Civilinė byla Nr. e2-1590-803/2023

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01610-2022-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6;

2.6.1.5; 3.2.6.4; 3.4.1.11.4.3.; 3.2.6.5.

 (S)

 

 

 

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. gegužės 11 d.

Vilnius

 

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė,

sekretoriaujant Anai Prutkovskai,

dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei L. B., atsakovės atstovei advokato padėjėjai A. K.,

 viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Agrochema“ ieškinį atsakovei restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei „Elicon Baltic“ dėl nuostolių, baudos ir palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo nemokumo administratorė uždaroji akcinė bendrovė „Restruktūrizuoju.lt“.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

I.                      Ginčo esmė

 

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Agrochema“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – RUAB) „Elicon Baltic“ 88 056,89 Eur nuostolių, 5 295,00 Eur baudą, 3 863,60 Eur palūkanų, 10 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymą ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį prašė nagrinėti dokumentinio proceso tvarka.

2.       Nurodė, kad su atsakove sudarė: 1) 2021 m. sausio 7 d. grūdų ir (arba) rapsų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2021/266/210107/04, pagal kurią atsakovė įsipareigojo parduoti, o ieškovė įsipareigojo per sutartyje nustatytą laikotarpį nupirkti 250 tonų grūdų; 2) 2021 m. balandžio 16 d. grūdų ir (arba) rapsų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2021/NORBR/210416/01, pagal kurią atsakovė įsipareigojo parduoti, o ieškovė įsipareigojo per sutartyje nustatytą laikotarpį nupirkti 500 tonų grūdų; 3) 2021 m. balandžio 16 d. grūdų ir (arba) rapsų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2021/NORBR/210416/02, pagal kurią atsakovė įsipareigojo parduoti, o ieškovė įsipareigojo per sutartyje nustatytą laikotarpį nupirkti 200 tonų grūdų; 4) 2021 m. balandžio 23 d. grūdų ir (arba) rapsų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2021-NORBR/210423/06, pagal kurią atsakovė įsipareigojo parduoti, o ieškovė įsipareigojo per sutartyje nustatytą laikotarpį nupirkti 200 tonų grūdų; 5) 2021 m. balandžio 23 d. grūdų ir (arba) rapsų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2021/NORBR/2104023/05, pagal kurią atsakovė įsipareigojo parduoti, o ieškovė įsipareigojo per sutartyje nustatytą laikotarpį nupirkti 100 tonų grūdų; 6) 2021 m. gruodžio 8 d. grūdų ir (arba) rapsų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2022/NORBR/20211208/01, pagal kurią atsakovė įsipareigojo parduoti, o ieškovė įsipareigojo per sutartyje nustatytą laikotarpį nupirkti 50 tonų grūdų.

3.       Anot ieškovės, atsakovė pagal sudarytas sutartis nepristatė viso jose numatyto grūdų kiekio. Ieškovė su atsakove 2021 m. gruodžio 8 d. sudarė susitarimą dėl 23 601,05 Eur nuostolių atlyginimo, nes atsakovė nevykdė įsipareigojimų pristatyti grūdus pagal sutartį Nr. 2021/NORBR/210416/02 ir sutartį Nr. 2021/NORBR/2104023/05. Pagal šį susitarimą atsakovė įsipareigojo iki 2022  m.  rugsėjo 1 d. sumokėti 23 601,05 Eur dydžio nuostolius ieškovei. Ieškovė 2021 m. gruodžio 9 d. išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą Serija AGB Nr. UH003729, pagal kurią atsakovė turėjo sumokėti ieškovei 23 601,05 Eur sumos atlyginimo iki 2022 m. rugsėjo 1 d. Atsakovė nurodytos sumos iki nustatyto termino nesumokėjo.

4.       Ieškovė su atsakove 2022 m. vasario 1 d. sudarė susitarimą dėl 64 455,84 Eur nuostolių atlyginimo, nes atsakovė nevykdė įsipareigojimų pristatyti grūdus pagal sutartį Nr. 2021/266/210107/04, sutartį Nr. 2021/NORBR/210416/01 ir sutartį Nr. 2021-NORBR/210423/06. Pagal šį susitarimą atsakovė įsipareigojo iki 2022 m. rugsėjo 15 d. sumokėti 64 455,84 Eur dydžio nuostolius ieškovei. Ieškovė 2022 m. vasario 11 d. išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą Serija AGB Nr. UH003942, pagal kurią atsakovė turėjo sumokėti 64 455,84 Eur sumos atlyginimo iki 2022 m. rugsėjo 15 d. Atsakovė nurodytos sumos iki nustatyto termino nesumokėjo. Iš viso atsakovė nesumokėjo ieškovei 88 056,89 Eur nuostolių.

5.       Pagal 2021 m. gruodžio 8 d. ir 2022 m. vasario 1 d. susitarimus atsakovė turėjo mokėti 0,05 proc. dydžio pavėluotas mokėjimo palūkanas nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Dėl to atsakovė už laiku nemokėtą 23 601,05 Eur skolą laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 2 d. iki 2022 m. gruodžio 9 d. turi mokėti 1 156,45 Eur palūkanų, o už laiku nesumokėtą 64 455,84 Eur skolą laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 16 d. iki 2022 m. gruodžio 9 d. turi mokėti 2 707,15 Eur palūkanų, iš viso – 3 863,60 Eur.

6.       Pagal sutartį Nr. 2022/NORBR/20211208/01 atsakovė laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d. iki 2021 m. spalio 1 d. nepristatė 50 tonų kiekio grūdų (kviečių). Pagal sutarties 17 punktą atsakovė, nepristačiusi grūdų sutartyje nustatytais terminais, įsipareigojo per 3 (tris) kalendorines dienas nuo pareikalavimo gavimo dienos: 1) arba (ir) sumokėti ieškovei 30 proc. baudą, skaičiuojamą nuo neparduotų grūdų vertės; 2) arba (ir) atlyginti visus ieškovės nuostolius, patirtus dėl tokios atsakovės pareigos pažeidimo. Pagal sutarties 19 punktą nepristatytų arba nepriimtų grūdų vertė apskaičiuojama nepristatytą arba nepriimtą grūdų kiekį dauginant iš aukščiausios atitinkamos grūdų rūšies klasės kainos. Pagal sutarties 1.2 punktą grūdų kaina fiksuojama pirkėjo vienašališkai pagal paskutinę grūdų kainos fiksavimo dieną priėmimo vietoje galiojusį kainyną. Fiksuota kaina nustatyta 353 Eur, todėl atsakovė už nepristatytus 50 tonų grūdų turi mokėti ieškovei 5 295 Eur baudos (50 t x 353 Eur/t x 30 proc.).

