Administracinė byla Nr. eA-1343-1188/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06747-2023-4

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

 

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. liepos 10 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Baltic Foods (pagal valstybės įmonės Registrų centro duomenis – Baltic foods) apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. sausio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Baltic foods skundą atsakovui Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai dėl nutarimo panaikinimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I.

 

1.       Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) Baltic foods (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti atsakovo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – ir atsakovas, VMVT, Tarnyba) 2023 m. gegužės 10 d. nutarimą Nr. MĮPN-158, priimtą byloje „Dėl UAB „Baltic Foods“ Lietuvos Respublikos maisto įstatymo pažeidimo“, kuriuo Bendrovei už Lietuvos Respublikos maisto įstatymo 7 straipsnio 1 dalies pažeidimą paskirta 700 Eur bauda (toliau – ir Nutarimas). Pareiškėjas taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1.                      Bendrovė nepadarė Lietuvos Respublikos maisto įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo. Atsakovas nenustatė Maisto įstatymo 122 straipsnio 2 dalyje nustatytos administracinės atsakomybės taikymo sąlygų, neįrodė administracinio nusižengimo sudėties objektyviosios ir subjektyviosios pusės elementų. Iš skundžiamo Nutarimo ir pareiškėjui surašyto protokolo nėra aišku, kada ir kur padarytas pažeidimas, kaip tas pažeidimas padarytas (pasireiškė), t. y. dėl kokių veiksmų pareiškėjas patrauktas atsakomybėn. Patikrinimo metu atsakovas netyrė Bendrovėje buvusios vištienos, nepaėmė mėginių. Iš UAB ,,Abela“ paimtų penkių mėginių Salmonella nustatyta tik viename mėginyje. Ši aplinkybė, anot pareiškėjo, patvirtina, kad ne visa partija buvo užkrėsta Salmonella bakterija. Todėl nepagrįsta atsakovo išvada, kad ištirtas produktas buvo užkrėstas Salmonella dar iki jo pardavimo UAB ,,Abela“ ir buvo užkrėsti ne tik pas UAB ,,Abela“, bet ir pas pareiškėją buvę tos pačios partijos produktai, kurių atsakovas netyrė.

2.2.                      Bendrovė nepagamino Nutarime nurodyto produkto, nepažeidė produkto transportavimo ir sandėliavimo sąlygų. Bendrovė Nutarime nurodytą produktą nusipirko iš sertifikuoto Europos Sąjungos (toliau – ES) gamintojo, kuris pirmasis ir pateikė Nutarime nurodytą produktą į ES rinką. Nagrinėjamu atveju atsakomybė kyla nesaugaus produkto gamintojui. Pareiškėjas nesutiko su VMVT išvada, kad Bendrovė yra pirminė nesaugaus produkto platintoja, nes, jos nuomone, nesaugaus produkto platintojas yra šio produkto gamintojas.

2.3.                      Pagal 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002, nustatančio maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiančio Europos maisto saugos tarnybą ir nustatančio su maisto saugos klausimais susijusias procedūras, (toliau – ir Reglamentas, Reglamento (EB) Nr. 178/2002) 3 straipsnio 8 dalies, 3 straipsnio 17 dalies bei Maisto įstatymo 2 straipsnio 17 dalies nuostatas administracinėn atsakomybėn gali būti traukiamas ne tik nesaugų produktą pagaminęs ir pirmasis į rinką pateikęs asmuo, bet ir to produkto distributoriai, taip pat produktą įsigijusios parduotuvės, kavinės, valgyklos ir bet kuris kitas maisto tvarkymo operatorius, kurių veiksmuose taip pat nėra jokios kaltės dėl nesaugaus produkto pateikimo į rinką ir kurie patys yra nukentėję asmenys dėl tokio produkto pateikimo į rinką, kurie atitinkamai objektyviai negalėjo atlikti jokių veiksmų, kurie užkirstų kelią nesaugaus produkto pateikimui į rinką. Pareiškėjui nesuprantama, kodėl nagrinėjamu atveju Bendrovė, nukentėjusi nuo kitų asmenų veikos, yra traukiama administracinėn atsakomybėn dėl kito asmens padaryto pažeidimo, t. y. nesaugaus produkto pateikimo į rinką, kai pati Bendrovė neatliko jokių neteisėtų veiksmų ir objektyviai negalėjo užkirsti kelio nesaugaus produkto pateikimui į rinką.

2.4.                      Bendrovės veika pagal Maisto įstatymo 122 straipsnio 2 dalį pasireiškė pirkimo–pardavimo sutarties sudarymu su ES gamintoju, tos sutarties dalyku esančio maisto sandėliavimu savo sandėlyje ir pardavimu Lietuvos Respublikos įmonėmis. Pareiškėjas neatliko jokių kitų veiksmų. Galiojantys teisės aktai nenumato Lietuvos Respublikos piliečiams ir Lietuvos Respublikoje registruotiems asmenims draudimo sudaryti maisto produktų pirkimo–pardavimo sutartis su kitose ES valstybėse registruotomis ir ten veikiančiomis įmonėmis, transportuoti kitų ES valstybių narių gamintojų į bendrą ES rinką pateiktus maisto produktus ir tuos produktus parduoti Lietuvos Respublikos įmonėms. Tačiau, nepaisant to, Bendrovė yra nubausta už tai, kad su ES gamintoju sudarė pirkimo–pardavimo sutartį ir sutarties pagrindu įsigytus maisto produktus pardavė UAB ,,Abela“. Bendrovei nuobauda paskirta nepagrįstai už teisėtų ir nedraudžiamų veiksmų atlikimą, nesant Bendrovės kaltės dėl jokių neteisėtų veiksmų atlikimo.

2.5.                      Tarnyba nepagrįstai Bendrovės veiksmus kvalifikavo kaip pakartotinius. Nuo Nutarime nurodyto 2020 m. lapkričio 13 d. nutarimo Nr. MĮPN-73 ir skundžiamo Nutarimo priėmimo yra praėję daugiau kaip 12 mėnesių. Ši aplinkybė yra savarankiškas pagrindas panaikinti Nutarimą.

