Civilinė byla Nr. 2S-626-480/2020

Teisminio proceso Nr. 2-28-3-04313-2019-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3, 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.5.1; 3.5.20.2; 3.5.26

 (S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 21 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo E. P. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-610-802/2020 pagal pareiškėjo E. P. skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui L. L., išieškotojai Kredito unijai ,,Sūduvos parama“ dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0187/18/00417,

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, prašydamas atšaukti nuo 2019 m. lapkričio 15 d. iki 2019 m. gruodžio 16 d. vykstančias pareiškėjui priklausančio turto – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), pirmąsias pakartotines varžytines, atlikti ginčo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę.

2.       Skunde pareiškėjas nurodė, kad antstolis neatliko veiksmų, kurių pasekoje butas būtų tinkamai, šios dienos rinkos kainomis įvertintas. Antstolis turto vertės nustatymą atliko dar 2018 m. rugsėjo–spalio mėn., t. y. daugiau nei prieš vienerius metus nei antstolio paskelbtos bei vykusios turto varžytynės. Nauja turto rinkos vertės ekspertizė nebuvo atlikta. Pareiškėjo nuomone, antstolio prieš daugiau nei vienerius metus nustatyta parduodamo turto vertė neatitinka šiai dienai realios padėties rinkoje. Kadangi antstolio turto vertė buvo nustatyta daugiau nei prieš vienerius metus, o 2019 m. ženkliai išaugo nekilnojamojo turto kainos Lietuvoje, pareiškėjas mano, kad skundo pateikimo dienai jo buto rinkos vertė turi būti apie 23 000–25 000 Eur. Antstolis, imdamasis pardavinėti turtą iš pirmų varžytynių, kai tokio turto vertė antstolio buvo nustatyta prieš daugiau nei metus, privalėjo paskirti naują turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę ir išsiaiškinti, kokia turto rinkos vertė yra 2019 m., o ne 2018 m. Tik tokiu būdu antstolis būtų užtikrinęs, kad turtas būtų realizuotas už tinkamą kainą 2019 m., kad skolininkas kuo maksimaliau padengtų savo kreditorinius reikalavimus kreditorei, o kreditorė gautų maksimaliai kuo didesnį savo kreditorinio reikalavimo padengimą. Antstolis paskirti turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę turėjo visas sąlygas, nes antstolis vykdo tas pačias pirmąsias varžytynes, o ne antrąsias. Antstolis turėjo visas galimybes iki varžytynių paskelbimo patikrinti turto vertę, paskirdamas naują turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę, tačiau antstolis to nepadarė. Antstolis net neinformavo pareiškėjo apie ketinamas skelbti pirmąsias varžytynes kaip tai numato Sprendimų vykdymo instrukcijos 96 punktas. Jei pareiškėjas būtų antstolio informuotas apie ketinamas skelbti pirmąsias varžytynes, pareiškėjas nedelsiant būtų pateikęs antstoliui prašymą dėl pakartotinės turto rinkos vertės ekspertizės atlikimo bei būtų įsipareigojęs pats apmokėti ekspertizės atlikimo išlaidas. Tačiau pareiškėjas nespėjo to padaryti ir pirmosios jo turto varžytynės už seną kainą buvo antstolio paskelbtos pareiškėjo neinformavus.