7.       Ieškovė 2022 m. rugsėjo 26 d. ir 2022 m. spalio 22 d. siuntė atsakovei pretenzijas dėl įsipareigojimų pagal susitarimus ir sutartį Nr. 2022/NORBR/20211208/01 vykdymo, tačiau atsakovė su ieškovės reikalavimais nesutiko ir jų nevykdė.

8.       Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 23 d. preliminariu sprendimu ieškovės reikalavimai buvo patenkinti visiškai. 

9.       Atsakovė RUAB „Elicon Baltic“ pateikė prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo nurodydama, kad Susitarimo 1 sudarymo data sutampa su Sutarties 6 sudarymo data. Dėl šios priežasties Susitarimas 1 negalioja kaip apsimestinis sandoris. Atsakovei, įvykdžius įsipareigojimus pagal Sutartį 6, nebūtų reikalavimų pagal Susitarimą 1, nes tokia buvo tikroji šalių valia ir tikslai.

10.       Atsakovė nesutinka ir su 64 455,84 Eur nuostolių suma. Šalių sudarytų grūdų ir (arba) rapsų pirkimo – pardavimo sutarčių 17 punktas numato, jog yra atlyginami ieškovės faktiškai patirti nuostoliai. Atsakovė pažymi, kad 2021 m. gruodžio 8 d. Susitarimą sudarė dėl ekonominio spaudimo. Ieškovė yra viena pagrindinių grūdų supirkimo rinkos dalyvių, nuo kurios yra priklausomi ūkininkai. Jei teismas ir laikytų, jog Sutartis 2 yra galiojanti ir privaloma atsakovei, ji prašo mažinti priteistinus nuostolius CK 6.251 straipsnio 2 dalies pagrindu. Ieškovė yra itin stambus verslo subjektas, jai jos prašomos priteisti sumos nėra reikšmingos.

11.       Be to, anot atsakovės, ieškovė prašo 5 295,00 Eur baudos, kuri nėra protinga, todėl ji turi būti sumažinta iki 529,00 Eur. Atmetus/sumažinus ieškovės reikalavimus proporcingai mažintini ir prašomi priteisti delspinigiai, kurie skaičiuotini nuo priteistos, o ne nuo reikalaujamos sumos.

12.       Atsakovė taip pat mano, kad ieškovė nepagrįstai prašo priteisti 1 633,50 Eur išlaidų už ieškinio parengimą, nes prašoma suma yra nepagrįstai didelė, nors nurodyta suma ir atitinka Teisingumo ministro numatytus maksimalius rekomenduojamus dydžius. Net jei ieškinys ir būtų patenkintas visiškai, tai bylinėjimosi išlaidos turėtų būti mažinamos iki 250,00 Eur.

13.       Ieškovė atsiliepime į atsakovės prieštaravimus prašo juos atmesti kaip nepagrįstus ir preliminarų sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad 2021 m. sausio 7 d. grūdų ir (arba) rapsų pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 2021/266/210107/041 nėra apsimestinis sandoris, visas susitarimo turinys išreiškia šalių valią, kurią atsakovė patvirtino. Atsakovė nevykdė įsipareigojimų pristatyti grūdus pagal Sutartį 2021 m. balandžio 16 d. grūdų ir (arba) rapsų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2021/NORBR/210416/02 ir 2021 m. balandžio 23 d. grūdų ir (arba) rapsų pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 2021/NORBR/2104023/05, todėl šalys 2021 m. gruodžio 8 d. sudarė susitarimą dėl 23 601,05 Eur nuostolių atlyginimo (toliau ir Susitarimas 1). Atsakovė pagal Susitarimą 1 pati laisva valia įsipareigojo iki 2022 m. rugsėjo 1 d. sumokėti 23 601,05 Eur dydžio nuostolius ieškovei. Atsakovė pasirašydama Susitarimą 1 aiškiai pripažino ir patvirtino, jog yra skolinga ieškovei.

14.       Ieškovės teigimu, atsakovės prievolė pagal Susitarimą 1 atlyginti jai 23 601,05 Eur dydžio nuostolius yra atskira piniginė prievolė ir nėra niekuo susijusi su atsakovės prievole pagal 2021 m. gruodžio 8 d. grūdų ir (arba) rapsų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2022/NORBR/20211208/01 pristatyti atitinkamą kiekį grūdų. Atsakovės argumentai dėl negalėjimo įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų atlyginti nuostolius ir kad Susitarimas 1 negalioja yra visiškai nepagrįsti. Atsakovė nevykdė įsipareigojimų pristatyti grūdus ir pagal 2021 m. sausio 7 d. grūdų ir (arba) rapsų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2021/266/210107/04, 2021 m. balandžio 16 d. grūdų ir (arba) rapsų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2021/NORBR/210416/01 ir 2021 m. balandžio 23 d. grūdų ir (arba) rapsų pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 2021-NORBR/210423/06, šalys 2022 m. vasario 1 d. sudarė susitarimą dėl 64 455,84 Eur nuostolių atlyginimo (toliau ir Susitarimas 2).

15.       Atsakovė pagal 2022 m. vasario 1 d Susitarimą įsipareigojo iki 2022 m. rugsėjo 15 d. sumokėti 64 455,84 Eur dydžio nuostolius, tai yra aiškiai pripažino ir patvirtino, jog yra skolinga ieškovei būtent 64 455,84 Eur. Ieškovė 2022 m. vasario 11 d. išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą Serija AGB Nr. UH003942 dėl 64 455,84 Eur nuostolių atlyginimo. 

16.       Ieškovės nuomone, sutarties šalys yra profesionalūs verslininkai, sudarę komercinę sutartį, tai reiškia, kad jie geba pamatuoti prisiimtą riziką, todėl galimas teismo įsikišimas į jų sutartinius santykius yra labai ribotas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-313/2017).

