Civilinė byla Nr. 2-1715-823/2016

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02172-2014-4

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.2.8

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. spalio 13 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė - Balynienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „REMCO LT“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-4316-345/2016, kuria buvo atmestas pareiškėjos skundas dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Vilsta“ 2016 m. vasario 12 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimo, ir

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

              Pareiškėja UAB „REMCO LT“ kreipėsi į teismą, prašydama patvirtinti 2016 m. vasario 12 d. įvykusiame atsakovės BUAB „Vilsta“ pakartotiniame kreditorių susirinkime priimtą nutarimą 3 – uoju darbotvarkės klausimu, kuriuo pagal bankroto administratorės pasiūlymą nutarta atsakovės kreditorių komitetą išrinkti iš penkių narių: UAB „REMCO LT”, UAB „Raseinių statyba“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, UAB „Inno System“ ir darbuotojų atstovo.

              Pareiškėja paaiškino, kad pirmasis BUAB „Vilsta“ kreditorių susirinkimas, kuriame pagal patvirtintą susirinkimo darbotvarkę 9 – uoju klausimu svarstyta dėl kreditorių komiteto išrinkimo ir nutarta kreditorių komiteto nepatvirtinti, įvyko 2016 m. vasario 9 d. BUAB „Vilsta“ bankroto administratoriaus 2016 m. sausio 22 d. pranešimuose kreditoriams buvo iš anksto pateikta informacija apie pakartotinio kreditorių susirinkimo sušaukimo datą ir laiką. Pakartotinis BUAB „Vilsta“ kreditorių susirinkimas įvyko 2016 m. vasario 12 d., jame pagal 2016 m. vasario 9 d. BUAB „Vilsta“ kreditorių susirinkimo darbotvarkę buvo sprendžiami trys klausimai, kuriems priimti 2016 m. vasario 9 d. susirinkime neužteko balsų, tarp jų ir dėl kreditorių komiteto rinkimo. Į 2016 m. vasario 12 d. BUAB „Vilsta“ pakartotinį kreditorių susirinkimą susirinkę kreditorių UAB „IE solutions“, UAB „Doka Lietuva“, UAB „Informatikos ir ryšių technologijų centras“ ir UAB „Inžinera“ atstovai dėl minėtų klausimų nebalsavo ir savo nuomonės nepareiškė. Kreditoriaus UAB „IE solutions“ atstovas M. Valiukas, kaip pirmininkaujantis 2016 m. vasario 12 d. BUAB „Vilsta“ pakartotiniam kreditorių susirinkimui, susirinkimo metu konstatavo, kad 2016 m. vasario 12 d. BUAB „Vilsta“ pakartotinis kreditorių susirinkimas buvo sušauktas netinkamai – 62 bendrovės kreditoriai nebuvo informuoti ir nežino apie 2016 m. vasario 9 d. BUAB „Vilsta“ kreditorių susirinkimo rezultatus, negavo 2016 m. vasario 12 d. BUAB „Vilsta“ pakartotinio kreditorių susirinkimo balsavimo biuletenio, nebuvo supažindinti su alternatyviais kitų kreditorių pasiūlymais, tokiu būdu negalėdami išreikšti savo nuomonės dėl jų, kiti kreditoriai 2016 m. vasario 12 d. BUAB „Vilsta“ pakartotiniame kreditorių susirinkime balsavo raštu, taip pat nežinodami alternatyvių pasiūlymų, negalėjo dėl jų pasisakyti ir galbūt pateikti kitokią nuomonę. Buvo nuspręsta, kad dėl procedūrinių pažeidimų BUAB „Vilsta“ 2016 m. vasario 12 d. pakartotinis kreditorių susirinkimas negali vykti. Atsižvelgęs į tai, 2016 m. vasario 12 d. BUAB „Vilsta“ pakartotinio kreditorių susirinkimo pirmininkas paskelbė susirinkimą baigtu taip ir nesuskaičiavus kreditorių balsavimo raštu rezultatų ir nepriėmus sprendimų dėl šio susirinkimo darbotvarkės klausimų.

