LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 (S)

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gruodžio 23 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Vilijos Mikuckienės ir Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 10 d. dalinio sprendimo ir pagal ieškovo A. P. bei atsakovo M. P. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 30 d. galutinio sprendimo, priimtų civilinėje byloje pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovui M. P. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys – S. P., A. P. ir G. M. Š..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovas A. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs prašė iš atsakovo M. P. priteisti 154 801,91 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovas nurodė 1999 m. išvykęs dirbti į užsienį, o į Lietuvą grįžęs gyventi 2014 m. Ieškovo teigimu, gyvendamas užsienyje jis nuolat susirašinėjo su Lietuvoje likusiu sūnumi M. P., kuris nuolat prašė paskolinti ieškovo uždirbtų pinigų. Ieškovas pažymėjo, kad skolindamas pinigus atsakovui M. P., atliko aštuonis 25 100 Didžiosios Britanijos svarų dydžio pervedimus į A. P. sąskaitą per laikotarpį nuo 2000 m. iki 2005 m. Šias pinigines lėšas A. P. perdavė atsakovui M. P.. Be to, ieškovas nurodė, kad skolindamas M. P. pinigus, jis 2002 m. ir 2003 m. pervedė 14 000 Didžiosios Britanijos svarų į G. M. Š. sąskaitą. Ieškovas taip pat nurodė, kad per laikotarpį nuo 2007 m. iki 2012 m. pervedė 10 700,98 Didžiosios Britanijos svarų į asmeninę M. P. sąskaitą. Taip pat atsakovo M. P. nurodymu skolindamas pinigus, ieškovas atliko du 10 100 Didžiosios Britanijos svarų dydžio mokėjimo pavedimus į S. P. sąskaitą.

3.       Ieškovas pabrėžė, kad G. M. Š. per laikotarpį nuo 2006 m. iki 2010 m. iš ieškovo sąskaitos kredito unijoje paėmė ir M. P. perdavė 165 135,54 Lt. Ieškovo teigimu, 2010 m. per šv. Kalėdas jis atsakovui paskolino 9 000 Didžiosios Britanijos svarų, šią sumą perduodamas grynaisiais pinigais. Be to, ieškovas nurodė 1997 m. paskolinęs atsakovui 5 500 JAV dolerius, 571 Lt, ir 1 200 Vokietijos markių.

4.       Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsakovo teigimu, ieškovas daugelį metų teikdavo tikslinę paramą tiek jam, tiek jo ūkiui. Iš ieškovo gauti pinigai buvo panaudoti investuojant į nekilnojamąjį turtą, techniką bei ūkio plėtrą. Atsakovas sutiko, kad ieškovas dalį perduotų pinigų traktavo kaip paskolą, tačiau ne visi ieškovo siųsti pinigai buvo paskola.    2005 m. už ieškovo pinigus atsakovas pagal ieškovo įgaliojimą buvo nupirkęs žemės sklypą, kurį iki ieškovo grįžimo į Lietuvą atsakovas prižiūrėjo – mokėjo žemės mokesčius, sutvarkė melioracijos sistemą, žemę įdirbo, taip padidindamas žemės sklypo vertę. Minėtą žemės sklypą ieškovas pardavė už 40 000 Eur ir visi šie pinigai atiteko ieškovui. Be to, sudarant sklypo pardavimo sandorį, atsakovas ieškovui asmeniškai perdavęs 3 000 Eur. Atsakovas nesutiko su ieškovo nurodyta aplinkybe, kad 2010 m. atsakovui buvo perduoti 9 000 Didžiosios Britanijos svarų. Atsakovo teigimu, 2012 m. jis ieškovo nurodymu 8 000 Lt perdavė Ž. P.. Šį perdavimą atsakovas vertina kaip dalies skolintų lėšų grąžinimą ieškovui. Atsakovas patvirtino, kad S. P. jam perdavė iš ieškovo gautus 10 100 Didžiosios Britanijos svarų, kuriuos atsakovas laiko ieškovo kompensacija už negautą palikimo dalį po to, kai ieškovo butas ir žemės sklypas buvo perleisti atsakovo seseriai. Atsakovas pažymėjo, kad 5 000 JAV dolerių iš ieškovo negavęs. Atsakovas papildomai nurodė, kad A. P. grįžus į Lietuvą, jis už 20 000 Lt savo name įrengė ieškovui atskirą kambarį, kur ieškovas apie vienerius metus gyveno visiškai išlaikomas atsakovo.  

