Baudž. byla Nr. 1-120-557/2014
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. liepos 21 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno, teisėjų Reginos Bertašienės ir Zigmo Pociaus,
sekretoriaujant Danutei Klimašauskaitei, Irinai Fiodorovai,
dalyvaujant prokurorui Aurelijui Stanislovaičiui,
gynėjai Angelijai Morkvėnienei,
nukentėjusiajam N. M.,
nukentėjusiajai bei nukentėjusiosios T. M. atstovei pagal įstatymą E. S. M. ir jos įgaliotajam atstovui V. T.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. P., g. (duomenys neskelbtini),, a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini) (gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini)), 8 kl. išsilavinimo, nevedęs, neteistas, kaltinamas pagal BK 129 str. 2 d. 2 p., 5 p., 6 p., 9 p., 180 str. 2 d., 302 str. 1 d., ir
nustatė:
kaltinamasis E. P. 2013 m. liepos 28 d. apie 01 val., tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas, A. M. priklausančiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), dėl savanaudiškų paskatų, turėdamas tikslą pagrobti M. turtą, tuo tikslu apsiginklavęs kirviu, užpuolė miegančius ir dėl to bejėgiškoje būklėje buvusius A. M. ir S. M.: kirvio ašmenimis tris kartus smogė namo kambaryje lovoje miegančiam A. M. į kaklą bei mentę ir padarė kirstinę liemens nugarinio paviršiaus žaizdą dešinėje su dešinės mentės ataugos lūžiu, kirstinę žaizdą kaklo sprandinėje srityje su atviru stuburo kaklinės dalies antro slankstelio kūno lūžiu, kietojo dangalo sužalojimu ir pilnu nugaros smegenų šiame lygyje perdalijimu, kirstinę smakro-kaklo srities žaizdą, dėl kurios buvo perdalintos magistralinės kūno kraujagyslės ir vyko ūmus nukraujavimas, dėl ko A. M. įvykio vietoje netrukus mirė, po to nuėjo į kitą kambarį, kuriame lovoje miegojo S. M., ir kirvio ašmenimis ne mažiau keturių kartų smogė S. M. į galvą bei kaklą ir padarė kirstinę žaizdą kaklo priekiniame paviršiuje, sulaužant (perkertant skersai) kairįjį raktikaulį, sudėtinę kirstinio pobūdžio žaizdą su atvirais kaukolės (ir kaukolės pamatinės dalies) dešinės pusės kaulų ir stuburo kaklinės dalies viršutinio aukšto antro slankstelio lūžiais, kirstinę smakro-kaklo srities žaizdą, dėl kurios buvo perdalintos magistralinės kūno kraujagyslės ir vyko ūmus nukraujavimas, dėl ko S. M. įvykio vietoje netrukus mirė. Tokiu būdu panaudotu fiziniu smurtu, naudodamas specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą kirvį, tyčia dėl savanaudiškų paskatų itin žiauriai nužudęs du bejėgiškos būklės žmones, kaltinamasis E. P. iš gyvenamojo namo pagrobė fizinio asmens dokumentą - A. M. vardu 2008-10-15 Klaipėdos AVPK Plungės r. PK viešosios policijos skyriaus migracijos poskyrio išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat A. M. priklausančius 400 litų vertės nešiojamą kompiuterį „Samsung RV508“ su dėtuve, akumuliatoriaus pakrovėju ir valdymo pele, bei 50 litų vertės mobilaus ryšio telefoną „Nokia 101“. Tęsdamas nusikalstamą veiką, kaltinamasis E. P. 2013 m. liepos 28 d. apie 06 val. grįžo į M. sodybą ir ten slapta pagrobė A. M. priklausančius: iš garažo - 500 litų vertės žoliapjovę „STIHL FS 70C“ su laikymo diržu bei 600 litų vertės benzininį grandininį pjūklą „STIHL MS-341“, iš gyvenamojo namo – auksinį 409 litų vertės žiedą su 3 litų vertės dėžute, 100 litų vertės DVD grotuvą „LG“ su šešiomis garso kolonėlėmis ir valdymo pultu, 50 litų vertės mobilaus ryšio telefoną “Samsung GTS 5230“, 10 litų vertės mobilaus ryšio telefoną „Siemens C45“, viso tokiu būdu pagrobė A. M. priklausantį bendros 2122 litų vertės turtą.
Apklaustas teismo, kaltinamasis E. P. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2012 m. vasarą iš Šiaulių atvyko gyventi į Plungę, iš pradžių dirbo statybose, po to ieškodamas darbo išgirdo kalbas, kad kažkoks ūkininkas atvažiuoja į Plungę prie pašto ir ieškosi darbininkų. Jis paskambino minėtam ūkininkui ir tokiu būdu 2013 m. gegužės mėnesį susitiko su ūkininku A. M., su kuriuo, kaip paaiškėjo, jau anksčiau buvo susipažinęs Jehovos liudytojų sueigose. A. gyveno kartu su savo tėvu S. M.. Pas A. M. jis dirbo ūkio darbus, t. y. pjaudavo žolę, šerdavo gyvulius apie 2 mėnesius. Iš pradžių M. su juo elgėsi gerai, tačiau likus kelioms dienoms iki įvykio, pradėjo jį žeminti, užgaulioti. Tomis dienomis A. nebeslėpė ir savo šeimyninių problemų, girdėjo daug jo telefoninių pokalbių su žmona S., A. grasino S., kad jei ši negrįš, tai atvažiuos į Šiaulius ir ją nušaus. 2012-07-27 jis iš Plungės dviračiu atvyko pas M. apie 12 val. ir ėmėsi įprastinių darbų. A. tuo metu dar nebuvo, jis grįžo apie 14 val. ir ėmėsi virti naminę degtinę. Su A. dirbdami išgėrė 1 litro talpos butelį alaus. Apie 22 val. į kiemą atbėgo kaimynės J. šuo, todėl A. M. paskambino J., kad pasiimtų šunį. Kai atėjo J., A. M. iš namo išnešė pusės litro talpos naminės degtinės butelį, kurį visi trys kieme išgėrė. Po to jis palydėjo J. namo, pakeliui ši pasakojo apie A. praeitį, kad jis yra nužudęs savo merginą, sakė, kad visas kaimas jo bijo. Palydėjęs J., grįžo pas M., norėdamas pasiimti dviratį ir važiuoti į Plungę, tačiau A. liepė jam pasilikti grasindamas, kad jeigu išeis, tai bus blogai. Verčiamas A., jis sutiko pasilikti, tačiau pasakė, kad dirba pas jį paskutinį kartą. Po to jie su A. toliau virė naminę degtinę, o apie 24 val. nuėjo į namo vidų. A. M. atsigulė į savo lovą, o jis atsisėdo ant fotelio ir žiūrėjo televizorių. S. M. gulėjo kitame kambaryje. Po to jis nuėjo į virtuvę, pasiėmė kirvį ir smogė juo ant nugaros gulinčiam A. M. į gerklę. Kitų smūgių nepamena. Šiuo metu nepamena, ar A. tuo metu jau miegojo, tačiau tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad A. M. iš pažiūros tuo metu jau miegojo ar snaudė. Nepamena, kad jis būtų judėjęs ar priešinęsis. Nužudęs A., nuėjo prie S. M., kuris jau miegojo, ir jam taip pat smogė kirviu į kaklą, daugiau smūgių neprisimena. Negali paaiškinti, kodėl pasiėmė kirvį ir užkapojo M., viskas vyko spontaniškai. Po to kirvį nunešė į ūkinį pastatą, kuriame virė naminė degtinė, ir įmetė į indą su broga. Tada pasiėmė A. M. tapatybės kortelę, nešiojamą kompiuterį su dėtuve, akumuliatoriaus pakrovėju ir valdymo pele, mobilaus ryšio telefoną, susidėjo daiktus į savo krepšį ir dviračiu išvažiavo namo. Grįžęs išėmė iš A. M. telefono dvi SIM korteles ir įdėjo savas dvi SIM korteles, A. M. SIM korteles vėliau sudegino namuose esančioje krosnyje. Bandė užmigti, tačiau nepavyko. Įsijungė A. M. nešiojamą kompiuterį ir žiūrėjo filmą. Kai baigė žiūrėti filmą, tai buvo apie 06 val., jis sugalvojo grįžti į M. namus ir paimti trimerį, nes planavo pasikviesti svečių ir norėjo nupjauti kieme žolę. Taip pat buvo suplanavęs žiemai nusipirkti malkų, todėl jam reikėjo benzopjūklo. Be to, pagalvojo, kad paliko neužrakintą M. namą ir išsigando, kad kas nors gali rasti M.. Iš namų pasiėmė naują pakabinamą spyną su raktais. Taksi nuvažiavo atgal į M. namus, nuėjo į garažą ir paėmė garaže buvusią žoliapjovę („trimerį“) ir benzopjūklą. Priėjęs prie namo durų, užrakino duris pakabinama durų spyna. Ar buvo įėjęs į namo vidų, neprisimena, tačiau tvirtina parodymų patikrinimo vietoje metu duotus parodymus, jog tuo metu iš namo vidaus dar pagobė auksinį žiedą su dėžute, DVD grotuvą su garso kolonėlėmis ir valdymo pultu, mobilaus ryšio telefonus. Sudėjęs daiktus į taksi automobilį, grįžo namo. Daiktus padėjo (duomenys neskelbtini) esančiame gyvenamajame name ir malkinėje. Malkinę užrakino ir nuėjo į namo vidų. Ryte po 8 val. trimeriu nusipjovė žolę ir išėjo į Jehovos liudytojų sueigą. Sueigoje V. E., A. V. ir E. S. pasiūlė jo namų kieme išsikepti šašlykų. Su V. E. ir E. S., kuris buvo su dukra, išsikepė šašlykų, pašoko, pabendravo ir išsiskirstė apie 19.30 val. Visą laiką, iki kol prisipažino kitiems padaręs nusikaltimą, stengėsi kitų akyse atrodyti linksmas, bendraujantis. Tačiau jį labai graužė sąžinė, negalėdavo miegoti naktimis, tad apie tai, kad nužudė žmones, pirmiausia prisipažino V. E., po to ir kitiems. Dėl įvykio labai gailisi. Nors M. smurto prieš jį niekada nevartojo, tačiau, kaip minėjo, paskutiniu metu jį žemindavo, o jis visuomet jautriai reaguodavo į žeminimus ir patyčias, todėl juos ir nužudė. Nors jis ir buvo skolingas R., ką pilnai pripažįsta, tačiau nusikaltimas nebuvo kaip nors susijęs su skolos grąžinimu, t. y. jis neketino parduoti pagrobtus daiktus ir tokiu būdu grąžinti skolą.