3.       Suinteresuotas asmuo antstolis L. L. 2019 m. gruodžio 17 d. patvarkymu pareiškėjo skundo netenkino, jį kartu su vykdomąja byla persiuntė Marijampolės apylinkės teismui, sustabdė vykdomojoje byloje Nr. 0187/18/00417 vykdymo veiksmus – piniginių lėšų paskirstymą ir turto pardavimo iš varžytynių akto surašymą – iki teismas išnagrinės skundą dėl antstolio veiksmų, prašė skirti pareiškėjui (skolininkui) iki 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę šios baudos sumokant į valstybės biudžetą, o likusią dalį – suinteresuotam asmeniui kredito unijai (toliau – KU) „Sūduvos parama“. Patvarkyme nurodė, kad vykdomojoje byloje Nr. 0187/18/00417 buvo paskelbtos ne pirmosios varžytynės, o pirmosios pakartotinės varžytynės, todėl pareiškėjas netinkamai interpretuoja Sprendimų vykdymo instrukcijos 96 punkto nuostatas, t. y. 20 dienų terminas sietinas ne su varžytynių paskelbimo diena, o su turto įvertinimo dokumento išsiuntimo skolininkui (šiuo atveju pareiškėjui) diena. Antstolis 2018 m. spalio 29 d. patvarkymą dėl turto vertės nustatymo Nr. S-18-187-6939 skolininkui išsiuntė dar 2018 m. spalio 29 d. Laikotarpis nuo 2018 m. spalio 12 d. (eksperto vertės nustatymo dienos) iki 2019 m. lapkričio 15 d. (pirmųjų pakartotinių varžytynių paskelbimo dienos) nėra esminis kriterijus siekiant nustatyti, kad yra pagrindas skirti turto vertės pakartotinę ekspertizę. Skolininkas antstoliui nepateikė jokių objektyvių duomenų, kuriais remiantis būtų galima teigti, kad turto vertė per minėtą laikotarpį kardinaliai pakito. 2019 m. rinkoje neįvyko esminių pokyčių, kurie galėtų iš esmės daryti įtaką nekilnojamojo turto kainai. Antstolis pažymėjo, kad skolininkas nesąžiningai naudojasi savo teisėmis, kadangi nuolat teikia akivaizdžiai nepagrįstus skundus dėl antstolio veiksmų bei tokiais veiksmais siekia vilkinti vykdomosios bylos vykdymą, visi skolininko skundai pateikiami nesavalaikiai su tikslu vilkinti vykdymo procesą, t. y. pateikiami jau antstoliui paskelbus varžytynes. Tą patvirtinta ir paskutinysis 2019 m. gruodžio 9 d. skundas dėl turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės paskyrimo – skolininkas turėjo galimybę ir pakankamai ilgą laiko tarpą pateikti prašymą su įrodymais apie turto vertą, siekiant jį perkainoti (nuo turto kainos pasikeitimo iki varžytynių paskelbimo, t. y. 2019 m. lapkričio 15 d.), bei antstoliui 2019 m. gruodžio 16 d. pateiktas pareiškimas dėl antstolio nušalinimo nuo vykdomosios bylos, t. y. varžytynių pabaigos dieną.

4.       Suinteresuotas asmuo KU „Sūduvos parama“ atsiliepime prašė skundą dėl antstolio veiksmų atmesti, priteisti iš pareiškėjo 120 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, skirti pareiškėjui antstolio prašomą baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Atsiliepime nurodė, kad su skundu nesutinka, nes jis yra nepagrįstas. Pareiškėjo vykdomoji byla užvesta dar 2018 m. Vykdomojoje byloje atlikta eilė procesinių veiksmų, įskaitant ir patvarkymus dėl turto ekspertizės nustatymo. Pagal vykdomojoje byloje esančius įrodymus 2018 m. spalio 29 d. patvarkymas dėl turto vertės nustatymo pareiškėjui yra tinkamai išsiųstas 2019 m. spalio 29 d. Laikotarpyje nuo minėto pranešimo išsiuntimo iki varžytynių paskelbimo pareiškėjas dėl turto vertės jokių pretenzijų nereiškė. Vykdomojoje byloje turto vertė nustatyta 2018 m. spalio 12 d. Aplinkybių, dėl kurių būtų reikalinga nustatyti naują turto vertę byloje nėra ir tokių aplinkybių pareiškėjas nenurodė. Pareiškėjo skunde nurodomas, neva parduotas toks pats turtas, negali būti laikomas patikimu įrodymu, siekiant nustatyti turto vertę, nes jis viena vertus nėra analogiškas ar toks pat kaip pareiškėjo turtas, antra vertus, nėra aišku už kokią sumą jis buvo parduotas (ir ar iš viso parduotas), nes skelbimo pateikimas dar nėra įrodymas, jog toks turtas už tokią kainą buvo parduotas. Šioje byloje svarbi aplinkybė, jog varžytynėse nupirktas turtas už žymiai didesnę nei nustatyta rinkos vertė. Už nupirktą turtą 2019 m. gruodžio 16 d. sumokėti pinigai į antstolio depozitinę sąskaitą, todėl kelti klausimą dėl turto vertės apskritai jau nebegalima. Be to, varžytynėse dalyvavo keturi dalyviai, kas jau objektyviai įrodo, jog turtas parduotas už tinkamą (didesnę) kainą, nei kaina, kuri buvo nustatyta eksperto ir daug didesnę, nei rinkoje augo turto kainos. Jei pareiškėjas teigia, jog jo turto vertė yra didesnė ir jis galėjo būti parduotas už didesnę kainą, tai galėjo pasinaudoti teise ir iki varžytynių pasiūlyti areštuoto turto pirkėją, tačiau pareiškėjas tokia teise nesinaudojo ir turto pirkėjo iki varžytynių nepasiūlė. Suinteresuotas asmuo sutiko su antstolio prašymu, jog pareiškėjui turėtų būti skiriama bauda, nes pareiškėjas piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis ir teikia nepagrįstus skundus. Dėl ko suinteresuotas asmuo palaikė antstolio prašymą skirti baudą pareiškėjui.

