Civilinė byla Nr. 3K-3-512-695/2016

Teisminio proceso Nr. 2-43-3-02941-2015-6

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.3.4.5.1; 3.5.1.20.3

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gruodžio 16 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijaus Laužiko (kolegijos pirmininkas), Algio Norkūno (pranešėjas) ir Vinco Versecko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens akcinės bendrovės „Swedbank“ kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. balandžio 7 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. skundą antstoliui K. K. dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys K. S., akcinė bendrovė „Swedbank“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiami hipotekos kvalifikavimo, išieškojimo iš įkeisto gyvenamojo namo su priklausiniais tvarkos klausimai.
2. Pareiškėjas prašė teismo atšaukti nuo 2015 m. lapkričio 6 d. iki 2015 m. gruodžio 7 d. vykstančias pirmąsias pakartotines K. S. priklausančio turto – gyvenamojo namo, ūkinio pastato, daržinės, malkinės, garažo, kiemo statinių, žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), varžytynes, skirti ekspertizę kiekvieno šio turto objekto rinkos vertei atskirai nustatyti; įkeistą turtą pardavinėti tik atlikus tokią ekspertizę ir tik tokia tvarka: pirmąja eile parduoti ūkinį pastatą, daržinę, malkinę, garažą, kiemo statinius, tik negavus pakankamai lėšų iš tokio turto pardavimo pareiškėjo skoloms padengti, antrąja eile parduoti gyvenamąjį namą ir žemės sklypą.
3. Pareiškėjas nurodė, kad antstolis vykdo išieškojimą išieškotojos AB banko „Swedbank“ naudai pagal Klaipėdos miesto 4-ojo notaro biuro notaro vykdomąjį įrašą, išduotą 2013 m. liepos 2 d., dėl 6405,12 Eur skolos ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš pareiškėjo A. S. ir parduoda įkaito davėjai K. S. nuosavybės teise priklausantį hipoteka įkeistą turtą. Antstolis, skelbdamas pirmąsias pakartotines turto pardavimo už 12 000 Eur varžytynes nuo 2015 m. lapkričio 6 d. iki 2015 m. gruodžio 7 d., pažeidė jungtine hipoteka įkeisto turto pardavimo iš varžytynių nustatytą tvarką – siekė parduoti nekilnojamuosius daiktus kaip kompleksą, nesudarė pareiškėjui galimybės nurodyti turto pardavimo eiliškumo, nenustatė termino atlikti šiuos veiksmus, tikrosios iš varžytynių parduodamo turto atskirų sudedamųjų dalių rinkos vertės, nors tai privalėjo atlikti. Tokie antstolio veiksmai pripažintini neteisėtais.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

4. Šilutės rajono apylinkės teismas 2016 m. sausio 20 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė.
5. Teismas nurodė, kad Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-3351-750/2015 taikytos laikinosios apsaugos priemonės – sustabdyti vykdymo veiksmai vykdomojoje byloje Nr. 0118/14/00411/1, antstolis 2015 m. lapkričio 24 d. patvarkymu atšaukė pirmąsias pakartotines įkeisto turto varžytynes, todėl nekonstatavo pagrindo tenkinti prašymą atšaukti varžytynes.
6. Teismas atmetė reikalavimą skirti pakartotinę ekspertizę, nes antstolis 2014 m. lapkričio 3 d. patvarkymu skyrė ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti, tinkamai informavo proceso šalis apie nustatytą įkeisto turto vertę. Skolininkas neginčijo nustatytos įkeisto turto vertės, nereiškė dėl to prieštaravimų nei per įstatyme nustatytą 3 dienų nuo turto arešto akto gavimo dienos terminą, nei vėliau.
