Administracinė byla Nr. AS-429-858/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05515-2013-5

Procesinio sprendimo kategorija 59

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2015 m. gegužės 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Anatolijaus Baranovo ir Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. N. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos, (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui prašymą (b. 1. 69-70) dėl bylinėjimosi išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimo, kuriame prašė priteisti patirtas 5 670 Lt dydžio išlaidas.

Pareiškėja L. N. atsiliepimu į atsakovo atstovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (b. l. 114-117) prašė jį palikti nenagrinėtą. Paaiškino, kad atsakovo atstovo prašymas, paduotas teismui kartu su atsiliepimu į skundą, yra nepagrįstas patirtas išlaidas patvirtinančiais dokumentais, o 2014 m. spalio 6 d. prašymas paduotas neįsiteisėjus teismo sprendimui, todėl prašymai atlyginti bylinėjimosi išlaidas neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 45 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir tuo pagrindu paliktini nenagrinėti. Nurodė, kad atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, įvykusių dviejų teismo posėdžių trukmę, skundo apimtį, taip pat į tai, kad Tarnybos atstovė advokatė A. J. – S. dalyvavo nagrinėjant su šia byla susijusią administracinę bylą I-1368-208/2013, prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suma yra nepagrįstai didelė, o atsakovo atstovo prašymas nėra tinkamai pagrįstas.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. gruodžio 30 d. nutartimi (b. l. 121-123) atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos, prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkino iš dalies – priteisė atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos, iš pareiškėjos L. N. 3 200 Lt (926, 78 €) bylinėjimosi išlaidų.

Teismas rėmėsi ABTĮ 44 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 98 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).

Nustatė, kad Tarnybai Vilniaus apygardos administracinio teismo posėdyje, įvykusiame 2014 m. birželio 10 d., atstovavo ir atsiliepimą į pareiškėjos L. N. skundą parengė advokatų kontoros „Zabiela, Zabielaitė ir partneriai“ advokatė A. J. – S.pagal 2013 m. lapkričio 11 d. sudarytą atstovavimo sutartį Nr. AJS72, o teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. posėdyje Tarnybos interesus atstovavo advokatų kontoros „Zabiela, Zabielaitė ir partneriai“ advokatė J. K. pagal 2014 m. rugpjūčio 21 d. sudarytą atstovavimo sutartį Nr. AJK12. Byloje pateiktos PVM sąskaitos – faktūros ADZ Nr. 0500777, ADZ Nr. 0500824, ADZ Nr. 0500840, 2013 m. gruodžio 13 d., 2014 m. liepos 1 d., 2014 m. spalio 3 d. mokėjimo nurodymai ir ataskaitos apie suteiktas teisines paslaugas patvirtina, kad atsakovo atstovas už jam suteiktas teisines paslaugas atsiskaitė – iš viso advokatų kontorai „Zabiela, Zabielaitė ir partneriai“ sumokėjo 5 670, 00 Lt su PVM.

Nurodė, jog, vadovaujantis Rekomendacijų 8.2 punktu, maksimali galima priteisti už atsiliepimo į skundą parengimą suma yra 3 000 Lt (1 000 x 3) (atsiliepimo į skundą parengimo metu nustatyta 1 000, 00 Lt dydžio MMA). 

