Civilinė byla Nr. e2-23644-1097/2021
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18385-2021-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.4; 2.6.10.2.4.1; 3.2.4.4; 3.2.4.11
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. lapkričio 10 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Latvelė,
sekretoriaujant Ingridai Žuraitei,
dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atstovui advokatui Renaldui Baliūčiui,
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Apsaugos komanda“ atstovui advokatui Ričardui Varno,
trečiojo asmens AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančio per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, atstovui V. M.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Apsaugos komanda“ dėl žalos atlyginimo subrogacijos tvarka, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiantis per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Ieškovė AB ,,Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB ,,Apsaugos komanda“ dėl žalos atlyginimo subrogacijos tvarka, prašydama priteisti iš atsakovės 9 634,20 Eur žalos atlyginimą, 1 287,55 Eur kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę iki ieškinio pareiškimo teismui dienos, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Ieškovė nurodė, kad 2017 m. lapkričio 2 d. būsto draudimo liudijimo TIA Nr. 263592646 pagrindu buvo apdraudusi draudėjo D. D. namų turtą gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini). 2018 m. lapkričio 2 d. laikotarpiu nuo 20:40:24 val. iki 20:57:28 val. iš nurodyto gyvenamojo namo buvo pavogta turto, o įsilaužiant namas apgadintas. Ieškovė įvykį pripažino draudžiamuoju ir draudėjui išmokėjo 3 050,15 Eur draudimo išmoką už sugadintą turtą ir 11 873,40 Eur draudimo išmoką už pavogtą turtą. Pritaikiusi nusidėvėjimą, išskaičiavusi išskaitas, ieškovė nurodė, kad galutinė subrogacinio reikalavimo suma už pavogtą namų turtą bei sugadintą gyvenamąjį namą yra 9 634,20 (8 653,40 Eur už pavogtą namų turtą + 980,80 Eur už sugadinimus). Ieškovės teigimu, šią žalą ieškovei turėtų atlyginti atsakovė, nes pastaroji netinkamai vykdė su draudėju sudarytą 2007 m. gruodžio 1 d. Stebėjimo ir reagavimo paslaugų teikimo sutartį Nr. 20507120102 ir neužtikrino draudėjo patalpų bei turto apsaugos. Sutarties priede Nr. 1 buvo nustatyta, kad reagavimo į name įrengtos signalizacijos aliarmą laikas yra 10 minučių, tačiau atsakovės patrulis į įvykio vietą atvyko po 16 minučių nuo apsaugos aliarmo įsijungimo. Nepagrįstai vėluodama atvykti net 6 minutes, atsakovė elgėsi aplaidžiai, nerūpestingai ir neužkirto kelio vagystei. Atsakovės darbuotojai atliko neteisėtus veiksmus (pavėlavo atvykti į įvykio vietą ir neužkirto kelio vagystei) ir pažeidė sutartinius įsipareigojimus, o tai lėmė žalos atsiradimą draudėjui. Ieškovės teigimu, yra akivaizdus priežastinis ryšys tarp atsakovės darbuotojų neteisėtų veiksmų ir atsiradusių nuostolių (žalos). Dėl to, esant visoms atsakovės civilinės atsakomybės sąlygoms, atsakovė privalo subrogacijos tvarka atlyginti padarytą žalą. Ieškovė nurodė, kad tokią poziciją pagrindžia ir teismų praktika – Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-716-796/2018.
3. Atsakovė UAB ,,Apsaugos komanda“ atsiliepime prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovės teigimu, ieškovė neįrodė visų atsakovės civilinės atsakomybės už prašomą priteisti žalą sąlygų, t. y. nepagrindė, jog draudėjo patirta žala atsirado būtent dėl to, kad ieškovė netinkamai vykdė Sutartį (CK 6.247 straipsnis). Atsakovė nurodė, kad sutartinei civilinei atsakomybei kilti nepakanka nustatyti vien tik sutarties pažeidimo ir žalos fakto, tačiau turi būti nustatytas ir priežastinis ryšys tarp sutarties pažeidimo ir atsiradusios žalos. Iš kartu su ieškiniu pateikto signalizacijos suveikimų išrašo matyti, kad 2018 m. lapkričio 2 d. aliarminio suveikimo signalas atsakovės centralizuotame stebėjimo punkte buvo gautas 20:40:24 val., o 20:44:25 val. buvo gautas signalizacijos atsistatymo signalas (t. y. visi signalizacijos jutikliai atsistatė į budėjimo režimą ir daugiau nebebuvo suaktyvinti). Tai reiškia, kad į draudėjo namą įsibrovę asmenys name užtruko ilgiausiai 4 min. 1 s, o tai savo ruožtu reiškia, kad visą žalą draudėjas patyrė vėliausiai 6 minutės iki Sutarties pažeidimo iš atsakovės pusės (žala atsirado anksčiau nei buvo padarytas teisės pažeidimas). Atsakovės apsaugos darbuotojas būtų galėjęs sutrukdyti draudėjo name vykstančiai vagystei tik tokiu atveju, jeigu jis prie namo būtų atvykęs bent per 4 minutes ir 1 sekundę nuo namo signalizacijos aliarminio signalo gavimo atsakovės centralizuotame stebėjimo punkte. Tačiau atsakovė nebuvo įsipareigojusi savo apsaugos darbuotojus prie objekto atsiųsti per tokį laiką. Atsakovės teigimu, faktą, kad aptariama vagystė buvo baigta praėjus kiek daugiau nei 4 minutėms po signalizacijos aliarminio signalo gavimo, patvirtina ir pavogto turto pobūdis, kiekis bei dydis – pavogti juvelyriniai dirbiniai, du laikrodžiai, rankinė. Tai yra daiktai, kuriems surinkti ir išnešti iš patalpų nereikia nei daug laiko, nei daug jėgų. Atsakovė taip pat nurodė, kad ieškovė nepagrįstai kaip precedentine šioje byloje remiasi Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-716-796/2018, nes nurodytos nutarties bylos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo šioje byloje nagrinėjamo atvejo. Skirtingai nei nustatyta išnagrinėtoje byloje, šiuo atveju, nepaisant to, kad atsakovės darbuotojai į objektą atvyko pavėlavę, visi jų tolimesni veiksmai atlikti tinkamai, pagal Sutartyje nustatytus reikalavimus: gavus draudėjo namo signalizacijos aliarminio suveikimo signalą, atsakovės darbuotojai atvyko prie objekto, pagal galimybes jį apžiūrėjo ir nustatė, kad išdaužtas durų stiklas, fiksavo kitus galimo įsibrovimo į namą pėdsakus, apie šias aplinkybes pranešė draudėjui ir policijai, liko budėti prie namo iki kol atvyko draudėjo patikėtiniai.