17.       Ieškovė nesutinka ir su kita atsakovės nurodyta aplinkybe, tai yra, jog atsakovė neturi mokėti i 30 proc. baudą skaičiuojamą nuo neparduotų grūdų vertės. Tokį įpareigojimą numato 2021 m. gruodžio 8 d. grūdų ir (arba) rapsų pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 2022/NORBR/20211208/01 17 punktas. Sutartyje yra nurodyta, jog nepristatytų arba nepriimtų grūdų vertė apskaičiuojama nepristatytą arba nepriimtą grūdų kiekį dauginant iš aukščiausios atitinkamos grūdų rūšies klasės kainos (Nr. 2022/NORBR/20211208/01 19 punktas). Pagal šios Sutarties 1.2 punktą grūdų kaina fiksuojama pirkėjo vienašališkai pagal paskutinę grūdų kainos fiksavimo dieną priėmimo vietoje galiojusį kainyną. Fiksuota kaina nustatyta 353 Eur, todėl ieškovė už nepristatytus 50 tonų grūdų turi teisę reikalauti iš atsakovės 5 295,00 Eur baudos (50 t x 353 Eur/t x 30 proc.). Atsakovė nepagrįstai prašo mažinti baudos dydį, kadangi šalys laisva valia sutartyje aiškiai susitarė baudos dydį, atsakovė veikė kaip profesionalus verslininkas ir prisiėmė riziką už sutarties įvykdymą. Ieškovės prašoma priteisti teisinės pagalbos išlaidų 1 633,50 Eur suma yra daugiau nei dvigubai mažesnė už rekomendacijose nurodytą sumą (rekomenduojama maksimali paslaugų suma už advokato pagalbą parengiant ieškinį yra 4451,25 Eur, tuo tarpu ieškovė reikalauja 1 633,50 Eur (1350 Eur + 283.50 Eur PVM). Be kita ko, priešingai nei teigia atsakovė, šios bylos medžiaga yra didelės apimties, reiškiami reikalavimai yra kilę net iš šešių sutarčių, taip pat dėl penkių iš sutarčių buvo sudaryti du atskiri susitarimai, todėl advokatei reikėjo nustatyti daug faktinių ir teisinių aplinkybių, kuriomis remiantis parengtas ieškinys.

18.       Nemokumo administratorė UAB „Restruktūrizuoju.lt“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad Šiaulių apygardos teismo 2023 m. sausio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-221-569/2023 UAB „Elicon Baltic“ iškelta restruktūrizavimo byla. Administratorė UAB „Restruktūrizuoju.lt“ pateikė teismui prašymą patvirtinti RUAB „Elicon Baltic“ kreditorių finansinius reikalavimus. Kartu savo prašyme administratorė nurodė, kad dėl UAB „Agrochema“ finansinio reikalavimo tvirtinimo spręsti, kai bus išspręsta civilinė byla Nr. e2-1590-803/2023. UAB „Restruktūrizuoju.lt“, susipažinusi su ieškiniu, prašo klausimus dėl nuostolių, baudos ir palūkanų priteisimo iš atsakovės RUAB „Elicon Baltic“ spręsti teismo nuožiūra pagal teisės aktų normas ir suformuotą teismų praktiką.

19.       Teismo posėdžio metu ieškovės ir atsakovės atstovės reikalavimus palaikė, naujų aplinkybių nenurodė. Ieškovės atstovė paaiškino, kad susitarimai fiksavo nuostolius jų sudarymo dienomis, todėl, atsakovei nesumokėjus aptartų sumų, buvo pradėti skaičiuoti delspinigiai ir bauda. Atsakovės atstovė nurodė, jog niekada nepripažino susitarimuose nurodytų nuostolių, netesybų sumos. Restruktūrizavimo byloje pateikė duomenis apie skolą ieškovei pagal ieškinyje nurodytą sumą, bet jau tuomet nagrinėjamoje byloje ketino pateikti prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo.

 

Teismas

 

k o n s t a t u o j a:

 

II.                      Bylos aplinkybės, teismo argumentai, išaiškinimai ir išvados

 

20.       Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė su atsakove sudarė: 1) 2021 m. sausio 7 d. grūdų ir (arba) rapsų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2021/266/210107/04, pagal kurią atsakovė įsipareigojo parduoti, o ieškovė įsipareigojo per sutartyje nustatytą laikotarpį nupirkti 250 tonų grūdų; 2) 2021 m. balandžio 16 d. grūdų ir (arba) rapsų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2021/NORBR/210416/01, pagal kurią atsakovė įsipareigojo parduoti, o ieškovė įsipareigojo per sutartyje nustatytą laikotarpį nupirkti 500 tonų grūdų; 3) 2021 m. balandžio 16 d. grūdų ir (arba) rapsų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2021/NORBR/210416/02, pagal kurią atsakovė įsipareigojo parduoti, o ieškovė įsipareigojo per sutartyje nustatytą laikotarpį nupirkti 200 tonų grūdų; 4) 2021 m. balandžio 23 d. grūdų ir (arba) rapsų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2021-NORBR/210423/06, pagal kurią atsakovė įsipareigojo parduoti, o ieškovė įsipareigojo per sutartyje nustatytą laikotarpį nupirkti 200 tonų grūdų; 5) 2021 m. balandžio 23 d. grūdų ir (arba) rapsų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2021/NORBR/2104023/05, pagal kurią atsakovė įsipareigojo parduoti, o ieškovė įsipareigojo per sutartyje nustatytą laikotarpį nupirkti 100 tonų grūdų; 6) 2021 m. gruodžio 8 d. grūdų ir (arba) rapsų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2022/NORBR/20211208/01, pagal kurią atsakovė įsipareigojo parduoti, o ieškovė įsipareigojo per sutartyje nustatytą laikotarpį nupirkti 50 tonų grūdų.