Pagal Rekomendacijų 8.18 punktą, už vieną atstovavimo valandą teisme taikytinas koeficientas – 0,15. Rekomendacijų 9 punktas numato, kad atstovavimo laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas. Jeigu teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama su minutėmis, ji apvalinama, laiką iki 30 minučių atmetant, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Teismas nustatė, kad 2014 m. birželio 10 d. vykęs teismo posėdis, kuriame dalyvavo Tarnybos atstovė advokatė A. J. – Sungailienė, truko 13 min., o teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. posėdis, kuriame dalyvavo Tarnybos atstovė advokatė J. K., truko 1 val. 24 min., todėl, remiantis Rekomendacijų 9 punkto nuostatomis, bendra teismo posėdžio trukmė sudaro 1 val. ir 37 min. ir ji apvalinama iki 2 val., o maksimali galima priteisti už šį laiką suma sudaro 300 Lt (150 Lt x 2). Pažymėjo, jog Rekomendacijose nėra numatyta priteistino užmokesčio dydžio apskaičiavimo tvarka už tokias atsakovo atstovui advokatų suteiktas teisines paslaugas, kaip pasirengimą bylos nagrinėjimui bei susipažinimą su bylos medžiaga teisme, todėl šiuo atveju turi būti taikomas Rekomendacijų 10 punktas, nustatantis, kad už advokato teisinių paslaugų, nenumatytų šiose rekomendacijose, teikimą, priteistino užmokesčio dydis nustatomas kaip už analogiškas teisines paslaugas, numatytas šiose rekomendacijose. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, susipažinimas su bylos medžiaga teisme, medžiagos rengimas ekspertui, pasirengimas teismo posėdžiui ir pan., traktuojami kaip atstovavimo klientui teismo posėdyje sudedamieji elementai ir gali būti atlyginami pagal Rekomendacijų 8.18 punktą (2012 m. sausio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-29/2012, 2012 m. birželio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1245/2012). Todėl, vadovaudamasis Rekomendacijų 8. 18, 10 punktais, teismas sprendė, kad šiuo atveju už 9 val. (0,75 val. + 4,25 val. + 4 val.) susipažinimo su bylos medžiaga teisme ir pasirengimą teismo posėdžiams atsakovo atstovui priteistinas užmokesčio dydis skaičiuotinas taikant Rekomendacijų 8.18 punkte nustatytą koeficientą ir už šias teisines paslaugas maksimali priteistina suma yra 1 350 Lt (150x9). Taigi bendra Tarnybos prašoma priteisti už jos interesų atstovavimą teismo posėdžių metu ir pasirengimo bylos nagrinėjimui suma – 3105 Lt (5 670 – 2 565) viršija Rekomendacijų 8.18 punkte nustatytus maksimalius leistinus dydžius, kurie šiuo atveju yra 1 650 Lt (300 +1 350).

Teismas, atsižvelgęs į tai, kad administracinė byla teisės aiškinimo ir taikymo atveju nėra labai sudėtinga, byloje buvo sprendžiamas tik teisės normų taikymo klausimas ir nebuvo iškilusi teisės normų konkurencijos, teisės spragų šalinimo problema, byla nėra didelės apimties, darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių kriterijų, kuriais remiantis galima būtų nustatyti maksimalius atlygintinus dydžius. Todėl šiuo atveju atsiliepimo į skundą parengimui taikė koeficientą 2 MMA ir, remdamasis Rekomendacijų 8.2 punktu, Tarnybos naudai priteisė 2 000 Lt už atsiliepimo į skundą parengimą, o už atsakovo atstovo interesų atstovavimą teismo posėdžių metu ir už pasirengimą bylos nagrinėjimui ir susipažinimą su bylos medžiaga teisme atsakovo atstovui priteisė 1 200 Lt sumą. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, bendrą atsakovo atstovo prašomą priteisti sumą mažino iki 3 200 Lt sumos.

III.

Pareiškėja L. N. atskiruoju skundu (b. l. 137-140) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutartį, sumažinti priteistas bylinėjimosi išlaidas.

Atskirajame skunde nurodoma, jog, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, byla nebuvo sudėtinga nei teisine, nei faktine prasme, visos esminės aplinkybės buvo nustatytos ir išnagrinėtos administracinėje byloje I-1368-208/2013, todėl priteistos sumos yra nepagrįstai didelės.

Pirmosios instancijos teismas, sręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, neatsižvelgė į pareiškėjos socialinę padėtį (pareiškėja yra vieniša mama, auginanti mažametį vaiką).