2.6.                      Tarnyba, bausdama Bendrovę už kitų ES gamintojų veiksmus, siekia, kad Bendrovė produkciją įsigytų iš Lietuvos Respublikos gamintojų. Atsakovo taikomos priemonės dėl Bendrovės riboja konkurenciją, pažeidžia Reglamento preambulės nuostatas ir yra neteisėtos. Nacionalinė priemonė, priklausanti Bendrijos lygiu išsamiai suderintai sričiai, turi būti vertinama atsižvelgiant į šios suderinimo priemonės, o ne į pirminės teisės nuostatas. Pagal nusistovėjusią Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktiką bet kuri priemonė, galinti tiesiogiai ar netiesiogiai, iš tikrųjų ar potencialiai trukdyti Bendrijos vidaus prekybai, yra laikoma kiekybiniams apribojimams lygiaverčio poveikio priemone ir todėl uždrausta.

3.       Atsakovas VMVT atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad:

3.1.                      Maisto įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog į rinką turi būti teikiamas šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytus saugos, kokybės ir tvarkymo reikalavimus atitinkantis maistas. Ar maistas saugus, yra nustatoma vadovaujantis Reglamento 14 straipsnyje įtvirtintais kriterijais. Maisto įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad maistas turi būti tokios sudėties ir kokybės, kad būtų tinkamas žmonėms vartoti, neužterštas cheminiais, fiziniais, mikrobiniais ir kitokiais teršalais daugiau, negu leidžia teisės aktai, turi atitikti privalomuosius saugos ir kokybės reikalavimus. Maisto įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad maisto tvarkymo subjektai privalo pateikti į rinką saugų maistą. Maisto įstatymo 11 straipsnyje nustatyta, kad valstybinę maisto kontrolę atlieka Tarnyba. Maisto tvarkymo subjektai, pažeidę Maisto įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus, atsako Maisto įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Maisto įstatymo 122 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Tarnyba, nustačiusi Maisto įstatymo pažeidimus, susijusius su maisto sauga, maisto tvarkymo subjektui skiria įspėjimus arba baudas.

3.2.                      Maisto tvarkymo subjekto sąvoka vartojama ta pačia reikšme, kaip ši apibrėžta Reglamente, t. y. „maisto verslo operatorius“ – tai fiziniai arba juridiniai asmenys, atsakingi už tai, kad jų kontroliuojamame maisto versle būtų garantuotai laikomasi maisto produktus reglamentuojančių įstatymų reikalavimų. Reglamento 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „maisto verslas“ – tai pelno siekianti arba nesiekianti viešoji ar privati įmonė, vykdanti bet kokią su visais maisto gamybos, perdirbimo ir paskirstymo etapais susijusią veiklą. Reglamento 3 straipsnio 16 dalyje nustatyta, kad „gamybos, perdirbimo ir paskirstymo etapai“ – tai bet kuris etapas, įskaitant importą, nuo pirminio maisto pagaminimo imtinai iki jo saugojimo, vežimo, pardavimo arba pateikimo galutiniam vartotojui imtinai. Maisto įstatymo 2 straipsnio 17 dalyje apibrėžiamo pateikimo į rinką sąvoka ir nurodoma, kad „pateikimas į rinką “ – kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 178/2002 3 straipsnio 8 dalyje. Reglamento 3 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad „pateikimas į rinką“– tai maisto laikymas pardavimui, įskaitant siūlymą parduoti arba kurį nors kitą jo perdavimo būdą, nemokamai ar už pinigus, ir pats pardavimas, paskirstymas bei kitos jo perdavimo formos. Reglamento 17 straipsnio 1 dalyje maisto tvarkymo subjektams nustatyta pareiga visuose su jų kontroliuojamu maisto verslu susijusiuose gamybos, perdirbimo ir paskirstymo etapuose užtikrinti, kad maistas atitiktų su jų veikla susijusius maisto produktus reglamentuojančių įstatymų reikalavimus, ir tikrinti, kad šių reikalavimų būtų laikomasi. Tiek Maisto įstatymas, tiek visi kiti maisto tvarkymą reglamentuojantys teisės aktai yra taikomi ne tik maisto gamintojams, tačiau visiems maisto tvarkymo subjektams ir visuose jų maisto tvarkymo etapuose. Pareiškėjas yra maisto tvarkymo subjektas, vykdantis mėsos ir mėsos produktų didmeninę prekybą, perpakavimą, kuris produktus perka ir sandėliuoja dideliais kiekiais ir toliau parduoda juos įvairių dydžių partijomis kitiems asmenims, todėl jam yra taikomi teisės aktuose įtvirtinti reikalavimai, ir gali būti taikoma atsakomybė už pažeidimus.

3.3.                      UAB Baltic foods, kaip maisto tvarkymo subjektui, yra privaloma laikytis maisto srities teisės aktų reikalavimų ir tiekti rinkai tik saugų maistą. Reglamento 19 straipsnio 1 dalis nustato pareigą pareiškėjui pašalinti iš rinkos maisto produktą, kuris neatitinka maisto saugos reikalavimų. Pagal Reglamento 19 straipsnį pašalinimas iš rinkos gali būti atliekamas bet kuriame maisto grandinės etape. Pareiškėjas, kaip maisto tvarkymo subjektas, vadovaujantis Reglamento 18 straipsnio 3 dalimi ir 19 straipsnio 1 dalimi, turi turėti sistemas bei taikyti procedūras, suteikiančias jam galimybę nustatyti kitas įmones, į kurias yra pateikti jo produktai bei pašalinti iš rinkos pateiktą produktą, turi vykdyti įtvirtintas pareigas. Pirminis nesaugių produktų Lietuvos Respublikos rinkai platintojas turi įvertinti tiekėjus ir, atsižvelgęs į gautus neigiamus tyrimų rezultatus, turi imtis papildomų priemonių pirminių tiekėjų atrankai ir jų įvertinimui, kad užkirstų kelią reikalavimų nesilaikymo atvejų pasikartojimui. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neįgyvendino savikontrolės priemonių, rinkai pateikė paukštieną, kurioje nustatyti mikroorganizmai Salmonella Enteritidis, keliantys pavojų žmonių sveikatai. Pirminis paukštienos gavėjas ir platintojas Lietuvos Respublikoje – UAB Baltic foods. Nustačius nesaugų produktą laikoma, kad visa šio produkto partija yra nesaugi (Reglamento 14 str. 6 d.).

