Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2016-05-12][nuasmeninta nutartis byloje][e3K-3-270-690-2016].docx
Bylos nr.: e3K-3-270-690/2016
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
UAB "Topmiksas" 303078135 atsakovas
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 188659752 Ieškovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius 191683350 trečiasis asmuo
Kategorijos:
BYLOS DĖL JURIDINIŲ ASMENŲ
Bylos dėl juridinių asmenų bankroto
CIVILINIS PROCESAS
Atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo ypatumai, įmonių bankrotas, restruktūrizavimas bei ypatingoji teisena
Įmonių bankrotas:
Pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo ir bankroto bylos iškėlimas teisme

Civilinė byla Nr. e3K-3-270-690/2016

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00662-2015-7

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.2.2

(S)

 

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2016 m. gegužės 12 d.

Vilnius

 

              Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Laužiko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algio Norkūno ir Dalios Vasarienės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 26 d. nutarties ir Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. spalio 15 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei „Topmiksas“; suinteresuoti asmenys: uždarosios akcinės bendrovės „Topmiksas“ vadovas M. P. ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius.

 

              Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

  1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl įmonės vadovui teisės būti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovu ar kolegialaus valdymo organo nariu apribojimo, kai jis, kaip įmonės vadovas, neįvykdė teisinės pareigos laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo.
  2. Ieškovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su teisme priimtu 2015 m. balandžio 20 d. pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Topmiksas“. Be to, teismo prašė UAB „Topmiksas“ vadovui M. P. apriboti teisę 3 metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, nes jis, būdamas įmonės vadovas, nesikreipė laiku į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo.
  3. Ieškovė teigė, kad UAB „Topmiksas“ vadovas M. P. nerūpestingai vykdė įmonės vadovo pareigas, t. y. laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, nors įmonė buvo nemoki, dėl to prašė taikyti Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 14 dalyje nustatytą sankciją – teisės būti įmonių vadovu ar kolegialaus valdymo organo nariu apribojimą.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

 

  1. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 26 d. nutartimi iškelta UAB „Topmiksas“ bankroto byla, bankroto administratore paskirta J. Sakalauskienė.
  2. Teismas nurodė, kad UAB „Topmiksas“ pradelsti įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, todėl konstatavo, kad įmonė yra nemoki. Reikalavimas apriboti teisę UAB „Topmiksas“ vadovui M. P. 3 metus teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu bus nagrinėjamas po to, kai įsiteisės nutartis dėl UAB „Topmiksas“ bankroto bylos iškėlimo.
  3. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. spalio 15 d. nutartimi, netenkinus ieškovės VMI atskirojo skundo, palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 26 d. nutartis.
  4. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje nustatyta, jog teismas gali apriboti asmens teisę nuo 3 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu. Nurodyta sankcija juridinio asmens vadovui gali būti taikoma, jeigu nustatoma, kad jis: 1) laiku nepateikė pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo; ir (ar) 2) po teismo nutarties iškelti bankroto bylą įmonei įsiteisėjimo neperdavė bankroto administratoriui įmonės turto ir (ar) dokumentų; ir (ar) 3) vengė pateikti bankroto procesui reikalingą informaciją ar kitaip trukdė procedūroms. Ieškovė UAB „Topmiksas“ vadovui nurodytą sankciją prašė taikyti už pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymą.
  5. Dėl ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje įtvirtintos sankcijos taikymo teismų praktikoje pripažįstama, kad pagal savo paskirtį (tikslą) juridinio asmens vadovo teisės eiti tam tikras pareigas apribojimas, kaip griežčiausia vadovui taikoma sankcija, negali būti taikomas tik dėl formalių priežasčių, jis turėtų būti taikomas išimtiniais atvejais, tik tuomet, jeigu nustatomas akivaizdus įmonės vadovo aplaidumas (nerūpestingumas) einant savo pareigas ar sąmoningas jų netinkamas vykdymas. Ar padaryti pažeidimai yra formalūs, nustatoma kvalifikuojant konkretaus ginčo faktines aplinkybes ir jų pagrindu kilusias materialines teisines pasekmes (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1057-196/2015).
  6. Spręsdamas dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo nemokumo pagrindų, teismas vertina tik įmonės finansinius dokumentus, registrų duomenis ir kitus prieinamus šaltinius, iš kurių galima spręsti apie įmonės finansinę padėtį, bet neanalizuoja ir nesiaiškina priežasčių, privedusių įmonę prie bankroto, nevertina įmonės vadovo veiksmų (neveikimo) ir kt., nes šie veiksmai atliekami nuosekliai einančioje kitoje bankroto bylos nagrinėjimo stadijoje, įsiteisėjus nutarčiai dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1230-381/2015).
  7. Taigi, nors prašymas įmonės vadovui taikyti minėtą sankciją ir nėra ribojamas laiko atžvilgiu, t. y. toks prašymas gali būti paduotas bet kurioje bankroto bylos nagrinėjimo stadijoje, bet tinkamam šio klausimo išnagrinėjimui būtina turėti (pateikti) pakankamai įrodymų, pagrindžiančių šios sankcijos įmonės vadovui taikymo pagrindą, todėl tokį prašymą taikyti įmonės vadovui teisinę sankciją ir apriboti jo teises išnagrinėti bankroto bylos įmonei iškėlimo stadijoje paprastai nėra galimybės.
  8. Būtent dėl įrodymų bankroto bylos iškėlimo stadijoje nepakankamumo Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gegužės 26 d. nutartyje ir nurodė, kad reikalavimas apriboti UAB „Topmiksas“ vadovui M. P. 3 metus teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu bus nagrinėjamas po to, kai įsiteisės nutartis dėl UAB „Topmiksas“ bankroto bylos iškėlimo.
  9. Pirmosios instancijos teismas neturėjo pakankamai įrodymų, pagrindžiančių įmonės nemokumo būseną ankstesniu, negu bankroto bylos iškėlimo data, laikotarpiu. Vien 2013 metų įmonės balansas nesudaro pagrindo spręsti, kad ji iki bankroto bylos iškėlimo atitiko nemokios įmonės būseną ir vadovui kilo pareiga kreiptis į teismą su pareiškimu iškelti bankroto bylą. Todėl teismas pagrįstai klausimo dėl įmonės vadovo teisių apribojimo laiku nesikreipus į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo išsprendimą atidėjo vėlesniam laikui, t. y. po to, kai įsiteisės teismo nutartis iškelti įmonei bankroto bylą.