II.       Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. sausio 13 d. nutartimi pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0187/18/00417 atmetė, antstolio, suinteresuoto asmens prašymo dėl baudos skyrimo pareiškėjui netenkino, priteisė KU „Sūduvos parama“ iš pareiškėjo 120 Eur  bylinėjimosi išlaidų, priteisė iš pareiškėjo valstybei 6,37 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu.

6.       Teismas sprendė, jog antstoliui, tęsiant vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0187/18/00417, 2019 m. lapkričio 15 d. priimtu patvarkymu Nr. S-19-187-6561, buvo paskelbtos ne pirmosios, o pirmosios pakartotinės varžytinės, dėl ko sutiko su antstolio patvarkyme, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjo skundą, nurodytu, jog pareiškėjas netinkamai interpretuoja Sprendimų vykdymo instrukcijos 96 punkto nuostatą, atkreipiant dėmesį, kad dvidešimties dienų terminas yra sietinas ne su varžytinių paskelbimo diena, o su turto įvertinimo dokumento išsiuntimo skolininkui diena.

7.       Teismas padarė išvadą, kad antstolio atliekami veiksmai buvo teisėti bei pagrįsti, pareiškėjo teisės bei interesai dėl antstolio atliktų veiksmų paskelbiant ginčo pirmąsias pakartotines varžytines pažeisti nebuvo, nes pakartotinės pirmosios varžytinės Nr. 182016, vykusios laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 15 d. iki 2019 m. gruodžio 16 d., buvo paskelbtos ta pačia tvarka kaip ir ankstesnės varžytinės, jose parduodamo ginčo turto pradinė kaina nekito.

8.       Teismas pažymėjo, kad 15 mėnesių laikotarpis nėra esminis kriterijus siekiant konstatuoti, jog yra pagrindas skirti pakartotinę turto vertės nustatymo ekspertizę.

9.       Teismas nustatė, jog 2019 m. gruodžio 16 d. 10.16 val. ginčo varžytinėms Nr. 182016 pasibaigus bei paskelbus laimėtoją, pasiūlyta maksimali ginčo turto kaina sudarė 16 000 Eur. Įvertinus tai, jog iš pirmųjų varžytinių parduodamo turto kaina sudarytų 80 procentų nustatytos turto vertės, tik galimai ginčo turto vertei esant nustatytai 19 200 Eur, pradinė turto pardavimo kaina sudarytų 15 360 Eur, t. y. ji būtų mažesnė nei pasiūlyta ginčo turto kaina.

10.       Teismas sutiko su antstolio nurodytu, jog 2019 m. rinkoje neįvyko esminių pokyčių, kurie galėtų iš esmės daryti įtaką nekilnojamojo turto kainai.

