano
vadovaujasi Palangos miesto savivaldybės administracija. Teigia, kad dėl šių
priežasčių neįmanoma nustatyti pareiškėjui natūra grąžintino žemės sklypo dydžio (jeigu jame iš tiesų yra išperkamos
žemės) ir įvertinti motyvų dėl išperkamos žemės pagrįstumo. Savivaldybės
administracijos direktoriui tenka pareiga pagal patvirtintus detaliuosius
planus pateikti informaciją kartografinėje medžiagoje apie laisvą (neužstatytą)
žemę, tačiau Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius teikė tik
fragmentišką informaciją Palangos miesto žemėtvarkos skyriui, t.y. kaip laisvą
žemę nurodė kelias atskiras sklypo dalis. Pažymi, jog dėl nurodytų priežasčių
pareiškėjas turi pagrindą manyti, kad visa iki šiol natūra negrąžinta žemė arba
didžioji jos dalis yra laisva (neužstatyta). Tam, kad realiai būtų apgintos
pareiškėjo teisės, turi būti įvykdyta Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį
nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 punkte numatytos
procedūros.
Pažymi, jog pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį
nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 18 straipsnį sprendimai dėl nuosavybės
teisių atkūrimo turi būti priimti per 6 mėnesius nuo atitinkamų dokumentų
pateikimo dienos. B.P.M. prašymas atkurti nuosavybės teises į jai priklausantį
žemės sklypą Palangos mieste buvo paduotas dar 1991 m. gegužės 14 d., todėl
sprendimas dėl jos prašymo turėjo būti priimtas iki 1992 m. Klaipėdos
apskrities viršininko administracija išsprendė tik dalį B.P.M. prašymo, todėl
laikytina, kad vilkina atlikti įstatyme numatytus veiksmus. Pažymi, kad
pareiškėjas ne kartą prašė Klaipėdos apskrities viršininko administraciją
išspręsti nuosavybės teisių atkūrimo klausimą, tačiau joks sprendimas nebuvo priimtas.
Pareiškėjas
2008 m. gruodžio 23 d. patikslintu skundu, be nurodytų reikalavimų, prašė
panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2008 m. vasario 13 d. sprendimą Nr.
2033 dėl nuosavybės teisių atkūrimo K.K.N. ( t. 2, b.l. 49-56), tačiau
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartimi patikslintą
skundą atsisakyta priimti konstatavus, kad praleistas kreipimosi į teismą
terminas ir pareiškėjas jo neprašo atnaujinti (t. 2, b.l. 72-74).
Pareiškėjas R.M. ir jo
atstovė advokatė Rūta Čilinskaitė prašo skundą patenkinti, remdamiesi jame
išdėstytais motyvais.
Atsakovės Klaipėdos
apskrities viršininko administracijos atstovė prašo skundo netenkinti,
remdamasi atsiliepimuose išdėstytais motyvais.
Atsiliepimuose Klaipėdos
apskrities viršininko administracija (t. 1, b.l. 45-49, 206-208, t. 2, b.l.
118-121, t. 3, b.l. 34-36) nurodo, kad pagal Klaipėdos apskrities viršininko
administracijos Žemės tvarkymo departamento Palangos miesto žemėtvarkos
skyriaus turimą 1938 metų Kretingos apskrities Palangos valsčiaus Kretingos
miškų urėdijos Palangos girininkijos mokesniais apdėjimo reikalų rūšimis
paskirstytų žemių sąrašą Senosios Palangos kaime J. ir P.N. valdė 3,78 ha
žemės. Šiame dokumente nebuvo nurodyta, kokių žemės dalių savininkai jie buvo
iki 1940 metų žemės nacionalizacijos. Atsižvelgiant į tai, nustatant valdymo
dalis buvo vadovaujamasi palikimo atsiradimo momentu Kretingos apskrityje
galiojusiais teisės aktais. P.N. mirties dieną Kretingos apskrityje galiojo
Rusijos imperijos Civilinių įstatymų sąvado X tomo 1 dalies 1104-1380
straipsniai, reguliavę paveldėjimo santykius. J.N. paveldėjo ¼ (0,945 ha) savo
žmonos turto, o vaikai (B.N. (M.) ir V.A.N.) – ¾ (2,835 ha) turto. Kadangi
palikimo atsiradimo momentu vaikai buvo nepilnamečiai, pagal Civilinių įstatymų
1257 straipsnį nepilnamečių teises įgyvendino jų tėvas J.N. Šiuo metu
nustatyta, kad į J. ir P.N. valdytą žemę nuosavybės teisės turi būti atkurtos: P.N. vaikams – į 2,835 ha (t.y. B.M.
– į 1,4175 ha ir V.A.N. sūnui J.N. – į 1,4175 ha); J.N. vaikams iš pirmosios ir
antrosios santuokos – į 0,945 ha (t.y. B.M. – į 0,2362 ha, V.A.N. sūnui J.N – į
0,2362 ha, K.K.N. – į 0,2362 ha, A.N. (T.) dukroms, t.y. J.S. – į 0,11815 ha ir
V.G. – į 0,11815 ha).
