Administracinė byla Nr. eI2-14497-780/2024

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01572-2024-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 8.3.3; 51.4.; 55.1.3

 (S)

REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. spalio 28 d.

Kaunas

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Ramūno Šarkos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Astos Vailionės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė ,,TS Start“, dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) 2024-08-01 sprendimą Nr. 24S180491 dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje panaikinimo (toliau – ir Sprendimas).

Skunde pareiškėjas nurodė, kad ketindamas dirbti uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „TS Start“ Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi ir šią teisę patvirtinančius dokumentus. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, priėmė sprendimą išduoti jam leidimą laikinai gyventi Nr. 760203678. Pareiškėjas sudarė laikinojo darbo sutartį su UAB „TS Start“ ir nuo 2023-11-10 pradėjo dirbti šioje bendrovėje tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju.

Migracijos departamentas 2024-08-01 priėmė ginčijamą Sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, kad pareiškėjas negavo prašyme dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo ir tarpininkavimo rašte nurodyto atlyginimo, o Migracijos departamentui nebuvo pateikti duomenys, kad užsienietis dirbs ne visą darbo laiką ar jam bus mokamas kitas darbo užmokestis, nei nurodyta tarpininkavimo rašte.

Pareiškėjo nuomone, Sprendimas yra neteisėtas, pažeidžiantis proporcingumo principą, o jame išdėstyti motyvai ir argumentai yra formalūs. Pareiškėjas paaiškino, kad neįvykdė jokių pažeidimų, neturėjo sąmoningo siekio padaryti žalos valstybei ar iškreipti darbo rinką ir konkurenciją. Pareiškėjas pats prašė nemokamų atostogų dėl asmeninių priežasčių, dėl ko jam buvo sumokėtas mažesnis atlyginimas, negu nurodyta tarpininkavimo rašte. Akcentavo, kad Migracijos departamentas padarė grubią klaidą, nes neteisingai interpretavo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - Sodra) informacinės sistemos duomenis. Pareiškėjas buvo įdarbintas UAB „TS Start“ ir visą laiką dirbo, gavo darbo užmokestį, jam buvo mokami dienpinigiai. Pareiškėjas prašė nemokamų atostogų tik du kartus dėl šeimyninių priežasčių, atostogos truko labai trumpą laiko tarpą. Nepaisant to, kad pareiškėjas prašė nemokamų atostogų, už šiuos periodus jo gautos piniginės lėšos nekrito žemiau negu 1789 Eur. Pažymėjo, kad nei pareiškėjas, nei jo darbdavys neteikė Migracijos departamentui neatitinkančių tikrovės duomenų. Pareiškėjas prašymo dėl leidimo laikinai gyventi pateikimo Migracijos departamentui metu negalėjo prognozuoti, kad atsiras poreikis išeiti neapmokamų atostogų. Įstatymuose nėra įtvirtintas draudimas Lietuvoje dirbantiems užsieniečiams naudotis teise į neapmokamas atostogas.

Pareiškėjas pabrėžė, kad jam papildomai buvo mokami dienpinigiai, kurių dydžio Migracijos departamentas nevertino. Atsakovas taip pat neišsiaiškino, ar yra pagrindas į pareiškėjo gaunamas pajamas įskaičiuoti dienpinigius, kokia jų paskirtis, koks jų dydis ir kt. Pareiškėjo laikinojo darbo sutartyje numatyta, jog dienpinigiai yra darbo užmokesčio dalis. Pareiškėjas nuolat gavo pakankamai lėšų ir reguliarių pajamų, tačiau atsakovas įvertino tik dalį pareiškėjo gaunamo darbo užmokesčio, neatsižvelgė į dienpinigius, todėl priėmė nepagrįstą Sprendimą.

