(S)
V I L N I A U S M I E S T O A P Y L I N K Ė S T E I S M A S
T E I S M O B A U D Ž I A M A S I S Į S A K Y M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. kovo 13 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. B., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini) nesusituokęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- ir BK) 259 straipsnio 2 dalyje.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Teismo nustatytos aplinkybės
K. B. baudžiamojo proceso metu nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo psichotropinės medžiagos- MDMA, kurios masė 0,084 gramo, kurią laikė su savimi rūbuose iki tol, kol 2018 m. gruodžio 7 d. apie 04.35 val. jo asmens kratos metu minėtą psichotropinę medžiagą rado ir paėmė policijos pareigūnai.
II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai
Ikiteisminio tyrimo metu K. B. parodė, kad narkotinių ar psichotropinių medžiagų jis nevartoja. Prieš 2-3 metus jis kelis kartus yra rūkęs kanapių antžemines dalis. 2018 m. gruodžio 7 d. po vidurnakčio, tikslaus laiko jis neatsimena, jis atėjo į barą „Selfiecide“ pasilinksminti, bare jis gėrė alkoholinius gėrimus. Prie minėto klubo radęs kapsulę ir įtardamas, kad tai yra narkotinė ar kita stimuliuojanti medžiaga, minėtą kapsulę jis pasiėmė, ketindamas vėliau ją suvartoti ir įsitikinti jos poveikiu. Jis neketino minėtos kapsulės niekam parduoti ar kitaip platinti. Tą pačią naktį einantį gatve su draugais Vilniaus gatvėje, Vilniuje, jį sulaikė policijos pareigūnai, kurie jį nuvežė į policijos komisariatą, kuriame policijos pareigūnai jo asmens kratos metu jo striukės dešinėje kišenėje rado minėtą kapsulę. Jis pasielgė labai neapgalvotai, tokį jo poelgį įtakojo išgertas alkoholis. Jis nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų (b. l. 25-28, 31-34).
2018 m. gruodžio 7 d. asmens kratos metu K. B. striukės dešinėje kišenėje rasta ir paimta tabletė, kurioje gali būti narkotinė medžiaga (b. l. 16).
Specialistas, ištyręs medžiagą iš kapsulės, rastos ir paimtos pas K. B., nustatė, kad jos sudėtyje yra psichotropinė medžiaga- MDMA, kurios masė 0,084 gramo (b. l. 9-10).
Specialistas, ištyręs K. B. šlapimą, paimtą 2018 m. gruodžio 7 d. 09.35 val., pastarajame rado amfetamino, tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties. Šlapime benzodiazepinų nerasta. Imuninės analizės duomenimis šlapime kokaino, kokaino metabolitų, opiatų nerasta. Nustatyta mažiausia koncentracija- 1,15 promilės etilo alkoholio (b. l. 51).
Šie duomenys yra gauti teisėtais būdais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad K. B. baudžiamojo proceso metu nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo psichotropinės medžiagos- MDMA, kurios masė 0,084 gramo, kurią laikė su savimi rūbuose iki tol, kol 2018 m. gruodžio 7 d. apie 04.35 val. jo asmens kratos metu minėtą psichotropinę medžiagą rado ir paėmė policijos pareigūnai.
III. Veikos kvalifikavimo motyvai
Šiai bylai nagrinėti reikšmingos teisės normos:
BK 259 straipsnio 2 dalis.
2. Tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir
baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba bauda, arba areštu.
BK 269 straipsnio 1 ir 2 dalys.
1. Šiame skyriuje nurodytos narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra medžiagos, įtrauktos į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus.
2. Kokį narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekį laikyti nedideliu, kokį dideliu ir labai dideliu, nustatoma remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintomis rekomendacijomis.
Minėta, kad K. B.
įgijo medžiagą- MDMA, kurią laikė su savimi iki tol, kol policijos pareigūnai pas jį rado ir paėmė minėtą medžiagą. K. B. disponavo medžiaga- MDMA, kuri, vadovaujantis 1971 m. Psichotropinių medžiagų konvencija, taip pat Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintais Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašais, priskiriama psichotropinėms medžiagoms ir draudžiama vartoti visiškai. K. B. psichotropinę medžiagą įgijo savo vartojimui, duomenų, patvirtinančių K. B. tikslą parduoti ar kitaip platinti minėtą psichotropinę medžiagą, baudžiamojo proceso metu nesurinkta. Vadovaujantis Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis, pas K. B. rastas psichotropinės medžiagos kiekis neviršija nedidelio kiekio, taigi K. B. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.