Nukentėjusioji E. S. M. parodė, kad A. M. buvo jos vyras. Po santuokos 2012 m. gyveno vyro namuose (duomenys neskelbtini). Kartu gyveno ir vyro tėvas S. M.. Iš pradžių santykiai buvo geri, tačiau vėliau A. M. prieš ją pradėjo smurtauti, ir ji nuo 2013 m. balandžio mėn. išvyko gyventi pas tėvą į Šiaulius. Su kaltinamuoju susipažino Jehovos liudytojų sueigose, geriau pažinojo jo mamą. Nežino, kaip kaltinamasis atsirado jų sodyboje, vyras vieną kartą buvo užsiminęs, kad jis pradėjo dirbti. Paskutinį kartą A. namuose buvo 2013-07-02, išvyko sekančią dieną. Pas ją A. buvo atvažiavęs 2013-07-17, tą dieną kartu lankėsi pas gydytoją, nes ji laukėsi A. vaiko ir vėliau - rugpjūčio mėnesį - pagimdė dukrą T.. Paskutinį kartą telefonu su A. M. bendravo 2013-07-24 vakare. Liepos 26-27 d. bandė susisiekti, bet telefonas buvo išjungtas. Tada paskambino kaimynei S. P. ir paklausė, gal žino, gal matė, nes kilo įtarimas, kodėl vyras neatsako. Kaimynė paskambino ir pasakė, kad jai pačiai atrodo keista, nes namai užrakinti. Tada skambino kitai kaimynei A. V. ir klausė, gal ji žino, ką matė. Ji neieškojo, tik pasakė, kad niekas ten nevaikšto. Toliau ieškojo per pažįstamus, iš pažįstamo A. K. galiausiai sužinojo, kas atsitiko, daugiau informacijos gavo jau iš policijos. Jos vyras buvo fiziškai stiprus, sveikatos sutrikimų neturėjo, todėl tas užpuolimas turėjo būti netikėtas. Iš namų po nusikaltimo dingo vyro vestuvinis žiedas su dėžute (tyrimo metu žiedas buvo pateiktas jai atpažinti), nešiojamasis kompiuteris „Samsung“, „LG“ aparatūra, žoliapjovė, benzopjūklas, mobilaus ryšio telefonai (vyras turėjo kelis telefonus „Nokia 101“ su 2 SIM kortelėmis, turėjo „Samsung GTS 5230“ išmanųjį, vyro tėvas taip pat turėjo „Nokia“ telefoną). Vyrą ir jo tėvą laidojo valstybės lėšomis, todėl laidojimo išlaidų neturėjo ir jų atlyginti neprašo.
Nukentėjusysis N. M. parodė, kad yra S. M. sūnus ir A. M. brolis. Nuo 2011 m. atlieka laisvės atėmimo bausmę ir apie nusikaltimą sužinojo įkalinimo įstaigoje. Kalbėjo su broliu per taksofoną, buvo rašęs tėvas, kad brolis parsivedė kažkokį darbininką, kad padėtų apšerti gyvulius, padėti parvežti šieno. Brolio žmonos nepažinojo, po jo įkalinimo tėvas su broliu sodyboje gyveno dviese. Jehovos sueigas lankė vienas brolis, tėvas to nepripažino. Brolis buvo fiziškai stiprus, ir P. grumtynėse jo įveikti negalėjo. Kaimynai brolio nemėgdavo dėl jo aršaus būdo.
Liudytoja J. R. parodė, kad 2013-07-27 ji buvo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Apie 21 val. jai į mobilų telefoną paskambino kaimynas A. M. ir pasakė, kad į kiemą yra atbėgęs jos šuo, ir kad ji ateitų pasiimti šuns. Neužilgo ji nuėjo pas A. M. į namus, ten su A. dar buvo E., kuris padėdavo M. prie ūkio, bei S. M.. Ji visą laiką buvo kieme prie įėjimo. A. M. iš kambario du kartus išnešė rudos spalvos alkoholinį gėrimą 0,2 l talpos, t. y. viso 0,4 l. Lauke ji, E. ir A. M. išgėrė šį alkoholį. Po to ji pasakė, kad eina namo, ir E. pasisiūlė ją palydėti iki namų. Einant namo ji E. paklausė, ar jis nebijo būti su A. M., nes ji žino, kad A. M. yra įžūlus ir E. pasakė, kad prieš dešimt metų A. M. nužudė merginą ir mėgino krosnyje sudeginti. E. pasakė, kad žino tą atvejį, ir kad A. M. yra atlikęs bausmę. E. ją palydėjo į namų kiemą ir išėjo atgal pas A. M.. Būnant namuose A. M. jai dar skambino, prašė, kad atneštų valgyti. Ji A. M. pasakė, kad niekur neis, kad gali ateiti patys pas ją. Nuo to laiko ji A. M., S. M. ir E. nebematė. Tą vakarą A. E. varinėjo prie darbų, tačiau E. jo klausė ir neatsikalbinėjo, jokio konflikto tarp jų nepastebėjo. Suprato, kad tą vakarą E. liks nakvoti. A. M. bijojo visas kaimas, niekas negalėjo jam prieštarauti. Žinojo, kad A. žmona buvo išvykusi. Kaimynai pasakojo, kad A. žmoną mušdavo, pasakojo, kad ji buvo sumušta netgi per vestuves, ir antrą dieną vestuvių ją išsivežė tėvai.
Liudytoja A. V. parodė, kad buvo artimiausia M. kaimynė. A. buvo ūmaus būdo, agresyvus, grasindavo kaimynams, buvo nutrenkęs jos vyrą nuo dviračio. A. žmoną pažįsta, bet S. mažai ten gyveno. Kaltinamasis kurį laiką dirbo pas M. ūkyje, vyras buvo girdėjęs, kad M. ant jo rėkdavo. Paskutinį kartą matė M. sėdinčius kieme prie namo nužudymo vakarą, A. sėdėjo kartu su E..
Liudytoja S. P. parodė, kad su kaimynu A. M. dažnai važiuodavo į Plungę parduoti pieną, jų tarpusavio santykiai buvo normalūs. Kaltinamąjį yra mačiusi pas juos tik vieną kartą. Paskutinį kartą su A. M. pieną parduoti vežė 2013 m. liepos mėn. 25 d. ar 26 d., tiksliai neprisimena. 2013-07-28 vakare ji į A. M. mobilųjį telefoną skambino, tačiau niekas neatsiliepė. Tiksliai dienos neprisimena, galimai liepos 30 d., jai į mobilaus ryšio telefoną paskambino A. M. žmona S. ir pasakė, kad A. M. neatsiliepia į telefono skambutį ir paklausė, ar ji gali nuvažiuoti pažiūrėti. Jo žmona išvyko gyventi kitur, nes pas A. nebuvo tvarkos. Kadangi, kiek prisimena, buvo vakaras, ji kitą rytą nuvažiavo į M. sodybą ir pamačiusi, kad duryse yra pakabinama spyna, automobiliu apsisuko ir grįžo namo.
Liudytojas A. K. parodė, kad gal kokius 5-6 metus pažinojo A. M.. Su juo susipažino Jehovos liudytojų sueigoje. E. P. pažįsta nuo tada, kai E. P. persikraustė į Plungės miestą, susipažino taip pat Jehovos liudytojų sueigoje. E. P. jam atrodė geras, švelnus žmogus, judrus, pats su juo jokių problemų neturėjo. Su A. M. buvo sunkiau, A. M. psichologiškai buvo maniakas, turėjo tvirtą fizinę jėgą. S. M. taip pat pažinojo. S. M. jam pasirodė geras žmogus, tačiau nervingas, nesivaldantis. A. M. paskutinį kartą matė šeštadienį prieš nužudymą. Tą dieną, apie 16 val., jis buvo atvažiavęs pas A. M.. A. M. darbavosi savo ūkyje, tačiau E. P. nematė. Mano, kad E. P. slėpėsi nuo jo, nenorėjo, kad pamatytų, jog yra pas A. M.. Jis buvo pataręs E. P. nevažiuoti darbuotis pas A. M.. Sekančią dieną, t. y. sekmadienį 10.30 val. jis paskambino A. M., nes norėjo vežtis į Jehovos liudytojų sueigą, tačiau A. M. neprisiskambino. Nuvažiavo į A. M. namus, tačiau durys buvo užrakintos pakabinama durų spyna. Sueigoje buvo ir E. P.. A. M. bandė prisiskambinti dar kelias dienas, tačiau jam nepavyko susisiekti. Dieną prieš tai, kai jis sužinojo, kad E. P. nužudė M., E. P. pas jį darbavosi. E. P. nesukėlė jam įtarimų, kad kažkas gali būti negerai. Sekančią dieną jam paskambino vyresnysis tikėjimo brolis A. T. ir papasakojo, kad E. nužudė M., kad reikia važiuoti pas A. V., nes ten E. P. tuo metu buvo. Jis suprato, kad A. M. psichologiškai privedė prie tokio E. P. elgesio. Kartu su A. T. nuvažiavo į A. V. namus. E. P. buvo sugniuždytas, verkė. Paklausė, ką padarė M., E. P. pasakė „nukirtau“. Daugiau nieko nebeklausinėjo. Atvežė į policijos komisariatą, kad E. P. prisipažintų dėl padaryto nusikaltimo. E. P. jam niekada nesiskundė, kad M. jį skriaudžia. Jis yra matęs, kad A. E. paspirdavo, pastumdavo, murkdydavo, sakė A., kad taip daryti negalima. A. buvo psichologiškai nesveikas. Apie jo smurtavimą prieš žmoną rašė laikraščiai.
