Civilinė byla Nr. eB2-4524-565/2019
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01914-2018-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.3.5.2.; 3.4.3.7.3; 3.4.3.11.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2019 m. gruodžio 9 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos BUAB „TOKYO“ bankroto administratorės UAB „NOTISA“ skundą dėl BUAB „TOKYO“ 2019 m. spalio 22 d. kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo, suinteresuoti asmenys V. D., A. A., T. R., A. J., S. Š., S. S., UAB „AMOKA“, UAB „Azijos skoniai“, UAB „Bareka“, UAB „CHD LT“, UAB „Čili Holdings“, UAB „Du Dvylika“, UAB „Ekomera“, UAB „EKSKOMISARŲ BIURAS“, UAB „EUROCASH1“, UAB „G CAPITAL“, UAB „Herman data“, MB „Hilaitas“, UAB „Holiganas“, UAB „Impuls LTU“, UAB „Inčas“, UAB „KiiltoClean“, UAB „Litbana“, UAB „Maisto namai“, UAB „MILGEDA“, UAB „MILTECH“, UAB „MINERALINIAI VANDENYS“, UAB „PAKMARKAS“, UAB „Prekybos srautas“, MB „Produktyvumo namai“, UAB „Rotoma“, UAB „Šaltoji banga“, VšĮ „Užstato sistemos administratorius“, UAB „V Sportas“, UAB „Vaidoma“, UAB „VILNIAUS AUGMA“, UAB „Roksva“, COMPAGNIE FRANCAISE D‘ASSURANCE POUR LE COMMERCE EXTERIEUR Baltics filialas, Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas, UAB „ŠVENČIONIŲ VAISTAŽOLĖS“,
n u s t a t ė:
1. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1052-565/2019 iškelta UAB ,,TOKYO“ bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB ,,NOTISA“; nutartis įsiteisėjo 2018 m. gruodžio 21 d. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 1 d. nutartimi patvirtinti BUAB ,,TOKYO“ kreditorių finansiniai reikalavimai, kurie patikslinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 4 d., 2019 m. balandžio 18 d., 2019 m. birželio 10 d. ir 2019 m. liepos 11 d. nutartimis. Bendra BUAB ,,TOKYO“ patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų suma – 301 643,46 Eur. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto; nutartis įsiteisėjo 2019 m. birželio 4 d.
2. BUAB „TOKYO“ bankroto administratorė UAB „Notisa“ skundu prašo panaikinti 2019 m. spalio 22 d. BUAB „TOKYO“ kreditorių susirinkime 1-uoju klausimu priimtą nutarimą, kuriuo nėra patvirtinta turto (prekės ženklų) pardavimo tvarka ir kaina, bei priimti naują sprendimą – patvirtinti kreditorių susirinkimui pateiktą turto pardavimo tvarką ir kainą, tai yra leisti prekės ženklus: „TOKYO CHINA“, „TOKYO RESTORANAS“, „TOKYO ČILI“, parduoti atskiromis pozicijomis, laisvu pardavimu už didžiausią pasiūlytą kainą; apie pardavimą skelbti internetiniame portale www.notisa.lt, www.skelbiu.lt ir kt.; prašymus rinkti dvi savaites nuo skelbimų išspausdinimo datos ir parduoti didžiausią kainą pasiūliusiam pirkėjui; nepardavus prekės ženklų - nurašyti į netekimus.