Pareiškėjas papildomai pažymėjo, kad Sprendime iš esmės nėra motyvų, pagrindžiančių jam išduoto leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindą, numatytą Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir UTPĮ) 35 straipsnio 1 dalies 14 punkte (užsienietis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame įstatyme nustatytu pagrindu). Visas įstatyme numatytas sąlygas leidimui laikinai gyventi Lietuvoje pareiškėjas atitiko. Jo kvalifikacija yra susijusi su atliktinu darbu, buvo gautas reikiamas Užimtumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimas, UAB „TS Start“ yra įrašyta į laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą, o pareiškėjo atlyginimas, kartu su dienpinigiais, niekada nebuvo mažesnis, negu 2022 m. paskelbtas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) ir UAB „TS Start“ tarpininkavimo rašte nurodytas atlyginimas. Skaičiuojant pareiškėjo gaunamą atlyginimą, turėjo būti sumuojamas bazinis atlyginimas ir gaunamai dienpinigiai, o tokiu būdu gautos sumos yra didesnės, nei apskaičiavo Migracijos departamentas. Taigi, pareiškėjas atitiko visas sąlygas, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti, o Sprendimas priimtas nepagrįstai.

Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko. Paaiškino, kad 2023-08-31 pareiškėjas Migracijos departamentui pateikė prašymą leisti pakeisti darbdavį, nes jis ketino dirbti UAB „TS Start“. Migracijos departamentas 2023-11-07 priėmė sprendimą leisti pareiškėjui pakeisti darbdavį. UAB „TS Start“ tarpininkavimo rašte Nr. 20230921-181458 įsipareigojo asmenį įdarbinti pagal laikinojo darbo sutartį, patvirtindama, kad įmonė yra įrašyta į Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sudaromą laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą, ir įsipareigojo užsieniečiui nustatyti visą darbo laiko normą ir darbo Lietuvoje metu mokėti mėnesinį darbo užmokestį (1803 Eur), ne mažesnį, negu paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis, o laikotarpiais tarp siuntimų – ne mažesnį, negu vienas minimalus mėnesinis atlyginimas (toliau – MMA).

Duomenys apie pareiškėją buvo patikrinti Sodros informacinėje sistemoje. Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas UAB „TS Start“ yra įdarbintas nuo 2023-11-10. Už 2023 m. gruodžio mėn. jam buvo išmokėta 1390, 00 Eur darbo užmokesčio, už 2024 m. sausio mėn. – 1389, 74 Eur, už 2024 m. vasario mėn. – 0 Eur, už 2024 m. kovo mėn. – 1073, 39 Eur, už 2024 m. balandžio mėn. – 1081, 33 Eur, už 2024 m. gegužės mėn. – 0 Eur, už 2024 m. birželio mėn. 1803, 00 Eur.

UAB „TS Start“ pateikė paaiškinimą dėl pareiškėjui mokamo darbo užmokesčio, kuriame nurodė, kad pareiškėjas 2024 m. vasario ir gegužės mėn. nedirbo, taip pat nurodė, kad visą pareiškėjo įdarbinimo laikotarpį jam buvo mokami dienpinigiai. Migracijos departamentui nebuvo pateikti duomenys, apie tai, kad pareiškėjas dirbs ne visą darbo laiką ar jam bus mokamas mažesnis darbo užmokestis, nei nurodytas tarpininkavimo rašte. Atsižvelgiant į tai, atsakovas priėmė Sprendimą panaikinti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Akcentavo, kad teisės aktai nenumato Migracijos departamentui pareigos priimant ginčijamą Sprendimą aiškintis aplinkybes dėl pareiškėjui nemokamo darbo užmokesčio. Pagal tarpininkavimo raštą ir prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, pareiškėjo darbo užmokestis turėjo būti 1803 Eur, tačiau pareiškėjas jo negavo ir dėl to neatitinka imperatyvių Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties reikalavimų. Be to, pareiškėjas turėjo pareigą informuoti atsakovą apie pasikeitusias aplinkybes (apie teikiamą prašymą dėl nemokamų atostogų, t. y. jog ruošiasi leidimo laikinai gyventi laikotarpiu nedirbti įmonėje ir išvykti iš Lietuvos Respublikos), tačiau to nepadarė.