7. Teismas netenkino reikalavimo dėl hipoteka įkeistų daiktų pardavimo eilės nustatymo, nes atskirų įkeisto turto objektų varžytynių skelbimas prieštarautų greito ir efektyvaus hipotekos kreditoriaus reikalavimo realizavimo principui, proporcingumo ir tinkamos suinteresuotų asmenų interesų pusiausvyros principams. Be to, toks prašymas prieštarauja teismų praktikai, nes hipotekos institutas grindžiamas hipotekos kreditoriaus turimos daiktinės teisės absoliutumo, jo privilegijuotos padėties prieš kitus kreditorius, greito ir efektyvaus hipotekos kreditoriaus reikalavimo realizavimo, proporcingumo ir tinkamos suinteresuotų asmenų interesų pusiausvyros principais. Atskirų hipoteka įkeistų objektų pardavimas sumažintų šio turto vertę ir nebūtų maksimaliai užtikrinti teisėti išieškotojo ir skolininko interesai.
8. Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal pareiškėjo atskirąjį skundą, 2016 m. balandžio 7 d. nutartimi panaikino  Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 20 d. nutartį ir priėmė naują procesinį sprendimą – panaikino antstolio K. K. 2015 m. lapkričio 26 d. patvarkymą dėl skundo netenkinimo ir įpareigojo antstolį skirti kiekvieno hipoteka įkeisto nekilnojamojo turto objekto rinkos vertės nustatymo ekspertizę bei nagrinėti A. S. prašymą parduoti jungtine hipoteka įkeistą turtą skolininko nurodyta eilės tvarka.
9. Apeliacinės instancijos teismas nustatė tokias aplinkybes: kreditorė AB bankas „Swedbank“ 2014 m. rugsėjo 22 d.  pateikė vykdyti Klaipėdos miesto 4-ojo notaro biuro notaro vykdomąjį įrašą, išduotą 2013 m liepos 2 d. dėl 6405,12 Eur skolos ir metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko A. S., parduodant įkeistą K. S. nuosavybės teise priklausantį turtą – gyvenamąjį namą, ūkinį ir kitus pastatus (duomenys neskelbtini); antstolis 2014 m. lapkričio 3 d. areštavo įkeistą nekilnojamąjį turtą ir patvarkymu skyrė ekspertizę įkeisto turto rinkos vertei nustatyti; 2015 m. balandžio 27 d. paskelbtos pirmosios įkeisto turto varžytynės; 2015 m. gegužės  4 d. skolininkas A. S. apskundė antstolio veiksmus; Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1566-299/2015 skolininko skundas atmestas; Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. spalio 15 d. nutartimi Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 7 d. nutartis palikta nepakeista; 2015 m. lapkričio 6 d. paskelbtos pirmosios pakartotinės įkeisto turto varžytynės; 2015 m. lapkričio 19 d. skolininkas vėl apskundė antstolio veiksmus; Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-63351-750/2015 taikytos laikinosios apsaugos priemonės – sustabdyti vykdymo veiksmai vykdomojoje byloje Nr. 0118/14/00411/1.
10. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju hipoteka įkeisti septyni nekilnojamojo turto objektai. Nors hipotekos lakšte nenurodyta hipotekos rūšis, tačiau iš byloje pateiktų duomenų apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad buvo sudaryta jungtinės hipotekos sutartis: vieno 13 322,52 Eur reikalavimo grąžinimui užtikrinti hipotekos lakštu įkeisti skolininkui ir suinteresuotam asmeniui įkaito davėjai K. S. nuosavybės teise priklausantys nekilnojamojo turto objektai (gyvenamasis namas, ūkinis pastatas, daržinė, malkinė, garažas, kiemo statiniai, žemės sklypas). Kadangi visi įkeisti nekilnojamojo turto objektai turi savo unikalius numerius, yra atskirai įregistruoti, tai antstolis neturėjo teisės nuspręsti juos pardavinėti visus kartu. Be to, pareiškėjas skolingas 6405,12 Eur, o visas bendrai varžomas turtas daugiau kaip du kartus brangesnis nei pareiškėjo skola. Dėl to atliekant išieškojimą iš įkeisto turto, taikytinos ne paprastosios, o jungtinės hipotekos taisyklės – daiktų savininkas turi teisę nustatyti daiktų pardavimo eilę, parduoti galima tik tiek, kiek reikia kreditoriaus reikalavimui patenkinti. Pareiškėjas pateikė prašymą pirmąja eile pardavinėti varžytynėse ūkinį pastatą, daržinę, malkinę, garažą, kiemo statinius ir tik šį turtą pardavus ir negavus pakankamai lėšų pareiškėjo skoloms padengti antrąja eile pardavinėti gyvenamąjį namą  bei žemės sklypą. Pareiškėjo skola sudaro tik mažesnę dalį bendrai varžomo turto vertės, todėl apeliacinės instancijos teismas nustatė pagrindą tenkinti reikalavimą ir įpareigoti antstolį nagrinėti skolininko prašymą dėl jungtine hipoteka įkeisto turto pardavimo skolininko nurodyta eilės tvarka.
