Administracinė byla Nr.1-2345-423/2016
Proceso Nr. 3-62-3-00030-2016-6
Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2; 3.21
(S)

KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. kovo 10 d.
Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Asta Urbonienė,
sekretoriaujant Ritai Kinderienei,
dalyvaujant pareiškėjui R. G. , nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų pataisos namų, atstovui bei trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo R. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kybartų pataisos namų, tretysis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie LR teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo,
n u s t a t ė :
Pareiškėjas R. G. skundu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų pataisos namų, 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (b.l. 4). Skunde pareiškėjas nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2014 m. gegužės 5 d. Kybartų pataisos namų administracijos sprendimu buvo įdarbintas tvarkiniu, o 2016 m. sausio 4 d. buvo atleistas iš darbo po to, kai atsisakė vykdyti būrio viršininkės nurodymą nuvalyti kamerų grotas. Pareiškėjo teigimu, jis neprivalėjo atlikti tokio darbo, kadangi kamerose tvarką turi prižiūrėti patys nuteistieji, be to, pagal teisės aktus yra draudžiama bendrauti su kito būrio nuteistaisiais. Atleidimas yra nepagrįstas, nemotyvuotas, kadangi pareiškėjas atsiprašė būrio viršininkės, darbą atlikdavo gerai, anksčiau nusiskundimų dėl jo atliekamo darbo nėra buvę, o minėtas būrio viršininkės nurodymas buvo neteisėtas. Pareiškėjo teigimu, jis buvo atleistas iš tvarkinio pareigų be jokio pagrindo. Dėl tokių neteisėtų atsakovo veiksmų pareiškėjui kilo neigiami dvasiniai išgyvenimai, depresija, stresas, sutriko psichinė sveikata, dėl ko pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, vertintiną 1000 Eur.
Atsakovas atsiliepime (b.l. 16-17) nurodė, kad su skundu nesutinka, kadangi 2015 m. lapkričio 12 d. Kybartų pataisos namuose gautas Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkės A. K. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad davus nurodymą nuteistajam R. G. nuplauti kamerų duris, maisto padavimo langelius ir grotas bei pasakius, kad bus atneštos valymo priemonės, R. G. pareiškė, kad sutikęs būrio viršininkę koridoriuje, „griebs už plaukų ir tėkš į sieną“. Šiuo pagrindu buvo atliekamas tarnybinis tyrimas, kurio metu nustatyta, kad pareiškėjas, nevykdydamas būrio viršininkės nurodymų, pažeidė LR Bausmių vykdymo kodekso (toliau- BVK) 12 straipsnio 1 d. nuostatas, numatančias, jog nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, bei BVK 12 str. 2 d. nuostatas, numatančias, kad nuteistieji privalo vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus. Pareiškėjo elgesį buvo siūloma svarstyti Drausmės komisijoje. Drausmės komisijos posėdyje pareiškėjas dalyvavo, su tyrimo medžiaga buvo supažindintas pasirašytinai. Pataisos namų direktoriaus 2016 m. sausio 5 d. įsakymu, pareiškėjas buvo atleistas iš darbo. Pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra nepagrįstas, kadangi pataisos namų pareigūnai jokių neteisėtų veiksmų neatliko, be to, nėra būtinosios LR Civiliniame kodekse (toliau – CK) numatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl neteisėtų valdžios institucijų veiksmų, sąlygos – žalos. Pareiškėjas, siekiantis žalos atlyginimo, privalo įrodyti CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes, apibrėžiančias neturtinę žalą, tačiau pareiškėjas jokių įrodymų nepateikė. Prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Skundas atmestinas.
Pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovo dėl jo neteisėtų veiksmų (neveikimo) kilusią neturtinę žalą, kurią patyrė dėl to, jog Kybartų pataisos namų direktoriaus įsakymu buvo atleistas iš tvarkinio pareigų.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo. Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. Viešojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d ir kt.).
CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima. LR Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Skunde neturtinė žala kildinama iš to, kad, pareiškėjo teigimu, sprendimas atleisti jį iš tvarkinio pareigų buvo nemotyvuotas ir nepagrįstas. Nors Kybartų pataisos namų direktoriaus įsakymo dėl atleidimo pareiškėjas neginčija, teismas, spręsdamas dėl reikalavimo atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, turi visapusiškai ištirti ir įvertinti aplinkybių, kurios gali pagrįsti arba paneigti paminėtų sąlygų, būtinų valstybės ir savivaldybės civilinei atsakomybei atsirasti, buvimą arba nebuvimą, bei nurodyti konkrečius motyvus bei argumentus, kurių pagrindu padaro vienokią ar kitokią išvadą (administracinė byla Nr. A6-1286/2006). Toks vertinimas, siekiant turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo, nebūtinai turi būti atliekamas iškeliant reikalavimus dėl valstybės ar savivaldybės institucijų ar pareigūnų aktų panaikinimo ar veiksmų pripažinimo neteisėtais. Veiksmų teisėtumas kiekvienu atveju turi būti vertinamas iš esmės, o administracinę bylą nagrinėjantis teismas priima sprendimą dėl neteisėtų veiksmų nustatymo, nepriklausomai nuo to, ar įstatymo nustatyta tvarka buvo skųstas aktas, iš kurio kildinama žala. Administracinėje byloje Nr. A10-332/2007 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau-LVAT) pažymėjo, kad teisės į žalos atlyginimą atsiradimui, įstatymas nereikalauja, jog neteisėtas valstybės valdžios aktas (nagrinėjamu atveju – Kybartų pataisos namų direktoriaus įsakymas, kuriuo pareiškėjas buvo atleistas iš darbo) būtų panaikintas ar pripažintas negaliojančiu įstatymų nustatyta tvarka (LVAT 2008 m. spalio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1655/2008; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1419/2010). Taigi, šioje byloje sprendžiant žalos atlyginimo klausimą, tirtinas ir faktinis pagrindas, iš kurio kildinama žala, nežiūrint to, kad tas pagrindas atskira tvarka ir nenuginčytas.
Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, jog 2016 m. sausio 5 d. Kybartų pataisos namų direktoriaus įsakymu Nr. 1/16-3 (b.l. 29), remiantis Kybartų pataisos namų direktoriaus 2014 m. lapkričio 12 d. įsakymu patvirtintos nuteistųjų įdarbinimo, darbo laiko apskaitos, atostogų suteikimo ir atleidimo iš darbo tvarkos V skyriaus 28.2 papunkčiu bei 2016 m. sausio 4 d. Drausmės komisijos posėdžio Nr. 1 protokolo išrašu Nr.5/50-3, pareiškėjas buvo atleistas iš tvarkinio pareigų. Iš Kybartų pataisos namų 2016 m. sausio 4 d. Drausmės komisijos posėdžio išrašo Nr. 5/50-3 matyti, kad komisijos posėdžio metu buvo svarstomas pareiškėjo elgesys, t.y. atsisakymas vykdyti būrio viršininkės nurodymą nuvalyti kamerų duris, maisto padavimo langelius ir grotas (b.l. 28). Drausmės komisijos posėdžio metu nutarta siūlyti pareiškėją atleisti iš darbo (b.l.28, 22-27). Iš atlikto tarnybinio tyrimo medžiagos matyti, kad 2015 m. lapkričio 12 d. būrio viršininkė nurodė pareiškėjui, dirbusiam tvarkiniu, nuvalyti drausmės kamerų duris, maisto padavimo langelius ir grotas, tačiau pareiškėjas tai daryti atsisakė, teigdamas, kad pataisos namų direktorius jam liepęs valyti tik koridorius ir pasivaikščiojimo kiemelius. Būrio viršininkei pasakius, kad valymo priemonės pareiškėjui bus atneštos, šis pareiškė, kad, sutikęs ją koridoriuje, „griebs už plaukų ir tėkš į sieną“ (b.l.21, 19). Pats pareiškėjas savo 2015 m. gruodžio 18 d. Kybartų pataisos namų direktoriui pateiktame pasiaiškinime bei teismo posėdžio metu iš esmės patvirtino minėtas aplinkybes (b.l.20). Atlikto tarnybinio tyrimo išvadoje buvo pasiūlyta svarstyti pareiškėjo elgesį Drausmės komisijoje, kurios posėdžio metu, kaip minėta, buvo nutarta siūlyti pataisos namų direktoriui atleisti pareiškėją iš tvarkinio pareigų, kadangi šis, nevykdydamas būrio viršininkės nurodymų, pažeidė BVK 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, numatančias, kad nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, bei 12 straipsnio 2 dalies reikalavimus, numatančius, kad nuteistieji privalo vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos ar pareigūno nurodymus bei įsakymus. Šios tarnybinio tyrimo išvados pagrindu buvo priimtas minėtas Kybartų pataisos namų direktoriaus įsakymas dėl pareiškėjo atleidimo iš darbo.
