Baudžiamoji byla Nr. 1-754-526/2015

Teisminio proceso Nr. 1-30-1-00365-2013-5

Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.4.1.; 2.3.6.4.5.

(S)

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS  RESPUBLIKOS  VARDU

2015 m. lapkričio 30 d.

Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Eugenijus Antanauskas, sekretoriaujant Ritai Pociuvienei, dalyvaujant prokurorui Juozui Sykui, nukentėjusiajai V. S., jos atstovei adv. Svietlanai Baracevičienei, kaltinamojo gynėjui Oleg Drobitko, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

R. B., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) Klaipėdos m., Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto vadybininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Klaipėda, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d.,

              n u s t a t ė :

R. B. šioje byloje buvo kaltinamas tuo, kad pažeidė kelių transporto eismo saugumo taisykles, dėl ko nesunkiai sutrikdyta sveikata kitam žmogui: jis, 2013m. gruodžio mėn. 6 d., apie 08.04val., Klaipėdos m., (duomenys neskelbtini) pr., ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), keturių eismo juostų kelyje, kai jo važiavimo kryptimi buvo dvi eismo juostos, važiuodamas pirma eismo juosta, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino greičio, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, nepraleido į perėją įžengusios pėsčiosios V. S. ir ją partrenkė. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų V. S. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Šiais veiksmais R. B. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, (2012-11-28 d. redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 37 p. (Artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą <...> perėjoje įėjusį pėsčiąjį) reikalavimą ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą.

Pagal pareikštą kaltinimą R. B. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2013-12-06 rytą jis išvažiavo į darbą. Tuo metu buvo prastas oras, šlapdriba, tamsu. Iš Rūtų g. jis įsuko į Taikos pr. ir važiavo link „Avitelos“, persirikiavo į pirmą eismo juostą. Važiavo nedideliu greičiu. Važiuodamas pateko į duobę, buvo aplietas jo automobilio priekinis stiklas, todėl jis stipriai sulėtino greitį. Kai nusivalė priekinis stiklas, prieš save 1 metro atstumu išvydo nukentėjusiąją, todėl stipriai spaudė stabdžius. Prieš užliejant automobilio stiklą kelkraštyje stovinčios nukentėjusiosios nematė. Po įvykio jis sustojo, išlipo iš automobilio ir pribėgo prie nukentėjusiosios paklausti kaip ji jaučiasi. Ji pasakė, kad nejaučia kojų. Tada iš karto jis paskambino telefonu 112 pagalbai. Už kelių minučių atvažiavo greitosios ekipažas ir policija. Kad pėsčiųjų perėja yra toje vietoje jis žinojo. Atstumas tarp pėsčiųjų perėjos ir balos buvo maždaug 20-25 metrai. Važiavimo greitis buvo gerokai mažesnis negu 50 km/h. Nukentėjusioji iš pradžių žadėjo taikytis su juo, todėl jis ikiteisminio tyrimo metu ir pripažino savo kaltę, tačiau vėliau nukentėjusioji taikytis atsisakė, pradėjo reikalauti labai didelių pinigų žalos atlyginimui, todėl dabar jis savo kaltės nepripažįsta, nes įvykį sukėlė pati nukentėjusioji, išėjusi į važiuojamąją dalį tuo momentu, kai jis neturėjo jokių galimybių automobilio sustabdyti.

Nukentėjusioji V. S. parodė, kad kaltinime nurodytu metu ji įsėdo Simonaitytės stotelėje į 6 autobusą ir važiavo į darbą iki Vėtrungės stotelės. Ten išlipusi iš autobuso ji ėjo neskubėdama. Kai atėjo prie pėsčiųjų perėjos, buvo viena. Ji stovėjo ir laukė kol pravažiuos automobilių srautas. Nei vienas iš važiuojančių automobilių nesustojo jos praleisti. Kai pravažiavo automobilių srautas, ji pamatė atvažiuojanti vieną kaltinamojo vairuojamą automobilį. Automobilis važiavo nedideliu greičiu. Be to ji pamatė, kad automobilis mažina greitį. Pagalvojo, jog yra ir kultūringų vairuotojų, kurie praleidžia pėsčiuosius, todėl įžengė į perėją ir pradėjo eiti. Po to daugiau nieko neatsimena. Ji praleido visą automobilių srautą, matė, kad vienas automobilis lėtina greitį, todėl pradėjo eiti per perėją. Apie 40 metrų buvo kai mašina pradėjo lėtinti greitį. Ji suprato, kad vairuotojas ją mato, todėl ir pradėjo eiti. Ant peties ji turėjo krepšį su atšvaitais. Buvo apsirengusi su žalia neperšlampama striuke, alyvinės spalvos kepure, žaliu šaliku, juodu sijonu, pusbačiais.