4. Trečiasis asmuo AAS ,,BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje atsiliepime prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovės reikalavimai nepagrįsti, nes nėra pagrindo atsakovės civilinei atsakomybei kilti – visi atsakovės veiksmai dėl šio įvykio buvo teisėti ir savalaikiai, apsaugos sutartis buvo vykdoma tinkamai. Taip pat pažymėjo, kad net ir tuo atveju, jei ieškinys būtų pripažintas tenkintinu, atsakovės atsakomybė neturėtų viršyti apsaugos sutartyje nustatytos civilinės atsakomybės ribos, t. y., atsižvelgiant į pavogto turto pobūdį, pagal Sutarties 6.3 punktą negalėtų viršyti 5 792,40 Eur sumos.
5. Dublike ieškovė prašė ieškinį tenkinti. Pabrėžė, kad priežastinis sutarties pažeidimo ir atsiradusios žalos ryšys yra, nes žala atsirado būtent dėl to, jog atsakovė netinkamai įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus, t. y. nesustabdė vagystės pavėlavusi į objektą atvykti 6 minutėm. Atsakovės neveikimas (pavėlavimas atvykti į objektą ir vagystės nesustabdymas) nulėmė aplinkybę, jog vagis nebuvo sugautas ir pasišalino iš įvykio vietos su pavogtu draudėjo turtu. Be to, atsakovė ne tik pavėlavo atvykti į objektą, bet ir pavėlavusi neužkirto kelio vagystei, nors pagal sutartį buvo įsipareigojusi tą padaryti (Sutarties 3.1.2 punktas). Ieškovės vertinimu, atsakovė nepateikė duomenų ar įrodymų, jog draudėjui žala atsirado iki Sutarties pažeidimo (kai buvo pavėluota 6 minutėm), todėl laikytina, jog atsakovė yra atsakingas už atsiradusią žalą. Signalizacijos atsistatymo į budėjimo režimą signalas rodo, kad apsaugos sistema po suveikimo atsistatė į budėjimo režimą, bet tai nepagrindžia, jog vagys tuo metu pasišalino iš įvykio vietos, nes signalas į budėjimo režimą gali atsistatyti dėl įvairių priežasčių. Aliarmo suveikimo suvestinė tik parodo, kada įsijungia ir išsijungia aliarmas, tačiau nepagrindžia ir neįrodo, jog vagys tikrai pasišalino iš įvykio vietos greičiau nei per 4 min 1 s. Todėl nepagrįsta remtis vien tik aliarmo suvestine ir teigti, jog vagys pasišalino greičiau nei per 4 min 1 s. Be to, vien aliarmo išsijungimas dar nereiškia, jog atsakovės pareigos pasibaigia, nes atsakovė privalo atvykti į objektą, jį apžiūrėti ir sustabdyti vagystę (Sutarties 3.1.2 punktas). Ieškovės teigimu, visiškai neaktualu, per kiek laiko pasišalino iš objekto vagys, nes atsakovės civilinei atsakomybei atsirasti užtenka to, jog atsakovė pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus. Šią išvadą patvirtina teismų praktika – Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-716-796/2018.
6. Triplike atsakovė prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nurodė, kad ieškovė nepateikė jokių duomenų, paneigiančių faktą, kad žala atsirado anksčiau nei buvo padarytas teisės pažeidimas (Sutarties pažeidimas). Atsakovės teigimu, ieškovė netinkamai aiškina Sutartį, nes atsakovė pagal Sutartį įsipareigojo atvykti į objektą per 10 min, ir tik tuo atveju, jeigu atvykus yra akivaizdus kėsinimasis, užkirsti tam kelią, tačiau neįsipareigojo užkirsti kelio akivaizdžiam neteisėtam kėsinimuisi, kuris vyksta (įvyksta) anksčiau laiko nei atsakovės darbuotojas turi atvykti prie objekto. Iš pateiktų signalizacijos išklotinių išrašų matyti, kad vagis (-ys) name užtruko ilgiausiai 4 min 1 s, kas reiškia, kad jis (jie) dar turėjo 5 min 59 s pasišalinti iš objekto iki atvykstant atsakovės darbuotojui. Tai leidžia manyti, kad atsakovės darbuotojas vis tiek nebūtų galėjęs sustabdyti vagies (-ių). Ieškovės argumentacija dėl pavienių signalizacijos suveikimų ir atsistatymo yra nesuprantama, nes šiuo atveju nebuvo pavienis suveikimas, ką patvirtina pateikta signalizacijos suveikimo išklotinė bei UAB „Elsista“ signalizacijos suveikimų išklotinė. Kiek yra žinoma, pavogti daiktai nebuvo padėti seife, o daiktų laikymas stalčiuose, spintoje nepaneigia fakto, kad daiktai galėjo būti pavogti per 4 min 1 s. Taip pat pažymėtina, kad nėra žinoma, kiek žmonių padarė nusikalstamą veiką, todėl neatmestina, kad veikė ne vienas žmogus.
7. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas prašė ieškinį tenkinti, rėmėsi procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis ir išdėstytais argumentais. Papildomai nurodė, kad atsakovė pažeidė Sutartį neatvykusi per 10 min, todėl jai kyla civilinė atsakomybė už padarytą žalą. Tai, kad per 4 min išeita iš patalpų, nepatvirtina, jog vagys iš įvykio vietos pasišalino per 4 min, nes nėra duomenų, jog jie iš namo prieigų ir teritorijos būtų pasišalinę per nurodytą laiką – namas aptvertas tvora, yra atokiau, reikėjo sėsti į automobilį. Be to, pavogti brangūs daiktai – juvelyriniai dirbiniai, laikrodžiai, kurie įprastai nėra laikomi matomose vietose, jų reikėjo ieškoti dideliame name. Dėl to nėra jokių duomenų, kad vagys pasišalino iš namo ir jų nebuvo ginčo vietoje, o laiku atvykę atsakovės darbuotojai galėjo vagis sulaikyti namo teritorijoje. Į namą patekta išdaužus terasos langą, todėl ant šio lango buvęs signalizacijos daviklis nebeveikė. Taip pat nurodė, kad prašoma priteisti suma Sutartyje nustatytos atsakovės atsakomybės ribų nepažeidžia, nes šios ribos nustatytinos pagal Sutarties 6.2 punktą. Iš prašomos priteisti sumos yra atimta juvelyrinių dirbinių vertė, o byloje nepateikta duomenų, kad pavogti laikrodžiai turėtų būti priskirti vertybėms pagal Sutarties 6.3 punktą.
8. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas prašė ieškinį atmesti, rėmėsi procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis ir išdėstytais argumentais. Pripažino, kad atsakovė pažeidė Sutartį per 10 min patrulių ekipažui neatvykus į įvykio vietą, tačiau pabrėžė, jog neįrodytas šio Sutarties pažeidimo ir padarytos žalos priežastinis ryšys. Priešingai – įrodymai paneigia priežastinio ryšio galimybę: signalizacijų detalizacija patvirtina, jog vagystė priskirtina ,,žaibiškoms vagystėms“, buvo įvykdyta per 4 min ir baigta 20.45 val. vėliausiai. Tuo tarpu pagal Sutartį pareiga atvykti į įvykio vietą buvo iki 20.50 val. Taigi – žala padaryta anksčiau, nei padarytas pažeidimas, o atsakovė buvo bejėgė apsaugoti kliento turtą. Nėra duomenų, kad vagystė truko ilgiau nei 4 min, ir nėra prielaidų galvoti kitaip – pavogtas brangus, bet smulkus turtas, dar ir rankinė jam susikrauti. Ieškovės prielaidos dėl vagystę įvykdžiusio asmens gaišaties prie namo nepagrįstos, nes nebuvo kokį turtą sunkiai nešti, krauti ar slėpti. Atsakovės atstovas taip pat pabrėžė, kad kitų įsipareigojimų pagal Sutartį atsakovė nepažeidė, viskas atlikta tinkamai.
9. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovas prašė ieškinį atmesti, palaikė atsakovės išdėstytus argumentus, rėmėsi atsiliepime į ieškinį nurodytomis aplinkybėmis. Nurodė, kad nebuvo įrodytos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos. Be to, vienas iš pavogtų laikrodžių laikytinas brangenybe ir, taikant Sutarties 6.3 punktą, atsakovės atsakomybė dėl nuostolių turėtų būti ribojama.
Teismas
konstatuoja:
Ieškinys atmestinas.
10. Bylos rašytinė medžiaga leidžia nustatyti, kad 2017 m. lapkričio 2 d. būsto draudimo liudijimo TIA Nr. 263592646 pagrindu ieškovė AB ,,Lietuvos draudimas“ laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 29 d. iki 2018 m. lapkričio 28 d. apdraudė draudėjo D. D. namų turtą gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini). 2018 m. lapkričio 2 d., įsibrovus į nurodytą gyvenamąjį namą, buvo pavogta ir apgadinta draudėjo turto. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus 2019 m. sausio 25 d. rašte nurodyta, kad į namą įsibrauta išdaužus terasos durų stiklo paketą, krisdami terasos durų stiklo paketo stiklai apgadino kambario parketo grindis, virtuvinės spintelės šoną. 2018 m. lapkričio 9 d. Turto sunaikinimo, sugadinimo akte ir jo priede fiksuoti turtui padaryti sugadinimai ir pavogtas turtas – juvelyriniai dirbiniai, odinė rankinė ,,Prada“, laikrodis ,,Breitling Aero Space Evo“, laikrodis ,,IWC Ingenieur Chronograph“. Ieškovė įvykį pripažino draudžiamuoju ir draudėjui išmokėjo 3 050,15 Eur draudimo išmoką už apgadintą gyvenamąjį namą ir 11 873,40 Eur draudimo išmoką už pavogtą namų turtą.
11. Byloje taip pat nustatyta, kad 2007 m. gruodžio 1 d. UAB ,,Apsaugos komanda“ ir draudėjas D. D. sudarė Stebėjimo ir reagavimo paslaugų teikimo sutartį Nr. 20507120102 (toliau – Sutartis), kuria atsakovė UAB ,,Apsaugos komanda“ įsipareigojo teikti draudėjui patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), įrengtos signalizacijos būvio stebėjimo ir reagavimo į gautus signalus paslaugas (Sutarties 1.1 punktas, Sutarties priedo Nr. 1 1 punktas). Sutarties priedo Nr. 1 ,,Paraiškos stebėjimo ir reagavimo paslaugoms“ 1 punkte šalys susitarė, kad UAB ,,Apsaugos komanda“ privalo reaguoti į patalpose suveikusios apsauginės signalizacijos aliarminius suveikimus, o reagavimo laikas – 10 (dešimt) minučių.
12. Byloje nėra ginčo dėl to, kad apsaugos signalizacijos aliarmas gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), suveikė 2018 m. lapkričio 2 d. 20.40 val., UAB ,,Apsaugos komanda“ patrulių ekipažas į įvykio vietą išsiųstas 20.41 val. (pagal UAB ,,Apsaugos komanda“ rankiniu būdu signalizacijos suvestinėje atliktą įrašą) ir atvyko 20.57 val., t. y. po 16 min. Atsakovė UAB ,,Apsaugos komanda“ neginčija aplinkybės ir pripažįsta, kad į įvykio vietą jos darbuotojai atvyko pavėlavę 6 minutes, t. y. pažeidė Sutartimi nustatytą 10 minučių reagavimo laiką.
13. Ieškovė, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, ieškiniu prašo priteisti 9 634,20 Eur sumą iš atsakovės kaip iš už žalą atsakingo asmens subrogacijos tvarka. Atsakovė, ginčydama ieškinio reikalavimą, nurodo, jog neįrodytas priežastinis atsakovės darbuotojų pavėluoto atvykimo į įvykio vietą ir padarytos žalos ryšys, t. y. nėra visų atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų.