Pabrėžė, kad atvejai, kai valstybės institucijas, turinčias savo teisės departamentus ir kvalifikuotus juristus, administracinėse bylose atstovauja samdomos advokatų firmos, yra išskirtiniai.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos, atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė šį prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamu atveju ginčas kyla dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutarties, kuria atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos, prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkintas iš dalies, teisėtumo ir pagrįstumo.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 44 straipsnio 6 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Proceso šalys savo interesus teisme gina pačios arba per atstovus (ABTĮ 49 str. 1 d.). Kiekviena administracinio proceso šalis turi galimybę pasirinkti, ar ji ves bylą pati, ar pasitelks atstovą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-330/2008. Administracinė jurisprudencija Nr. 4(14). P. 109-124). Administracinių bylų teisenos įstatymas neriboja viešojo administravimo subjekto, esančio bylos šalimi, galimybės būti atstovaujamam advokato. Ar yra poreikis pasitelkti bylai advokatus, priklauso kiekvienos proceso šalies, tarp jų ir viešojo administravimo subjekto, diskrecijai. Tačiau tai savaime nereiškia, kad kiekvienos šalies samdant advokatus patirtos išlaidos turi būti priteisiamos iš bylą pralaimėjusios kitos šalies. Kai administracinės bylos šalimi yra viešojo administravimo subjektai, bylinėjimasis būna susijęs su tais teisiniais santykiais, kuriuose atitinkamas subjektas atlieka viešąjį administravimą. Veikdamas specifinėje viešojo administravimo srityje, šis subjektas privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas (Viešojo administravimo įstatymo 11 str. 1 d.). Tuo tikslu jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai. Nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, tačiau iš principo šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių. Kita vertus, bylinėjimosi teisme veikla yra specifinė. Nereti atvejai, kai iškilus sudėtingam teisiniam klausimui viešojo administravimo subjekto vidiniai resursai yra nepakankami, todėl tik profesionalus teisinis atstovavimas (advokato dalyvavimas) sudaro sąlygas tinkamai apginti valstybės (savivaldybės) interesus teisme. Tuo tikslu Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo 51 straipsnio 6 dalis numato, kad „Atstovaujant valstybei, gali būti pasitelkiami advokatai (kiti teisininkai, bylos nagrinėjimo valstybėje turintys teisę teikti teisines paslaugas), jeigu byla yra sudėtinga, reikia specialių žinių, patyrimo, užsienio valstybių teisės žinių arba kitais atvejais, kai tai yra būtina tinkamam ir efektyviam valstybės interesų gynimui.“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143 – 375/2008).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija minėtoje byloje konstatavo, jog atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas. Tačiau administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką, į tai, ar pats pareiškėjas yra atstovaujamas advokato, į tai, ar bylos baigtis gali turėti platesnį poveikį ne tik byloje susiklosčiusiems, bet ir susijusiems teisiniams santykiams, o taip pat ir viešajam interesui. Nė vienas iš šių kriterijų neturi lemiamos reikšmės sprendžiant atstovavimo išlaidų viešojo administravimo subjektui priteisimo klausimą. Priešingai, bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti šių kriterijų visumą bei spręsti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti atstovavimo išlaidas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovo atstovas patyrė 5 670 Lt (1 642,15 Eur) bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro atsiliepimo į skundą surašymas, susipažinimas su bylos medžiaga teisme (0,75 val.), pasirengimas bylos nagrinėjimui teisme (4,25 val.) ir atsakovo atstovo atstovavimas teismo 2014 m. birželio 10 d. posėdyje (1 val.), pasirengimas bylos nagrinėjimui (2014 m. rugsėjo 2 d. teismo posėdžiui, 4 val.) ir atsakovo atstovo atstovavimas teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. posėdyje (1,50 val.) (b. l. 69-70). Vertinant atsakovo atstovo Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos vidinius administravimo pajėgumus, atsižvelgtina į tai, kad šis viešojo administravimo subjektas turi teisės departamentą, kuriam vadovauja vadovė ir jos pavaduotoja, ir kuriame veikia teisės taikymo skyrius su jame dirbančiais keturias darbuotojais. Vertinant bylos pobūdį, atsižvelgtina į tai, kad byloje keliama problematika nėra nauja. Pats atsakovas atstovas atsiliepime į skundą pripažįsta, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika analogiškose bylose buvo suformuota ir viešai prieinama (b. l. 22-27). Byloje nebuvo keliama nauja teisinė problematika, galinti turėti itin reikšmingos įtakos atsakovo atstovo administravimo funkcijų vykdymui arba viešajam interesui, taigi byla nebuvo sudėtinga.

Atsižvelgdama į šias aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad nei atsakovo atstovo vidaus administravimo struktūra, nei bylos pobūdis nesuteikė pagrindo jam pasitelkti advokatus atstovauti teisme, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino atsakovo prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas, dėl ko pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos, prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos L. N. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos, prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                         Laimė Baltrūnaitė

                                                                      Anatolijus Baranovas

                                                                      Irmantas Jarukaitis