Liudytojas V. E. parodė, kad su E. P. ir A. M. buvo pažįstamas ir bendravo keletą metų, juos siejo Jehovos liudytojų tikėjimas. Kiek žino, kad E. ir A. siejo darbiniai santykiai, E. ten darbavosi. Jis ir kiti tikintieji E. ten eiti ir su juo bendrauti nepatarė, kadangi A. buvo labai sunkus charakteris. A. buvo agresyvus, laikraščiai rašė, kad jis muša savo žmoną. 2013-07-28, t. y. sekmadienį, jis buvo Jehovos liudytojų sueigoje, kartu buvo ir E. P.. Sueigos metu jis nekreipė dėmesio į E. P., bet kažkas minėjo, kad E. P. sueigos metu miegojo. Po sueigos E. P. pasiūlė jam ir A. V. pas E. P. namuose, kuriuos jis nuomojosi, išsikepti šašlykų, pabendrauti, pašokti. Nuvyko pas E. P., kur dviračiais atvažiavo E. S. su savo dukra. Pavalgė šašlykų, pakalbėjo, pašoko. Po keturių dienų jam paskambino E. P. ir pasakė, kad reikia susitikti salėje, kur vyksta sueigos. Jis nuėjo ir E. P. jam pasakė, kad prieš pusę metų nužudė žmogų, nori prisipažinti policijai, pasikalbėti su Jehovos bendruomenės vadinamais vyresniaisiais broliais. Jis paskambino vyresniajam broliui A. T. bei pasakė, kad E. P. jam pasisakė, kad prieš pusę metų nužudė žmogų. Vėliau sužinojo, kad E. P. jam melavo, o vyresniesiems broliams pasakė tiesą, t. y. kad nužudė M..
Liudytojas E. S. parodė, kad jis priklauso Jehovos liudytojų bendruomenei. E. P. ir A. M. pažinojo tiek, kiek susitikdavo sueigose, artimesnių santykių nepalaikė ir nebuvo draugai. 2013-07-28 apie 11 val. jis nuėjo į bendruomenės sueigą. Sueigoje V. E. ir E. P. pasiūlė vakare pas E. P. namuose išsikepti šašlykų. Apie 18 val. jis su dukra dviračiu nuvažiavo pas E. P., ten buvo ir V. E.. Jie pabuvo kokias 2-3 valandas, apie tą nusikaltimą per pobūvį E. pats nieko neminėjo ir negalima buvo nuspėti iš jo elgesio. A. M. žmoną S. pažįsta tik iš matymo, apie jų santykius žino tik iš vietinio laikraščio, kad tarp jų buvo konfliktai, mušdavo.
Liudytoja A. V. parodė, kad E. P. ir A. M. susipažino Jehovos bendruomenės susirinkime. Jai atrodė, kad su E. P. psichika ne viskas gerai. Kai ji E. P. ką nors kalbėdavo, jis tarsi „atsijungdavo“ ir negirdėdavo, ką ji sako. E. P. atlikinėjo pas ūkininkus įvairiausius darbus, tačiau kad E. P. dirba pas A. M., ji sužinojo 2013-07-21 per bendruomenės susirinkimą. Tai išgirdusi, ji pasikvietė E. P. pasikalbėti, patarinėjo, kad nedirbtų pas A. M., nes žinojo, kad A. M. kažką buvo nužudęs, smurtauja prieš savo žmoną ir manė, kad A. M. gali blogai veikti E. P.. Po to E. P. sutiko 2013-07-28 apie 11 val. bendruomenės susirinkime. E. P. jai atrodė toks kaip visada, tik sėdėjo nuleidęs galvą ir ji suprato, kad jis miega. Po susirinkimo ji paklausė E. P., kur jis buvo, tačiau jis nieko nepasakė. 2013-08-01 apie pietus E. P. atėjo pas ją į namus, pasakė, kad nužudė du žmones, pavardžių neminėjo, sakė, kad gynėsi. E. P. pas ją prabuvo gal pusantros valandos, kol į jos namus atvažiavo jų tikėjimo vyresnysis narys A. T. ir A. K., kuris vairavo automobilį. A. K. savo automobiliu nuvežė E. P. į policiją prisipažinti apie įvykdytą nusikaltimą. Tuo metu E. nuomojosi butelį, kurį pagal jos rekomendaciją išnuomojo jos pažįstama D. K. ir buvo sutarę, kad nemokės už nuomą, tik prižiūrės aplinką ir namelį.
Liudytojas R. N. parodė, kad jis pažinojo A. M. ir E. P.. 2013-07-28 apie 11 val. jis pamatė E. P. Jehovos liudytojų sueigoje, E. P. beveik visą laiką pramiegojo. Dieną prieš tai jam skambino A. ir sakė, kad nori pakviesti E. pasidarbuoti ūkyje. 2013-07-29 ryte jis pasiėmė E. iš namų pasidarbuoti, besidarbuojant E. P. buvo linksmas, juokavo, nėjo įtarti, kad turi kokių nors problemų ar yra ką nors negero padaręs. Tos pačios savaitės ketvirtadienį, ryte jam E. P. skambino ir sakėsi, kad greitai norės apie kažką su juo pasikalbėti. Iš balso suprato, kad E. P. turi kažkokių problemų. Vėliau jam paskambino A. T. ir pasakė, kad E. P. prisipažino, kad nužudė A. M..
Liudytoja R. V. parodė, kad jos draugė ir kaimynė D. K., gyv. (duomenys neskelbtini), 2013-07-23 namo pirmąjį aukštą išnuomojo E. P.. Sekančią dieną E. P. paėmė iš jos raktus nuo namo ir įsikūrė gyventi. 2013-07-25 A. M. atėjo ir sutvarkė namo kaminą. A. M. buvo atėjęs ir 26 d. 2013-07-27 apie 11 val. A. M. pas ją vėl atėjo su jai nepažįstamu draugu. Ji A. M. atidavė pinigus, kuriuos jai buvo palikusi D. K. sumokėti A. M. už darbą. A. M. dviračiu išvažiavo iš jos namų apie 14 val. Daugiau A. M. nebematė. A. M. buvo labai nepatenkintas, kad D. K. pasamdė E. P. prižiūrėti namą. 2013-07-28 apie 10 val. išgirdo, kad kažkas pjauna žolę. Jos vyras pažiūrėjo ir pasakė, kad tai E. P. pjauna su elektriniu trimeriu. D. K. elektrinio trimerio neturėjo. Iš kur E. P. gavo tą trimerį, ji nežino. Vakare D. K. kieme E. P. su draugais kepė šašlykus. 2013-08-01 sužinojo apie M. nužudymą, ir kad tai padarė E. P.. E. P. jai atrodė ramus žmogus, nekonfliktuojantis, mandagus. 2013-08-02 dalyvavo kratoje (duomenys neskelbtini). Po kratos, jai buvo įduoti D. K. gyvenamojo namo raktai. Po to D. K. namo kambaryje, kuriame iki suėmimo buvo apsistojęs E. P., ji rado mobilaus ryšio telefonus ir jų dalis, kuriuos jos vyras A. V. pateikė prie bylos, kadangi ji žinojo, kad D. K. tame kambaryje nieko panašaus nelaikė.
Liudytojas M. S. parodė, kad E. P. yra jo draugas, gyvendami Šiauliuose, kartu lankydavo Jehovos liudytojų sueigas. Kai E. P. išvyko gyventi į Plungę, bendravo daug rečiau. 2013-08-01 jam paskambino E. P. ir pasakė, kad padarė nusikaltimą ir turės sėdėti kalėjime, pasakė „gyniausi ir nužudžiau du žmones“, pasakojo, kad užkapojo kirviu. Sakė, kad ruošiasi eiti į policiją, tik laukia vieno žmogaus.
Liudytojas E. J. parodė, kad jis pažįsta E. P., susipažino Jehovos liudytojų sueigoje. 2013-07-28 apie 20 val. jis skambino E. P., kuris į klausimą „kaip sekasi“ atsakė, kad viskas yra gerai. Planavo susitikti per Žolinę, E. P. sakėsi, kad eina iš kažkokio vakarėlio, kur buvo linksma. E. P. su juo bendravo linksmai, kaip visada. Pažindamas E. P. gali pasakyti, kad jis mokėjo meluoti ir apsimetinėti, todėl nemato nieko stebėtino, kad po nužudymo jis elgėsi taip, lyg nieko nebūtų atsitikę.