21.       Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovę ir atsakovę sieja didmeninio pirkimo–pardavimo sutarties teisiniai santykiai, todėl byloje taikytinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatos, reglamentuojančios didmeninio pirkimo–pardavimo sutarčių ypatumus (CK 6.371-6.379 straipsniai) ir bendrąsias pardavėjo pareigas bei teises (CK 6.317-6.343 straipsniai). Pagal CK 6.371 straipsnį pagal didmeninio pirkimo–pardavimo sutartį pardavėjas – asmuo, kuris verčiasi prekyba, pardavėjo atstovas įsipareigoja nustatytu laiku perduoti savo pagamintus ar įsigytus daiktus pirkėjui nuosavybės teise (patikėjimo teise) pastarojo verslo poreikiams ar kitokiems su asmeniniais, šeimos ar namų ūkio poreikiais nesusijusiems poreikiams tenkinti, o pirkėjas įsipareigoja sumokėti kainą.

22.       Pagal CK 6.317 straipsnio 1 dalį pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui, t. y. jam valdyti nuosavybės (patikėjimo) teise, ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Taip pat pardavėjas privalo perduoti daiktus pirkėjui pirkimo–pardavimo sutartyje numatytu laiku (CK 6.319 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.330 straipsnio 1 dalį, kai pardavėjas, pažeisdamas sutartį, perduoda pirkėjui mažesnį, negu nurodyta pirkimo–pardavimo sutartyje, daiktų kiekį, pirkėjas turi teisę, jeigu kas kita nenumatyta sutartyje, arba reikalauti perduoti jam trūkstamus daiktus, arba atsisakyti priimti daiktus ir sumokėti kainą, o jei kaina jau sumokėta, – reikalauti ją grąžinti ir atlyginti nuostolius.

23.       Byloje nustatyta, kad ieškovė su atsakove 2021 m. gruodžio 8 d. sudarė susitarimą dėl nuostolių atlyginimo prie grūdų ir (arba) rapsų pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 2021/NORBR/210416/02, Nr. 2021/NORBR/2104023/05, kurioje atsakovė (pardavėja) pripažino, kad savo įsipareigojimų tinkamai neįvykdė ir nepristatė 113,338 tonų rapsų, ir patvirtino, kad ieškovės (pirkėjos) patirtų nuostolių dydis yra 23 601,05 Eur. Pagal šio susitarimo 2.1 punktą atsakovė įsipareigojo 23 601,05 Eur nuostolius ieškovei atlyginti iki 2022 m. rugsėjo 1 d. Pagal susitarimo 2.3 punktą atsakovė, neatlyginusi nuostolių per susitarimo 2.1 punktą, įsipareigojo už kiekvieną uždelstą atsiskaitymo dieną, mokėti ieškovei 0,05 proc. dydžio delspinigius nuo visos nesumokėtos sumos. Ieškovė 2021 m. gruodžio 9 d. išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą Serija AGB Nr. UH003729, pagal kurią atsakovė turėjo sumokėti ieškovei 23 601,05 Eur sumos atlyginimo iki 2022 m. rugsėjo 1 d.

24.       Ieškovė su atsakove taip pat 2022 m. vasario 1 d. sudarė susitarimą dėl nuostolių atlyginimo prie grūdų ir (arba) rapsų pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 2021/266/210107/04, Nr. 2021/NORBR/210416/01, 2021-NORBR/210423/06, kurioje atsakovė (pardavėja) pripažino, kad savo įsipareigojimų tinkamai neįvykdė ir nepristatė 950,000 tonų kviečių, ir patvirtino, kad ieškovės (pirkėjos) patirtų nuostolių dydis yra 64 455,84 Eur. Pagal šio susitarimo 2.1 punktą atsakovė įsipareigojo 64 455,84 Eur nuostolius ieškovei atlyginti iki 2022 m. rugsėjo 15 d. Pagal susitarimo 2.3 punktą atsakovė, neatlyginusi nuostolių per susitarimo 2.1 punktą, įsipareigojo už kiekvieną uždelstą atsiskaitymo dieną, mokėti ieškovei 0,05 proc. dydžio delspinigius nuo visos nesumokėtos sumos. Ieškovė 2022 m. vasario 11 d. išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą Serija AGB Nr. UH003942, pagal kurią atsakovė turėjo sumokėti 64 455,84 Eur sumos atlyginimo iki 2022 m. rugsėjo 15 d.

25.       CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas, be kita ko, reiškia, kad asmenys laisvi ne tik sudaryti sutartį ar jos nesudaryti, bet ir susitarti dėl jos sąlygų, sutartimi sukuriamų teisių ir pareigų. Šalys turi teisę sudaryti sutartis, nenustatytas CK normų, taip pat sutartis, turinčias kelių sutarčių rūšių elementų, jei tai neprieštarauja įstatymams. Taigi sutarties laisvės principas suteikia šalims teisę laisva valia susitarti dėl sutarties ir jos sąlygų, jei sutartis ar jos sąlygos neprieštarauja imperatyvioms teisės normoms, gerai moralei, viešajai tvarkai ar teisės principams. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnis).

26.       Prievolė – tai teisinis santykis, kurio viena šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų savo pareigą (CK 6.1 straipsnis).

27.       Taigi ieškovės su atsakove 2021 m. gruodžio 8 d. ir 2022 m. vasario 1 d. sudaryti susitarimai patvirtina, kad atsakovė (pardavėja) pripažino neįvykdžiusi sutarčių sąlygų ir nepristačiusi nustatyto kiekio grūdų (kviečių ir rapsų), sutiko su susitarimuose nurodytomis nuostolių sumomis ir įsipareigojo šias sumas sumokėti susitarimuose nustatytu laiku.

28.       Atsakovė pateiktuose prieštaravimuose nurodė, kad šalių 2021 m. gruodžio 8 d. sudarytas susitarimas dėl 23 601,05 Eur nuostolių atlyginimo negalioja, nes tai apsimestinis sandoris. Anot atsakovės, apsimestines sąlygas patvirtina aplinkybė, kad ginčo susitarimas yra sudarytas tą pačią dieną kaip ir 2021 m. gruodžio 8 d. grūdų ir (arba) rapsų pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 2022/NORBR/20211208/01, pagal kurią atsakovė įsipareigojo parduoti, o ieškovė įsipareigojo per sutartyje nustatytą laikotarpį nupirkti 50 tonų grūdų. Jei atsakovė būtų įvykdžiusi įsipareigojimą parduoti 50 tonų grūdų, tuomet nebūtų pagrindo reikšti reikalavimo dėl 23 601,05 Eur nuostolių atlyginimo.