3. Skunde nurodė, jog vadovaujantis 2019 m. balandžio 3 d. kreditorių susirinkimo nutarimu, prekės ženklai: „TOKYO CHINA“ (galioja iki 2020-11-26), „TOKYO RESTORANAS“ (galioja iki 2023-06-30), „TOKYO ČILI“ (galiojo iki 2015-08-23), buvo pardavinėjami varžytynėse ir laisvu pardavimu. Prekės ženklų balansinė likutinė vertė – 52 713,74 Eur. Pirmųjų varžytynių pradinė pardavimo kaina – 30 000 Eur. Antrųjų varžytynių pradinė pardavimo kaina – 10 000 Eur. Elektroninės varžytynės, kurios vyko nuo 2019-04-29 iki 2019-05-29 ir nuo 2019-06-21 iki 2019-07-22, paskelbtos neįvykusiomis. Priežastis – varžytynėse nedalyvavo nė vienas varžytynių dalyvis. 2019-07-23 skelbtas pardavimas laisvu pardavimu už didžiausią pasiūlytą kainą. Apie pardavimą skelbta laikraštyje „Lietuvos rytas“, internetiniame portale www.notisa.lt, www.skelbiu.lt, www.rinka.lt. Pirkėjų neatsirado. 2019 m. rugpjūčio 30 d. kreditorių susirinkime bankroto administratorė siūlė prekės ženklus: „TOKYO CHINA“, „TOKYO RESTORANAS“, „TOKYO ČILI“, parduoti atskiromis pozicijomis, laisvu pardavimu už didžiausią pasiūlytą kainą; apie pardavimą skelbti internetiniame portale www.notisa.lt, www.skelbiu.lt ir kt.; prašymus rinkti dvi savaites nuo skelbimų išspausdinimo datos ir parduoti didžiausią kainą pasiūliusiam pirkėjui; nepardavus prekės ženklų – nurašyti į netekimus. Balsuojant „prieš“ kreditoriams V. D., A. A. ir T. R., nutarimas nebuvo priimtas. Motyvų, pasiūlymų nepateikė nei vienas kreditorius. Bankroto administratorė 2019 m. spalio 22 d. BUAB „TOKYO“ kreditorių susirinkime dar kartą pasiūlė prekės ženklus: „TOKYO CHINA“, „TOKYO RESTORANAS“, „TOKYO ČILI“, parduoti atskiromis pozicijomis, laisvu pardavimu už didžiausią pasiūlytą kainą; apie pardavimą skelbti internetiniame portale www.notisa.lt, www.skelbiu.lt ir kt.; prašymus rinkti dvi savaites nuo skelbimų išspausdinimo datos ir parduoti didžiausią kainą pasiūliusiam pirkėjui; nepardavus prekės ženklų – nurašyti į netekimus. Balsuojant „prieš“ kreditoriams V. D., A. A., T. R., nutarimas nebuvo priimtas. Teigia, jog balsavimas „prieš“ yra bankroto bylos vilkinimas.
4. Suinteresuoti asmenys kreditorės UAB „Čili Holdings“, UAB „G CAPITAL“, UAB „Maisto namai“, UAB „Azijos skoniai“ pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo tenkinti BUAB „TOKYO“ bankroto administratorės skundą ir leisti parduoti prekės ženklus „TOKYO CHINA“, „TOKYO RESTORANAS“, „TOKYO ČILI“ laisvu pardavimu.
5. Atsiliepime nurodė, jog V. D. ir T. R. siūlo atlikti prekės ženklų vertinimą. Toks pasiūlymas neatneštų jokios naudos, o tik dar labiau pablogintų BUAB „TOKYO“ finansinę būklę. Turto vertinimas yra brangiai kainuojanti paslauga ir ją vertėtų atlikti, jei tai atneštų kokią nors piniginę naudą bendrovei ir jos kreditoriams. Bankroto administratorė jau bandė viešai pardavinėti prekės ženklus tiek varžytinėse, tiek laisvu pardavimu. Pirmosiose varžytinėse nustatyta kaina buvo 30 000 Eur, o antrosiose – 10 000 Eur, tačiau norinčių įsigyti prekės ženklus neatsirado. Prekės ženklus buvo bandoma parduoti ir laisvu pardavimu už didžiausią pasiūlytą kainą, tai yra potencialūs pirkėjai galėjo įsigyti prekės ženklus ir už 1 Eur, jei tai būtų buvęs didžiausias pasiūlymas, tačiau neatsirado nei vienas pirkėjas. Prieštaraujančių kreditorių siūlomas atlikti prekės ženklų vertinimas nepakeistų fakto, kad jokių potencialių pirkėjų šiems prekės ženklams tiesiog nėra. A. A. siūlo prekės ženklus pardavinėti kaip paketą. Toks prekės ženklų pardavimo būdas jau buvo naudotas, tačiau neatsirado nei vienas pirkėjas. Prieštaraujantys kreditoriai savo nesąžiningais veiksmais trukdo vykdyti bankroto procedūras, o taip pat likusiems sąžiningiems kreditoriams atgauti bent dalį lėšų iš BUAB „TOKYO“. Bankroto administratorės skundas turėtų būti tenkintas, kad BUAB „TOKYO“ bankroto procedūros galėtų būti tęsiamos.