Pažymi, kad 1994 m.
liepos 13 d. Palangos miesto valdybos potvarkiu Nr. 136 suteikė neatlygintinai
žemės sklypą (duomenys neskelbtini) gatvių
gyvenamųjų namų kvartale – J. ir P.N. turėtos žemės vietoje – po 0,20 ha
sklypus A.T.M., R.M. ir V.J.N. Vadovaujantis Piliečių nuosavybės teisių į
išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 37 punkto
nustatyta tvarka ir eiliškumu, B.M. (mirusiosios vardu) gali būti suteiktas
nuosavybėn neatlygintinai naujas žemės sklypas iki 0,20 ha individualiai
statybai Palangos mieste. Klaipėdos apskrities viršininko 2008 m. liepos 15 d.
įsakymu Nr. 4-5063-(1.3) patvirtintoje piliečių, kuriems atkuriant nuosavybės
teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą perduodami nuosavybėn neatlygintinai
nauji žemės sklypai individualiai statybai, eilėje B.M. įrašyta Nr. 45. Į
Palangos miesto žemėtvarkos skyrių pasirinkti naują žemės sklypą B.M. vardu T.A.M.
ir R.M. neatvyko. 2006 m. lapkričio 27 d. sprendimu V.J.N. suteiktas
neatlygintinai pasirinktas 0,15 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini) individualių namų statybos kvartale.
Pretendentui iš antrosios J.N. santuokos K.K.N. 2008 m. vasario 13 d. Klaipėdos
apskrities viršininko administracijos sprendimu suteiktas neatlygintinai naujas
0,15 ha žemės sklypas individualiai statybai. Kitos pretendentės iš J.N.
antrosios santuokos sklypų nėra gavusios.
Nurodo, kad pagal iki
nacionalizacijos turėto žemės sklypo ribų kartografavimo planą nustatyta, jog
J. ir P.N. buvusio sklypo dalis patenka į valstybinės reikšmės miškų plotą
(patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu
Nr. 1370), dalis – į infrastruktūros objektų (gatvių) teritoriją ((duomenys neskelbtini) gatvė), dalis
užimta privačios nuosavybės teise valdomais namų valdos žemės sklypais, dalis
turėtos žemės yra detaliai suplanuota ir buvo suprojektuoti sklypai individualiai
statybai, kuriuos leista įsigyti piliečiams nuosavybėn (tarp jų ir pareiškėjui
bei tretiesiems suinteresuotiems asmenims). J. ir P.N. žemė patenka į
teritoriją, suprojektuotą Palangos miesto tarybos 2000 m. gegužės 25 d.
sprendimu Nr. 32 patvirtintu Palangos miesto centrinės dalies detaliuoju planu.
Nustatyti kelių, miškų ar komunikacijų užimamą plotą galima tik atlikus
tikslius geodezinius matavimus, tačiau tokių matavimų Palangos miesto
žemėtvarkos skyrius neturi.
Pažymi, jog 2008 m.
gegužės 6 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius įsakymu
Nr. A1-389 patvirtino J. ir P.N. turėtoje žemėje 0,10 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Palanga, taip
pat jo dydį, ribas ir apribojimus bei perdavė šiuos dokumentus tolimesnei
nuosavybės teisių atkūrimo eigai Palangos miesto žemėtvarkos skyriui. 2008 m. liepos 9 d. Klaipėdos apskrities
viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Palangos miesto
žemėtvarkos skyrius paruošė Klaipėdos apskrities viršininko įsakymų ir
sprendimų projektus dėl nuosavybės teisių atkūrimo B.M., V.J.N., K.K.N, J.S.,
V.G. grąžinant natūra bendrosios nuosavybės teise 0,10 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Palangoje. Teigia, jog aukščiau minėti asmenys buvo
kviesti į Palangos miesto žemėtvarkos skyrių susipažinti su įsakymo projektais.
Pareiškėjas, susipažinęs su įsakymo projektu 2008 m. rugpjūčio 8 d., nesutiko. Nurodo,
kad 2007 m. rugpjūčio 17 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos
direktorius įsakymu Nr. A1-776 suteikė žemės sklypui (duomenys neskelbtini) Palangoje, adresą, o 2008 m. liepos 31 d.
įsakymu patvirtino šio žemės sklypo planą, dydį, ribas bei apribojimus.
Klaipėdos apskrities viršininko administracija parengė įsakymo projektus dėl
nuosavybės teisių atkūrimo į žemės sklypą 0,1369 ha, grąžinant nuosavybėn
natūra laisvą (neužstatytą) žemės sklypą. Prasidėjus teisminiam procesui
sprendimai dėl šio žemės sklypo nėra priimti.
Atsakovės Palangos
miesto savivaldybės administracijos atstovė Daiva Zubytė prašo skundo
netenkinti vadovaudamasi atsiliepime nurodytais motyvais.
