Civilinė byla Nr. e2S-966-555/2020

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-14847-2019-6

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.1.7.1.2; 3.1.7.5; 3.3.1.6; 3.3.2.4; 3.3.2.5

                                                               (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 1 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1303-717/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „LITESKO“ ieškinį atsakovui V. J. dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė UAB „LITESKO“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo V. J. 356,06 Eur skolą, 7,09 Eur delspinigių, 15,87 Eur bylinėjimosi išlaidų (15,00 Eur žyminio mokesčio, 0,87 Eur už registrų išrašų gavimą) bei 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

2.       Kauno apylinkės teismas 2020 m. sausio 8 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai: priteisė ieškovei iš atsakovo 356,06 Eur skolą, 7,09 Eur delspinigių, viso 363,15 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (356,06 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. rugsėjo 12 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 15,00 Eur žyminio mokesčio ir 0,87 už išrašų iš registrų gavimo išlaidas, viso 15,87 Eur.

3.       Atsakovas V. J. pateikė teismui apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 8 d. sprendimo panaikinimo, kuris 2020 m. vasario 11 d. teisėjos rezoliucija buvo priimtas. Priimant apeliacinį skundą liko neišspręstas atsakovo prašymas atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo arba žyminio mokesčio sumokėjimą atidėti iki apeliacinio skundo išnagrinėjimo. Atsakovas prašyme nurodė, kad jo turtinė padėtis neleidžia jam sumokėti žyminio mokesčio, o visi įrodymai, pagrindžiantys jo turtinę padėtį, yra pateikti kitose teisme nagrinėjamose bylose.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Kauno apylinkės teismas 2020 m. balandžio 9 d. nutartimi atidėjo atsakovui V. J. 15,00 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) dėl atsakovo apeliacinio skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 8 d. sprendimo, priėmimo.

5.       Teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovo apeliacinis skundas jau yra priimtas ir Kauno apygardos teisme paskirta jo nagrinėjimo data, siekdamas neapriboti atsakovo teisės į teisminę gynybą, sprendė, kad yra pagrindas atidėti atsakovui 15,00 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) dėl atsakovo apeliacinio skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 8 d. sprendimo, priėmimo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai  

6.       Atskiruoju skundu atsakovas V. J. prašo Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui klausimo nagrinėjimui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1.                      Pirmosios instancijos teismas pažeidė Teismų įstatymo 6, 34, 43, 59 straipsnio nuostatas, nes klausimo nesprendė galiojančiais įstatymais, taip pat pažeidė Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnio 1 dalies, 42 straipsnio 1 dalies, 263 straipsnio nuostatas, nes klausimo nesprendė vadovaujantis procesinėmis atsakovo teisėmis, protingumo, teisingumo principais.

6.2.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, pažeisdamas CPK 179 straipsnio 3 dalies, 263 straipsnio, Civilinio kodekso 1.5 straipsnio nuostatas atsakovo neatleido nuo žyminio mokesčio ir prašymo atleisti nenagrinėjo.

6.3.                      Šiuo atveju yra pagrindas atsakovą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, kadangi jis yra politinis prookupacinio režimo kalinys, disidentas ir kankinys, turtą prarado ir nuolat praranda dėl politinių prookupacinio režimo Lietuvos Respublikoje represijų – neteisėto kalinimo politiniais motyvais, bolševikinio režimo represijų ir atsisakymo pripažinti chuntos valdžios užgrobimą teisėtu, kankinimo, persekiojimo, diskriminacijos, piktnaudžiavimo psichiatrija, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO sistema.

         Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

8.       Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovui atidėtas žyminio mokesčio už apeliacinio skundo padavimą mokėjimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

9.       Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra ta, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Viena iš sudėtinių teisės į teisminę gynybą dalių yra dalyvaujančio byloje asmens teisė apeliacine tvarka apskųsti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą, pateikiant apeliacinį skundą (CPK 42, 301 straipsniai).