Liudytojas S. K. parodė, kad nukentėjusioji yra jo sesuo. Tašė yra sesers darbinis portfelis. Kai sesuo pateko į ligoninę, jis iš ten paėmė jos rūbus ir portfelį, kuris buvo su atšvaitais.

Liudytojas K. S. davė tokius pat parodymus kaip ir S. K., nurodydamas, kad nukentėjusioji yra jo mama. Ji visada nešiojosi su savimi portfelį su atšvaitais.

Liudytoja A. B. parodė, kad sūnus R. B. iš karto po įvykio jai paskambino. Sakė, kad pranešė policijai, iškvietė greitąją. Jis paaiškino, kad važiuojant Taikos pr. išvažiavus buvo šlapdriba, važiuojant keliu jam aptaškė automobilio langus ir važiuojant jis ties priekiniu langu pastebėjo, kad yra žmogus ir staigiai stabdė. Paskui bėgo žiūrėti kaip moters sveikata, ji buvo apsirengusi labai storai. Tada jis pranešė apie įvykį policijai, greitajai. Moteris kalbėjo, kad jai koją skaudėjo. Su sūnumi pas nukentėjusiąją buvo keletą kartų atvykę aplankyti. Lankant pirmą kartą ji teigė, kad nematė atvažiuojančio automobilio, kaltino sūnų, kad automobilis važiavo dideliu greičiu. Ji sakė, kad trauma buvo nesunki, nes buvo labai šiltai apsirengusi. Bandė kompensuoti, davė 500 lt., kad nusipirkti vaistų.

Eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad 2013-12-06, 830 val. eismo įvykio vietoje buvo šlapdriba, lietus, kelio danga - šlapias asfaltas. Automobilis „Audi A4“ sustojęs už pėsčiųjų perėjos1,8 m. atstumu (atstumas nuo pėsčiųjų perėjos iki galinės automobilio ratų ašies), pirmoje eismo juostoje. Nereguliuojama pėsčiųjų perėja iš abiejų pusių pažymėta kelio ženklais, KET Nr. 533, 534 („Pėsčiųjų perėja“),  horizontalaus ženklinimo linijomis, KET Nr. 1.13.1 („Zebras“) (1T., b.l. 49-55).

2015-01-29 specialisto išvadoje Nr. 11K-225(14) nurodyta:

1. Nagrinėjamo įvykio metu savo judėjimo krypties pirmąja eismo juosta, ne mažesniu kaip 1,3 m atstumu nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto važiuojantis automobilis „Audi A4“ priekinės dalies dešine puse partrenkė pėsčiųjų perėja per važiuojamąją dalį nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto judėjusią V. S. Partrenkimo metu pirminis smūginis kontaktas pėsčiajai buvo suduotas priekiniu buferiu, todėl pėsčioji griuvo ant automobilio variklio dangčio bei atsitrenkė į priekinio lango stiklą. Būdama užkritusi ant automobilio variklio dangčio pėsčioji judėjo kartu su automobiliu bei, tikėtina, automobiliui „Audi A4“ judant užstabdytam, veikiama inercijos jėgų, nuo automobilio priekinės dalies buvo nublokšta į priekį nuo automobilio bei nukrito ant važiuojamosios dalies, tikėtina, priekyje automobilio, ties dešiniuoju važiuojamosios dalies kraštu. Po įvykio automobilis „Audi A4“ sustojo galiniu kairiuoju ratu 1,8 m atstumu pravažiavęs pėsčiųjų perėjos horizontalaus kelio ženklinimo linijas.