 

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

 

  1. Kasaciniu skundu ieškovė VMI prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 26 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. spalio 15 d. nutartis ir priimti naują nutartį – UAB „Topmiksas“ vadovui M. P. apriboti teisę 3 metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu. Kasaciniame skunde išdėstyti tokie esminiai argumentai:

13.1.              Įmonės vadovo pareigas apima ir pareiga rūpintis, kad įmonei, kuri dėl finansinių priežasčių nepajėgia vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, būtų laiku iškelta bankroto byla (ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis: jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo). Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad įmonės vadovas, esant įmonės nemokumo faktui, privalo nedelsdamas pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Nuotekų priežiūra“ v. R. B., K. B., bylos Nr. 3K-3-453/2014). Kai vadovas nevykdo pareigos pateikti pareiškimą iškelti įmonei bankroto bylą, taikytinas ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje nustatytas vadovo teisių eiti įmonių vadovo ar kolegialaus organo nario pareigas terminuotas apribojimas.

13.2.              2014 m. sausio 31 d., 2014 m. kovo 12 d., 2014 m. gegužės 28 d. VMI priėmė sprendimus išieškoti mokestinę nepriemoką iš UAB „Topmiksas“ turto, juos perdavė vykdyti antstoliui. Per minėtų sprendimų vykdymo laiką nebuvo išieškota lėšų. Neabejotina, kad bendrovės direktorius M. P. žinojo, kad įmonėje nėra realizuotino turto, o tai lems situaciją, jog kreditoriai negalės patenkinti savo finansinių reikalavimų. Turto įmonėje nebuvimas esant pradelstiems ir nepatenkintiems kreditorių finansiniams reikalavimams savaime suponuoja išvadą, kad įmonė yra nemoki, ir vadovo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Šios pareigos UAB „Topmiksas“ vadovas neįvykdė.

13.3.              Bendrovės vadovo neveikimas negali būti laikomas formaliu ir nesukeliančiu jokių pasekmių, nes kuo ilgiau delsiama iškelti nemokiai įmonei bankroto bylą, tuo labiau didėja nemokios įmonės finansiniai įsipareigojimai jos kreditoriams. VĮ Registrų centro pateiktuose bendrovės 2013 metų finansinės atskaitomybės dokumentuose matyti, kad bendrovė atitiko ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje nustatytus nemokios įmonės kriterijus – bendrovės pradelsti įsipareigojimai viršijo pusę į balansą įrašyto turto vertės, vėliau bendrovės įsiskolinimai dar padidėjo. Vadovo pareigų neatlikimas lėmė realių nuostolių atsiradimą ir tai negali būti laikoma pasekmių nesukeliančiu neveikimu.

