Civilinė byla Nr. e2-956-638/2025

 Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00159-2025-0

 Procesinio sprendimo kategorija 3.2.1.3.

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. birželio 17 d.

Kaunas

        Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Diana Labokaitė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovėms bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Avima“ ir  UAB „Vigma ir Ko“ dėl nuostolių atlyginimo regreso teise, ir

n u s t a t ė :

ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (toliau – ieškovas) 2025 m. balandžio 4 d. pateiktu ieškiniu prašė priteisti  solidariai iš bendraatsakovių 10127,60 Eur žalos atlyginimo, visas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant 215,48 Eur už pateikiamų priedų vertimą į valstybinę kalbą, priteisti iš UAB „Vigma ir Ko“ šešis procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškinys grindžiamas tuo, kad 2023 m. spalio 3 d. Danijoje dėl nenustatyto asmens, vairavusio UAB „VIGMA IR KO“ priklausančią transporto priemonę MERCEDES BENZ ACTROS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala. Nustatyta, kad šio eismo įvykio metu Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė MERCEDES BENZ ACTROS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo valdoma UAB „AVIMA“ (t. y., bendraatsakovis, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, yra atsakingas už padarytą žalą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.270 straipsnis).

 Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė MERCEDES BENZ ACTROS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kaip tai numato Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 4 straipsnio 1 dalis, 41 straipsnio 3 ir 8 dalies nuostatos.

Lietuva ir kitos Europos Sąjungos valstybės narės yra tarptautinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos (toliau - žaliosios kortelės sistemos) dalyvės. Vienas iš pagrindinių šios tarptautinės sistemos tikslų yra užtikrinti, supaprastinti ir palengvinti žalos atlyginimą nukentėjusiems asmenims. Pagrindinis teisės aktas, kuriuo, sprendžiant eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo, atlyginimo bei tarpusavio atsiskaitymo už atlygintas žalas klausimus, vadovaujasi žaliosios kortelės valstybių nacionaliniai draudikų biurai yra Biurų tarybos Vidaus nuostatai (TPVCAPDĮ – „Nacionalinių draudikų biurų bendradarbiavimo nuostatai“) (paskelbti su 2003-07-28 KOMISIJOS SPRENDIMU dėl Direktyvos 72/166/EEB, susijusios su transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo tikrinimu, taikymo (2003/564/EB)).

Atsižvelgiant į tai, kad minėtas eismo įvykis įvyko DANIJOJE (kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, kurios nacionalinis draudikų biuras pasirašė Biurų tarybos Vidaus nuostatus) ir kad jo metu žala buvo padaryta Lietuvos Respublikoje registruota, bet transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdrausta transporto priemone bei vadovaudamasis Biurų tarybos Vidaus nuostatais (Biurų tarybos Vidaus nuostatų 3 ir 5 straipsniai), eismo įvykio valstybės – DANIJOS nacionalinis draudikų biuras atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą bei pateikė reikalavimą 75511,37 DKK sumai ieškovui, t.y. transporto priemonės registracijos valstybės – Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui (2 priedas). Tuo tarpu ieškovas, vadovaudamasis TPVCAPDĮ 17 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad ieškovas moka išmoką eismo įvykio metu padarytą žalą atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui, atsižvelgdamas į Biurų tarybos Vidaus nuostatus (Biurų tarybos Vidaus nuostatų 5 straipsnis) ir į tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus, sumokėjo DANIJOS nacionaliniam draudikų biurui reikalaujamus 75511,37 DKK (10127,60 EUR).