2. Pėsčioji V. S. automobiliu „Audi A4“ buvo partrenkta pėsčiųjų perėjoje, iki 1,8 m atstumu nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. Tirti pateiktoje medžiagoje esančių duomenų pagrindu negalima nustatyti tikslesnės V. S. partrenkimo vietos važiuojamosios dalies (pėsčiųjų perėjos) ilgio atžvilgiu.

3. Įvykio vietoje buvusiomis kelio sąlygomis stabdant didžiausiu intensyvumu (ekstremaliai) 30 km/h greičiu važiuojančio automobilio „Audi A4“ sustabdymui reikalingas apie 13,8 m atstumas, važiuojant 40 km/h greičiu – sustabdymui reikalingas apie 21 m atstumas. Įvykio vietoje buvusiomis kelio sąlygomis 30 km/h greičiu važiuojančio automobilio „Audi A4“ sustabdymui, stabdant 1/3 ekstremalaus stabdymo intensyvumu reikalingas apie 25,5 m atstumas, važiuojant 40 km/h greičiu – reikalingas apie 41,9 m atstumas.

4. Techniniu požiūriu, prieš įvykį susidariusioje situacijoje automobilio „Audi A4“ vairuotojas R. B. privalėjo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos privalėjo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą ,,Pėsčiųjų perėja“ bei praleisti į važiuojamąją dalį pėsčiųjų perėjoje įėjusią pėsčiąją V. S., jeigu dėl susidariusių aplinkybių (priekinio lango apipylimo) nebematė važiuojamosios dalies, tai yra kilus grėsmei eismo saugumui – privalėjo stabdyti vairuojamą automobilį didžiausiu intensyvumu. 

              Techniniu požiūriu prieš pat įvykį susidariusioje situacijoje pėsčioji V. S. privalėjo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui, pėsčiųjų perėjoje prieš įžengdama į važiuojamąją dalį privalėjo įvertinti atstumą iki jai iš kairės artėjančio automobilio „Audi A4“ ir jo važiavimo greitį bei įsitikinti, kad tai daryti saugu.

              Jeigu dėl susidariusių aplinkybių (priekinio lango apipylimo) automobilio „Audi A4“ vairuotojas R. B. nebematė važiuojamosios dalies, tai yra kilus grėsmei eismo saugumui – jis privalėjo stabdyti vairuojamą automobilį didžiausiu intensyvumu. 

              Jeigu pėsčiosios V. S. partrenkimo momentu automobilis „Audi A4“ judėjo neužstabdytas, tai pėsčiosios įžengimo į važiuojamąją dalį momentu automobilis „Audi A4“ pėsčiosios ėjimo per kelią vietą buvo privažiavęs mažesniu nei sustabdymui reikalingu atstumu ir automobilio vairuotojas R. B. neturėjo techninės galimybės stabdydamas vairuojamą automobilį išvengti pėsčiosios partrenkimo.

5. Techniniu požiūriu tiesioginiame priežastiniame ryšyje su nagrinėjamo įvykio kilimu buvo V. S. veiksmai,– į važiuojamąją dalį įžengė prieš pat priartėjusį automobilį „Audi A4“, kai automobilis pėsčiųjų perėją jau buvo privažiavęs mažesniu nei sustabdymui reikalingas atstumu.

Jeigu prieš įvykį susidariusioje situacijoje V. S. prie pėsčiųjų perėjos priėjo ir automobilio „Audi A4“ vairuotojui R. B. buvo matoma, kai automobilis pėsčiųjų perėją buvo neprivažiavęs didesniu nei nestaigiam sustabdymui reikalingu atstumu (važiuojant 30 km/h greičiu – didesniu nei 25,5 m atstumu, važiuojant 40 km/h greičiu – didesniu nei 41,9 m atstumu), tai automobilio „Audi A4“ vairuotojo R. B. veiksmai,– artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino greičio ir nesustojo prieš pėsčiųjų perėją bei partrenkė pėsčiųjų perėjoje į važiuojamąją dalį įėjusią pėsčiąją V. S., – techniniu požiūriu buvo priežastiniame ryšyje su nagrinėjamo įvykio kilimu. (1T., b.l. 69-76).