3.4.                      Nutarimu pareiškėjui 700 Eur bauda paskirta už Maisto įstatymo pažeidimus šio įstatymo nustatyta tvarka. Nepagrįsti pareiškėjo argumentai, jog VMVT, skirdama jam nuobaudą pagal Maisto įstatymą, nenustatė visų privalomų nustatyti būtinųjų administracinės atsakomybės sąlygų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse (toliau – ir ANK), nes nagrinėjamu atveju maisto tvarkymo subjektai, pažeidę Maisto įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus, atsako Maisto įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka, todėl pareiškėjo atsakomybė pagal specialųjį įstatymą nepagrįstai sutapatinama su administracine atsakomybe pagal ANK.

3.5.                      Dėl baudos dydžio atsakovas pažymėjo, kad Bendrovė Maisto įstatymą pažeidė pakartotinai, nes Bendrovei 2020 m. lapkričio 13 d. nutarimu Nr. MĮPN-73 už Maisto įstatymo pažeidimą jau buvo paskirta bauda ir Bendrovė nepraėjus vienerių metų laikotarpiui Maisto įstatymą pažeidė dar kartą. Bendrovė pakartotinį Maisto įstatymo pažeidimą padarė 2021 m. rugpjūčio 23 d., t. y. pažeidimo nustatymo – protokolo surašymo dieną. Atsakovas pagrįstai pakartotinumą pripažino Bendrovės atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

3.6.                      Pareiškėjo teiginiai apie atsakovo galimą nevienodų sąlygų maisto tvarkymo subjektams taikymą yra tik hipotetinio pobūdžio samprotavimai, nepagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais. Pareiškėjo prašymas pateikti duomenis apie kitiems maisto tvarkymo subjektams skirtas baudas yra visiškai nesusijęs su nagrinėjamos bylos dalyku, t. y. prašymu panaikinti Nutarimą. Pareiškėjo teiginiai apie VMVT taikomas nelygiaverčio poveikio priemones, susijusias su Salmonella kontrole ir skirtingai taikomais kriterijais Lietuvoje gaminamai ir įvežtinei paukštienos produkcijai, yra tik hipotetinio pobūdžio pasvarstymai, nepagrįsti jokiais konkrečiais duomenimis ar faktais.

3.7.                      Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo jį panaikinti. Tiek ES, tiek nacionaliniai teisės aktai priimant Nutarimą dėl pareiškėjo buvo pritaikyti tinkamai. Pareiškėjo siekis išvengti atsakomybės, kaip maisto grandinėje dalyvaujančio subjekto, sietinas su vieninteliu tikslu – gauti kuo didesnį pelną, nesiimant pakankamų prevencinių priemonių.

 

II.

 

4.       Regionų administracinis teismas 2024 m. sausio 15 d. sprendimu atmetė pareiškėjo UAB Baltic foods skundą.

5.       Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

5.1.                      VMVT Kauno departamentas, vykdydamas rinkos kontrolės planą, 2021 m. gegužės 18 d. iš UAB „Abela“, atrinko šaldytos vištienos filė IQF Industrial, partijos Nr. 01103720, gamintojas Drobex Sp.z.o.o., Lenkija, valstybinius mėginius (2021 m. gegužės 18 d. Mėginių paėmimo tirti aktas Nr. 33MTA-1643).

5.2.                      Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas pateikė 2021 m. gegužės 26 d. tyrimų protokolą Nr. 3-21/02042/1-5M (protokolo išleidimo data: 2021 m. gegužės 27 d.; toliau – ir Tyrimų protokolas), kuriame nurodyta, kad tyrimui pateikta šaldyta vištienos filė IQF Industrial (plombos Nr. 9895477), kiekis: 5 vnt. (0,3 kg, 0,33 kg, 0,34 kg, 0,2 kg, 0,25 kg), partijos dydis: 680 kg, partijos numeris: 01103720, mėginio pakuotės tipas: polietileno pakuotė, aplinkos temperatūra: -18°C, gamintojas: Drobex Sp. z.o.o., PL 04610601 WE, produkto pagaminimo data: 2020 m. liepos 9 d., produkto galiojimo data: 2022 m. sausio 9 d., kilmės šalis: Lenkija. Tyrimų protokole nurodyta, kad mėginiai paimti 2021 m. gegužės 18 d. 14 val. 15 min. iš UAB „Abela“, (2021 m. gegužės 18 d. Mėginių paėmimo aktas Nr. 33MTA-1643). Tyrimų protokole konstatuota, kad šaldytos vištienos filė IQF Industrial, partijos Nr. 01103720, mėginyje Nr. 5 aptikta Salmonella Enteritidis / 25 g.

5.3.                      VMVT Kauno departamentas 2021 m. gegužės 26 d. paskelbė skubų pranešimą Nr. 20210526-102-(31) (toliau – ir Skubus pranešimas), kuriame nurodė, kad pagal Tyrimų protokolą, šaldytoje viščiukų broilerių filė IQF Industrial, gamintojas Drobex Sp.z.o.o., Lenkija, PL04610601WE (partijos dydis 680 kg, partijos Nr.01103720, produkto pagaminimo data 2020 m. liepos 9 d., tinka vartoti iki 2022 m. rugsėjo 1 d., kilmės šalis Lenkija), mėginyje Nr. 5 aptikta Salmonella Enteritidis / 25 g.

5.4.                      VMVT Kauno departamentas 2021 m. gegužės 27 d. atliko neplaninį UAB „Abela“, (Registro Nr. 190006783) patikrinimą ir 2021 m. gegužės 27 d. surašė Didmeninės prekybos subjekto / sandėlio patikrinimo aktą Nr. 33MPĮ-624 (toliau – ir Patikrinimo aktas Nr. 1), kuriame konstatavo, kad šaldyta viščiukų broilerių filė IQF Industrial (68 pakuotės po 10 kg, viso 680 kg), gauta pagal sąskaitą faktūrą BF202105 Nr. 235 iš Bendrovės. Patikrinimo akte Nr. 1 pažymėta, kad produkto likutis sandėlyje – 298,58 kg (381,42 kg parduota). Patikrinimo aktu Nr. 1 UAB „Abela“ uždrausta tiekti į rinką nesaugų produktą nuo 2021 m. gegužės 27 d., UAB „Abela“ įpareigota pateikti informaciją apie nesaugų produktą, surinkti jį iš pirkėjų ir nesaugų produktą sunaikinti, o sunaikinimo dokumentus pateikti VMVT Kauno departamentui.