              Pareiškėjos vertinimu, pakartotinis atsakovės kreditorių susirinkimas įvyko laikantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ) nustatytos tvarkos. Priešingai nei sprendė susirinkimui pirmininkavęs advokatas M. Valiukas, susirinkime dalyvavusių kreditorių balsų pakako priimti nutarimą dėl kreditorių komiteto išrinkimo, todėl šis nutarimas turi būti laikomas priimtu.

              Atsiliepimu į skundą BUAB „Vilsta“ bankroto administratorė D. R. prašė skundą tenkinti. Nurodė, kad pakartotiniame BUAB „Vilsta“ kreditorių susirinkime dalyvavę kreditoriai nepagrįstai nusprendė neskaičiuoti balsavimo darbotvarkės klausimais rezultatų. Pritarė pareiškėjos teiginiams, kad kreditorių susirinkimas faktiškai priėmė sprendimą dėl kreditorių komiteto išrinkimo.

              Atsiliepimu į skundą trečiasis asmuo UAB „Raseinių statyba“ prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėjos skundžiamas nutarimas nebuvo priimtas. Teismas negali įsikišti į kreditorių susirinkimo kompetenciją, todėl nustatęs, kad priimant ieškovės nurodomą nutarimą buvo pažeisti ĮBĮ reikalavimai, teismas turėtų grąžinti ginčo klausimą kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo.

Atsiliepimu į skundą trečiasis asmuo UAB „IE solutions” prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėja yra praleidusi ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalyje nustatytą nutarimo apskundimo terminą. Skelbdamas pakartotinį kreditorių susirinkimą BUAB „Vilsta“ bankroto administratorius tinkamai neinformavo kreditorių apie susirinkimą bei apie dalies įmonės kreditorių pateiktus alternatyvius pasiūlymus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. liepos 7 d. nutartimi pareiškėjos skundą atmetė.

Teismas, įvertinęs tai, kad tarp BUAB „Vilsta“ kreditorių ginčas yra kilęs iš esmės dėl to, ar pagrįstai pakartotiniame kreditorių susirinkime nebuvo skaičiuojami raštu savo valią išreiškusių kreditorių balsai, sprendė, jog teisminis procesas pagal tokį reikalavimą, koks suformuluotas skunde, yra galimas. Skundo patenkinimas teisiniu požiūriu reikštų patvirtinimą, kad pakartotiniame kreditorių susirinkime buvo išrinktas kreditorių komitetas, o pats susirinkimas buvo sušauktas ir vyko laikantis  ĮBĮ nustatytų procedūrinių reikalavimų.

Teismas pažymėjo, kad pagal byloje pateiktų kreditorių balsavimo biuletenių turinį, biuleteniai, pildyti pirminiam susirinkimui, turėjo galioti ir pakartotiniame susirinkime. BUAB „Vilsta“ kreditoriai, pirminiame susirinkime dalyvavę raštu, turėjo lūkestį, jog į jų valią, išreikštą balsavimo biuletenyje, bus atsižvelgta ir pakartotiniame susirinkime. 2016 m. vasario 9 d. kreditorių susirinkime nebuvo priimti tie nutarimai susirinkimo darbotvarkės klausimais, dėl kurių kreditoriai pateikė alternatyvius projektus. Šie nutarimų projektai, atsižvelgiant į tai, kad dėl jų balsuota pirminiame susirinkime, turėjo būti svarstomi ir pakartotiniame susirinkime (ĮBĮ 24 straipsnio 2 dalis). Kitoks susidariusios situacijos traktavimas reikštų kreditorių teisių dalyvauti sprendžiant su bankroto procedūromis susijusius klausimus nepagrįstą varžymą. Pagal pakartotinio kreditorių susirinkimo organizavimo modelį susiklosto ydinga situacija, kai alternatyvūs kreditorių pasiūlymai objektyviai nebūtų galėję būti priimti ne tik dėl to, kad kiti kreditoriai apie juos neinformuoti, bet ir dėl kreditorių balsų skaičiavimo pakartotiniame susirinkime ypatumų. Teismas konstatavo, kad BUAB „Vilsta“ bankroto administratorės pasirinktas pakartotinio kreditorių susirinkimo sušaukimo ir balsavimo jame variantas neatitiko ĮBĮ 24 straipsnio 2 dalyje nustatytų procedūrinių reikalavimų, todėl pakartotinio kreditorių susirinkimo pirmininkas pagrįstai nusprendė neskaičiuoti kreditorių balsų, pareikštų raštu, o susirinkime asmeniškai dalyvavę kreditoriai – sušaukti kitą susirinkimą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Pareiškėja UAB „REMCO LT“ atskiruoju skundo prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – patvirtinti 2016 m. vasario 12 d. BUAB „Vilsta“ pakartotiniame kreditorių susirinkime priimtą nutarimą 3 – uoju darbotvarkės klausimu. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