11. Nagrinėjamu atveju buvo vertinama namų valda kaip nekilnojamojo turto objektų komplekso visuma. Apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad skolininko ir suinteresuoto asmens turtas įkeistas jungtine hipoteka, t. y. įkeisti atskiri nekilnojamojo turto objektai, o ne namų valda kaip bendras nekilnojamojo turto vienetas, prieita prie išvados, kad reikia atlikti pakartotinę turto vertinimo ekspertizę ir nustatyti kiekvieno nekilnojamojo turto objekto vertę, nes tik taip įmanoma parduoti turtą iš varžytynių pagal pareiškėjo nurodytą jungtine hipoteka įkeisto turto pardavimo eilę.
12. Apeliacinės instancijos teismas netenkino prašymo atšaukti antstolio paskirtas pakartotines varžytynes, nes Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-3351-750/2015 taikytos laikinosios apsaugos priemonės – sustabdyti vykdymo veiksmai antstolio K. K. vykdomojoje byloje Nr. 0118/14/00411/1, iki bus išnagrinėtas pareiškėjo A. S. skundas dėl antstolio veiksmų ir įsiteisės dėl jo priimta nutartis arba bus priimtas kitas galutinis sprendimas. Antstolis 2015 m. lapkričio 24 d. priėmė patvarkymą ir atšaukė pirmąsias pakartotines įkeisto turto varžytynes.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

13. Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė „Swedbank“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. balandžio 7 d. nutartį ir palikti galioti Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 20 d. nutartį arba perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui; priteisti iš pareiškėjo jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad buvo sudaryta jungtinės hipotekos sutartis, tačiau prie tokios išvados priėjo neįsigilinęs į hipotekos lakšto turinį, nepatikrinęs Hipotekos registro duomenų, įkeistų daiktų funkcinės paskirties, jų faktinio ryšio su kitais daiktais. Šiuo atveju hipotekos lakštu įkeisti daiktai (ūkinis pastatas, daržinė, malkinė, garažas) nurodyti kaip pagalbiniai pastatai (gyvenamojo namo priklausiniai). Apeliacinės instancijos teismas išvadą dėl jungtinės hipotekos grindė tuo, kad tiek pagrindinis, tiek pagalbiniai daiktai įkeisti kaip atskiri daiktai, turintys unikalius numerius, nurodant kiekvieno atskiro daikto turto vertę. Tačiau įkeisto daikto statusą lemia ne tik hipotekos lakšte ar Nekilnojamojo turto registre nurodytas jo atskiras unikalus numeris ir vertė, bet kartu jo funkcinė paskirtis ir faktinis bei teisinis ryšys su kitais daiktais. Be to, jei būtų įkeisti keli daiktai ar jų dalys, pildant hipotekos lakštą būtų privalu atskirai nurodyti (įrašyti) kiekvieno daikto ar daikto dalies įkainojimą (skaičiais ir žodžiais). Šiuo atveju hipotekos lakšte visi priklausiniai aprašyti atskirai, nes tokia nustatyta forminimo tvarka.?
