Civilinė byla Nr. e2-2255-467/2019
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01251-2018-5
Procesinio sprendimo kategorija 2.4.4.5.5.; 3.2.4.8.2., 2.6.1.4.; 2.6.2.1. (s)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. gegužės 8 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėja Alma Urbanavičienė,
sekretoriaujant Rimutei Svirobovičienei,
dalyvaujant ieškovui R. V.,
ieškovo atstovui advokatui Zigmantui Benečiui,
atsakovo atstovams advokato padėjėjai Viktorijai Varnaitei ir advokato padėjėjui Jurgiui Šliogeriui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. V. ieškinį atsakovui Luminor Bank AS, veikiančiam per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, dėl atleidimo nuo dalies palūkanų mokėjimo ir prievolės dalies įvykdymo pripažinimo, dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimų ir išieškojimo nepagrįstumo, trečiasis asmuo - antstolė Virginija Meškauskienė.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė :
1. Ieškovas R. V. 2018 m. liepos 5 d. kreipėsi į Vilnius apygardos teismą su ieškiniu atsakovui Luminor Bank AS, Lietuvoje veikiančiam per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių (pradinis atsakovas - Luminor Bank AB), kurį patikslino 2018 m. liepos 16 d., ir prašo: kvalifikuoti (pripažinti) 2007-07-16 hipotekos lakšte Nr. 04/1/2007/0003278 esančią hipoteką jungtine hipoteka; atleisti ieškovą R. V. nuo 50 procentų palūkanų, nustatytų pagal 2007-08-23 skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartį, tokiu būdu jas sumažinant nuo 673 119,26 Lt (194 948,81 EUR) iki 97 850,45 EUR; pripažinti, kad ieškovas R. V. pagal 2007-06-18 kredito linijos sutartį Nr. K-2411-2007-243 2010-09-01 dienai grąžino 192 521,65 EUR kredito dalį. Pagal šį ieškinį užvesta civilinė byla Nr. e2-2255-467/2019.
2. Ieškovas R. V. 2018 m. liepos 9 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovui Luminor Bank AS, Lietuvoje veikiančiam per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, (pradinis atsakovas - Luminor Bank AB) ir prašo: kvalifikuoti (pripažinti) 2005-08-24 hipotekos lakšte Nr. 04/12005/0002896 ir jo 2007-05-15 priede Nr. 1 (pakeitimai) esančią hipoteką jungtine hipoteka; sumažinti 2014-02-07 vykdomajame įraše (notarinio registro Nr. 14-1020) palūkanas, nurodytas konkrečiu skaičiumi, nuo 375 626,51 Lt (108 788,96 EUR) iki 262 745,78 Lt (76 096,44 EUR); sumažinti 2014-02-07 vykdomajame įraše (notarinio registro Nr. 14-1020) nurodytą 9 proc. metinių palūkanų dydį iki 5 proc. metinių palūkanų dydžio, skaičiuojamų nuo 1 388 351,59 Lt negrąžinto kredito sumos nuo vykdomojo įrašo atlikimo dienos iki vykdomojo įrašo visiško įvykdymo (ieškinio pateikimo dienai mažintina suma yra 70 892,54 EUR); pakeisti Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro notarės Rasos Birutienės 2014-02-07 išduotą vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. 14-1020) dalyje dėl kompensuojamųjų ir procesinių palūkanų, nurodant, kad iš skolininko R. V. hipotekos kreditoriaus Luminor bank AB naudai išieškotinos 76 096,44 EUR palūkanos ir 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo 1 388 351,59 Lt (402 094,41 EUR) negrąžinto kredito sumos nuo vykdomojo įrašo atlikimo dienos iki vykdomojo įrašo visiško įvykdymo. Pagal šį ieškinį užvesta civilinė byla Nr. e2-4278-864/2018.
3. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės 2018 m. spalio 4 d. nutartimi civilinė byla Nr. e2-4278-864/2018 prijungta prie civilinės bylos Nr. e2-2255-467/2019.
4. Ieškovas ieškiniuose ir patikslintame ieškinyje nurodo, kad jis ir atsakovas AB DNB NORD bankas (kurio teisių perėmėjas yra Luminor Bank AB, vėliau - Luminor Bank AS, Lietuvoje veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių) 2007-06-18 sudarė kredito linijos sutartį Nr. K-2411-2007-243, pagal kurios specialiąją dalį atsakovas ieškovui suteikė 1 000 000 Lt kredito linijos limitą vartojimo reikmėms iki 2010-08-30. Kredito linijos sutarties specialiosios dalies 11.2 punkte šalys susitarė, kad suteikiamo kredito lėšos turi būti panaudotos tik susietų obligacijų įsigijimui, bet ne vėliau kaip iki 2007-08-30.
5. Prievolės įvykdymo užtikrinimui ieškovas hipotekos lakštu antriniu įkeitimu įkeitė nekilnojamąjį turtą – 16 vnt. žemės sklypų, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) kaimuose (9 punktas).
6. Taip pat ieškovas ir atsakovas 2007-08-23 sudarė skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartį, pagal kurią atsakovas ieškovui suteikė 1 332 252,10 EUR kreditą (1.2 punktas) 56 000 vnt. obligacijų apmokėjimui (1.6 punktas), o ieškovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka grąžinti atsakovui kreditą bei sumokėti 4,85 proc. dydžio palūkanas (1.3 punktas). Skolinimo obligacijų apmokėjimui sutarties 3.1 punkte numatyta, kad kreditas suteikiamas banko ir kliento priešpriešinių vienarūšių įsipareigojimų įskaitymo būdu, t.y. įskaitomas kliento įsipareigojimas apmokėti už pasirašomas obligacijas pagal obligacijų pasirašymo sutartį bei banko įsipareigojimas suteikti kreditą pagal šią sutartį. Įskaitymas įvykdomas bei kreditas laikomas suteiktu obligacijų pasirašymo sutartyje nurodytą obligacijų apmokėjimo dieną.
7. Ieškovas ir atsakovas 2007-08-23 sudarė obligacijų pasirašymo sutartį, pagal kurią ieškovas (investuotojas) įsipareigojo pasirašyti 56 000 vnt. obligacijų (1.6 punktas) bei sumokėti atsakovui (emitentui) 5 600 000 Lt bendrą obligacijų kainą (1.8 punktas), kurią gavo iš atsakovo pagal 2007-06-18 kredito linijos sutartį Nr. K-2411-2007-243 ir 2007-08-23 skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartį. Tokiu būdu atsakovas suteikė ieškovui 1 000 000 Lt kreditą pagal 2007-06-18 kredito linijos sutartį, taip pat suteikė ieškovui 1 332 252,10 EUR kreditą pagal 2007-08-23 skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartį ir visą šią bendrą kredito sumą – 5 600 000 Lt ieškovas panaudojo pasirašydamas ir apmokėdamas 56 000 vnt. obligacijų pagal 2007-08-23 obligacijų pasirašymo sutartį. Obligacijos nei žadėto, nei kitokio pelno neuždirbo, atsakovas, pasibaigus šių sutarčių terminui, išpirko 56 000 vnt. obligacijų už nominalią vertę (5 600 000 Lt), taip faktiškai susigrąžindamas paskolintas sumas, tačiau šias sumas paskirstė savo nuožiūra ir ieškovui liko pareiga mokėti palūkanas pagal šį rizikingą ir nepavykusį investavimo produktą. Liko nepadengta 673 119,26 Lt kredito suma ir 2012-10-05 dienai susikaupusios 136 671,67 Lt palūkanos bei 17 138,87 Lt delspinigiai.
8. Ieškovas pažymi, kad 2015 metais kreipėsi su ieškiniu atsakovui AB DNB bankui į Vilniaus miesto apylinkės teismą, kuriame, patikslinęs savo reikalavimą, prašė atleisti ieškovą nuo kredito, palūkanų ir delspinigių pagal 2007-06-18 kredito linijos sutartį Nr. K-2411-2007-243 mokėjimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-07-29 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-82-155/2016 iš dalies patenkino ieškovo ieškinį ir konstatavo, kad atsakovas, sudarydamas 2007-06-18 kredito linijos sutartį Nr. K-2411-2007-24 ir 2007-08-23 skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartį, tinkamai neatskleidė ieškovui siūlomo investavimo produkto rizikos laipsnio, įsigyjant obligacijas skolintomis lėšomis, už kurias įsipareigojama mokėti palūkanas, todėl atsakovas pažeidė prievolę ir dėl to teismas atleido ieškovą nuo 50 procentų palūkanų, nustatytų pagal 2007-06-18 kredito linijos sutartį Nr. K-2411-2007-24, mokėjimo. Vilniaus apygardos teismas 2017-02-17 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-563-275/2017 pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą ir pažymėjo, kad toje civilinėje byloje nebuvo nagrinėjamas reikalavimas dėl ieškovo atleidimo nuo palūkanų mokėjimo pagal 2007-08-23 skolinimo obligacijų apmokėjimo sutartį.
9. Ieškovas dabar paduotu ieškiniu įrodinėja, kad jam, kaip neprofesionaliam investuotojui, pasirašant 2007-08-23 skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartį, atsakovas netinkamai pateikė visą informaciją, kurios pagrindu ieškovas priėmė sprendimą investuoti skolintomis lėšomis, atsakovas neatskleidė ieškovui rizikos, kad tuo atveju, jei iš obligacijų įsigijimo nebus pelno, kuris padengtų palūkanas, neigiamas pasekmes patirs tik ieškovas. Taigi, ieškovas reiškia reikalavimą sumažinti atsakovo pagal 2007-08-23 skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartį apskaičiuotų 194 196,72 EUR palūkanų mokėjimą 50 procentų, sumažinant palūkanas nuo 673 119,26 Lt (194 948,81 EUR) iki 97 850,45 EUR. Kadangi atsakovas savo valia nurašė nuo ieškovo sąskaitos visas 194 196,72 EUR palūkanas pagal 2007-08-23 skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartį, teismui sumažinus jų dydį 50 procentų, atsiras pagrindas prašyti sumažintąją 97 098,36 EUR sumą pridėti prie negrąžinto kredito dalies pagal 2007-06-18 kredito linijos sutartį, taip pripažįstant, kad ieškovas 2010-09-01 dieną yra įvykdęs ne 326 880,74 Lt (94 671,21 EUR), bet 191 769,57 EUR prievolę dėl negrąžinto kredito pagal 2007-06-18 kredito linijos sutartį, todėl negrąžinto kredito dalis bus mažintina nuo 673 119,26 Lt (194 948,81 EUR) iki 97 850,45 EUR.