              1) Vilniaus apygardos teismas rėmėsi netinkama materialinės teisės norma nurodydamas ĮBĮ 24 straipsnio 2 dalį. Kreditoriaus teisė raštu pareikšti kreditorių susirinkimui savo nuomonę („už“ ar „prieš“) dėl kiekvieno nutarimo, taip pat ir dėl alternatyvių projektų, yra įtvirtinta ĮBĮ 24 straipsnio 1 dalyje.

              2) Vilniaus apygardos teismas skundžiama nutartimi nukrypo nuo Lietuvos apeliacinio teismo formuluojamos teismų praktikos bankroto bylose. Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. sausio 31 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-469/2013, nurodė, kad, vadovaujantis ĮBĮ 24 straipsnio 1 dalimi, kreditorius turi teisę raštu pareikšti kreditorių susirinkimui savo nuomonę („už“ ar „prieš“) dėl kiekvieno nutarimo. Šios nuomonės įskaitomos į kreditorių susirinkimo (taip pat ir pakartotinio susirinkimo) balsavimo rezultatus ir apie tai turi būti paskelbta kreditorių susirinkimo metu. Jokio išankstinio pranešimo apie balsu pareikštas nuomones ar alternatyvius pasiūlymus, jų pateikimą, turinį, ĮBĮ normos nenumato, todėl kreditorius, kuris suinteresuotas būti informuotas apie kitų kreditorių raštu pareikštą nuomonę (kuria laikytinas ir alternatyvus pasiūlymas), turi galimybę dalyvauti susirinkime, jame gauti atitinkamą informaciją ir pareikšti savo poziciją balsuodamas. Kreditoriai turėjo teisę dalyvauti tiek pirmajame susirinkime, tiek pakartotiniame BUAB „Vilsta“ kreditorių susirinkime, gauti atitinkamą informaciją bei pareikšti savo nuomonę dėl kitų kreditorių pateiktų alternatyvių pasiūlymų svarstomais darbotvarkės klausimais, tačiau į 2016 m. vasario 9 d. BUAB „Vilsta“ kreditorių susirinkimą atvyko tik šeši kreditorių atstovai, o į 2016 m. vasario 12 d. pakartotinį BUAB „Vilsta“ kreditorių susirinkimą – tik keturi. Aplinkybė, kad kreditoriai nesidomėjo 2016 m. vasario 9 d. kreditorių susirinkimo rezultatais ir neatvyko į 2016 m. vasario 12 d. BUAB „Vilsta“ pakartotinį kreditorių susirinkimą, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog 2016 m. vasario 12 d. pakartotiniame kreditorių susirinkime buvo pažeista kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimo tvarka.