14. Atlygintinų paslaugų teikimo santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) šeštosios knygos XXXV skyriaus ,,Atlygintinų paslaugų teikimas“ normos. Atlygintinų paslaugų teikimą reglamentuojančiuose CK 6.716–6.724 straipsniuose neįtvirtinta civilinės atsakomybės už netinkamą paslaugų teikimo sutarčių vykdymą, todėl tokių sutarčių šalims taikomos bendrosios CK 6.245–6.249 straipsniuose nustatytos civilinės atsakomybės nuostatos. Šios nuostatos yra bendrosios ir taikomos tiek sutartinei, tiek deliktinei atsakomybei. Sutartinės ir deliktinės atsakomybės skirtumus ir ypatumus nustato atitinkamai XXII skyriaus antrasis ir trečiasis skirsniai, ir jų normos kartu su bendrosiomis, išdėstytomis to paties skyriaus pirmajame skirsnyje, taikomos sprendžiant dėl atitinkamos rūšies civilinės atsakomybės. Kai sutartis sudaryta dėl paslaugų teikimo, jų teikėjo įsipareigojimų ribos turi būti apibrėžtos tiek kiekybe, tiek kokybe, t. y. nagrinėjant tokį ginčą būtina nustatyti, ką teikėjas įsipareigojo daryti ir kokius reikalavimus turi atitikti suteikta paslauga. Sprendžiant dėl sutartinės atsakomybės už netinkamą atlygintinų paslaugų teikimą, turi būti įvertinta, ar paslaugų teikėjo veiksmai atitinka CK 6.718 straipsnio taisykles, kurios įpareigoja teikėją veikti sąžiningai, protingai, kad paslaugų teikimas labiausiai atitiktų kliento interesus, atsižvelgiant į paslaugų rūšį, laikytis nusistovėjusios praktikos ir atitinkamos profesijos standartų, neteikti paslaugų, jeigu kliento nurodymai prieštarauja įstatymams, nusistovėjusioms profesinės veiklos ir etikos taisyklėms, standartams, sutarties sąlygoms ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-981/2003; 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-564/2012).
15. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra ginčo dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (Sutarties sąlygos dėl reagavimo laiko pažeidimo) ir padarytos žalos fakto, bylos nagrinėjimo apimtį apibrėžia priežastinio ryšio tarp atsakovės pripažįstamo Sutarties pažeidimo pavėluotai atvykstant į įvykio vietą ir padarytos žalos nustatymo klausimas.
16. CK 6.247 straipsnyje pateikiama priežastinio ryšio samprata – atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę, tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta lankstaus priežastinio ryšio samprata. Priežastinio ryšio lankstus taikymas atitinka civilinės atsakomybės tikslą kompensuoti padarytus nuostolius, kurių atsiradimas yra susijęs su veikimu ar neveikimu, dėl kurio šie nuostoliai atsirado. Teismas turi vertinti visas aplinkybes ir žalos atsiradimo priežastis, jog nustatytų pakankamą neteisėtų veiksmų ir atsiradusių padarinių ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2013). Priežastinis skolininko elgesio ir nuostolių ryšys reiškia, kad skolininko veiksmai (neveikimas) buvo atlikti anksčiau, nei atsirado nuostolių, o atsiradę nuostoliai yra skolininko elgesio rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2009). Gali būti atlyginami tik tie nuostoliai, kurie pagal tų nuostolių, taip pat civilinės atsakomybės prigimtį yra prievolę pažeidusio asmens veiksmų ar neveikimo padarinys, t. y. kurių atsiradimo konkrečiu atveju pakankama priežastis buvo būtent šio asmens elgesys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006). Priežastinio ryšio nebuvimas visais atvejais atleidžia asmenį nuo pareigos atlyginti žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2006).
17. Atsižvelgiant į tai, atmestini kaip teisinio reguliavimo ir formuojamos teismų praktikos neatitinkantys ieškovės teiginiai, kad nėra aktualu, per kiek laiko pasišalino iš objekto vagys, nes, ieškovės teigimu, atsakovės civilinei atsakomybei atsirasti užtenka to, jog atsakovė pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus (atvyko pavėlavusi ir nesustabdė vagystės). Nurodyti išaiškinimai patvirtina, kad atsakovės civilinei atsakomybei kilti nepakanka vien sutartinių įsipareigojimų pažeidimo fakto (neteisėtų veiksmų), tačiau būtina nustatyti ir priežastinį šių neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį, kaip savarankišką civilinės atsakomybės sąlygą. Minėta, priežastinio ryšio nebuvimas visais atvejais atleidžia asmenį nuo pareigos atlyginti žalą.
18. Priežastinis ryšys gali būti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala atsiranda tiesiogiai. Jis gali būti netiesioginis, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadarytas neigiamas turtinis poveikis, bet sudarytos sąlygos žalai atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-764/2003; 2007 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2007). Civilinės atsakomybės pagrindu pripažįstamas ir netiesioginis priežastinis ryšys, reiškiantis, kad neteisėti veiksmai (neveikimas) nelėmė, bet pakankamu laipsniu turėjo įtakos žalos atsiradimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-614/2002; 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2007; 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2008). Svarstant, kokio laipsnio netiesioginis priežastinis ryšys yra pakankamas civilinei atsakomybei kilti, reikia atsižvelgti į tai, jog priežastinis ryšys laikomas civilinės atsakomybės sąlyga tada, kai nustatoma, kad kilusi žala yra neteisėtų veiksmų rezultatas. Tai reiškia, kad neteisėti veiksmai nelėmė, bet pakankamu laipsniu paveikė žalos atsiradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-614/2002). Be to, pagal CK 6.247 straipsnį nereikalaujama, kad skolininko elgesys būtų vienintelė nuostolių atsiradimo priežastis; priežastiniam ryšiui konstatuoti pakanka įrodyti, kad skolininko elgesys yra pakankama nuostolių atsiradimo priežastis, nors ir ne vienintelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2007). Priežastinio ryšio kaip civilinės atsakomybės sąlygos nustatymas kartu reiškia teismo diskreciją svarstyti apie civilinės atsakomybės ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2013).
19. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima išskirti į du etapus. Pirma, naudojant conditio sine qua non testą (ekvivalentinio priežastinio ryšio teorija), nustatomas faktinis priežastinis ryšys. Šiame etape sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo (neveikimo). Antra, nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisine prasme nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (neveikimo). Nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą. Taip pat svarbi yra atsakomybės prigimtis ir įprasta gyvenimiška rizika. Taigi tam, kad būtų konstatuotas priežastinio ryšio buvimas ar nebuvimas, būtina visapusiškai analizuoti atsakovo veiksmus ir bylos faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2005; 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007; 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010; 2010 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2010; 2013 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2013; kt.).