13.4.              ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje nustatyto apribojimo įmonės vadovui eiti pareigas taikymui užtenka įrodyti, kad įmonės vadovas privalėjo pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, bet to neatliko. Skundžiamoje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje nurodyta teismų praktika, įpareigojanti pareiškėją (šiuo atveju VMI) įrodyti akivaizdų įmonės vadovo aplaidumą (nerūpestingumą) einant savo pareigas ar sąmoningą jų netinkamą vykdymą, pažeidžia šalių lygiateisiškumo ir įrodinėjimo principus, nes pareiškėjui sukuriama nauja, įstatyme neįtvirtinta pareiga įrodyti vadovo akivaizdžiai aplaidžius veiksmus (neveikimą), taip neproporcingai apsunkinamas ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje nustatytos sankcijos taikymas.

13.5.              Prašymas taikyti ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje nustatytą sankciją gali būti paduotas bet kurioje bankroto bylos nagrinėjimo stadijoje, taip pat ir bankroto bylos iškėlimo metu, teismui išsprendžiant šios sankcijos taikymo klausimą. Pareiškėjui pateikus duomenis dėl nurodytos sankcijos taikymo pagrindo, įmonės vadovas tuos duomenis turėtų nuginčyti, norėdamas išvengti sankcijos taikymo. Finansinės atskaitomybės dokumentus (praėjusių finansinių metų ir ataskaitinių finansinių metų laikotarpio iki kreditorių pareiškimo pateikimo teismui dienos finansinių ataskaitų rinkinį), parodančius, ar įmonė buvo moki ir ar dėl to nebuvo teisinio pagrindo taikyti ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalį, turėjo pateikti įmonės vadovas pagal ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalį, bet tokių dokumentų jis nepateikė teismui, sprendžiančiam bankroto bylos įmonei iškėlimo klausimą.

13.6.              Teismui sprendžiant dėl sankcijos taikymo, aplinkybių dėl akivaizdaus įmonės vadovo aplaidumo (nerūpestingumas) einant savo pareigas ar sąmoningo jų netinkamas vykdymo aiškintis nereikia, nes tokių aplinkybių nustatymo nereikalaujama ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje. Būtina ir pakankama šios normos taikymo sąlyga yra įmonės vadovo nepateiktas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo.

 

  1. Atsiliepimų į kasacinį skundą nepateikta.

 

                          Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl bankrutuojančios įmonės vadovui nustatyto Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 14 dalyje teisių apribojimo eiti juridinio asmens vadovo ar kolegialaus valdymo organo nario pareigas

 

