Civilinė byla Nr. e2-744-464/2024

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00868-2024-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6; 3.2.6.12.2

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

P A P I L D O M A  N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gruodžio 12 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė, 

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo T. G. prašymą priimti papildomą sprendimą civilinėje byloje pagal atsakovų T. G. ir uždarosios akcinės bendrovės ,,Concept 4 Clinic“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo ,,Hepsor P113 OU“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, susijusių su užsienio teisme nagrinėjama byla, taikymo atsakovams T. G. ir uždarajai akcinei bendrovei ,,Concept 4 Clinic“,

n u s t a t ė :

1.       Pareiškėjas ,,Hepsor P113 OU“ Vilniaus apygardos teismui pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, susijusių su Harju apylinkės teismo Talino teismo rūmuose nagrinėjama civiline byla Nr. 2-23-15821, taikymo atsakovams T. G. ir uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) ,,Concept 4 Clinic“, prašydamas areštuoti atsakovams Lietuvos Respublikos teritorijoje priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, pinigines lėšas, esančias kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų sąskaitose, kurių vertė ar suma yra 2 760 855,85 Eur, pirmiausia areštuojant atsakovams nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas, esančias pas atsakovus ir (ar) trečiuosius asmenis.

2.       Vilniaus apygardos teismas 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi pareiškėjo ,,Hepsor P113 OU“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkino ir iki Harju apylinkės teismo Talino teismo rūmų sprendimo įsiteisėjimo dienos areštavo 2 760 855,58 Eur vertės atsakovams T. G. ir UAB ,,Concept 4 Clinic“ priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, esantį Lietuvos Respublikos teritorijoje, įskaitant ir pinigines lėšas, esančias kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų sąskaitose, pirmiausia areštuojant atsakovams nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – ir pinigines lėšas, esančias pas atsakovus ir (ar) trečiuosius asmenis.     

3.       Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. lapkričio 14 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutartį panaikino ir klausimą išsprendė iš esmės – atmetė pareiškėjo ,,Hepsor P113 OU“ prašymą taikyti atsakovams T. G. ir UAB ,,Concept 4 Clinic“ laikinąsias apsaugos priemones, priteisė iš pareiškėjo atsakovui T. G. 55 Eur, o atsakovei UAB ,,Concept 4 Clinic“ – 55 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. lapkričio 15 d. nutartimi ištaisytas šio teismo 2024 m. lapkričio 14 d. nutarties rezoliucinėje dalyje padarytas rašymo apsirikimas – neteisingai nurodytas atsakovo T. G. asmens kodas.

4.       Atsakovas T. G. Lietuvos apeliaciniam teismui 2024 m. gruodžio 2 d. pateikė prašymą priimti papildomą sprendimą šioje byloje ir priteisti jam iš pareiškėjo apeliacinės instancijos teisme patirtas 4 910,12 Eur bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, t. y. 2024 m. lapkričio 14 d., atsakovas pateikė Lietuvos apeliaciniam teismui įrodymus apie jo apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kartu su 2024 m. lapkričio 14 d. prašymu buvo pateikti įrodymai, patvirtinantys 3 352,25 Eur išlaidų apmokėjimą bei atsakovo įsipareigojimas ateityje sumokėti 1 557,87 Eur išlaidas, o su 2024 m. gruodžio 2 d. prašymu teikiami ir įrodymai, kad atsakovas įsipareigojimą įvykdė 2022 m. gruodžio 2 d. Todėl Lietuvos apeliacinis teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, nepagrįstai nurodė, kad į bylą nebuvo pateikti įrodymai, patvirtinantys bylinėjimosi išlaidų realumą.

5.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 277 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus teismas, priėmęs byloje sprendimą (nutartį), dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą (nutartį), jeigu kuris nors reikalavimas, dėl kurio šalys pateikė įrodymus ir davė paaiškinimus, sprendime (nutartyje) yra neišspręstas (1 punktas); arba (ir) teismas, išsprendęs teisės klausimą, nenurodė priteistos sumos dydžio, perduotino turto ar veiksmų, kuriuos atsakovas privalo atlikti arba nuo kurių jis privalo susilaikyti (2 punktas); arba (ir) teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo (3 punktas). Minėto straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtintas baigtinis papildomo sprendimo priėmimo pagrindų sąrašas.     