Ekspertas D. J. parodė, kad jis teisiamojo posėdžio metu pagarsintą išvadą Nr. 11K-225(14) pilnai tvirtina. Posėdžio metu neišgirdo kažko reikšmingo, kas galėtų pakeisti jo duotą išvadą. Galima apskaičiuoti kiek nuvažiuoja 25 km/h greičiu važiuojantis automobilis, kol pėsčioji nueina 1,8 m. atstumu. Yra objektyvus faktas, kad pėsčioji iki partrenkimo vietos nuėjo 1,8 m. atstumą arba didesnį. Tas atstumas sprendžiamas pagal automobilio padėtį po eismo įvykio. Pėsčioji iki partrenkimo vietos skersai važiuojamosios dalies nuėjo apie 1,8 m. Kol pėsčioji nueina 1,8 m., automobilis nuvažiuoja apie 10,7 m., važiuodamas 25 km/h greičiu. Čia skaičiavimas pėsčiajai einant lėčiausiai. Jeigu pėsčioji ėjo greičiausiu tempu, gaunasi 6,9 m. Tai reiškia, kol pėsčioji priėjo partrenkimo vietą, 25km/h greičiu važiuojantis automobilis galėjo nuvažiuoti nuo 10,7 m. iki 6,9 m. atstumo. Atliekant tyrimą nėra vertinama aplinkybė, kad buvo aptaškytas, apipiltas kažkokiu būdu automobilio stiklas, vairuotojas nematė per priekinį stiklą. Apie tai yra pasisakyta KET, kad jeigu vairuotojas nemato kur važiuoti, jis privalo ekstremaliai stabdyti savo vairuojamą automobilį. Kadangi jis nemato, kyla grėsmė eismo saugumui, nes jis nemato kas vyksta priekyje. Galutinė išvada yra pateikta remiantis automobilio padėtimi po eismo įvykio, pėsčiosios partrenkimo vieta ir nurodomu automobilio greičiu t.y. 30-40 km/h. Būtent šitas tyrimas yra paremtas tais trimis įvesties duomenimis ir duota galutinė išvada. Dėl pėsčiosios veiksmų: techniniu požiūriu tiesioginiame priežastiniame ryšyje su nagrinėjamu įvykiu buvo V. S. veiksmai, į važiuojamąją dalį įžengė prieš pat priartėjusį automobilį, kai automobilis prie pėsčiųjų perėjos jau buvo privažiavęs mažesniu nei sustabdymui reikalingu atstumu. Tai yra nustatyta atlikus skaičiavimus. Techniniu požiūriu susidariusioje situacijoje automobilio vairuotojas privalėjo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti kitų asmenų dalyvių saugumui artėdamas prie nereguliuojamos perėjos turėjo sulėtinti greitį bei  praleisti į pėsčiųjų perėją įėjusią pėsčiąją V. S. Jeigu dėl susidariusių aplinkybių t.y. dėl apipilto priekinio lango stiklo vairuotojas nebematė važiuojamosios dalies, kilus grėsmei eismo saugumui jis privalėjo stabdyti vairuojamą automobilį didžiausiu intensyvumu. Lygiai taip pat yra pasisakyta ir dėl pėsčiosios, kad techniniu požiūriu prieš pat įvykį susidariusioje situacijoje pėsčioji V. S. privalėjo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, pėsčiųjų perėjoje prieš žengdama į važiuojamąją dalį privalėjo įvertinti atstumą iki jai iš kairės artėjančio automobilio Audi A4 važiavimo greitį ir įsitikinti kad jai tai daryti saugu. Techniniu požiūriu eismo įvykio dalyviai - pėsčiasis ir automobilis yra lygiaverčiai. Atlikti skaičiavimai rodo, kad pėsčioji į važiuojamąją dalį įžengė, kai automobilis prie pėsčiųjų perėjos buvo mažesniu nei sustabdymui reikalingu atstumu. Eksperto išvadoje 3 puslapis 2 pav., yra matomi visi transporto priemonės apgadinimai, kad ne vien sugadintas dešinysis posūkio žibintas, yra ir variklio dangtis deformuotas ir šiek tiek įbrėžimai bei deformuotas priekinis valstybinis numeris. Yra suskaičiuota, kad sustabdyti ekstremaliai važiuojantį automobilį 30 km/h greičiu reikia įvertinant ir vairuotojo reakcijos laiką - 13,8 m., prie 40 km/h reikia sustabdyti 21 m. Skaičiavimai atlikti vertinant aplinkybę, kad automobilis važiavo provėžomis, kuriuose yra vandens. Jeigu pėsčiasis yra ties pėsčiųjų perėja, tai vairuotojas, jį pastebėjęs, turėtų mažinti greitį, kad prie pėsčiųjų perėjos priartėtum tokiu greičiu, kad pėsčiajam įžengus, sugebėtum jį praleisti. Automobilio vairuotojas važiuodamas prie pėsčiųjų perėjos jeigu mato pėsčiąjį, o pėsčiųjų perėja skirta pėstiesiems, t.y. vairuotojas, būdamas pakankamai sąmoningas, privalo numatyti, kad pėsčiasis gali žengti į pėsčiųjų perėją, todėl jis turi mažinti greitį ir praleisti. Lygiai taip pat techniniu požiūriu ir pėsčiasis prieš žengdamas privalo įsitikinti, kad yra saugu.

