Nr. DOK-3248
Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00157-2022-2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2023 m. liepos 5 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė), Donato Šerno ir Egidijos Tamošiūnienės,
susipažinusi su 2023 m. birželio 30 d. paduotu ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gera nuotaika“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. kovo 30 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Ieškovė padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. kovo 30 d. nutarties palikti nepakeistą Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. lapkričio 7 d. sprendimą, kuriuo ieškinys atmestas. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintu kasacijos pagrindu.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai nukrypo nuo pagal analogiją šioje byloje taikytinos kasacinio teismo praktikos dėl pasiūlymų vertinimo, sąlygose nurodytų reikalavimų neatitikties aiškinimo ir turiningojo pasiūlymų vertinimo principo. Kasacinio teismo praktikoje dėl pirkimo sąlygų turinio nuosekliai pabrėžiama, kad perkančiosios organizacijos turi griežtai laikytis savo pačių nustatytų kriterijų; perkančiosios organizacijos tiekėjų pasiūlymus vertina išimtinai pagal viešojo pirkimo sąlygas. Taip pat, pagal kasacinio teismo praktiką, draudžiama aiškinti ir taikyti sąlygas taip, jog būtų pažeisti viešųjų pirkimų principai ir keičiamas jų turinys. Byloje teismai sprendė, kad konkurso nuostatose nebuvo jokių aiškių vertinimo kriterijų dėl pirkimo laimėtojo parinkimo, kai dalyviai surenka vienodai surenkama vienodai balų, todėl buvo galima vadovautis taisykle dėl procedūrinių komisijos sprendimų priėmimo ir lemiamo komisijos pirmininko balso, t. y. iš esmės išaiškinta, kad net ir pirkimo dokumentuose nesant įtvirtintų aiškių vertinimo sąlygų ir kriterijų, konkurso organizatorius ar perkančioji organizacija gali priimti sprendimus ir be jų. Tuo pačiu konstatuota, jog net ir įtvirtinus aiškius pasiūlymų atmetimo pagrindus dėl reikalavimų nesilaikymo, konkurso organizatorius lygiai taip pat gali netaikyti šių kriterijų. Tokiais išaiškinimais teismai nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, pažeidė viešųjų pirkimų principus. Kasacinio teismo praktikoje dėl pasiūlymų tikslinimo ir atmetimo, o taip pat turiningojo pasiūlymų vertinimo principo ribų, išaiškinta, kad pirkimo dalyvių veiksmų ir perkančiosios organizacijos sprendimų turiningasis vertinimas, atsižvelgiant į viešųjų pirkimų principus ir tikslus, turinčius viršenybę prieš formalumus, turi ribas; teismai, nustatę tiekėjo pasiūlymo trūkumų, negali konstatuoti jo atitikties pirkimo sąlygoms, jei kitos aplinkybės neleidžia nustatyti tikrojo jų turinio, kurį būtų galima įvertinti pagal Viešųjų pirkimų įstatymo normas ir tikslus. Byloje teismai sprendė, kad net ir konstatavus tiekėjo pasiūlyme eilę neatitikimų imperatyviems sąlygų reikalavimams (dėl numatomo kavinės ploto, dėl pasiūlymo įforminimo, užtikrinančio pasiūlymo turinio nepakeičiamumą ir skaidrumą, dėl nurodomo statinio būdo ir technologijos; pareigos visus vertinimui aktualius duomenis pateikti atestuoto projektuotojo parengtame projekte), šie neatitikimai, įvertinant jų mąstą, galėjo sudaryti pagrindą neatmesti pasiūlymo, o laimėtojas galėjo tikslinti ir keisti pasiūlymo esmę ir jame esančią informaciją. Tokiu būdu teismai netinkamai aiškino ir taikė turiningąjį pasiūlymų vertinimo principą. Konstatavus pasiūlymo neatitikimą reikalavimams, turi būti sprendžiama dėl jo atmetimo, o turiningasis vertinimo principas taikytinas, pirmiausiai tais atvejais, kai pasiūlymo turinys yra neaiškus, o ne kai yra konstatuota neatitiktis reikalavimams.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegija konstatuoja, kad pateiktas kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Grąžinti uždarajai akcinei bendrovei „Gera nuotaika“ (j. a. k. 304159476) 210 (du šimtus dešimt) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2023 m. birželio 30 d. mokėjimo nurodymu Nr. 2672.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Gražina Davidonienė
Donatas Šernas
Egidija Tamošiūnienė