Civilinė byla Nr. e2-232-588/2020

Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00525-2018-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.3.1.2;

 (S)

2.6.16.11.2; 2.6.16.12; 3.2.6.1; 3.2.6.5 

P L U N G Ė S  A P Y L I N K Ė S  T E I S M A S

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 

2020 m. lapkričio 3 d.

Palanga

Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų teisėja Diana Vercinskė 

sekretoriaujant Ingridai Šakickienei

dalyvaujant ieškovės Palangos miesto savivaldybės atstovei Narinei Danijelianc

atsakovei S. A.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Palangos miesto savivaldybės ieškinį atsakovei S. A., dėl socialinio būsto nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo iš nuomojamos patalpos, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Teismas

n u s t a t ė:

ieškovė Palangos miesto savivaldybė patikslintu ieškiniu atsakovei S. A. prašo nutraukti socialinio būsto nuomos sutartį ir iškeldinti atsakovę S. A. iš nuomojamos patalpos, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Nurodo, kad yra visos sąlygos nutraukti 2016 m. kovo 1 d. Palangos miesto savivaldybės socialinio būsto nuomos sutartį Nr. 10-PTN, sudarytą tarp ieškovės Palangos miesto savivaldybės ir atsakovės S. A. ir iškeldinti atsakovę S. A. su visu jai priklausančiu turtu iš Palangos miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos šiais pagrindais : atsakovė nevykdo 2016 m. kovo 1 d., sudarytos Palangos miesto savivaldybės socialinio būsto nuomos sutarties 4.3. ir 18.2.2. punktuose numatytų įsipareigojimų, t. y. atsakovė S. A. bei kiti pašaliniai asmenys, netinkamu elgesiu sudarė neįmanomas sąlygas greta gyventi kitiems asmenims, nemoka komunalinių mokesčių. Be to, neįvykdė pagrindinės sąlygos dėl socialinio būsto nuomos sutarties tęstinumo, t. y. nepateikė turto ir mokesčių deklaracijų.

Ieškovės Palangos miesto savivaldybės atstovė N. Danijelianc palaiko ieškinio reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti visiškai ir nutraukti 2016 m. kovo 1 d. socialinio būsto nuomos sutartį, sudarytą tarp ieškovės Palangos miesto savivaldybės ir atsakovės S. A., iškeldinti ją su visu jai priklausančiu turtu iš Palangos miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Paaiškino, kad atsakovė S. A. veda netinkamą gyvenimo būdą, jai išnuomotame socialiniame būste nuolat lankosi ir gyvena pašaliniai asocialūs asmenys, su kuriais atsakovė S. A. girtauja, kelia konfliktus ir triukšmą. Ieškovė Palangos miesto savivaldybė atliko ne vieną patikrinimą, kurių metu buvo nustatyta, kad nuomojamose patalpose gyvena ir lankosi ne tik atsakovė S. A., bet ir kiti pašaliniai asmenys, su kuriais atsakovė girtauja. Atsakovė S. A. buvo įspėta dėl nuomos sutarties sąlygų pažeidimo, tačiau elgesio nepakeitė. Be to, atsakovė S. A. pažeidimo socialinio būsto nuomos pagrindą, pateikti turto ir pajamų deklaracijas kiekvienais metais, o ji jas pateikė pavėluotai ir tuo metu, kai buvo pateiktas ieškinys, šios sąlygos atsakovė S. A. nebuvo įvykdžiusi. 

Atsakovė S. A. su ieškiniu nesutinka. Paaiškino, kad mokesčių skolos nėra, su ja gyvena jos sutuoktinis, pas kurį ateina draugai, tačiau negirtauja ir triukšmo nekelia, su kaimynais sugyvena gerai. Turto ir pajamų deklaracijų laiku pateikti negalėjo, nes neturi kompiuterio, be to, nemoka juo naudotis, todėl deklaracijas pateikė pavėluotai ir tik su socialinės darbuotojos pagalba. Nurodė, kad šiuo metu dirba, tačiau neturi kito būsto, todėl iškeldinta neturėtų kur išsikraustyti.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

ieškinys atmestinas.

Rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad Palangos miesto savivaldybei nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), Palangoje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su bendro naudojimo patalpomis. 2016 m. kovo 1 d. Palangos miesto savivaldybė su atsakove S. A. sudarė Palangos miesto savivaldybės socialinio būsto nuomos sutartį Nr. 10-PTN. Pagal šią sutartį ieškovė Palangos miesto savivaldybė išnuomojo atsakovei S. A. vieno kambario, 28,08 kv. m. bendro naudingo ploto, gyvenamąsias patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini), Palangoje, o atsakovė S. A. įsipareigojo naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį bei kitus mokesčius.

Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo (toliau – Įstatymo) 20 straipsnio 1 dalis numato, jog Socialinio būsto nuomos sutartis sudaroma, keičiama ir nutraukiama vadovaujantis Civiliniu kodeksu (toliau - CK) ir šiuo įstatymu. Pagal įstatymo 20 straipsnio 5 dalies 4 punktą socialinio būsto nuomos sutartis nutraukiama, kai asmuo pasibaigus kalendoriniams metams, iki kitų metų gegužės 1 dienos, arba dėl svarbių priežasčių (ligos, nėštumo ir kitais), dėl savivaldybės, kurios administracijai pateikė prašymą suteikti paramą būstui išsinuomoti, teritorijoje paskelbtos epidemijos, šeimos narių mirties ir kitais atvejai) iki kitų metų birželio 1 d. nepateikė turto ir pajamų deklaracijos Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka, pagal 5 punktą, socialinio būsto nuomos sutartis gali būti nutraukiama CK ar socialinio būsto nuomos sutartyje numatytais atvejais.

CK 6.611 straipsnis nustato, kad jei nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, jei nuomininkas, jo šeimos nariai ar kiti kartu su juo gyvenantys asmenys ardo ar gadina gyvenamąją patalpą arba ją naudoja ne pagal paskirtį, nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinami iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Nuomininkas, jo šeimos nariai arba kiti kartu su jais gyvenantys asmenys, kurie netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems kartu arba greta gyventi, nuomotojų arba kitų asmenų, kuriems trukdoma normaliai gyventi, reikalavimu gali būti iškeldinti nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Kasacinis teismas yra išsiaiškinęs, jog šios teisės normos taikymui būtina nustatyti jos dispozicijoje įtvirtintas sąlygas: 1) aplinkybę, kad yra sudaryta gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, 2) šios sutarties sąlygų pažeidimo faktą (mokesčių nemokėjimą, gyvenamosios patalpos ardymą, gadinimą, naudojimą ne pagal paskirtį, netinkamą elgesį, dėl kurio kitiems kartu ar greta gyvenantiems asmenims trukdoma normaliai gyventi) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012). Pagal įstatymą galimi šie nuomos sutarties sąlygų pažeidimai, kuriems esant nustatytiems, galimas nuomos sutarties nutraukimas ir nuomininko iškeldinimas: 1) mokesčių nemokėjimas (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino), 2) gyvenamosios patalpos ardymas, gadinimas, 3) naudojimas ne pagal paskirtį, 4) netinkamas elgesys, dėl kurio kitiems kartu ar greta gyvenantiems asmenims trukdoma normaliai gyventi. Šie pažeidimai yra alternatyvūs sutarties nutraukimo ir iškeldinimo pagrindai.