Atsakovė Palangos
miesto savivaldybės administracija atsiliepime (t. 3, b.l. 28-29) nurodo, kad
nuosavybės teisių į žemę atkūrimas yra Klaipėdos apskrities viršininko
administracijos kompetencija, o Palangos miesto savivaldybės administracija
neturi nei pareiškėjų prašymų, nei dokumentų, leidžiančių spręsti, ar
pareiškėjas yra tinkamas pretendentas, į kokį žemės plotą jam gali būti atkurta
nuosavybės teisė, kiek žemės jau yra sugrąžinta. Pažymi, kad byloje nėra P.N.
nuosavybės teisę įrodančių dokumentų, nes D.I., mirusio (duomenys neskelbtini), testamentu visas jo turtas buvo perleistas
visiškai M.I. nuosavybei, o P.N. mirė iki įsigaliojant šiam testamentui, todėl
negalėjo nieko paveldėti. Pažymi, kad iki 1940 m. birželio 15 d. Palangos
valsčiuje galiojo Pabaltijo gubernijų vietinių įstatymų sąvadas. Nurodo, jog
pareiškėjui ir kitiems pretendentams J. ir P.N. posesijoje buvo suteikti trys
žemės sklypai po 20 arų individualiai statybai pagal (duomenys neskelbtini) gyvenamojo kvartalo detaliojo planavimo
projektą. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius,
išnagrinėjęs likusią buvusios posesijos dalį, savo įsakymais 2007 m. birželio
11 d. Nr. A1-489 bei 2008 m. liepos 31 d. Nr. A1-782 suderino informaciją apie
laisvą (neužstatytą) žemę bei šių įsakymų pagrindu užsakė žemės sklypų
kadastrinius matavimus, kuriuos atlikus patvirtinti sklypo (duomenys neskelbtini) ir sklypo (duomenys neskelbtini) planai. Šiuos planus perdavė Klaipėdos
apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Palangos
miesto žemėtvarkos skyriui, t.y. įvykdė pareigą, numatytą Lietuvos Respublikos
Vyriausybės nutarimo Nr. 1057 106 punkte. Mano, jog likusi posesijos dalis yra
valstybės išperkama, nes į ją patenka: 1) detaliuoju planu suprojektuota (duomenys neskelbtini) gatvė; 2)
valstybinės reikšmės 41 miško masyvo, patvirtinto Lietuvos Respublikos
Vyriausybės 2007 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 713, dalis; 3) Nekilnojamojo
turto registre įregistruoto žemės sklypo (duomenys
neskelbtini) dalis; 4) jau esančios Neringos gatvės dalis. Dėl šių
aplinkybių reikalavimo Palangos miesto
savivaldybės administracijai prašo netenkinti.
Tretysis suinteresuotas
asmuo V.J.N. atsiliepime nurodo, kad sutinka su pareiškėjo skundu ir prašo bylą
nagrinėti jam nedalyvaujant (t. 1, b.l. 202).
Tretieji suinteresuoti
asmenys – V.G. ir J.S. atsiliepime nurodo, kad su pareiškėjo skundu nesutinka.
Pažymi, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo
departamentas rašte Nr. M-23, atsakydamas į 2002 m. spalio 23 d. T.A.M. prašymą,
išaiškino, kokiomis dalimis paveldėtojams priklauso žemė, todėl pareiškėjo R.M.
nurodyta neatkurtos žemės dalis – 1,59 ha nėra tiksli (t. 2, b.l. 14).
Tretieji suinteresuoti
asmenys, tinkamai informuoti apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką (t. 3, b.l. 41,
42, 44, 45, 47), į teismo posėdį neatvyko. Iki teismo posėdžio pradžios
nepraneštos neatvykimo priežastys, negautas prašymas bylos nagrinėjimą atidėti.
Administracinių
bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų
atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai
pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama
tretiesiems suinteresuotiems asmenims
nedalyvaujant.
Teisėjų kolegija konstatuoja
Pareiškėjas skundu
prašo įpareigoti Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorių
Palangos miesto žemėtvarkos skyriui pateikti informaciją kartografinėje
medžiagoje apie visą laisvą (neužstatytą) J. ir P.N. pagal archyvinius
dokumentus turėtą žemę bei įpareigoti Klaipėdos apskrities viršininko
administraciją, gavus šią informaciją, vykdyti nuosavybės teisų pareiškėjui
atkūrimo į 1,590 ha likusį negrąžintą žemės sklypą procedūrą, perduodant šią
sklypo dalį pareiškėjui natūra.
Ginčo esmė – nuosavybės teisių
į žemę, esančią Palangos mieste, atkūrimas natūra konkrečioje vietoje bei į
konkretaus dydžio sklypą.