10. Ieškovo teigimu, atsakovas pradėjo nepagrįstą išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0015/14/07051 dėl hipoteka užtikrintos prievolės įvykdymo, nes reikalauja, kad antstolė skolą pagal 2007-06-18 kredito linijos sutarties pagrindu išduotą vykdomąjį dokumentą – notarės 2014-02-07 atliktą vykdomąjį įrašą Nr. 14-1017, išieškotų iš visų hipoteka įkeistų 16 vnt. žemės sklypų kartu paėmus ir jų neskaidant, o ne iš tiek vienetų žemės sklypų, kiek realiai pagal jų vertę reikia hipotekos kreditoriaus reikalavimui patenkinti.
11. 2007-06-18 kredito linijos sutarties Nr. K-2411-2007-243 9.1 punkte nurodyta, kad ieškovo įsipareigojimai pagal šią sutartį užtikrinami hipotekos lakštu antriniu įkeitimu to paties kreditoriaus naudai. Tai reiškia, kad ieškovas to paties kreditoriaus (atsakovo) naudai pagal du kreditavimo sandorius dviem hipotekos lakštais įkeitė tą patį nekilnojamąjį turtą – 16 vnt. žemės sklypų, o būtent: 2 300 000 Lt (666 126,04 EUR) prievolės pagal 2005-08-18 kreditavimo sutartį Nr. 25-05 IV ir jos pakeitimą įvykdymo užtikrinimui ieškovas 2005-08-24 hipotekos lakštu Nr. 04/12005/0002896 ir jo pakeitimu pirminiu įkeitimu įkeitė 16 vnt. atskirai aprašytų įkeičiamų nekilnojamųjų daiktų, kurie hipotekos lakšto pakeitime yra kiekvienas atskirai įkainotas, galiausiai nurodant bendrą jų visų rinkos vertę – 8 094 000 Lt (2 344 184,43 EUR). Dėl to 2005-08-24 hipotekos lakšte Nr. 04/12005/0002896 ir jo pakeitime esančios prievolės kvalifikuotinos (pripažintinos) jungtine hipoteka.
12. 1 000 000 Lt (289 620,01 EUR) prievolės pagal kredito linijos sutartį Nr. K-2411-2007-243 įvykdymo užtikrinimui ieškovas 2007-07-16 hipotekos lakštu Nr. 04/1/2007/0003278 antriniu įkeitimu įkeitė tuos pačius 16 vnt. atskirai aprašytų įkeičiamų nekilnojamųjų daiktų, kurie hipotekos lakšte yra kiekvienas atskirai įkainotas, nurodant bendrą jų rinkos vertę – 8 094 000 Lt (2 344 184,43 EUR). Vadinasi, bendras 955 746,05 EUR reikalavimo dydis buvo užtikrintas tuo pačiu nekilnojamuoju turtu už 2 344 184,43 EUR rinkos vertę.
13. Pirminiu įkeitimu užtikrinto reikalavimo 103 585,06 EUR dalį ieškovas ginčija, prašydamas šia dalimi sumažinti ieškovo hipoteka užtikrintą reikalavimą. Antriniu įkeitimu užtikrinto reikalavimo 97 850,45 EUR dalį ieškovas taip pat ginčija. Vadinasi, iš viso ieškovas ginčija bendrą 201 435,51 EUR hipoteka užtikrinto reikalavimo dalį, o, ją nuginčijus, liks 754 310,54 EUR hipoteka užtikrintas reikalavimas, kurį abiejų hipotekos lakštų sudarymo metu ieškovas užtikrino 2 344 184,43 EUR vertės nekilnojamuoju turtu.
14. Šios aplinkybės hipotekos lakšto šalims hipotekos lakšto pasirašymo metu leido suprasti, kad įkeičiamo turto bendrai vertei esant gerokai (2,5 karto) didesnei už prievolės dydį, priverstinio išieškojimo atveju skola bus išieškoma ne iš viso įkeisto turto kaip vieno bendro objekto, bet iš atskirų žemės sklypų, kurių vertės užtektų kreditoriaus reikalavimui patenkinti. Hipotekos lakšte nėra įtvirtinta sąlygų, numatančių atsakovo teisę skolos išieškojimo metu parduoti visą įkeistą turtą kaip vientisą objektą.
15. Ieškovo teigimu, konkretus durpių telkinys gali būti naudojamas atskirai. Be to, vykdomojoje byloje Nr. 0015/14/07051 yra 2017-03-21 ekspertizės aktas Nr. 1703/01-1, kurio 73-74 puslapiuose yra pateikta eksperto išvada dėl įkeisto turto (16 vnt. žemės sklypų) rinkos vertės. Ekspertizės akte yra įvertinta kiekvieno iš 16 vnt. atskirų žemės sklypų rinkos vertė, taip pat įvertinti du atskiri durpynai, kuriuos sudaro minėti 16 vnt. žemės sklypų ir kurių susumuota vertė sudaro bendrą visų žemės sklypų rinkos vertę. Ta aplinkybė, kad yra įmanoma įvertinti kiekvieno hipoteka įkeisto žemės sklypo ar durpių telkinio rinkos vertę atskirai, leidžia daryti išvadą, kad šalys susitarė dėl jungtinės hipotekos ir dėl to yra galimybė parduoti tiek turto, kiek reikia kreditoriaus reikalavimui patenkinti.
16. Atsakovas ketina iš viso hipoteka įkeisto turto, kurio bendra rinkos vertė yra 1 189 200 EUR, patenkinti esamą pirminiu ir antriniu įkeitimu užtikrintą bendrą 955 746,05 EUR reikalavimo dydį, tačiau, vertinant tai, kad nagrinėjamoje byloje, sujungus bylas, yra ginčijama bendra atsakovo 201 435,51 EUR reikalavimo dalis, laikytina, kad, ieškovui nuginčijus atsakovo 201 435,51 EUR reikalavimo dydį, būtų galima neparduoti konkrečių žemės sklypų, kurių verčių suma siektų nuginčytąją 201 435,51 EUR sumą, ir taip ieškovas išsaugotų nuosavybės teisę į 201 435,51 EUR vertės žemės sklypus.
17. Ieškovas pažymi, kad, nors Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-07-29 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-82-155/2016 atleido ieškovą nuo 50 procentų palūkanų, nustatytų pagal 2007-06-18 kredito linijos sutartį Nr. K-2411-2007-24, tačiau teismas vertino abi tarp ieškovo ir atsakovo sudarytas investavimo sutartis – 2007-06-18 kredito linijos sutartį ir 2007-08-23 skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartį, nes tai matyti iš teismo sprendimo motyvų. Vilniaus miesto apylinkės teismas vertino 2007-08-23 skolinimo obligacijų apmokėjimui sutarties sąlygas, ypatingai šios sutarties 1.3 punkte įtvirtintą 4,85 proc. palūkanų normą. Ieškovas laiko, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-07-29 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-82-155/2016 turi prejudicinę galią šioje byloje ir iš naujo teismo nustatytų aplinkybių dėl atsakovo prievolės pagal 2007-08-23 skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartį pažeidimo, įrodinėti nereikia.
18. Teismo vertinimu toje byloje, tarp ieškovo ir atsakovo sudarytos 2007-06-18 kredito linijos sutartis ir 2007-08-23 skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartis yra tarpusavyje susijusios. Atsakovas, sudarydamas su ieškovu 2007-08-23 skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartį, elgėsi taip pat, kaip ir sudarydamas 2007-06-18 kredito linijos sutartį, t.y., kaip numato Finansų priemonių rinkų įstatymas, atsakovas nesurinko informacijos apie ieškovą, kad bankas suprastų esminius faktus apie klientą (ieškovą) ir turėtų pakankamą pagrindą manyti, tinkamai atsižvelgus į teikiamos paslaugos pobūdį ir apimtį, kad konkretus rekomenduojamas ar sudarytas sandoris atitinka konkretaus kliento investavimo tikslus, toks klientas (ieškovas) yra finansiškai pajėgus prisiimti bet kokią susijusią investicinę riziką, atitinkančią jo investavimo tikslus, toks klientas turi pakankamai patirties ir žinių, kad suvoktų su sandoriu susijusią riziką, kadangi informacijos apie potencialų klientą rinkimas yra neatskiriamai susijęs su informacijos klientui apie ketinamą įsigyti finansinį produktą tinkamu parinkimu ir atskleidimu; atsakovas tinkamai neatskleidė ieškovui siūlomo investavimo produkto rizikos laipsnio, įsigyjant obligacijas skolintomis lėšomis, už kurias įsipareigojama mokėti palūkanas, nors bankas turėjo aiškiai ir suprantamai atskleisti ieškovui kaip neprofesionaliam investuotojui ir įspėti jį dėl obligacijų, susietų su akcijų indeksais, skolintomis lėšomis įsigijimo rizikas, tuo labiau, kad nagrinėjamu atveju banko darbuotojai tik akcentavo ieškovui galimą investicijos naudą; atsakovas neatskleidė ieškovui informacijos apie galimą interesų konfliktą.
19. Atsakovas rekomendavo ieškovui įsigyti investavimo produktą – obligacijas, susietas su akcijų indeksais, o ieškovas jas įsigijo banko skolintomis lėšomis už 4,85 proc. dydžio metines palūkanas. Atsakovas ieškovui, kaip neprofesionaliam investuotojui, aiškiai ir suprantamai neatskleidė investavimo produkto rizikos laipsnio ir neįspėjo dėl obligacijų, susietų su akcijų indeksais, skolintomis lėšomis įsigijimo rizikos. Vadinasi, atsakovas pažeidė prievolę ir tai yra pagrindas pagal CK 6.64 straipsnį konstatuoti, kad dėl tokio savo elgesio atsakovas privalo prisiimti dalį rizikos, 50 procentų sumažinant palūkanas pagal 2007-08-23 skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartį nuo 673 119,26 Lt (194 948,81 EUR) iki 97 850,45 EUR.
20. Atsakovas 2012-10-09 rašte Nr. 30.58.17/4619 nurodė, kad 2010-08-25 išpirko visas 56 000 vnt. obligacijų nominalia verte už 5 600 000 Lt ir iš gautų lėšų padengė skolinimo obligacijų apmokėjimui sutarties pagrindu suteiktą 1 332 252,10 EUR kreditą bei 194 196,72 EUR susikaupusias palūkanas. 194 196,72 EUR dydžio palūkanas pagal 2007-08-23 skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartį atsakovas tiesiog savo valia nurašė nuo ieškovo sąskaitos (sutarties 6 punktas). Vertinant tai, kad savo pareigas pagal skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartį atsakovas netinkamai vykdė ir jas pažeidė dar sutarties sudarymo metu, laikytina, kad atsakovas 194 196,72 EUR palūkanų nurašymo nuo sąskaitos metu (2010-08-25) neturėjo teisės į 100 procentų dydžio palūkanas, todėl turėjo teisę nurašyti 50 procentų dydžio palūkanų sumą, kurią sudaro 97 850,45 EUR, o likusią 50 procentų palūkanų sumą, sudarančią 97 850,45 EUR, atsakovas 2010-09-01 dieną turėjo nukreipti kredito pagal kredito linijos sutartį padengimui, vietoje 326 880,74 Lt (94 671,20 EUR), padengdamas 192 521,65 EUR kredito dalį.