10.       Asmuo, įgyvendinantis teisę į apeliaciją, turi pateikti apeliacinį skundą, atitinkantį CPK jam keliamus reikalavimus. Be bendrųjų procesiniams dokumentams keliamų formos ir turinio reikalavimų, apeliacinis skundas turi atitikti CPK 306 straipsnyje numatytus reikalavimus. CPK 306 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad kartu su apeliaciniu skundu turi būti pateikiami duomenys apie tai, kad už skundą sumokėtas žyminis mokestis (arba kad nuo žyminio mokesčio apeliantas yra atleistas, arba kad žyminio mokesčio sumokėjimas atidėtas). Įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminio mokesčio sumokėjimą kaip vieną iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: įpareigoti asmenis, paduodančius teismui pareiškimus, kuriais siekiama jiems palankaus teismo sprendimo priėmimo, pateikti užtikrinimą, siekiant apsaugoti kitus asmenis nuo aiškiai nepagrįstų pareiškimų (ieškinių); padengti tam tikrą valstybės išlaidų, skirtų teisingumo įgyvendinimo sistemai finansuoti dalį; skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. liepos 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-249/2008, 2016 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-228-196/2016 ir kt.).

11.       Asmens turtinė padėtis, tiesiogiai lemianti asmens galimybes sumokėti žyminį mokestį, negali būti jo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą varžančiu veiksniu. Dėl to proceso įstatyme yra nustatyti teisiniai instrumentai, skirti padėti asmenims, negalintiems dėl savo turtinės padėties sumokėti įstatyme nustatyto dydžio žyminio mokesčio, faktiškai ir efektyviai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. Negalėdamas proceso inicijavimo metu sumokėti viso už reiškiamą procesinį prašymą mokėtino žyminio mokesčio, asmuo turi teisę prašyti teismo atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 3 dalis) arba jį atidėti (CPK 84 straipsnis).

12.       Pastebėtina, kad asmuo turi teisę pateikti prašymą iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo, prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, o taip pat turi teisę pateikti alternatyvų prašymą. Remiantis proceso dispozityvumo principu, užtikrinančiu teisę dalyvaujančiam byloje asmeniui laisvai disponuoti jam priklausančiomis procesinėmis teisėmis, teismas privataus intereso bylose turi apsiriboti dalyvaujančio byloje prašymo išsprendimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1632/2013; 2016 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1312-186/2016). 

13.       Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas V. J. pateikė pirmosios instancijos teismui apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 8 d. sprendimo, kuriuo prašė jį panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo arba atidėti jo mokėjimą dėl jo sunkios turtinės padėties. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atidėjo atsakovui 15,00 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) dėl atsakovo apeliacinio skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 8 d. sprendimo, priėmimo. 

14.       Atsakovas, nesutikdamas su skundžiama nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, kurį iš esmės argumentuoja tuo, kad pirmosios instancijos teismas, atidėdamas jam žyminio mokesčio už paduotą teismui apeliacinį skundą mokėjimą, neišnagrinėjo prašymo atleisti jį nuo žyminio mokesčio. Atsakovas teigia, kad yra pagrindas atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo už teikiamą apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 8 d. sprendimo panaikinimo.

15.       Vadovaujantis CPK 83 straipsnio 3 dalį, asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Ši norma yra skirta užtikrinti asmenų, kurių materialinė padėtis yra sunki, teisę į teisminę gynybą. Pažymėtina, kad prašymas iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas, prie jo turi būti pridedami įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą. Atitinkamai turi būti motyvuota ir teismo nutartis dėl šio prašymo, t. y. teismas, kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas pareiškėjo prašymą iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo, turi įvertinti įrodymų, atspindinčių šalies turtinę padėtį, visumą (prašančiojo asmens pateiktus duomenis apie nuosavybės teise valdomą turtą, gaunamas pajamas ir pan.) bei kitas bylos aplinkybes, ir tik tuomet spręsti, ar pareiškėjas gali sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį. Jeigu teismas pripažįsta, kad pareiškėjo turtinė padėtis neleidžia jam sumokėti visos žyminio mokesčio sumos, teismas turi nustatyti, kokio dydžio žyminio mokesčio dalį pareiškėjas privalo sumokėti per teismo nustatytą terminą ir atitinkamai nuo kokios žyminio mokesčio dalies sumokėjimo yra pagrindas jį atleisti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1312-186/2016).