              3) Atmetus balsavimo raštu biuletenius, kurie buvo pateikti be įgaliojimų, nepasirašyti ir neįskaitomi, dalyvaujančių 2016 m. vasario 12 d. BUAB „Vilsta“ pakartotiniame kreditorių susirinkime kreditorių finansiniai reikalavimai yra lygūs 953 513,42 EUR sumai, kas sudaro 81,87 proc. visų BUAB „Vilsta“ kreditorių finansinių reikalavimų sumos. Kreditorių, kurių reikalavimai yra 61 253,69 EUR, kas sudaro 5,26 proc. visų BUAB „Vilsta“ kreditorių finansinių reikalavimų sumos, balsai yra neskaičiuojami ir pripažinti netinkamais, todėl laikytina, kad 953 513,42 EUR sudaro 100 proc., o tinkamų balsavimo biuletenių procentas proporcingai padidėja netinkamų balsų atžvilgiu. Nutarimui dėl kreditorių komiteto išrinkimo priimti balsų pakako, t. y. nutarimas priimtas balsų dauguma.

Trečiasis asmuo UAB „Raseinių statyba“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

1) BUAB „Vilsta“ bankroto administratorė iki pakartotinio kreditorių susirinkimo nepateikė BUAB „Vilsta“ kreditoriams pirmojo kreditorių susirinkimo protokolo ir jokiu kitu būdu neinformavo kitų kreditorių (nedalyvavusių pirmame susirinkime) apie alternatyvius nutarimo dėl kreditorių komiteto sudarymo projektus. Tokiu būdu didžiajai daliai BUAB „Vilsta“ kreditorių nebuvo sudaryta galimybė išreikšti savo nuomonę dėl alternatyvių nutarimų kreditorių komiteto sudarymo klausimu. Tai yra esminis procedūrinis kreditorių susirinkimo sušaukimo ir balsavimo tvarkos pažeidimas, turintis įtakos nutarimo priėmimo teisėtumui. Kreditoriams balsuojant ir už alternatyvius nutarimo projektus, balsai galėjo pasiskirstyti kitaip ir galėjo būti priimti kitokie nutarimai.

2) Jeigu apeliacinės instancijos teismas nuspręstų, kad, nepriimant nutarimo aptariamu klausimu, buvo pažeista ĮBĮ nustatyta kreditorių susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ar nutarimų priėmimo tvarka, tokiu atveju teismas turėtų grąžinti kreditorių susirinkimui iš naujo spręsti klausimą dėl BUAB „Vilsta“ kreditorių komiteto sudarymo. Teismas negali už kreditorių susirinkimą priimti nutarimo ir tvirtinti kreditorių komiteto sudėtį, dėl kurios tarp kreditorių yra kilęs ginčas, atsižvelgiant į tai, kad pakartotiniame kreditorių susirinkime nei dėl administratoriaus pasiūlyto nutarimo projekto, nei dėl alternatyvių nutarimų projektų nebuvo balsuojama, o kiti kreditoriai (nedalyvavę pirmame kreditorių susirinkime) nebuvo išreiškę savo nuomonės dėl alternatyvių nutarimų projektų.

Trečiasis asmuo UAB „IE solutions“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

1) Skundą dėl 2016 m. vasario 12 BUAB „Vilsta“ pakartotinio kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 2 nutarimo, susijusio su kreditorių komiteto išrinkimu, pateikė vienintelis kreditorius, kurio vadovas ir vienintelis akcininkas yra T. G. – buvęs UAB „Vilsta“ vadovas. Pareiškėjos poziciją byloje palaiko tik BUAB „Vilsta“ administratorė D. R., kuri be jokio teisinio pagrindo iki šiol nevykdo 2016 m. vasario 12 d. BUAB „Vilsta“ pakartotinio kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 2 nutarimo ir nesušaukia pakartotinio kreditorių susirinkimo

2) Buvo praleistas senaties terminas skundui pateikti. Senaties terminas skundui dėl 2016 m. vasario 12 d. BUAB „Vilsta“ pakartotinio kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 2 pateikti suėjo 2016 m. vasario 26 d.