21. Iš atsakovo 2012-10-09 rašto Nr. 30.58.17/4619 matyti, kad pagal kredito linijos sutartį atsakovas iš lėšų, gautų išpirkus obligacijas, 2010-09-01 padengė tik 326 880,74 Lt (94 671,20 EUR) kredito sumą ir liko nepadengta 673 119,26 Lt (194 948,81 EUR) kredito suma. Vadinasi, teismo sprendimu konstatavus, kad atsakovas nepagrįstai nurašė 97 850,45 EUR palūkanų dalį pagal skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartį, o privalėjo šia 97 850,45 EUR suma padengti kredito dalį pagal kredito linijos sutartį, yra pagrindas pripažinti, kad dalį prievolės pagal 2007-06-18 kredito linijos sutartį ieškovas įvykdė, t.y., kad pagal 2007-06-18 kredito linijos sutartį Nr. K-2411-2007-243 2010-09-01 dieną grąžinto kredito dalis yra 192 521,65 EUR, o negrąžinto kredito dalis yra 97 098,36 EUR.
22. Atsakovas su pareikštu ieškiniu nesutinka, atsiliepime nurodo, kad tarp šalių kilęs ginčas dėl su SASO įsigijimu susijusių sandorių išspręstas įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2017-02-17 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-563-275/2017, o reikalavimas dėl 2007-07-16 hipotekos lakšte Nr. 04/1/2007/0003278 esančios hipotekos kvalifikavimo (pripažinimo) jungtine hipoteka reiškiamas praleidus bendrąjį 10 metų ieškinio senaties terminą, todėl vien šiuo pagrindu šis ieškovo reikalavimas turi būti atmestas.
23. Atsakovas pažymi, kad bankas 2007 m. pradėjo platinti su akcijomis susietas obligacijas (toliau – SASO), kurios, kaip investavimo priemonė, patenkino du esminius bet kurio investuotojo norus – galimybę gauti neriboto dydžio grąžą, rizikuojant iš anksto žinomu galimo nuostolio maksimaliu dydžiu (investuojant skolintas lėšas), arba apskritai nerizikuojant patirti nuostolio (investuojant nuosavas lėšas). Investavimas savomis ir skolintomis lėšomis reiškė, kad bankas suteikia klientui paskolą su fiksuoto dydžio palūkanomis, kurios sumokamos tik po SASO išpirkimo termino. Kadangi palūkanos yra fiksuotos, asmuo iš anksto gali pasiskaičiuoti maksimalų nuostolį, kurį sudarytų už paskolą mokėtinos palūkanos, jei akcijų indeksai nepakils.
24. Ieškovas savo iniciatyva ir sprendimu pasirinko šiek tiek modifikuotą antros strategijos variantą – pagal 2007-06-18 kredito linijos sutartį gautas paskolos lėšas (1 000 000 Lt) investavo kaip nuosavas, o likusią 4 600 000 Lt sumą sukaupė ir panaudojo pagal 2007-08-23 skolinimo obligacijų įsigijimui sutartį. Tokiu būdu iš viso bendrą sumą – 5 600 000 Lt ieškovas panaudojo 56 000 vnt. obligacijų įsigijimui pagal 2007-08-23 obligacijų pasirašymo sutartį.
25. Ieškovo įsigytos obligacijos, minėtų sutarčių terminu, ieškovo tikėto pelno neuždirbo, ieškovas patyrė nuostolį, todėl dar 2015 metais kreipėsi su ieškiniu atsakovui į Vilniaus miesto apylinkės teismą. Laiko, kad tarp šalių kilęs ginčas dėl su SASO įsigijimu susijusių sandorių sudarymo ir iš tokių sandorių ieškovui kilusių neigiamų pasekmių, buvo visiškai išspręstas – šio ginčo atžvilgiu tarp šalių įsivyravo teisinė taika, dėl to ši civilinė byla turi būti nutraukta.
26. Atsakovas pažymi, kad jau išnagrinėtoje civilinėje byloje ieškovas prašė atleisti ieškovą nuo kredito (194 948,81 EUR) palūkanų ir delspinigių pagal 2007-06-18 kredito linijos sutartį Nr. K-2411-2007-243 mokėjimo, motyvuodamas tuo, kad pagal 2007-08-23 skolinimo obligacijų įsigijimui sutartį priskaičiuotos palūkanos banko vienašališkai buvo konvertuotos (modifikuotos) į kreditą pagal minėtą 2007-06-18 kredito linijos sutartį Nr. K-2411-2007-243. Apeliacinės instancijos teismas 2017-02-17 nutartyje konstatavo, kad ieškovas nepagrįstai teigia, jog ginčijama kredito linijos 2007-06-18 sutartimi ieškovo įsiskolinimas bankui buvo modifikuotas, perverčiant skolinimo obligacijų apmokėjimui sutarties pagrindu susikaupusias palūkanas į kredito linijos sutarties pagrindu kylančius reikalavimus. Nagrinėjamu nauju ieškiniu, kitaip suformavęs ieškinio reikalavimą, ieškovas siekia iš esmės analogiškų teisinių pasekmių (bylos rezultato), t.y. išvengti prievolių vykdymo (palūkanų mokėjimo) pagal su SASO įsigijimu susijusius ginčo sandorius.
27. Ieškovas išnagrinėtoje civilinėje byloje pasirinko, jo manymu, pakankamą reikalavimą, kad būtų atstatytos ieškovo pažeistos teisės ir tarp šalių būtų pasiekta teisinė taika. Ieškovas dar aptariamos bylos nagrinėjimo metu galėjo reikšti reikalavimą, be kita ko, atleisti ieškovą ir nuo 50 proc. palūkanų, nustatytų pagal 2007-08-23 skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartį, tačiau to nepadarė, taip dar kartą patvirtindamas, jog savo pažeistas teises dėl su SASO įsigijimu susijusių sandorių sudarymo pasirinko ginti kitu teisiniu būdu, t.y. siekdamas būti atleistu nuo visų sutartinių įsipareigojimų pagal 2007-06-18 kredito linijos sutartį Nr. K-2411-2007-243. Atsakovo teigimu, esant galiojančiam nuo 2014-02-07 išduotam notaro vykdomajam įrašui Nr. 14-1017, ieškovas neturi teisinio pagrindo teigti, kad bankas pradėjo nepagrįstą išieškojimą ar pareiškė nepagrįstą reikalavimą. Laiko, kad ieškovas yra praleidęs bendrąjį 10 metų ieškinio senaties terminą atitinkamam reikalavimui dėl hipotekos sandorio perkvalifikavimo jungtine hipoteka reikšti (CK 1.125 str. 1 d.).
28. Atsakovas nurodo, kad šalys nei pirminės 2005-08-24 hipotekos lakšte Nr. 04/12005/0002896 ir jos 2007-05-15 priede Nr. 1, nei antrinės hipotekos lakšte Nr. 04120070003278 nėra susitarę dėl jungtinės hipotekos ir nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo teigti priešingai. Banko naudai yra įkeisti 16 vnt. žemės sklypų, kurie sudaro bendrą durpių telkinį, todėl vykdomosiose bylose durpynų telkinį sudarantys įkeisti žemės sklypai pardavinėjami bendrai, ir dėl tokio išieškojimo teisėtumo yra pasisakyta įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais, kuriuose nustatytus prejudicinius faktus ieškovas kvestionuoja pareikštu ieškiniu.
29. Pažymi, kad ieškovas ne vieną kartą ginčijo antstolės V. Meškauskienės veiksmus, tačiau ieškovo skundai ir argumentai dėl banko neteisėtai pradėto vykdyti išieškojimo proceso buvo atmesti kaip nepagrįsti. Taigi, durpynų telkinį sudarančių žemės sklypų (16 vnt.) pardavimo kartu, kaip bendro objekto, teisėtumas ir ekonominis pagrindimas yra nustatytas teismo ir neturėtų būti pakartotinai šiuo pareikštu ieškiniu kvestionuojamas.
30. Ieškovas dublike nesutiko su atsakovo teiginiais, neva pareikštas tapatus ieškinys, kuris jau buvo išspręstas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-07-29 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-82-155/2016 ir Vilniaus apygardos teismo 2017-02-17 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-563-275/2017. Akcentavo, kad ieškovas su atsakovu tuo pačiu laikotarpiu buvo sudaręs keletą skirtingų sutarčių. Išnagrinėtoje byloje ieškovas pareiškė ieškinį atsakovui dėl 2007-06-18 kredito linijos sutarties Nr. K-2411-2007-243 ir 2007-08-23 skolinimo obligacijų apmokėjimui sutarties pakeitimo, numatant, kad kreditai pagal šias sutartis ieškovui suteikti neatlygintinai. Tačiau minėtoje civilinėje byloje Nr. 2-82-155/2016 ieškovas 2015-09-10 pateikė pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo, kuriame suformulavo ieškinio reikalavimą taip: atleisti ieškovą nuo kredito (194 948,81 EUR), palūkanų ir delspinigių pagal 2007-06-18 kredito linijos sutartį Nr. K-2411-2007-243 mokėjimo. Teismas minėtoje civilinėje byloje ieškovo pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo priėmė. Ieškovui pakeitus ieškinio dalyką, laikytina, kad ieškovas minėtoje civilinėje byloje nekėlė reikalavimo dėl atleidimo nuo dalies palūkanų mokėjimo pagal kitą sutartį, t.y. pagal 2007-08-23 skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartį.
31. Akcentavo, kad Vilniaus apygardos teismo nutartyje buvo aiškiai nurodyta, kad nebuvo nagrinėjamas reikalavimas dėl ieškovo atleidimo nuo skolinimo obligacijų apmokėjimui sutarties, sudarytos 2007-08-23, palūkanų mokėjimo, todėl teismas neturėjo pagrindo daryti išvados, ar šioje sutartyje numatytų palūkanų atsakovas reikalavo iš ieškovo pagrįstai. Teismo sprendime nurodyta, kad ieškovas byloje reiškė reikalavimą atleisti ieškovą nuo kredito, palūkanų ir delspinigių mokėjimo pagal 2007-06-18 kredito linijos sutartį Nr. K-2411-2007-243, todėl teismas nagrinėjo reikalavimą, atitinkantį ieškovo pareiškimą. Vadinasi, įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-07-29 sprendimu ir Vilniaus apygardos teismo 2017-02-17 nutartimi nebuvo sprendžiamas ir nėra išspręstas ieškovo reikalavimas atleisti ieškovą nuo dalies palūkanų mokėjimo pagal 2007-08-23 skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartį.