20. Atliekant nurodytą visapusišką atsakovo veiksmų ir bylos faktinių aplinkybių analizę ir nustatant, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų neteisėto veiksmo (neveikimo), reikšmingos įrodymų vertinimo taisyklės. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; kt.). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008). Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017; 2019 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-611/2019). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta ir tai, jog bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas, tačiau svarbu, kad viena ar kita prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, ir atitinkamai būtų pagrįsta, kad priešingos prielaidos tikimybė yra mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2006; 2007 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2007; 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008; 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2009; 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017, 2017 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-916/2017, kt.).
21. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl priežastinio atsakovės padaryto Sutarties pažeidimo ir atsiradusios žalos ryšio, esminiu klausimu tampa aplinkybė – ar tai, kad atsakovės darbuotojai į įvykio vietą atvyko pavėlavę 6 minutėmis, kokiu nors laipsniu prisidėjo prie žalos atsiradimo. Šiame kontekste reikšmingi du laiko momentai: žalos atsiradimas ir atsakovės Sutarties pažeidimas. Atsakovė įsipareigojimus dėl reagavimo laiko pagal Sutartį pažeidė 20.50 val., t. y. tada, kai neatvyko per 10 minučių nuo apsaugos sistemos signalo gavimo. Sprendžiant, ar šis pavėlavimas yra priežastiniu ryšiu susijęs su padaryta žala, vertintina, ar situacija būtų kitokia, jei atsakovė nebūtų pažeidusi Sutarties ir į įvykio vietą atvykusi 20.50 val. Šiame kontekste reikšmingi įrodymai, patvirtinantys nusikaltimo padarymo eigą.
22. Iš pateiktos 2018 m. lapkričio 2 d. UAB ,,Apsaugos komanda“ signalizacijos signalų išklotinės matyti, kad gyvenamajame name, (duomenys neskelbtini), apsaugos signalizacijos aliarmas įsijungė 20.40 val. 20.41 val. atliktas įrašas apie į įvykio vietą išsiųstą patrulių ekipažą. 20.44 val. signalizacijos aliarmo davikliai atsistatė. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovės darbuotojai į įvykio vietą atvyko 20.57 val. Teismo posėdžio metu kaip liudytojas apklaustas specialių žinių turintis UAB ,,Apsaugos komanda“ inžinierius R. S. paaiškino šios išklotinės įrašus, nurodydamas, jog pagal juos matyti, kad 20.40 val. suteikęs aliarmo signalas 20.44 val. atsistatė ir daugiau aktualiu laikotarpiu (iki 20.57 val.) nebesuveikė. Tai reiškia, kad gyvenamajame name nebuvo judesio, į kurį davikliai būtų reagavę, t. y. pagal daviklių atsistatymą netiesiogiai galima spręsti, jog pašalinis asmuo gyvenamajame name išbuvo ne ilgiau 4 minučių. Liudytojas nurodė, jog tuo atveju, jei patalpose būtų fiksuojamas judesys, signalizacijos davikliai nebūtų atsistatę, būtų suveikę iš naujo.
23. Taip pat į bylą pateikta nurodytą signalizacijos signalų išklotinę detalizuojanti UAB ,,Elsista“ parengta ginčo gyvenamajame name įrengtos signalizacijos vidinės atminties patvirtinta autentiška 2018 m. lapkričio 2 d. išklotinė. Šią išklotinę pateikusi UAB ,,Elsista“ 2021 m. rugpjūčio 9 d. rašte paaiškino, kad užfiksuotas laikas skiriasi nuo UAB ,,Apsaugos komanda“ apibendrintoje išklotinėje fiksuoto laiko, nes centralėje laikas nustatomas rankiniu būdu, nėra sinchronizuojamas su jokiais išoriniais įrenginiais, todėl, einant metams, atsiranda kelių minučių paklaida. Iš šios išklotinės matyti, jog joje detalizuojamas atskirų ginčo gyvenamajame name įmontuotų judesio daviklių suveikimo momentas, kuris apibendrintai pateikiamas UAB ,,Apsaugos komanda“ išklotinėje. Iš šios UAB ,,Elsista“ išklotinės matyti, kad 21.45 val. fiksuotas zonos 004 judesio daviklio suveikimas, po to – zonų 006, 002, 003 judesio daviklių suveikimas, 21.46 val. – judesio daviklių zonose 008, 007 suveikimas, 21.48 val. – daviklių zonose 001, 009 suveikimas. 21.49 val. fiksuotas daviklių zonose 001, 002, 003, 004, 006, 007, 008, 009 aliarmo atsistatymas. Kaip liudytojas teismo posėdyje apklaustas UAB ,,Elsista“ technikos direktorius R. B. paaiškino UAB ,,Elsista“ gautų signalizacijos signalų išrašo įrašus ir nurodė, kad minėti signalų parodymai leidžia teigti, kad apie 4 minutes buvo fiksuotas judėjimas daviklių judesių zonose, o po to davikliai atsistatė į budėjimo rėžimą ir jokio judesio patalpose nebefiksavo. Liudytojas patvirtino, kad sistemoje signalų gedimų nėra, o tuo atveju, jei patalpose būtų vaikščiojama, davikliai ištisai fiksuotų judesį ir zonos aliarmas neatsistatytų, t. y. davikliai suveiktų ir vis iš naujo siųstų signalą. Tai, kad 21.49 val. davikliai atsistatė, reiškia, jog viduje niekas nejudėjo (patalpose su judesio davikliais nieko nebuvo). Iš daviklių signalų parodymų galima spręsti, kad nuo 20.49 val. patalpose žmonių nebebuvo. Liudytojo teigimu, šią aplinkybę, jog patalpose nebebuvo fiksuojamas joks judėjimas, patvirtina ir vėlesnis įrašas apie tai, kad nuotoliu per programėlę telefonu buvo prisijungta prie sistemos, o vėliau ji vėl įjungta, nes sistema nebūtų leidusi per nuotolį jos aktyvuoti, jei viduje patalpose būtų fiksuojamas judėjimas (būtų žmonių) – fiksuojant judesį viduje, nuotoliu sistemos įjungti neįmanoma. Liudytojas taip pat paaiškino, kad išrašas patvirtina, jog, davikliams atsistačius, 21.53 val. prie sistemos buvo prisijungta nuotoliu įvedant savininko kodą, toks prisijungimas galimas tik iš savininko telefono, jokia saugos tarnyba (taigi, ir atsakovė) negali išjungti signalizacijos prisijungusi per nuotolį, tai gali atlikti tik savininkas iš savo telefono, žinodamas kodą.