6. Suinteresuotas asmuo V. D. prašo skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
7. Atsiliepime nurodė, jog, nesutikdamas su bankroto administratorės siūlymu, 2019 m. spalio 15 d. pateikė prašymą, kuriame nurodė, jog nesutinka parduoti prekės ženklus už didžiausią siūlomą kainą. Kreditoriams nėra pateikta informacija, ar yra nustatyta minimali šių prekės ženklų kaina. Jei minimali prekės ženklų kaina buvo nustatyta, tai kelia pagrįstų abejonių, ar toks prekės ženklų tikėtinos minimalios pardavimo kainos nustatymas atitinka Lietuvos Respublikos Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnio įtvirtintos turto vertinimo ataskaitos reikalavimus. Bankroto proceso metu bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turtas turi būti parduodamas kuo didesne kaina, kad kuo didesne apimtimi būtų patenkinti kreditorių reikalavimai, įgyvendintos akcininkų teisės gauti likviduojamos įmonės turto dalį, likusią po atsiskaitymo su įmonės kreditoriais. Nors skunde nurodoma, kad šiuo metu nėra lėšų prekės ženklų įvertinimui bei atliktas vertinimas pardavimo kainos nepadidintų, bet tuo pačiu metu kitoje civilinėje byloje administratorė pateikia kito prekės ženklo vertinimo konsultaciją. Be to, prekės ženklai „TOKYO CHINA“, „TOKYO RESTORANAS“, „TOKYO ČILI“ yra tarpusavyje susiję, todėl suinteresuotas asmuo pagrįstai kreditorių susirinkime balsavo prieš tokį pardavimą. Bankroto administratorė taiko dvigubus standartus ir gina ne visų kreditorių interesus. Skundu ginčijami tik pasisakiusių prieš pasiūlymą parduoti prekės ženklus atskiru pardavimu už didžiausią pasiūlytą kainą kreditorių sprendimai, nors kreditorių susirinkime net 39,46 % kreditorių neišreiškė savo valios. Bankroto administratorė pažeidžia imperatyvias įstatymo nuostatas, teismų suformuotą praktiką bei Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekso 5 straipsnyje įtvirtintus administratoriaus veiklos ir elgesio principus.
8. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra. Nurodė, jog VMI prie FM pateiktame balsavime raštu 2019 m. spalio 15 d. ir 2019 m. spalio 22 d. kreditorių susirinkimuose balsavo už bankroto administratorės pateiktą nutarimo projektą dėl prekės ženklų „TOKYO CHINA“, „TOKYO RESTORANAS“, „TOKYO ČILI“ pardavimo.
9. Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų į bankroto administratorės skundą nepateikė.
Skundas tenkinamas.
10. Byloje kilo ginčas dėl bankrutavusios įmonės turto (prekės ženklų) pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo.
11. Turto pardavimo ir perdavimo tvarka įtvirtinta ĮBĮ 33 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad įmonės turtas ir (arba) neribotos civilinės atsakomybės įmonės savininko (savininkų) turtas, į kurį teisės aktų nustatyta tvarka gali būti nukreiptas išieškojimas, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, įsiteisėjus ĮBĮ 28 straipsnio 2 dalyje nurodytai teismo nutarčiai, parduodamas: 1) gyvūnai, produktai, kitas greitai gendantis ar galintis greitai prarasti savo prekinę vertę turtas – už administratoriaus, atsižvelgiant į analogiškų objektų (prekių) faktinių sandorių rinkoje kainas, nustatytą (kai turtas įkeistas – suderinus su įkaito turėtoju) kainą; 2) nekilnojamasis ir įkeistas turtas, taip pat turtas, kurio vertė viršija 250 bazinių socialinių išmokų dydžio sumą, išskyrus šios dalies 1 ir 4 punktuose ir šio straipsnio 4, 5 dalyse nurodytus atvejus, – iš varžytynių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; 3) kitas ir neparduotas dvejose varžytynėse šios dalies 2 punkte nurodytas turtas – kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka tos pačios apimties ir detalumo, kaip buvo siūloma varžytynių metu. Kreditorių susirinkimui nusprendus pakeisti neparduoto dvejose varžytynėse turto apimtį ir detalumą, turtas parduodamas šios dalies 2 punkte nustatyta tvarka. Kai iš varžytynių neparduotas išskaidomas dalimis, atskiriant menkavertį turtą, kurio kreditorių susirinkimo nustatyta kaina nesiekia 2 000 Eur, o turtas nėra įkeistas arba, jeigu turtas įkeistas, jo pardavimas yra suderintas su įkaito turėtoju ar hipotekos kreditoriumi, toks menkavertis turtas gali būti parduodamas kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka be varžytynių; 4) bankrutuojančiam ar bankrutavusiam bankui ar kredito unijai priklausančios reikalavimo teisės pagal skolininkų prievoles ir kitas finansinis turtas gali būti parduodamas kita, negu šios dalies 2 punkte nustatyta, tvarka. Sprendimus dėl tokių prievolių ir kito finansinio turto pardavimo priima kreditorių komitetas, o jeigu jis įstatymų nustatyta tvarka nėra renkamas, – kreditorių susirinkimas.