Atsakovo nuomone, pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad į darbo užmokesčio sąvoką įeina ir dienpinigiai. Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatose įtvirtinta, kad dienpinigiai ir išmokos, skirtos su komandiruote susijusioms faktinėms kelionės, nakvynės ir maitinimo išlaidoms kompensuoti, neįeina į darbo užmokesčio sąvoką.

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, Migracijos departamentas priėmė teisėtą bei pagrįstą Sprendimą ir neturėjo diskrecijos teisės tokio sprendimo nepriimti. Sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis, Migracijos departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados, todėl jo naikinti nėra pagrindo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „TS Start“ pateikė atsiliepimą, kuriame prašė pareiškėjo skundą patenkinti. Nurodė, kad nuo pat įdarbinimo pradžios pareiškėjui buvo mokamas didesnis, nei tarpininkavimo rašte nurodytas 1803 Eur darbo užmokestis kartu su dienpinigiais. Pažymėjo, kad pareiškėjas yra atsakingas ir pareigingas darbuotojas, darbą visada atlieka gerai, laiku, nėra gavęs nei vieno nusiskundimo iš klientų bei kolegų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

Nagrinėjamoje administracinėje byloje kilo ginčas dėl Migracijos departamento 2024-08-01 sprendimo Nr. 24S180491, kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, teisėtumo ir pagrįstumo.

Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas, norėdamas dirbti UAB „TS Start“ pagal laikinojo darbo sutartį tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, 2023-08-14 kreipėsi į Migracijos departamentą dėl leidimo pakeisti darbdavį. UAB „TS Start“ tarpininkavimo rašte Nr. 20231005-192272 nurodė, kad darbo sutarties laikotarpiu įsipareigoja mokėti 1803 Eur dydžio mėnesinį darbo užmokestį.

Atsakovas 2023-11-07 priėmė sprendimą leisti pareiškėjui pakeisti darbdavį ir dirbti UAB „TS Start“. Pareiškėjas buvo įdarbintas UAB „TS Start“ pagal laikinojo darbo sutartį nuo 2023-11-10.

Atsakovas, patikrinęs duomenis apie pareiškėją Sodros informacinėje sistemoje, nustatė, kad pareiškėjui už 2023 m. gruodžio mėn. išmokėta 1390,00 Eur darbo užmokesčio, už 2024 m. sausio mėn. – 1389,74 Eur, už 2024 m. vasario mėn. – 0 Eur, už 2024 m. kovo mėn. – 1073, 39 Eur, už 2024 m. balandžio mėn. – 1081,33 Eur, už 2024 m. gegužės mėn. – 0 Eur, už 2024 m. birželio mėn. 1803,00 Eur. Atsižvelgdamas į šiuos duomenis, atsakovas padarė išvadą, kad numatytas darbo užmokestis pareiškėjui beveik visą įdarbinimo laikotarpį nebuvo mokamas, todėl priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriame konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka UTPĮ nustatytų sąlygų dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ir teikdamas prašymą dėl darbdavio pakeitimo pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės.

Atsakovas Sprendime taip pat vertino, kad pareiškėjui paskutinius 6 mėnesius mokamo darbo užmokesčio vidurkis buvo 891 Eur, todėl nesiekė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto MMA, o jokių kitokių reguliarių pajamų pareiškėjas negauna, todėl pareiškėjas neturi pakankamai pragyvenimo lėšų Lietuvos Respublikoje. Sprendimas priimtas vadovaujantis UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 35 straipsnio 1 dalies 2, 5 ir 14 punktais.

Dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo

UTPĮ 50 straipsnis nustato leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo pagrindus. Pagal UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 2 punktą, leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra šio įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai, t. y. jei duomenys, kuriuos užsienietis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai (2 punktas), taip pat jeigu užsienietis neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje (5 punktas), ir/arba jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame įstatyme nustatytu pagrindu (14 punktas).

Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005-10-12 įsakymu Nr. 1V-329, 8.3 papunktis nustato, kad užsieniečio turimas pragyvenimo lėšų dydis vertinamas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytą pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydį, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi.

Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007-01-29 įsakymo Nr. A1-22 „Dėl pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydžio, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje, užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, nustatymo“ 1.3 papunktį, pragyvenimo lėšų dydis, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi vieną kalendorinį mėnesį Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi – 1 MMA. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022-10-07 nutarimą Nr. 1014 „Dėl 2023 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“, 2023 metais MMA sudarė 840 eurų, o pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023-06-28 nutarimą Nr. 516 „Dėl 2024 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ 2024 metais MMA sudaro 924  Eur.

Iš Sprendimo turinio matyti, kad spręsdamas, jog pareiškėjas neturi pakankamai pragyvenimo lėšų, Migracijos departamentas vadovavosi Sodros informacinės sistemos duomenimis apie pareiškėjo gaunamą darbo užmokestį. Pareiškėjas šių duomenų neginčija, tačiau argumentuoja, kad į jo gaunamas pajamas atsakovas neįskaičiavo dienpinigių, todėl padarė nepagrįstą išvadą apie pareiškėjo realiai gaunamo darbo užmokesčio dydį.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023-04-20 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-1075/2023 pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos darbo kodekso 139 straipsnyje, kuriame yra išvardytos darbo užmokesčio sudėtinės dalys, nėra tiesiogiai įvardyta, kad į darbo užmokestį yra įskaitomi darbuotojui mokėtini dienpinigiai. Tačiau taip pat nėra nustatyta, kad dienpinigiai nėra įskaitomi į darbo užmokestį. Darbo kodekso 139 straipsnio 2 dalies 2 punkte yra nurodyta, kad darbo užmokesčio sudėtine dalimi yra pripažįstama papildoma darbo užmokesčio dalis, mokama, be kita ko, pagal kitas darbo teisės normas. Todėl nustatant, kokios darbdavio darbuotojui mokamos išmokos gali būti laikomos sudėtine darbo užmokesčio dalimi, turi būti vertinamos ir kituose tokius teisinius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose nurodytos išmokos.

Vadovaujantis 1996-12-16 Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje (toliau - Direktyva) 3 straipsnio 1 dalies c punktu, komandiruojamiems darbuotojams, be kita ko, turi būti garantuotos komandiravimo valstybės teisės aktuose ir (ar) kolektyvinėmis sutartimis ar arbitražo sprendimais, kurie buvo paskelbti visuotinai taikytinais arba yra kitais atžvilgiais taikomi pagal 8 dalį, nustatytos darbo sutarties sąlygos dėl minimalių užmokesčio normų. Direktyvos 3 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad pagal šią direktyvą minimalaus darbo užmokesčio dalimi yra laikomi komandiruotpinigiai, nebent jie yra mokami kompensuojant su komandiruote susijusias faktiškąsias kelionės, buto ir maisto išlaidas.

Taigi, pagal Direktyvoje, reglamentuojančioje komandiruojamiems darbuotojams taikomas garantijas dėl darbo sutarties sąlygų, išdėstytą reguliavimą, dienpinigiai (komandiruotpinigiai) gali būti vertinami dvejopai – kaip minimalaus komandiruojamam darbuotojui mokamo darbo užmokesčio dalis arba kaip darbdavio mokama suma, atliekanti komandiruojamo darbuotojo kelionės, apgyvendinimo ir maitinimo išlaidų kompensavimo funkcijas. Tuo atveju, jeigu darbuotojui mokėti dienpinigiai neatliko jo išlaidų kompensavimo funkcijos ir buvo įskaitomi į minimalų komandiruojamam darbuotojui mokėtą darbo užmokestį, dienpinigiai turėtų būti įtraukiami ir skaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį. Kasacinis teismas akcentavo būtinybę įvertinti konkrečiu atveju darbuotojui mokėtų dienpinigių paskirtį, t. y., ar dienpinigiai (komandiruotpinigiai) buvo mokami siekiant kompensuoti faktines turėtas su komandiruote susijusias kelionės, buto ir maisto išlaidas, ar buvo mokami kaip papildomos su darbo teisiniais santykiais susijusios pajamos (tokiu atveju jie įskaitomi į mokėtą darbo užmokestį).