29.       Teismas atmeta atsakovės argumentus, kad atsakovė neturi pareigos vykdyti šalių 2021 m. gruodžio 8 d. sudaryto susitarimo dėl 23 601,05 Eur nuostolių atlyginimo. Atsakovė, norėdama įrodyti, jog sandoris negalioja, turėjo teisę reikšti priešieškinį ir ginčyti 2021 m. gruodžio 8 d. susitarimą (CPK 13 straipsnis). Per teismo posėdį atsakovei buvo išaiškinta teisė nuginčyti susitarimą.

30.       Pagal CK 1.87 straipsnio 1 dalį, jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės.

31.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad apsimestiniu laikomas sandoris, sudarytas kitam sandoriui pridengti. Tokiu atveju dėl to paties dalyko sudaromi du susitarimai: išorinis, neatspindintis tikrųjų šalių ketinimų, ir kitas – atspindintis tikrąją šalių valią, tačiau neviešinamas. Įstatymo nustatyta, kad jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, tai taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės (CK 1.87 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad apsimestinio sandorio atveju laikomas galiojančiu tikrasis sandoris, kurio padarinių siekė sandorio šalys. Taigi apsimestinis sandoris turi būti vertinamas pagal tikrąją, o ne pagal išoriškai išreikštą jį sudariusių asmenų valią. Tikrojo sandorio, kurį slepia apsimestinis, galiojimas priklauso nuo jo pobūdžio ir sudarymo aplinkybių. Apsimestinės gali būti konkrečios sandorio dalys (sąlygos). Dėl to apsimestiniu laikomas ir toks sandoris, kuris sudaromas ne su tikrąja sandorio šalimi, o su statytiniu. Tokį sandorį sudariusių šalių valia, išreikšta išorine forma, neatitinka šalių tikrųjų ketinimų, nes jo sudarymo metu ketinama sudaryti sandorį, pridengiantį tikrąją sandorio šalį. Teisės ir pareigos pagal tokį sandorį atsiranda kitam asmeniui – tikrajai sandorio šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-653/2006; 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228//2009; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2013; kt.).

32.       Atsakovė nepaaiškino, kokį sandorį galėtų pridengti 2021 m. gruodžio 8 d. sudarytas susitarimas dėl 23 601,05 Eur nuostolių atlyginimo.

33.       Susitarimo dėl nuostolių atlyginimo prie grūdų ir (arba) rapsų pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 2021/NORBR/210416/02,2021/NORBR/2104023/05 preambulėje nurodyta, kad <...> „2021-04-16 ir 2021-04-23 Šalys pasirašė Grūdų ir (arba) rapsų pirkimo-pardavimo sutarti Nr. 202 l/NORBR/210416/02 ir Nr.2021 /NORBR 210423/05, pagal kurią Pardavėjas Įsipareigojo iki 2021.09.30 ir 2021.10.01 pristatyti Pirkėjui 300,000 tonų rapsų (toliau - Grūdų sutartis); Pardavėjas savo Įsipareigojimų pagal Grūdų sutartį tinkamai neįvykdė, t.y. liko nepristatyta 113,338 tonų rapsų“ <...>. Ištyręs ginčo susitarimo preambulės nuostatas, teismas nustatė, kad jose labai aiškiai yra nurodyta, jog pardavėja nepristatė 113,338 tonų rapsų pagal Sutartį Nr. 2021/NORBR/210416/02 ir Sutartį Nr. 2021/NORBR/2104023/05. Taigi atsakovės argumentas, kad ginčo susitarimas negalioja dėl to, kad sudarytas tą pačią dieną su kita sutartimi dėl 50 tonų grūdų perdavimo, nes yra apsimestinis, nėra pagrįstas ir įrodytas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12, 178 straipsniai).

34.       Be kita ko, 2021 m. gruodžio 8 d. sudarytame susitarime D punkte yra įrašyta, kad „Pardavėjas pripažįsta ir patvirtina, kad Pirkėjo patirtų nuostolių dydis yra 23 601.05 Eur (toliau – nuostoliai) ir Pardavėjas prašo leisti sumokėti nuostolius iki 2022-09-01.“ Ši sutartinė sąlyga ne tik įrodo, kad atsakovė žinojo apie skolos dydį, su juo sutiko, pasirašydama susitarimą, bet ir žinojo, kad privalo sumokėti 23 601,05 Eur iki 2022 m. rugsėjo 1 d.

35.       Atsakovė taip pat nurodė, kad nesutinka su 64 455,84 Eur apskaičiuotu nuostolio dydžiu, kadangi ieškovė netinkamai apskaičiavo nuostolio dydį ir nesivadovavo savo pačios parengtomis sutartimis. Anot atsakovės, šalių sudarytų grūdų ir (arba) rapsų pirkimo–pardavimo sutarčių 17 punktas numato, jog yra atlyginami ieškovės faktiškai patirti nuostoliai.

36.       Teismas, pasisakydamas dėl atsakovės teiginio, kad ieškovė neteisingai apskaičiavo nuostolių dydį, atkreipia dėmesį, jog dėl 64 455,84 Eur sumos buvo pasirašytas atskiras dokumentas – Susitarimas dėl nuostolių atlyginimo prie grūdų ir (arba) rapsų pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 2021/266/210107/04, 2022/NORBR/20211208/01, 2021-NORBR/210423/06.

37.       Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai.

38.       Atsakovė nenuginčijo 2022 m. vasario 1 d. Susitarimo, kurio D punkte įrašyta, kad pardavėjas (atsakovė) pripažįsta ir patvirtina skolos dydį, ir įsipareigoja sumokėti 64 455,84 Eur iki 2022 m. rugsėjo 15 d.

39.       CK 1.137 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į pažeistų teisių gynybą. Šio kodekso 1.138 straipsnis nustato, kad civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas kompetencijos, šiame straipsnyje nustatytais būdais. Taigi asmuo, manantis, kad jo civilinės teisės pažeistos, yra laisvas pasirinkti – ginti jas ar atsisakyti jas ginti; nutaręs ginti pažeistas teises teismine tvarka, privalo laikytis kreipimąsi į teismą ir teismo procesą reglamentuojančių normų reikalavimų, kurie nustatyti Civilinio proceso kodekse.