IV. Bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo motyvai
Prokurorė siūlo baudžiamąjį procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir K. B. skirti trijų mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant K. B. neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmės terminą sutrumpinti vienu trečdaliu.
Šiai bylai nagrinėti reikšmingos teisės normos:
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau- ir BPK) 418 straipsnio 1-3 dalys.
1. Dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti.
2. Teisę surašyti baudžiamąjį įsakymą turi teisėjas, gavęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.
3. Jei prokuroras ikiteisminio tyrimo metu nusprendžia kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis tam neprieštarauja, kaltinamasis aktas nerašomas. Šiuo atveju prokuroras surašo pareiškimą, kurį kartu su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga išsiunčia teismui pagal teismingumą.
K. B. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, už kurio padarymą numatytos viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, arba baudos, arba arešto bausmės. Šia nusikalstama veika žala nebuvo padaryta. K. B. neprieštarauja, kad baudžiamasis procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 52-57). Teismas konstatuoja, kad nėra kliūčių baudžiamąjį procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu.
Šiai bylai nagrinėti reikšmingos teisės normos:
BK 46 straipsnio 1-3 dalys.
1. Viešuosius darbus teismas skiria šio kodekso specialiojoje dalyje numatytais atvejais. Viešieji darbai vykdomi tik tuo atveju, jeigu nuteistasis sutinka.
2. Viešieji darbai skiriami nuo vieno mėnesio iki vienerių metų. Bausmės terminas skaičiuojamas mėnesiais. Asmuo, nuteistas atlikti viešuosius darbus, įpareigojamas per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti nuo 10 iki 40 valandų per mėnesį visuomenės labui.
3. Viešųjų darbų atlikimo laikas bei darbo valandų skaičius straipsnio sankcijoje nenurodomas. Tai nustato teismas, skirdamas bausmę, tačiau šis laikas negali būti ilgesnis nei 480 valandų, kai bausmė skiriama už nusikaltimą, ir 240 valandų, kai bausmė skiriama už baudžiamąjį nusižengimą.
BK 54 straipsnio 1-2 dalys.
1. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.
2. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į:
1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;
2) kaltės formą ir rūšį;
3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;
4) nusikalstamos veikos stadiją;
5) kaltininko asmenybę;
6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį;
7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes;
8) nusikalstama veika padarytą žalą.
BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas.
1. Atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra šios:
2) kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis.
BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas.
1. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra šios:
9) veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
BK 641 straipsnis.
1. Baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas.
BK 66 straipsnis.
1. Teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę.
2. Kardomasis kalinimas (suėmimas) į paskirtą bausmę įskaitomas pagal šio kodekso 65 straipsnio 1 dalies taisykles vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo ar arešto parai, dviejų MGL dydžio baudai, šešioms viešųjų darbų valandoms, dviem laisvės apribojimo dienoms.
Spręsdamas dėl K. B. skirtinos bausmės rūšies bei dydžio teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. K. B. tyčia padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą baudžiamųjų nusižengimų kategorijai. K. B. veika nusikalstama veika žala nebuvo padaryta. K. B. atsakomybę lengvinanti atsakomybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikaltimą jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). K. B. yra neteistas, administracinėmis nuobaudomis nebaustas, jis yra dirbantis, taigi teismas turi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti K. B. skyrus švelniausios rūšies- viešųjų darbų bausmę. Prokurorės siūlomas nustatyti viešųjų darbų bausmės terminas- trys mėnesiai, įpareigojant K. B. neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui, yra adekvatus baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintiems bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams.
Ši baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, K. B. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, dėl ko, vadovaujantis BK 641 straipsnio nuostatomis, K. B. skirtinos trijų mėnesių viešųjų darbų bausmės terminas trumpintinas vienu trečdaliu- vienu mėnesiu ir K. B. skirtina galutinė dviejų mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant K. B. neatlygintinai dirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.