32. Tačiau, ieškovo teigimu, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-07-29 sprendime ir Vilniaus apygardos teismas 2017-02-17 nutartyje, nagrinėdami konkretų vieną ieškinio reikalavimą, vertino aplinkybes, kurios apėmė ginčo šalių keletą sudarytų tarpusavyje susijusių sandorių, t.y. ne tik 2007-06-18 kredito linijos sutarties Nr. K-2411-2007-243, bet ir 2007-08-23 skolinimo obligacijų apmokėjimui sutarties sudarymo aplinkybes, pasisakė dėl atsakovo pareigų sudarant abi sutartis ir konstatavo atsakovo veiksmų neteisėtumą. Tačiau tokio nustatyto atsakovo veiksmų neteisėtumo pasekmes teismas taikė tik vieno sandorio atžvilgiu (dėl 2007-06-18 kredito linijos sutarties Nr. K-2411-2007-243), nes toks buvo ieškovo ieškinio dalykas (reikalavimas).
33. Ieškovas nesutinka su atsakovo atsiliepimo į ieškinį motyvais, kad yra praleidęs bendrąjį 10 metų ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl hipotekos sandorio perkvalifikavimo jungtine hipoteka reikšti, nes ieškovas neginčija hipotekos sandorio ir neprašo teismo „perkvalifikuoti“ paprastosios hipotekos į jungtinę hipoteką. Ieškovas ieškiniu prašo teismo konstatuoti, kad hipoteka, įtvirtinta hipotekos lakšte Nr. 04/1/2007/0003278, yra jungtinė hipoteka ir būtent dėl tokios jungtinės hipotekos šalys susitarė pasirašydamos hipotekos lakštą. CK 1.125 straipsnis nenumato sutrumpinto ieškinio senaties termino reikalavimui dėl kreditoriaus veiksmų teisėtumo pareikšti, o, kadangi atsakovo neteisėti veiksmai, inicijuojant priverstinį išieškojimą, prieštaraujantį hipotekos lakštui, prasidėjo ne anksčiau kaip 2014-02-07 išdavus vykdomąjį įrašą, todėl ieškovas nėra praleidęs bendro 10 metų ieškinio senaties termino. Ieškovas nekvestionuoja įsiteisėjusios Vilniaus apygardos teismo 2018-01-23 nutarties, tačiau nurodo, kad minėtoje nutartyje teismas nesprendė dėl hipotekos pripažinimo jungtine hipoteka.
34. Ieškovas pažymi, kad negalima sutikti su atsakovo teiginiu, kad banko naudai pagal hipotekos lakštą Nr. 04/1/2007/0003278 yra įkeisti 16 vnt. žemės sklypų, kurie sudaro bendrą durpių telkinį. Su ieškiniu pateikti įrodymai tvirtina priešingai: egzistuoja du skirtingi durpių telkiniai – Gudžių durpių telkinys ir Purvų – Butniūnų durpių telkinys. 2017-03-21 ekspertizės akto Nr. 1703/01-1 2.11.1 lentelėje taip pat nurodyta, kad visų 16 vnt. žemės sklypų rinkos vertė yra paskirstyta atskiriems durpių telkiniams (durpynams). Kadangi ginčas kilo dėl tinkamo hipotekos kvalifikavimo, būtina analizuoti hipotekos lakšto turinį (daiktų išvardijimą, kiekvieno įkainojimą, kiekvieno pardavimui atskirai reikšmingų sąlygų nurodymą, atskiros pardavimo sąlygos išdėstymą, eiliškumo nustatymą hipotekos lakšte) ir šalių valią, buvusią hipotekos lakšto sudarymo metu, o ne tik apsiriboti įkeisto turto panaudojimu. Du atskiri durpių telkiniai gali būti naudojami atskirai, ypatingai vertinant tai, kad teismui patenkinus ieškinį ir iš dalies atleidus ieškovą nuo prievolės įvykdymo, gali būti daroma išvada, jog kreditorius siekia parduoti daugiau turto, negu jo reikia reikalavimui patenkinti ir dėl to durpių telkiniai gali būti naudojami atskirai.
35. Atsakovas pateikė tripliką, kuriame laikosi pozicijos, jog ieškovo pareikštas reikalavimas yra iš esmės tapatus jau išnagrinėtam Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu bei kad nėra pagrindo pripažinti ieškovo reiškiamo reikalavimo kvalifikuoti (pripažinti) 2007-07-16 hipotekos lakšte Nr. 04/1/2007/0003278 esančia hipoteką jungtine hipoteka. Akcentuoja, kad ieškovas tiek išnagrinėtoje civilinėje byloje, tiek naujai pareikštu ieškiniu siekia tapataus rezultato. Ieškovo įsipareigojimai pagal 2007-08-23 skolinimo obligacijų įsigijimui sutartį (palūkanos) buvo padengti 2007-06-18 kredito linijos sutarties lėšomis. Tokiu būdu neįvykdyti ieškovo įsipareigojimai pagal 2007-06-18 kredito linijos sutartį (negrąžintas kreditas) atitiko lėšų sumą, identišką sumokėtai palūkanų pagal 2007-08-23 skolinimo obligacijų įsigijimui sutartį lėšų sumą. Be to, net ir tenkinus ieškovo materialinį teisinį reikalavimą ir kvalifikavus (pripažinus) 2007-07-16 hipotekos lakštą Nr. 04/1/2007/0003278 esant jungtine hipoteka, toks teismo sprendimas ginčo šalims nesukeltų jokių materialiųjų teisinių pasekmių, nes įsiteisėjusia teismo nutartimi konstatuota, kad išieškojimas turėtų būti vykdomas iš visų 16 vnt. žemės sklypų.
36. Ieškovas ieškinyje (CBP-1254), pareikštame civilinėje byloje Nr. e2-4278-864/2018, kuri vėliau buvo prijungta prie nagrinėjamos civilinės bylos, papildomai nurodė, kad, ieškovui neįvykdžius kreditavimo sutarties Nr. 25-05 IV su jos vėlesniais papildymais ir pakeitimais, atsakovas 2012-01-27 nutraukė kreditavimo sutartį ir dėl skolos išieškojimo ne ginčo tvarka kreipėsi į Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro notarę Rasą Birutienę dėl vykdomojo įrašo atlikimo, kuri 2014-02-07 atliko vykdomąjį įrašą dėl 1 388 351,59 Lt (402 094,41 EUR) negrąžinto kredito, 375 626,51 Lt ( 108 788,96 EUR) palūkanų, 41 760,54 Lt (12 094,69 EUR) delspinigių, 319,60 EUR notaro išlaidų, 9 proc. dydžio metinių palūkanų nuo 1 388 351,59 Lt (402 194,41 EUR) negrąžinto kredito sumos nuo vykdomojo įrašo atlikimo dienos iki vykdomojo įrašo visiško įvykdymo. Atsakovas antstolei Virginijai Meškauskienei pateikė vykdyti 2014-02-07 notarės vykdomąjį įrašą ir kartu prašė visą įkeistą nekilnojamąjį turtą (žemės sklypus) pateikti pardavimui viename komplekse neskaidant, t.y. parduodant visus 16 vnt. žemės sklypų kartu. Antstolė 2018-03-19 raštu Nr. S-18-15-3518 notarės 2014-02-07 vykdomojo įrašo Nr. 14-1020 pagrindu paskelbė viso hipoteka įkeisto turto (16 vnt. žemės sklypų) pirmąsias varžytynes.
37. Antstolės 2018-03-19 rašte, kuriuo paskelbtos pirmosios varžytinės, yra nurodyta, kad hipotekos kreditoriaus reikalavimo dydis pagal vykdomąjį dokumentą yra 672 116,66 EUR, o pradinė bendra visų atskirų žemės sklypų turto pardavimo kaina yra 951 360 EUR, kas reiškia, jog, parduodant hipoteka įkeistą turtą, jo yra parduodama 279 243,34 EUR daugiau negu reikia hipoteka užtikrinto kreditoriaus reikalavimui pagal vykdomąjį dokumentą patenkinimui. Ieškovas laiko, kad toks atsakovo reikalavimas prieštarauja hipotekos lakštui Nr. 04/12005/0002896, kuriame iš esmės šalys susitarė dėl jungtinės hipotekos. Tuo atveju, jeigu būtų pripažintas susitarimas dėl jungtinės hipotekos, galėtų būti taikytas CK 4.194 straipsnis išieškojimo procese. Nors tiesiogiai hipotekos lakšte Nr. 04/12005/0002896 ir jos pakeitime šalys neįvardijo hipotekos rūšies - jungtinė, tačiau nenurodyta ir kitokia hipotekos rūšis. Tai matyti iš 2005-08-24 hipotekos lakšto Nr. 04/12005/0002896 turinio ir iš hipotekos lakšto pakeitimo. Ieškovo vertinimu, šios aplinkybės hipotekos lakšto šalims leido suprasti, kad įkeičiamo turto bendrai vertei esant gerokai didesnei už prievolės dydį, priverstinio išieškojimo atveju skola bus išieškoma ne iš viso įkeisto turto kaip vieno bendro objekto, bet iš atskirų žemės sklypų, kurių vertės užtektų kreditoriaus reikalavimui patenkinti.
38. Hipoteka įkeistuose žemės sklypuose yra durpių telkiniai, kurie gali būti naudojami atskirai pagal jų nustatytas ribas. Jungtinės hipotekos atveju CK 4.194 straipsnio 2 dalis draudžia parduoti visą jungtine hipoteka įkeistą turtą, jeigu jo yra per daug kreditoriaus reikalavimo dydžio patenkinimui. Ekspertizės akte yra įvertinta kiekvieno iš 16 vnt. atskirų žemės sklypų rinkos vertė, kuri susumuota gaunant bendrą vertinamo turto rinkos vertę. Ta aplinkybė, kad yra įmanoma įvertinti kiekvieno hipoteka įkeisto žemės sklypo rinkos vertę atskirai, leidžia daryti išvadą, kad šalys susitarė dėl jungtinės hipotekos ir dėl to yra galimybė parduoti tiek turto, kiek reikia kreditoriaus reikalavimui patenkinti. Teismui patenkinus ieškinį, atsakovo reikalavimas sumažėtų 98 836,44 EUR suma (iki 573 280,22 EUR) ir būtų beveik 2 kartus mažesnis už viso hipoteka įkeisto turto vertę, kas reiškia, jog tiek nereikia atsakovo kaip kreditoriaus reikalavimo patenkinimui ir ieškovas turi teisę išsaugoti dalį hipoteka įkeisto nekilnojamojo turto, iš jo neišieškant.