Šiomis kasacinio teismo išvadomis vadovaujasi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) naujausioje savo praktikoje analogiško pobūdžio situacijose (žr. 2024-07-24 nutartį administracinėje byloje Nr.  eA-1946-822/2024). LVAT taip pat yra pažymėjęs, kad tokiais atvejais Migracijos departamentas turi pareigą išsiaiškinti visas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo gaunamais dienpinigiais ir atlikti individualų, išsamų pareiškėjo situacijos vertinimą.

Vadovaujantis nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei LVAT praktika, spręstina, kad atsakovas, vertindamas pareiškėjo gautas pajamas, privalėjo išsiaiškinti papildomas aplinkybes dėl pareiškėjo gautų dienpinigių paskirties, jų dydžio, taip pat įvertinti, ar prie gauto darbo užmokesčio pridėjus dienpinigių sumą, gautos pajamos viršija 1 MMA, ar ne. Šių aplinkybių atsakovas Sprendime nevertino, nors UAB „TS Start“ Migracijos departamentui teikė 2024-06-28 paaiškinimą Nr. 24/28, kuriame konkrečiai nurodė, jog darbuotojams nemokamą apgyvendinimą bei nemokamą maitinimą suteikia savo lėšomis, todėl per laikotarpį nuo 2023-11-10 iki 2024-06-28 pareiškėjui išmokėta 8052,96 Eur dienpinigių suma yra jo darbo užmokesčio dalis. Pažymėtina, kad ir byloje pateiktos pareiškėjo laikinojo darbo sutarties 1.6. punkte aiškiai ir tiesiogiai numatyta, jog sutarties šalys susitaria, kad dienpinigiai nėra skirti su komandiruote susijusioms faktinėms kelionės, nakvynės ir maitinimo ar kitoms išlaidoms kompensuoti, o komandiruotės į užsienį metu darbuotojui (t. y. pareiškėjui) priskaičiuoti ir mokami dienpinigiai Direktyvos prasme yra laikomi darbo užmokesčio atitinkamoje užsienio šalyje dalimi. Nepaisant šios atsakovo dispozicijoje turėtos informacijos, gautos dar iki ginčijamo Sprendimo priėmimo, atsakovas vadovavosi vien Sodros informacinės sistemos duomenimis apie pareiškėjui mokamą darbo užmokestį be dienpinigių. 

Teisėjų kolegija pažymi, kad Migracijos departamentui, kaip viešojo administravimo subjektui, taikomi ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) reikalavimai. VAĮ 10 straipsnio 5 dalis reikalauja, kad kiekviename administraciniame sprendime, be kita ko, būtų nurodyti administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, administracinio sprendimo motyvai.

Motyvavimo pareigos turinys LVAT praktikoje, visų pirma, siejamas su teisėtumo principo suponuojamų reikalavimų laikymusi. LVAT yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pavyzdžiui, LVAT 2011-06-27 išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą byloje Nr. A556-336/2011). Įgyvendindamas diskrecijos teisę, viešojo administravimo subjektas privalo atidžiai ištirti, paremti savo vertinimą argumentais, kurie yra reikšmingi ir kurie pagrindžia jais remiantis padarytas išvadas, atspindi faktines aplinkybes tokias, kokios jos iš tikrųjų yra, bei kurių pakanka pagrindimui, ir atsižvelgti į visus svarbius veiksnius (šiuo aspektu žr. LVAT 2014-02-10 nutartį administracinėje byloje Nr. A662-563/2014). Pažymėtina ir tai, kad tinkamas motyvavimas apima ne tik tinkamą teisinio pagrindo nurodymą ir taikymą, bet ir reikalavimą priimamame teisės akte nurodyti pagrindinius faktus. Kaip ne kartą akcentavo LVAT, esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti (žr., pavyzdžiui, 2015-02-18 nutartį administracinėje byloje Nr. A398-442/2015).