6.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas procesinio teismo sprendimo trūkumų ištaisymo institutus (sprendimo ištaisymą, sprendimo išaiškinimą, papildomą sprendimą), siekė sukurti mechanizmą, kuriuo būtų galima rasti išeitį iš bet kokios susidariusios keblios situacijos, pašalinti vienokius ar kitokius teismo procesinio sprendimo netikslumus ar trūkumus, kliudančius šio sprendimo įvykdymui. Įstatymų leidėjas, nustatydamas teismo sprendimo trūkumų šalinimo būdus, taip pat siekė, kad jais būtų išvengta absurdiškų situacijų ir būtų realiai įvykdytas teisingumas, kurį vykdyti teismams deleguota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio. Taigi, kai yra teismo sprendimo trūkumų, įstatymų leidėjo nustatytus šių trūkumų šalinimo būdus teismas privalo naudoti efektyviai, taip pat ir savo iniciatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2010; 2015 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129-421/2015).     

7.       Naujausioje kasacinio teismo praktikoje yra suformuota tokia taisyklė, kad CPK 277 straipsnyje nustatytas reguliavimas taikomas tais atvejais, kai apeliacinės instancijos ar kasacinis teismas pakeičia žemesnės instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą ir neišsprendžia byloje dalyvaujančių asmenų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ar jų paskirstymo klausimo būtent tame apeliacinės instancijos arba kasaciniame teisme, kuriame žemesnės instancijos teismo sprendimas pakeičiamas arba panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas. Tokiais atvejais dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo ar paskirstymo byloje dalyvaujantys asmenys turi teisę kreiptis, prašydami CPK 277 straipsnio pagrindu priimti papildomą sprendimą, būtent į tą apeliacinės instancijos ar kasacinį teismą, kurio sprendimu žemesnės instancijos teismo sprendimas buvo pakeistas arba kuris priėmė naują sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-381/2024, 17 punktas).  

8.       Taigi, pagal galiojantį teisinį reguliavimą ir jį aiškinančią kasacinio teismo praktiką, aptariamas civilinio proceso institutas, kuriuo yra grindžiamas atsakovo prašymas, yra skirtas būtent teismo procesinių sprendimų, taip pat ir priimtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 302 straipsnis), trūkumų ištaisymui, t. y. tam atvejui, kai teismas neišsprendžia tam tikrų klausimų, kuriuos galėjo ir turėjo savo procesiniu sprendimu išspręsti. 

9.       Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. lapkričio 14 d. nutartimi buvo sprendžiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, įvertinant ir teismo posėdžio dieną gautą atsakovo T. G. atstovės prašymą priteisti atsakovui apeliacinės instancijos teisme turėtas 4 910,12 Eur bylinėjimosi išlaidas. Šioje apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodyta, kad su prašymu yra pateiktos teisines paslaugas suteikusios advokatų bendrijos ,,CEE Attorneys“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), bet nepateikti jų apmokėjimą patvirtinantys įrodymai ir (ar) atsakovo patvirtinimas, kad jis už teisines paslaugas atsiskaitys, taip pat į bylą nepateikti ir susitarimo dėl bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo atidėjimo ar jų išdėstymo įrodymai, todėl išlaidos, kurių realumas nepatvirtintas dokumentais, negali būti kompensuojamos. Tokia apeliacinės instancijos teismo pozicija grindžiama, be kita ko, kasacinio teismo išaiškinimais, kad šaliai, kurios naudai išspręstas ginčas, išlaidos, nesant jų apmokėjimo dokumento, gali būti kompensuojamos tik tuo atveju, jeigu teismui pateiktuose dokumentuose būtų užfiksuotas šalies įsipareigojimas apmokėti advokato paslaugas (rašytinis šalies susitarimas su advokatu dėl paslaugų kainos (jos dalies) mokėjimo atidėjimo ar mokėjimų išdėstymo), t. y. kad šios išlaidos pagal sutartinius įsipareigojimus yra neišvengiamos, nes šis susitarimas bus vykdomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-50-313/2024, 102 punktas).

10.       Viena vertus, priešingai nei nurodyta atsakovo prašyme dėl papildomo sprendimo priėmimo, 2024 m. lapkričio 14 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) išrašymo faktas yra savaime nepakankamas išlaidų realumui pagrįsti rašytinis įrodymas, nes joje nėra užfiksuotas atitinkamas atsakovo įsipareigojimas apmokėti šią sąskaitą ateityje, šis dokumentas nėra pasirašytas atsakovo. Todėl prašymas dėl papildomo teismo sprendimo priėmimo, priteisiant atsakovui sąskaitoje įvardytą 1 557,87 Eur sumą, negali būti tenkinamas, juo labiau kad šis klausimas jau buvo išspręstas Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. lapkričio 14 d. nutartyje, atsižvelgiant į tuo metu byloje buvusius įrodymus. Su prašymu pateiktas 2024 m. gruodžio 2 d. lėšų pervedimo nurodymas neturi reikšmės ir neteikia pagrindo šios atsakovo prašymo dėl papildomo sprendimo priėmimo dalies patenkinimui, nes jis buvo pateiktas jau po bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, nenurodžius jokių objektyvių aplinkybių, sutrukdžiusių jį pateikti (atitinkamai, ir sąskaitai apmokėti) anksčiau (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