5.5.                      VMVT Vilniaus departamentas, reaguodamas į Skubų pranešimą, 2021 m. gegužės 27 d. atliko Bendrovės gyvūninio maisto produktų šaltojo sandėliavimo, perpakavimo ir didmeninės prekybos įmonės, Registro Nr. 59000191, neplaninį patikrinimą ir surašė Didmeninės prekybos subjekto / sandėlio patikrinimo aktą Nr. 69GMTS-111 (toliau – ir Patikrinimo aktas Nr. 2). Patikrinimo akte Nr. 2 konstatuota, kad Bendrovė šaldytą vištienos filė IQF Industrial (partijos Nr. 01103720), gavo 6 paletėmis po 600 kg (viso 3 600 kg su tinkamumo vartoti terminu iki 2022 m. sausio 9 d.; 600 kg (partijos Nr. 01103720) ir su tinkamumo vartoti terminu iki 2021 m. liepos 9 d.; 3 000 kg (partijos Nr. 01103720) su 2021 m. sausio 21 d. Invoic/CMR Nr.00071/01/22/WDT iš Drobex Sp.z.o.o., Lenkija PL04610601WE. Patikrinimo metu nustatyta, kad šaldytą vištienos filė IQF Industrial Bendrovė pardavė UAB „Biovela-Utenos mėsa“ ir UAB „Abela“. Remiantis sąskaitomis faktūromis išplatinta 3 680 kg šaldytos vištienos filė IQF Industrial Bendrovei buvo pristatyta 3 550 kg šaldytos vištienos filė.

5.6.                      VMVT Vilniaus departamentas 2021m. gegužės 28 d. priėmė sprendimą Nr. 69SV-233 „Dėl produkto tiekimo rinkai uždraudimo“ (toliau – ir Sprendimas), kuriuo uždraudė tiekti rinkai šaldytą vištienos filė IQF Industrial Drobex Sp.z.o.o., Lenkija, PL04610601WE, nesaugi produkcija gauta 2021 m. sausio 20 d. su gavimo dokumentu Invoice series Nr. 00071/01/22/WDT (toliau – ir Nesaugus produktas). Sprendimu Bendrovė įpareigota susigrąžinti Nesaugų produktą, pašalinti jį iš rinkos ir sunaikinti.

5.7.                      VMVT Vilniaus departamentas 2021 m. rugpjūčio 23 d. Bendrovei surašė Lietuvos Respublikos maisto įstatymo pažeidimo protokolą Nr. 69MĮPP-75 (toliau – ir Protokolas), kuriame konstatavo, kad Bendrovė pateikė rinkai Nesaugų produktą, kuris neatitiko Reglamento 14 straipsnio 1 dalies, 2 dalies a ir b punktų, Maisto įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 1 punkto reikalavimų ir tuo pažeidė Maisto įstatymo 7 straipsnio 1 dalį. Protokole pažymėta, kad Bendrovė Maisto įstatymą pažeidė pakartotinai: Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Lietuvos Respublikos maisto įstatymo pažeidimo pažeidimų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2020 m. lapkričio 13 d. nutarimu Nr. MĮPN-73 už Maisto įstatymo 7 straipsnio 1 dalies pažeidimą skirta UAB Baltic foods 300 eurų bauda.

5.8.                      Komisija, vadovaudamasi Maisto įstatymo 125 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos Respublikos maisto įstatymo pažeidimų nagrinėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2015 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. B1-648 „Dėl Lietuvos Respublikos maisto įstatymo pažeidimų nagrinėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nuostatomis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi bylą „Dėl UAB „Baltic Foods“ Lietuvos Respublikos maisto įstatymo pažeidimo“ pagal VMVT Vilniaus departamento 2021 m. rugpjūčio 23 d. Lietuvos Respublikos maisto įstatymo pažeidimo protokolą Nr. 69MĮPP-75, 2023 m. gegužės 10 d. priėmė nutarimą Nr. MĮPN-158, kuriuo pareiškėjui už Maisto įstatymo 7 straipsnio 1 dalies pažeidimą paskyrė 700 Eur baudą.

5.9.                      Komisija Nutarime, be kita ko, nurodė, kad vadovaudamasi Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Tyrimo protokolu, padarė išvadą, jog Bendrovės rinkai pateiktas Nesaugus produktas sukėlė žmonių sveikatai nepriimtiną riziką dėl jame aptiktų bakterijų Salmonella Enteritidis /25 g. Komisija Nutarime pažymėjo, kad Bendrovė yra registruotas maisto tvarkymo subjektas, kuris savo veikloje privalo laikytis ne tik ES, bet ir Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų ir šis maisto tvarkymo subjektas neturėtų būti eliminuotas iš maisto tvarkymo subjektų grandinės, šiam maisto tvarkymo subjektui yra taikomi teisės aktų įtvirtinti reikalavimai ir gali būti taikoma atsakomybė už teisės aktų reikalavimų pažeidimus. Komisija Nutarime konstatavo, kad Bendrovė, pateikdama rinkai Nesaugų produktą, iš viso 3 600 kg, iš kurių susigrąžinta ir utilizuota 308,58 kg, kuriame pagal Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Tyrimo protokolą nustatyta Salmonella Enteritidis /25 g, nesilaikė Reglamento 14 straipsnio 1 dalies, 2 dalies a punkto, 2005 m. lapkričio 15 d. Komisijos Reglamento (EB) Nr. 2073/2005 Dėl maisto produktų mikrobiologinių kriterijų (toliau – ir Reglamentas (EB) Nr. 2073/2005) 3 straipsnio 1 dalies a ir b punktų, I priedo I skyriaus 1.28 papunkčio reikalavimų, Maisto įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 1 punkto reikalavimų ir tuo pažeidė Maisto įstatymo 7 straipsnio 1 dalį.

