Baudžiamoji byla Nr. 2K–497/2011
Teisminio proceso Nr.1-94-1-00055-2010-8
Procesinio sprendimo kategorija:
1.2.4.5; 1.2.4.6.8; 2.1.15.1.2(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. gruodžio 6 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Dalios Bajerčiūtės, Aldonos Rakauskienės, ir pranešėjo Alvydo Pikelio,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. P. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 14 d. nuosprendžio, kuriuo pakeistas Šilutės rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nuosprendis ir V. P. veika iš BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto perkvalifikuota į BK 138 straipsnio 1 dalį bei paskirta laisvės atėmimo bausmė vieneriems metams ir šešiems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, ši bausmė apėmimo būdu subendrinta su Šilutės rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir nustatyta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė vieneriems metams ir šešiems mėnesiams.
Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Šilutės rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu V. P. pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnio, 138 staipsnio. 2 dalies 8 punktą ir nuteistas:
pagal BK 284 straipsnį – laisvės atėmimu vieneriems metams;
pagal BK 138 staipsnio. 2 dalies 8 punktą – laisvės atėmimu dvejiems metams.
Remiantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, šios bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams.
Remiantis BK 75 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant V. P. per šį laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms bei per vienerius metus atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą.
Iš V. P. A. C. naudai priteista 7 637,50 Lt turtinei žalai bei 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Valstybinės ligonių kasos naudai priteista 3 357,18 Lt turtinei žalai atlyginti.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą ir susipažinusi su byla,
n u s t a t ė :
V. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 284 straipsnį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą už tai, kad 2010 m. sausio 31 d., apie 5 val., Šilutės rajono, (duomenys neskelbtini) kaime, viešoje vietoje, L. S. priklausančios pirtelės kieme, matant kitiems asmenims, veikdamas grupe su tyrimo metu nenustatytais asmenimis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl chuliganiškų paskatų, dėl menkavertės priežasties, įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai: tyčia vieną kartą lazda sudavė A. C. į veidą, dėl to šis nugriuvo ant grindų, tuoj po to koja spyrė nukentėjusiajam į galvą ir kartu su tyrimo metu nenustatytais asmenimis sudavė keletą smūgių rankomis, kojomis ir lazdomis nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas, tai sukėlė nukentėjusiajam A. C. nesunkų sveikatos sutrikdymą; o tuoj po to išdaužė L. S. priklausančios pirties lango stiklą ir taip sutrikdė visuomenės rimtį.
Be to, jis 2010 m. sausio 31 d., apie 5 val., Šilutės rajono, (duomenys neskelbtini) kaime, viešoje vietoje, L. S. priklausančios pirtelės kieme, matant kitiems asmenims, veikdamas grupe su tyrimo metu nenustatytais asmenimis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl chuliganiškų paskatų, dėl menkavertės priežasties, įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai: tyčia vieną kartą lazda sudavė A. C. į veidą, dėl to šis nugriuvo ant grindų, koja spyrė nukentėjusiajam į galvą ir kartu su tyrimo metu nenustatytais asmenimis sudavė keletą smūgių rankomis, kojomis ir lazdomis nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas, taip padarė nukentėjusiajam galvos sumušimą ir odos nubrozdinimą galvos kairėje pusėjė, lengvą galvos smegenų sukrėtimą, nosies kaulų lūžimą, viršutinio kandžio sutrenkimą, krūtinės ląstos kairės pusės sumušimą bei odos nubrozdinimus taip pat ir kairio peties viršutinėje dalyje, kairės juosmeninės-kryžminės srities sumušimą, tai sukėlė nukentėjusiajam A. C. nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Nuteistasis V. P. pateiktame kasaciniame skunde prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo nuosprendį ir atmesti nukentėjusiojo A. C. ieškinį dėl garso aparatūros sugadinimo, sumažinti jam priteistos neturtinės žalos dydį bei paskirti švelnesnę bausmės rūšį nei laisvės atėmimas. Kasatorius nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžiai yra nepagrįsti dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir padarytų esminių BPK pažeidimų.