2. Nekilnojamojo turto registre tik išviešinami duomenys apie nekilnojamuosius daiktus, bet nenulemiama daikto paskirtis ir jo likimas. Tam daugiausia reikšmės turi daikto požymiai, savybės ir kriterijai. Nekilnojamojo turto registre registruojami daiktai turi būti atskiri ir jiems turi būti suteiktas unikalus numeris. Šie duomenys reikalingi nekilnojamajam daiktui kaip kadastriniam vienetui suformuoti ir registravimo įrašui padaryti, bet jie nenulemia daikto paskirties ir ryšių su kitais daiktais. Taigi lakšte nurodyti įkeistų daiktų unikalūs numeriai ir vertės, nenustatant jų funkcinės paskirties ir tarpusavio funkcinių ryšių, negalėjo savaime lemti sprendimo, kad bankas ir skolininkai sudarė jungtinės hipotekos sutartį ir išieškojimui iš įkeisto turtui taikytinos ne paprastosios, o jungtinės hipotekos taisyklės.
3. Esminis jungtinės ir paprastosios hipotekos skirtumas yra įkeičiamų tam pačiam savininkui priklausančių daiktų skaičius. Įstatyme nedetalizuojama, kokie daiktai, įkeisti vienu metu, laikytini jungtine hipoteka įkeistais daiktas, t. y. ar vienu metu įkeisti keli pagrindiniai daiktai, nepaisant to, kad kiekvienas iš jų turi jam tarnauti skirtus antraeilius daiktus (priklausinius), ar vienas pagrindinis daiktas su jam tarnauti skirtais priklausiniais. Kasatorius teigia, kad tai priklauso ne tik nuo įkeistų daiktų skaičiaus, bet ir nuo jų funkcinės paskirties.
4. Kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2006; 2012 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2012) leidžia spręsti, kad jungtine hipoteka įkeistų objektų samprata apima įkeistus kelis pagrindinius daiktus, nepaisant to, ar jie turi priklausinius; jų pardavimui taikytinos jungtinės hipotekos taisyklės.
5. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas įkeitimo sandorį, labai siaurai taikė CK 4.180 straipsnio normą. Nors CK 4.180 straipsnyje nedetalizuojama, kokie vienu metu įkeisti daiktai sudaro jungtinę hipoteką, tačiau CK 4.12–4.15 ir 4.19 straipsnių nuostatose reglamentuojama, kokie daiktai gali būti savarankiški teisinių santykių objektai. Apeliacinės instancijos teismas turėjo CK 4.180 straipsnio nuostatas aiškinti sistemiškai su CK 4.12–4.15 ir 4.19 straipsnių nuostatomis. Taigi sutartimi kito asmens nuosavybėn gali būti perleidžiamas tik pagrindinis daiktas, o antraeiliai daiktai (priklausiniai) atskirai, be pagrindinio daikto, nėra savarankiški teisinių santykių objektai, nebent įstatymo ar susitarimo pagrindu, esant tam tikroms aplinkybėms, jie būtų atskirti nuo pagrindinio daikto ir taptų pagrindiniais daiktais. Nagrinėjamu atveju ūkinis pastatas, daržinė, malkinė, garažas, kiemo statiniai pagal Hipotekos registro duomenis yra gyvenamojo namo priklausiniai, todėl negali būti savarankiški teisinių santykių objektai, parduodami atskirai nuo pagrindinio daikto (gyvenamojo namo). Dėl to negalima išvada, kad bankui daiktai įkeisti jungtine hipoteka ir būtina nustatyti išieškojimo iš įkeistų daiktų eilę.