2014-04-10 specialisto išvadoje Nr. G737/14(03) nurodyta, kad V. S. dėl eismo įvykio metu padarytų sužalojimų nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (1T., b.l. 78-79). Jos kraujyje etilo alkoholio nerasta (1T., b.l. 80).

Automobilis „Audi A4“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) eismo įvykio dienai buvo techniškai tvarkingas (2T., b.l. 13).

Iš alkotesterio kvito parodymų, medicininės apžiūros neblaivumui nustatyti akto bei specialisto išvados matyti, kad R. B. įvykio metu buvo blaivus (t.2.b.l.1,2,3).

Iš įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimo matyti, kad automobilis „Audi A4“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), buvo apdraustas civilinės atsakomybės draudimu draudimo bendrovėje „Compensa TU S.A. Vienna Insurance Group Lietuvos filialas“, įmonės kodas 302495752,  buveinės adresas- Žalgirio g. 122, Vilnius (2 T., b.l.12).

Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, todėl kvalifikuojant veiką būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimą), bet ir padarinius bei priežastinį ryšį tarp kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimo ir kilusių padarinių. Išvada apie priežastinio ryšio buvimą daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė KET reikalavimus. Jei KET pažeidžia keli eismo dalyviai, nustatoma, kurio eismo dalyvio padaryti KET pažeidimai buvo būtinoji padarinių atsiradimo sąlyga.

Priežastinis ryšys yra BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties būtinasis objektyvusis požymis, jungiantis neteisėtą veiką su pavojingomis pasekmėmis ir nustatantis, kad būtent kaltininko padaryti KET pažeidimai dėsningai nulėmė nusikalstamą rezultatą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai KET pažeidžia keli eismo dalyviai, kaltininko veika yra priežastiniu ryšiu susijusi su kilusiais padariniais, jeigu nustatoma, kad analogiškoje situacijoje jam laikantis KET, o kitam (kitiems) eismo dalyviui jas pažeidus, eismo įvykis, dėl kurio kilo BK 281 straipsnyje numatyti padariniai, neįvyktų (pvz. kasacinės nutartys Nr. 2K-593/2011, 2K-151/2011 ir kt. ). Esant abipusiam KET pažeidimui, teismas turi nustatyti kiekvieno iš padarytų pažeidimų reikšmę nusikalstamų padarinių atsiradimui.

Konkrečiu atveju reikalinga nustatyti ar automobilio vairuotojas R. B. pažeidė įvykio metu galiojusių KET reikalavimus. Taip pat reikalinga nustatyti ar pėsčioji V. S. savo veiksmais nepažeidė įvykio metu galiojusių KET reikalavimų. Priimant teisingą ir objektyvų sprendimą, taip pat reikia nustatyti padarinius bei priežastinį ryšį tarp kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimų ir kilusių padarinių.