12. Bankroto administratorė, gindama visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 11 straipsnio 5 dalies 14 punktas), turi teisę ir pareigą ginčyti kreditorių susirinkimo nutarimus.
13. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 22 – 24 straipsnių normos ir teisminė praktika suponuoja išvadą, kad kreditorių susirinkimo nutarimai gali būti naikinami dviem pagrindais: pirma, dėl esminių procedūrinių pažeidimų, susijusių su kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimu, padarymu, galėjusiu nulemti neteisėtą tokio nutarimo turinį; antra, materialinių aspektų (turinio) neteisėtumas, kuris pasireiškia imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimu, prieštaravimu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis) bei kreditorių ar / ir pačios bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės interesų esminiu pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2012).
14. Nagrinėjamu atveju procedūrinių pažeidimų, susijusių su ginčijamu kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimu, nenurodyta.
15. Kreditorių susirinkimas yra kompetentingas spręsti visus esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus, tarp jų – tvirtinti bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės turto pardavimo kainą (ĮBĮ 23 straipsnio 5 punktas) ir nustatyti turto pardavimo tvarką. Nagrinėjamu atveju bankroto administratorė skundžia 2019 m. spalio 22 d. BUAB „TOKYO“ pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimą, kuriuo nepritarta įmonės turto pardavimo tvarkai ir kainos nustatymui, įmonės turto nurašymui.
16. ĮBĮ nereglamentuojama situacija, kai kreditorių susirinkimas neįgyvendina įstatyme jam patikėtos kompetencijos, susijusios su turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymu. Tačiau galimi atvejai, kai kreditoriai, turėdami skirtingus interesus ir lūkesčius dėl įmonės turto realizavimo galimybių, priima sprendimus, kurie neužtikrina operatyvios bankroto proceso eigos ir dėl kurių neapibrėžtą laiką nerealizuojamas bankrutuojančios įmonės turtas. Kreditorių susirinkimo kompetencijos neįgyvendinimas (nutarimų parduoti turtą pagal nustatytą tvarką už tam tikrą kainą nepriėmimas) gali pažeisti pačių kreditorių interesus ir trukdyti bankroto bylos eigai.
17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nustačius, jog kreditorių susirinkimas vengia įgyvendinti savo kompetenciją arba dėl kreditorių grupės intereso nulemiama situacija, kai priimamais sprendimais pažeidžiamas bankroto proceso operatyvumas, vilkinamas būtinųjų procedūrų atlikimas, teismas, siekdamas bankroto procedūrų efektyvumo, bankroto proceso operatyvumo, tam tikrais išskirtiniais atvejais gali įsiterpti į kreditorių kompetencijai priklausančio klausimo sprendimą. Teismas, įvertinęs faktines aplinkybes, kreditorių, turinčių balsų daugumą, veiksmus (neveikimą), jų priimamų sprendimų įtaką operatyviam ir veiksmingam bankroto proceso užbaigimui, atsižvelgdamas į protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, gali nustatyti turto pardavimo tvarką ir pradinę parduodamo turto kainą. Tam turi būti konstatuotas bankroto proceso vilkinimas ir kreditorių susirinkimo kompetencijos neįgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-313/2017).