Ieškovas, sumokėjęs DANIJOS nacionaliniam draudikų biurui jo pareikalautą sumą, vadovaudamasis TPVCAPDĮ 23 straipsnyje įtvirtinta teise reikalauti grąžinti dėl padarytos ir administruotos žalos išmokėtą sumą iš atsakingo už žalos padarymą asmens (šiuo atveju – UAB „AVIMA“ (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.270 straipsnis)) arba asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (šiuo atveju – UAB „VIGMA IR KO“), raštu kreipėsi į UAB „VIGMA IR KO“, reikalaudamas grąžinti VOKIETIJOS nacionaliniam draudikų biurui sumokėtus 10127,60 U. I. šio ieškinio teismui pateikimo dienos bendraatsakoviai reikalaujamos sumos ieškovui nesumokėjo.

BUAB „Avima“ nemokumo administratorius V. K. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2024 m. balandžio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-720-638/2024 iškėlė UAB „Avima“ bankroto bylą. Nurodyta nutartis įsiteisėjo 2024 m. gegužės 28 d. Atsakovo nemokumo administratorius visų faktinių aplinkybių dėl 2023 m. spalio 3 d. Danijoje įvykusio draudžiamojo įvykio nežino, nes eismo įvykis vyko prieš UAB ,,Avima“ bankroto bylos įsiteisėjimą, todėl civilinę bylą prašo nagrinėti teismo nuožiūra.

Atsakovė UAB „Vigma ir Ko“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ji nėra tinkamas subjektas reikalauti atsakomybės dėl eismo įvykio metu padarytos žalos, nes 2021 m. spalio 30 d. tarp UAB „Avima“ ir UAB „Vigma ir KO“ buvo sudaryta nuomos sutartis, pagal kurią „Avima“ išsinuomojo transporto priemones, tame skaičiuje ir M. B., valst. Nr. (duomenys neskelbtini). 2022 m. rugsėjo 1 d. buvo nuomos sutarties pakeitimas, priedas Nr. 5, pagal kurį „Avima“ įsigijo ginčo transporto priemonę pagal išperkamosios nuomos sutartį ir tapo ginčo automobilio savininke. Kaip savininkė „Avima“ turėjo apdrausti automobilio vairuotojo civilinę atsakomybę. Šalys sutarė, kad bet koks žalos atlyginimas nuo sutarties priedo pasirašymo momento yra automobilio savininko atsakomybė. Eismo įvykis įvyko Danijoje 2023 m. spalio 3 d., M. B. v.n. (duomenys neskelbtini) vairavo M. P.. Atsakovė „Vigma ir Ko“ jau atsakydama ieškovui į pretenziją dėl žalos atlyginimo dėl šio eismo įvykio, nurodė aplinkybes dėl automobilio savininko, taip pat nurodė, kad nesutinka su įvykio aplinkybių nustatymu ir padarytos žalos dydžiu. Ieškovas neįrodė savo reikalavimo pagrįstumo, todėl ieškinys atmestinas.  

Ieškinys tenkintinas.

Nustatyta, kad 2023 m. spalio 3 d. Danijoje vilkikas MERCEDES BENZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), persirikiuodamas iš vienos juostos į kitą, kliudė šalia važiavusį VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), už kurio nuostolius išmoka išmokėta pagal Danijos nacionalinio draudikų biuro (toliau – D. B.) 2024-08-05 pateiktą reikalavimą atlyginti 75 511,37 DKK sumą – 10 127,60 Eur (šią sumą sudaro 65 662,06 DKK (8 806,61 Eur) išmoka ir 9 849,31 DKK (1 320,99 Eur) žalos administravimo mokestis).

Iš pateiktos medžiagos ir nesant paneigiančių įrodymų teismas sprendžia, kad eismo įvykio mechanizmas yra aiškus, kaltininkas nustatytas tinkamai, tai yra automobilį M. B. (duomenys neskelbtini) vairavęs asmuo. Taip pat nustatyta, kad eismo įvykio kaltininko vairuotojo civilinė atsakomybė nebuvo apdrausta privalomuoju draudimu pagal TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalies nuostatas.  