Dėl asmenų, turinčių teisę atkurti nuosavybės teisę į išlikusį
nekilnojamąjį turtą
Pripažindama nuosavybės
teisių tęstinumą ir jų atkūrimą, Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba 1990
m. lapkričio 15 d. priėmė principinį sprendimą ir patvirtino šias nuostatas:
pripažįstamas Lietuvos piliečių nuosavybės teisių tęstinumas; Lietuvos
piliečiai turi teisę susigrąžinti įstatymo apibrėžtose ribose ir tvarka jiems
priklausantį turtą natūra, o nesant galimybės jį sugrąžinti – gauti
kompensaciją. Aukščiausioji Taryba 1991 m. birželio 18 d. priėmė įstatymą „Dėl
piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir
sąlygų“, įsigaliojusį 1991 m. rugpjūčio 1 d., kuriame buvo nustatyta, kuriems
asmenims, į kokį turtą, kokiomis sąlygomis ir kokia tvarka yra atkuriamos
nuosavybės teisės. Pagal šį įstatymą (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais)
buvo vykdoma ribota restitucija – ankstesniems savininkams nuosavybės teisės į
žemę, miškus, vandens telkinius buvo atkuriamos inter alia grąžinant juos natūra, sumokant kompensaciją, suteikiant
lygiavertį turtą. Restitucijos procesas tebevyksta. Jį reglamentuoja 1997 m.
liepos 1 d. priimtas Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą
atkūrimo įstatymas (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) ir Lietuvos
Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtinta Piliečių
nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo
tvarka.
Abiejų įstatymų – tiek
1991 m. birželio 18 d. įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį
turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“, tiek 1997 m. liepos 1 d. Piliečių
nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo tikslas ir paskirtis vienodi – jais siekiama
bent iš dalies atkurti piliečių nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą
ir tokiu būdu apginti pažeistą jų nuosavybės teisę. Šiais įstatymais pirmiausia
siekiama apginti to asmens, kurio nuosavybės teisė buvo pažeista, t.y.
savininko, teises ir interesus. Tokia išvada darytina tiek iš pirmojo, tiek iš
antrojo įstatymų 2 straipsnio, kuriame asmeniu, kuriam atkuriama nuosavybės
teisė į išlikusį nekilnojamąjį turtą, pirmiausia įvardijamas būtent savininkas.
Kitų asmenų, numatytų 2 straipsnyje, teisė susigrąžinti išlikusį nekilnojamąjį
turtą yra išvestinė iš savininko teisių, jie gali atkurti nuosavybės teisę tik
tuo atveju, jei turto savininkas miręs.
Savininko nuosavybės
teisė buvo pažeista, kai jam nuosavybės teise priklausęs turtas buvo pagal TSRS
(LTSR) įstatymus nacionalizuotas ar kitaip nusavintas. Todėl nustatant, kurio
asmens teisės buvo pažeistos ir kuris asmuo Piliečių nuosavybės teisių į
išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo prasme yra turto savininkas,
būtina nustatyti, kas buvo nacionalizuoto
ar kitaip nusavinto turto nuosavybės teisės subjektas to turto nacionalizavimo
ar kitokio nusavinimo momentu.
Ta aplinkybė, kas buvo
po 1940 m. birželio 15 d. pagal TSRS (LTSR) įstatymus nacionalizuoto turto
savininkas, turi būti nustatoma pagal iki 1940 m. birželio 15 d. atitinkamoje
Lietuvos Respublikos teritorijos dalyje
galiojusius teisės aktus.
Lietuvos valstybinis
archyvo pažymėjimo duomenimis, J. ir P.N. (pareiškėjo seneliai) yra savininkai,
valdę Senosios Palangos kaime 3,78 ha žemės. Šie duomenys nustatyti
Vyriausiosios žemės rūšiavimo komisijos archyviniame fonde Kretingos apskrities
Palangos valsčiaus Palangos miesto seniūnijos rūšimis paskirstytų žemių 1938 m.
gruodžio 1 d. sąrašu (t. 1, b.l. 117). P.N. mirė (duomenys neskelbtini); J.N. – (duomenys
neskelbtini) (t. 1, b.l. 93, 94).
Atsakovė Klaipėdos
apskrities viršininko administracija faktinius duomenis, nurodytus Lietuvos
valstybinio archyvo pažymėjime, laiko leistinais konstatuoti aplinkybę, kad 3,78
ha žemės savininkai buvo J. ir P.N.
Lietuvos Respublikos
Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės
teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir
sąlygų“ (toliau – ir Nutarimas) 12 punkte nurodyta, kokie dokumentai laikytini
nuosavybės teises patvirtinančiais dokumentais. Pagal minėto punkto nuostatas
nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai nepriklausomai nuo jų išdavimo
(sudarymo) datos gali būti žemės parleidimo aktai ar sutartys, ištraukos iš
kaimų ir dvarų žemės išskirstymo viensėdžiais projektų planų, Kauno notarinio
archyvo apskričių notarų pripažinimo aktų knygų ankstesnieji įrašai, hipotekos
įstaigų pripažinimo aktų knygų ankstesnieji išrašai, teismų sprendimai, notarų
patvirtinti testamentai, išrašai iš notarų aktų knygų ir kiti piliečių
išsaugoti dokumentai, jeigu juos išdavė Lietuvos Respublikos įstaigos,
tvarkiusios žemės reformos, turto apskaitos ir padalijimo reikalus, taip pat valstybinių
archyvų pažymėjimai, nuorašai bei išrašai. Valstybinių archyvų pažymėjimams
prilyginami ir iš valstybinių archyvų gauti bei buvusioms agrarinės reformos tarnyboms
ir kitoms žemės reformą vykdančioms institucijoms pateikti įvairių
dokumentų – kaimų skirstymo viensėdžiais, dvarų
parceliavimo, žemės dalijimo ir kitų žemės nuosavybę patvirtinančių planų,
apskričių žemės rūšiavimo komisijų sudarytų sąrašų, kurių reikia žemei
apmokestinti pagal rūšis, arba žemės tyrimo žiniaraščių, Žemės tvarkymo
departamento kaimų skirstymo viensėdžiais, žemės tvarkymo projektų pateikimo protokolų,
apskričių žemės ūkio komisijų nutarimų arba suvestinių apie žemės paėmimą 1940
metais į valstybinį žemės fondą, valsčių savivaldybių pateiktų apskričių žemės
ūkio komisijoms ūkių sąrašų, turto nacionalizavimo aktų nuorašai bei išrašai.