Liudytojas M. R. parodė, kad E. P. buvo jo draugas, kartu lankė Jehovos liudytojų sueigas. Yra kartu gyvenę Šiauliuose ir Klaipėdoje, 2012 m. pradžioje - Anglijoje. Nuo to laiko E. P. buvo likęs jam skolingas 1250 litų. Kai E. P. apsigyveno Plungėje, jų bendravimas sumažėjo. Visą laiką E. P. skųsdavosi, kad neturi darbo ir neturi už ką jam skolą grąžinti. Netekęs kantrybės, jis 2013-07-12 internetu paklausė E. P., kada jam grąžins skolą. E. P. parašė, kad liepos mėnesį kalbėjo su jo mama, kad jei viskas bus gerai, skolą grąžins per 3 mėn. Pirmąją įmoką buvo pažadėjęs pervesti po liepos 20 d., tačiau pinigų nesulaukė. 2013-08-02 žiūrėdamas televizorių sužinojo, kad E. P. nužudė du žmones. Kol gyveno su E. P. buvo pastebėjęs, kad E. P. yra agresyvus, mėgdavo konfliktuoti, nelabai pripažindavo kitų nuomonę, buvo egoistas, savanaudis. Dažnai skriausdavo jo katiną, mušdamas pagaliu. Kai dirbo Anglijoje, buvo užsiminęs, kad su mielu noru užmuštų darbdavį, pas kurį tuo metu dirbo, nes darbdavys nemokėjo pinigų, grasindavo. E. P. labai mėgo meluoti, sunku būdavo suprasti, kada sako tiesą, o kada meluoja. Mano, kad E. P. nužudė du žmones vien dėl to, kad tokiu būdu norėjo gauti pinigų skolai grąžinti. M. R. parodymus dėl E. P. skolos ir jų tarpusavio santykių patvirtina ir M. R. pateiktas internetinio susirašinėjimo su E. P. išrašas (t. 2, b. l. 22-28).
Liudytoja N. P. parodė, kad E. P. yra jos sūnus. E. visą laiką buvo linksmo būdo, daug kalbantis ir norėjo savarankiško gyvenimo. Jau būdamas 18 m., norėjo išeiti iš namų ir savarankiškai gyventi. Kai apsigyveno Plungėje, skambindavo ir sakydavo, kad viskas gerai. Pasakė, kad susirado darbą pas ūkininką ir pabandys dirbti. Dvasiniai broliai (Jehovos liudytojai) sakydavo, kad E. nesiseka su darbais, sunkiai gyvena. Kalbėjo su E. liepos 30 d. jau po nužudymo, ir iš jo kalbos nieko nesuprato. M. nepažinojo. Žinojo, kad sūnus buvo skolingas R.. Vėliau E. rašė, kad tą vakarą jį spaudė morališkai, įžeidinėjo, skaudino, elgėsi kaip su nuosavybe, sakė, kad norėjo eiti namo, bet neleido ir norėjo, kad kartu su jais gertų, bet jis prie gėrimo neprisidėjo, nenorėjo gerti. Sūnus turėjo polinkį meluoti. E. tėvas dažnai gerdavo ir vaikais nesirūpino. E. buvo jauniausias iš šeimos ir norėjo dėmesio, o ji dirbo ir nedaug jam skyrė laiko. Tėvas, kai gerdavo, vaikus taip pat įžeidinėdavo žodžiais, žemindavo. E. buvo užsiblokavusi kalba ir pradėjo neaiškiai kalbėti. Kai ji pakeldavo balsą ant E., tai jis reaguodavo nenormaliai, užsikišdavo ausis. Mokėsi pagal palengvintą programą, laikas nuo laiko bendravo su psichologe.
Iš policijos tarnybinio pranešimo matyti, kad 2013-08-01 apie 14 val. į Plungės rajono PK atvyko E. P., kuris prisipažino, kad maždaug prieš savaitę nužudė du žmones (t. 1, b. l. 4).
Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad 2013-08-01 nuo 16.14 val. apžiūrima sodyba (duomenys neskelbtini), kurioje yra medinis gyvenamas namas, mūrinis pastatas su rūsiu, medinis tvartas, mūrinis ūkinis pastatas, šiltnamis. Namo trys plastikiniai langai dalinai praverti į namo vidų. Medinės durys iš lauko pusės užrakintos pakabinama spyna. Spyna atrakinama raktu. Ant virtuvės sienos kabo plėšomas sieninis kalendorius, kuriame nenuplėštas 2013-07-25 lapelis. Iš virtuvės patekus į kambarį kairėje prie lango lovoje po sumesta drabužių krūva rastas aukštielninkas vyriškos lyties lavonas. Rankos sudėtos ant pilvo, kojos ištiestos. Dešiniajame skruoste ir kakle stebimos kirstinės žaizdos. Lavonas irimo stadijoje. Lavonas su megztuku ir trumpikėmis. Iš šio kambario patenkama į kitą kambarį, kuriame nusikaltimo pėdsakų nėra. Iš virtuvės patenkame į trečią kambarį. Kambaryje ant stalo tuščia piniginė, šalia kurios yra nuolaidų kortelės. Kambario dešinėje yra dvigulė lova. Ant dešiniojo čiužinio prie galvūgalio yra pagalvės su rudos spalvos (galimai kraujo) dėmėmis. Dešinėje lovos pusėje ant grindų – čiužinys, ant kurio sumesta drabužiai. Po jais ant kairiojo šono guli vyriškos lyties lavonas. Galva nukreipta į lovos galvūgalį. Lavonas irimo stadijoje. Lavonas su trumpikėmis ir puskojinėmis. Lavono mentės srityje, kaklo priekinėje ir nugarinėje dalyse kirstinės žaizdos. Sodybos teritorijoje esančio mūrinio pastato rūsio patalpoje, metalinėje talpykloje su rudos spalvos skysčiu rastas kirvis mediniu kotu. Prie lavono pirmajame kambaryje matomas mobiliojo ryšio telefonas (t. 1, b. l. 5-24). Papildomos įvykio vietos apžiūros metu šis mobiliojo ryšio telefonas „NOKIA 1110i“, IMEI 359574019856047, paimtas ir po to apžiūrėtas (t. 1, b. l. 40-44). Papildomai apžiūrėjus įvykio vietą, sudarytas įvykio planas, daugiau nusikaltimo pėdsakų nerasta (t. 1, b. l. 32-37). Kirvis apžiūrėtas papildomai, ant ašmenų bei penčių užfiksuotos rudos spalvos dėmės bei plaukai (t. 1, b. l. 28-29), ikiteisminio tyrimo metu E. P. atpažino šį kirvį, kuriuo nužudė A. M. ir S. M. (2 t., b. l. 157-159).
Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. M 533/13(03) nurodyta, kad A. M. mirė nuo aštrią tiesiaeigę briauną turinčiu kertančiomis savybėmis pasižyminčiu įrankiu padarytos traumos - tikėtina, kad mirtis įvyko dėl kirstinės smakro-kaklo srities žaizdos, dėl kurios buvo perdalintos magistralinės kūno kraujagyslės ir vyko ūmus nukraujavimas. Mirties priežastis aukštai tikėtina (ne kategoriška) dėl išreikštų pažengusių lavoninių reiškinių (dalies audinių supuvimo). A. M. mirė ne mažiau kaip keletą dienų iki kūno tyrimo 2013-08-02. Mirusiojo palaikų tyrimo metu rasti sužalojimai. Atsižvelgiant į išlikusiuose audiniuose sužalojimų požymius, jų išsidėstymą, orientaciją, tarpusavio santykį, tikėtinas sekantis sunkaus sveikatos sutrikdymo masto traumos (patirtų sužalojimų visumos) mechanizmas:
1) aštriu, kietu, ribotą ilgyje briauną-ašmenis turinčiu dalyku/įrankiu, pasižyminčiu kertančiomis savybėmis smūgio pasekoje padaryta kirstinė (Nr. 1) smakro-pasmakrės-kaklo priekinio paviršiau žaizda su kaklo minkštųjų audinių perkirtimu (su trachėjos kremzlinių žiedų perdalijimu, magistralinių kaklo kraujagyslių perdalijimu, tarpslankstelinių raiščių perdalijimu), stuburo kaklinės-krūtininės dalies ribos (kaklo VII) slankstelio kūno įkirtimu-lūžiu. Perdalijus magistralines kaklo kraujagysles (šis patirtas poveikis – sunkaus sveikatos sutrikdymo masto), vyko ūmus (tiek vidinis – pro gerklas į trachėją ir gilyn, tiek į išorę – dėl gyvam asmeniui esančio kraujo slėgio-spaudimo kraujagyslėse) nukraujavimas, širdies raumeningiausios srities – kairio skilvelio sienas sudarantys raumenys širdžiai susitraukinėjant nebeturėjo kraujo (ką išstumti) ir plakėsi viena į kitą. Tokiu būdu ši A. M. patirta trauma yra priežastiniame-pasekminiame ryšyje su nustatytu akivaizdžiu mirties faktu,
2) smūgio tokiu pat įrankiu pasekoje padaryta kirstinė žaizda (Nr. 2) liemens nugarinio paviršiaus dešinėje su dešinės mentės ataugos lūžiu. Šis patirtas poveikis – nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto,
3) smūgio tokiu pat įrankiu pasekoje padaryta kirstinio (Nr. 3) pobūdžio žaizda kaklo sprandinėje srityje su atviru stuburo kaklinės dalies antro slankstelio kūno lūžiu, kietojo dangalo sužalojimu ir pilnu nugaros smegenų šiame lygyje perdalijimu. Patirti poveikiai į šią sritį – sunkaus sveikatos sutrikdymo masto. Po šio sužalojimo padarymo medicininiu požiūriu A. M. atlikti sąmoningų judesių nebegalėjo.
Tyrimo metu nerasta požymių, leidžiančių duoti ekspertinio pobūdžio išvadą, kad sužalojimai yra skirtingo senumo. Rastos trys žaizdos padarytos trijų poveikių rezultate. Objektyvių požymių, leidžiančių pateikti motyvuotą išvadą apie sužalojimų patyrimo eiliškumą, nėra. Ištyrus mirusiojo A. M. kraują, kraujyje rasta 1,38 % etilo alkoholio, kas atitinka lengvą neblaivumo laipsnį (t. 1, b. l. 51-54).
Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. M 532/13(03) nurodyta, kad S. M. mirė nuo kirstinės smakro-kaklo srities žaizdos, dėl kurios buvo perdalintos magistralinės kūno kraujagyslės ir vyko ūmus nukraujavimas. Mirties priežastis aukštai tikėtina (ne kategoriška) dėl išreikštų pažengusių lavoninių reiškinių (dalies audinių supuvimo). S. M. mirė ne mažiau kaip keletą dienų iki kūno tyrimo 2013-08-02. Mirusiojo palaikų tyrimo metu rasti sužalojimai. Atsižvelgiant į išlikusiuose audiniuose sužalojimų požymius, jų išsidėstymą, orientaciją, tarpusavio santykį, tikėtinas sekantis sunkaus sveikatos sutrikdymo masto traumos (patirtų sužalojimų visumos) mechanizmas:
1) aštriu, kietu, ribotą ilgyje briauną-ašmenis turinčiu dalyku/įrankiu, pasižyminčiu kertančiomis savybėmis smūgio pasekoje padaryta kirstinė (Nr. 1) smakro-pasmakrės-kaklo priekinio paviršiaus žaizda su apatinio žandikaulio smakro srities kaulo fragmento nukirtimu, kaklo minkštųjų audinių perkirtimu (su gerklų perdalijimu, magistralinių kaklo kraujagyslių perdalijimu, tarpslankstelinių raiščių perdalijimu), stuburo kaklinės-krūtininės dalies ribos (kaklo VII) slankstelio kūno įkirtimu-lūžiu. Perdalijus magistralines kaklo kraujagysles (šis patirtas poveikis – sunkaus sveikatos sutrikdymo masto), vyko ūmus (tiek vidinis – pro gerklas į trachėją ir gilyn, tiek į išorę – dėl gyvam asmeniui esančio kraujo slėgio-spaudimo kraujagyslėse) nukraujavimas, širdies raumeningiausios srities – kairio skilvelio sienas sudarantys raumenys širdžiai susitraukinėjant nebeturėjo kraujo (ką išstumti) ir plakėsi viena į kitą. Tokiu būdu S. M. patirta trauma yra priežastiniame-pasekminiame ryšyje su nustatytu, akivaizdžiu mirties faktu,
2) smūgio tokiu pat įrankiu pasekoje padaryta kirstinė žaizda (Nr. 2) kaklo priekiniame paviršiuje, pro žaizdos Nr. 1 metu padarytą minkštųjų audinių perdalijimą papildomai smūgiuojant ir sulaužant (perkertant skersai) kairįjį raktikaulį. Šis patirtas poveikis – nesunkus sveikatos sutrikdymas,
3) smūgio tokiu pat įrankiu pasekoje padaryta sudėtinė-kirstinio (Nr. 3) pobūdžio žaizda, su atvirais kaukolės (ir kaukolės pamatinės dalies) dešinės pusės kaulų ir stuburo kaklinės dalies viršutinio aukšto (antro) slankstelio lūžiais. Čia išskiriami ne mažiau kaip du (pilnai priimtina, kad galėjo būti ir daugiau kaip du) poveikiai. Patirti poveikiai į šią sritį – sunkaus sveikatos sutrikdymo mastas.
Tyrimo metu nerasta požymių, leidžiančių duoti ekspertinio pobūdžio išvadą, kad sužalojimai yra skirtingo senumo. Objektyvių požymių, leidžiančių pateikti motyvuotą išvadą apie sužalojimų patyrimo eiliškumą nėra, bet medicininiu požiūriu įmanoma, kad kaklo srities poveikiai galėjo būti ir pirmesni nei į galvos dešinę, nes sužalojimai galvos dešinėje (įkirtimai) yra gilūs, neturintys nepataikymo į tą pačią vietą požymių (t. 1, b. l. 56-58).
Iš specialisto išvados Nr. 30-19-IS1-856 matyti, kad vienas rankos delno pėdsakas, nukopijuotas ant daktiloskopinės plokštelės Nr. 7 (įvykio vietos apžiūros metu kambaryje nuo lango rėmo), paliktas E. P. kairės rankos delnu (t. 1, b. l. 63-65).
Ikiteisminio tyrimo metu E. P. savo parodymus patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu. E. P. parodymų patikrinimo vietoje metu (duomenys neskelbtini) rasti ir paimti A. M. priklausantys daiktai: benzopjūklas „Stihl“, žoliapjovė „Stihl“ su diržu, DVD grotuvas, 6 garso kolonėlės, dėžutė su žiedu (2 t., b. l. 150-153), kurie apžiūrėti ir įvertinti specialisto benzopjūklas 600 litų, žoliapjovė su diržu 500 litų, DVD grotuvas su garso kolonėlėmis ir valdymo pultu 100 litų, žiedas 409 litai, dėžutė 3 litai (2 t., b. l. 123-130), ikiteisminio tyrimo metu E. S. M. rastą žiedą atpažino kaip priklausiusį A. M. (t. 1, b. l. 107-110).
2013-08-01 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu iš E. P. paimta: A. M. asmens tapatybės kortelė, raktų ryšulys – 3 vnt. raktų, mobilaus ryšio telefonas „NOKIA 101“, IMEI 1: 355212053189108, IMEI 2: 355212053189116, kuriame yra įdėta „Labas“ kortelė, kurios numeris 8937002100701141153, „Pildyk“ kortelė, kurios numeris 89370034150018542922 (t. 2, b. l. 91). Daiktai apžiūrėti, telefonas įvertintas specialisto 50 litų (t. 2, b. l. 92-93, 127-128).
2013-08-02 reikalaujamų daiktų pateikimo protokolu iš Plungės r. PK VPS specialisto paimti E. P. daiktai: raktų ryšulys ir pinigai 107 litai 70 ct., kurie apžiūrėti (t. 2, b. l. 95-97).
2013-08-02 kratos protokole užfiksuota, kad adresu (duomenys neskelbtini) rasta ir paimta nešiojamas kompiuteris „Samsung“ su įkrovimo laidu, kompiuterio pele „Logitech“, kompiuterio krepšys (t. 2, b. l. 109-115), kurie apžiūrėti, kompiuteris su dėtuve, laidu ir pele įvertintas specialisto 400 litų (t. 2, b. l. 116-120, 127-128).
2013-10-15 reikalaujamų daiktų pateikimo protokolu iš A. V. paimti mobilaus ryšio telefonai: „Samsung GT-ST230“, IMEI: 355051047847987, „NOKIA 7500“, IMEI: 357685015820811, „NOKIA C3-00“, IMEI: 359335048894874, „SIEMENS C45“, IMEI: 350673390985612, mobilaus ryšio telefonų baterijos: „Nokia BL-5J“, „NOKIA BL-4B“, „SIEMENS“ Nr. 09ASY, daiktai apžiūrėti ir įvertinti specialisto „Samsung“ 50 litų, „NOKIA 7500“ 20 litų, „SIEMENS“ 10 litų, „NOKIA C3-00“ 70 litų (2 t., b. l. 72-76, 127-128).
Iš Babrungo seniūnės pateikos A. ir S. M. charakteristikos matyti, kad abu M. girtavo, o A. M. nuolat smurtaudavo prieš tėvą, brolį ir žmoną, pastaroji, neapsikentusi nuolatinio smurtavimo, išvyko gyventi pas savo tėvą į Šiaulius. Iš duomenų apie teistumus matyti, kad A. M. buvo teistas už naminės degtinės gaminimą, 2002-11-22 - už nužudymą, paskutinį kartą teistas 2013-03-26 už sistemingą žmonos E. S. M. mušimą ir jos sužalojimą 2012 m. gegužės – birželio mėn. bei naminės degtinės laikymą (t. 1, b. l. 77-86; t. 4, b. l. 21-22).
Iš stacionarinės teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 75U-I-55/2013 matyti, kad nusikaltimo padarymo metu, t. y. 2013 m. liepos mėn., E. P. nustatomi mišrūs ir kiti asmenybės sutrikimai. Laikino psichikos sutrikimo būsenos nenustatyta, jis galėjo (ir visiškai) suvokti savo veiksmų pavojingumą ir galėjo juos valdyti. E. P. nusikaltimo padarymo metu nebuvo fiziologinio afekto ar kitoje emocinėje būsenoje, kuri galėjo iš esmės paveikti jo sąmonę ir veiklą. Šiuo metu E. P. nustatomi mišrūs ir kiti asmenybės sutrikimai bei adaptacijos sutrikimai, jis gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. E. P. gali dalyvauti atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus ir teisminio nagrinėjimo metu, jam nereikalinga taikyti priverčiamąsias medicinos priemones (t. 3, b. l. 39-43).
Aukščiau aptarti įrodymai patikimai patvirtina E. P. kaltę apiplėšus ir plėšimo metu tyčia nužudžius A. M. bei S. M..
Kaltinamasis E. P. pripažįsta nužudęs lovose miegančius A. ir S. M., būtent kaltinamojo nurodytoje vietoje – metalinėje talpykloje su rudu skysčiu ikiteisminio tyrimo metu buvo rastas ir paimtas kirvis, kurį vėliau atpažinimo metu kaltinamasis atpažino kaip jo naudotą nužudymo įrankį, teismo medicinos specialisto išvados patvirtina, jog M. galėjo būti nužudyti būtent kirviu. Liudytojai J. R., A. V., iš dalies ir liudytojai R. N., A. K. patvirtino, kad jokių kitų pašalinių asmenų, išskyrus ten besidarbavusį E. P., M. sodyboje 2013-07-27 vakare nebuvo. Nors kaltinamasis nurodo prisimenantis kirviu M. sudavęs tik po vieną smūgį, tačiau neneigia, kad galėjo suduoti ir didesnį teismo medicinos eksperto nustatytą smūgių skaičių (3 smūgius A. M. ir ne mažiau 4 smūgių S. M.), kaltinamojo nurodoma smūgiavimo vieta (į kaklo sritį) visiškai atitinka teismo medicinos eksperto nustatytą abiejų nužudytųjų sužalojimų lokalizaciją.