18. Nustatyta, kad 2019 m. spalio 22 d. įvyko BUAB „TOKYO“ kreditorių susirinkimas, kuriame 1-uoju darbotvarkės klausimu buvo sprendžiama dėl bendrovės turto (prekės ženklų) pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo, įmonės turto nurašymo (2019 m. spalio 22 d. BUAB „TOKYO“ pakartotinio kreditorių susirinkimo protokolas Nr. 3). Šiame susirinkime bankroto administratorė dar kartą kreditoriams pateikė pasiūlymą skelbti prekės ženklų pardavimą ir prekės ženklus: „TOKYO CHINA“, „TOKYO RESTORANAS“, „TOKYO ČILI“, parduoti atskiromis pozicijomis, laisvu pardavimu už didžiausią pasiūlytą kainą; apie pardavimą skelbti internetiniame portale www.notisa.lt, www.skelbiu.lt ir kt.; prašymus rinkti dvi savaites nuo skelbimų išspausdinimo datos ir parduoti didžiausią kainą pasiūliusiam pirkėjui; nepardavus prekės ženklų – nurašyti į netekimus. Iš pateiktų duomenų, nustatyta, jog „už“ bankroto administratorės siūlymą balsavo kreditoriai, turintys 11,35% balsų, „prieš“ bankroto administratorės siūlymą balsavo kreditoriais T. R., V. D., A. A., turintys 48,65% visų balsų, todėl nutarimas nebuvo priimtas.
19. Iš bylos duomenų taip pat nustatyta, jog BUAB „TOKYO“ turto (prekės ženklų) pardavimo tvarka ir kainos taip pat buvo svarstomos:
14.1. 2019 m. balandžio 3 d. vykusiame kreditorių susirinkime, kuriame 12-uoju darbotvarkės klausimu buvo priimtas nutarimas prekės ženklus: „TOKYO CHINA“ (galioja iki 2020-11-26), „TOKYO RESTORANAS“ (galioja iki 2023-06-30), „TOKYO ČILI“ (galiojo iki 2015-08-23), kurių balansinė likutinė vertė 52 713,74 Eur, pardavinėti varžytynėse ir laisvu pardavimu. Nustatyta pirmųjų varžytynių pradinė pardavimo kaina – 30 000 Eur, antrųjų varžytynių pradinė pardavimo kaina – 10 000 Eur. Bankroto administratorė į bylą pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog elektroninės varžytynės Nr. 171045, kurios vyko nuo 2019-04-29 iki 2019-05-29 (pradinė turto kaina 30 000 Eur) ir elektroninės varžytinės Nr. 173608, kurios vyko nuo 2019-06-21 iki 2019-07-22 (pradinė turto kaina 10 000 Eur) paskelbtos neįvykusiomis. Priežastis – varžytynėse nedalyvavo nė vienas varžytynių dalyvis. Bankroto administratorė taip pat pateikė įrodymus, jog 2019-07-23 skelbtas prekių ženklų pardavimas laisvu pardavimu už didžiausią pasiūlytą kainą: apie pardavimą skelbta laikraštyje „Lietuvos rytas“, internetiniame portale www.notisa.lt, www.skelbiu.lt, www.rinka.lt, tačiau pirkėjų neatsirado;
14.2. 2019 m. rugpjūčio 30 d. kreditorių susirinkime 3-iuoju darbotvarkės klausimu bankroto administratorė, vadovaudamasi 2019 m. balandžio 3 d. kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 1 nutarimu, pasiūlė prekės ženklus parduoti atskiromis pozicijomis, laisvu pardavimu už didžiausią pasiūlytą kainą: apie pardavimą skelbti internetiniame portale www.notisa.lt, www.skelbiu.lt ir kt.; prašymus rinkti dvi savaites nuo skelbimų išspausdinimo datos ir parduoti didžiausią kainą pasiūliusiam pirkėjui; nepardavus prekės ženklų – nurašyti į netekimus. Kitų pasiūlymų nebuvo. Iš 2019 m. rugpjūčio 30 d. kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 2 matyti, jog balsuojant „prieš“ kreditoriams V. D., A. A. ir T. R., nutarimas nebuvo priimtas, nurodant, jog minėti kreditoriai balsuodami prieš motyvų ir pasiūlymų nepateikė.
20. Taigi po to, kai prekės ženklų nepavyko parduoti pagal 2019 m. balandžio 3 d. vykusiame kreditorių susirinkime nustatytą tvarką, prekės ženklų pardavimo tvarka ir kainos buvo svarstomos dar dviejuose kreditorių susirinkimuose, tačiau sprendimai dėl turto pardavimo tvarkos ir kainos nepriimti. Tiek 2019 m. rugpjūčio 30 d. kreditorių susirinkime, tiek 2019 m. spalio 22 d. pakartotiniame kreditorių susirinkime sprendimas dėl prekių ženklų pardavimo tvarkos ir kainos patvirtinimo nepriimtas dėl trijų kreditorių – T. R. (29,06 % visų balsų), A. A. (19,29 % visų balsų) ir V. D. (0,30 % visų balsų) nesutikimo su bankroto administratorės siūloma pardavimo tvarka ir kainomis.