5.       Trečiasis asmuo A. P. atsiliepime su ieškiniu sutiko, prašė jį tenkinti.         A. P. nurodė, kad 25 100 Didžiosios Britanijos svarų, kuriuos ieškovas pervedė į jos sąskaitą, ji perdavė atsakovui M. P.. A. P. teigimu, bute, kuriame ji gyveno su ieškovu, A. P. paskolino M. P. 571 Lt ir 1 200 Vokietijos markių. Atsiliepime A. P. nurodė, kad mačiusi ir girdėjusi, jog M. P. prašęs paskolinti 5 500 JAV dolerių, kad galėtų atiduoti skolą pažįstamam asmeniui. Trečiasis asmuo patvirtino, jog 2010 m. su ieškovu lankėsi pas atsakovą, kur A. P. paskolino Ž. P. 1 000 Didžiosios Britanijos svarų dantų gydymui, o M. P. paskolino 9 000  Didžiosios Britanijos svarų statyboms ir baldams.

6.       Atsiliepime į ieškinį trečiasis asmuo S. P. savo pozicijos dėl ieškinio atmetimo ar tenkinimo neišreiškė. S. P. nurodė, kad į jos sąskaitą ieškovas atliko du 10 100 Didžiosios Britanijos svarų dydžio mokėjimus, o ji šias lėšas perdavė atsakovui, kuris jas panaudojo ūkio plėtojimui. Trečiojo asmens žiniomis, minėtos lėšos buvo A. P. kompensacija atsakovui už Ž. P. perleistą butą ir žemės sklypą. Be to, ieškovas atsakovui teikė paramą ir tiesiogiai, o dalį pinigų traktavo kaip paskolą. S. P. nurodė, kad atsakovas ieškovui pirko žemę, kurią šis, grįžęs į Lietuvą, pardavė. Trečiojo asmens teigimu, atsakovas už tą žemę mokėjo mokesčius, ją įdirbo, sutvarkė melioraciją, be to, atsakovas, važiuodamas padėti ieškovui sudaryti žemės pardavimo sandorį, paėmė 3 000 Eur, kuriuos turėjo perduoti ieškovui. 2012 m. vykstant Ž. P. skyryboms,  atsakovas ieškovo nurodymu perdavė Ž. P. 8 000 Lt. Atsiliepime nurodyta, kad lankydamasis 2010 m. ieškovas jokių pinigų atsakovui neskolino, o ieškinyje nurodyta aplinkybė apie 9 000 Didžiosios Britanijos svarų perdavimą atsakovui yra neteisinga. S. P. akcentavo, kad jos ir atsakovo name buvo įrengtas atskiras kambarys ieškovui apsigyventi grįžus į Lietuvą, kur ieškovas buvo apsistojęs ir gyveno apie metus laiko nemokėdamas jokių mokesčių.

7.       Trečiasis asmuo G. M. Š. atsiliepime į ieškinį savo pozicijos dėl ieškinio tenkinimo ar atmetimo nepareiškė. Trečiasis asmuo patvirtino ieškinyje nurodytas aplinkybes dėl 14 000 Didžiosios Britanijos svarų pervedimo į jos sąskaitą bei 165 135,54 Lt paėmimo iš ieškovo sąskaitos kredito unijoje „Moterų taupa“. G. M. Š. nurodė, kad 2006 m. 53 300 Lt buvo pervesti į atsakovo sąskaitą, o kitos lėšos grynaisiais pinigais perduotos A. P.. 2005 m. už ieškovo pinigus buvo pirktas žemės sklypas, kurį A. P. pardavė už 40 000 Eur, o sandorio sudarymo dieną atsakovas ieškovui grynaisiais pinigais perdavė 3 000 Eur.  

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimų esmė

8.       Kauno 

9.       Teismas nustatė, kad tarp ieškovo ir atsakovo buvo susitarimas, jog ieškovas užsienyje  uždirbtus pinigus skolins atsakovui. Teismas pripažino, kad ieškovo tiesiogiai pervestos į  atsakovo sąskaitą lėšos yra paskola. Kadangi atsakovas 2010-2012 m. pavedimais į savo sąskaitą banke gavo litus, todėl ieškovo nurodytų sumų svarais perskaičiuoti į litus nėra pagrindo ir ieškovui priteistina 12 848,99 Eur suma. Taip pat teismas nustatė, kad atsakovui iš ieškovo sąskaitos kredito unijoje „Moterų taupa“ 2006 m. gegužės 2 d. ir birželio 12 d. buvo pervestos 30 000 Lt ir 23 000 Lt sumos, kas atitinka 15 536,75 Eur, ir ši suma priteistina iš atsakovo ieškovui.

10.       Teismas pripažino, kad ieškovo 2003 m. liepos 10 d. pervesti 6 100 Didžiosios Britanijos svarų ir 2004 m. balandžio 8 d. pervesti 4 000 Didžiosios Britanijos svarų į atsakovo sutuoktinės S. P. sąskaitą taip pat yra ieškovo paskola atsakovui ir šia sumą atitinkanti 14 862 Eur suma priteistina ieškovui. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad atsakovo aiškinimas, jog tos lėšos buvo kompensacija už jo seseriai perleisto palikimo dalį, yra klaidingas, kadangi palikimas atsiranda tik po palikėjo mirties, o būdamas gyvas ieškovas turi teisę perleisti savo turtą vienam iš vaikų ir tokiu atveju kitas vaikas neįgyja teisės į dalį tokio perleisto turto.