Tuo būdu teismo ištirtų aukščiau aptartų vienas kitą tarpusavyje patvirtinančių įrodymų visetas neginčijamai patvirtina kaltinamojo E. P. kaltę dėl tyčinio A. ir S. M. nužudymo. Nekelia abejonių, kad tarp kaltininko veiksmų – daugybinių stiprių smūgių sudavimo kirviu į gyvybiškai svarbias kūno vietas – ir nukentėjusiųjų mirties buvo tiesioginis priežastinis ryšys, ką patikimai patvirtina teismo medicinos specialisto išvados, kuriomis remiantis, nustatomas ir nužudytiesiems kirviu suduotų smūgių skaičius. Nužudymo būdas, nusikaltimo metu naudotas įrankis, kaltininko veiksmų intensyvumas akivaizdžiai patvirtina, kad kaltininkas veikė tiesiogine apibrėžta tyčia, suvokdamas, kad kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, ir siekdamas ją atimti. Ikiteisminio tyrimo metu E. P. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 129 str. 2 d. 2, 5, 6, 9 p.
E. P. kvalifikuojama pagal BK 129 str. 2 d. 2 p. kaip bejėgiškos būklės žmogaus nužudymas. Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą, kai nužudomas asmuo, kuris ar dėl fizinių, ar dėl psichinių savybių negali suprasti kaltininko veikos pobūdžio, negali gintis ar kitaip vengti pavojaus arba aktyviai pasipriešinti kaltininkui. Tokia būsena gali būti dėl ligos, invalidumo ar senatvės, taip pat apalpus, praradus sąmonę, miegant arba dėl stipraus apsvaigimo nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir pan. Aptartais kaltinamojo E. P. parodymais bei kitais juos patvirtinančiais įrodymais nustatyta, kad užpuolimo metu M. buvo atsidūrę bejėgiškoje būklėje, kadangi miegojo ir negalėjo pasipriešinti užpuolimui. Apklaustų asmenų parodymais nustatyta, kad A. M. buvo agresyvaus būdo, fiziškai labai stiprus, teismo medicinos specialisto išvada patvirtina, kad nužudymo metu jis nebuvo stipriai apgirtęs, taigi akivaizdu, jog grumtynių metu fiziniais duomenimis nepasižymintis E. P. neturėjo galimybių įveikti A. M. ir negalėjo jo užpulti nebūdamas visiškai garantuotas, kad pastarasis negalės pasipriešinti, E. P. ir pats pripažįsta bijojęs A. M. ir paklusdavęs jo nurodymams bei kentęs pastarojo užgauliojimus. Iš teismo medicinos specialisto išvadose nustatytų nužudytųjų kūnų sužalojimų matyti, kad jie visiškai atitinka kaltinamojo parodymus apie smūgių sudavimą kirviu gulintiems lovose M. į kaklo sritį, nėra jokių sužalojimų, kurie būtų būdingi gynimuisi ar dengimuisi nuo smūgių, grumtynėms, ar kurių lokalizacija leistų teigti apie galimą kitokią, negu gulimą, nužudytųjų padėtį sužalojimų padarymo metu. Taip pat nustatyta, jog M. buvo nužudyti miegantys skirtinguose kambariuose, kas taip pat leido kaltininkui pagrįstai tikėti, kad žudant miegantį A. M. kilęs triukšmas neišbudins miegančio S. M.. Paminėtos aplinkybės visiškai paneigia ir pirminę kaltinamojo išsakytą tretiesiems asmenims bei atvykus prisipažinti dėl padaryto nusikaltimo į policiją versiją, neva jis nužudė M. kilusio tarpusavio konflikto metu, šią versiją, kaip išgalvotą ir aiškiai neatitinkančią tikrovės, kaltinamasis pats paneigė dar ikiteisminio tyrimo metu. Taigi nekyla abejonių, jog tuo metu, kai E. P. kilo sumanymas nužudyti M., bejėgiška miegančių nukentėjusiųjų būklė kaltininkui buvo akivaizdi, ir kaltininkas atėmė gyvybę šia būkle pasinaudodamas.
Kaltinamojo E. P. veika kvalifikuojama ir pagal BK 129 str. 2 d. 5 p. kaip dviejų žmonių nužudymas, kadangi jis vienu metu nužudė du žmones, abiejų nukentėjusiųjų atžvilgiu veikdamas tiesiogine tyčia.
Kaltinamojo E. P. veika kvalifikuojama ir pagal BK 129 str. 2 d. 6 p. kaip nužudymas itin žiauriai. Teismo medicinos specialisto išvada patvirtina, kad abu M. buvo nužudyti, daugybiniais smūgiais į kaklo sritį perkertant kaklo minkštuosius audinius, sulaužant stuburo kaklinės dalies slankstelius ir perdalijant nugaros smegenis, pažeidžiant kaukolės ir kitus aplinkinius kaulus bei audinius. Akivaizdu, jog kaltininko veika dėl gyvybės atėmimo būdo, kuriuo iš esmės buvo suardytas abiejų nužudytųjų kūnų anatominis vientisumas (t. y. abiem nukentėjusiesiems galva iš dalies buvo atidalinta nuo kūno), pasireiškė ypatingu žiaurumu. Suduodamas negalintiems priešintis ar kitokiu būdu gelbėtis nukentėjusiesiems po seriją smūgių kirvio ašmenimis į kaklo sritį ir tokiu būdu neabejotinai siekdamas dalinio ar net visiško galvos atidalijimo, kaltinamasis aiškiai suvokė, kad atima nukentėjusiesiems gyvybę itin žiauriu būdu.
Kaltinamojo E. P. veika kvalifikuojama ir pagal BK 129 str. 2 d. 9 p. kaip nužudymas dėl savanaudiškų paskatų. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą (dėl savanaudiškų paskatų), kai nužudoma siekiant turėti iš to kokią nors turtinę naudą. Pagal šį punktą veika kvalifikuojama, kai tokias paskatas kaltininkas turėjo iki nužudymo pradžios arba jos kilo kėsinimosi į gyvybę metu. Nužudymas, padarytas plėšimo metu, kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir atitinkamas BK 180 straipsnio dalis priklausomai nuo kvalifikuojamųjų požymių. Nors kaltinamasis nurodo, kad nusikaltimą padarė spontaniškai ir negali paaiškinti savo elgesio priežasčių, mano, kad tai buvo jo reakcija į M. patyčias jo atžvilgiu, byloje nustatytos aplinkybės leidžia teigti apie savanaudiškas kaltinamojo veiksmų paskatas.
Kaip matyti iš apklaustų asmenų parodymų, kaltinamasis apie du mėnesius laiko iki nusikaltimo sistemingai uždarbiaudavo A. M. ūkyje, per tą laiką nei artimiesiems, nei bendriems jo ir A. M. pažįstamiems, su kuriais bendraudavo Jehovos liudytojų sueigose, nėra skundęsis dėl kokio nors netinkamo M. elgesio. Priešingai, jis nereagavo į kitų A. M. gerai pažįstančių Jehovos liudytojų tikėjimą išpažįstančių asmenų (A. K., V. E., A. V.) perspėjimus nebendrauti su A. M. dėl agresyvaus pastarojo būdo ir, kaip matyti iš A. K. parodymų, 2013-07-27 A. K. užsukus pas A. M. netgi slėpėsi nuo A. K., kad pastarasis nesužinotų, jog nereaguodamas į perspėjimus, jis ir toliau dirba pas A. M.. Akivaizdu, jog esant nepalankiai psichologinei atmosferai, E. P. turėjo galimybes bet kada nutraukti darbą pas A. M., tuo labiau, kad pastarasis, kaltinamojo teigimu, atlyginimo jam už darbą nemokėjo, o E. P. taipogi uždarbiaudavo ir kitose vietose. Nors kaltinamasis teigia, jog palydėjęs J. R., ketino dviračiu vykti namo į Plungę, tačiau A. M. jo neišleido, tokį kaltinamojo aiškinimą paneigia liudytoja J. R., kuri nurodo iš pokalbio su E. P. supratusi, kad pastarasis yra sutaręs nakvoti pas M.. Kaltinamasis taip pat patvirtino, kad betarpiškai prieš nusikaltimą jis su M. nekonfliktavo, pastarieji nuėjo miegoti. Taigi akivaizdu, jog kaltinamasis užpuolė M. būtent jų turto užvaldymo tikslu, jokio kito bent kiek pamatuoto nužudymo motyvo byloje nenustatyta. Tuo tarpu savanaudiškų paskatų buvimą patvirtina objektyviai nustatyti kaltinamojo veiksmai. Iš karto po nusikaltimo kaltinamasis pagrobė dalį turto, kurį, kaip pats nurodo, galėjo sutalpinti į savo tašę ir dviračiu parsigabenti namo, po to, praėjus kelioms valandoms, dar kartą grįžo į nusikaltimo vietą taksi automobiliu ir parsigabeno likusį planuotą pagrobti turtą. Kaltinamasis pripažįsta, kad pagrobti žoliapjovę nusprendė, kadangi buvo suplanavęs namo kieme vakarėlį ir norėjo nupjauti žolę. Tačiau iš kaltinamojo parodymų matyti, kad dėl vakarėlio rengimo jis buvo nusprendęs jau 2013-07-26, kuomet pirko vakarėliui pirmą partiją šašlykų, iš ko seka, jog tuo pat metu, t. y. dar prieš nužudymą, buvo nuspręsta ir dėl žolės pjovimo. Liudytoja R. V. parodė, kad kaltinamasis iš jos draugės išsinuomotame name apsigyveno 2013-07-24, akivaizdu, jog kaltinamojo planai apie malkų ruošimą žiemai ir benzopjūklo poreikį tam tikslui buvo kuriami ne ką tik įvykusio nužudymo sukelto emocinio sukrėtimo fone, o taipogi dar prieš nužudymą. Taipogi nustatyta, jog kaltinamasis buvo skolingas M. R., kuris primygtinai reikalavo grąžinti skolą, ir kaltinamasis buvo pažadėjęs jam po 2013-07-20 pradėti dalimis grąžinti skolą. Kaip matyti, kaltinamasis neturėjo pakankamai pajamų skolai grąžinti, o uždirbamas nedideles sumas skyrė ne skolos grąžinimui, o pobūvio rengimui. Akivaizdu ir tai, jog vien asmeninių poreikių tenkinimui E. P. nebuvo jokios prasmės pagrobti 3 telefonus, tam visiškai pakako vieno telefono, į kurį kaltinamasis persidėjo savo SIM korteles, sudeginęs ten buvusias A. M. korteles. Neabejotinai seka, kad kiti pagrobti telefonai, kaip ir pagrobtas žiedas, buvo skirti pardavimui, tokiu būdu siekiant gauti neteisėtų pajamų. Tuo būdu teismas pripažįsta, kad savanaudiškos kaltininko paskatos buvo susiformavę dar iki nužudymo pradžios. Todėl kaltinamojo veika užpuolant M. kvalifikuojama pagal BK 180 str. 2 d. kaip svetimo turto pagrobimas panaudojant fizinį smurtą bei specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą (kirvį) ir pagal BK 129 str. 2 d. 9 p. kaip nužudymas, padarytas plėšimo metu.