BVK įtvirtinti pataisos įstaigų režimo reikalavimai. Šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos nustato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. Bendrosios nuteistųjų teisės nustatytos BVK 11 straipsnyje, pareigos – šio kodekso 12 straipsnyje. Specialiąsias nuteistųjų pareigas reglamentuoja atitinkami BVK skyriai. Pagal BVK 5 straipsnyje įtvirtintą bausmių vykdymo teisėtumo principą nuteistų asmenų teisių bei laisvių suvaržymus nustato tik Lietuvos Respublikos įstatymai, nuteistojo elgesį gali suvaržyti tik draudimas arba pareiga, o bausmės vykdymo institucija arba pareigūnas gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Įstatymu nustatyta bausmės vykdymo institucijų ir šių institucijų pareigūnų pareiga laikytis bausmių vykdymo teisėtumo principo yra teisinis garantas, kad šios įstaigos ir pareigūnai gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Todėl BVK 12 straipsnio 1 ir 2 dalys imperatyviai nustato bendrąją nuteistųjų pareigą – nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus. Šio kodekso 110 straipsnyje imperatyviai nustatytos specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigos, iš jų ir vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus (BVK 110 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taip pat šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad nustatytų pareigų ir draudimų nesilaikantys nuteistieji atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Aptartų įstatymo normų imperatyvus pobūdis reiškia, kad nuteistasis privalo įvykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimą, o po to, jei abejoja dėl jo teisėtumo, gali jį apskųsti nustatyta tvarka (BVK 11 straipsnis). Nuteistiesiems nustatytų pareigų tikslas – motyvuoti juos teisės aktus atitinkančiam elgesiui, sudaryti teisines prielaidas normaliai pataisos įstaigų veiklai, vykdyti pataisos įstaigų režimo pažeidimų prevenciją.
Pagal BVK 111 straipsnį, darbas yra viena iš nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pataisos priemonių. Europos kalėjimų taisyklių 26 punkte, be kita ko, nurodoma, kad darbą kalėjime reikėtų vertinti kaip pozityvų kalinimo režimo elementą. LVAT praktikoje yra išaiškinta, kad pagrindinis darbo kaip pataisos priemonės tikslas – paruošti asmenį integracijai į visuomenę bei išmokyti nuteistąjį gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis (2011 m. gegužės 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1396/2011). BVK 125 straipsnis įtvirtina, kad kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija. Pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad nuteistieji būtų įtraukiami į darbą atsižvelgiant į jų darbingumą ir, kiek galima, į turimą specialybę (1 d.); nuteistiesiems darbą parenka pataisos įstaigos administracija, atsižvelgdama į laisvas pareigas ir darbo vietas (3 d.); pataisos įstaigų ir valstybės įmonių prie pataisos įstaigų gamybinė ūkinė veikla privalo tarnauti tik pagrindiniam tikslui - išmokyti nuteistąjį gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis (8 d.). Iš šio teisinio reguliavimo matyti, kad įstatymų leidėjas nuteistajam nustatė imperatyvią pareigą dirbti (galimybė reikalauti tam tikro aktyvaus elgesio iš kito asmens), o pataisos įstaigos administracijai numatė teisę siūlyti darbą (galimybę turinčiam teisę asmeniui pasirinkti tam tikrą elgesio variantą).