14. Suinteresuotas asmuo antstolis K. K. pareiškimu dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. balandžio 7 d. nutartį ir palikti galioti Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 20 d. nutartį arba grąžinti bylą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
15. Atsiliepimo į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 351 straipsnyje nustatyta tvarka nepateikta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl hipotekos kvalifikavimo ir išieškojimo iš įkeisto turto (gyvenamojo namo su priklausiniais) tvarkos

16. Tais atvejais, kai kreditoriaus reikalavimams įvykdyti areštuojami keli to paties savininko turto objektai, išieškojimas vykdomas pagal CPK 664 straipsnyje nustatytą išieškojimo iš skolininko turto eilę. Teismų praktikoje pažymėta, kad tais atvejais, kai kreditoriaus reikalavimams įvykdyti areštuojami keli to paties savininko įkeisti daiktai, tai išieškojimo iš šių daiktų eilė nustatoma vadovaujantis CPK 664 straipsnio 1 dalimi ir materialiosios teisės norma, kuri nenustato išieškojimo iš įkeisto turto tvarkos ir sąlygų priklausomai nuo įkeitimo rūšies (CK 4.194 straipsnis, 4.183 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2006). Taigi išieškojimui iš kelių daiktų aktualus yra hipotekos teisinių santykių kvalifikavimas.
17. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad teisingas hipotekos sutarties kvalifikavimas, priskiriant ją atitinkamai rūšiai, yra aktualus esant hipotekos santykiams, nes nuo to priklauso sutarties šalių teisių ir pareigų apimtis, o tam tikrais atvejais – ir galimybė įgyvendinti iš hipotekos sutarties kilusias teises hipotekos procedūros nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2010; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-205/2011). Kasacinio teismo nurodyta ir tai, kad, teismams sprendžiant dėl hipotekos dalyko, būtina įvertinti sutartinės hipotekos, kaip sutarties laisvės principo išraiškos civiliniuose santykiuose, ypatumus. Kilus ginčui dėl to, koks tikrasis hipotekos sutarties sąlygos dėl įkeitimo objekto turinys, teismas turi sutartį išaiškinti pagal bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles, įtvirtintas CK 6.193 straipsnyje, ir suformuotą kasacinio teismo praktiką sutarčių aiškinimo klausimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2009; 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-74/2010; 2010 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-239/2010; kt.).
18. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad nors hipotekos lakšte nenurodyta hipotekos rūšis, tačiau nagrinėjamu atveju, įkeitus kelis įkaito davėjui priklausančius nekilnojamojo turto objektus (gyvenamąjį namą ir kitus ūkinius pastatus – jo priklausinius), buvo sudaryta jungtinės hipotekos sutartis.
19. Jungtine hipoteka apibrėžiamas kelių nuosavybės teise priklausančių nekilnojamųjų daiktų įkeitimas vienu metu, norint apsaugoti vieno konkretaus įsipareigojimo įvykdymą (CK 4.180 straipsnis). Pagal CK 4.179 straipsnį paprastoji hipoteka – vieno konkretaus nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo daikto įkeitimas, norint apsaugoti vieno konkretaus įsipareigojimo įvykdymą. Kasacinis teismas, atribodamas paprastąją hipoteką nuo jungtinės, konstatavo, kad esminis paprastosios ir jungtinės hipotekos skirtumas yra įkeičiamų tam pačiam savininkui priklausančių daiktų skaičius; išieškojimo iš jungtine hipoteka įkeisto daikto ypatumas yra tas, kad, parduodant turtą iš varžytynių, daiktų savininkas turi teisę nustatyti jų pardavimo eilę, skola išieškoma iš visų parduotų daiktų vienu metu, parduoti galima tik tiek, kiek reikia kreditoriaus reikalavimui patenkinti (CPK 4.194 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-226/2012; 2010 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2010).
20. Pagal CK 4.12 straipsnį pagrindiniais daiktais pripažįstami daiktai, galintys būti savarankiški teisinių santykių objektai. Antraeiliais daiktais laikomi tik su pagrindiniais daiktais egzistuojantys arba pagrindiniams daiktams priklausantys, arba kitaip su jais susiję daiktai (CK 4.13 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad priklausiniu pripažįstamas toks daiktas, kuris yra skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir yra susijęs su pagrindiniu daiktu bendra ūkine paskirtimi; konstatuojant teisiškai reikšmingas priklausinio sąsajas su pagrindiniu daiktu yra svarbus ne jų fizinis ryšys (geografinė padėtis, buvimas vieno šalia kito), o funkcinis; tam, kad pagrindinio daikto ir priklausinio funkcinis ryšys būtų pripažintas teisiškai reikšmingu, jis turi būti nuolatinio pobūdžio ir pasižymėti ne tik kito daikto naudojimu, bet ir nuolatiniu tarnavimu pagrindiniam daiktui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2012 ir joje nurodytą praktiką).