Byloje pateiktais Sodros duomenimis, kuriais vadovavosi ir atsakovas, bendra pareiškėjo darbo užmokesčio suma per šį laikotarpį (be dienpinigių) yra 7710,80 Eur. Iš trečiojo suinteresuoto asmens UAB „TS Start“ teismui pateiktos 2024-08-12 pažymos matyti, kad minėta suma (pažymoje nurodoma šiek tiek mažesnė suma – 7700,80 Eur) yra pareiškėjo atlyginimas „ant popieriaus“. Pažymoje taip pat nurodyta, kad pareiškėjui per laikotarpį nuo 2023-11-10 iki 2024-06-28 buvo išmokėta iš viso 10516,24 Eur dienpinigių ir 4433,70 Eur darbo užmokesčio „į rankas“, taigi, pareiškėjo realiai gauto darbo užmokesčio vidurkis minėtu laikotarpiu buvo 1868,74 Eur, t. y. didesnis, nei UAB „TS Start“ tarpininkavimo rašte nurodytas atlyginimas netgi neatskaičius mokesčių (1803 Eur) ir didesnis, nei 1 MMA. Be to, atsakovas Sprendime konstatavo, kad pareiškėjas 2024 m. vasario ir gegužės mėnesiais negavo jokių pajamų, tačiau iš trečiojo suinteresuoto asmens pateiktų duomenų matyti, kad minėtais mėnesiais pareiškėjui buvo mokami dienpinigiai (1891,46 Eur ir 1810 Eur). Aplinkybė, kad visą įdarbinimo laikotarpį pareiškėjas kas mėnesį gaudavo dienpinigius, atsakovui buvo nurodyta ir UAB „TS Start“ 2024-06-28 paaiškinime Nr. 24/28.

Pastebėtina, kad UAB „TS Start“ 2024-06-28 paaiškinime Nr. 24/28, teiktame Migracijos departamentui, nurodomos kitos dienpinigių (8052,96 Eur) ir darbo užmokesčio „į rankas“ sumos (4896,98 Eur), tačiau Migracijos departamentas šių duomenų apskritai nevertino ir neanalizavo. Sprendime atsakovas pats paminėjo, kad pagal UAB „TS Start“ paaiškinimus, visą pareiškėjo įdarbinimo laikotarpį jam buvo mokami dienpinigiai, tačiau į šias aplinkybes neatsižvelgė ir formaliai konstatavo, kad pagal Sodros duomenis, pareiškėjui nebuvo mokamas sulygtas darbo užmokestis. Atsakovas nesiaiškino pareiškėjo realiai „į rankas“ gaunamų pajamų dydžio su dienpinigiais ir išsamiai neištyrė pareiškėjo individualios situacijos, nors, vadovaujantis anksčiau minėta LVAT praktika, tokią pareigą turėjo.

Kadangi bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjo gautas vidutinis darbo užmokestis atitiko ir net viršijo tarpininkavimo rašte nurodytą atlyginimą, o Migracijos departamentas neatliko tinkamo, išsamaus ir pagrįsto individualaus vertinimo, kurio reikalaujama priimant ginčijamą Sprendimą, teismas sprendžia, jog Sprendime nurodytas leidimo panaikinimo pagrindas - UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 5 punktas (asmuo neturi pakankamai pragyvenimo lėšų Lietuvos Respublikoje) buvo pritaikytas nepagrįstai.

Atitinkamai nėra ir pagrindo teigti, kad pareiškėjas, teikdamas prašymą dėl darbdavio pakeitimo, pateikė duomenis, neatitinkančius tikrovės, t. y. kad neketino dirbti ir gauti darbo užmokesčio ar planavo dirbti ne visą darbo laiką. Pareiškėjas realiai dirbo UAB „TS Start“ ir kiekvieną mėnesį gavo šioje įmonėje darbines pajamas (darbo užmokesčio ir/arba dienpinigių forma).