21. Skundžiamame kreditorių susirinkimo 2019 m. spalio 22 d. protokole Nr. 3 nurodyta, jog T. R. ir V. D. siūlo įvertinti prekės ženklus „TOKYO CHINA“, „TOKYO RESTORANAS“, „TOKYO ČILI“. A. A. nurodė, jog potencialų pirkėją gali dominti tik pilno paketo pirkimas, nes dalys yra susijusios. Bankroto administratorė paaiškino, jog BUAB „TOKYO“ lėšų prekės ženklų vertinimui neturi, be to, prekės ženklų įvertinimas prekės ženklų pardavimo kainos nepadidintų; A. A. siūlymas jau buvo vykdomas, tai yra prekės ženklai buvo parduodami kartu už didžiausią pasiūlytą kainą, tačiau norinčių pirkti neatsirado. 2019 m. spalio 15 d. pažymoje kreditorių buvo prašoma iki pakartotinio kreditorių susirinkimo (2019 m. spalio 22 d.) išreikšti savo nuomonę dėl T. R. ir V. D. prašymo. Kreditoriai nuomonės nepareiškė.
22. Bankroto proceso tikslas yra tenkinti visų, o ne pavienių kreditorių reikalavimus iš bankrutuojančios įmonės turto, tuo pačiu metu – įmonei – skolininkei likviduojant skolų naštą, taip apsaugant kreditorius nuo dar ilgesnio bankrutuojančios įmonės atsiskaitymų uždelsimo. Visi bankroto proceso dalyvių veiksmai turi būti nukreipti šiam tikslui pasiekti ir tam trukdančioms kliūtims šalinti. Ne tik bankroto administratorius, bet ir kreditoriai, ypač tais atvejais, kada jiems įstatymo pavesta spręsti konkrečius su bankroto procesu susijusius klausimus, nagrinėjamu atveju – dėl bankrutuojančios įmonės turto pardavimo tvarkos ir kainų nustatymo, yra svarbų teisinį statusą turintys bankroto proceso dalyviai, nuo kurių veiksmų sąžiningumo ir aktyvumo priklauso teisėtas, pagrįstas, operatyvus ir skaidrus visų kreditorių bei skolininko, t. y. bankrutuojančios įmonės interesų gynimas.
23. Teismas sutinka su bankroto administratorės ir suinteresuotų asmenų argumentais, jog atsižvelgiant į tai, kad prekės ženklų jau nepavyko parduoti pagal 2019 m. balandžio 3 d. kreditorių susirinkime nustatytą tvarką, prieštaraujančių kreditorių siūlomas atlikti prekės ženklų vertinimas nepakeistų fakto, kad potencialių pirkėjų šiems prekės ženklams nėra. Be to, prekės ženklų vertinimas pablogintų BUAB „TOKYO“ finansinę būklę (bankroto administratorė nurodė, jog lėšų turto vertinimui nėra), būtų aiškiai neprotingas, nesąžiningas kitų kreditorių atžvilgiu. Konstatavus, jog prekės ženklų jau nepavyko parduoti kaip vieno paketo, bandymas dar kartą ta pačia tvarka pardavinėti prekės ženklus negalėtų būti pateisinamas jokiais racionaliais motyvais. Šių aplinkybių nepaneigia ir V. D. atsiliepime nurodyti argumentai dėl minimalios parduodamų prekės ženklų kainos nustatymo.