40.       Dispozityvumo principas reiškia, kad civilinio proceso dalyvis laisvas pasirinkti, kokiomis ir kaip naudotis proceso normų nustatytomis teisėmis. Taigi atsakovė, įrodinėdama, kad šalių pasirašytinai sutartas 64 455,84 Eur nuostolių dydis yra apskaičiuotas neteisingai, galėjo reikšti priešieškinį ir ginčyti 2022 m. vasario 1 d. Susitarimo D punktą. Teismas, priimdamas sprendimą dėl visų pareikštų reikalavimų, negali jų peržengti, išskyrus civilinio proceso normų numatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis).

41.       Atsakovė taip pat nurodė, kad teismas pagal CK 6.251 straipsnio 2 dalį gali sumažinti 66 procentais prašomą priteisti 64 455,84 Eur nuostolių sumą, nes atsakovės turtinė padėtis yra bloga, jai iškelta restruktūrizavimo byla.

42.       Teismas pažymi, kad negali taikyti CK 6.251 straipsnio 2 dalies ir pakeisti šalių sudarytų sutarčių nuostatų. Civilinėje teisėje, nepaisant atsakovės blogos turtinės padėties, taikomi sutarties privalomumo ir vykdytinumo (pacta sunt servanda) principai, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiškia sutarties pažeidimą, už kurį atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties šalis. Atsakovė galėjo nepasirašyti 2022 m. vasario 1 d. Susitarimo ir 2021 m. gruodžio 8 d. Susitarimo, o kreiptis į ieškovę ir prašyti sutartį pakeisti, kaip tai numatyta CK 6.204 straipsnio 3 dalyje.

43.       Kadangi atsakovė pripažino ir įsipareigojo atlyginti ieškovei nuostolius, pripažintina, kad ieškovė pagrįstai reikalauja jų atlyginimo. Dėl to ieškovei iš atsakovės turi būti priteisti 88 056,89 Eur (23 601,05 +64 455,84) dydžio nuostoliai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis).

 

Dėl netesybų

 

44.       Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis), o šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia (be kita ko), dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis).

45.       Netesybos tarp šalių nustatomos siekiant keleto tikslų. Pirmiausia, kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008). Kitaip tariant, vienas netesybų tikslų – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą reikalaujant atlyginti nuostolius. Antra, netesybomis siekiama sukurti teisinį aiškumą tarp šalių dėl civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę tam tikra sutartine ir iš anksto žinoma pinigų suma. Trečia, netesybos skirtos skatinti skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus. Kita vertus, kaip nurodoma kasacinio teismo jurisprudencijoje, netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005) bei negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2003; taip pat žr. 2003 m. lapkričio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1070/2003; 2007 m. kovo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007).

46.       Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; kt.). Taigi, nepaneigiant sutarties laisvės ir privalomumo šalims principų, ginčą nagrinėjančiam teismui suteikta tam tikra netesybų kontrolės funkcija: tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis).

47.       Byloje nustatyta, kad abiejų 2021 m. gruodžio 8 d. ir 2022 m. vasario 1 d. susitarimų 2.3 punktuose šalys susitarė, kad atsakovė, laiku neatlyginusi nuostolių, privalo sumokėti ieškovei 0,05 proc. dydžio delspinigius nuo visos nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną.

48.       Pagal CK 6.71 straipsnio 3 dalį už prievolės įvykdymo termino praleidimą gali būti nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną, savaitę, mėnesį ir t. t. Ieškovė ieškinyje ir pateiktoje pažymoje dėl pavėluoto mokėjimo palūkanų skaičiavimo nurodo, kad reikalauja priteisti palūkanų pagal susitarimų 2.3 punktą. Tačiau susitarimuose 2.3 punktuose šalys susitarė dėl delspinigių. Ieškovės atstovė per teismo posėdį patvirtinimo, jog prašo delspinigių, nes rašant dokumentus buvo padarytas rašymo apsirikimas.

49.       Taigi tiek ieškinyje, tiek pažymoje ieškovė remiasi susitarimų 2.3 punktais bei jose nustatytais 0,05 proc. delspinigiais. Atsakovė įsipareigojo mokėti ieškovei 0,05 proc. delspinigius, kuriuos pagal ieškovės pateiktą apskaičiavimą sudaro 3 863,60 Eur. Ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 3 863,60 Eur delspinigių pripažintinas pagrįstu (CK 6.71 straipsnio 3 dalis).

50.       Anot atsakovės, atmetus arba sumažinus ieškovės reikalavimus proporcingai mažintini ir prašomi priteisti delspinigiai, kurie skaičiuotini nuo priteistos, o ne nuo reikalaujamos sumos.

51.       Teismas atmeta atsakovės prašymą skaičiuoti delspinigius nuo priteistos sumos, nes jis neatitinka teisinio reguliavimo. CK 6.205 straipsnyje nustatyta, kad sutarties neįvykdymu laikomas ir jos įvykdymo termino praleidimas. Kai praleistas prievolės įvykdymo terminas, skolininkas atsako kreditoriui už dėl termino praleidimo padarytus nuostolius (CK 6.260 straipsnio 2 dalis), ir palūkanos (delspinigiai) turi būti mokamos dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku. Skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, naudojasi kreditoriaus lėšomis, todėl privalo už termino įvykdyti prievolę praleidimą mokėti sutartyje ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.210, 6.261 straipsniai). Esant tęstiniam prievolės pažeidimui, kreditorius turi teisę, kad jam būtų atlyginti visi nuostoliai (to reikalauja vienas pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiško nuostolių atlyginimo principas – CK 6.251 straipsnis).

52.       Pažymėtina, kad šalių sutarta delspinigių suma yra minimali (pvz., atitinka pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomų netesybų dydį (Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis)). Nėra teisinių prielaidų spręsti, kad restruktūrizuojamo verslo subjekto sutartinių įsipareigojimų vykdymas gali būti mažinamas labiau nei įstatyme numatyta pareiga vartotojams fiziniams asmenims, tai yra daugiau kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną.