Pasak kasatoriaus, teismas nepagrįstai priteisė iš jo A. C. 7 450 Lt žalos atlyginimo už garso aparatūros sugadinimą, nes jis nuteistas tik už A. C. sužalojimą, o ne už A. C. priklausančios garso aparatūros sugadinimą ir dėl to kaltinimas nebuvo pareikštas. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad aparatūrą apgadino kartu su kasatoriumi buvę nenustatyti asmenys. Kadangi minėti asmenys bylos perdavimo teismui dieną nebuvo nustatyti, todėl dėl jų bylos tyrimas išskirtas. Jo nuomone, nuostolius privalo atlyginti nusikalstamą veiką padaręs asmuo. CK 6.279 straipsnio 4 dalyje nustatyta išimtinė taisyklė, reglamentuojanti atvejus, kai keli asmenys atlieka atskirus, o ne bendrus veiksmus. Kasatorius teigia, kad tarp jo veiksmų ir A. C. turto sugadinimo nėra priežastinio ryšio. Toks ryšys yra tarp tyrimo nenustatytų asmenų padarytų veiksmų ir A. C. priklausančios garso aparatūros sugadinimo.
Teisminio nagrinėjimo apeliacinės instancijos metu jo veika teismo iniciatyva buvo perkvalifikuota iš BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto į BK 138 straipsnio 1 dalį. Perkvalifikavus veiką jis tapo nuteistas ne pagal oficialiai pareikštame kaltinime nurodytą veikos kvalifikavimą.
Kasatoriaus nuomone, nebuvo suteikta jam teisė žinoti kaltinimą, o teisė į gynybą apima ir jo dalyvavimą bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų taikymo procese, jis turi teisę pareikšti savo poziciją dėl visų BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų duomenų vertinimo, dėl inkriminuojamos veikos pavojingumo laipsnio, turinčio tiesioginę reikšmę bausmės rūšiai ir dydžiui. Tai apribojo jo konstitucinę teisę į gynybą, pažeidė bausmės individualizavimo principo reikalavimus. Kasatorius mano, kad teismo paskirta (subendrinta) vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant dvejiems metams, yra per griežta.
Pasak kasatoriaus, netinkamai nustatytas ir nukentėjusiajam padarytos tiek turtinės, tiek neturtinės žalos dydis. Teismai, baudžiamojoje byloje spręsdami dėl neturtinės žalos priteisimo, privalėjo vadovautis CK 6.250 straipsniu. Šio straipsnio 1 dalyje nurodoma, kas yra laikoma neturtine žala (fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais), o 2 dalyje išdėstytos aplinkybės (žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės) ir kriterijai (sąžiningumas, teisingumas ir protingumas), pagal kuriuos turi būti sprendžiama dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Priteisdamas 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą A. C., teismas iš esmės rėmėsi tik paties nukentėjusiojo subjektyviais aiškinimais, kurie buvo nekonkretūs. Visiškai sutikdamas su nukentėjusiojo A. C. pateiktu neturtinės žalos įvertinimu (10 000 Lt), teismas su nukentėjusiuoju nesiaiškino jo pozicijos nenuoseklumo, nes pirminis ieškinio reikalavimas buvo 100 000 Lt. Be to, teismas neatsižvelgė į tai, kad iš esmės konflikto iniciatorius buvo pats nukentėjusysis A. C..
Apeliacinės instancijos teismas bylą išnagrinėjo neišsamiai ir buvo šališkas.
Atsiliepimu į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė prašo V. P. kasacinį skundą atmesti. Pasisakydama dėl turtinės ir neturtinės žalos prokurorė nurodo, kad kasatorius neteisingai mano, jog teismas nepagrįstai priteisė A. C. 7 450 Lt žalos už garso aparatūros sugadinimą iš jo vieno, kai byloje nustatyta, kad aparatūrą apgadino kartu buvę asmenys; jie nenustatyti ir dėl jų ikiteisminis tyrimas išskirtas, nes iš paties V. P., liudytojų L. R., E. K. ir R. J. parodymų matyti, kad nusikaltimuose dalyvavo ne vienas kasatorius ir jo iniciatyva į pagalbą buvo pasitelkti kiti bendravykdytojai. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nusikalstamų veikų iniciatoriumi ir visą atsakomybę prisiėmęs sau, taip apsaugodamas kitus nusikaltime dalyvavusius asmenis nuo galimos baudžiamosios atsakomybės, buvo pats V. P.. Todėl jam vienam ir tenka žalos atlyginimo pareiga, nes turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Ši žala atsiranda turto netekus, jį sunaikinus, sugadinus, sumažinus jo vertę. Teismas pagrįstai nukentėjusiajam priteisė 7 637,50 Lt, nes civilinis ieškinys priežastiniu ryšiu yra susijęs su kasatoriaus nusikalstama veika.