6.       Spręsdamas dėl pažeidimo, teismas vadovavosi Reglamento, Reglamento (EB) Nr. 2073/2005, Maisto įstatymo nuostatomis, analizavo Protokolo turinį ir nustatė, kad Bendrovė pripažįsta, jog Nesaugų produktą įsigijo iš gamintojo Drobex Sp.z.o.o.. PL04610601 WE, 2021 m. sausio 20 d. pagal Invoice serija Nr. 00071/01/22/WDT, šaldytą vištienos filė IQF Industrial Bendrovė pardavė UAB „Biovela-Utenos mėsa“ pagal 2021 kovo 4 d., 2021 m. kovo 16 d., 2021 m. kovo 25 d., 2021 m. balandžio 24 d. PVM sąskaitas faktūras, viso – 3 000 kg ir UAB „Abela“ pagal 2021 m. gegužės 17 d. PVM sąskaitą faktūrą – 680 kg. Byloje pripažįstama ir aplinkybė, jog šaldytos vištienos filė IQF Industrial, partijos Nr. 01103720 mėginyje Nr. 5. aptikta Salmonella Enteritidis / 25 g. Teismas sprendė, jog pareiškėjui, kaip maisto tvarkymo subjektui, teko pareiga užtikrinti jo į rinką teikiamo maisto produkto saugumą. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, jog jis nėra atsakingas už Nesaugaus produkto pateikimą į rinką, nes ne jis pagamino produktą ir ne jis pirmasis pateikė Nesaugų produktą į rinką.

7.       Teismas, išanalizavęs teisinį reglamentavimą, pažymėjo, kad maisto verslo operatorius privalo imtis tokių priemonių, kurių visuma užtikrintų, kad jo į rinką teikiamas maistas būtų saugus.

8.       Teismas nustatė, kad pareiškėjas neginčija Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Tyrimų protokolo išvadų. Teismas taip pat nenustatė pagrindo abejoti Tyrimo protokolo duomenimis. Kadangi byloje nustatyta, jog Nesaugų produktą Lietuvos rinkai pateikė pareiškėjas, teismas nenustatė pagrindo kitaip vertinti analogiškos Nutarimo išvados, todėl ją pripažino pagrįsta.

9.       Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas neginčijo Tarnybos Vilniaus departamento 2021 m. gegužės 28 d. sprendimo Nr. 69SV-233 „Dėl produkto tiekimo rinkai uždraudimo“, kuriuo Bendrovei uždrausta tiekti rinkai šaldytą vištienos filė IQF Industrial Drobex Sp.z.o.o., Lenkija, PL04610601WE, ir Sprendime konstatuotų aplinkybių dėl ginčo produkto nesaugumo, nekvestionavo jam suformuluotų įpareigojimų. Pareiškėjas įvykdė Sprendimu jam nustatytus įpareigojimus, bylos duomenimis 308,58 kg Nesaugaus produkto sugrąžinta iš rinkos ir utilizuota.

10.       Teismas nurodė, kad pareiškėjas nepateikė argumentų ar įrodymų, kad jis nėra maisto tvarkymo subjektas, kuriam taikytinos nacionalinės ir Europos Sąjungos teisės normos, reglamentuojančios maisto tvarkymo subjektų pareigas ir atsakomybę. Maisto verslo operatorius privalo imtis tokių priemonių, kurių visuma užtikrintų, kad jo į rinką teikiamas maistas būtų saugus. Teismas sprendė, jog pareiškėjas, siekdamas įrodyti, kad neturėjo realios galimybės elgtis kitaip ir numatyti tų aplinkybių, kurios paaiškėjo vėliau, t. y. kad konkretus maistas buvo nesaugus, turėtų pagrįsti, kad jam nebuvo įmanoma patikrinti, ar konkretus jo teikiamas į rinką maistas yra saugus, arba kad jis ėmėsi reikiamų priemonių, siekdamas užtikrinti jo į rinką teikiamo maisto saugumą (pvz., atliko konkretaus maisto tyrimus, buvo gavęs tyrimų rezultatus iš tiekėjo ar ėmėsi kitų konkrečiu atveju tinkamų ir pakankamų priemonių). Teismas nurodė, jog byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog Bendrovė, prieš įsigydama Nesaugų produktą, neturėjo realių galimybių įsitikinti maisto saugumu. Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytų aplinkybių visumą, priėjo prie išvados, kad pareiškėjas, įsigydamas ir pateikdamas į rinką maisto produktą, kuriame užfiksuotas patogeninis mikroorganizmas – Salmonella Enteritidis, pažeidė Maisto įstatymo 7 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

11.       Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju nėra tiesiogiai taikytinas ANK, kadangi pagal šį kodeksą atsako fizinis asmuo (ANK 2 str. 1 d.). Maisto įstatymo 122 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta atsakomybė maisto tvarkymo subjektams ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojams arba tiekėjams, pateikusiems į rinką nesaugų maistą ar nesaugius su maistu besiliečiančius gaminius ir medžiagas. Todėl, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pažeidimo, už kurį buvo nubaustas pažeidėjas nagrinėjamoje byloje, sudėtį reglamentuoja Maisto įstatymas, o atskirus jo požymius, kaip nurodyta Maisto įstatyme, detalizuoja atitinkami ES reglamentai.

12.       Teismas kaip deklaratyvius pripažino pareiškėjo skundo argumentus, susijusius su galimu konkurencijos ribojimu. Pareiškėjas, prašydamas teismo įpareigoti atsakovą pateikti informaciją apie didžiausiems nacionaliniams paukštienos gamintojams skirtas baudas už Salmonella bakterijas į rinką patiektoje šviežioje paukštienoje, tokį prašymą grindė tik subjektyviu įsitikinimu, jog praktika dėl Salmonella draudimo šviežioje vištienoje yra taikoma išimtinai kitose valstybėse narėse užaugintai paukštienai, bet nėra taikoma nacionalinių gamintojų produkcijai (t. y. Lietuvos paukštynai ir jų šviežia produkcija dėl Salmonella nėra tiriami). Teismas pažymėjo, jog šiuo aspektu pareiškėjas nepateikė jokių konkrečių duomenų ar dokumentų, galinčių pagrįsti įtarimus dėl lygiateisiškumo ir objektyvumo principų neužtikrinimo, vykdomos diskriminacijos ar panašiai. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, jog pats kreipėsi į VMVT, prašydamas pateikti tokią informaciją ir toks jo prašymas nebuvo patenkintas.