11.       Teismas sprendė, kad byloje nėra pakankamai duomenų, jog pareiškėjas jam įstatymo suteikta procesine teise naudotųsi ne pagal paskirtį, bet siekdamas kitų tikslų (pavyzdžiui, sąmoningai sukelti nepatogumų kitai šaliai, užvilkinti vykdymą ar pan.).

III.       Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

12.       Atskiruoju skundu pareiškėjas E. P. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. sausio 13 d. nutartį ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1.       Teismas nevertino skunde nurodytų argumentų, o byloje iškeltus klausimus dėl turto vertės netinkamo nustatymo nelaikė pagrindu įpareigoti antstolį paskirti turo vertės nustatymo ekspertizę.

12.2.       Byloje yra kilęs ginčas dėl antstolio nustatytos prieš daugiau nei metus turto rinkos vertės. Pateikti į bylą įrodymai rodo, kad turto rinkos vertė yra didesnė nei antstolio nustatyta turto rinkos vertė. Teismas privalėjo ne samprotauti apie varžytynėse gautą kainą, o paskirti byloje turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę. To teismas nepadarė.

12.3.       Teismas tinkamai teisės normomis bei teisės normų išaiškinimais nesivadovavo ir dėl to neteisingai nusprendė, kad nėra būtina skirti turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę, nors byloje pateikti pareiškėjo argumentai akivaizdžiai kelia abejonių dėl antstolio nustatytos turto vertės.

13.       Suinteresuotas asmuo antstolis L. L. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. sausio 13 d. nutartį. Atsiliepime nurodo šiuos argumentus“

13.1.       Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo bylos faktines aplinkybes ir padarė pagrįstas išvadas, ištirdamas ir įvertindamas bylos medžiagą. Apeliantas atskirajame skunde dėsto analogiškus argumentus, kuriuos kaip nepagrįstus atmetė pirmosios instancijos teismas.

13.2.       Apelianto pateikti argumentai neįrodo skundžiamos nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo.

14.        Suinteresuotas asmuo KU „Sūduvos parama“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti ir Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. sausio 13 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti iš pareiškėjo suinteresuoto asmens naudai 100 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atsiliepime nurodo šiuos argumentus:

14.1.       Iš esmės pareiškėjas atskirajame skunde nurodo tuos pačius motyvus ir argumentus, kurie buvo nurodyti pirmosios instancijos teismui.

14.2.       Pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadas, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pažeistas Sprendimų vykdymo instrukcijos 96 punktas ir 20 dienų terminas yra sietinas ne su varžytynių paskelbimo diena, o su turto įvertinimo dokumento išsiuntimo diena.

14.3.       Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog skirti pakartotinę ekspertizę nebuvo pagrindo, nes laikotarpis nuo turto vertės nustatymo iki varžytynių paskelbimo nebuvo esminis kriterijus.

14.4.       Pareiškėjo nurodoma aplinkybė, jog panašaus turto vertė yra didesnė, negali būti laikoma patikimu įrodymu, nes pareiškėjas nepateikė įrodymų apie tai, kad jo turtas yra lygus ar panašus savo verte į kitą turtą. Skelbimų pateikimas neįrodo, jog turtas buvo parduotas už skelbime nurodytą kainą.

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

16.       Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atmetė skundą dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

17.       Siekiant užtikrinti antstolio atliekamų veiksmų teisėtumą, suinteresuotam asmeniui, manančiam, kad antstolio veiksmai ar atsisakymas juos atlikti pažeidžia teisės ar įstatymų saugomus interesus, suteikta teisė apskųsti antstolio procesinius veiksmus arba atsisakymą atlikti procesinius veiksmus (CPK 510 straipsnis).

18.       Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai privalo laikytis CPK ir jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos vykdomųjų dokumentų vykdymo tvarkos. Tai, be kita ko, reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, turi teisės aktuose nustatytas teises, tačiau jo įgaliojimai negali būti aiškinami plečiamai, kad dėl tokio aiškinimo iš esmės pasikeistų įstatymo leidėjo antstoliui suteiktų teisių apimtis. Vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Pagrindinė antstolio pareiga – savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas ar nutartis būtų kuo greičiau iš tikrųjų įvykdyta, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymo saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis).