24. Teismo vertinimu, šie pateikti įrodymai – išrašai iš signalizacijos sistemos ir liudytojų parodymai – leidžia konstatuoti, kad labiau tikėtina yra tai, jog asmenys, įsilaužę į ginčo gyvenamąjį namą, jame užtruko apie 4 minutes, nes name įmontuotos signalizacijos sistemos judesio davikliai po 4 minučių nuo suveikimo atsistatė į budėjimo režimą ir judesių patalpose daugiau nefiksavo (CPK 185 straipsnis). Taigi, draudėjo turtą apgadinę ir pavogę asmenys iš ginčo pastato pasišalino per 4 minutes nuo įsilaužimo. Šios aplinkybės patvirtina atsakovės teiginius, kad įvykdyta ,,žaibiška vagystė“. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų abejoti name įmontuotos signalizacijos sistemos daviklių parodymais – byloje nėra duomenų, kad sistema būtų sugedusi ar netiksli. Tuo labiau, jog matyti, kad abiejų išklotinių duomenys nuoseklūs bei atitinka vieni kitus. Be to, detalizuotos išklotinės duomenys atspindi ne tik patekimą į namą, tačiau ir judėjimą jo erdvėse, dėl kurio suveikdavo zonų judesio davikliai paeiliui. Nors iš dalies galima būtų sutikti su ieškovės atstovo teiginiais, kad daviklis, sumontuotas ant terasos lango, išdaužus šį langą galėjo nebeveikti tinkamai, tačiau, kaip matyti, name yra įmontuota daugiau daviklių, kurie veikė ir atsistatė, nes judesio nebefiksavo. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo abejoti aplinkybe, jog asmenys iš namo pasišalino per 4 minutes. Dėl to atsakovės darbuotojų atvykimas per Sutartyje nustatytą 10 minučių reagavimo laiką nebūtų užkirtęs kelio ,,žaibišką vagystę“ padariusiems asmenims su pagrobtu turtu pasišalinti iš gyvenamojo namo.
25. Teismas atmeta kaip pateiktų išklotinių ir liudytojų paaiškinimų apie signalizacijos veikimą neatitinkančius ir niekuo nepagrįstus ieškovės atstovo teiginius, jog signalizacijos jutikliai galėjo atsistatyti į budėjimo režimą dėl kitų priežasčių, vagiui dar esant pastato viduje. Ieškovė šiuos teiginius grindžia Sutarties 3.1.4 punktu, kuriame įtvirtinta, jog „šalys susitaria, kad jei buvo gautas pavienis signalizacijos aliarminis signalas ir signalizacijos sistema atsistatė į normalų budėjimo režimą, ir nėra išorinių objekto perimetro pažeidimų, tai laikoma, kad objektui pavojus negresia“. Akivaizdu, jog ši Sutarties nuostata skirta tiems atvejams, kai suveikia pavienis daviklis ir jis atsistato. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju buvo fiksuotas ne pavienio daviklio suveikimas. Byloje nėra duomenų, kad sistema būtų sugedusi ar veikusi netinkamai, todėl nėra jokio pagrindo abejoti, jog davikliai atsistatė dėl to, kad nebefiksavo patalpose judesio (nors prieš tai toks judėjimas patalpomis fiksuotas).
26. Nurodytos bylos medžiaga grįstos išvados, kad, labiau tikėtinai, vagys iš gyvenamojo namo su pavogtu turtu pasišalino per 4 minutes, nepaneigia ieškovės teiginiai, jog pavogti juvelyriniai dirbiniai, laikrodžiai ir rankinė yra brangus turtas, todėl jie nesimėto kur papuola, o buvo padėti saugioje vietoje, todėl juos rasti užima nemažai laiko, nes namas, kuriame buvo įvykdyta vagystė, yra didelis ir per 4 minutes surasti pavogtus daiktus svetimam žmogui yra neįmanoma. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kaip buvo saugomi ar kur laikomi pavogti daiktai. Nėra duomenų apie tai, jog buvo būtina išlaužti seifą ar pan. Dėl to ieškovės teiginiai vertintini kaip hipotetiniai spėjimai, kurie nepagrįsti jokia įrodomąja medžiaga ir nepaneigia techninėmis priemonėmis fiksuotos aplinkybės, kad po 4 minučių nuo įsilaužimo patalpose judesys nebefiksuotas.
27. Ieškovė teiginius dėl Sutarties pažeidimo iš atsakovės pusės ir padarytos žalos priežastinio ryšio grindė nurodydama, jog turtą pagrobusiems asmenims reikėjo ne tik pasišalinti iš namo, tačiau ir iš namo kiemo – tam reikėjo perlipti tvorą, sėsti į automobilį ir pan., todėl, ieškovės teigimu, laiku atvykę atsakovės darbuotojai būtų galėję užkardyti žalos atsiradimą. Teismas kritiškai vertina šiuos ieškovės teiginius, kaip grindžiamus vien bendro pobūdžio prielaidomis, tačiau nepagrįstais jokia realia medžiaga, leidžiančia tikėtinu pripažinti tai, jog vagystę padarę asmenys būtų turėję priežasčių užtrukti namo prieigose. Kaip matyti, turtui iš namo pagrobti asmenims užteko 4 minučių. Kaip pagrįstai nurodo atsakovė, pagrobtas turtas – brangus, bet smulkus: juvelyriniai dirbiniai, rankiniai laikrodžiai ir rankinė. Akivaizdu, kad tokiam turtui nešti, slėpti, krauti į automobilį ar pan., nereikalingas nei laikas, nei ypatingos pastangos, jo transportavimas nestabdo ir neapsunkina judėjimo. Atsižvelgiant į tai, pripažintina labiau tikėtinu tai, kad per 4 minutes iš namo pasišalinusiems asmenims likusios 6 minutės buvo pakankamos pasišalinti nuo ginčo namo tiek, jog atsakovės darbuotojų atvykimas į įvykio vietą per 10 minučių reagavimo laiką nebūtų leidęs išvengti žalos. Ir priešingai, atsakovės sutartinių prievolių pažeidimas – pavėlavimas atvykti į įvykio vietą 6 minutes – nelėmė ir jokių laipsniu nepaveikė žalos atsiradimo. Dėl to nėra pagrindo nustatyti esant tiesioginį ar netiesioginį faktinį priežastinį atsakovės sutartinės prievolės dėl reagavimo laiko pažeidimo ryšį su atsiradusia žala. Konstatuotina, kad žala atsirado anksčiau, nei atsakovė pažeidė savo prievolę pagal Sutartį atvykti per 10 minučių nuo signalo gavimo.