Darytina išvada, kad
Vyriausiosios žemės rūšiavimo komisijos archyviniame fonde esantis Kretingos
apskrities Palangos valsčiaus Palangos miesto seniūnijos rūšimis paskirstytų žemių
1938 m. gruodžio 1 d. sąrašas yra priskiriamas prie Nutarimo 12 punkte nurodytų
nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų.
Pareiškėjo teigimu, žemės
sklypas nebuvo įgytas kaip bendras J. ir P.N. turtas santuokos metu; šią žemę P.N.
(I.) paveldėjo iš savo tėvo D.I. Šią aplinkybę pareiškėjas grindžia D.I. 1927
m. sausio 20 d. surašytu naminiu testamentu (t. 1, b.l. 115-116) bei Šiaulių
apskrities teismo 1929 m. sausio 26 d. nutarimu dėl šio testamento patvirtinimo
(t. 1, b.l. 143).
Pagal Nutarimo 12
punkto nuostatas naminis testamentas laikytinas nuosavybės teises
patvirtinančiu dokumentu, tačiau šiuo atveju turi būti kreipiamasi į teismą dėl
juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo Lietuvos Respublikos Civilinio
proceso kodekso nustatyta tvarka. Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo
pareiškėjas nesikreipė.
P.N. mirė (duomenys neskelbtini) Kaune (t.1, b.l.
94). Jai mirus, atsirado paveldėjimo pagal įstatymą teisiniai santykiai, nes mirė
nepalikusi testamento.
Nekilnojamojo turto
paveldėjimo santykiams turi būti taikomi palikimo atsiradimo momentu ir palikimo
atsiradimo vietoje galioję teisės aktai.
Žemės sklypas, į kurį prašoma atkurti nuosavybę, yra Palangoje. Šioje
teritorijoje iki 1940 m. birželio 15 d. galiojo ,,Svod miestnych uzakonenij
gubernij Ostzejskich ( pribaltiskich) – zakony graždanskije“ 3 knyga (toliau –
Sąvadas) ir nuo 1938 m. sausio 1 d. įsigaliojęs 1936 m. gruodžio 30 d. priimtas
Ipotekos įstatymas (Mindaugas Maksimaitis. Lietuvos teisės šaltiniai, 1918-1940
m.). Pagal Vytauto Didžiojo Universiteto docento K.Šalkausko sudarytą Civilinių
įstatymų tekstą su papildymais, išleistą 1933 metais („Literatūros“ knygyno
leidimas), taip pat nurodoma, kad buvusios Kuršių gubernijos dalyje, kuri teko
Lietuvai, taikomi nutarimai dėl civilinės teisės dalykų, išdėstyti Civiliniuose
įstatymuose Pabaltijo gubernijoms (Viet. Įstat. Ostz. gub., III dal.).
Pergyvenusio sutuoktinio teisinė padėtis paveldėjimo santykiuose buvo
ypatinga. Civilinių įstatymų 1153 straipsnis nustatė, kad „vyras po žmonos
paveldi tomis pačiomis taisyklėmis, kaip ir žmona po vyro“. Civilinių įstatymų
1148 straipsnis nustatė, kad „žmona gauna po vyro ¼ dalį jo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto
nuosavybe“.
Pagal Civilinių įstatymų 1148 straipsnį J.N. (pareiškėjo senelis)
paveldėjo ¼ savo žmonos turto (0,945 ha žemės), o vaikai – B.N. (M.)
(pareiškėjo motina) ir V.A.N. paveldėjo ¾ valdyto turto (2,835 ha). Kadangi
palikimo atsiradimo metu abu vaikai buvo nepilnamečiai, pagal Civilinių
įstatymų 1257 straipsnį nepilnamečių teises įgyvendino jų tėvas J.N. Civilinių
įstatymų 1255 straipsnis nustatė, kad palikimas įgyjamas jį priimant. Palikimo
priėmimo tvarką detalizavo 1261 straipsnis, pagal kurį palikimas galėjo būti
priimtas pradėjus turtą faktiškai valdyti ir tvarkyti.
Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo
departamento Palangos miesto žemėtvarkos skyrius 2006 m. rugsėjo 25 d. rašte
Nr. 3.1)-RU-964, siųstame pareiškėjui bei jo tėvui T.A.M., nurodyta kam ir
kokiomis dalimis atkuriamos nuosavybės teisės į J. ir P.N. valdytą žemę (t. 1,
b.l. 176-177). Šiame rašte nurodyta, kad nuosavybės teisės turi būti atkurtos:
P.N. vaikams – į 2,835 ha (t.y. B.M. – į 1,4175 ha ir V.A.N. sūnui J.N.
– į 1,4175 ha);
J.N. vaikams iš pirmosios ir antrosios santuokos – į 0,945 ha (t.y. B.M.
– į 0,2362 ha, V.A.N. sūnui J.N. – į 0,2362 ha, K.K.N. – į 0,2362 ha, A.N. (T.)
dukroms, t.y. J.S. – į 0,11815 ha ir V.G. – į 0,11815 ha). Minėtame rašte
nurodyta, kad viso B.M. turi būti atkurtos nuosavybės teisės – į 1,6537 ha.
Toks nuosavybės dalių paskirstymas pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu.
J.N., paveldėjęs iš savo
sutuoktinės P.N. ¼ turto, tapo šios turto dalies savininku ir juo išliko iki
pat turto nacionalizavimo nepriklausomai nuo to, kad sudarė naują santuoką, nes
iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvoje galioję teisės aktai nenustatė, kad vyras, sudaręs naują santuoką, netenka nuosavybės
teisių į paveldėtą ¼ dalį žmonos turto. J.N. mirė (duomenys neskelbtini) (t.
1, b.l. 93). Privatinėje teisėje galioja principas, jog įstatymas neturi
grįžtamosios galios (lex retro non agit;
lex prospicit;non respicit). Šio principo svarbą bei būtinumą jį nuosekliai
taikyti akcentavo ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (1994 m. kovo
16 d. nutarimas). Todėl civiliniams santykiams gali būti taikomi tik tie teisės
aktai, kurie galiojo tų civilinių santykių atsiradimo momentu. Dėl šios
priežasties Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr.
1057 3 punktas, numatęs, kad kai santuoka baigėsi dėl turto savininko mirties, sutuoktiniui
nuosavybės teisės į turtą atkuriamos, jeigu jis nesudarė naujos santuokos,
netaikytinos. Toks teisės normų taikymas ir aiškinimas yra išdėstytas Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 1999
m. kovo 10 d. nutartyje (civ. byla Nr. 3K-7-4, 1999 m.).
Aptartų motyvų pagrindu pripažįstamas nepagrįstu pareiškėjo argumentas,
jog J.N. vaikai iš antrosios santuokos neturi teisės į nuosavybės teisių
atkūrimą.
Kaip jau buvo minėta, pareiškėjo motina B.M. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas
teisę į nuosavybės teisių atkūrimą įgijo išvestiniu – paveldėjimo būdu. Taigi pareiškėjas turi teisę atkurti nuosavybės teisę į 1,6537
ha žemės, t.y. į tą žemės sklypo dalį, į kurį atkurti nuosavybės teisę turėjo
jo motina.
Bylos medžiaga
nustatyta, kad Palangos miesto valdybos 1993 m. liepos 15 d. potvarkiu Nr. 121
pareiškėjui bei jo tėvui (B.M. sutuoktiniui) suteikti neatlygintinai nuosavybės
po 0,20 ha ploto nauji žemės sklypai individualiai statybai Palangos mieste
natūrinės žemės vietoje (t. 1, b.l. 124-126), todėl liko negrąžinta 1,2537 ha žemės (1,6537 ha – 0,4000 ha).
Dėl įpareigojimo pateikti informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę
bei atkurti nuosavybės teises
Piliečių nuosavybės
teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo preambulėje yra
pabrėžiama, kad Lietuvos Respublikos piliečiams grąžinamas išlikęs
nekilnojamasis turtas, o jei šios galimybės nėra, teisingai už jį atlyginama.
Minėto įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad nuosavybės teisės
į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose
teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui
ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12
straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei.
Šioje įstatymo normoje
pateikti du kriterijai, kada nurodyta žemė negali būti grąžinta natūra: 1) kai
žemė yra užstatyta; 2) kai ji yra išperkama Piliečių nuosavybės teisių į
išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo
įstatymo 12 straipsnyje numatytais atvejais. Pareiškėjo teigimu, prašomas natūra grąžinti
žemės sklypas yra užstatytas tik apie 1 procentą, dalį jo užima „Pušyno“
poilsio namų kiemas, dalį – brūzgynai, įvardinti valstybinės reikšmės mišku,
dalyje numatyta tiesti gatvę, o likusi dalis yra laisva (neužstatyta). Šioje
byloje yra kilęs ginčas dėl to, ar žemė, į kurią pareiškėjas pretenduoja
atkurti nuosavybės teises, yra valstybės išperkama, ar gali būti grąžinama
natūra bei dėl pareiškėjo pageidaujamos grąžinti natūra žemės priskyrimo
valstybės išperkamai žemei, neapibrėžiant konkrečių žemės sklypų dydžių.