13.       Dėl pakartotinumo ir baudos dydžio teismas vadovavosi Maisto įstatymo 122 straipsnio 1–2 dalimis, 123 straipsnio 2–3 dalimis, iš skundžiamo Nutarimo nustatė, jog Komisija Bendrovės atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikė tai, kad Bendrovė bendradarbiavo su Tarnyba, teikė informaciją ir vykdė VMVT Vilniaus departamento nurodymus. Komisija Bendrovės atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikė tai, kad Bendrovė Maisto įstatymo pažeidimą padarė pakartotinai. Teismas nustatė, kad Komisija pakartotinumą siejo su VMVT 2020 m. lapkričio 13 d. nutarimo Nr. MĮPN-73 priėmimu, kuriuo Bendrovei už Maisto įstatymo 7 straipsnio 1 dalies pažeidimą buvo paskirta 300 eurų bauda. Atsižvelgęs į tai, kad nagrinėjamojoje byloje Bendrovė Nesaugų produktą įsigijo 2021 m. sausio 20 d. pagal Invoice serija Nr. 00071/01/22/WDT, teismas sprendė, kad Komisija pagrįstai pakartotinumą laikė Bendrovės atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Teismas nurodė, jog Tarnyba, priimdama Nutarimą, vadovavosi Reglamento, Reglamento Nr. 2073/2005, Maisto įstatymo nuostatomis ir jų nepažeidė. Teismas vertino, jog pareiškėjui paskirtos baudos dydis yra adekvatus ir proporcingas padarytam pažeidimui, todėl netenkino pareiškėjo reikalavimą panaikinti Nutarimą ir atmetė skundą.

14.       Teismas nepasisakė dėl kitų pareiškėjo skunde nurodytų argumentų, kurie neturi jokios įtakos bylos baigčiai, o taip pat netenkino pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

 

III.

 

15.       Pareiškėjas UAB Baltic foods apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. sausio 15 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo išnagrinėti skunde pateiktą prašymą – įpareigoti atsakovą pateikti dėl kitų Nesaugų produktą įsigijusių maisto tvarkymo operatorių UAB ,,Biovela-Utenos mėsa“ ir UAB „Abela“ atsakovo atliktų tyrimų medžiagą bei informaciją apie šiems maisto tvarkymo operatoriams dėl Nesaugaus produkto taikytas priemones, įskaitant administracines nuobaudas, įpareigoti atsakovą pateikti informaciją apie didžiausiems nacionaliniams paukštienos gamintojams akcinei bendrovei (toliau – ir AB) „Vilniaus paukštynas“ ir AB „Kaišiadorių paukštynas“ skirtas baudas už Salmonella tipo bakterijų užkrėstos vištienos produkcijos pateikimą į rinką.

16.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja bylos faktines aplinkybes, skundo pirmosios instancijos teismui esmę, skundžiamo teismo sprendimo motyvus ir papildomai nurodo, kad:

16.1.                      Teismo praleido svarbią aplinkybę – Tyrimo protokolas nėra susijęs su pareiškėju. Tyrimo protokolu įformintas tyrimas atliktas iš pas kitą maisto tvarkymo operatorių – UAB „Abela“ – buvusios produkcijos paimto mėginio. Apie Tyrimo protokolo surašymą ir jo turinį pareiškėjas sužinojo tik šios bylos nagrinėjimo metu (kai nei tirto mėginio, nei produkto, iš kurio jis paimtas, nebebuvo, todėl kažką tirti ir ginčyti buvo objektyviai neįmanoma). Tyrimo protokolas nėra administracinis aktas, jis nėra skirtas pareiškėjui, nenustato jam jokių teisių ir pareigų, todėl nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo pareiškėjui teismo tvarka ginčyti tokį dokumentą.

16.2.                      Teismas nenurodė kokiais konkrečiais pareiškėjo veiksmais pasireiškė jam inkriminuojamas pažeidimas. Produkto tiekimo į rinką sąvoka apima labai daug veiksmų: gamyba, didmeninė prekyba, gabenimas, sandėliavimas, mažmeninė prekyba, produkto perdirbimas ir kt., tačiau teismas neidentifikavo, kokius konkrečius veiksmus šiuo atveju atliko pareiškėjas ir kuris iš tų veiksmų užtraukia administracinę atsakomybę. Tai nėra atskleista ir Nutarime, nors iš atsakovo atstovės argumentų ir atsakovo praktikos kitose bylose yra akivaizdu, kad veiksmas, už kurį yra baudžiamas pareiškėjas, yra produkto įvežimas į Lietuvos Respublikos teritoriją, t. y. atsakovas nebaudžia nei už tokios produkcijos sandėliavimą, nei už jos prekybą ir perdirbimą (dėl to administracinėn atsakomybėn nebuvo patraukta UAB „Biovela-Utenos mėsa“ ir UAB „Abela“). Taigi teismo išvados apie produkto tiekimą į rinką yra nepagrįstos, nes pareiškėjas yra baudžiamas tik už vieną konkretų veiksmą – produkto gabenimą ir konkrečiai įgabenimą į Lietuvos Respublikos teritoriją, kas reiškia, kad įstatymas yra taikomas pažeidžiant konstitucinį asmenų lygybės ir lygiateisiškumo principą.

16.3.                      Teismas neišnagrinėjo ir nepasisakė dėl pareiškėjo skunde pateikto prašymo – įpareigoti atsakovą pateikti dėl kitų Nesaugų produktą įsigijusių maisto tvarkymo operatorių UAB ,,Biovela-Utenos mėsa“ ir UAB ,,Abela“ atsakovo atliktų tyrimų medžiagą bei informaciją apie šiems maisto tvarkymo operatoriams dėl Nesaugaus produkto taikytas priemones, įskaitant administracines nuobaudas, nors tai yra susiję su byloje pareikšto skundo pagrindu. Teismas neatsakė į pareiškėjo atstovo iškeltą klausimą, kodėl atsakomybėn nėra traukiami kiti Nesaugų produktą į rinką tiekę maisto tvarkymo operatoriai, kas reiškia, kad tas pačias teisės normas atsakovas taiko pažeisdamas konstitucinį visų asmenų lygybės principą.

