Civilinė byla Nr. e2-2615-305/2020
Teisminio proceso Nr. 2-53-3-00332-2020-5
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.6.1.5; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.17; 3.1.7.8;
3.2.3.2; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2
(S)
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S U Ž A K I Ų
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gegužės 19 d.
Vilkaviškis
Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Laimutis Vaitkus
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka atsakovui už akių išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Kauno teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovui A. M. dėl žalos atlyginimo ir procesinių palūkanų priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
2020 m. kovo 31 d. teisme priimtas ieškovės Kauno teritorinės ligonių kasos ieškinys atsakovui A. M. dėl 30,80 Eur žalos atlyginimo ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo. Ieškovė ieškinyje prašo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas per nustatytą terminą nepateiks atsiliepimo į ieškinį ar kitų parengiamųjų procesinių dokumentų.
2020 m. gegužės 4 d. atsakovui buvo tinkamai (pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalies nuostatas (paliekant pranešimą asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu)) įteiktos ieškinio ir jo priedų bei teismo pranešimo kopijos/nuorašai, atsakovas įpareigotas per 14 dienų nuo procesinių dokumentų įteikimo jam dienos privalomai pateikti teismui nustatytos formos ir turinio atsiliepimą į ieškinį, atsakovui išaiškintos atsiliepimo nepateikimo teisinės pasekmės. Teismo nustatytas procesinis terminas atsakovui atsiliepimui pateikti baigėsi, šio termino pratęsti atsakovas neprašė ir atsiliepimo be pateisinamų priežasčių teismui nepateikė.
Kadangi ieškovė prašo, kad tokiu atveju būtų priimtas sprendimas už akių, ir teismas turi tokią teisę, ieškovės reikalavimai byloje išspręstini priimant byloje sprendimą atsakovui už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 1 dalis).
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Atlikus formalų įrodymų tyrimą pagal ieškinį ir ieškovės pateiktus dokumentus – leistinus rašytinius įrodymus, pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, nustatyta, kad atsakovui A. M. LSMU ligoninėje Kauno klinikose 2017 m. gegužės 9 d. buvo suteiktos otorinolaringologo gydymo paslaugos. Vadovaujantis teisės aktais, už paslaugas buvo apmokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšų. Suteiktų paslaugų kaina – 30,80 Eur. Atsakovui suteiktos minėtos medicinos paslaugos nebuvo priskirtos prie būtinosios medicinos pagalbos paslaugų. Remiantis Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro duomenimis, atsakovas medicinos paslaugų teikimo metu (2017 m. gegužės 9 d.) nebuvo apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu. Apie pareigą atlyginti PSDF biudžetui padarytą žalą atsakovas buvo informuotas Kauno teritorinės ligonių kasos 2020 m. vasario 13 d. raštu Nr. 10-133. Dokumentų, patvirtinančių draustumą privalomuoju sveikatos draudimu, atsakovas nepateikė, žalos neatlygino.
Nurodytos aplinkybės yra grindžiamos ieškiniu ir jo priedais: Privalomojo sveikatos draudimo informacinės sistemos Sveidra duomenimis, Kauno teritorinės ligonių kasos 2020 m. vasario 13 d. raštu Nr. 10-133 Dėl žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo (dokumento Nr. CBP-1802).
Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 1 dalis). CK 6.263 straipsnis nustato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Prievolė atlyginti turtinę žalą asmeniui kyla konstatavus, kad yra visos civilinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t. y.: 1) asmuo neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai; 2) yra padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas (išskyrus įstatymuose nustatytas išimtis).