Laisvos (neužstatytos)
žemės plotuose grąžinamų natūra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimą ir jų
planų rengimą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis
organizuoja ir planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius.
Pagal Piliečių
nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo
tvarkos ir sąlygų 106 punktą savivaldybės administracijos direktorius per
mėnesį nuo žemėtvarkos skyriaus prašymo pateikimo žemėtvarkos skyriui pagal
nustatytąja tvarka patvirtintus detaliuosius planus pateikia informaciją
kartografinėje medžiagoje apie laisvą (neužstatytą) žemę, kuri pagal šio
įstatymo 12 straipsnio 3 punktą nepriskirtina valstybės išperkamai žemei. Kai
yra patvirtinti detalieji planai, būtent jie yra vienintelis teikiamos
informacijos teisinis pagrindas. Nustatyti, ar grąžintina žemė yra laisva ar
valstybės išperkama, įstatymu priskirta savivaldybių kompetencijai. Pažymėtina,
kad Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo
įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų 106 punkto formuluotė: „Savivaldybė (...)
žemėtvarkos skyriui pagal nustatytąja tvarka patvirtintus detaliuosius planus
pateikia informaciją kartografinėje medžiagoje apie laisvą (neužstatytą) žemę,
kuri pagal šio įstatymo 12 straipsnio 3 punktą nepriskirta valstybės išperkamai
žemei“, - reiškia ne tik pareigą teikti informaciją apie laivą
(neužstatytą) žemę, tačiau ir informuoti apie žemės pagal detaliuosius planus
priskyrimo 12 straipsnio 3 punkte nurodytiems objektams.
Vadovaudamasis Piliečių
nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio
2 dalies 1 punktu bei Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą
atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos
Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057, 106 punktu Palangos miesto
savivaldybės administracijos direktorius 2007 m. birželio 11 d. įsakymu Nr.
A1-489 (t. 2, b.l. 156) bei 2008 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. A1-782 (t. 2, b.l.
167) suderino informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę ir šių įsakymų
pagrindu užsakė žemės sklypų kadastrinius matavimus, kuriuos atlikus 2008 m.
spalio 9 d. įsakymu Nr. A1-991 patvirtino J. ir P.N. turėtoje žemėje suformuotą
0,10 ha žemės sklypą, esantį (duomenys
neskelbtini) Palangoje (t. 2, b.l. 130) bei 2008 m. liepos 31 d. įsakymu
Nr. A1-782 patvirtino J. ir P.N. turėtoje žemėje suformuotą 0,1369 ha žemės
sklypą, esantį (duomenys neskelbtini)
Palangoje (t. 2, b.l. 134), taip pat patvirtino minėtų žemės sklypų planus,
ribas bei apribojimus.
Atsakovės Palangos
miesto savivaldybės administracijos teigimu, likusi posesijos dalis yra
valstybės išperkama, nes į ją patenka: 1) detaliuoju planu suprojektuota (duomenys neskelbtini) gatvė, kurios
techniniam projektui parengti 2008 m. vasario 12 d. išduotos projektavimo
sąlygos; 2) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. liepos 11 d. nutarimu Nr.
713 patvirtinto valstybinės reikšmės
miško 41 masyvo dalis; 3) Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės
sklypo (duomenys neskelbtini) dalis; 4)
jau esančios Neringos gatvės dalis. Atsakovės teigimu, šias aplinkybes patvirtina:
ištrauka iš Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano, patvirtinto
Palangos miesto savivaldybės tarybos 2000 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. 32,
kurioje Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Palangos miesto
žemėtvarkos skyriaus vyr. geodezininkas
R.S. pažymėjo J. ir P.N. posesiją (t. 2, b.l. 149); ištrauka iš (duomenys neskelbtini) gyvenamojo kvartalo detalaus suplanavimo
projekto, patvirtinto Palangos miesto savivaldybės tarybos 1994 m. rugsėjo 23
d. sprendimu Nr. 44, kurioje minėtas vyr. geodezininkas pažymėjo J. ir P.N. posesiją (t. 2, b.l.
150); projektavimo sąlygų sąvadas, situacijos schemos, Palangos miesto tarybos
1994 m. rugsėjo 23 d. sprendimas Nr. 45 dėl (duomenys neskelbtini) gatvės
pavadinimo (t. 2, b.l. 151-155).
Pagal Piliečių
nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12
straipsnio 1 dalies 3 punktą žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų
piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16
straipsnį, jeigu ji iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka
priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose
detaliuosiuose planuose yra užimta: „...pastatams, statiniams ar įrenginiams
(statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų; kitų
naudojamų ar naujų infrastruktūros objektų – įvairių veiklos sričių,
aptarnaujančių ūkį ir gyventojus, užtikrinančių krašto, gyventojų saugumą,
gamtos ir kultūros vertybių apsaugą, komplekso (energetika, transportas,
ryšiai, statyba, sveikatos apsauga, rekreacija bei turizmas, gamtos ir kultūros
vertybių apsauga) teritorijų; bendroms gyventojų reikmėms; visuomeninei
statybai bei rekreacijai“... .