16.4.                      Byloje nėra įrodymų apie tai, kad Nesaugus produktas buvo užkrėstas tuomet, kai jį įsigijo pareiškėjas, ir buvo toks, kai jį pardavė UAB ,,Abela“. Kadangi mėginys buvo paimtas tik iš tos produkcijos dalies, kuri buvo pas UAB ,,Abela“, gali būti, kad produktas buvo užkrėstas jam būnant pas UAB ,,Abela“. Atsakovas ir teismas preziumuoja, kad produkcija buvo nesaugi jau gamybos metu ir dėl to ji buvo nesaugus maistas visuose tiekimo etapuose, kas reiškia, kad visi maisto tvarkymo operatoriai tiekė į rinką nesaugų maistą, bet atsakomybėn kažkodėl traukiamas tik pareiškėjas. Atsakovas siekia riboti kitų ES šalių paukštienos įvežimą į Lietuvą ir dėl to baudžia išimtinai tuos, kurie įveža tokią produkciją į Lietuvą. Teismo išvados dėl tokio išskirtinumo visiškai nemotyvuotos. Iš Maisto įstatymo 123 straipsnio 1 dalyje pateikto atvejų sąrašo matyti, kad visiškai gali būti, jog maistas tapo nesaugiu ne gamybos, bet vėlesniame tiekimo etape. Minėtame įstatyme yra įtvirtinta kaltumo prezumpcija (aplinkybes turi išaiškinti ne VMVT, bet administracinėn atsakomybėn traukiamas subjektas), kas yra išskirtinis Maisto įstatymo teisinis reguliavimas, kuris ne tik prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, bet savo turiniu yra ad absurdum. Pareiškėjas objektyviai neturi galimybių nustatyti produkcijos gabenimo, laikymo ir apdorojimo UAB ,,Abela“ sąlygų, dėl to jis teikė teismui atitinkamą prašymą, kurį pastarasis atmetė.

16.5.                      Pareiškėjas neturi jokių galimybių gauti įrodymus, susijusius su kito maisto tvarkymo operatoriaus veikla. Įrodymus gali ir turėtų surinkti ne pareiškėjas, bet atsakovas. Pastarasis nėra suinteresuotas aiškintis tokių aplinkybių ir patikrinti / atmesti kryžminės taršos galimybę. Atsakovas turėdamas tikslą patraukti pareiškėją administracinėn atsakomybėn turėtų atlikti visos produkcijos, įskaitant buvusios pareiškėjo sandėlyje, laboratorinius tyrimus ir nustatyti Nesaugaus produkto faktą ne pagal prezumpciją, o objektyviais tyrimais. Teismas nemotyvuota protokoline nutartimi atmetė pareiškėjo prašymą dėl tokias aplinkybes patvirtinančių dokumentų išreikalavimo iš atsakovo ir sprendime apie šį skundo pagrindą iš viso nepasisakė.

17.       Atsakovas VMVT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, Regionų administracinio teismo 2024 m. sausio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą, o taip pat atmesti pareiškėjo prašymus. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą pakartoja atsiliepime į skundą išdėstytas bylos faktines aplinkybes, bylai aktualų teisinį reglamentavimą, kitus argumentus ir papildomai nurodo, kad:

17.1.                      Teismas pagrįstai nustatė, jog pareiškėjas nepateikė argumentų ar įrodymų, kad jis nėra maisto tvarkymo subjektas, kuriam taikytinos nacionalinės ir Europos Sąjungos teisės normos, reglamentuojančios maisto tvarkymo subjektų pareigas ir atsakomybę. Teismų praktikoje išaiškinta, kad maisto tvarkymo subjektai yra atsakingi už jų tiekiamų rinkai produktų saugą, nors jie jų ir nepagamino. Teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje neginčytinai nustatyta, kad produktai, kuriuos Bendrovė įsigijo iš Lenkijos įmonės, buvo užkrėsti Salmonella Enteritidis, tai reiškia, kad šios bakterijos buvimas šaldytos vištienos filė rodo, kad toks maisto produktas yra nesaugus ir neatitinka Reglamento bei Maisto įstatymo reikalavimų. Pareiškėjui teko pareiga užtikrinti į rinką teikiamo maisto produkto saugumą, tačiau jis to nepadarė.

17.2.                      Maisto įstatymo 122 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad VMVT, nustačiusi Maisto įstatymo pažeidimus, susijusius su maisto sauga, maisto tvarkymo subjektui skiria įspėjimus arba baudas. Pareiškėjas pateikė Lietuvos Respublikos rinkai Nesaugų produktą, todėl VMVT taikė pareiškėjui atsakomybę ir paskyrė jam baudą. Tiek Europos Sąjungos, tiek nacionaliniai teisės aktai įpareigoja VMVT imtis veiksmų ir taikyti poveikio priemones, nustačius nesaugaus maisto patekimo į rinką faktą, įspėti arba bausti pinigine bauda maisto tvarkymo subjektą, kuris pažeidė Maisto įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatas, ką šiuo atveju VMVT ir padarė.

17.3.                      Dėl pareiškėjo apeliacinio skundų prašymų atsakovas nurodo, jog jie nemotyvuoti. Tyrimo protokolas yra pateiktas į bylą, nėra aišku, kokių kitų tyrimų pareiškėjas reikalauja. Dėl kitų maisto tvarkymo subjektų atlikti tyrimai nėra šios bylos dalykas, tokių duomenų atskleidimas, nesant teisinio pagrindo, galėtų pažeisti jų teises. Pareiškėjo argumentai dėl lygiateisiškumo ir konkurencijos ribojimo teismų jau buvo atmesti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-250-502/2022; 2022 m. lapkričio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-961-602/2022; 2024 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-159-602/2024). Pareiškėjo prašoma informacija, be kita ko, yra konfidenciali, juo labiau, kad tokios informacijos gavimas nekeistų fakto, kad pareiškėjas pateikė Lietuvos Respublikos rinkai Nesaugų produktą.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV.

 

18.       Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2023 m. gegužės 10 d. nutarimo Nr. MĮPN-158 byloje „Dėl UAB „Baltic Foods“ Lietuvos Respublikos maisto įstatymo pažeidimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

19.       Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad pagal ABTĮ 140 straipsnį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, taip pat patikrina, ar nėra sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, tarp jų 1 punkte – byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo arba pažeidžiant funkcinio priskirtinumo atitinkamiems teismams taisykles arba bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui taisykles.