39. Ieškovas laiko, kad kreditavimo sutartyje esanti sąvoka „iki sugrąžinimo bankui dienos“, apibrėžianti palūkanų skaičiavimą ir mokėjimą, reiškia galutinį kreditavimo sutartyje numatytą kredito grąžinimo terminą, kuris turi būti suprantamas kaip kredito grąžinimas pagal grafiką iki sutartyje numatyto termino pabaigos, o ne iki visiško prievolės įvykdymo. Todėl šalys, galutinai susitardamos dėl 6 proc. dydžio metinių palūkanų ir papildomų palūkanų, susitarė dėl vadinamųjų mokėjimo (pelno) palūkanų, kurios mokamos iki kreditavimo sutarties nutraukimo dienos. Pagal CK 6.193 straipsnio 4 dalį, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai.
40. Ieškovo apskaičiavimu, atsakovas nepagrįstai reikalauja 9 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų nuo vykdomojo įrašo atlikimo (2014-02-07) iki šio ieškinio pateikimo teismui dienos (2018-07-05), kas sudaro 159 516,26 EUR. Atsakovas turi teisę į 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo vykdomojo įrašo atlikimo (2014-02-07) iki šio ieškinio pateikimo teismui dienos (2018-07-05), kas sudaro 88 623,72 EUR.
41. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, pareikštą civilinėje byloje Nr. e2-4278-864/2018, kuriame su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovas yra praleidęs bendrąjį 10 metų ieškinio senaties terminą atitinkamam reikalavimui dėl hipotekos sandorio perkvalifikavimo jungtine hipoteka reikšti (CK 1.125 str. 1 d.). Hipotekos sandoris sudarytas ir viešame registre įregistruotas 2005 metais, jo pakeitimas - 2007 metais, todėl yra suėjęs bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas, kurį ieškovas yra praleidęs, o tai sudaro savarankišką pagrindą atmesti ieškinį. Be to, šalys nei 2005-08-24 hipotekos lakšte Nr. 04/12005/0002896 ir jo 2007-05-15 priede Nr. 1, nei antrinės hipotekos lakšte Nr. 04120070003278 nebuvo susitarę dėl jungtinės hipotekos ir nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo teigti priešingai. Banko naudai yra įkeisti 16 vnt. žemės sklypų, kurie sudaro bendrą durpių telkinį, todėl vykdomosiose bylose durpynų telkinį sudarantys įkeisti žemės sklypai pardavinėjami bendrai, ir dėl tokio išieškojimo teisėtumo yra pasisakyta įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais, kuriuose nustatytus prejudicinius faktus ieškovas nepagrįstai kvestionuoja pareikštu ieškiniu. Akcentavo, kad ieškovo skola bankui pagal neįvykdytus kreditavimo sandorius yra labai didelė ir, tikėtina, kad net visų durpyno telkinį sudarančių 16 žemės sklypų pardavimo metu skola bankui visiškai nebus padengta.
42. Atsakovo teigimu, ieškovas neteisingai aiškina ir kvestionuoja 2005-08-18 kreditavimo sutartyje Nr. 25-05IV sutartas sąlygas dėl palūkanų dydžio ir jo apskaičiavimo. Teisėtai sudaryta sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Kreditavimo sutarties bendrosios dalies 19 punkte yra susitarta, kad palūkanos už paskolą mokamos kiekvieną mėnesį nuo faktiškai paimtos ir negrąžintos kredito sumos. Kreditas iki šiol bankui nėra sugrąžintas. Pagal kreditavimo sutarties bendrosios dalies 45 punktą sutarties nutraukimas nestabdo sutartyje numatytų palūkanų, delspinigių ar kitų numatytų mokėjimų skaičiavimo. Ieškovas visiškai nepagrindžia ir nėra jokio teisinio pagrindu keisti prieš daugiau nei 10 metų sudarytą sutartinę kreditavimo sutarties sąlygą dėl palūkanų dydžio ir tokiu būdu mažinti sutartą palūkanų dydį už paskolą nuo vykdomajame įraše nurodytos išieškomos 375 626,52 Lt palūkanų sumos iki 262 745,78 Lt.
43. Trečiasis asmuo - antstolė Virginija Meškauskienė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad šiuo atveju ieškovas teikia reikalavimą dėl hipotekos lakšte esančios hipotekos kvalifikavimo (pripažinimo) jungtine hipoteka, tačiau, kaip pats nurodo ieškinyje, hipotekos lakštas sudarytas 2005-08-24, pakeitimas - 2007-05-15, kredito linijos sutartis - 2005-08- 18, jos pakeitimas - 2007-04-04, taigi, ieškovas ieškinį teikia praleidęs bendrąjį dešimties metų ieškinio senaties terminą. Tuo pagrindu prašo ieškinį atmesti. Taip pat akcentavo, jog vykdymo procese turto vertinimą atlikęs teismo ekspertas ekspertizės akte yra nurodęs, jog atskirų žemės sklypų panaudojimas durpių gavybai yra ekonomiškai nenaudingas. Teismo ekspertas pažymėjo ir tai, kad vertinami žemės sklypai buvo naudojami ir pagal naudojimo projektą yra paruošti jų naudojimui bendrame durpių telkinyje. Ieškovas ne vieną kartą teikė skundus dėl antstolės veiksmų, ginčydamas žemės sklypų pardavimą, jų įkainojimą. Teismas ieškovo skundus atmetė. Nutartys įsiteisėjusios.
44. Teismo posėdžiuose ieškovas ir jo atstovas ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti visiškai, palaikė savo procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus ir motyvus, papildomai nurodė, kad ieškovas siekia išsaugoti dalį bankui įkeistų nekilnojamojo turto objektų (durpių telkinių), nes bankas juos parduoda kaip vieną objektą už keleriopai mažesnę kainą, nepaisant to, kad ieškovas yra pateikęs ne vieną vertinimą.
45. Teismo posėdyje atsakovo atstovai su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, palaikė atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus ir motyvus, papildomai nurodė, kad ieškovas piktnaudžiauja savo teisėmis ir visokiais būdais siekia išvengti jo atžvilgiu vykdomo išieškojimo. Mano, kad ieškovas reiškia tapatų ieškinį, kuris jau yra išnagrinėtas įsiteisėjusiais teismų sprendimais, nors lingvistiškai ieškinio reikalavimus formuluoja ir kiek kitaip. Dėl to ieškinys gal ir gali būti nagrinėjamas, tačiau netenkinamas, nes teisinė taika tarp šalių jau buvo atkurta kitoje byloje. Ieškovas iš esmės siekia peržiūrėti įsiteisėjusio teismo sprendimą teisinį vertinimą ne tik šioje byloje, bet ir skundais dėl antstolio veiksmų.
Ieškinys atmestinas.
46. Byloje nustatyta, kad ieškovas R. V. ir atsakovas AB DNB NORD bankas (kurio teisių perėmėjas yra Luminor Bank AB) 2007-06-18 sudarė kredito linijos sutartį Nr. K-2411-2007-243, pagal kurios specialiąją dalį atsakovas ieškovui suteikė 1 000 000 Lt kredito linijos limitą (3 punktas) vartojimo reikmėms (7 punktas) iki 2010-08-30 (4 punktas). Kredito linijos sutarties specialiosios dalies 11.2 punkte šalys susitarė, kad suteikiamo kredito lėšos turi būti panaudotos tik susietų obligacijų įsigijimui, bet ne vėliau kaip iki 2007-08-30.
47. Prievolės įvykdymo užtikrinimui ieškovas hipotekos lakštu antriniu įkeitimu įkeitė nekilnojamąjį turtą – 16 vnt. žemės sklypų, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) kaimuose (9 punktas).
48. Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas 2007-08-23 sudarė skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartį, pagal kurią atsakovas ieškovui suteikė 1 332 252,10 EUR kreditą (1.2 punktas) 56 000 vnt. obligacijų apmokėjimui (1.6 punktas), o ieškovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka grąžinti atsakovui kreditą bei sumokėti 4,85 proc. dydžio palūkanas (1.3 punktas). Skolinimo obligacijų apmokėjimui sutarties 3.1 punkte numatyta, kad kreditas suteikiamas banko ir kliento priešpriešinių vienarūšių įsipareigojimų įskaitymo būdu, t.y. įskaitomas kliento įsipareigojimas apmokėti už pasirašomas obligacijas pagal obligacijų pasirašymo sutartį bei banko įsipareigojimas suteikti kreditą pagal šią sutartį. Įskaitymas įvykdomas bei kreditas laikomas suteiktu obligacijų pasirašymo sutartyje nurodytą obligacijų apmokėjimo dieną.
49. Ieškovas ir atsakovas 2007-08-23 sudarė obligacijų pasirašymo sutartį, pagal kurią ieškovas (investuotojas) įsipareigojo pasirašyti 56 000 vnt. obligacijų (1.6 punktas) bei sumokėti atsakovui (emitentui) 5 600 000 Lt bendrą obligacijų kainą (1.8 punktas), kurią gavo iš atsakovo pagal 2007-06-18 kredito linijos sutartį Nr. K-2411-2007-243 ir 2007-08-23 skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartį.
50. Byloje taip pat nustatyta, kad tarp šalių kilęs ginčas dėl su SASO įsigijimu susijusių sandorių išspręstas įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-82-155/2016 ir įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-563-275/2017, kuria Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 29 d. sprendimas paliktas galioti nepakeistas. Šioje byloje teismas nusprendė atleisti ieškovą R. V. nuo 50 proc. palūkanų, nustatytų pagal 2007-06-18 kredito linijos sutartį Nr. K-2411-2007-24, mokėjimo.
51. Antstolės Virginijos Meškauskienės kontoroje yra užvestos dvi vykdomosios bylos Nr. 0015/14/07050 ir Nr. 0015/14/07051, vykdomi du vykdomieji dokumentai: 2014-02-07 Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro vykdomieji įrašai Nr. 14-1017 ir 14-1020, išduoti pagal du ieškovo neįvykdytus kreditavimo sandorius (2007-06-18 kredito linijos sutartį Nr. K-2411-2007-243 bei su SASO įsigijimu nesusijusią 2005-08-18 kreditavimo sutartį Nr. 25-05IV), kurių įvykdymui yra įkeistas tas pats nekilnojamasis turtas – durpynų telkinį sudarantys 16 vnt. žemės sklypų (pagal 2007-06-18 kredito linijos sutartį užtikrinimui sudarytas hipotekos sandoris Nr. 04120070003278 - hipotekos lakštu žemės sklypai įkeisti atsakovui antrine hipoteka).
52. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. liepos 29 d. sprendime pasisakė dėl abiejų šalių veiksmų, turinčių reikšmės mišrios kaltės instituto taikymui ir šių nustatytų aplinkybių pagrindu priėmė sprendimą, kuriame konstatuota, kad ieškovas iš esmės suvokė ir suprato (turėjo suprasti) sudarytų skolinimo sutarčių esmę, suprato, kad paskola suteikiama atlygintinai už palūkanas, tačiau nevisiškai tinkamai su jomis susipažino, neskaitė atidžiai visų sąlygų dėl rizikų“. Tuo pagrindu teismas ieškovo veiksmus, sudarant ginčo sutartis, pripažino nepakankamai rūpestingais ir apdairiais.
53. Dalyvavusiems byloje asmenims įsiteisėjęs teismo sprendimas turi res judicata galią ir prejudicinę reikšmę. Materialieji tokio sprendimo padariniai - šalys nebegali pakartotinai reikšti tapataus ieškinio (CPK 279 str. 4 dalyje) ir sprendimas gali būti reikalavimo pagrindas kitoje civilinėje byloje (CPK 182 str. 2 punkte). Pagal CPK 279 str. 4 d. draudžiama byloje dalyvavusiems asmenims pakartotinai pareikšti teisme tuos pačius ieškinio reikalavimus tuo pačiu pagrindu arba kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tai taip pat reiškia ir draudimą teismui pakartotinai nagrinėti išspręstą bylą arba iš naujo nustatinėti išspręstoje byloje konstatuotus faktus ar teisinius santykius.
54. Kaip jau minėta, tarp ieškovo ir atsakovo sudarytų su SASO įsigijimu susijusių ginčo sandorių vertinimo, teismai jau yra pasisakę. Išnagrinėtoje byloje buvo kilęs ginčas dėl banko atsakomybės dėl ieškovo patirtų nuostolių atlyginimo (atsakomybės pagal prievoles atleidimo ir skolų nurašymo), ieškovui investavus į banko obligacijas nuosavomis ir skolintomis lėšomis, banko profesinio rūpestingumo ir informavimo pareigos bei investuotojo pareigos elgtis protingai ir apdairiai vertinimo. Nagrinėtoje byloje yra priimta galutinė ir neskundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis, kuria pasiekta teisinė taika – ieškovo reikalavimai tenkinti iš dalies – ieškovas atleistas nuo 50 proc. palūkanų, nustatytų pagal 2007-06-18 kredito linijos sutartį Nr. K-2411-2007-24, mokėjimo.
55. Kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, toks teisių gynybos būdas situacijoje, kurioje keliamas sutarčių dėl investavimo produkto ? obligacijų, susietų su akcijų indeksais (SASO), įsigijimo ar jų atskirų sąlygų galiojimo klausimas, yra priimtinas. Faktinis reikalavimas dėl mokėjimo palūkanų sumažinimo arba atleidimo nuo jų gali būti suformuluotas skirtingais teisiniais pagrindais ir nuo to priklauso teismo parenkamas teisinis palūkanų mažinimo pagrindas, todėl nėra vieno modelio visoms situacijoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168-687/2015). Tačiau įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo ginamos pažeistos ieškovo teisės, be kita ko, reiškia ir tai, kad ieškovas turi ginamas materialines teises ir kad atsakovas jas pažeidė.
56. Vadinasi, teismo sprendimas dėl pažeistų teisių gynimo įtvirtina prejudicinius faktus dėl šių teisių egzistavimo ir jų pažeidimo. Teisės ginčyti savo paties sudarytus sandorius po to, kai dėl materialinių teisių, atsiradusių iš jų, gynimo yra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, suteikimas sukurtų prielaidas panaikinti ankstesniame teismo sprendime nustatytą ginčo šalių santykių teisinį kvalifikavimą, nulemtų poreikį atnaujinti procesą jau užbaigtoje byloje arba kitokiu būdu panaikinti įsiteisėjusio teismo sprendimo materialines teisines pasekmes, nes teisinėje sistemoje negali būti toleruojamos situacijos, kada galiotų du vienas kitam prieštaraujantys arba vienas kito pagrįstumą paneigiantys teismų sprendimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2014).
57. Nagrinėjamu atveju, ieškovo teigimu, šioje byloje nagrinėjamas ginčas ir jau išnagrinėtoje byloje pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-07-29 sprendimą bei Vilniaus apygardos teismo 2017-02-17 nutartį išnagrinėtoje byloje nagrinėtas ginčas nėra tapatūs, t. y., nors abiejų civilinių bylų (šios nagrinėjamos ir jau išnagrinėtos) šalys sutampa, tačiau skiriasi ieškinio dalykas - civilinėje byloje Nr. 2-82-155/2016 ieškinio dalykas (reikalavimas) buvo atleisti ieškovą nuo kredito, palūkanų ir delspinigių pagal 2007-06-18 kredito linijos sutartį Nr. K-2411-2007-243 mokėjimo, o šioje byloje ieškinio dalykas (reikalavimas) yra atleisti ieškovą nuo dalies palūkanų pagal 2007-08-23 skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartį mokėjimo.
58. Teismas sutinka, kad teisiniu požiūriu šioje byloje ieškovo ieškiniu formuojama ieškinio dalyko formuluotė skiriasi nuo jau išnagrinėtoje byloje ieškovo formuoto materialiojo teisinio reikalavimo formuluotės. Nepaisant to, nors ir skiriasi šioje byloje ir išnagrinėtoje byloje ieškovo reiškiamas materialinis teisinis reikalavimas, kuriuo ieškovas siekė (siekia) atstatyti savo pažeistas teises, pažymėtina, kad šiuo atveju negalima visiškai atsiriboti nuo bendro teisinio konteksto ir tarp šalių kilusio ginčo esmės - dėl su akcijomis susietų obligacijų (SASO) įsigijimu susijusių kreditavimo sandorių sudarymo aplinkybių nustatymo, jų vertinimo, ginčo šalių atsakomybės laipsnio dėl iš šių sandorių sudarymo kilusių ieškovo nuostolių, atsakomybės pasidalijimo bei teisinės taikos tarp šalių atstatymo.
59. Kaip jau buvo minėta, šalių ginčas dėl su SASO įsigijimu susijusių kreditavimo sandorių yra išspręstas įsiteisėjusiais apeliacinės instancijos teismo nutartimi ir pirmosios instancijos teismo sprendimu. Būtent minėtoje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl ginčo šalių atsakomybės (kaltės) dėl ieškovui atsiradusių nuostolių ir šių nuostolių atlyginimo. Minėtoje byloje buvo konstatuota mišri abiejų ginčo šalių kaltė, todėl ieškovo nuostolių paskirstymo klausimas taip pat buvo išspręstas ieškovą atleidžiant nuo 50 proc. palūkanų mokėjimo bankui pagal 2007-06-18 kredito linijos sutartį. Aplinkybė, jog ieškovas toje byloje apskritai nereiškė konkretaus reikalavimo, susijusio su prievolių pagal 2007-08-23 skolinimo obligacijų įsigijimui sutartį vykdymu ir/ar atleidimu, nereiškia, kad teismas nagrinėtoje byloje netyrė ir nevertino ieškovo prievolių pagrįstumo ar atsakomybės laipsnio dėl ieškovo patirtų nuostolių atsiradimo, šios sutarties kontekste. Ieškovas turi teisę reikšti savarankišką materialinį teisinį reikalavimą – atleisti nuo 50 proc. palūkanų, nustatytų pagal 2007-08-23 skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartį, kas yra nagrinėjamos bylos dalykas, tačiau, sprendžiant tokio reikalavimo pagrįstumo klausimą, būtina vadovautis prejudicinę galią turinčių teismų sprendimų išvadomis ir konstatuotomis aplinkybėmis, nes ieškovo prašymas atleisti nuo 194 948,81 EUR negrąžinto kredito savo esme yra iš esmės tapatus reikalavimui atleisti nuo 100 proc. palūkanų pagal 2007-08-23 skolinimo obligacijų įsigijimui sutartį, kadangi tiek vienu, tiek kitu atveju kalbama iš esmės apie tokio paties dydžio lėšų sumą, kurios mokėjimą bankui lėmė tarp ieškovo ir banko sudarytų grupės iš esmės tarpusavyje susijusių sandorių sudarymas siekiant vieno tikslo – SASO įsigijimo.
60. Pažymėtina, kad nagrinėjamos bylos ieškinio pagrindą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas sudaro iš esmės tos pačios aplinkybės, kurios jau buvo išnagrinėtos kitoje byloje, t. y. naujas ieškinys grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais. Naujai paaiškėjusių ar jau išnagrinėtoje byloje nenagrinėtų faktų ieškovas nepateikė, ieškiniu prašo įvertinti tuos pačius sandorius, kurie jau buvo kvestionuojami išnagrinėtoje byloje.
61. Ieškovas pagal 2007-06-18 kredito linijos sutartį gautas paskolos lėšas (1 000 000 Lt) investavo kaip nuosavas, o likusią 4 600 000 Lt sumą sukaupė ir panaudojo pagal 2007-08-23 skolinimo obligacijų įsigijimui sutartį. Tokiu būdu iš viso bendrą sumą – 5 600 000 Lt ieškovas panaudojo 56000 vnt. obligacijų įsigijimui pagal 2007-08-23 obligacijų pasirašymo sutartį. Ieškovo įsigytos obligacijos, pasibaigus terminui, buvo išpirktos už nominalią vertę – 5 600 000 Lt. Šias lėšas, kaip minėta, ieškovas įgijo pagal atitinkamai 2007-06-18 kredito linijos sutartį ir 2007-08-23 skolinimo obligacijų įsigijimui sutartį, todėl, vadovaujantis šių sutarčių nuostatomis, turėjo pareigą suteiktas lėšas (kreditą) grąžinti bei mokėti kitus sutartyse nurodytus mokėjimus (palūkanas, delspinigius ir kt.). Skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartyje šalys susitarė, kad klientas moka 4.85 proc. dydžio palūkanas (sutarties 1.3 p., 5.1 p.), kurios sumokamos bankui kredito grąžinimo dieną (sutarties 5.2 p.). Taigi, bankui už nominalią vertę išpirkus 56000 vnt. obligacijų, ieškovo įsipareigojimai pagal 2007-08-23 skolinimo obligacijų įsigijimui sutartį (palūkanos) buvo padengti 2007-06-18 kredito linijos sutarties lėšomis. Tokiu būdu neįvykdyti ieškovo įsipareigojimai pagal 2007-06-18 kredito linijos sutartį (negrąžintas kreditas) atitiko lėšų sumą identišką sumokėtai palūkanų pagal 2007-08-23 skolinimo obligacijų įsigijimui sutartį lėšų sumą.