Nors byloje nustatyta, kad iš karto po nužudymo E. P. fiziškai užvaldė tik dalį svetimo turto, o likusį turtą fiziškai užvaldė po kelių valandų, sugrįžęs į nusikaltimo vietą taksi automobiliu, akivaizdu, jog visus šiuos turto užvaldymo veiksmus siejo vieninga tyčia. Kaip jau minėta, kaltinamojo aiškinimas, neva pagrobti žoliapjovę, benzopjūklą ir kitą turtą jis sumanė tik tuomet, kai su dalimi pagrobto turto grįžo namo, yra visiškai paneigtas, akivaizdu, jog kaltinamojo tyčia dėl viso turto pagrobimo buvo susiformavusi dar iki nužudymo, vienok kaltinamasis be automobilio vienu kartu nepajėgė parsigabenti viso turto. Nekyla abejonių, jog visas turtas buvo pagrobtas panaudoto prieš M. fizinio smurto pasekoje, kaltinamajam dviračiu parsivežus dalį turto, o likusį turtą laikinai palikus M. sodyboje pagrįstai tikintis, jog nakties metu į apylinkėse agresyvumu garsėjančio A. M. namus niekas pašalinis neateis, po to sugrįžus ir pasiėmus likusią numatyto pagrobti turto dalį bei užrakinus namus, siekiant bent laikinai paslėpti nusikaltimą. Todėl 2013-07-28 apie 01 val. ir apie 06 val. vykę turto užvaldymo veiksmai kvalifikuojami kaip vientisas nusikaltimas – plėšimas. E. P. buvo kaltinamas, jog plėšimo metu, be kito turto, pagrobė ir 20 litų vertės mobilaus ryšio telefoną „Nokia 7500“ bei 70 litų vertės mobilaus ryšio telefoną „Nokia C3“. Kaltinamasis paaiškino teismui, kad šiuos telefonus jis buvo nusipirkęs iš A. M. ir jais naudojosi jau kurį laiką iki nusikaltimo, prokuroras taip pat pateikė teismui šių telefonų telekomunikacijų įvykių išklotines, iš kurių matyti, kad minimuose telefonuose kaltinamojo SIM kortelės buvo naudojamos jau nuo 2013 m. liepos mėn. vidurio. Iš to seka, jog kaltinimo dalis dėl šių telefonų pagrobimo nepasitvirtino, kaltinamajam inkriminuotas minimų telefonų pagrobimas iš kaltinimo šalinamas. Asmens tapatybės kortelės pagrobimas plėšimo metu kvalifikuojamas pagal BK 302 str. 1 d. kaip fizinio asmens dokumento pagrobimas.
Tuo būdu kaltinamojo E. P. kaltė visiškai įrodyta ir teismui abejonių nekelia, kaltinamasis privalo atsakyti.
Skirdamas bausmes, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad kaltinamasis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs, duodamas parodymus, padėjo išaiškinti nusikalstamas veikas. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog jis nusikalto apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo neabejotinos tiesioginės įtakos nusikaltimo padarymui. Kaltinamasis neneigia prieš nusikaltimą išgėręs apie pusę litro alaus ir apie 150-200 g. naminės degtinės, alkoholio vartojimą patvirtina ir liudytoja J. R., teismo vertinimu, toks išgerto alkoholio kiekis buvo pakankamas ir taip jautriai kaltinamojo psichikai (ką patvirtina liudytojos N. P. parodymai, teismo psichiatrinės ekspertizės išvada) paveikti ir paskatinti jį nusikalsti.
Kaltinamasis įvykdė tris nusikaltimus, tame tarpe labai sunkų (BK 11 str. 6 d.) smurtinį savanaudišką nusikaltimą, sukėlusį neatstatomas pasekmes ir tuo padariusį ypatingą žalą visuomenei, visiškai beprasmiškai, dėl menkaverčio motyvo (siekdamas užvaldyti palyginti nedidelės vertės svetimą turtą) nužudė du žmones, vieną iš jų – garbaus amžiaus, su kuriais iki to palaikė normalius tarpusavio santykius, veikė tiesiogine apibrėžta tyčia, panaudodamas brutualų fizinį smurtą ir nepalikdamas nukentėjusiesiems jokių galimybių išsaugoti gyvybę.
E. P. nusikalto, būdamas tik 19 metų amžiaus, anksčiau neteistas ir administracine tvarka nebaustas, jį pažįstančių liudytojų parodymais charakterizuojamas patenkinamai, buvo auklėjamas nedarnioje šeimoje, turi psichikos sveikatos sutrikimų, galėjusių turėti netiesioginės įtakos kaltinamojo elgesiui, byloje nėra duomenų, kad jo antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki šiame nuosprendyje aptariamų nusikaltimų padarymo. Įvertinant nurodytas aplinkybes bei itin didelę atsakomybę lengvinančios aplinkybės svarbą, teismas laiko galimu neskirti kaltinamajam sankcijoje numatytos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, ir skirti jam terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 50 str. 3 d., BVK 63 str. ir 71 str. nuostatomis, bausmę skiriama atlikti pataisos namuose, kadangi kolegija laiko, jog pirmą kartą atliekančiam bausmę, patenkinamai charakterizuojamam kaltinamajam skirti atlikti bausmę kalėjime nėra pakankamo pagrindo.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog žmogaus gyvybė yra didžiausia baudžiamojo įstatymo saugoma vertybė, todėl švelnesnė nei įstatymo numatyta bausmė už nužudymą gali būti skiriama tik išimtiniais atvejais („Teismų praktikos skiriant bausmes už nužudymus apžvalga“, biuletenis „Teismų praktika“, Nr. 28). Todėl, nors byloje ir yra formalios sąlygos BK 62 str. 1 d. nuostatų taikymui, skirti švelnesnę, negu įstatymo numatytą, bausmę teismas nemato jokio pamatuoto pagrindo, kurį šiuo atveju paneigia itin didelis nužudymo pavojingumo laipsnis. Kaip jau minėta, nusikaltimas padarytas tiesiogine apibrėžta tyčia, intensyviai smurtaujant specialiai kūno sužalojimui pritaikytu įrankiu, dėl savo esme menkaverčio preteksto, nustatyti net keturi nužudymą kvalifikuojantys požymiai. Taipogi nustatyta ir kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes, kaltinamajam už nužudymą skiriama ženkliai griežtesnė už sankcijos vidurkį terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Įvertinus atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, už kitus nusikaltimus skiriamos artimos sankcijų vidurkiui sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d. ir 5 d. 1 p., paskirtos bausmės bendrinamos apėmimo būdu.
Nukentėjusiosios nužudytojo A. M. dukra T. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. M. sutuoktinė E. S. M. byloje pareiškė civilinį ieškinį, prašydamos joms priteisti iš kaltinamojo po 100 000 litų neturtinės žalos, patirtos dėl A. M. nužudymo, atlyginimo bei proceso išlaidas (t. 1, b. l. 113-138; t. 4, b. l. 6-9). E. S. M. paaiškino, kad po vyro mirties gyvenimas pasikeitė į blogąją pusę, jautėsi emociškai sukrėsta, gimus dukrai trūksta palaikymo. Vyras ją remdavo finansiškai nuolatos, dabar gyvena iš socialinių pašalpų, kurių dukros išlaikymui neužtenka. Nuolatos lankosi pas psichologę – psichiatrę, nes sunku išgyventi netektį, vartoja vaistus, dėl vaiko gerovės jaučiasi neužtikrintai.
Civilinio kodekso 6.250 straipsnis apibrėžia neturtinę žalą: neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 str. l d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 str.) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsnyje, bet ir 6.251 straipsnio 2 dalyje bei 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais.