Prokurorė pažymi, kad kasatorius nesutinka su teismo nustatytu neturtinės žalos dydžiu. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą žalą tenka teismui. Spręsdamas nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydžio klausimą, teismas vadovavosi kriterijais, nurodytais CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, atskleisdamas jų turinį ir motyvuodamas konkrečiomis bylos aplinkybėmis. Teismas konstatavo, kad nukentėjusysis A. C. gydėsi ligoninėje, dėl to sutriko mokymasis, mėgstama veikla, vėliau reikėjo įtemptai dirbti, kad pasivytų praleistus užsiėmimus. Dėl sugadintos aparatūros jis negalėjo įvykdyti užsakymų, organizuoti renginių mokykloje. Nukentėjusiajam nustatytas neturtinės žalos dydis nėra aiškiai per didelis.
Atsiliepime pasisakyta ir dėl bausmės skyrimo. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas V. P. bausmę, atsižvelgė į padarytos veikos pavojingumą, kaltę, nusikalstamos veikos tikslus ir motyvus – padaryti nesunkus ir apysunkis nusikaltimai. Be to, teismas atsižvelgė į nuteistojo asmenybę – teisiamas pirmą kartą, charakterizuojamas patenkinamai, nukentėjusiajam padarytos žalos neatlygino, todėl jam skirta laisvės atėmimo bausmė. Tačiau teismas nustatė, kad yra pagrindas manyti, jog V. P. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl bausmės vykdymas atidėtas. Skirdamas bausmę, teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė.
Prokurorės nuomone, netenkintinas ir kasatoriaus prašymas taikyti BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir 62 straipsnio 3 dalies 3 punktą bei paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Pagal BK 62 straipsnio 2 dalį švelnesnė, negu straipsnio sankcijoje numatyta, bausmė gali būti skiriama tada, kai yra atsakomybę lengvinančios aplinkybės, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala. Taip pat turi būti nustatyta viena iš alternatyvių savarankišką teisinę reikšmę turinčių aplinkybių, numatytų BK 62 straipsnio 2 dalies 1-6 punktuose. Iš to išplaukia, kad, sprendžiant BK 62 straipsnio 2 dalies taikymo klausimą, visų pirma turi būti nustatytos bent dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Šioje baudžiamojoje byloje nenustatyta nė viena V. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė.
Taikyti BK 62 straipsnio 3 dalies 3 punktą ir paskirti švelnesnę bausmės rūšį, negu numatyta straipsnio sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką, nėra pagrindo, nes nėra sąlygų, numatytų BK 62 straipsnio 1 ir 2 dalyse, visumos.
Skundas iš dalies tenkintinas.
Dėl paskirtos bausmės ir neturtinės žalos dydžio
Apeliacinės instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo skundo argumentus dėl baudžiamojo įstatymo taikymo, perkvalifikavo V. P. veiką iš BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto, į BK 138 straipsnio 1 dalį. Kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog veikos perkvalifikavimu buvo suvaržyta kaltinamojo teisė į gynybą. Teismas, perkvalifikuodamas V. P. veiką pašalino veiką pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, kvalifikuojantį požymį -- chuliganiškas paskatas, taip palengvindamas, o ne, kaip teigiama kasaciniame skunde, suvaržydamas kaltinamojo teisę į gynybą. Perkvalifikavęs nuteistojo veiką, apeliacinės instancijos teismas sušvelnino nuteistajam paskirtą bausmę, skirdamas bausmę vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgė į atsakomybę sunkinančias aplinkybes, teisiamojo asmenybę ir paskyrė laisvės atėmimo bausmę, tinkamai subendrino paskirtas bausmes pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, BK 284 straipsnio 1 dalį, atidėdamas subendrintos bausmės vykdymą. Įstatymo taikymo atžvilgiu apeliacinės instancijos teismo paskirta bausmė atitinka įstatymo reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai netaikė BK 62 straipsnio 2 dalies, 2 punkto, ir 62 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostatų, nes tam nebuvo įstatyme nustatytų sąlygu.
Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai išdėstė motyvus, pagrindžiančius teisinį ir faktinį nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos pagrindą, bei nurodė argumentus, į kuriuos atsižvelgta nustatant jos dydį. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą žalą tenka teismui. Spręsdamas nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydžio klausimą, teismas vadovavosi kriterijais, nurodytais CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, atskleisdamas jų turinį ir motyvuodamas konkrečiomis bylos aplinkybėmis. Teismas konstatavo, kad nukentėjusysis A. C. gydėsi ligoninėje, dėl to sutriko mokymasis, mėgstama veikla, vėliau reikėjo įtemptai dirbti, kad pasivytų praleistus užsiėmimus. Atsižvelgiant į šias aplinkybes teismo nustatytas 10 000 Lt, neturinės žalas dydis įstatymo taikymo aspektu yra teisingas ir atitinka teismų praktikos vidurkį šios kategorijos bylose.(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr.2K -170/2007, 2K – 730/2007, 2K – 253/2009, 2K – 190/2010, 2K – 249/2010, 2K – 375/2010, 2K – 360/2011, 2K – 182/2011).