3) BUAB „Vilsta“ administratorė D. R. neinformavo visų kreditorių apie pakartotinį kreditorių susirinkimą, tuo pačiu neinformuodama kreditorių ir apie alternatyvius bei esminius kitų kreditorių siūlymus. Pateiktame skunde nepaneigtos taip pat ir kreditorių susirinkimo pirmininko pastabos dėl pakartotiniam susirinkimui pateiktų balsavimų raštu.

BUAB „Vilsta“ bankroto administratorė D. R. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą tenkinti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

1) BUAB „Vilsta“ kreditoriai buvo tinkamai informuoti tiek apie 2016 m. vasario 9 d. kreditorių susirinkimą, tiek apie pakartotinį 2016 m. vasario 12 d. kreditorių susirinkimą, todėl turėjo teisę dalyvauti tiek pirmajame susirinkime, tiek pakartotiniame susirinkime bei gauti atitinkamą informaciją, pareikšti savo nuomonę dėl kitų kreditorių pateiktų alternatyvių pasiūlymų svarstomais darbotvarkės klausimais.

2) Pakartotinio kreditorių susirinkimo metu atitinkami darbotvarkės klausimai turi būti svarstomi pagal tuos pačius darbotvarkės klausimų nutarimų projektus kaip ir pirmajame kreditorių susirinkime.

3) 2016 m. vasario 12 d. BUAB „Vilsta“ pakartotiniame kreditorių susirinkime dalyvavo 50 kreditorių iš 112, dalyvaujantys kreditoriai sudarė daugumą teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos, t. y. 86,45 proc. Netinkamus įgaliojimus pateikę ar įgaliojimų balsuoti nepateikę kreditoriai sudarė tik mažą dalį – 0,73 proc. visų pakartotiniame kreditorių susirinkime dalyvavusių kreditorinių reikalavimų sumos.

4) Visiškai nepagrįstai ir pažeidžiant savo valią balsavimo biuleteniuose išreiškusių kreditorių interesus, bankroto proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principą, 2016 m. vasario 12 d. BUAB „Vilsta“ pakartotiniame kreditorių susirinkime dalyvavę kreditoriai nusprendė neskaičiuoti balsavimo darbotvarkės klausimais rezultatų – tokiu būdu liko neįvertinta, kad kreditorių susirinkimas faktiškai priėmė nutarimą dėl kreditorių komiteto išrinkimo.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas apeliantės skundas dėl BUAB „Vilsta“ pakartotinio 2016 m. vasario 12 d. kreditorių susirinkimo nutarimo 3 – uoju darbotvarkės klausimu (dėl kreditorių komiteto išrinkimo). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2016 m. vasario 12 d. pakartotiniame kreditorių susirinkime dalyvavę kreditoriai nutarė ginčijamo klausimo nesvarstyti, t.y. šis, kaip ir kiti BUAB „Vilsta“ pakartotinio 2016 m. vasario 12 d. kreditorių susirinkimo darbotvarkės klausimai, kreditorių susirinkimo liko neišspręsti, nusprendus apie gautus alternatyvius pasiūlymus svarstytinais darbotvarkės klausimais informuoti kreditorius bei sušaukti kitą kreditorių susirinkimą, kuriame šie klausimai būtų svarstomi. Apeliantė teismui pateiktu skundu prašė „patvirtinti 2016 m. vasario 12 d. BUAB „Vilsta“ pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimą, kuriuo nutarta dėl kreditorių komiteto išrinkimo pagal bankroto administratorės pasiūlymą“, t.y. pripažinti, kad kreditorių susirinkimo nutarimas ginčijamu klausimu buvo priimtas.