Dėl laikotarpių, kuomet pareiškėjas buvo neapmokamose atostogose, pažymėtina, kad vadovaujantis LVAT suformuota praktika, vien aplinkybė, jog užsienietis naudojosi Lietuvos Respublikos darbo kodekso 137 straipsnyje įtvirtinta galimybe gauti nemokamas atostogas ir dėl to negauna darbo užmokesčio, savaime nepatvirtina, kad jis, kreipdamasis į Migracijos departamentą dėl leidimo išduoti leidimą laikinai gyventi (nagrinėjamu atveju - pakeisti darbdavį), pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis (žr. LVAT 2024-05-29 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1586-624/2024). Juolab, kad pagal UAB „TS Start“ pateiktus duomenis, pareiškėjas 2024 m. vasario ir gegužės mėnesiais gavo darbo užmokestį dienpinigių forma ir byloje nėra tai paneigiančių duomenų.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, spręstina, kad Sprendime nurodytas leidimo panaikinimo pagrindas - UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas (duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės) - taip pat buvo pritaikytas nepagrįstai.

Konstatavus, kad Migracijos departamentas nagrinėjamu atveju neatliko visapusiško pareiškėjo situacijos vertinimo ir nenustatė visų esminių aplinkybių, būtinų UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktų taikymui, spręstina, kad Sprendime nepagrįstai buvo pritaikytas ir UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 14 punktas, pagal kurį išduoti ar pakeisti leidimą užsieniečiui laikinai gyventi atsisakoma, jei asmuo neatitinka UTPĮ nustatytų sąlygų dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo.

Pagal UTPĮ 44 straipsnio 1 dalį, užsieniečio darbui pagal laikinojo darbo sutartį keliamos tokios sąlygos: turi būti pateiktas laikinojo įdarbinimo įmonės, įrašytos į Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sudaromą laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą, įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal laikinojo darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui ir nustatyti visą darbo laiko normą bei darbo Lietuvos Respublikoje metu mokėti užsieniečiui mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu Valstybės duomenų agentūros paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) dydis, o laikotarpiais tarp siuntimų – ne mažesnį negu Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga; užsienietis turi turėti kvalifikaciją, susijusią su atliktinu darbu, bei ne mažesnę negu vienų metų darbo patirtį per pastaruosius 3 metus, susijusią su atliktinu darbu; Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos yra priėmusi sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams.

Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas visas minėtas sąlygas atitiko. Byloje pateiktas pareiškėjo profesinio mokymo diplomas, vairuotojo liudijimas ir Sodros duomenys patvirtina pareiškėjo turimą vairuotojo kvalifikacija ir ilgesnę, nei trejų metų šio darbo patirtį, taip pat iš bylos duomenų matyti, kad UAB „TS Start“ yra įrašyta į laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą (Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2023-09-04 raštas Nr. SD-127-20676), o pareiškėjo atlyginimas (neatskaičius mokesčių) kartu su dienpinigiais niekada nebuvo mažesnis negu 2023 m. paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (2013,80 Eur).

Atsižvelgdama į byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog skundžiamas Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įpareigojančių viešojo administravimo subjektą individualų administracinį aktą pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais), teisės normomis, taikomas poveikio priemones motyvuoti, taip pat neatitinka VAĮ įtvirtintų išsamumo, objektyvumo principų, todėl naikintinas kaip nepagrįstas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu (priimant Sprendimą buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą).

Dėl bylinėjimo išlaidų

ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad suinteresuota proceso šalis prašymą dėl išlaidų atlyginimo pateikia teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos.

Nagrinėjamu atveju, pareiškėjo atstovas prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pateikė po teismo posėdžio, o ne iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, todėl, vadovaujantis ABTĮ 41 straipsnio 1 dalimi, prašymas atmestinas.

Tokią  teismų praktiką formuojama ir LVAT, kuris pabrėžia, jog nustačius pavėluoto prašymo pateikimo faktą, jokios kitos aplinkybės, taip pat ir vėlavimo priežastys, neturi teisinės reikšmės ABTĮ 41 straipsnio 1 dalies taikymo prasme (žr. LVAT 2024-02-21 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-425-662/2024).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsniu, 88 straipsnio 2 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 140 straipsnio 4 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo A. K. skundą patenkinti.

Panaikinti Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2024-08-01 sprendimą Nr. 24S180491 dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje panaikinimo.

Pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmesti.

Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjai Audrius Grauželis

                                                                                                                                 Ramūnas Šarka

                                                                                                                                 Asta Vailionė