11.       Teismas nustatė, kad ieškovas į trečiojo asmens A. P. sąskaitą 2000 –2005 metais pervedė 25 100 Didžiosios Britanijos svarų, kas atitiko 137 157 Lt arba 39723,40 Eur sumą. Teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo netikėti trečiojo asmens A. P. paaiškinimais, kad su pinigais ji elgdavosi taip, kaip jai nurodė ieškovas, t. y. juos perduodavo atsakovui. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas ieškovui iš atsakovo priteisė 39 723,40 Eur.

12.       Teismas 2019 m. gegužės 30 d. galutiniu sprendimu atmetė ieškovo reikalavimus dėl 53 494 Eur, skolintų atsakovui per trečiąjį asmenį G. M. Š., dėl 9 000 Didžiosios Britanijos svarų, 5 500 JAV dolerių, 1 200 Vokietijos markių bei 571 Lt priteisimo iš atsakovo bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

13.       Kadangi atsakovas M. P. neigė gavęs iš ieškovo per trečiąjį asmenį G. M. Š. perduodamus kitus pinigus, t. y. ne 2006 metais pervestus 53 300 Lt, o trečiasis asmuo G. M. Š. patvirtino, kad ji ieškovo kitų pinigų  atsakovui neperdavė, teismas pripažino, jog ieškovas neįrodė ieškinyje nurodytos aplinkybės, kad trečiasis asmuo G. M. Š. atsakovui perdavė ieškovui priklausančius 53 494,45 Eur, todėl šį reikalavimą atmetė.

14.       Ieškovui negalint tiksliai paaiškinti, kada jis paskolino 9 000 Didžiosios Britanijos svarų atsakovui, šios aplinkybės nepatvirtinus trečiajam asmeniui A. P., esant prieštaravimams tarp liudytojos Ž. P. ir ieškovo paskutiniųjų paaiškinimų teisme apie pinigų skolinimo laiką, atsakovui neigiant gavus iš ieškovo tokią paskolą, ieškovui nepateikus kitų įrodymų apie pinigų perdavimą ir atsakovo įsipareigojimą pinigus grąžinti, teismas padarė išvadą, kad ieškovo reikalavimas dėl 9 000 Didžiosios Britanijos svarų priteisimo yra netenkintinas.

15.       Ieškovo reikalavimą dėl piniginių lėšų, atsakovui perduotų 1997 m., teismas atmetė pritaikęs dešimties metų ieškinio senatį.

III.                      Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

16.       2018 m. gruodžio 20 d. apeliaciniu skundu atsakovas M. P. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 10 d. dalinį sprendimą ir ieškinį atmesti bei priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

16.1.                      Pagal ginčo metu galiojusią Civilinio kodekso redakciją paskolos sutarčiai dėl didesnės nei 2 000 Lt sumos buvo privaloma rašytinė forma, o tuo atveju, jei šalys formos reikalavimo nesilaikė, jos negali teisme remtis liudytojų parodymais, todėl teismui nebuvo pagrindo šioje byloje remtis liudytojų parodymais.

16.2.                      Ieškovas turėjo įrodyti, kad kiekvienas jo piniginių lėšų pervedimas atsakovui yra paskola, o šioje byloje ieškovas to nepadarė.

16.3.                      Teismas nepagrįstai nustatė paskolos teisinius santykius buvus dėl visų priteistų sumų, kadangi ieškovo pervestos lėšos atsakovui buvo padovanotos.

16.4.                      Teismas visiškai nevertino rašytinio įrodymo, patvirtinančio, jog 2006 m. balandžio 20 d. ieškovui A. P. iš trečiojo asmens A. P. sąskaitos buvo pervesta 480 13,38 Eur ir tokiu būdu atsakovas šią sumą grąžino ieškovui.  

16.5.                      Teismas daliniame sprendime nepasisakė dėl ieškinio senaties termino taikymo – ieškovui apie teisių pažeidimą turėjo būti žinoma anksčiau nei 2014 m., todėl yra pagrindas taikyti ieškinio senatį.

16.6.                      Teismas pažeidė protingumo, sąžiningumo ir objektyvumo principus, kadangi paskutiniame teismo posėdyje nedalyvavo atsakovo advokatas.

17.       Ieškovas atsiliepime į atsakovo 2018 m. gruodžio 20 d. apeliacinį skundą dėl teismo dalinio sprendimo su skundu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais motyvais:

17.1.                      Atsakovo argumentai, susiję su paskolos sutarties forma ir draudimu remtis liudytojų parodymais, yra nepagrįsti, kadangi skundžiamas dalinis teismo sprendimas priimtas remiantis rašytiniais įrodymais.