53.       Atsakovė taip pat nesutinka su ieškovės prašymu priteisti 5 295,00 Eur baudos. Įrodinėja, kad ši suma nėra protinga, todėl ji turi būti sumažinta iki 529,00 Eur. 

54.       Įstatyme įtvirtinti tik du netesybų mažinimo pagrindai: mažinamos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) netesybos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis) arba kai prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis).

55.       Aiškiai per didelėmis netesybos pripažįstamos tada, kai jos neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismas, nustatydamas, ar netesybos nėra akivaizdžiai per didelės, ir jas mažindamas, turi taikyti esminį kriterijų – netesybų santykį su nuostoliais, nes tik įvertinęs skirtumą tarp nuostolių ir prašomų netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234-248/2016, 30 punktas).

56.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalių autonomija komerciniuose teisiniuose santykiuose, sutarties laisvės ir privalomumo principai yra labai svarbios vertybės, užtikrinančios profesionalių verslo subjektų galimybę laisvai veikti ir patiems matuoti savo riziką, todėl teismo kišimasis į jų suderėtas netesybas galimas tuo atveju, kai netesybų dydžio neprotingumas yra akivaizdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-313/2017, 43 punktas; 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-428-695/2017, 36 punktas).

57.       Įstatymo teismui suteikta teisė kontroliuoti šalių interesų pusiausvyrą ir tais atvejais, kai šalys susitaria dėl netesybų dydžio. CK 6.73 straipsnio 2 dalyje, 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatytos teismo teisės mažinti netesybas ribos – netesybos negali būti sumažintos tiek, kad taptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką tokios minimalios netesybų dydžio ribos nustatymas nereiškia, kad netesybos turi būti sumažinamos iki minimalių nuostolių ar įrodytų nuostolių dydžio. Priešingu atveju būtų paneigta netesybų, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės, reikšmė ir pažeistas sutarčių laisvės principas (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2009).

58.       Taigi teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime dėl netesybų išreikšta šalių valia (CK 6.156, 6.189 straipsniai) ir draudimas sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostolių sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2013; 2017 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-378/2017, 19 punktas).

59.       Pagal kasacinio teismo išaiškinimą žemiausioji netesybų mažinimo riba – realūs kreditoriaus patirti nuostoliai, tai yra netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolių patyrusios šalies interesų. Tai reiškia, kad mažindamas netesybas teismas taiko esminį kriterijų – netesybų santykį su nuostoliais, nes tik įvertinęs skirtumą tarp nuostolių ir prašomų netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta. Bendroji taisyklė, kad apie pernelyg dideles netesybas teismas sprendžia tirdamas netesybų sumos ir nuostolių santykį, kyla iš netesybų instituto paskirties – užtikrinti kreditoriaus teisę gauti iš anksto sutartų nuostolių dalį neįrodinėjant jų dydžio. Tačiau tai, kad netesybų suma viršija nuostolių sumą, nebūtinai reiškia, kad netesybos automatiškai privalo būti sumažintos.

60.       Pagal 2021 m. gruodžio 8 d. grūdų ir (arba) rapsų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2022/NORBR/20211208/01 atsakovė buvo įsipareigojusi parduoti 50 tonų grūdų. Ieškovė ieškinyje teigia, kad atsakovė nepristatė sutartyje nurodyto kiekio prekių. Atsakovė neginčijo šios aplinkybės (CPK 12, 178 straipsniai). Pagal sutarties 17 punktą atsakovė, nepristačiusi grūdų sutartyje nustatytais terminais, įsipareigojo per 3 (tris) kalendorines dienas nuo pareikalavimo gavimo dienos: 1) sumokėti ieškovei 30 proc. baudą, skaičiuojamą nuo neparduotų grūdų vertės; 2) arba (ir) atlyginti visus ieškovės nuostolius, patirtus dėl tokios atsakovės pareigos pažeidimo.

61.       Teismas pažymi, kad tos pačios sutarties 17 punkte yra aiškiai parašyta, kad <...> „Pardavėjas pripažįsta, kad ši bauda yra proporcinga, protinga ir nėra pagrindų ją negali būti mažindama; (ii) arba/ir nuostolius, jeigu Pirkėjo sumokėta bauda neatlygina/nepadengia visų Pardavėjo patirtų nuostolių dėl nepristatytų grūdų, Pardavėjas įsipareigoja atlyginti ir baudos bei faktiškai patirtų nuostolių skirtumą. Šalys susitaria ir pareiškia, kad šioje Sutartyje nurodytos netesybos atitinka protingumo bei teisingumo kriterijus, yra laikomos minimaliais neįrodinėtinais ir neginčijamais nuostoliais ir negali būti mažinamos. Pirkėjas nenupirkęs grudų (atitinkančių LST ir techninių sąlygų reikalavimus), moka Pardavėjui 30 proc. dydžio baudą nenupirktų grūdų vertės“. Taigi sutartinių įsipareigojimų įvertinimas leidžia padaryti išvadas, jog: a) buvo išlaikyta abiejų šalių lygybė dėl joms numatytu sankcijų, b) atsakovė pasirašytinai sutiko su baudos dydžiu, atskirai aptariant baudos sąlygą kaip teisingą.

62.       Pagal sutarties Nr. 2022/NORBR/20211208/01 19 punktą nepristatytų arba nepriimtų grūdų vertė apskaičiuojama nepristatytą arba nepriimtą grūdų kiekį dauginant iš aukščiausios atitinkamos grūdų rūšies klasės kainos, nustatytos sutarties priede, kuriame fiksuojama grūdų kaina. Jei sutarties kaina nėra užfiksuota, bauda bus apskaičiuojama imant paskutinės sutarties kainos fiksavimo dienos, numatytos 1.2 punkte. Pagal sutarties 1.2 punkto 1.2.1 papunktį grūdų kaina fiksuojama pirkėjo vienašališkai pagal paskutinę grūdų kainos fiksavimo dieną priėmimo vietoje galiojusį kainyną.

63.       Ieškovė pateikė baudos pagal pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2022/NORBR/20211208/01 detalizavimą, kurioje nurodyta, kad fiksuota kaina nustatyta 353 Eur, todėl atsakovė už nepristatytus 50 tonų grūdų turi mokėti ieškovei 5 295 Eur baudos (50 t x 353 Eur/t x 30 proc.). Atsakovė nėra pristačiusi ieškovei sutartyje nustatytą grūdų kiekį, todėl ieškovės reikalavimas dėl 5 295 Eur baudos priteisimo yra pagrįstas.