28. Kita aplinkybė, kuria ieškovė grindė ieškinio reikalavimą ir atsakovės sutartinių prievolių pažeidimą, yra tai, kad, ieškovės teigimu, atsakovė neužkirto kelio vagystei, nors pagal Sutartį buvo įsipareigojusi tą padaryti (Sutarties 3.1.2 punktas). Teismo vertinimu, ieškovė netiksliai aiškina Sutarties nuostatas, nes pagal nurodytą Sutarties 3.1.2 punktą atsakovė buvo įsipareigojusi, kad jos darbuotojas, atvykęs į įvykio vietą, pagal galimybes apžiūrės objektą iš išorės ir imsis priemonių nutraukti akivaizdų neteisėtą pavojingą kėsinimąsi į objektą (jei toks yra). Šiuo atveju, minėta, bylos medžiaga leidžia pripažinti labiau tikėtinu tai, kad vagystę vykdę asmenys iš pastato buvo pasišalinę jau po 4 minučių nuo signalo. Byloje nėra jokių prielaidų laikyti pagrįstais ieškovės pamąstymus apie tai, jog asmenims, pagrobusiems lengvą ir smulkų turtą, būtų reikėję gaišti namo prieigose (CPK 178 straipsnis). Dėl to nėra jokių prielaidų manyti, jog atsakovės darbuotojams atvykus į įvykio vietą per Sutartyje nustatytą 10 minučių reagavimo laiką, būtų galimybė nutraukti akivaizdų pavojingą kėsinimąsi į objektą. Pažymėtina, kad, kaip pagrįstai teismo posėdžio metu nurodė atsakovės atstovas, apsaugos darbuotojų įgaliojimai užkardant nusikalstamas veikas yra riboti ir apibrėžti Lietuvos Respublikos asmens ir turto apsaugos įstatymo 5 straipsnyje, pagal kurį apsaugos darbuotojai turi teisę sulaikyti įtariamą teisės pažeidėją, užkluptą darant administracinį nusižengimą ar nusikalstamą veiką, susijusią su saugomu objektu arba asmeniu, ar tuoj po to, tačiau šios teisės neapima jų teisęs veikti už objekto ribų, jo prieigose, stabdyti už namo teritorijos esančių asmenų ar tuo labiau automobilių. Taigi, darytina išvada, kad apsaugos darbuotojų įgaliojimai apima galimus veiksmus tuo atveju, jei kėsinimasis yra akivaizdus ir pažeidėjas užklumpamas tiesiogiai kėsinimosi proceso metu. Tuo tarpu tolesni veiksmai, siekiant nustatyti ar sulaikyti iš saugomo objekto pasišalinusį asmenį, nesant itin akivaizdžių požymių, nepatenka į galimus atlikti veiksmus. Ieškovės teiginiai, jog neaktualu per kiek laiko pasišalino iš objekto vagys, nes, ieškovės teigimu, atsakovės civilinei atsakomybei atsirasti užtenka to, jog atsakovė pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus, t. y. nesustabdė vagystės, nepagrįstai išplečia atsakovės civilinės atsakomybės ribas, nes vagystės rizika negali būti tokiu būdu savaime perkeliama apsaugos tarnybai – tokiu atveju būtų sukuriama situacija, kai vien apsaugos sutarties sudarymo faktas lemia saugos tarnybos atsakomybę.
29. Esant tokioms nustatytoms faktinėms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju žala, atsiradusi per 4 minutes įsilaužus į gyvenamąjį namą ir pagrobus turto, būtų buvusi padaryta nepaisant atsakovės Sutartimi prisiimto įsipareigojimo dėl reagavimo laiko per 10 minučių tinkamo įvykdymo. Dėl to tarp atsakovės sutartinės prievolės pažeidimo pavėluojant atvykti į įvykio vietą ir draudėjui kilusios žalos nėra priežastinio ryšio. Nenustačius vienos iš būtinų sąlygų atsakovės civilinei atsakomybei kilti, ieškinys dėl žalos atlyginimo subrogacijos tvarka, atmestinas. ??? ???
30. Šios išvados nepaneigia ieškovės nurodomas teismų praktikos pavyzdys – Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-716-796/2018. Teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo priimti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, kad nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (iš anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-186/2009; 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118-219/2015; 2021 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-150-313/2021; kt.).
31. Iš ieškovės nurodytos Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-716-796/2018 matyti, kad nurodytoje byloje, sprendžiant klausimą dėl apsaugos tarnybos civilinės atsakomybės, buvo nustatyta, jog saugos tarnyba pažeidė sutartinius įsipareigojimus dėl atvykimo į objektą trukmės, atidžios objekto apžiūros, jo išorinio perimetro pažeidimo požymių patikrinimo, taip pat neveikė pakankamai atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Buvo atsižvelgta į tai, kad saugos tarnybos darbuotojai tinkamai neapžiūrėjo objekto; byloje nustatyta, jog atvykęs saugos tarnybos darbuotojas įsilaužimo požymių nenustatė, o jie buvo pastebėti tik atvykus į darbą saugoto objekto darbuotojams. Teismas įvertino duomenis, kad saugos tarnyba pažeidė sutartinius įsipareigojimus dėl atvykimo į objektą trukmės, atidžios objekto apžiūros, jo išorinio perimetro pažeidimo požymių patikrinimo, duomenis, kad atvykta ne prie saugomų ieškovės patalpų, bylos medžiagą apie skambučių ieškovės atsakingiems asmenims skaičių ir ekipažo išvykimo nuo objekto laiką, taip pat tai, kad atsakovė, kaip profesionali verslininkė, žinodama jos turimų ir saugomų su įvykiu susijusių duomenų reikšmę, jų neišsaugojo. Dėl to teismas pripažino didelį atsakovės neatsargumą, kuris pasireiškė neprotingu arba išskirtiniu rūpestingumo nebuvimu, kai asmuo nėra tiek rūpestingas, kiek akivaizdžiai būtina esamomis aplinkybėmis. Atsižvelgiant į tai, kad po signalizacijos suveikimo atliktuose saugos tarnybos darbuotojų veiksmuose nustatyti sutartinių įsipareigojimų pažeidimai, nesant duomenų, jog įsilaužimas į patalpas įvykdytas kitu metu, nei suveikė davikliai ir signalizacija, teismas sprendė, kad atsakovės neteisėti veiksmai yra susiję priežastiniu ryšiu su įvykiu ir ieškovei dėl to atsiradusia žala (nuostoliais).
32. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad atsakovė būtų sistemiškai veikusi nerūpestingai, neatidžiai, prieš kliento interesus. Kaip matyti iš bylos medžiagos, šiuo atveju 6 minučių pavėlavimas atvykti į įvykio vietą buvo vienintelis atsakovės padarytas Sutarties pažeidimas. Visus kitus įsipareigojimus, įtvirtintus Sutarties 3.1 punkte, atsakovė vykdė tinkamai – užtikrino, kad atvykęs darbuotojas apžiūrėtų objektą, jos darbuotojas pastebėjo įsilaužimo požymius, fiksavo juos, parnešė apie įvykį klientui ir policijai, budėjo prie objekto ir kt. Atsakovės darbuotojams tinkamai apžiūrėjus objektą ir fiksavus įsilaužimo požymius, skirtingai nei nurodytoje kitoje byloje, buvo galima konkrečiai identifikuoti vagystės laiką, įvertinti jos eigą ir trukmę. Ieškovė priešingai neįrodė (CPK 178 straipsnis). Dėl to nėra pagrindo pripažinti, kad sutaptų šios bylos ir Klaipėdos apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2A-716-796/2018 faktinės aplinkybės.
33. Atmetus pagrindinį reikalavimą dėl žalos atlyginimo priteisimo subrogacijos tvarka, atmestini ir išvestiniai ieškinio reikalavimai dėl palūkanų priteisimo.
34. Nenustačius būtinųjų sąlygų atsakovės civilinei atsakomybei kilti, klausimas dėl prašomo priteisti žalos atlyginimo dydžio pagrįstumo netenka teisinės reikšmės. Vis dėlto, pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl laikrodžių priskyrimo brangenybių kategorijai (tokiu atveju pagal Sutarties 6.3 punktą būtų ribojama atsakovės civilinės atsakomybės už nuostolius už šį turtą dydis). Iš Sutarties 6.3 punkto matyti, kad šalys susitarė, jog bet kuriuo atveju atsakovės sutartinės civilinės atsakomybės už nuostolius (žalą) kliento patirtus dėl pinigų, brangenybių (brangakmenių ir tauriųjų metalų, gaminių ir jų, taip pat jų laužo bei atliekų), kilnojamųjų kultūros vertybių ir antikvarinių daiktų praradimo, dydis ribojamas 20 000 Lt. Pagal Sutarties 6.2 punktą, atsakovės sutartinės civilinės atsakomybės dydis ribojamas Sutarties priede – Paraiškoje – sutarta suma, o Paraiškos 5 punkte šalys įtvirtino, kad atsakovės civilinė atsakomybė už kliento nuostolius, patirtus dėl bet kokio turto, išskyrus pinigus, brangenybes (brangakmenius ir tauriuosius metalus, gaminius iš jų, taip pat jų laužą bei atliekas), kilnojamąsias kultūros vertybes ir antikvarinius daiktus, praradimo, ribojama 50 000 Lt suma. Taigi, Sutartyje yra paaiškinta brangenybių sąvoka – tai brangakmeniai ir taurieji metalai, gaminiai iš jų, taip pat jų laužas bei atliekos. Kaip matyti, laikrodžiai nėra įtraukti į šią kategoriją. Atsakovė nepateikė įrodymų, jog nagrinėjamu atveju pavogti laikrodžiai turėtų būti pripažinti gaminiais iš brangakmenių ir tauriųjų metalų (CPK 178 straipsnis). Iš ieškovės pateikto subrogacinio reikalavimo dydžio apskaičiavimo paaiškinimo matyti, kad iš prašomos priteisti sumos yra atimta juvelyrinių dirbinių vertė. Įvertinus nurodytą, nėra pagrindo laikyti, jog prašoma priteisti suma viršytų Sutarties 6.2 punkte nustatytą atsakovės atsakomybės ribą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
35. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškinys yra atmestas, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, o atsakovei iš ieškovės priteistinas bylinėjimosi išlaidų už teisinę pagalbą byloje atlyginimas (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).
36. Atsakovė pateikė prašymą atlyginti 1 815 Eur išlaidų teisinei pagalbai, pateikė tokias išlaidas patvirtinančius dokumentus ir patvirtinimą apie šių išlaidų apmokėjimą (DOK-198774). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio. Nustatant priteistino užmokesčio dydį, atsižvelgtina į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, atsakovės atstovo rengtų procesinių dokumentų skaičių, dalyvavimą teismo posėdyje, konstatuoja, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos atitinka nurodytose Rekomendacijose nustatytus dydžius, teisingumo, protingumo bei proporcingumo reikalavimus. Dėl to šių išlaidų atlyginimas priteistinas atsakovei iš ieškovės.
37. Trečiasis asmuo duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.
38. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (5,32 Eur) viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytą minimalią valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur), iš ieškovės valstybei priteistina 5,32 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 92, 96 straipsniai).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
atmesti ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Apsaugos komanda“ dėl žalos atlyginimo subrogacijos tvarka.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Apsaugos komanda“ (j. a. k. 122668722) iš ieškovės akcinės bendrovės ,,Lietuvos draudimas“ (j. a. k. 110051834) 1 815 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Priteisti valstybei iš ieškovės akcinės bendrovės ,,Lietuvos draudimas“ (j. a. k. 110051834) 5,32 Eur (penkis eurus 32 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Nurodyta suma mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752), įmokos kodas 5660. Dokumentus, patvirtinančius sumokėjimą, būtina pristatyti Vilniaus miesto apylinkės teismui (raštinei).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Rūta Latvelė