17.2.                      Atsakovas neginčijo byloje esančių laiškų turinio, taip pat neneigė, jog juose išreikštas atsakovo prašymas paskolinti pinigų ir pažadas pinigus grąžinti su palūkanomis.

17.3.                      Atsakovas bylos nagrinėjimo metu nepateikė nei vieno leistino įrodymo, galinčio paneigti, jog tarp šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai.

17.4.                      Teismo posėdžio metu atsakovas pripažino, kad jis skolinosi pinigus iš ieškovo ir žino turįs juos grąžinti, tačiau norintis, kad būtų priimtas teismo sprendimas su konkrečiai nurodyta pinigų suma.

17.5.                      Atsakovas buvo tinkamai atstovaujamas advokato viso bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, atsakovo advokatas neatvyko į teismo posėdį nepateikdamas teismui jokių neatvykimą pateisinančių duomenų.

18.       Trečiasis asmuo A. P. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą dėl teismo dalinio sprendimo su skundu nesutiko, prašė jį atmesti, teigdama, kad skunde išdėstyti klaidingi teiginiai, kad pats atsakovas teismo posėdžio metu pripažino skolinęsis pinigus iš ieškovo.

19.       2019 m. birželio 13 d. apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 30 d. galutinio sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priteisti atsakovui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovo apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad yra pateiktas jo apeliacinis skundas dėl dalinio teismo sprendimo, o patenkinus tą skundą, visas ieškinys būtų atmestas, tad teismas neteisingai paskirstė šalių bylinėjimosi išlaidas.

20.       Ieškovas atsiliepime į atsakovo 2019 m. birželio 13 d. apeliacinį skundą prašo šį skundą spręsti po to, kai bus išspręstas atsakovo 2018 m. gruodžio 20 d. apeliacinis skundas dėl dalinio teismo sprendimo, o galutinį teismo sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo palikti nepakeistą.

21.       Ieškovas 2019 m. birželio 20 d. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2019 m. gegužės 30 d. galutinį sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį patenkinti visiškai. Ieškovo apeliacinis skundas motyvuojamas šiais esminiais argumentais:

21.1.                      Teismas priėmė nepagrįstą galutinį sprendimą, padarydamas neteisingą išvadą, jog pinigų perdavimo faktas neįrodytas.

21.2.                      Pats atsakovas pripažino, jog tarp jo ir ieškovo buvo susitarimas dėl pinigų paskolinimo atsakovo vykdomai veiklai, o savo teiginius apie dalies pinigų padovanojimą ar suteikimą kompensacijos už palikimo dalį atsakovas nepagrindė įrodymais.

21.3.                      Trečiasis asmuo A. P. parodė, kad su ieškiniu sutinka ir patvirtino ieškovo nurodytas aplinkybes dėl pinigų perdavimo.

21.4.                      Teismas suklydo vertindamas trečiojo asmens G. M. Š. parodymus, kadangi ji pinigus perdavė ne A. P., bet atsakovui M. P..

21.5.                      L. Ž. P. paliudijo, kad ieškovas paskolino atsakovui 9 000 Didžiosios Britanijos svarų.

21.6.                      Ieškinio senaties terminas nepraleistas, kadangi atsakovas savo laiškuose žadėjo grąžinti pinigus ieškovui grįžus gyventi į Lietuvą.

22.       Atsakovas atsiliepime į ieškovo 2019 m. birželio 20 d. apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo palikti galioti galutinį teismo sprendimą, išskyrus dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Atsiliepimas į ieškovo apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

22.1.                      Ieškovas yra atsakovo tėvas, šalys jokios paskolos sutarties nebuvo sudariusios, o atsižvelgiant į tai, jog jų tarpusavio santykiai buvo geri, apie jokias paskolas nebuvo net kalbos.

22.2.                      Pavedimai į atsakovo sąskaitą atlikti ieškovo laisva valia, nesudarius jokių sutarčių.

22.3.                      Pavedimai atlikti į ieškovo sesers G. M. Š. sąskaitą buvo daromi ne atsakovo naudai, o G. M. Š. sandorius sudarinėjo atstovaudama ieškovą.

22.4.                      Teismas tinkamai įvertino visą bylos medžiagą ir priėmė teisėtą bei pagrįstą galutinį sprendimą.

22.5.                      Teismas pagrįstai taikė ieškinio senaties terminą, o ieškovas nepagrindė įrodymais savo teiginio, kad ieškinio senaties terminas visiems ieškinio reikalavimams nesąs praleistas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21.       Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Tokių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų šioje byloje nenustatyta.

Dėl ieškinio senaties termino

22.       Atsakovas 2018 m. gruodžio 20 d. apeliaciniame skunde pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas daliniame sprendime nepagrįstai netaikė ieškinio senaties termino.