64.       Minėta, atsakovė prašė mažinti baudos dydį, o ieškovė atsisakė įrodinėti, kokie yra realūs jos patirti nuostoliai. Taigi nagrinėjamoje byloje teismas, spręsdamas dėl atsakovės prašymo mažinti baudą, turi įvertinti faktą, kad atsakovei yra iškelta restruktūrizavimo byla, ir faktą, kad atsakovė visai neįvykdė pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 2022/NORBR/20211208/01. Ieškovė yra stabiliai ir pelningai veikiantis verslo subjektas, atsakovės tiekiamos produkcijos perpardavėjas. Ieškovė jau turėjo patirties, kad atsakovė nėra pajėgi tinkamai vykdyti sutarčių, bet stengiasi išlaikyti verslą, todėl pasirašė jau aptartus šioje byloje ginčo susitarimus dėl nuostolių atlyginimo. Pastebėtina, kad ieškovė, sudarydama pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2022/NORBR/20211208/01, įvertino turimą praktiką ir riziką, todėl numatė ne įprastus 0,05 proc. delspinigius, o 30 proc. sutarties vertės baudą. Tokiu atveju, teismas sutinka su atsakove, jog yra faktinė prielaida ieškovės elgesį vertinti kaip siekį išvengti savo verslo rizikos nustatant baudas, kurios nėra apskaičiuojamos realiais nuostoliais. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė neįrodinėjo realių nuostolių dėl neįvykdytos pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 2022/NORBR/20211208/01, o atsakovė yra restruktūrizuojama įmonė, teismas preliminariu sprendimu priteistą baudos dydį mažina per pusę, tai yra iki 2 646,00 Eur (CK 1.5 straipsnis), taip pakeičiant preliminaraus sprendimo dalį (CPK 430 straipsnio 6 dalies 3 punktas).

65.       Įvertinant į tai, kad teismas pripažino, jog yra įstatyme numatytas pagrindas ieškinį tenkinti iš dalies (CPK 178, 185 straipsniai), konstatuojama, kad ieškovei pagrįstai iš atsakovės priteistos palūkanos pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymą.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

66.       Pagal CPK 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis, su kuriuo susijusius klausimus reglamentuoja CPK 80–87 straipsniai, ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, su kuriomis susijusius klausimus reglamentuoja CPK 88–92, 97–99 straipsniai. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnis). CPK 93 straipsnio 1 dalis nurodo, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Nagrinėjamoje byloje buvo sumažintas baudos dydis, todėl ieškinys patenkintas iš dalies (97 proc.) ir bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

67.       Atsakovė nurodė, kad ieškovės bylinėjimosi išlaidos turi būti sumažintos iki 250 Eur. Ieškovė nesutiko, paaiškindama, jog prašoma priteisti 1 633,50 Eur suma yra daugiau nei dvigubai mažesnė už Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų maksimalių rekomendacinių dydžių nurodytą sumą (rekomenduojama maksimali paslaugų suma už advokato pagalbą parengiant ieškinį yra 4 451,25 Eur, o ieškovė prašo – 1 633,50 Eur (1 350 Eur + 283,50 Eur PVM).

68.       Ieškovė už ieškinį sumokėjo 895 Eur žyminio mokesčio ir 1 633,50 Eur už advokato teisinę pagalbą, rengiant ieškinį su priedais. Bylą nagrinėjant iš esmės, ieškovei jos atstovė parengė atsiliepimą į prieštaravimus ir ją atstovavo teismo posėdyje, todėl už advokatės pagalbą buvo sumokėta 2 749,73 Eur. Visa ieškovės sumokėta suma jos atstovei yra 4 383,23 Eur, todėl ieškovės naudai, atsižvelgiant į patenkinto reikalavimo dydį, priteisiama 4 251,73 Eur (CPK 98 straipsnis). 

69.       Atsakovė yra restruktūrizuojama įmonė, kuri yra atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (CPK 83 straipsnio 9 punktas). Atsižvelgiant į tai, ieškovei grąžinamas 868,15 Eur žyminis mokestis (895 Eur sumokėto žyminio mokesčio x 97 proc. patenkintos ieškinio dalies).

70.       Atsakovė RUAB „Elicon Baltic“ prašė priteisti iš ieškovės UAB „Agrochema“ jos naudai civilinėje byloje Nr. e2-1590-803/2023 patirtas 250,00 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato padėjėjos pagalbai apmokėti. Atsižvelgiant į atmestų reikalavimų dalį, atsakovei priteistina suma yra 7,50 Eur.

71.       Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5,00 eurų sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020-01-23), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 85 straipsnio 9 punktu, 259 ir 270 straipsniais, 430 straipsnio 6 dalies 3 punktu,

 

 n u s p r e n d ž i a:

 

Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 23 d. preliminarų sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-3523-803/2022, kuriuo ieškinys tenkintas visiškai.

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Agrochema“, juridinio asmens kodas 110548779, iš atsakovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Elicon Baltic“, juridinio asmens kodas 303025047, 88 056,89 Eur (aštuoniasdešimt aštuonis tūkstančius penkiasdešimt šešis eurus 89 euro centų) nuostolių, 2 646,00 Eur (du tūkstančius šešis šimtus keturiasdešimt šešis eurus 0 euro centų) baudos, 3 863,60 Eur (tris tūkstančius aštuonis šimtus šešiasdešimt tris eurus 60 euro centų) delspinigių, 10 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. gruodžio 23 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 4 251,73 Eur (keturis tūkstančius du šimtus penkiasdešimt vieną eurą 73 euro centų) bylinėjimosi išlaidų.

Grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Agrochema“, juridinio asmens kodas 110548779, 868,15 Eur žyminio mokesčio. Išaiškinti, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Priteisti atsakovei restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei „Elicon Baltic“, juridinio asmens kodas 303025047, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Agrochema“, juridinio asmens kodas 110548779, 7,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per sprendimą priėmusį Vilniaus apygardos teismą.

 

 

Teisėja                                                                                                                 Rūta Petkuvienė