Dėl žalos atlyginimo už garso aparatūros sugadinimą
Kaltinamajame akte ir pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų nuosprendžiuose yra pripažinta, jog V. P. 2010 m. sausio 31 d., veikdamas grupe su tyrimo metu nenustatytais asmenimis, suduodamas smūgius rankomis ir kojomis bei lazda, padarė nukentėjusiajam A. C. nesunkų sveikatos sutrikdymą bei išdaužė L. S. priklausančios pirties lango stiklą. Tačiau nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nebuvo pareikšti V. P. kaltinimai apie tai, jog jis sugadino nukentėjusiajam A. C. priklausančią garso aparatūrą. V. P. neigia sugadinęs garso aparatūrą. Kaltinamasis aktas bei nutarimas atskirti ikiteisminį tyrimą (T. 1, b. l. 11-12, 286) patvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, jog 2010 m. sausio 31 d. Šilutės r., Šviekšnos sen., Alseikų k., pirties kieme, buvo išdaužyti A. P. priklausančio automobilio (duomenys neskelbtini) (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekiniai žibintai, įskeltas priekinis automobilio stiklas, priekinis dešinės pusės posūkio žibintas, galinis dešinės pusės posūkio žibintas, sudaužytos priekinio bamperio apdailos grotelės, M. R. priklausančio automobilio (duomenys neskelbtini) (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išdaužtas galinis stiklas, M. B. priklausančio automobilio (duomenys neskelbtini) (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išdaužtas dešinės pusės priekinis žibintas, sudaužytas priekinis automobilio stiklas bei sugadinta A. R. J. priklausanti garso aparatūra. Šiuo nutarimu buvo nutarta iš tyrimo Nr. 94-1-00055-10 atskirti tyrimą dėl nenustatytų asmenų, 2010 m. sausio 31 d. įvykdžiusių viešosios tvarkos pažeidimą (BK 284 straipsnio 1 dalis), A. P., M. R. ir M. B. automobilių bei A.R. J. garso aparatūros sugadinimą. Pagal bylos medžiagą yra neaišku, ar išskirtoje byloje yra minima ta pati garso aparatūra, dėl kurios sugadinimo pareiškė ieškinį nukentėjusysis A. C., ar tai jau kita aparatūra, nes jos savininku kaltinamajame akte ir nutarime nurodytas A.R. J.. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų proceso baigiamosiose aktuose šios aplinkybės nebuvo aptartos ir išaiškintos. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad nukentėjusiajam A. C. buvo padaryta 7450 Lt žala dėl garso aparatūros sugadinimo, tačiau nenurodė, kokiais įrodymais ir argumentais remiantis padaryta išvada, jog dėl žalos padarymo yra atsakingas V. P., o ne asmenys, dėl kurių byla išskirta į atskirą tyrimą. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje taip pat šis klausimas nebuvo nagrinėjamas, tik pažymėta, jog V. P. buvo nusikalstamų veikų iniciatorius, todėl jam vienam tenka žalos atlyginimo pareiga. Apeliacinės instancijos teismas visiškai nesiaiškino dėl išskirto ikiteisminio tyrimo dalies bei jame nurodytos garso aparatūros sugadinimo, taip visiškai neatsakė į nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, jog kaltinimas dėl garso aparatūros sugadinimo yra išskirtas į atskirą tyrimą. Šių trūkumų pašalinti kasacinės instancijos teismas neturi galimybės, todėl laikytina, kad apeliacinio skundo dalis dėl civilinio ieškinio dėl garso aparatūros sugadinimo yra neišnagrinėta, taip suvaržant įstatymų garantuotą kaltinamojo teisę (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Ši bylos dalis grąžintina nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 14 d. nuosprendžio dalį, kurioje paliktas nepakeistas Šilutės rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nuosprendis dėl 7 450 Lt. žalos atlyginimo priteisimo iš V. P. A. C. už sugadintą garso aparatūrą, ir šią bylos dalį perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Teisėja Dalia Bajerčiūtė
Aldona Rakauskienė
Alvydas Pikelis