23.       Bendroji ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklė yra ta, kad šio termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą; šios taisyklės išimtis nustato Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) bei kiti įstatymai (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti galimybę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimą asmuo gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Tokiam asmeniui įstatyme suteikta galimybė įrodinėti, kad jis apie pažeistą teisę sužinojo vėliau, nei ji buvo pažeista. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

24.       Ieškovas savo reikalavimus atsakovui kildino iš neterminuotų paskolos sandorių. Reikalavimams, kylantiems iš paskolos teisinių santykių yra taikomas bendrasis dešimties metų senaties terminas (CK 1.125 str. 1 d.). Jeigu paskolos sumos grąžinimo terminas sutartyje nenustatytas arba paskola turi būti grąžinta pagal pareikalavimą, tai paskolos sumą paskolos gavėjas privalo grąžinti per trisdešimt dienų nuo tos dienos, kai paskolos davėjas pareiškė reikalavimą įvykdyti sutartį, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.837 str. 1 d.). Ieškovas 2018 m. rugpjūčio 2 d. teismo posėdžio metu nurodė 2015 m. pareikalavęs, kad atsakovas grąžintų skolas. Šioje byloje ieškinys yra pateiktas teismui 2017 m. lapkričio 24 d. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, pripažintina, jog ieškovas nėra praleidęs ieškinio senaties termino.

Dėl bylos esmės

25.       Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas nuo 2000 m. gruodžio 19 d. iki 2005 m. rugsėjo 16 d. pateikė šešias paraiškas dėl 22 300 Didžiosios Britanijos svarų pervedimo į A. P. sąskaitą (el. b. t. I l. 40-51, 68-75, 89-91). Pagal byloje esančius duomenis į A. P. banko sąskaitą, esančią AB SEB banke, iš ieškovo A. P. per laikotarpį nuo 2000 m. gruodžio 12 d. iki 2005 m. rugsėjo 20 d. iš viso buvo gauta 25 100 Didžiosios Britanijos svarų (el. b. t. I l. 92-94; pop. priedo l. 87-89). Ieškovas taip pat pateikė dvi paraiškas dėl 10 100 Didžiosios Britanijos svarų pervedimo į S. P. banko sąskaitą (el. b. t. I l. 60-67). Iš byloje esančių duomenų taipogi matyti, jog ieškovas į atsakovo banko sąskaitą 2006 m. birželio 12 d. pervedė 23 300 Lt, 2007 m. sausio 5 d. pateikė paraišką dėl 2 000 Didžiosios Britanijos svarų pervedimo atsakovui M. P., o per laikotarpį nuo 2010 m. sausio 23 d. iki 2012 m. sausio 12 d. atliko tris 8 700,98 Didžiosios Britanijos svarų (mokėjimų pavedimuose nurodyta, kad ši suma atitiko 34 145 Lt) pervedimus į M. P. sąskaitą (el. b. t. I l. 76-88; 101). Ieškovas 2002 m. birželio 30 d. ir 2003 m. kovo 29 d. pateikė paraiškas dėl 14 000 Didžiosios Britanijos svarų pervedimo į G. M. Š. banko sąskaitą (el. b. t. I l. 96-100). Ieškovo sąskaitos kredito unijoje „Moterų taupa“ išraše nurodyta, jog 2006 m. gegužės 2 d. ieškovas atliko 30 000 Lt vertės mokėjimą į Vilniaus banke esančią sąskaitą (el. b. t. I l. 95). Į bylą pateikti kredito unijos „Moterų taupa“ kvitai, patvirtinantys, kad klientė G. M. Š. iš fizinio asmens einamosios sąskaitos per laikotarpį nuo 2010 m. spalio 21 d. iki 2010 m. gruodžio 2 d. išėmė 111 835,54 Lt (el. b. t. I l. 96-100). Ieškovas į bylą pateikė jam atsakovo rašytus septynis laiškus, kuriuose   atsakovas prašė paskolinti pinigų (el. b. t. I l. 12-37).

26.       Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas.

27.       Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 str. 1 d.). Paskolos sutartis yra realinis sandoris, todėl tokių teisinių santykių egzistavimui konstatuoti turi būti įrodytas paskolos dalyko perdavimo faktas. Aplinkybes, kad pinigų ar daiktų faktiškai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje, privalo įrodyti paskolos gavėjas (CK 6.875 str. 1 d.).