Nagrinėjamu atveju pagal ieškovės Palangos miesto savivaldybės ir atsakovės S. A. 2016 m. kovo 1 d., sudarytos Palangos miesto savivaldybės socialinio būsto nuomos sutarties Nr. 10-PTN (toliau – Nuomos sutartis) 1 punktą, ieškovė suteikė atsakovei S. A. sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis valdyti ir naudoti laisvą socialinį būstą – 28,08 kv. m., vieno kambario butą, esantį (duomenys neskelbtini), Palangoje, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), kurio bendras naudingas plotas 21,71 kv. m., su 6,37 kv. m. bendro naudojimo patalpomis. Šios sutarties 3 punkte nustatyta, kad nuomininkui, t. y. S. A., nuomojamo socialinio būsto paskirtis yra jame gyventi nuomininkei S. A.. Teisė naudotis turtu kitiems asmenims, nebuvo suteikta. Atsakovė S. A. pripažino, kad socialiniame būste gyvena su sutuoktiniu, kad pas juos lankosi draugai, tačiau neigia triukšmaujantys ir vedantys asocialių gyvenimo būstą. Aplinkybių apie atsakovės S. A. netinkamą gyvenimo būdą ir asocialią aplinką nepatvirtinto ir liudytoja A. R., iki šiol gyvenanti šalia S. A. būsto. Priešingai, ši liudytoja patvirtino gerus kaimyniškus santykius su atsakove S. A.. Ši liudytoja parodė, kad šio daugiabučio namo visos ir bendros patalpos yra nesutvarkytos, visur tvyro blogas kvapas ir nešvara, dėl kiauro stogo, kaupiasi drėgmė ir pelėsis, pastatas priklausantis Palangos m. savivaldybei, yra tinkamai neprižiūrimas ir netvarkomas. Taip pat byloje nustatyta ir ieškovė Palangos miesto savivaldybė patvirtino aplinkybę, kad šią bylą iškėlus teisme, atsakovė S. A. sumokėjo nuomos ir komunalinių mokesčių skolą, įsiskolinimo nėra. Teisme apklausta liudytoja L. B. parodė, kad jau dveji metai negyvena daugiabutyje (duomenys neskelbtini), Palangoje, gyveno trejus metus iki šio laiko, tačiau gyvenimas šiame būste buvo sudėtingas, atsakovė S. A. girtavo, lankėsi pašaliniai asmenys.

Nuomos sutarties 4.3 punkte nustatyta, kad nuomininkas privalo socialiniu būstu naudotis nepažeidžiant kitų pastate, kuriame yra socialinis būstas, esančių butų ir bendrojo naudojimo patalpų savininkų ir (ar) naudotojų teisių ir teisėtų interesų. Nuomos sutarties 18.2.3. punkte nustatyta, kad nuomos sutartis nutraukiama vienašališkai nuomininkui pažeidus bent vieną iš Nuomos sutarties 4.1. - 4.3., 4.5., 4.7.- 4.10. papunkčiuose nustatytų įsipareigojimų. Nuomos sutarties 4.2. punkte nustatytas nuomininko įsipareigojimas naudoti socialinį būstą tik pagal paskirtį, numatytą sutarties 3 punkte, jį prižiūrėti ir laikyti tvarkingą, laikytis teisės aktuose nustatytų taisyklių, susijusių su socialinio būsto ir (ar) pastato, kuriame yra socialinis būstas, eksploatavimu ir priešgaisrinės saugos reikalavimais, nustatytais pastatui ir socialiniam būstui, neperleisti socialinio būsto nuomos teisės ir nesubnomuoti socialinio būsto. Nuomos sutarties 3 punkte nustatyta, kad šalys susitaria, kad nuomininkui nuomojamo socialinio būsto paskirtis yra jame gyventi nuomininkei, t. y. S. A., jokių kitų asmenų, kuriems būtų suteikta teisė valdyti ir naudotis atsakovei S. A. išnuomotu butu, sutartyje nenumatyta. Nuomos sutarties 4.3. punkte nustatytas įsipareigojimas nuomininkui socialiniu būstu naudotis nepažeidžiant kitų pastate, kuriame yra socialinis būstas, esančių butų ir bendrojo naudojimo patalpų savininkų ir (ar) naudotojų teisių bei teisėtų interesų.