19.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymėta, kad teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (lot. intra vires), o bet koks kompetenciją viršijantis (lot. ultra vires) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Taigi antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus sprendimo įvykdymo turi būti atliekama atsižvelgiant į tai, kad nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės bei teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2012; kt.).

20.       Iš vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, kad antstolis L. L. vykdomojoje byloje Nr. 0187/18/00417 2018 m. lapkričio 23 d. priėmė vykdyti Marijampolės 3-iojo notaro biuro notarės G. S. 2018 m. liepos 19 d. vykdomąjį dokumentą dėl 3 731,62 Eur skolos ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų už pagrindinio reikalavimo sumą nuo vykdomojo įrašo atlikimo dienos iki vykdomojo įrašo visiško įvykdymo išieškojimo iš E. P.. 2018 m. liepos 23 d. buvo priimtas raginimas įvykdyti sprendimą Nr. S-18-187-4867, kuriuo skolininkas per 31 dieną nuo raginimo gavimo dienos buvo raginamas sumokėti skolą, palūkanas bei vykdymo išlaidas. 2018 m. rugsėjo 19 d. patvarkymu Nr. S-18-187-6112 antstolis paskyrė ekspertizę skolininko E. P. priklausančio nekilnojamojo turto – dviejų kambarių buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sandėlio patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertei nustatyti. 2018 m. spalio 29 d. patvarkymu Nr. S-18-187-6939 antstolis, remdamasis nekilnojamojo turto ekspertizės aktu Nr. 2018-141, nustatė minėto skolininkui priklausančio turto kainą – 13 100 Eur, o 2018 m. lapkričio 26 d. patvarkymu Nr. S-18-187-7592 paskelbė minėto turto pirmąsias varžytynes (varžytynių pradžia – 2018 m. lapkričio 26 d., turto kaina – 10 480 Eur).

21.       Marijampolės apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2SP-10738-570/2018 2018 m. gruodžio 19 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė antstolio L. L. vykdymą išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0187/18/00417 iš E. P. nekilnojamojo turto iki bus išnagrinėtas skundas dėl antstolio veiksmų. 2018 m. gruodžio 19 d. patvarkymu Nr. S-18-187-8331 antstolis atšaukė paskelbtas varžytynes ir sustabdė vykdymo išieškojimą iš skolininko turto iki bus išnagrinėtas skundas dėl antstolio veiksmų.  Marijampolės apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2YT-598-571/2019 2019 m. sausio 29 d. nutartimi E. P. skundą dėl antstolio L. L. veiksmų atmetė. Kauno apygardos teismas 2019 m. balandžio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-813-773/2019 Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. sausio 29 d. nutartį paliko nepakeistą. 2019 m. birželio 20 d. antstolis patvarkymu Nr. S-19-187-3231 atnaujino vykdomąją bylą, o 2019 m. birželio 20 d. patvarkymu Nr. S-19-187-3265 paskelbė skolininko E. P. asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto pirmąsias pakartotines varžytynes (varžytynių pradžia – 2019 m. birželio 20 d., turto kaina – 10 480 Eur). 

22.       Marijampolės apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2SP-5617-570/2019 2019 m. liepos 11 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė antstolio L. L. vykdomą išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0187/18/00417 iš E. P. nekilnojamojo turto iki bus išnagrinėtas skundas dėl antstolio veiksmų. 2019 m. liepos 15 d. patvarkymu Nr. S-19-187-3815 antstolis atšaukė paskelbtas varžytynes ir sustabdė skolininko nekilnojamojo turto pardavimą iš varžytynių iki bus išnagrinėtas skundas dėl antstolio veiksmų. Marijampolės apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2YT-5779-570/2019 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi E. P. skundą dėl antstolio L. L. veiksmų atmetė. Kauno apygardos teismas 2019 m. lapkričio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1948-555/2019 Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutartį paliko nepakeistą. 2019 m. lapkričio 15 d. patvarkymu Nr. S-19-187-6560 antstolis atnaujino ir tęsė vykdomą skolininko nekilnojamojo turto pardavimą iš viešųjų varžytynių, o 2019 m. lapkričio 15 d. patvarkymu Nr. S-19-187-6561 paskelbė skolininko E. P. asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto pirmąsias pakartotines varžytynes (varžytinių pradžia – 2019 m. lapkričio 15 d., turto kaina – 10 480 Eur), kurios pasibaigė 2019 m. gruodžio 16 d., buvo paskelbtas laimėtojas, pasiūlęs 16 000 Eur maksimalią kainą. Antstolio kontoroje 2019 m. spalio 10 d. buvo gautas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų.