28.       Atsakovas 2018 m. gruodžio 20 d. apeliaciniame skunde pabrėžė, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą nepagrįstai rėmėsi liudytojų parodymais, kadangi šalys nebuvo sudariusios rašytinės paskolos sutarties. Ieškovo atliktų mokėjimų metu galiojusi CK 6.871 straipsnio 1 dalis numatė, kad fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija du tūkstančius litų. Rašytinės paskolos sutarties (ar sutarčių) ginčo šalys nebuvo sudariusios. Įstatyme nenustatyta imperatyvaus nurodymo, kad negalioja sandoris, sudarytas nesilaikant paprastos rašytinės formos. Vadinasi, žodžiu sudaryta paskolos sutartis, kuri turėjo būti sudaroma paprasta rašytine forma, galioja, tačiau, kilus ginčui dėl jos sudarymo, įstatymas riboja įrodymų leistinumą (CK 1.93 str. 2 d., 6.875 str. 2 d.). Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta dėl įstatyme nustatytos privalomos paskolos sandorio formos: įstatymo ar šalių susitarimo nustatytais atvejais paskolos sutartis turi būti sudaryta paprasta rašytine forma, tiek surašant vieną šalių pasirašomą dokumentą, tiek ir apsikeičiant raštais, telegramomis, telefonogramomis, telefakso pranešimais ar kitokiais telekomunikacijų galiniais įrenginiais perduodama informacija, jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti jį siuntusios šalies parašą, o kitais atvejais gali būti sudaryta žodžiu (žodine forma) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018). Pagal CK 1.93 straipsnio 6 dalį draudimo remtis liudytojų parodymais, kai sandoris sudarytas nesilaikant įstatyme numatytos formos, galima nesilaikyti, kai: 1) yra kitokių rašytinių, nors ir netiesioginių sandorio sudarymo įrodymų; 2) sandorio sudarymo faktą patvirtinantys rašytiniai įrodymai yra prarasti ne dėl šalies kaltės; 3) atsižvelgiant į sandorio sudarymo aplinkybes, objektyviai nebuvo įmanoma sandorio įforminti raštu; 4) atsižvelgiant į šalių tarpusavio santykius, sandorio prigimtį bei kitas svarbias bylai aplinkybes, draudimas panaudoti liudytojų parodymus prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams. Analizuojamu atveju dalies ieškovo pinigų perdavimo atsakovui faktus patvirtina rašytiniai įrodymai. Atsakovo rašyti laiškai ieškovui patvirtina, kad atsakovas iš ieškovo siekė pinigus pasiskolinti. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovą ir atsakovą sieja itin artimas giminystės ryšys (ieškovas ir atsakovas yra tėvas ir sūnus), sukuriantis situaciją, kada artimieji asmenys tarpusavio sandorių paprastai neformina rašytine sutartimi. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo šioje byloje netaikyti CK 1.93 straipsnio 6 dalies nuostatų ir  nevertinti bylos šalių paaiškinimų bei liudytojų parodymų dėl paskolos sandorių tarp ieškovo ir atsakovo.

29.       Atsakovas 2018 m. gruodžio 20 d. apeliaciniame skunde dėl dalinio teismo sprendimo akcentavo, kad ieškovas neįrodė, jog kiekvienas jo mokėjimas buvo piniginė paskola, o ne dovana atsakovui. Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus. Šiame kontekste pastebėtina, kad įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Pirmosios instancijos teismas daliniu sprendimu nustatė, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai, šalių paaiškinimai ir liudytojų parodymai patvirtina, jog ieškovas atsakovui tiesiogiai ir per trečiuosius asmenis perdavė 82 971,57 Eur sumą. Pirmiausia dėmesys atkreiptinas į tai, kad visuose teismui pateiktuose atsakovo laiškuose ieškovui užsimenama būtent dėl paskolos, o ne dėl dovanojimo teisinių santykių atsiradimo – atsakovas laiškuose žadėjo pinigus gražinti, prašė paskolinti ir pan. Atsakovas, be kita ko, savo laiške ieškovui yra nurodęs, kad sąskaitą, į kurią prašė siųsti pinigus, jis atidaręs A. P. vardu, o ne savo vardu, kadangi kitu atveju turėtų „aiškintis mokesčių inspekcijai, kas ir iš kur“ (el. b. t. I l. 12). Paminėta aplinkybė rodo, jog atsakovas reiškė iniciatyvą gauti pinigus iš ieškovo ne tik tiesiogiai, bet ir per kitus asmenis. Trečiasis asmuo S. P. taip pat patvirtino iš ieškovo gautas lėšas perduodavusi atsakovui, o atsakovas šios aplinkybės neginčijo. Įvertinus byloje esančius įrodymus, yra pagrindas daryti labai tikėtiną išvadą, jog ieškovą ir atsakovą siejo paskolos teisiniai santykiai, todėl pirmosios instancijos teismo daliniu sprendimu pagrįstai konstatuota, jog dalį savo ieškinio reikalavimų ieškovas įrodė.