B. T. patvirtintų Bendradarbiavimo nuostatų 3 str. nurodo, kad eismo įvykio šalies biuras ir jo paskirtas bylą administruoti agentas yra įgaliotas atlyginti nuostolius visiškai savarankiškai, remdamasis savo šalies teise ir praktika. Įvykio šalies biuras, šiuo atveju, Danijos  nacionalinis draudikų biuras yra kompetentingas aiškinti savo šalies teisę ir ja vadovaudamasis priimti sprendimus dėl kaltės bei kompensacijos nukentėjusiems asmenims. Dėl žalos buvo išmokėta už sugadintą VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilį išmoka remiantis Danijos draudimo bendrovės „TRYG FORSIKRING A/S“ eksperto parengta žalos ataskaita. Nukentėjęs asmuo Danijoje turi teisę kreiptis į savo draudimo bendrovę, įprastai tai yra kasko draudikas, kuris įvertina nuostolio dydį ir parengia ataskaitą. Eksperto apskaičiuota VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuostolio dėl eismo įvykio suma yra 65 662,06 DKK (8 806,61 Eur), įskaitant V. Ž. administravimo mokestis 9 849,31 DKK (1 320,99 Eur). Nacionalinis draudikų biuras, kuris atsakingas dėl nedrausto vairuotojo padarytos žalos (šiuo atveju LR Biuras), remdamasis Bendradarbiavimo nuostatomis, privalo kompensuoti ne tik eismo įvykio šalies nacionalinio draudikų biuro patirtas išlaidas dėl išmokėtų draudimo išmokų, bet ir atlyginti eismo įvykio šalies nacionalinio draudikų biuro žalos administravimo išlaidas. Administravimo mokesčio suma, patvirtinta B. T., yra 15 proc. nuo bendros išmokos už žalą, t. y. 9 849,31 DKK (1 320,99 Eur).

Nacionalinis draudikų biuras, kuris atsakingas dėl nedrausto vairuotojo padarytos žalos (šiuo atveju LR Biuras), remdamasis B. T. patvirtintomis Bendradarbiavimo nuostatomis, privalo kompensuoti ne tik eismo įvykio šalies nacionalinio draudikų biuro (šiuo atveju D. B.) patirtas išlaidas dėl išmokėtų išmokų ir patirtų kitų/ išorės išlaidų, bet ir atlyginti eismo įvykio šalies nacionalinio draudikų biuro/ jo paskirto agento žalos administravimo išlaidas.

Iš ieškovo pateiktų VĮ „Regitra“ duomenų nustatyta, kad ginčo transporto priemonės Mercedes B. A., v.n. (duomenys neskelbtini) savininku 2023 m. spalio 3 d. (eismo įvykio metu)  buvo įregistruota UAB „Vigma ir Ko“,  o valdytoja registruota UAB „Avima“, valdžiusi automobilį pagal 2021 m. spalio 3o d. nuomos sutartį. Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 straipsnio 2 ir 3 dalis ( redakcija, galiojusi eismo įvykio metu), už draudimo sutarties sudarymą šio įstatymo 43 straipsnio nustatyta tvarka atsako transporto priemonės savininkas (toliau – atsakingas už draudimo sutarties sudarymą asmuo). Jeigu transporto priemonė naudojama asmens, kuris transporto priemonę naudoja pagal lizingo (finansinės nuomos), išperkamosios nuomos ar pagal kitą panašaus pobūdžio sutartį (toliau – lizingo sutartis), už draudimo sutarties sudarymą yra atsakingas šis asmuo. Jeigu transporto priemonė priklauso keliems asmenims bendrosios nuosavybės teise, už draudimo sutarties sudarymą šie asmenys atsako solidariai, jeigu jie nėra susitarę kitaip. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys ir transporto priemonės valdytojai negali naudoti patys ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės. Šiuo atveju buvo  sudaryta paprasta nuomos sutartis, kuri neatleidžia savininko nuo draudimo sutarties sudarymo, o šios nesudarius, atitinkamai savininkui taikytina atsakomybė. Atsakovės „Vigma ir Ko“ atsakomybė šiuo atveju kyla iš TPVCAPDĮ nuostatų, o šalių sudarytos nuomos sutarties sąlygos gali apspręsti tik šalių tarpusavio santykius. Nagrinėjamu atveju nenustatytos aplinkybės, kurios galėtų būti pagrindas atleisti transporto priemonės savininkę (valdytoją) nuo civilinės atsakomybės ar ją sumažinti. Nustatyta, kad atsakovei „Vigma ir Ko“ priklausančia nedrausta transporto priemone nuomos sutarties pagrindu naudojosi atsakovė „Avima“. Aplinkybė, kad „Vigma ir Ko“, sudarydama nuomos sutartį su „Avima“  nereikalavo pateikti duomenų, patvirtinančių tinkamai įvykdytus nuomos sutarties 2.2.5 papunkčio reikalavimus, leidžia konstatuoti, kad savininkė „Vigma ir Ko“ tinkamai nekontroliavo transporto priemonės naudojimo tvarkos ir neužtikrino įstatymo numatytos pareigos transporto priemonės savininkui tiek pačiam naudoti, tiek leisti naudoti kitam teisėtam valdytojui tik draustą savininko vardu transporto priemonę.