  1. ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. sausio 1 d., ieškovės pareiškimo iškelti bankroto bylą atsakovei pateikimo teismui metu ir teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo dieną) nustatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Nuo 2016 m. sausio 1 d. galiojančios redakcijos ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Taigi įmonės vadovas turi teisinę pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, jei įmonė nepajėgi atsiskaityti su kreditoriais ir faktiškai yra nemoki.
  2. Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalį (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. sausio 1 d.) iškėlęs bankroto bylą teismas gali apriboti asmens teisę nuo 3 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, jeigu šis asmuo privalėdamas pagal įstatymą: nepateikė pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo, po teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo neperdavė turto ir (ar) dokumentų, vengė pateikti bankroto procesui reikalingą informaciją ar kitaip trukdė procedūroms. Nuo 2016 m. sausio 1 d. galiojančios redakcijos ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje nustatyta, kad minėtą įmonės vadovo teisių apribojimą teismas taiko savo iniciatyva, administratoriaus arba įmonės kreditoriaus (kreditorių), kurio (kurių) teismo patvirtinti reikalavimai vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos, motyvuotu prašymu.
  3. ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje įtvirtinta teisės norma yra prevencinio pobūdžio, ja siekiama dvejopo tikslo: pirma, įspėti įmonės vadovą, kad jis tinkamai vykdytų ĮBĮ jam nustatytas pareigas dėl bankroto bylos iškėlimo laiku ir bankroto proceso metu; antra, pašalinti iš verslo rinkos asmenis, kurie, vadovaudami verslo subjektams, nevykdo įstatymo nustatytų pareigų, nesilaiko sąžiningo verslo ir dėl to viešieji, privatūs juridiniai ir fiziniai asmenys patiria normalios verslo rizikos neatitinkančių turtinių praradimų, t. y. šia norma siekiama apsaugoti viešuosius ir privačius asmenis nuo nesąžiningų vadovų, nevykdančių įstatymo reikalavimų.
  4. ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje nurodytas teisių apribojimas įmonės vadovui taikomas, jeigu nustatomos aplinkybės, patvirtinančios šioje teisės normoje nustatytas sąlygas, kurioms esant (ar kurių nesant) šis apribojimas taikomas. Joje nenustatyta, kad jam taikyti būtina konstatuoti akivaizdų vadovo darbo aplaidumą ar sąmoningą pareigų netinkamą vykdymą.
  5. ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje nurodyti veiksmai, kurių neatlikus, įmonės vadovui gali būti taikomas teisės apribojimas. Šioje ar kitose ĮBĮ teisės normose nenustatytas terminas ar bankroto bylos stadija, kurios metu suinteresuoti asmenys (turintys teisę pagal ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalį) gali teikti prašymą taikyti įmonės vadovui šių teisių apribojimą, taip pat nenustatytas terminas, per kurį teismas turi išnagrinėti šį prašymą.
  6. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 16 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą, bylos Nr. e3K-3-152-219/2016, išaiškinta, kad prašymą taikyti bankrutuojančios įmonės vadovui ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje nustatytą teisių apribojimą įstatymo įgalioti asmenys gali teikti tiek kartu su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo (bankroto bylos kėlimo stadijoje), tiek bet kurioje kitoje bankroto bylos stadijoje iki sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo. Savo ruožtu teismas įstatymo įgaliotų asmenų prašymo pagrindu arba savo iniciatyva klausimą dėl ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje nustatyto teisių apribojimo įmonės vadovui taikymo nagrinėja ir sprendžia bet kurioje bankroto bylos stadijoje (pvz., iškeldamas bankroto bylą, ir t. t.).
  7. Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalies nuostatas teismas, spręsdamas tiek suinteresuotų asmenų pateiktą prašymą taikyti įmonės vadovui teisių apribojimą, tiek tai darydamas savo iniciatyva, turi nustatyti ir įvertinti visas faktines aplinkybes, susijusias su įmonės vadovo neveikimu ir tokio elgesio priežastimis, išsiaiškinti, ar byloje surinkti įrodymai ir nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą taikyti įstatymo nustatytą apribojimą šiam asmeniui dirbti tam tikrą darbą. Aptariamos teisės normos pagrindu vadovui nustatoma sankcija yra baudinė, todėl teisės pažeidimą padariusio vadovo kaltė nepreziumuojama, ji nustatoma tik išsamiai ištyrus reikšmingas aplinkybes.
  8. Teismas, nagrinėdamas prašymą dėl ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje nustatyto teisių apribojimo įmonės vadovui taikymo, gali jo nagrinėjimą atidėti, jeigu mano, kad sprendimui priimti jų nepakanka ir reikia išaiškinti papildomas reikšmingas aplinkybes. Atidėjimas negali tęstis pernelyg ilgai, kad nebūtų pažeisti teisinio tikrumo, suinteresuotų asmenų teisėtų lūkesčių ir civilinės apyvartos stabilumo principai. Nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 16 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą, bylos Nr. e3K-3-152-219/2016, pažymėta, kad teismas, spręsdamas dėl pareikšto prašymo taikyti įmonės vadovui ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje nustatytą teisių apribojimą, turi teisę motyvuota nutartimi atidėti prašymo nagrinėjimą protingumo kriterijus atitinkančiam terminui, jei nepakanka įrodymų, patvirtinančių prašymo pagrįstumą.