Privalomasis sveikatos draudimas – valstybės nustatyta asmens sveikatos priežiūros ir ekonominių priemonių sistema, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo (toliau – Įstatymas) nustatytais pagrindais ir sąlygomis garantuojanti privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamiems asmenims, įvykus draudiminiam įvykiui, sveikatos priežiūros paslaugų teikimą ir šių paslaugų išlaidų apmokėjimą, taip pat vaistų ir medicinos pagalbos priemonių įsigijimo išlaidų bei medicinos priemonių (prietaisų), būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, nuomos išlaidų kompensavimą (Įstatymo 2 straipsnio 5 dalis). Apdraustaisiais privalomuoju sveikatos draudimu laikomi privalomuoju sveikatos draudimu draudžiami asmenys, kurie Įstatymo nustatyta tvarka moka arba už kuriuos yra mokamos Įstatymo nustatyto dydžio įmokos (Įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai asmenys (ar jų draudėjai) privalomojo sveikatos draudimo įmokos nesumoka, jų privalomasis sveikatos draudimas įsigalioja nuo tos dienos, kurią jie ar jų draudėjai sumokėjo visas nesumokėtas privalomojo sveikatos draudimo įmokas, bet ne daugiau kaip už 5 metus (Įstatymo 8 straipsnio 2 dalis). Įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones, už kuriuos mokama iš PSDF biudžeto, asmenys gali gauti dar vieną mėnesį po to, kai už juos nustoja mokėti arba kai jie patys nustoja mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Tačiau minėtoje teisės akto nuostatoje taip pat nustatyta, kad ši garantija neatleidžia nuo prievolės laiku sumokėti Įstatymo 17 straipsnyje nustatyto dydžio įmokas, t. y. tam, kad paslaugos būtų laikomos suteiktomis teisėtai, asmuo iki atitinkamo mėnesio pabaigos turi įgyti apdraustojo statusą. Teismų praktikoje yra pasisakyta, jog įstatymų leidėjas, nustatydamas atsakomybę už privalomojo sveikatos draudimo įmokų mokėjimą ir aiškiai nurodydamas privalomojo sveikatos draudimo įsigaliojimo sąlygas, nenumato galimybių atkurti privalomojo sveikatos draudimo galiojimo atgaline data (Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 12 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-1489-265/2017).
Asmuo, kuriam, remiantis Įstatymo 8 straipsnio 4 dalimi, buvo suteiktos ir iš PSDF biudžeto lėšų apmokėtos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, nesumokėjęs draudimo įmokos Įstatymo nustatyta tvarka ir laiku, neįgijęs apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu asmens statuso, padaro žalą PSDF biudžetui.
Nagrinėjamu atveju atsakovas, neįvykdęs Įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje nustatytos pareigos laiku sumokėti privalomojo sveikatos draudimo įmoką ir vėliau neatlyginęs PSDF biudžeto išlaidų dėl 2017 m. gegužės 9 d. jam suteiktų gydymo paslaugų (Įstatymo 8 straipsnio 5 dalyje numatyta pareiga), atliko neteisėtus veiksmus bei nesilaikė bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai. PSDF biudžetui buvo padaryta žala, nes atsakovas, neturintis apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu asmens statuso, gavo iš PSDF biudžeto kompensuotas medicinos paslaugas (gauta nauda). Už medicinos paslaugas kompensuota iš PSDF biudžeto suma – 30,80 Eur – sudaro žalą PSDF biudžetui. Atsakovo medicinos paslaugų gavimas yra tiesiogiai susijęs su jo įstatyminių pareigų neįvykdymu (neteisėtais veiksmais) bei bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai neįvykdymu. Esant šioms aplinkybėms pripažintina, kad yra visos sąlygos civilinei atsakomybei kilti. Todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 30,80 Eur žalos atlyginimą PSDF pripažįstamas pagrįstu ir yra tenkinamas.
CK 6.37 straipsnis numato, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Todėl iš atsakovo ieškovei taip pat priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (30,80 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. kovo 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Atsakovui taip pat tenka pareiga atlyginti valstybei 16,79 Eur bylinėjimosi išlaidas – 15,00 Eur žyminio mokesčio (nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista įstatymu (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas)) ir 1,79 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285-286 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo (jam už akių) – A. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini), deklaruotos gyvenamosios vietos adresas – (duomenys neskelbtini)) 30,80 Eur (trisdešimt eurų ir 80 ct) Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytos turtinės žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos (30,80 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. kovo 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovei Kauno teritorinei ligonių kasai (juridinio asmens kodas 188783839, adresas Aukštaičių g. 10, Kaunas, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. LT08 7300 0100 7637 9652, bankas Swedbank, akcinė bendrovė, banko kodas 73000), įpareigojant pinigus pervesti į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos sąskaitą Nr. LT21 7300 0100 0248 4333, bankas Swedbank, akcinė bendrovė, banko kodas 73000.
Priteisti iš atsakovo (jam už akių) – A. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini), deklaruotos gyvenamosios vietos adresas – (duomenys neskelbtini)) 16,79 Eur (šešiolika eurų 79 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei (mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: Swedbank, akcinė bendrovė Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AS Citadele banka Lietuvos filialas Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, akcinė bendrovė SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, akcinė bendrovė Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660, o jei vykdomasis raštas išduotas – 5661).
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo turi teisę paduoti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmams motyvuotą pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.
Teisėjas Laimutis Vaitkus