   Atsakovė „Vigma ir Ko“ teikė į šią bylą duomenis, kad jau minėtos 2021 m. spalio 30 d. nuomos sutarties priedu Nr. 5, sudarytu 2022 m. rugsėjo 1 d., sudarė ginčo transporto priemonės išperkamosios nuomos ( lizingo) sutartį su „Avima“, todėl prievolė sudaryti civilinės atsakomybės draudimo sutartį ir atitinkamai atsakomybė už nedrausta transporto priemone padarytą žalą, tenka išperkamosios nuomos turėtojai „Avima“.

Teismas šiuos atsakovės argumentus atmeta ir pateiktą nuomos sutarties priedą Nr. 5 vertina kaip nepatikimą įrodymą. Iš ieškovės pateiktų VĮ „Registra“ duomenų matyti, kad po ginčo eismo įvykio, 2023 m. lapkričio 3 d. šio vilkiko valdytoju buvo įregistruota UAB „Igmas“, 2025 m. sausio 8 d. savininku registruota VIALOG SPZOO, 2025 m. sausio 18 d. valdytoju įregistruota UAB „Tik logistika“, pakeistas transporto priemonės valstybinis numeris iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) nuo 2025 m. sausio 8 d. savininku įregistruota SIDUNGS SIA, Latvijos įmonė. Taip pat iš „Regitros“ pateiktų duomenų matyti, kad 2024 m. liepos 3 d. ginčo automobilio savininkė „Vigma ir Ko“ pardavė automobilį už 16 000 Eur įmonei VIALOG SPZOO, ir tą pačią dieną pastaroji pardavė tą patį automobilį už 16500 Eur įmonei SIDUNGS SIA.

Automobilio

Taigi, viešojo registro duomenys apie vilkiką M. B., v.n.(duomenys neskelbtini), paneigia atsakovės teikiamą versiją, kad 2022 m. rugsėjo 1 d. buvo sudaryta buvo ginčo automobilio išperkamosios nuomos sutartis su „Avima“. Viena vertus, ši išperkamosios nuomos sutartis nebuvo įregistruota, kita vertus, teismo neįtikina teiginiai apie išperkamąją nuomą „Avimai“, kai tuo pačiu laiku registre registruojamas kitas valdytojas UAB „Igmas“, dar vėliau transporto priemonė parduodama VIALOG ir  G. D. išvada, kad ginčo autoįvykio metu savininkė buvo „Vigma ir Ko“, o kita atsakovė „Avima“ buvo nuomininkė.