Kaip jau minėta, įstatymas nustato kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, apskaičiuodamas neturtinės žalos atlyginimo dydį. Tai konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais apibrėžiami kriterijai: žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, nukentėjusiojo patirtų fizinių ir dvasinių kančių pobūdis, individualios nukentėjusiojo savybės (amžius, profesija ir kt.). Su nužudytu asmeniu susijusiems asmenims gali būti padaryta rimta neturtinė žala, pasireiškianti dideliu neigiamu poveikiu. Pirmiausia tai pasakytina apie asmenis, kurie emociškai labai susiję su nukentėjusiuoju. Tai - tėvai, vaikai, sutuoktiniai, kurių tarpusavio santykiai yra labai glaudūs. Ar jie tokie yra, turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Neturtinės žalos dydis yra nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Tai reiškia, kad teismo sprendime turi būti išvardyti ir pasverti argumentai, dėl kurių žalos dydis gali būti nustatomas didesnis, ir motyvai, dėl kurių žalos atlyginimo dydis gali būti mažesnis. Tai priklauso nuo pažeistų vertybių, atsiradusių pasekmių ir kitų kriterijų. Neturtinė žala yra padaroma dėl sukeliamų išgyvenimų, bet paveikiant skirtingus gėrius, turinčius didesnę ar mažesnę vertę asmeniui. Jeigu išgyvenimai sukeliami dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų - sveikatos sužalojimo, grėsmės gyvybei sukėlimo, tai išgyvenimai yra ypač dideli.
Žalą padariusio asmens turtinė padėtis yra dar vienas iš kriterijų, galinčių turėti įtakos nustatomam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui. Šiuo atveju reikia atsižvelgti į žalą padariusio asmens finansavimo šaltinius ir turtinę būklę, turimą turtą ir lėšas, įvertinti jo turtinę padėtį. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo atveju yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai.
Iš nusikaltimo sukeltų neigiamų padarinių kylanti neturtinė žala nukentėjusiosioms padaryta tyčiniais nusikalstamais kaltinamojo E. P. veiksmais, kuriais brutualiai buvo atimta jauno visuomenės nario gyvybė. Nužudytasis A. M. mirties metu buvo 30 metų amžiaus, prieš metus buvo sukūręs šeimą ir ją išlaikė, su žmona kūrė ateities planus, laukė gimstančios dukters, kuri gimė jau po jo žūties, kas patvirtina artimą sutuoktinių emocinį ryšį. Neabejotinai nustatyta, kad nukentėjusioji E. S. M. dėl savo vyro, T. M. dėl savo tėvo netekties patyrė didelius dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimą, ilgalaikį emocinį stresą, sielvartą. Kita vertus, apklaustų asmenų parodymais, bylos dokumentais nustatyta, kad nuo pat santuokos sukūrimo, t. y. daugiau nei metus laiko A. M. prieš savo sutuoktinę sistemingai naudojo fizinį ir psichologinį smurtą, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra nuteistas už sistemingą jos mušimą ir žalojimą, taip pat nustatyta, kad neapsikentusi teroro, nukentėjusioji E. S. M. jau keletą mėnesių prieš nusikaltimą buvo išsikrausčiusi gyventi pas savo tėvą į Šiaulius. Šios aplinkybės patvirtina, kad E. S. M. ir A. M. tarpusavio santykiai, jų dvasinis ir emocinis ryšys nebuvo tokie darnūs ir artimi, kokius pareikštame civiliniame ieškinyje bei savo parodymuose teismui bando apibūdinti E. S. M.. Pažymėtina ir tai, jog A. M. dukters T. M. patiriami išgyvenimai susiję su aplinkybe, kad ji augs be tėvo, tačiau, kita vertus, ji savo tėvo sąmoningame gyvenime nėra mačiusi (gimė jau po tėvo žūties), todėl šie išgyvenimai negali būti prilyginami tiems, kuriuos sukelia realiai prisimenamo šeimos nario netektis. Atkreiptinas dėmesys, kad neturtinė žala yra materialinis atlygis, kurį nukentėjusieji teisėtai tikisi gauti, tačiau priteisus sumą, kuri dėl objektyvių priežasčių negalės būti išieškota, bus diskredituojamas paties neturtinės žalos atlyginimo instituto vaidmuo, toks sprendimas nepateisins pagrįstų nukentėjusiųjų lūkesčių. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis nedirba, neturi turto. Taigi realių galimybių atlyginti priteistą neturtinę žalą tokioje apimtyje, kiek to prašo nukentėjusiosios, nėra. Dirbdamas bausmės atlikimo vietoje bei vėliau po bausmės atlikimo, nuteistasis per ilgą laiką galėtų atlyginti tik palyginti nedidelę dalį prašomos priteisti žalos. Esant aptartų aplinkybių visumai, nukentėjusiųjų ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio (200 000 Lt, t. y. po 100 000 Lt kiekvienai) vargu ar atitinka CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, be to, priteisus šią pinigų sumą bus nutolta nuo besiformuojančios teismų praktikos panašiose bylose. Esant nurodytoms aplinkybėms, neturtinės žalos dydis nustatytinas 20 000 litų nukentėjusiajai E. S. M. ir 50 000 nukentėjusiajai T. M.. Kolegija mano, kad toks neturtinės žalos atlyginimas atitinka nukentėjusiųjų patirtą žalą (kiek ją galima išmatuoti pinigine išraiška) bei teismų praktiką tokio pobūdžio bylose.
Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d., iš kaltinamojo išieškomos nukentėjusiosios turėtos išlaidos atstovo pagalbai apmokėti – 1000 litų (1 t., b. l. 125-129).
Remiantis BPK 103 str. 1 p., 105 str. 1 d., iš kaltinamojo išieškotinos nukentėjusiosios ir liudytojų kelionės išlaidos 490 litų 17 ct.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti:
1) 13 vnt. daktiloplokštelių, DNR mėginys, kirvis, SIM kortelė, iš E. P. paimtos 2 SIM kortelės, E. P. lyginamieji DNR pavyzdžiai – sunaikintini,
2) 2 raktų ryšuliai po 3 raktus, knygos „Šventasis raštas. Graikiškoji dalis“, „Giedokime Jehovai“, „Ko iš tikrųjų moko biblija“, „Sekime jų tikėjimu“, „Giedokime Jehovai. Giesmių žodžiai stambiu šriftu“, švarkas, kelnės, megztinis, kelnaitės, marškiniai, batų pora - grąžintini kaltinamajam E. P.,
3) kaltinamajam E. P. priklausantys 20 litų vertės mobilaus ryšio telefonas „Nokia 7500“ (IMEI: 357685015820811), ir 70 litų vertės mobilaus ryšio telefonas „Nokia C3“ (IMEI: 359335048894874), pagal pakvitavimą (t. 1, b. l. 153) perduoti E. S. M., perduotini saugojimui Plungės rajono PK, laikinai apribojant E. P. nuosavybės teises į šį turtą iki nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio įvykdymo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 297, 301, 302 str., teisėjų kolegija
nusprendžia:
E. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 129 str. 2 d. 2, 5, 6 ir 9 p., 180 str. 2 d., 302 str. 1 d., ir jį nubausti:
- pagal BK 129 str. 2 d. 2, 5, 6 ir 9 p. laisvės atėmimu septyniolikai metų,
- pagal BK 180 str. 2 d. laisvės atėmimu ketveriems metams,
- pagal BK 302 str. 1 d. laisvės atėmimu trejiems metams.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., bausmes subendrinti apėmimo būdu ir galutinai nubausti E. P. laisvės atėmimu septyniolikai metų. Bausmę skirti atlikti pataisos namuose, į bausmės laiką įskaičius suėmimo laiką, bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2013-08-01. Kardomąją priemonę palikti suėmimą.
Nukentėjusiųjų T. M. ir E. S. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš nuteistojo E. P. nukentėjusiajai T. M. 50 000 litų neturtinės žalos atlyginimo, nukentėjusiajai E. S. M. 20 000 litų neturtinės žalos atlyginimo. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.
Nuteistajam E. P. laikino nuosavybės teisės apribojimo į jam priklausančius pinigus 107 litus 70 ct, saugomus Klaipėdos apskrities VPK depozitinėje sąskaitoje, ir kitą jam nuosavybės teise priklausantį 70000 litų vertės visų rūšių turtą (tame tarpe 20 litų vertės mobilaus ryšio telefoną „Nokia 7500“ (IMEI: 357685015820811), ir 70 litų vertės mobilaus ryšio telefoną „Nokia C3“ (IMEI: 359335048894874)), taikymo terminą pratęsti iki nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio išsprendimo įvykdymo.
Išieškoti iš nuteistojo E. P. 1000 litų išlaidų byloje dalyvavusio atstovo pagalbai apmokėti nukentėjusiajai E. S. M..
Išieškoti iš nuteistojo E. P. 490 litų 17 ct. proceso išlaidų valstybei.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti:
1) 13 vnt. daktiloplokštelių, DNR mėginį, kirvį, SIM kortelę, iš E. P. paimtas 2 SIM korteles, E. P. lyginamuosius DNR pavyzdžius – sunaikinti,
2) 2 raktų ryšulius po 3 raktus, knygas „Šventasis raštas. Graikiškoji dalis“, „Giedokime Jehovai“, „Ko iš tikrųjų moko biblija“, „Sekime jų tikėjimu“, „Giedokime Jehovai. Giesmių žodžiai stambiu šriftu“, švarką, kelnes, megztinį, kelnaites, marškinius, batų porą - grąžinti nuteistajam E. P.,
3) mobilaus ryšio telefoną „Nokia 7500“ (IMEI: 357685015820811) ir mobilaus ryšio telefoną „Nokia C3“ (IMEI: 359335048894874) perduoti saugojimui Plungės rajono PK.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistajam E. P. – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.
Teisėjų kolegijos pirmininkas Linas Pauliukėnas
Teisėjai Regina Bertašienė
Zigmas Pocius