K. B. nuo 2018 m. gruodžio 7 d. 00.50 val. iki 2018 m. gruodžio 7 d. 11.34 val., kas prilyginama vienai parai, buvo laikinai sulaikytas (b. l. 19, 35-36), taigi vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis K. B. laikinai sulaikytam išbūtas laikas įskaitytinas į jam skirtiną bausmę, vieną dieną prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms.
V. Procesinės prievartos priemonė
Šiai bylai nagrinėti reikšmingos teisės normos:
BPK 139 straipsnio 1 ir 3 dalys.
1. Paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga, arba pakeičiama griežtesne ar švelnesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės. Kardomąją priemonę panaikina arba pakeičia prokuroras nutarimu arba teismas nutartimi.
3 Kardomosios priemonės taip pat baigiamos taikyti: suėjus kardomosios priemonės skyrimo terminui, įsiteisėjus išteisinamajam nuosprendžiui ar pradėjus bausmės vykdymą.
Ikiteisminio tyrimo metu K. B. skirta kardomoji priemonė- rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 37-39), kuri paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą- naikintina.
VI. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti
Šiai bylai nagrinėti reikšmingos teisės normos:
BPK 94 straipsnio 1 ir 2 dalys.
1. Priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas išsprendžiamas taip:
1) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 ir 723 straipsniuose nurodytas turtas konfiskuojamas;
2) daiktai, kurių apyvarta uždrausta, perduodami valstybės institucijoms arba sunaikinami;
3) dokumentai, turintys šio Kodekso 91 straipsnyje numatytų požymių, saugomi kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga arba perduodami suinteresuotoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar fiziniams asmenims jų prašymu; laikmenos su informacija, gauta šio Kodekso 160 straipsnyje nustatyta tvarka atliekant slaptą sekimą, grąžinamos jų lydimuosius dokumentus surašiusioms ikiteisminio tyrimo įstaigoms be jų prašymo;
4) daiktai, kurie yra menkaverčiai ir negali būti sunaudoti, sunaikinami arba gali būti atiduodami suinteresuotoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar fiziniams asmenims, jeigu jie to prašo;
5) kiti daiktai grąžinami teisėtiems savininkams, o jeigu šie nenustatyti, – pereina į valstybės nuosavybę. Dėl šių daiktų priklausomybės kilę ginčai sprendžiami civilinio proceso tvarka.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytus sprendimus ikiteisminio tyrimo metu priima prokuroras ar ikiteisminio tyrimo teisėjas, nutraukiantys ikiteisminį tyrimą, vėlesnėse proceso stadijose – bylą nagrinėjantis teismas.
Kapsulė, kurioje buvo psichotropinė medžiaga, yra menkavertė ir negali būti sunaudota, taigi minėtas daiktas, saugomas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyryje (b. l. 12-13), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus naikintinas.
Pas K. B. rastos ir paimtos psichotropinės medžiagos- MDMA apyvarta Lietuvos Respublikoje yra uždrausta, taigi minėta psichotropinė medžiaga, saugoma Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlyje- saugykloje (b. l. 8, 11), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus naikintina.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktais, 2 dalimi, 139 straipsnio 3 dalimi, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 46, 64¹, 66 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
Pripažinti K. B. kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam trijų mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant K. B. neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.
Bausmės terminą sutrumpinti vienu trečdaliu- vienu mėnesiu ir K. B. skirti galutinę dviejų mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant K. B. neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.
Į bausmę įskaityti K. B. laikinai sulaikytam išbūtą laiką- vieną parą, kurią prilyginti šešioms viešųjų darbų valandoms.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
K. B. skirtą kardomąją priemonę- rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą- panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti- kapsulę, kurioje buvo psichotropinė medžiaga, saugomą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyryje, ir psichotropinę medžiagą- MDMA, saugomą Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlyje- saugykloje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikinti.
Išaiškinti K. B., kad:
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.
3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.
4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.
6. Jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.
7. Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas.
8. Jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešųjų darbų bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba areštu. Viešieji darbai keičiami bauda arba areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
9. Jeigu asmuo po nuosprendžio įsiteisėjimo nesutinka atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu pakeičia viešuosius darbus bauda arba areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Teisėjas Mindaugas Ražanskas