20.       ABTĮ 43 straipsnio, reglamentuojančio administracinio teismo sudėtį, 1 dalyje (2016 m. rugsėjo 27 d. įstatymo Nr. XII-2655 redakcija) nurodyta, kad administraciniuose teismuose bylas, nurodytas šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3, 4 ir 5 punktuose, 131 straipsnio 1 ir 2 dalyse, bylas dėl viešojo administravimo subjektų sprendimų, susijusių su valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimu, bylas dėl administracinių ginčų komisijų ir kitų kolegialių išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijų priimtų sprendimų, taip pat šio įstatymo 99 straipsnio 5 dalyje nustatytais atvejais nagrinėja vienas teisėjas, kitas bylas – trijų teisėjų kolegija. Tam tikrais atvejais teismo pirmininko ar jo paskirto teisėjo nutartimi gali būti sudaroma teisėjų kolegija nagrinėti ir toms byloms, kurioms nustatytas vienasmenis nagrinėjimas. Kai teismas yra sudarytas iš teismo rūmų, teisėjų kolegija sudaroma iš teisėjų, kurie paskirti į tuos pačius teismo rūmus.

21.       ABTĮ 17 straipsnyje yra išvardytos bylos, priskirtos administracinių teismų kompetencijai, tarp jų 1 dalies 4 punkte – mokesčių, kitų privalomų mokėjimų, rinkliavų sumokėjimo, grąžinimo ar išieškojimo, finansinių sankcijų taikymo, taip pat dėl mokestinių ginčų.

22.       Teisėjų kolegija iš bylos medžiagos nustatė, kad administracinę bylą pagal pareiškėjo skundą dėl Nutarimo panaikinimo pirmosios instancijos teisme išnagrinėjo ir ginčijamą teismo sprendimą priėmė vienas teisėjas. Nutarimu pareiškėjui skirta bauda už Nesaugaus produkto pateikimą į rinką, tuo pažeidžiant Maisto įstatymo 7 straipsnio 1 dalį. Bauda pareiškėjui skirta vadovaujantis Maisto įstatymo 122 straipsnio 2 dalimi, 123 straipsnio 2, 3 ir 4 dalimis bei 125 straipsnio 1 dalimi.

23.       Pagal Maisto įstatymo 7 straipsnio 1 dalį, maisto tvarkymo subjektai ir su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojai ar tiekėjai privalo pateikti į rinką saugų maistą ir su maistu besiliečiančius gaminius ir medžiagas. Maisto įstatymo 122 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad maisto tvarkymo subjektams ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojams ir (ar) tiekėjams, pateikusiems į rinką nesaugų maistą ar nesaugius su maistu besiliečiančius gaminius ir medžiagas, skiriamas įspėjimas arba nuo 300 iki 3 000 eurų bauda. Maisto tvarkymo subjektams, gaminantiems ir (ar) pateikusiems į rinką suklastotą maistą, skiriama nuo 3 000 iki 14 000 eurų bauda. Maisto įstatymo 123 ir 125 straipsniai yra susijęs su atsakomybės taikymo tvarka ir konkrečios sankcijos parinkimu (atsakomybę sunkinančios ir lengvinančios aplinkybės ir kt.).

24.       Minėta, kad bauda pareiškėjui buvo skirta vadovaujantis Maisto įstatymo 122 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad maisto tvarkymo subjektams ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojams ir (ar) tiekėjams, pateikusiems į rinką nesaugų maistą ar nesaugius su maistu besiliečiančius gaminius ir medžiagas, skiriamas įspėjimas arba nuo 300 iki 3 000 eurų bauda. Taigi, už tokį pažeidimą kaip nustatytasis nagrinėjamu atveju pareiškėjui gali būti skiriama ne tik finansinė sankcija (t. y. bauda), bet ir kitokio pobūdžio sankcija (t. y. įspėjimas).

25.       Teisėjų kolegijos vertinimu, vien ta aplinkybė, kad nagrinėjamu atveju yra ginčijamas Nutarimas, kuriuo pareiškėjui paskirta tik bauda, nesuteikia pagrindo nagrinėjamą bylą priskirti ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytai bylų dėl finansinių sankcijų taikymo kategorijai, nes negali būti tokios situacijos, kad ginčą dėl vienos sankcijos taikymo nagrinėja vienas teisėjas, o ginčą dėl kitos sankcijos (alternatyvios, reglamentuojamos ta pačia teisės norma) taikymo – trijų teisėjų kolegija. Taigi, bylą pirmosios instancijos teisme išnagrinėjus vienasmeniškai, teismo sudėtis neatitinka ABTĮ nustatytų reikalavimų. Tokiu būdu byla buvo išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo, kas pripažįstama savarankišku sprendimo negaliojimo pagrindu pagal ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Tokios pozicijos buvo laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. kovo 6 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-684-624/2024, 2024 m. balandžio 24 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-641-968/2024, 2024 m. balandžio 30 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-899-1047/2024.

26.       Akcentuotina, jog reikalavimas, kad bylą išnagrinėtų teisėtos sudėties teismas, yra svarbi asmens teisės į tinkamą teismo procesą įgyvendinimo garantija, o jo nepaisymas kelia abejonių dėl paties pirmosios instancijos teismo proceso teisėtumo, todėl neturi reikšmės faktas, ar šis proceso teisės normos pažeidimas lėmė neteisingą bylos išsprendimą, ar ne. Tokiu pažeidimu pažeidžiamos esminės proceso nuostatos, nustatančios teismo veiklos ribas (teismo sudėtį, kompetenciją, pareigas). Tai reiškia, kad tokiu pažeidimu yra sukeliami neigiami teisiniai padariniai – tinkamo proceso pirmosios instancijos teisme nebuvimas, dėl ko kyla būtinybė šį procesą pakartoti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-638-629/2021; 2021 m. rugpjūčio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1523-815/2021; 2021 m. rugpjūčio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2458-662/2021; 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1925-602/2021).

27.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad bylą pirmosios instancijos teisme išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas, taigi ginčijamas teismo sprendimas privalo būti panaikintas (ABTĮ 146 str. 2 d. 1 p.). Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas, byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

28.       Kadangi šiuo teismo procesiniu sprendimu byla nėra užbaigiama, pareiškėjo 2024 m. liepos 1 d. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nesprendžiamas.

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a :

 

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Baltic foods apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo 2024 m. sausio 15 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

 

Teisėjai        Laimutis Alechnavičius

 

 

        Arūnas Sutkevičius

 

 

        Egidijus Šileikis