Teismas išnagrinėjęs bylą teisme sprendžia, kad ieškovė Palangos miesto savivaldybė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė socialinio būsto nuomos sutarties nutraukimo pagrindų. Teismas nustatė, kad atsakovė S. A. dirba, moka mokesčius pagal Socialinio būsto sutarties sąlygas, pateikė turto ir pajamų deklaracijas, pakeitė gyvenimo būdą ir aplinkybė, kad kartu su ja gyvena sutuoktinis teismas nelaiko, kad atsakovė S. A. pažeidė Socialinio būsto nuomos sutarties sąlygas dėl pašalinių asmenų nuomojamame bute. Teismui nepateikti duomenys, kad atsakovė S. A. būstą subnuomoja kitiems asmenims. Teismas pažymi, kad atsakovė S. A. turto ir pajamų deklaracijas pateikė pavėluotai, tačiau ir ši aplinkybė nevertintina, kaip esminis Socialinio būsto nuomos sutarties pažeidimas, galintis nulemti sutarties nutraukimą ir asmens iškeldinimą iš būsto nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Nustatyta, kad atsakovė S. A. turto ir pajamų deklaracijų įstatymo nustatytais terminais nepateikė dėl objektyvių priežasčių, kurias ji pati pašalino pasitelkus socialinės darbuotojos pagalbą.

Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad už pažeidimą griežčiausiai taikomą teisinę priemonę – būsto netekimą – teismas taiko individualiai; turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar taikyti šią priemonę, kartu įvertindamas galimybes taikyti kitus prievolinės teisės pažeidimų pašalinimo būdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-645/2013). Teismo nurodyta, kad, sprendžiant tokio pobūdžio ginčus, turi būti vertinamos šios teisinės priemonės proporcingumas padarytam pažeidimui, taip pat sutarties nutraukimo neigiami padariniai kartu su teisės į būstą ribojimo pagrįstumu ir teisėtumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012), taip užtikrinant taikomos priemonės suderinamumą su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnyje įtvirtinta teise į būsto neliečiamybės gerbimą (konstatavus, kad tokia teisė egzistuoja). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad, pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktiką, Konvencijos 8 straipsnyje nėra aiškiai įtvirtintos teisės būti aprūpintam būstu (namais) (žr., pvz., EŽTT didžiosios kolegijos 2001 m. sausio 18 d. sprendimą byloje Chapman prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 27238/95, par. 99; 2001 m. sausio 18 d. didžiosios kolegijos sprendimą byloje J. S. prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 25154/94, par. 106; kt.), taigi, valstybės neturi pozityviosios pareigos visiems asmenims suteikti gyvenamąją vietą, joms taip pat nenustatomas draudimas iškeldinti asmenį iš gyvenamųjų patalpų vien dėl to, jog asmuo ilgai gyveno atitinkamame būste (pastaroji aplinkybė svarbesnė vertinant, ar konkrečiu atveju Konvencijos 8 straipsnis apskritai gali būti taikomas). Konvencijos garantuojamas ir EŽTT praktikoje nuosekliai plėtojamas reikalavimas, sprendžiant iškeldinimo iš būsto klausimą, užtikrinti taikomos priemonės proporcingumo ir pagrįstumo svarstymą teisme (žr., pvz., EŽTT 2008 m. gegužės 13 d. sprendimo byloje McCann prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 19009/04, par. 50; 2009 m. sausio 15 d. sprendimą byloje Ćosić prieš Kroatiją, peticijos Nr. 28261/06; kt.). Konvencija pateisina ribojimus, kuriais siekiama apginti kitų asmenų teises, įgyvendinti vietos valdžios teisę tvarkyti turimą būsto fondą ar tinkamai taikyti teisės normas, nustatančias asmenų aprūpinimą būstu (žr., pvz., EŽTT 2013 m. rugsėjo 24 d. sprendimą dėl priimtinumo byloje Pinnock ir Walker prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 31673/11). Tinkamam Konvencijos suteikiamos teisės į būstą užtikrinimui svarbu nustatyti, ar šios teisės ribojimai proporcingi. Vertinant taikomos priemonės proporcingumo klausimą, gali būti svarbūs įvairūs aspektai – iškeldinamų asmenų pažeidžiamumo laipsnis (sveikatos būklė, amžius, nepilnamečiai vaikai), gyvenimo atitinkamame būste trukmė, kito būsto neturėjimas, nuomos mokesčio mokėjimas, tvarkingos kaimynystės užtikrinimas, kito reikšmingo intereso į būstą nebuvimas, iškeldinimu suinteresuoto subjekto pozicija iškeldinamojo atžvilgiu (kokį laikotarpį ignoruotas teisių pažeidimas), valstybės įsipareigojimų suteikti kitą būstą nesilaikymas ir (ar) pan. (žr., pvz., EŽTT 2012 m. gegužės 29 d. sprendimą byloje Bjedov prieš Kroatiją, peticijos Nr. 42150/09; 2007 m. spalio 9 d. sprendimą byloje Stankova prieš Slovakiją, peticijos Nr. 7205/02; minėtą sprendimą byloje Pinnock ir Walker prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 31673/11).