11.       Kita vertus, yra pagrindas sutikti su atsakovo prašymo argumentais, kad su 2024 m. lapkričio 14 d. prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo buvo pateiktas, tačiau Lietuvos apeliacinio teismo nevertintas kitas įrodymas, liudijantis dalies prašomų priteisti išlaidų realumą – 2024 m. lapkričio 14 d. advokatų profesinės bendrijos ,,CEE Attorneys“ vyr. buhalterės surašyta buhalterinė pažyma Nr. (duomenys neskelbtini). Šioje pažymoje teigiama, kad UAB ,,Ilsanta“ (nagrinėjamoje byloje toks juridinis asmuo nedalyvavo) permoka užskaitoma kaip T. G. 2024 m. lapkričio 14 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) apmokėjimas. Vadinasi, 3 352,215 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nebuvo išspręstas Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. lapkričio 14 d. nutartimi, todėl gali būti išspręstas priimant papildomą nutartį, įvertinant byloje buvusius, bet teismo nevertintus atsakovo pateiktus įrodymus. Tokios pačios pozicijos laikomasi ir ankstesnėje teismų praktikoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-211-781/2022; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-355-943/2015 ir 2018 m. gegužės 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-693-302/2018).  

12.       Pagal CPK 98 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.   

13.       Nagrinėjamu atveju iš atsakovo pateiktos PVM sąskaitos faktūros (duomenys neskelbtini) matyti, kad jo prašomas priteisti 3 352,25 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas sudaro: 2 964,50 Eur atskirojo skundo parengimo, 90,75 Eur susipažinimo su nutartimi ir dokumentų atsisiuntimo iš Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo (toliau – EPP) išlaidos, 242 Eur susitikimo su klientu išlaidos ir 55 Eur žyminio mokesčio išlaidos.

14.       Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tokios paslaugos, kaip atstovo susipažinimas su konkrečiu teismo procesiniu sprendimu ar byla, taip pat šalių procesiniais dokumentais, teismų praktikos paieška rengiant procesinius dokumentus, bylos medžiagos, teismo procesinio sprendimo ir byloje dalyvaujančio asmens procesinio dokumento analizė, pasirengimas rengti procesinį dokumentą, informacijos, reikalingos rengiant procesinį dokumentą, paieška ir susipažinimas su kliento pateikta informacija, nelaikomos savarankiškomis teisinėmis paslaugomis. Įvardytos paslaugos vertinamos kaip kitų paslaugų – atitinkamų procesinių dokumentų parengimo – sudėtinė dalis, todėl pagal Rekomendacijas už šias paslaugas atskirai bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nėra priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-156-701/2016, 51 punktas; 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-466-403/2018, 41 punktas).   

15.       Taigi, susipažinimo su nutartimi ir dokumentų atsisiuntimo iš EPP išlaidos, susitikimo su klientu išlaidos nelaikytinos pagrįstomis, todėl atsakovui atskirai neatlyginamos. Žyminio mokesčio išlaidų atlyginimo klausimas yra išspręstas Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. lapkričio 14 d. nutartimi, taigi jo papildomo atlyginimo klausimas taip pat nekyla.  

16.       Sprendžiant dėl 2 964,50 Eur atskirojo skundo parengimo išlaidų dydžio pagrįstumo, būtina vadovautis Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nuostatomis. Pagal Rekomendacijų 8.15 papunktį, taikant koeficentus, kurių pagrindu imamas Valstybės duomenų agentūros skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), maksimalus rekomenduojamas priteisti užmokestis už atskirojo skundo parengimą galėtų būti 878,56 Eur (2 196,40 Eur x 0,4). Akivaizdu, kad atsakovo prašomos priteisti išlaidos kelis kartus viršija Rekomendacijose nurodytą maksimalų dydį.

17.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos pobūdį ir joje kilusius teisinius klausimus, pagrindo nukrypti nuo Rekomendacijų neįžvelgia. Nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiamas dažnai praktikoje pasitaikantis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir jų galiojimo klausimas, nebuvo keliami nauji, teismų nenagrinėti klausimai. Todėl atsakovui iš pareiškėjo papildomai priteisiamos maksimalių rekomenduotinų dydžių neviršijančios atskirojo skundo parengimo išlaidos – 878,56 Eur.  

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 277 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 302, 331 straipsniais,

n u t a r i a

        Priteisti iš pareiškėjo ,,Hepsor P113 OU“, juridinio asmens kodas 14525769, atsakovui T. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 878,56 Eur (aštuonis šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus ir 56 centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja                                                                                        Dalia Kačinskienė