  9. Nagrinėjamoje byloje UAB „Topmiksas“ bankroto byla pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos pareiškimą iškelta Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 26 d. nutartimi, joje nurodyta, kad ieškovės reikalavimas apriboti UAB „Topmiksas“ vadovui M. P. 3 metus teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu bus nagrinėjamas po to, kai įsiteisės nutartis dėl UAB „Topmiksas“ bankroto bylos iškėlimo.
  10. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje konstatavo, kad nėra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių įmonės nemokumo būseną ankstesniu, negu bankroto bylos iškėlimo data, laikotarpiu. Vien 2013 metų UAB „Topmiksas“ balansas nesudaro pagrindo spręsti, kad ji iki bankroto bylos iškėlimo atitiko nemokios įmonės būseną ir vadovui kilo pareiga kreiptis į teismą su pareiškimu iškelti bankroto bylą. Todėl pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nutartimis klausimo dėl įmonės vadovo teisių apribojimo išsprendimą atidėjo vėlesniam laikui, t. y. po to, kai įsiteisės teismo nutartis iškelti įmonei bankroto bylą.
  11. Sprendžiant, ar įmonės vadovas pažeidė teisinę pareigą kreiptis į teismą dėl vadovaujamos įmonės bankroto bylos iškėlimo, būtina nustatyti aplinkybes, patvirtinančias įstatyme nurodytas tokios pareigos atsiradimo sąlygas, šios bylos atveju – įmonės nemokumo fakto atsiradimą pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies nuostatas, t. y. kad pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Įmonės nemokumas yra nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte ir įmonės ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Reina“ v. L. V. ir R. V., bylos Nr. 3K-3-567/2014; 2014 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Nuotekų priežiūra“ v. R. B., K. B., bylos Nr. 3K-3-453/2014).
  12. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 26 d. nutartimi atsakovei UAB „Topmiksas“ bankroto byla iškelta konstatavus, kad, 2013 m. įmonės balanso duomenimis, atsakovės ilgalaikio ir trumpalaikio turto vertė sudarė 142 131,89 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 129 832,59 Eur. Atsakovės įsiskolinimas ieškovei Valstybinei mokesčių inspekcijai, nurodytas pateiktame teismui ieškinyje, sudarė 17 748,91 Eur.
  13. Nutartyje iškelti bankroto bylą nenustatyta, kada atsirado įsiskolinimai kreditoriams ir kada UAB „Topmiksas“ tapo nemoki, taip pat nenustatytos aplinkybės, patvirtinančios bendrovės vadovo kaltę dėl bankroto bylos neinicijavimo, nes vien tik teismui pateiktame 2013 metų UAB Topmiksas“ balanse nėra duomenų, kada atsirado nemokumas ir ar yra vadovo kaltė dėl to, kad jis nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. UAB „Topmiksas“ vadovas M. P. šioje byloje, sprendžiant jo teisių eiti vadovaujančias pareigas apribojimą, dalyvavo, jis teismo pranešimais informuotas apie bylos procesą ir joje priimtus teismų procesinius sprendimus, bet nepareiškė pozicijos nagrinėjamu klausimu. Teismui atidėjus vadovo teisių apribojimo nagrinėjimą, jis dar galės pasinaudoti galimybe teikti paaiškinimus ir įrodymus dėl to, kada jam anksčiausiai tapo žinoma apie bendrovės nemokumą, jo susidarymo priežastis ir veiksmus, kurių jis, kaip vadovas, ėmėsi bendrovei tapus nemokiai. Teismui siekiant išspręsti nurodytą klausimą gali turėti reikšmės taip pat kitų įrodymų, kurie taps žinomi ir bus surinkti UAB „Topmiksas“ bankroto bylos nagrinėjimo metu (bendrovės kiti finansinės atskaitomybės dokumentai, bankroto administratorės pateikti įrodymai ir jo paaiškinimai, kt.), duomenys. Todėl pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nutartyse pagrįstai sprendė atidėti ieškovės reikalavimo uždrausti UAB „Topmiksas“ vadovui M. P. 3 metus teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu nagrinėjamą po to, kai įsiteisės teismo nutartis dėl UAB „Topmiksas“ bankroto bylos iškėlimo. Nenustačius teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti apeliacinės instancijos teismo nutarties (CPK 346 straipsnio 2 dalis, 359 straipsnio 3 dalis), ji paliktina nepakeista (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. spalio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                                                       Egidijus Laužikas

 

Algis Norkūnas

 

                                                                                    Dalia Vasarienė

 


Paminėta tekste:
  • 2-1057-196/2015
  • e2-1230-381/2015
  • 3K-3-453/2014
  • e3K-3-152-219/2016
  • 3K-3-567/2014
  • CPK 346 str. Įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarčių peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindai
  • CPK 359 str. Kasacinio teismo teisės