CK 6.413 straipsnis nustato, kad daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartis turi būti rašytinė, sutartyje privalo būti nurodyta daikto kaina ir periodinių įmokų dydis, periodinių įmokų mokėjimo terminai ir atsiskaitymo tvarka. Šiuo atveju sutartis yra rašytinės formos, tačiau daikto ( automobilio) galutinė kaina nėra nurodoma, paminėta, kad periodinės įmokos yra tos pačios nuomos įmokos, kurios buvo nustatytos ankstesne sutartimi. Tačiau nėra nustatyta, kiek įmokų ( kokia kainos dalis) jau yra sumokėta šios sutarties sudarymo dieną, nepateikta įrodymų, ar „Avima“ mokėjo toliau išperkamosios nuomos įmokas. Be to, išperkamosios nuomos sutartis nebuvo įregistruota viešajame registre. CK 1.75 straipsnis nustato, kad šalims sandoris galioja, nors ir nėra privalomai įregistruotas, tačiau neįregistravusios sandorio šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš trečiuosius asmenis remdamosi kitais įrodymais. 

Be to, sandorių su minėtu automobiliu M. B. seka leidžia sutikti ir su ieškovės teiginiu, kad įmonės „Viatrans“, „Avima“, „Vigma ir Ko“, galbūt ir „Igmas“, yra tarpusavyje susiję įmonės per vadovaujančius, kontroliuojančius ir įgaliotus asmenis ( V. S.).

Taigi, nesant įrodymų apie teisėtai sudarytą ir įregistruotą išperkamosios nuomos sutartį „Avima“ naudai, spręstina, kad už transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą buvo atsakinga savininkė UAB „Vigma ir Ko“, kuriai tenka ir solidari atsakomybė kartu su valdytoja „Avima“ už šia transporto priemone padarytą žalą.

 Šiuo atveju konstatuotina, kad buvo sudaryta paprasta nuomos sutartis, kuri neatleidžia savininko nuo draudimo sutarties sudarymo, o šios nesudarius, atitinkamai savininkui taikytina atsakomybė. Atsakovės „Vigma ir Ko“ atsakomybė šiuo atveju kyla iš TPVCAPDĮ nuostatų, o šalių sudarytos nuomos sutarties sąlygos gali apspręsti tik šalių tarpusavio santykius.

Savo ruožtu solidarus reikalavimas abiems atsakovėms, transporto priemonės savininkei ir nuomininkei, kyla taikant TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalį kartu su 17 straipsnio 1 dalies 1 punktu, ką yra išaiškinęs kasacinis teismas, kad atgręžtinis Draudikų biuro reikalavimas pagal TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą suponuoja dviejų skolininkų solidariąją atsakomybę: asmens, atsakingo už eismo įvykį, bei TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalyje nurodyto asmens, neįvykdžiusio pareigos apdrausti savo ir kitų asmenų civilinę atsakomybę valdant atitinkamą transporto priemonę. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalimi suteikta Biurui teisė reikalauti visos išmokos, sumokėtos tretiesiems asmenims už žalą, padarytą neapdrausta transporto priemone, tiek iš asmens, atsakingo už žalos padarymą, tiek iš asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (LAT Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010-10-07 nutartis byloje Nr. 3K-7-300/2010; Klaipėdos apygardos teismo 2019-02-11 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2A-619-796/2019, 22 punktas).