Išnagrinėjus byloje esančius rašytinius įrodymus, nukentėjusiosios, kaltinamojo bei specialisto parodymus, konstatuotina, kad 2013 m. gruodžio mėn. 6 d., apie 08.04 val., Klaipėdos m., Taikos pr., ties namu Nr. 22, nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje įvyko eismo įvykis, kurio dalyviais buvo automobilio „Audi A4“, valst. num. (duomenys neskelbtini), vairuotojas R. B. ir pėsčioji V. S. Įvykio metu buvo gana prastos oro sąlygos – buvo tamsus paros metas, šlapia asfalto danga, krituliai. Bylos medžiaga nustatyta, kad tiek vairuotojas, tiek pėsčioji eismo įvykio metu buvo blaivūs, o automobilis „Audi A4“ techniškai tvarkingas. Dėl šių nustatytų aplinkybių nėra ginčo. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatyti ir įrodyti eismo įvykio pasekoje kilę padariniai - nesunkus pėsčiosios V. S. sveikatos sutrikdymas.

R. B. kaltinamas, kad jis pažeidė KET 37 punkto reikalavimus - važiuodamas pirma eismo juosta, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino greičio, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, nepraleido į perėją įžengusios pėsčiosios V. S. ir ją partrenkė. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų V. S. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Įvykio metu galiojusioje KET 37 punkto redakcijoje nurodyta, kad „ Artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį“.

R. B. parodė, kad jis iš Birutės gatvės įsuko į Taikos prospektą, persirikiavo į pirmą eismo juostą ir važiavo. Jis matė priešais esančią pėsčiųjų perėją, tačiau dėl sudėtingų oro sąlygų nematė prie perėjos ant šaligatvio stovinčios nukentėjusiosios. Kadangi oro sąlygos buvo labai prastos, be to provėžoje buvęs vanduo stipriai užpylė priekinį automobilio stiklą, jis, artėdamas prie perėjos, automobilį stabdė, važiuodamas ne didesniu kaip 30 – 40 km/h greičiu. Tik prieš pat pėsčiųjų perėją jis pamatė į ją įžengusią nukentėjusiąją, stabdė, tačiau jau neturėjo techninės galimybės sustabdyti automobilį. Kad R. B. vairuojamas automobilis prie pėsčiųjų perėjos važiavo nedideliu greičiu, o automobilis lėtėjo, parodė ir nukentėjusioji V. S., kuri paaiškino, kad toks vairuotojo elgesys jai leido padaryti išvadą, kad vairuotojas ją mato ir stabdo automobilį, kad ją praleisti, todėl ji pradėjo eiti per pėsčiųjų perėją.

2015-01-29 specialisto išvadoje Nr. 11K-225(14) nurodyta, kad techniniu požiūriu, prieš įvykį susidariusioje situacijoje automobilio „Audi A4“ vairuotojas R. B. privalėjo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos privalėjo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą ,,Pėsčiųjų perėja“ bei praleisti į važiuojamąją dalį pėsčiųjų perėjoje įėjusią pėsčiąją V. S., jeigu dėl susidariusių aplinkybių (priekinio lango apipylimo) nebematė važiuojamosios dalies, tai yra kilus grėsmei eismo saugumui – privalėjo stabdyti vairuojamą automobilį didžiausiu intensyvumu.

Bylos medžiaga nustatyta, kad R. B. lėtino greitį ir stabdė savo automobilį, tačiau jam nepavyko jo sustabdyti iki pėsčiųjų perėjos. Šioje situacijoje teismas konstatuoja, kad R. B. nebuvo pakankamai atidus, iš anksto nepastebėjo ant šaligatvio stovinčios nukentėjusiosios, todėl negalėjo imtis papildomų saugumo priemonių, kad užtikrinti, jog eismo įvykis neįvyktų, todėl jis pažeidė KET 37 punkto reikalavimus.