Ištirtų ir įvertintų įrodinėjimo priemonių ir nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu teismas daro išvadą, kad pateikti duomenys apie nepakankamą socialinio būsto priežiūrą ir liudytojos L. B., jau kelis metus negyvenančios tame pačiame ginčo pastate parodymai, nesudaro pagrindo nutraukti socialinio būsto nuomos sutartį formaliais pagrindais. Pažymėtina ir tai, kad pastato, kuriame yra ginčo butas, bendros patalpos taip pat neatitinka bendrų higienos normų reikalavimų, nes pastate yra tik bendro naudojimo sanitariniai mazgai, kurie tinkamai neprižiūrimi, kaip ir visas ginčo būsto pastatas. Šios aplinkybės nepriklauso nuo atsakovės S. A. valios, tačiau jos gali įtakoti ir atsakovės S. A. nuomos būsto higieną ir kitus bendro ir asmeninio naudojimo būsto požymius.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją socialinio solidarumo principas nepaneigia asmeninės atsakomybės už savo likimą (Konstitucinio Teismo 1997 m. kovo 12 d., 2002 m. lapkričio 25 d., 2003 m. gruodžio 3 d., 2004 m. kovo 5 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. birželio 7 d. nutarimai); socialinė parama neturi sudaryti prielaidų asmeniui pačiam nesiekti didesnių pajamų, savo pastangomis neieškoti galimybių užtikrinti sau ir savo šeimai žmogaus orumą atitinkančias gyvenimo sąlygas, ji neturi virsti privilegija (Konstitucinio Teismo 2004 m. kovo 5 d., 2009 m. rugsėjo 2 d. nutarimai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-557/2011, Nr. 3K-3-194/2012). 

Socialinio solidarumo principas nepaneigia asmeninės atsakomybės už savo likimą, todėl įvertinus visumą atsakovės S. A. veiksmų, siekiant pašalinti Socialinio būsto nuomos sutarties sąlygų pažeidimus, įrodymus, paneigiančius ar patvirtinančius ieškinio reikalavimų pagrįstumą, darytina išvada, kad jei bylos iškėlimo metu ir egzistavo teisinis ir faktinis ieškinio pagrindas, išnagrinėjus bylą teisme, šie pagrindai išnyko, todėl ieškinys atmestinas.

Šalys Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 4 dalimis nuostatos pagrindu, taip pat vadovaujantis teisingumo ir sąžiningumo principais nuo bylinėjimosi išlaidų atleistos, todėl išnagrinėjus bylą teisme, bylinėjimosi išlaidos neskirstytinos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 4 dalimi, 178 straipsniu, 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Plungės apylinkės teismo Palangos rūmams.

Teisėja                                                Diana Vercinskė