Pažymėtina, kad administracinių teismų praktikoje, aiškinant minėtas teisės normas, yra konstatuota, kad pataisos įstaigų administracijai teisės aktai nenustato imperatyvios pareigos įtraukti besąlygiškai visus nuteistuosius, net ir norinčius dirbti, į darbo sąrašus, nėra nustatytos sąlygos ar kriterijai, kuriems esant, visiems be išimties nuteistiesiems būtų garantuojamas darbas. Todėl įstaigos administracija, įgyvendindama jai suteiktą diskrecijos teisę, ir sprendimą išbraukti iš dirbančių sąrašo atitinkamo asmens atžvilgiu gali priimti atsižvelgdama į konkrečios situacijos aplinkybes - esamas laisvas pareigas ir darbo vietas; pasikeitusiais darbo sąlygas; aprūpinimo darbu tikslus; asmens padarytus vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus ir kt. (LVAT 2014 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-407/2014).
Nagrinėjamu atveju, darytina išvada, kad minėti atsakovo pateikti duomenys (tarnybinio tyrimo medžiaga, Drausmės komisijos posėdžio protokolas), kuriais teismas netikėti neturi pagrindo, neginčijamai patvirtina, jog pareiškėjas padarė tarnybinio tyrimo išvadoje (b.l.21) nurodytą BVK nuostatų pažeidimą, kurio pagrindu, įgyvendindama minėtą diskrecijos teisę, pataisos įstaiga (Kybartų pataisos namai) nusprendė atleisti pareiškėją iš darbo. Skunde pareiškėjas tik deklaratyviai nurodo, kad nėra užfiksuota ir įregistruotas joks jo padarytas vidaus tvarkos taisyklių pažeidimas, kurio pagrindu jis galėtų būti atleistas iš pareigų, tačiau nepateikia šią aplinkybę pagrindžiančių įrodymų ar kitų duomenų, paneigiančių atsakovo pateiktus įrodymus apie padarytą rėžimo reikalavimų pažeidimą. Priešingai, pareiškėjas teismo posėdžio metu neneigė, jog atsisakė vykdyti būrio viršininkės nurodymą ir pasakė jai įžeidžiančią frazę. Teismo posėdžio metu pareiškėjas taip pat nurodė, jog jam nebuvo tinkamai pranešta apie atleidimą, tačiau atsakovo pateiktame Kybartų pataisos namų direktoriaus įsakyme dėl pareiškėjo atleidimo ir 2015 m. gruodžio 30 d. tarnybinio tyrimo išvadoje matyti, kad pareiškėjas su šiais dokumentais buvo supažindintas pasirašytinai (b.l. 21, 29). Be to, pareiškėjui raštiškai kreipusis į pataisos namų administraciją prašant dar kartą nurodyti atleidimo priežastis, jam buvo pateiktas atsakymas, nurodant atleidimo pagrindą (b.l.30-31). Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, teismas vertina, kad minėtą pažeidimą pareiškėjas padarė, pažeidimas įrodytas, procesinių pažeidimų, nulemiančių sprendimo neteisėtumą, nenustatyta, todėl nėra ABTĮ 89 straipsnyje nustatyto pagrindo laikyti neteisėtu Kybartų pataisos namų direktoriaus įsakymą Nr.1/16-3 dėl pareiškėjo atleidimo iš darbo.
Skunde pareiškėjas prašo priteisti 1000 Eur neturtinės žalos, kilusios ryšium su paskirtu atleidimu iš darbo. Teismas pažymi, kad reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 str.), gali būti tenkinamas tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr. pvz. LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Atitinkamai nagrinėjamu atveju nenustačius neteisėtų valdžios institucijos veiksmų (neveikimo), t.y. nenustačius vienos iš būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti. Todėl pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo atmestinas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėja
n u s p r e n d ė :
Skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Teisėja Asta Urbonienė