62. Atkreiptinas dėmesys, kad analogiškos pozicijos jau išnagrinėtoje byloje laikėsi ir pats ieškovas. Savo apeliaciniame skunde R. V. nurodė, kad, priimdamas sprendimą ir atleisdamas ieškovą nuo 50 proc. įsipareigojimų bankui, teismas turėjo spręsti ne tik dėl palūkanų, tačiau visų pirma dėl ieškovo atleidimo nuo kredito, palūkanų bei delspinigių pagal kredito linijos sutartį, kurie šioje byloje yra prilyginami iš skolinimo obligacijų apmokėjimui sutarties kylančioms palūkanoms. Taigi, akivaizdu, kad jau išnagrinėtoje byloje ieškovas palūkanas pagal 2007-08-23 obligacijų pasirašymo sutartį prilygino negrąžintam kreditui pagal 2007-06-18 kredito linijos sutartį, todėl formuodamas ieškinio reikalavimą sąmoningai siekė būti atleistas nuo negrąžinto kredito mokėjimo pagal 2007-06-18 kredito linijos sutartį, o ne formavo atskirą materialinį teisinį reikalavimą būti atleistas nuo palūkanų pagal jau įvykdytą 2007-08-23 obligacijų pasirašymo sutartį mokėjimo. Minėtą aplinkybę patvirtina ir tai, jog ieškovas, kaip pats nurodė savo į bylą teiktame apeliaciniame skunde, atsižvelgė į tai, kad ginčo nagrinėjimo dienai aktualus ieškovo įsiskolinimas bankui buvo susidaręs tik iš kredito linijos sutarties. Ieškovas įrodinėjo aplinkybę,kad pagal 2007-08-23 skolinimo obligacijų įsigijimui sutartį priskaičiuotos palūkanos banko vienašališkai buvo konvertuotos (modifikuotos) į kreditą pagal minėtą 2007-06-18 kredito linijos sutartį Nr. K-2411-2007-243.
63. Kaip jau buvo minėta, išnagrinėtoje byloje su SASO įsigijimu susijusių sandorių sudarymas, teismų buvo vertinamas kompleksiškai, dirbtinai neatribojant vienos ar kitos kredito sutarčių, kurių pagrindu gautomis lėšomis ieškovas ir investavo į SASO. Tuo tarpu aplinkybė, jog išnagrinėtoje byloje ieškovas teisinės taikos siekė formuodamas reikalavimą tik dėl prievolių pagal vieną iš dviejų kredito sutarčių atleidimą (t.y. prievolių pagal 2007-06-18 kredito linijos sutartį atleidimą), vertintina kaip ieškovo diskrecijos teisė pasirinkti jo pažeistų teisių gynybos būdą. Šioje byloje pateikta kitokia reikalavimo formuluotė siekiamo bylos rezultato nepakeičia, o ieškinyje išdėstyti argumentai akivaizdžiai pakartoja jau išnagrinėtus įsiteisėjusiu pirmosios instancijos teismo sprendimu bei apeliacinės instancijos teismo nutartimi. Taigi, nagrinėjamoje byloje, taip pat kaip ir išnagrinėtoje byloje, ieškovo siekiamos teisinės pasekmės (bylos rezultatas) yra visiškai analogiškos – išvengti prievolių vykdymo (palūkanų mokėjimo) pagal su SASO įsigijimu susijusius sandorius, todėl konstatuotina, kad tarp šalių kilęs ginčas išnagrinėtas įsiteisėjusia apeliacinės instancijos nutartimi ir šioje byloje pakartotinai nebeturi būti nagrinėjamas.
64. Pažymėtina, kad pats ieškovas savo procesiniuose dokumentuose neneigia ir remiasi aptariamuose įsiteisėjusiuose sprendimuose konstatuotomis aplinkybėmis, taigi, pripažįsta, kad tarp šalių kilęs ginčas išnagrinėtas įsiteisėjusia apeliacinės instancijos nutartimi.
65. Teismo vertinimu, ieškovas nepagrįstai prašo sumažinti palūkanas, išieškomas pagal Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro 2014-02-07 vykdomąjį įrašą Nr. 14-1020. Šio vykdomojo dokumento pagrindu išieškoma ieškovo skola bankui pagal neįvykdytą 2005-08-18 kreditavimo sutartį Nr. 25-05IV. Visų pirma, tokiam reikalavimui pareikšti ieškovas yra praleidęs bendrąjį 10 metų ieškinio senaties terminą, kadangi kreditavimo sandoris ir atitinkamos nuostatos dėl palūkanų dydžio ir skaičiavimo yra sudarytas 2005 metais (pakeitimas 2007-04-04), todėl yra suėjęs bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas, kas sudaro savarankišką pagrindą atmesti ieškinį (CK 1.125 str. 1 d., 1.131 str. 1 d.). Atsakovas prašo teismo taikyti ieškinio senatį, todėl šiuo pagrindu ieškinys atmestinas (CK 1.126 str. 2 d.).
66. Be to, ieškovas neteisingai aiškina ir kvestionuoja 2005-08-18 kreditavimo sutartyje Nr. 25-05IV sutartas sąlygas dėl palūkanų dydžio ir jo apskaičiavimo. Pagal 2014-02-07 Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro vykdomąjį įrašą Nr. 14-1020 banko naudai išieškomos palūkanos yra 375 626,51 Lt nesumokėtos palūkanos už paskolą (palūkanos už naudojimąsi kreditu (mokėjimo (pelno) funkciją atliekančios palūkanos). CK 6.37 straipsnyje nurodyta, kad palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. Šalys 2005-08-18 kreditavimo sutarties Nr. 25-05IV specialiosios dalies 5 p. ir 2007-04-04 susitarimo Nr. K-2411-2007-1 dėl 2005-08-18 kreditavimo sutarties Nr. 25-05IV sąlygų pakeitimo 1.3 punkte susitarė, kad už paskolą kredito gavėjas kiekvieną mėnesį moka bankui 6 proc. dydžio metines palūkanas. Atitinkamai 6 proc. dydžio metinės palūkanos pagrįstai yra apskaičiuotos už paskolą už laikotarpį nuo 2010-08-26 iki 2013-12-19 (pareiškimo dėl vykdomojo įrašo išdavimo padavimo dienai), kas sudaro 375 626,52 Lt, o ne iki visiško kredito bankui sugrąžinimo dienos, kaip nepagrįstai teigia ieškovas.
67. Teisėtai sudaryta sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Kreditavimo sutarties bendrosios dalies 19 punkte yra susitarta, kad palūkanos už paskolą mokamos kiekvieną mėnesį nuo faktiškai paimtos ir negrąžintos kredito sumos. Kreditas iki šiol bankui nėra sugrąžintas. Pagal kreditavimo sutarties bendrosios dalies 45 punktą sutarties nutraukimas nestabdo sutartyje numatytų palūkanų, delspinigių ar kitų numatytų mokėjimų skaičiavimo. Ieškovas nepagrindžia ir nėra jokio teisinio pagrindu keisti prieš daugiau nei 10 metų (praleista ieškinio senatis) sudarytą sutartinę kreditavimo sutarties sąlygą dėl palūkanų dydžio ir tokiu būdu mažinti sutartą palūkanų dydį už paskolą nuo vykdomajame įraše nurodytos išieškomos 375 626,52 Lt palūkanų sumos iki 262 745,78 Lt (76 096,44 EUR).
68. Ieškovas taip pat nesutinka ir reiškia reikalavimą sumažinti 2014-02-07 Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro vykdomajame įraše Nr. 14-1020 išieškomas 9 proc. dydžio metines palūkanas nuo pagrindinio reikalavimo sumos (1 388 351,59 Lt) nuo vykdomojo įrašo atlikimo dienos iki vykdomojo įrašo visiško įvykdymo dienos iki 5 procentų. Tokio savo reikalavimo ieškovas iš esmės nepagrindžia ir nėra teisinio pagrindo sumažinti metinių palūkanų dydžio. Pagal CK 6.261 straipsnį, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais. Be to, kreditorius, įrodęs kitus nuostolius, turi teisę ir į jų atlyginimą. 9 proc. dydžio palūkanos nuo vykdomojo įrašo atlikimo dienos iki visiško vykdomojo įrašo įvykdymo dienos atlieka kompensacinę funkciją (kompensuojamosios palūkanos) už tai, kad Ieškovas kaip kredito gavėjas laiku neįvykdė piniginės prievolės – negrąžino sutartyje numatytais terminais bankui kredito.
69. Pagal CK 6.37 str. 2 d. bei CK 6.210 str. skolininkas privalo mokėti įstatymų ar sutarties nustatyto dydžio palūkanas už priteistiną sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. 9 proc. palūkanų dydis yra teisėtai ir pagrįstai yra apskaičiuotas pagal kreditavimo sutarties sąlygas, nes būtent kreditavimo sutarties bendrosios dalies 20 punkte yra susitarta, kad, praleidus sutartyje numatytus kredito grąžinimo terminus, už laiku nesugrąžintą kredito sumą, kredito gavėjas privalo papildomai prie sutarties specialiojoje dalyje nustatytų palūkanų mokėti bankui papildomas palūkanas nuo laiku negrąžintos kredito sumos, kurių dydis yra penkiasdešimt procentų sutarties specialiojoje dalyje nustatytų metų palūkanų dydžio. Papildomos palūkanos sumokamos kartu su sutarties specialioje dalyje nustatytomis palūkanomis sutarties bendroje dalyje nustatyta palūkanų mokėjimo tvarka. Papildomos palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo sutartyje numatytų kredito grąžinimo terminų pasibaigimo ir skaičiuojamos iki visos pradelstos kredito dalies sugrąžinimo bankui dienos.
70. Taigi, 9 proc. dydžio metinis palūkanų dydis yra apskaičiuotas teisėtai ir pagrįstai prie kreditavimo sutarties specialiosios dalies 5 p. numatyto palūkanų dydžio pridedant pusę šių palūkanų dydžio, kaip tai susitarta kreditavimo sutarties bendrosios dalies 20 punkte. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad CK 6.874 straipsnio 1 dalyje, 6.210 straipsnyje nustatytos palūkanos kompensuoja minimalius kreditoriaus nuostolius dėl tolesnio naudojimosi pinigais po sutarties įvykdymo termino praleidimo. Tokias palūkanas pagal įstatymą turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenustatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2011).