ĮBĮ normos kreditorių susirinkimui paveda spręsti esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus (ĮBĮ 23, 24 straipsniai), tarp jų ir išrinkti kreditorių komitetą (ĮBĮ 25 straipsnio 1 dalis). Kreditorių susirinkimo kompetencija spręsti svarbiausius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus išreiškia kreditorių autonomijos principą. Teismas nevykdo bankroto administravimo procedūrų ir savo sprendimais paprastai negali išspręsti klausimų, kurie priskirtini kitų bankroto teisinių santykių dalyvių kompetencijai. Teismo įgalinimai spręsti tam tikrus su bankroto procesu susijusius klausimus gali atsirasti dviem pagrindais: kai jie aiškiai nurodyti įstatyme, arba kai teismas nustato, kad kreditorių susirinkimas neįgyvendina įstatymu jam patikėtos kompetencijos, ir toks kompetencijos neįgyvendinimas gali pažeisti kreditorių interesus bei trukdyti bankroto bylos eigai. Taigi, teismas negali patvirtinti (priimti) nutarimų kreditorių kompetencijai priskirtinais klausimais, kurie kreditorių susirinkime nebuvo svarstyti, arba dėl kurių kreditorių susirinkime nebuvo priimtas joks nutarimas. Nagrinėjamu atveju gali būti vertinama tik tai, ar BUAB „Vilsta“ kreditorių susirinkime dalyvavusių kreditorių veiksmai, atidedant kreditorių susirinkime svarstytino klausimo dėl kreditorių komiteto sudarymo sprendimą kitam kreditorių susirinkimui, yra pagrįsti, nepažeidžiantys kreditorių interesų bei netrukdantys bankroto bylos eigai.

Iš 2016 m. vasario 12 d. BUAB „Vilsta“ pakartotinio kreditorių susirinkimo protokolo matyti, kad dėl susirinkime turėtų svarstyti darbotvarkės klausimų nebuvo sprendžiama siekiant sudaryti visiems kreditoriams galimybę ne tik būti informuotiems apie šaukiamą susirinkimą, pirmojo susirinkimo rezultatus, bet ir pirmajame susirinkime pateiktus alternatyvius pasiūlymus susirinkime svarstytinais klausimais (taip pat ir klausimu dėl kreditorių komiteto sudarymo).

Remiantis ĮBĮ nuostatomis, bankrutuojančios įmonės kreditoriai turi teisę dalyvauti kreditorių susirinkimuose, balsuoti jame priimamais klausimais, ginti savo reikalavimus bei kreiptis į teismą dėl kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų. Prielaidas aptariamų kreditorių teisių tinkamam įgyvendinimui sudaro tinkamas kreditorių informavimas apie numatomą kreditorių susirinkimą. Vadovaujantis ĮBĮ 22 straipsnio 4 dalimi, kreditorių susirinkimo šaukimo tvarką nustato kreditorių susirinkimas. Kreditorių susirinkimo nustatyta kreditorių informavimo apie šaukiamą kreditorių susirinkimą tvarka turi užtikrinti kreditorių teisės gauti informaciją apie šaukiamą kreditorių susirinkimą ir jo darbotvarkę realų įgyvendinimą kreditorių susirinkimo nustatytais būdais. Visų bankrutuojančios įmonės kreditorių lygybės principas įpareigoja bankroto administratorių informuoti kiekvieną kreditorių, kurio finansinį reikalavimą patvirtino teismas įsiteisėjusia nutartimi, apie kreditorių susirinkimo datą, laiką ir vietą, kreditorių susirinkimo darbotvarkę bei nutarimų projektų turinį tam, kad kreditoriai galėtų apsispręsti dėl dalyvavimo susirinkime ir balsavimo, priimant nutarimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-402/2012, 2009 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-314/2009, 2008 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-262/2008 ir kt.).