16.       CPK 291 straipsnio 1 dalies 5, 6 punktuose taip pat nustatyta, kad teismo nutartyje, be kita ko, turi būti nurodoma: motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas padarė išvadas, ir įstatymai bei kiti teisės aktai, kuriais teismas rėmėsi; teismo nutarimas. Nutarties motyvuojamojoje dalyje išdėstomas faktinis ir teisinis teismo nutartimi padarytų išvadų pagrindimas. Joje teismas išanalizuoja byloje dalyvaujančių asmenų prašymus, nuomones, įvertina įrodymus ir jų pagrindu konstatuoja teisiškai reikšmingas aplinkybes, ir kt. Nutarties rezoliucinėje dalyje – teismo nutarime – turi būti tiksliai ir aiškiai išdėstomos teismo išvados dėl nutartimi sprendžiamo klausimo (sprendžiamų klausimų). Ši nutarties dalis turi remtis motyvuojamąja teismo nutarties dalimi, t. y. teismo išvados turi būti pagrįstos teismo nutarties motyvais. Teismo nutarties rezoliucinė dalis turi būti suformuluota aiškiai, suprantamai, trumpai ir nedviprasmiškai, kad byloje dalyvaujantiems asmenims nekiltų abejonių dėl nutartimi išspręsto klausimo turinio.

17.       Jau minėta, kad atsakovas V. J., pateikdamas apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 8 d. sprendimo panaikinimo, prašė atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo arba atidėti žyminio mokesčio mokėjimą dėl sunkios turtinės padėties, t. y. atsakovas, pateikęs apeliacinį skundą, yra pareiškęs alternatyvius prašymus – netenkinus jo prašymo dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, prašė atidėti žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pateiktus atsakovo prašymus, nurodė, kad atsakovo apeliacinis skundas jau yra priimtas ir Kauno apygardos teisme paskirta jo nagrinėjimo data, dėl ko, siekiant neapriboti atsakovo teisės į teisminė gynybą, yra pagrindas atidėti žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimą. Atsakovas atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas jo prašymo dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo neišsprendė ir neatleido jo nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo, nors tam buvo pagrindas. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, atidėdamas atsakovui žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimą, nevertino nei atsakovo turtinės padėties, nei jo galimybių sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį, o ir rezoliucinėje nutarties dalyje nėra aiškiai išdėstęs išvados dėl skundžiama nutartimi spręsto klausimo, t. y. išspręstas tik atsakovo alternatyvus prašymas dėl žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo, tačiau nėra pateikta teismo išvada, atitinkanti nutarties motyvus, dėl atsakovo atleidimo nuo žyminio mokesčio. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neišsprendė atsakovo prašymo, kurį pirmiausiai turėjo spręsti, o pasisakė tik dėl alternatyvaus atsakovo prašymo.

18.       Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). CPK 329 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatyta, kad absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstamas toks atvejis, kai pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus ir bylos negalima išskirti CPK 327 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Šiuo atveju, būtent atsakovui atskiruoju skundu įrodinėjant skundžiamos nutarties neteisėtumą, neišsprendus jo pareikštų reikalavimų (dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo kaip pagrindinio reikalavimo), apeliacinės instancijos teismui neturint galimybės šios klaidos ištaisyti apeliacinėje instancijoje, kadangi turi būti tiriami įrodymai, pagrindžiantys atsakovo turtinę padėtį, bei jais pagrįstos faktinės aplinkybės, kurių pirmosios instancijos teismas nevertino bei nenustatinėjo, pripažintina, kad tokio pobūdžio pažeidimas yra pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį dėl absoliutaus nutarties negaliojimo pagrindo, numatyto CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir atsakovo V. J. atleidimo nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo arba žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo atidėjimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 329 straipsnio 2 dalies 7 punktas, 338 straipsnis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 327 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu, 

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartį panaikinti ir atsakovo V. J. atleidimo nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo arba žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo atidėjimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                                        Egidijus Tamašauskas