23.       Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija. Jos metu antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai ir objektyviai įkainoti areštuotą turtą. Nors šio proceso paskirtis yra patenkinti kreditoriaus (išieškotojo) reikalavimus, antstolis privalo atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko interesus. Šių interesų pusiausvyros išlaikymas įpareigoja antstolį elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai. Pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, kaina, maksimaliai artima esančiai laisvojoje rinkoje turto kainai. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018).

24.       Apeliantas argumentuoja, kad jam priklausančio nekilnojamojo turto vertės nustatymą antstolis atliko 2018 m. rugsėjo–spalio mėn. – daugiau nei prieš vienerius metus, nei antstolio 2019 m. lapkričio 15 d. patvarkymu Nr. S-19-187-6561 paskelbtos varžytynės, nauja turto vertės ekspertizė nebuvo atlikta, ir šiuos argumentus grindžia prie skundo pridedama informacija apie kito, anot apelianto, analogiško turto analogiškoje vietoje 2019 m. įvykusį pardavimą bei turto vertintojo išduota turto rinkos vertės pažyma, kuri į bylą pateikta su 2019 m. gruodžio 23 d. prašymu, taigi antstoliui sprendžiant pareiškėjo 2019 m. gruodžio 9 d. skundą dėl antstolio veiksmų antstoliui net nebuvo pateikta.

25.       Areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę (CPK 681 straipsnio 1 dalis). Vykdymo proceso metu įkainoto turto vertei pasikeitus, antstolio patvarkymu turtas gali būti perkainojamas laikantis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos (CPK 681 straipsnio 2 dalis). Nors apeliantas argumentuoja, kad nuo 2018 m. spalio 29 d., kai buvo nustatyta skolininkui priklausančio turto kaina – 13 100 Eur, iki 2019 m. lapkričio 15 d. paskelbtų varžytynių praėjo daugiau nei vieneri metai ir jam priklausančio nekilnojamojo turto kaina ženkliai pasikeitė, jo manymu apie 23 000–25 000 Eur, todėl tikslinga skirti naują turto vertės ekspertizę, tačiau pažymėtina, kad antstolis neturėjo pareigos skirti turto vertinimo ekspertizę, nes apeliantas klausimą dėl jam priklausančio turto vertės iškėlė tik besibaigiant varžytynėms, nors jam buvo žinoma apie vykstantį išieškojimo procesą iš jo nekilnojamojo turto bei turėjo pareigą domėtis vykstančiu procesu, o kadangi vykdomojoje byloje apeliantas yra pateikęs jau trečią skundą dėl antstolio veiksmų, tai turėjo suprasti, kad Kauno apygardos teismui 2019 m. lapkričio 7 d. atmetus jo atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutarties, kuria jo skundas buvo atmestas, antstolis toliau tęs nekilnojamojo turto pardavimą iš varžytynių.

26.       Pažymėtina, jog kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vykdymo procese tiek išieškotojui, tiek skolininkui keliama pareiga būti aktyviems ir patiems domėtis vykdymo eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, skolininkas ar jo atstovas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297/2010).