30.       Atsakovo teigimu skunde dėl dalinio sprendimo, pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad 2006 m. balandžio 20 d. mokėjimu ieškovui buvo grąžinta 480 133,38 Eur (?). Iš byloje esančio ieškovo sąskaitos kredito unijoje „Moterų taupa“ išrašo matyti, kad 2006 m. balandžio 20 d. buvo gauti 48 133,38 Lt, pervesti iš trečiojo asmens A. P. banko sąskaitos, nurodant mokėjimo paskirtį „A. P. sąskaitos papildymas“ (el. b. t. I, l. 95). Pagal A. P. AB SEB banko sąskaitos išrašą 2005 metais į šią sąskaitą iš ieškovo gauta 10 500 Didžiosios Britanijos svarų, o 2005 m. gruodžio 31 d. sąskaitoje buvo likę 48 658,38 Lt iš šių ieškovo pervestų lėšų. Iš ieškovo sąskaitos kredito unijoje „Moterų taupa“ 2006 m. gegužės 2 d. atsakovui pervesta 30 000 Lt, o 2006 m. birželio 12 d. – 23 300 Lt. Iš minėtų rašytinių įrodymų darytina išvada, jog 2005 metais ieškovo pervesti į A. P. sąskaitą 10 500 Didžiosios Britanijos svarų, atsakovui kartu su kitomis lėšomis buvo perduoti pervedant 2006 metais 53 300 Lt sumą. Vadinasi, ieškovas, pareiškęs reikalavimus priteisti 10 500 Didžiosios Britanijos svarų atitinkančią sumą bei 53 300 litų atitinkančią sumą, siekia prisiteisti tą pačią skolą du kartus. Apibendrinant tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas daliniu sprendimu iš atsakovo priteisęs 15 436,75 Eur (53 300 Lt) nepagrįstai priteisė dar ir  15 439,64 Eur (10 500 Didžiosios Britanijos svarų pagal ieškinyje nurodytą valiutų kursą atitinkančių 53 310 Lt sumą). Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, apskųstas dalinis sprendimas yra keistinas sumažinant ieškovui iš atsakovo priteistą skolą iki 67 531,93 Eur dydžio.

31.       Ieškovas savo apeliaciniame skunde ginčija, jog teismas galutiniu sprendimu nepagrįstai atmetė kitus ieškinio reikalavimus, t. y. dėl jo piniginių lėšų, pervestų į G. M. Š. banko sąskaitą, dėl lėšų, išimtų ir ieškovo sąskaitos kredito unijoje „Moterų taupa“, dėl atsakovui per 2010 m. Kalėdas paskolintų pinigų bei dėl 1997 metais atsakovui perduotų lėšų priteisimo.

32.       Kaip minėta, įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle – laisvo įrodymų vertinimo principu, reiškiančiu, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Pagal CPK 185 straipsnio 2 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus oficialiuosius rašytinius įrodymus (prima facie). Jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai yra nepakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą vertinti kitaip, turi būti vertinama, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (CPK 185 straipsnis). Šioje byloje paskolos teisinius santykius dėl piniginių lėšų, pervestų į G. M. Š. banko sąskaitą, dėl lėšų, išimtų ir ieškovo sąskaitos kredito unijoje „Moterų taupa“, dėl atsakovui per 2010 m. Kalėdas perduotų pinigų bei dėl 1997 metais atsakovui perduotų lėšų ieškovas iš esmės įrodinėjo savo ir kitų byloje dalyvavusių asmenų paaiškinimais bei liudytojos Ž. P. parodymais. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad teismo posėdžio metu jos dalyvių teikti paaiškinimai buvo prieštaringi ir nepakankamai nuoseklūs. Atsakovas apskritai neigė gavęs iš ieškovo pinigus, išskyrus priteistus daliniu teismo sprendimu. Trečiasis asmuo G. M. Š. paaiškino, kad dalį ieškovo pinigų ji paskolino S., kuris vėliau juos grąžino A. P., o kitus pinigus, išimtus iš ieškovo sąskaitos kredito unijoje, ji perdavė trečiajam asmeniui A. P.. Trečiasis asmuo A. P. nurodė neprisimenanti, tačiau neneigė, kad G. M. Š. galėjo perduoti jai ieškovo pinigus. Liudytoja Ž. P. parodė, kad ieškovas atsakovui skolindavo pinigus, pažymėjo, jog prie stalo švenčių metu per Kalėdas ieškovas atsakovui paskolino 9 000 svarų, bet ieškovas teismo posėdžio metu pabrėžė, kad ieškinyje nurodyta aplinkybė, jog per Kalėdas atsakovui paskolino 9 000 svarų, nėra teisinga, nes per Kalėdas jis negrįždavęs į Lietuvą ir 9 000 svarų galėjo paskolinti 2010 m. rudenį, kad 1997 metais atsakovui skolinti pinigai yra muito mokestis bei automobilio gabenimo iš Vokietijos išlaidos, apmokėtos už atsakovą, o 5 500 JAV dolerių ieškovo sumokėti E. grąžinant atsakovo skolą. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, jog byloje esantys įrodymai nepagrindžia, kad be daliniu teismo sprendimu priteistos sumos ieškovas atsakovui dar paskolino 71 830,33 Eur, todėl pirmosios instancijos teismas šioje dalyje ieškinį atmetė pagrįstai.  