24. Nesutiktina ir su V. D. argumentais, jog nagrinėjamu atveju bankroto administratorė gina tik dalies BUAB „TOKYO“ kreditorių interesus, tai yra skundu ginčija tik kreditorių, pasisakiusių prieš pasiūlymą parduoti prekės ženklus atskiru pardavimu už didžiausią pasiūlytą kainą, sprendimą, nors kreditorių susirinkime net 39,46 proc. balsų turintys kreditoriai neišreiškė savo valios. Minėta, jog nagrinėjamu atveju procedūrinių pažeidimų (kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarkos, informacijos kreditoriams pateikimo tvarkos ir kt.), susijusių su ginčijamu kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimu, nenustatyta. Pažymėtina, jog susirinkimo dalyvis, gavęs darbotvarkės klausimus, turi teisę pasirinkti savo teisės realizavimo būdą, t. y. turi teisę spręsti ar jam ginti savo interesus dalyvaujant susirinkime, ar pasiūlyti savo nutarimo variantą, ar išreikšti nuomonę raštu, o savo teisės realizavimo būdo pasirinkimas nereiškia, kad kreditoriams nebuvo suteikta galimybė išreikšti savo valią dėl kiekvieno nutarimo projekto. Kreditoriams aplaidžiai įgyvendinant savo teises bankroto procese, iš to kylančios neigiamos teisinės pasekmės tenka jiems patiems.
25. Dėl suinteresuoto asmens V. D. argumentų, susijusių su bankroto administratorės įgalioto asmens kompetencija, profesionalumu ir tinkamu pareigų vykdymu, pažymėtina, jog tiek ĮBĮ, tiek teismų praktikoje išaiškinta, kad kreditorius, manantis, jog administratorius netinkamai vykdo savo pareigas, veikia ne kreditorių ir bankrutuojančios įmonės interesais, turi teisę kreiptis į kreditorių susirinkimą, kuris nagrinėja kreditorių skundus dėl administratoriaus veiksmų (ĮBĮ 23 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Taigi siekiant, kad bankroto procedūriniai klausimai būtų sprendžiami kuo operatyviau, ĮBĮ numatė specifinę skundų dėl administratoriaus veiksmų nagrinėjimo tvarką, t. y. skundus dėl administratoriaus veiksmų pirmiausiai turi išnagrinėti kreditorių susirinkimas, o tik tada asmuo, jei nesutinka su kreditorių susirinkimo nutarimu, gali paduoti skundą teismui, bet jau ne dėl administratoriaus veiksmų, o dėl kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo, kuriuo buvo sprendžiamas klausimas dėl administratoriaus veiksmų.
26. Teismas, įvertinęs bylos duomenis bei ĮBĮ įtvirtintą bankrutavusios įmonės turto pardavimo tvarką, neturi pagrindo spręsti, jog vykdant turto pardavimą pagal bankroto administratorės siūlomą tvarką, galėtų būti pažeisti bankrutavusios įmonės kreditorių interesai. Nagrinėjamu atveju nepagrįstas bankroto procedūrų užvilkinimas ilgesniam laikui neabejotinai pažeistų bankroto proceso operatyvumo principą bei bankrutuojančios įmonės kreditorių teises ir teisėtus interesus.
27. Remiantis išdėstytu, 2019 m. spalio 22 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimas, priimtas 1-uoju darbotvarkės klausimu, naikintinas ir nustatytina bankroto administratorės pasiūlyta ginčo turto pardavimo tvarka ir kaina, kuri atitinka ir BUAB „TOKYO“ ir visų jos kreditorių interesus.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 14 punktu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais,
n u t a r i a:
pareiškėjos BUAB „TOKYO“ bankroto administratorės UAB „NOTISA“ skundą tenkinti.
Pripažinti negaliojančiu BUAB „TOKYO“ 2019 m. spalio 22 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo Nr. 3 nutarimą, priimtą pirmuoju darbotvarkės klausimu.
Nustatyti BUAB „TOKYO“ priklausančio turto – prekės ženklų „TOKYO CHINA“, „TOKYO RESTORANAS“, „TOKYO ČILI“, pardavimo tvarką ir kainą:
prekės ženklus „TOKYO CHINA“, „TOKYO RESTORANAS“, „TOKYO ČILI“ parduoti atskiromis pozicijomis, laisvu pardavimu už didžiausią pasiūlytą kainą.
Apie pardavimą skelbti internetiniame portale www.notisa.lt, www.skelbiu.lt ir kt.
Prašymus rinkti dvi savaites nuo skelbimų išspausdinimo datos ir parduoti didžiausią kainą pasiūliusiam pirkėjui.
Nepardavus prekės ženklų – nurašyti į netekimus.
Įpareigoti bankroto administratorę UAB „NOTISA“ apie priimtą nutartį per tris dienas nuo šios nutarties gavimo, informuoti BUAB „TOKYO“ kreditorius ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.
Teisėja Rūta Burdulienė