Aiškinant šią įstatymo
normą pažymėtina, kad joje nurodytus žemės išpirkimo atvejus jungia esminis ir
pagrindinis požymis – konkretus visuomenės poreikis pageidaujamai grąžinti
natūra žemei. Šio poreikio buvimas turi būti išreikštas atitinkamose nuorodose
atitinkamos teritorijos detaliajame plane. Pateiktos ištraukos iš Palangos
miesto centrinės dalies detaliojo plano
bei iš (duomenys neskelbtini) gyvenamojo kvartalo detaliojo planavimo projekto
visuomeninio poreikio buvimą pageidaujamai grąžinti natūra žemei išreiškia tik
bendrais bruožais, tačiau neaišku, kokio ploto žemės sklypą užims projektuojama
(duomenys neskelbtini) gatvė, kokį plotą užima Neringos gatvės dalis,
kokio ploto žemės sklypas reikalingas poilsio namų „Pušynas“ pastato
eksploatacijai. P. ir J.N. valdė 3,18 ha žemės sklypą. Pretendentams atkurta
nuosavybės teisė į 0,80 ha bei suprojektuoti nuosavybės teisių atkūrimui du
sklypai 0,10 ha ir 0,1369 ha natūrinėse ribose – viso į 1,0369 ha. Palangos
miesto savivaldybė administracija nepateikė įrodymų, kad likusi negrąžinta žemė
yra nelaisva, t.y. užstatyta arba valstybės neišperkama.
Į pareiškėjo prašomą
natūra grąžinti žemės sklypą patenka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m.
liepos 11 d. nutarimu Nr. 713 patvirtinto valstybinės reikšmės miško 41 masyvo
dalis (t. 2, b.l. 175). Miškų įstatymo 2 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad
miestų miškai tai yra miestų teritorijoje esantys miškai, o 4 straipsnio 4
dalyje nurodyta, kad Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso
valstybinės reikšmės miškai ir kad valstybinės reikšmės miškai – tai <...>
miestų miškai, <...> kiti miškai, Vyriausybės sprendimu priskirti
valstybinės reikšmės miškams. Teritorija yra miškas, jeigu pagal faktinę padėtį
atitinka nurodytus Miškų įstatymo 2 straipsnio kriterijus. Tačiau byloje
nepateikti įrodymai, kokį plotą prašomos natūra sugrąžinti žemės užima valstybinės
reikšmės miškas.
Aptartų teisinių ir
faktinių aplinkybių pagrindu prašymas įpareigoti Palangos miesto savivaldybės
administraciją Palangos miesto žemėtvarkos skyriui pateikti informaciją
kartografinėje medžiagoje apie visą laisvą (neužstatytą) J. ir P.N. turėtą žemę
tenkintinas.
Pareiškėjo prašymas
įpareigoti atsakovę Klaipėdos apskrities viršininko administraciją gavus
informaciją kartografinėje medžiagoje apie laisvą (neužstatytą) žemę toliau
vykdyti nuosavybės teisių pareiškėjui atkūrimo į 1,590 ha dydžio likusį
negrąžintą sklypą, perduodant šią sklypo dalį natūra, netenkintinas šiais
motyvais.
Pirma. Šiame sprendime
jau konstatuota, kad pareiškėjui liko negrąžintas ne 1,590 ha dydžio sklypas,
bet 1,2537 ha dydžio sklypas, todėl negali būti tenkinamas prašymas tęsti
nuosavybės teisių atkūrimą į 1,590 ha dydžio žemės sklypą.
Antra. Pareiškėjo
reikalavimas įpareigoti Klaipėdos apskrities viršininko administraciją toliau vykdyti
nuosavybės teisių į žemę atkūrimą yra išankstinis. Apskrities viršininko
sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią
miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, natūra, priima pagal
savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintus žemės sklypų planus.
Nepateikus tokių planų, apskrities viršininkas negali priimti sprendimo dėl
nuosavybės teisių į žemę natūra atkūrimo. Tik pateikus apskrities viršininko
administracijai savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintus žemės
sklypų planus ir apskrities viršininkui vilkinant priimti sprendimą dėl
nuosavybės teisių į žemę atkūrimo, galėtų atsirasti pagrindas kreiptis į teismą
dėl įpareigojimo tokį sprendimą priimti.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir
vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85
straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 3 punktais,
n u s p r e n d ė:
pareiškėjo R.M.
skundą patenkinti iš dalies.
Įpareigoti
Palangos miesto savivaldybės administraciją ne vėliau kaip per mėnesį nuo teismo
sprendimo įsiteisėjimo dienos Klaipėdos apskrities viršininko administracijos
Palangos miesto žemėtvarkos skyriui pateikti informaciją kartografinėje
medžiagoje apie visą laisvą (neužstatytą) J. ir P.N. turėtą žemę.
Kitoje dalyje
skundą kaip nepagrįstą atmesti.
Sprendimas per
14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam
administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos
administracinį teismą, arba tiesiogiai – apeliacinės instancijos teismui.
Teisėjai Dalia Gumuliauskienė
Irma
Čuchraj
Aušrelė Mažrimienė