71. Ieškovo reikalavimas dėl palūkanų pagal notaro vykdomąjį įrašą Nr. 14-1020 sumažinimo prieštarauja kasacinio teismo praktikai dėl kreditoriaus teisių į palūkanas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016-12-29 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-248/2016 yra išaiškinęs, kad Lietuvos civilinėje teisėje palūkanos yra: pirma, mokestis už naudojimąsi pinigais (vadinamosios mokėjimo (pelno) palūkanos); antra, minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (kompensuojamosios palūkanos). Nurodytos teisės normos (nutarties 24–27 punktai) leidžia daryti išvadą, kad bendra pinigų suma, kurią privalo sumokėti skolininkas tais atvejais, kai piniginė prievolė neįvykdyta laiku, susideda iš šių sumų: 1) neįvykdytos piniginės prievolės suma; 2) palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi pinigais, (mokėjimo (pelno) palūkanos), kai jos nustatytos sutartyje, pavyzdžiui, paskolos sutartyje, CK 6.872 straipsnis, suma; 3) palūkanų, kurios kompensuoja kreditoriaus nuostolius po prievolės įvykdymo termino praleidimo (kompensuojamosios palūkanos, CK 6.261 straipsnis), suma.
72. Nagrinėjamu atveju dėl kompensuojamųjų palūkanų dydžio yra susitarta kreditavimo sutartyje, todėl mažinti jas ieškovo pageidavimu nėra jokio teisinio pagrindo. Ta aplinkybė, kad kredito sutarties sudarymo metu galiojusios normos dėl skolos išieškojimo hipotekos kreditoriaus naudai (CK 4.192–4.196 straipsniai) nustatė skolos išieškojimą teismo tvarka (kreipiantis į hipotekos kreditorių), o pagal dabartinį reglamentavimą tokia skola išieškoma pagal notaro vykdomąjį įrašą, nepaneigia kreditoriaus teisės į kompensuojamosios paskirties palūkanas, taip pat ir už laikotarpį nuo kreipimosi į notarą dėl vykdomojo įrašo atlikimo iki visiško skolos išieškojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-248/2016).
73. Nagrinėjamu atveju ieškovo su atsakovu sudaryta 2005-08-18 kreditavimo sutartis Nr. 25-05IV nėra vartojimo sutartis, kreditai suteikti ieškovui komercinei veiklai vykdyti (kreditavimo sutarties specialiosios dalies 8 p.), dėl ko jam taikytinas verslininko, o ne vartotojo statusas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-03-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2012). Šiuo atveju su ieškovu sudaryta kreditavimo sutartis nėra vartojimo sutartis, nes kreditas panaudotas ieškovo verslo poreikių tenkinimui (obligacijų pirkimui, investicijoms), todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad sutartinės sąlygos yra ieškovo nenaudai ir taikyti 5 proc. metinių palūkanų dydį.
74. Pažymėtina ir tai, kad notaro vykdomieji įrašai, pagal kuriuos vykdomas skolos išieškojimas iš durpyno telkinį sudarančių 16 žemės sklypų, priimti 2014-02-07, tačiau iki šiol ieškovas notaro vykdomojo įrašo įstatymų nustatyta tvarka neskundė.
75. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo ieškinio patenkinimui, todėl ieškinys kaip neįrodytas ir nepagrįstas atmestinas (CPK 178, 185 str.).
76. Reikalavimą dėl pripažinimo hipoteką jungtine hipoteka ieškovas reiškia CK 4.1941 str. 6 d. pagrindu, kuris numato, kad, jeigu kreditorius pradėjo nepagrįstą išieškojimą be pagrindo arba pareiškė nepagrįstą reikalavimą, skolininkas (įkaito davėjas) turi teisę ginčyti kreditoriaus veiksmų teisėtumą ieškinio teisenos tvarka. Tačiau šiuo atveju konstatuotina, kad atsakovo naudai ieškovo skolos pagal 2007-06-18 kredito linijos sutartį Nr. K-2411-2007-243 išieškojimas iš bankui įkeisto turto vyksta teisėtu pagrindu, esant galiojančiam Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro notarės R. Birutienės 2014-02-07 išduotam vykdomajam įrašui Nr. 14-1017. Notaro vykdomasis įrašas yra vykdytinas ir vykdomasis dokumentas, pateikiamas vykdyti antstoliui CPK nustatyta tvarka (CK 4.192 str. 5 d.). Taigi, esant galiojančiam nuo 2014-02-07 išduotam notaro vykdomajam įrašui, ieškovas neturi teisinio pagrindo teigti, kad bankas pradėjo nepagrįstą išieškojimą ar pareiškė nepagrįstą reikalavimą.
77. Ieškovas reiškia reikalavimą pripažinti 2007-07-16 hipotekos lakšte Nr. 04/1/2007/0003278 esančią hipoteką jungtine hipoteka, teigdamas, kad hipotekos lakštu šalys iš esmės susitarė dėl jungtinės hipotekos, todėl hipotekos lakštas turi būti kvalifikuojamas kaip jungtinė hipoteka CK 4.194 str. pagrindu. Tačiau sutikti su tokiu ieškovo teiginiu nėra pagrindo, kadangi ieškovas yra praleidęs bendrąjį 10 metų ieškinio senaties terminą atitinkamam reikalavimui dėl hipotekos sandorio perkvalifikavimo jungtine hipoteka reikšti (CK 1.125 str. 1 d.). Hipotekos sandoris Nr. 04/1/2007/0003278 sudarytas ir viešame registre įregistruotas 2007 metais, todėl yra suėjęs bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas, kurį ieškovas yra praleidęs, o tai sudaro savarankišką pagrindą šioje dalyje ieškinį atmesti (CK 1.125 str. 1 d., 1.131 str. 1 d.). Atsakovas prašo teismo taikyti ieškinio senatį ir vien šiuo pagrindu šioje dalyje ieškinys negali būti tenkinamas (CK 1.126 str. 2 d.).
78. Be to, kaip tvirtina bylos duomenys, yra užvestos dvi vykdomosios bylos Nr. 0015/14/07050 ir Nr. 0015/14/07051, vykdomi du vykdomieji dokumentai: 2014-02-07 Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro vykdomieji įrašai Nr. 14-1017 ir Nr. 14-1020, išduoti pagal du ieškovo neįvykdytus kreditavimo sandorius (2005-08-18 kreditavimo sutartį Nr. 25-05IV ir 2007-06-18 kredito linijos sutartį Nr. K-2411-2007-243), kurių įvykdymui yra įkeistas tas pas nekilnojamasis turtas – durpynų telkinį sudarantys 16 vnt. žemės sklypų, hipotekos sandoriai, kurių identifikavimo kodas Nr. 04120050002896 ir Nr. 04120070003278 (pastaruoju hipotekos lakštu žemės sklypai įkeisti bankui antrine hipoteka). Šalys nei pirminės 2005-08-24 hipotekos lakšte Nr. 04/12005/0002896 ir jos 2007-05-15 priede Nr. 1, nei antrinės hipotekos lakšte Nr. 04120070003278 nėra susitarę dėl jungtinės hipotekos ir nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo teigti priešingai. Banko naudai yra įkeisti 16 vnt. žemės sklypų, kurie sudaro bendrą durpių telkinį, todėl vykdomosiose bylose durpynų telkinį sudarantys įkeisti žemės sklypai pardavinėjami bendrai, ir dėl tokio išieškojimo teisėtumo yra pasisakyta įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais, kuriuose nustatytus prejudicinius faktus ieškovas kvestionuoja pareikštu ieškiniu.
79. Atmestini kaip nepagrįsti ieškovo teiginiai, kad hipotekos lakšto pasirašymo metu šalys sprendė, kad įkeičiamo turto bendrai vertei esant gerokai didesnei už prievolės dydį, priverstinio išieškojimo atveju skola bus išieškoma ne iš viso įkeisto turto, o tik iš atskirų žemės sklypų, nes tokį susitarimą atsakovas neigia, o kitų, jį patvirtinančių įrodymų, nėra pateikta.
80. Be to, kaip tvirtina bylos duomenys, ieškovas ne vieną kartą ginčijo antstolės V. Meškauskienės veiksmus dėl vykdomo išieškojimo atsakovo naudai (ginčijo, kad žemės sklypai pardavinėjami bendrai, ginčijo žemės sklypų sudarančio durpyno telkinio įkainojimą), tačiau ieškovo skundai ir argumentai dėl banko neteisėtai pradėto vykdyti išieškojimo proceso buvo atmesti kaip nepagrįsti. Taigi, ieškovo iš esmės analogiški argumentai nagrinėjamoje byloje jau nebegali būti nagrinėjami iš naujo, nes ieškovo skundas dėl antstolės veiksmų, susijusių su durpyno įkainojimu, dalies durpyną sudarančių žemės sklypų pardavimo jo pasiūlytam pirkėjui, naujos ekspertizės skyrimo, įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2018-01-23 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-852-553/2018 buvo atmestas.
81. Ieškovas pakartotinai skundė antstolės veiksmus, teigdamas, kad išieškoti iš visų žemės sklypų skolos bankui nėra pagrindo, nes sklypų vertė kelis kartus viršija skolą, dėl ko banko skolai padengti užtektų pardavus tik dalį sklypų, tačiau ir šie ieškovo skundo dėl antstolio veiksmų argumentai buvo atmesti kaip nepagrįsti įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2018-10-10 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-2177-577/2018. Taigi, durpynų telkinį sudarančių žemės sklypų (16 vnt.) pardavimo kartu kaip bendro objekto teisėtumas ir ekonominis pagrindimas yra nustatytas teismo ir pakartotinai nekvestionuotinas (CPK 18 str., 279 str. 4 d.).
82. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad ieškovo reikalavimą pripažinti (kvalifikuoti) 2005-08-24 hipotekos lakštą Nr. 04/12005/0002896 jungtine hipoteka nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo, dėl ko ir šis ieškinio reikalavimas atmestinas.
83. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis (CPK 178, 185 str.) bei byloje esančių įrodymų visuma, teismas daro išvadą, kad ieškovas savo ieškinio nepagrindė leistinais ir pakankamais įrodymais, todėl ieškinys negali būti tenkinamas.
84. Atmetus ieškinį, ieškovui jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, tačiau iš ieškovo atsakovui priteistinos pastarojo patirtos išlaidos (CPK 93, 98 str.). Atsakovo patirtas išlaidas pagal pateiktus į bylą dokumentus sudaro 5 082 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
85. Ieškinio užtikrinimui nagrinėjamoje byloje Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 18 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 str. 2 d.), po to – panaikintinos.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185, 259, 265, 268-270 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Ieškovo R. V. ieškinį atsakovui Luminor Bank AS, veikiančiam per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, dėl atleidimo nuo dalies palūkanų mokėjimo ir prievolės dalies įvykdymo pripažinimo, dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimų ir išieškojimo nepagrįstumo atmesti.
Priteisti iš ieškovo R. V. atsakovui Luminor Bank AS, veikiančiam per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, 5 082 EUR (penkis tūkstančius aštuoniasdešimt du eurus) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 18 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.
Teisėja Alma Urbanavičienė