Žaliosios kortelės sistema sudaro sąlygas draudikams sudaryti tarpusavio susitarimus dėl kitos šalies teritorijoje padarytos žalos atlyginimo, užtikrina, kad valstybėje – žaliosios kortelės sistemos narėje – įvykusio eismo įvykio metu asmenų patirta žala būtų atlyginta nepriklausomai nuo to, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo yra iš užsienio atvykusios transporto priemonės vairuotojas. Žaliosios kortelės sistemos nariai – nacionaliniai draudikų biurai – tarpusavyje bendradarbiauja žalos administravimo ir atlyginimo klausimais, o nacionalinių draudikų biurų veiklą koordinuoja nacionalinių draudikų biurų įkurta Biurų taryba. Nacionalinių draudikų biurų tarpusavio santykius reglamentuoja Biurų tarybos vidaus nuostatai, priimti Europos ekonominės erdvės valstybių narių ir kitų asocijuotų valstybių nacionalinių draudikų biurų 2002 m. gegužės 30 d. susitarimu, pridėtu prie Europos Komisijos 2003 m. liepos 28 d. sprendimo dėl Tarybos direktyvos 72/166/EEB taikymo tikrinant motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimą (2003/564/EB) (toliau – Vidaus nuostatai).

Žaliosios kortelės sistema yra papildyta Europos Sąjungos antriniuose teisės šaltiniuose įtvirtintomis motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo nuostatomis. 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/103/EB dėl motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo ir privalomojo tokios atsakomybės draudimo patikrinimo nuostatos Lietuvos Respublikoje įgyvendintos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme (toliau – TPVCAPDĮ).

Atsižvelgiant į tai, kad minėtas eismo įvykis įvyko Danijoje, ir kad jo metu žala buvo padaryta Lietuvos Respublikoje registruota, bet transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdrausta transporto priemone bei vadovaudamasis Biurų tarybos Vidaus nuostatais (Biurų tarybos Vidaus nuostatų 3 ir 5 straipsniai), eismo įvykio valstybės – Danijos nacionalinis draudikų biuras atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą bei pateikė reikalavimą ieškovui, t. y. transporto priemonės registracijos valstybės – Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui, kuris apmokėjo pateiktas sąskaitas  ir pareiškė atgręžtinį reikalavimą atsakovėms.

Nors „Vigma ir Ko“ išreiškė abejones dėl nustatyto žalos dydžio, tačiau nepateikė įrodymų, kad kreipėsi į ieškovę dėl žalos dydžio ar sureguliavimo, taip pat ir šioje byloje nepateikė įrodymų, kurie leistų daryti kitokias išvadas apie kaltininką ir žalos dydį. Ieškovės pateikti įrodymai patvirtina žalos dydį.

Todėl teismas sprendžia, kad ieškinys tenkintinas visiškai, iš atsakovių solidariai priteistina 10127,60 Eur  žalos atlyginimo. Procesinės palūkanos (6 proc. metinių) priteistinos tik iš atsakovės UAB „Vigma ir Ko“, nes kita atsakovė yra bankrutuojanti įmonė. Taip pat iš atsakovių lygiomis dalimis priteistinos bylinėjimosi išlaidos: po 107,74 Eur dokumentų vertimo išlaidų ir valstybės naudai iš atsakovės UAB „Vigma ir Ko“ – 114 Eur žyminio mokesčio ( ½ dalis paskaičiuoto žyminio mokesčio, nes bankrutuojanti įmonė nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiama pagal LR CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktą). 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį patenkinti.

Priteisti ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, įm.k. 125709291, solidariai iš atsakovių UAB „Vigma ir Ko“, įm.k. 302344309, ir BUAB „Avima“, įm.k. 303322746, 10 127,60 Eur   (dešimt tūkstančių šimtą dvidešimt septynis eurus ir 60 ct) žalos atlyginimo.

Priteisti ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, įm.k. 125709291, iš atsakovės UAB „Vigma ir Ko“, įm.k. 302344309, 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos 10 127,60 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. balandžio 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, įm.k. 125709291, iš atsakovių UAB „Vigma ir Ko“, įm.k. 302344309, ir BUAB „Avima“, įm.k. 303322746, po 107,74 Eur (šimtą septynis eurus ir 74 ct) iš kiekvienos bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovės UAB „Vigma ir Ko“, įm.k. 302344309, 114 Eur (šimtą keturiolika eurų) žyminio mokesčio sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.  

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėja         Diana Labokaitė