Dėl bylinėjimosi išlaidų ir bylos procesinės baigties

33.       2019 m. birželio 13 d. apeliaciniu skundu atsakovas prašė panaikinti apskųsto galutinio sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir šioje dalyje priimti naują spendimą – priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

34.       CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.).

35.       Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovas patyrė 950 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą bei 200 Eur išlaidas, sumokėdamas dalį žyminio mokesčio (el. b. t. I, l. 126, t. II, l. 140-141).

36.       Kauno

37.       Atsižvelgiant į tai, kad dalinis sprendimas yra iš dalies pakeičiamas ir patenkinama ne 54 proc., bet 43,56 proc. ieškinio reikalavimų, galutinis sprendimas dalyje bylinėjimosi išlaidų ir žyminio mokesčio dalies priteisimo taip pat keistinas. Ieškovui iš atsakovo priteistinas 414 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą  atlyginimas bei 87 Eur žyminio mokesčio už ieškinį. Valstybės naudai iš ieškovo priteistini 1 093 Eur už ieškinį mokėtino žyminio mokesčio, o iš atsakovo priteistini 843 Eur žyminio mokesčio.

38.       Apibendrinant tai, kas išdėstyta, atsakovo apeliaciniai skundai yra tenkintini iš dalies. Pirmosios instancijos teismo 2018 m. gruodžio 10 d. dalinis sprendimas pakeistinas, sumažinant iš atsakovo M. P. ieškovui A. P. priteisiamą skolą iki 67 531,93 Eur sumos, o šio teismo 2019 m. gegužės 30 d. galutinio sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pakeistina, priteisiant ieškovui iš atsakovo 501 Eur bylinėjimosi išlaidų bei valstybės naudai priteisiant iš ieškovo 1 093 Eur atidėto žyminio mokesčio dalį, o iš atsakovo – 843 Eur dydžio atidėto žyminio mokesčio dalį (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

39.       Ieškovas pateikė duomenis, patvirtinančius, kad jis patyrė 200 Eur dydžio išlaidas už advokato teisinę pagalbą parengiant atsiliepimą į atsakovo 2018 m. gruodžio 20 d. apeliacinį skundą (el. b. t. III, l. 39-40). Atsakovas pateikė duomenis apie bylinėjimosi išlaidas patirtas sumokant 1 470 Eur žyminį mokestį už 2018 m. gruodžio 20 d. apeliacinį skundą (el. b. t. II, l. 174).

40.       Apeliacinės instancijos teismas patenkino atsakovo M. P. 2018 m. gruodžio 20 d. apeliacinį skundą iš dalies, patenkindamas 18,6 proc. apeliacinio skundo reikalavimų. Vadovaujantis CPK 92 straipsnio 2 dalimi, ieškovui priteistinos 163 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme, o atsakovui – 274 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos. Atlikus priteistinų sumų įskaitymą, atsakovui iš ieškovo priteistinas 111 Eur bylinėjimosi išlaidų (sumokėto žyminio mokesčio), patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas.

41.       Teismui pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Kauno skyriaus pažyma dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimo ieškovui A. P. išlaidų, kurias sudarė 260 Eurų. Nustatyta, kad šios išlaidos patirtos už advokato suteiktą teisinę pagalbą rengiant ieškovo apeliacinį skundą. Kadangi ieškovo apeliacinis skundas yra atmetamas, teismas neturi pagrindo spręsti dėl nurodytų išlaidų priteisimo valstybės naudai iš kitos ginčo šalies.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

pakeisti Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 10 d. dalinį sprendimą, sumažinant iš atsakovo M. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui A. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteistą skolą iki 67 531,93 Eur (šešiasdešimt septynių tūkstančių penkių šimtų trisdešimt vieno euro 93 ct) ir nurodant, kad 5 proc. dydžio metinės palūkanos priteisiamos nuo    67 531,93 Eur sumos. Likusią teismo dalinio sprendimo dalį palikti nepakeistą.

P. K. apygardos teismo 2019 m. gegužės 30 d. galutinio sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir ją išdėstyti taip:

„Priteisti iš atsakovo M. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui A. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 501 Eur (penkis šimtus vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti iš atsakovo M. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 843 Eur (aštuonis šimtus keturiasdešimt tris eurus) žyminio mokesčio valstybės naudai.

Priteisti iš ieškovo A. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1 093 Eur (vieną tūkstantį devyniasdešimt tris eurus) žyminio mokesčio valstybės naudai.

Valstybei priteistas žyminis mokestis mokėtinas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660“.

Likusią teismo galutinio sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo A. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui M. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 111 Eur (vieną šimtą vienuolika eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Teisėjai                                        Artūras Driukas

Vilija Mikuckienė

Gintaras Pečiulis