Vertinant nukentėjusiosios V. S. veiksmus, įvykio metu galiojusi KET 51 punkto redakcija numatė, kad „Įžengti į važiuojamąją dalį pėstiesiems leidžiama tik po to, kai jie įvertina atstumą iki artėjančių transporto priemonių ir jų greitį ir įsitikina, kad tai saugu“. V. S. parodė, kad ji, sustojusi prie pėsčiųjų perėjos, praleido važiuojančių automobilių srautą. Ji taip pat parodė, kad gerai matė nedideliu greičiu atvažiuojantį vieną automobilį, kurį vairavo kaltinamasis. Automobilis lėtino greitį. Tokie vairuotojo veiksmai lėtinant greitį jai leido padaryti išvadą, kad vairuotojas ją mato ir stabdo automobilį, kad ją praleisti, todėl ji ir žengė į pėsčiųjų perėją.

2015-01-29 specialisto išvadoje Nr. 11K-225(14) nurodyta, kad „techniniu požiūriu prieš pat įvykį susidariusioje situacijoje pėsčioji V. S. privalėjo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui, pėsčiųjų perėjoje prieš įžengdama į važiuojamąją dalį privalėjo įvertinti atstumą iki jai iš kairės artėjančio automobilio „Audi A4“ ir jo važiavimo greitį bei įsitikinti, kad tai daryti saugu“.

Nustatyta, kad pėsčioji V. S., prieš įžengdama į nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, nesilaikė aukščiau paminėtų reikalavimų, todėl savo veiksmais ji pažeidė KET 51 punktą.

Nustačius, kad tiek pėsčioji, tiek vairuotojas pažeidė KET reikalavimus, reikalinga įvertinti aplinkybę, kuris kelių eismo taisyklių pažeidimas buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su eismo įvykiu ir kilusiomis pasekmėmis.

Byloje esančioje 2015-01-29 specialisto išvadoje Nr. 11K-225(14) kategoriškai nurodyta, kad techniniu požiūriu tiesioginiame priežastiniame ryšyje su nagrinėjamo įvykio kilimu buvo V. S. veiksmai,– į važiuojamąją dalį įžengė prieš pat priartėjusį automobilį „Audi A4“, kai automobilis pėsčiųjų perėją jau buvo privažiavęs mažesniu nei sustabdymui reikalingas atstumu. Byloje apklaustas ekspertas D. J. patvirtino savo specialisto išvadą ir nurodė, kad įvertinus situaciją, pėsčioji į pėsčiųjų perėją įžengė prieš atvažiuojantį automobilį tuo momentu, kai automobilio „Audi A4“ vairuotojas R. B. neturėjo jokios techninės galimybės ekstremaliai stabdydamas automobilį sustoti prieš pėsčiųjų perėją ir tokiu būdu išvengti užvažiavimo ant nukentėjusiosios.

Dėl šių aukščiau aptartų motyvų konstatuojama, kad R. B. veikoje nėra privalomo nusikaltimo sudėties, numatytos LR BK 281 str. 1 d., požymio – priežastinio ryšio tarp jo įvykdytos veikos ir kilusių pasekmių, todėl R. B. pagal LR BK 281 str. 1 d. išteisinamas, nesant jo veikoje šio nusikaltimo sudėties požymių.

Nustatyta, kad R. B. autoįvykį padarė, vairuodamas automobilį „Audi A4“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kuris buvo apdraustas civilinės atsakomybės draudimu draudimo bendrovėje „Compensa TU S.A. Vienna Insurance Group Lietuvos filialas“. Kadangi R. B. šioje byloje išteisinamas nesant jo veikoje nusikaltimo sudėties požymių, nukentėjusiosios V. S. pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo bei atstovavimo išlaidų priteisimo paliekamas nenagrinėtu, paliekant nukentėjusiajai teisę dėl žalos atlyginimo kreiptis į darudimo bendrovę bei su civiliniu ieškiniu iškilusius klausimus spręsti civilinio proceso tvarka.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-307 str.,

n u s p r e n d ė :

R. B. pagal LR BK 281 str. 1 d. išteisinti, nesant jo veikoje šio nusikaltimo sudėties požymių.

Nukentėjusiosios V. S. pareikštą civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per šį teismą.

Teisėjas                                                                                                   E. Antanauskas