BUAB „Vilsta“ 2016 m. vasario 9 d. vykęs kreditorių susirinkimas 7 – uoju darbotvarkės klausimu patvirtino kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarką, kurioje numatė, kad pranešimą apie kreditorių susirinkimo sušaukimą administratorė įteikia kreditoriams pasirašytinai, išsiunčia registruotu laišku arba kreditoriaus nurodytu elektroninio pašto adresu likus ne mažiau kaip dešimt dienų iki kreditorių susirinkimo dienos. Jeigu šaukiamas pakartotinis kreditorių susirinkimas, kreditoriams tokia pačia tvarka turi būti pranešta likus ne mažiau kaip penkioms dienoms iki šio susirinkimo. BUAB „Vilsta“ bankroto administratorės kreditoriams siųstas pranešimas, kuriuo kreditoriai buvo informuoti apie 2016 m. vasario 9 d. vyksiančio BUAB „Vilsta“ kreditorių susirinkimo laiką, vietą, bei darbotvarkę, tame pačiame pranešime nurodant ir pakartotinio kreditorių susirinkimo laiką bei vietą, nelaikytinas tinkamu (kreditorių patvirtintą tvarką atitinkančiu) kreditorių informavimu apie pakartotinį 2016 m. vasario 12 d. BUAB „Vilsta“ kreditorių susirinkimą. BUAB „Vilsta“ kreditoriai, 2016 m. vasario 9 d. vykusiame kreditorių susirinkime 7 – uoju darbotvarkės klausimu priėmę nutarimą, kad apie šaukiamą pakartotinį kreditorių susirinkimą kreditoriams turi būti pranešta tokia pačia tvarka, likus ne mažiau kaip penkioms dienoms iki šio susirinkimo, išreiškė valią, kad apie pakartotinį susirinkimą jie būtų informuoti atskirai bei likus protingam/pakankamam terminui iki pakartotinio susirinkimo. Laikantis aptariamos tvarkos kreditoriai apie pakartotinį 2016 m. vasario 12 d. BUAB „Vilsta“ kreditorių susirinkimą informuoti nebuvo. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kreditorių patvirtinta kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarka, administratorei pakartotinį kreditorių susirinkimą šaukiant po trijų dienų nuo pirmojo kreditorių susirinkimo, kai pagal nustatytą tvarką apie kreditorių susirinkimą turi būti pranešta likus ne mažiau kaip penkioms dienoms iki pakartotinio kreditorių susirinkimo, iš esmės negali būti įgyvendinta.

Netinkamas kreditorių informavimas apie šaukiamą kreditorių susirinkimą yra procedūrinis kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarkos bei jame priimtų nutarimų priėmimo tvarkos pažeidimas, kuris tam tikrais atvejais gali būti pripažintas pakankamu pagrindu panaikinti visus tokiame kreditorių susirinkime priimtus nutarimus. Taigi, pakartotiniame BUAB „Vilsta“ kreditorių susirinkime dalyvavę kreditoriai, matydami galimus esminius procedūrinius pažeidimus, tarp jų ir balsavimo raštu biuletenių trūkumus (biuletenių nepasirašymą arba neįgaliotų asmenų pasirašymą), pagrįstai 2016 m. vasario 12 d. susirinkimo darbotvarkėje numatytų klausimų nesvarstė bei nutarė sušaukti kitą kreditorių susirinkimą, kuriame nurodyti klausimai būtų svarstomi ir nutarimai priimami laikantis ĮBĮ nustatytų procedūrinių reikalavimų. Toks kreditorių sprendimas negalėjo nei pažeisti kreditorių interesų, nei trukdyti bankroto bylos eigai. Priešingai, aptariamas kreditorių sprendimas sudarė galimybė užtikrinti, kad kreditorių teisė būti tinkamai informuotiems apie šaukiamą susirinkimą, jo darbotvarkę, bei gautus alternatyvius pasiūlymus darbotvarkėje nagrinėtinais klausimais būtų realiai ir tinkamai įgyvendinta, o nutarimai, priimti be procedūrinių pažeidimų, galinčių nulemti priimtų nutarimų turinį.