27.       Be to, pareiškėjas savo pirkėjo nepasiūlė ir nors kreipėsi į turto vertintojus, bei pateikė teismui pažymą, jog jam priklausančio nekilnojamojo turto galima rinkos kaina 2019 m. gruodžio 23 d. buvo 19 200 Eur, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad kai teikė antstoliui 2019 m. gruodžio 9 d. skundą dėl antstolio veiksmų, tokios pažymos antstoliui nebuvo pateikęs. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad įvertinus varžytynes laimėjusio asmens pasiūlytą maksimalią 16 000 Eur turto kainą, turto vertintojų nurodytą galimą nekilnojamojo turto rinkos 19 200 Eur kainą bei tai, jog iš pirmųjų varžytinių parduodamo turto kaina sudarytų 80 procentų nustatytos turto vertės, tik galimai ginčo turto vertei esant nustatytai 19 200 Eur, pradinė turto pardavimo kaina sudarytų 15 360 Eur, taigi ji būtų mažesnė nei šiuo metu pasiūlyta 16 000 Eur ginčo turto kaina. O apelianto argumentai, paremti pridedamu skelbimu apie analogiško turto analogiškoje vietoje 2019 m. įvykusį pardavimą, jog šiai dienai ginčo turto kaina turėtų būti 23 000–25 000 Eur, laikytini vien samprotavimais ir įrodymais nepagrįstais deklaratyviais teiginiais, kadangi apeliantas nepateikė objektyvių įrodymų, jog skelbime nurodomas butas tikrai buvo parduotas ir už kokią kainą.

28.       Vertindamas vykdomosios bylos ir nagrinėjamos civilinės bylos duomenis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra jokių objektyvių duomenų ir apeliantas jų nepateikė, kad antstolio nustatyta turto vertė neatitinka rinkos kainos. Tikroji iš varžytynių parduodamo turto kaina yra nustatoma pačiose varžytynėse varžytynių dalyviams pasiūlius piniginių lėšų sumą, už kurią jie siekia įsigyti iš varžytynių parduodamą daiktą. Taigi nepriklausomai nuo turto įvertinimo, potencialūs turto pirkėjai papildomai savaip vertina parduodamą objektą ir pirkėjų konkurencija nustato varžytynėse parduodamo turto realią kainą. Be to, apeliantas, siekdamas išvengti, jo manymu, turto pardavimo už mažesnę kainą, turėjo visas galimybes ir teisę pats siūlyti savo turto pirkėją (CPK 704 straipsnio 1 dalis), tačiau to nepadarė.

29.       Be to, tiek skolininkas, tiek išieškotojas turi būti suinteresuoti teisingos turto vertės nustatymu, todėl turi aktyviai dalyvauti turto vertės nustatymo procese. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prieštaravimo dėl turto vertės CPK 681 straipsnio nustatyta tvarka nebuvo pareiškęs, o antstolio veiksmus apskundė besibaigiant antstolio antrą kartą paskelbtoms pirmosioms pakartotinėms varžytynėms. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie veiksmai verčia abejoti apelianto suinteresuotumu kiek galima operatyviau nustatyti arčiausiai rinkos esančią areštuoto turto vertę ir jį realizuoti.

30.       Apibendrinant apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad antstolis tinkamai vykdė savo pareigas, o apeliantas nepateikė motyvuotų prieštaravimų, dėl ko būtų galima abejoti turto vertės atitikčiai arčiausiai rinkos kainai. Konstatuotina, jog antstolis CPK nuostatų, reglamentuojančių areštuoto turto įkainojimo tvarką, varžytynių vykdymą, nepažeidė.

31.       Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

32.       Atmetus pareiškėjo skundą, yra pagrindas suinteresuoto asmens KU „Sūduvos parama“ naudai priteisti apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, CPK 443 straipsnio 6 dalis). Suinteresuotas asmuo į bylą yra pateikęs prašymą priteisti jam 100 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą, taip pat pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus.

33.       Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R–77 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas), sprendžia, kad suinteresuoto asmens prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija nustatytų maksimalių dydžių, todėl yra priteisiamos iš pareiškėjo E. P. suinteresuoto asmens KU „Sūduvos parama“ naudai.

34.       Įvertinęs bylos duomenis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti skundžiamą teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis palikta nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

        Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r i a :

Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. sausio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš pareiškėjo E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) suinteresuoto asmens kredito unijos „Sūduvos parama“, juridinio asmens kodas 110067062, naudai 100 Eur (vieną šimtą eurų) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                                         Albina Rimdeikaitė