Apeliantė pagrįstai pažymi, kad ĮBĮ normos nenumato jokio išankstinio pranešimo apie balsu pareikštas nuomones ar alternatyvius pasiūlymus, jų pateikimą, turinį, tačiau ši aplinkybė nepaneigia administratoriaus pareigos laikytis kreditorių nustatytos kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarkos ir kreditorių teisės būti tinkamai informuotiems apie kreditorių susirinkimą, jo darbotvarkę, bei gauti visą informaciją, susijusią su darbotvarkėje svarstomais klausimais. ĮBĮ nuostata, numatanti, kad pakartotinis kreditorių susirinkimas turi teisę priimti nutarimus tik pagal ankstesniojo susirinkimo darbotvarkę (ĮBĮ 24 straipsnio 2 dalis) nereiškia, kad šaukiant pakartotinį susirinkimą neturi būti balsuojama už alternatyvius pasiūlymus tam tikrais darbotvarkės klausimais. Taigi, šaukiant pakartotinį kreditorių susirinkimą, kreditoriai turi būti supažindinami su pirmajam kreditorių susirinkimui pateiktais alternatyviais nutarimų projektais atitinkamais klausimais, kurie bus svarstomi pakartotiniame susirinkime, tokiu būdu kreditoriams sudarant galimybę išreikšti nuomonę ir dėl jų. Kreditoriai apie alternatyvius pasiūlymus šiuo atveju būtų informuoti, jeigu kreditoriams, kurie balsavo 2016 m. vasario 9 d. BUAB „Vilsta“ kreditorių susirinkime, būtų išsiųstos minėto kreditorių susirinkimo protokolo kopijos. Administratoriaus pareigą nuomonę susirinkime išreiškusiems kreditoriams be atskiro prašymo pateikti kreditorių susirinkimo protokolo kopiją įtvirtino ir 2016 m. vasario 9 d. BUAB „Vilsta“ kreditorių susirinkimas, priimdamas nutarimą 6 – uoju darbotvarkės klausimu (dėl informacijos apie bankroto bylos eigą teikimo tvarkos patvirtinimo). Faktą, kad ši pareiga nebuvo vykdoma, patvirtina 2016 m. vasario 12 d. BUAB „Vilsta“ kreditorių susirinkimo protokolas, kuriame BUAB „Vilsta“ administratorė nurodė, kad 2016 m. vasario 9 d. BUAB „Vilsta“ kreditorių susirinkimo protokolas kreditoriams pateiktas nebuvo. Esant tokioms aplinkybėms, 2016 m. vasario 12 d. BUAB „Vilsta“ kreditorių susirinkime dalyvavę kreditoriai visiškai pagrįstai sprendė dėl būtinybės informuoti kreditorius apie gautus alternatyvius pasiūlymus, kadangi kreditoriams balsuojant ir už alternatyvius nutarimo projektus balsai galėjo pasiskirstyti kitaip ir galėjo būti priimti kitokio turinio nutarimai.

Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog 2016 m. vasario 12 d. BUAB „Vilsta“ pakartotinis kreditorių susirinkimas negalėjo priimti nutarimų susirinkimo darbotvarkės klausimais dėl esminių kreditorių informavimo apie susirinkimą ir jame svarstytinus alternatyvius nutarimų projektus pažeidimų ir todėl pagrįstai darbotvarkėje numatytų klausimų nesvarstė, yra pagrįsta. Atskirojo skundo argumentai šios pirmosios instancijos teismo išvados nepaneigia. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis).

Apeliantės nurodomi argumentai, susiję su netinkamos materialinės teisės normos nurodymu skundžiamoje teismo nutartyje, yra formalūs, nesudarantys pagrindo iš esmės teisingos ir pagrįstos pirmosios instancijos teismo nutarties panaikinimui (CPK 328 straipsnis).

Palikdamas pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atmestas apeliantės skundas, nepakeistą, apeliacinės instancijos teismas atskirai nepasisako dėl atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentų, susijusių su praleista ieškinio senatimi, kadangi šių argumentų analizė neturėtų įtakos nagrinėjamos bylos rezultatui.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                               Goda Ambrasaitė - Balynienė