21. Ūkinis pastatas yra antraeilis daiktas, žemės sklypo, kuriame jis yra pastatytas, ir gyvenamojo namo priklausinys. Tam, kad priklausinio neištiktų pagrindinio daikto likimas, tai turi būti specialiai ir aiškiai aptarta pagrindinio daikto perleidimo sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-184-701/2016).
22. Bylos duomenimis, nagrinėjamu atveju hipotekos lakštu įkeistas gyvenamasis namas su pagalbiniais pastatais (ūkinis pastatas, daržinė, malkinė, garažas) ir žemės sklypas. Kiekvienas statinys (tiek gyvenamasis namas, tiek pagalbiniai pastatai) įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, kiekvienam jų suteiktas unikalus numeris, įrašyta kiekvieno jų vertė. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad šių duomenų pakanka hipotekos santykius kvalifikuoti kaip jungtinės hipotekos ir pripažinti turto savininko teisę nurodyti objektus, kurie pirmiau realizuotini iš varžytynių. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad visi pastatai (ūkinis pastatas, daržinė, malkinė, garažas) yra namų valdos žemės sklype ir susiję funkciniu ryšiu su žemės sklypu ir gyvenamuoju namu, skirti būtiniausioms ūkinėms reikmėms tenkinti, todėl iš esmės yra pagrindinio daikto priklausiniai.
23. Pagal CK 4.14 straipsnio 1 dalį, parduodant pagrindinį daiktą, priklausinius ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutartimi nesusitarta kitaip. Tai reiškia, kad sutartyje turi būti nustatyta išlyga, jog priklausiniai neparduodami vienu metu su pagrindiniu daiktu.
24. Hipotekos lakštas nėra įkeisto turto pardavimo (perleidimo) sutartis, tačiau tai sutartis, kurioje gali būti nuostatų dėl įkeisto daikto teisinio statuso jo realizavimo atveju. Hipotekos lakšte gali būti nuostata, kuri pakeistų pagrindinio daikto ir priklausinių santykį jų pardavimo metu, tačiau ji turi būti aiški, konkrečiai ir suprantamai išdėstyta. Hipotekos lakšto nuostatos, sąlygos, jame vartojami terminai jungtinės hipotekos atveju turi rodyti, kad daiktai, kurie yra priklausiniai, turto realizavimo atveju parduodami atskirai.
25. Sprendžiant, ar keli hipoteka įkeisti daiktai parduotini kaip atskiri objektai, t. y. jungtinės hipotekos tvarka, gali būti atsižvelgiama į lakšte nurodytą hipotekos rūšį (paprastą, jungtinę), daiktų išvardijimą, kiekvieno įkainojimą, kiekvieno pardavimui atskirai reikšmingų sąlygų nurodymą (žemės sklypo dalis, jo ar bendrų patalpų naudojimo tvarka ir kt.), atskiro pardavimo sąlygos išdėstymą, eiliškumo nustatymą hipotekos lakšte ir kt. Iš tokių aplinkybių galėtų būti aiški valia, kad įkeičiama keletas atskirai parduodamų daiktų. Vien aplinkybė, kad pagal kadastro reikalavimus gyvenamasis namas su priklausiniais suformuotas kaip keli nekilnojamieji daiktai, kiekvienas jų teisiškai įregistruotas kaip atskiras daiktas, o hipotekos lakšte šie duomenys taip pat perkelti atskirai aprašant ir įkainojant kiekvieną daiktą, bet nesant duomenų apie hipotekos rūšį, daiktų kaip savarankiškų pardavimą, jo eilę, pardavimo būdą (nugriauti, perkelti), savaime nelemia išvados, kad buvo sudaryta jungtinė kelių daiktų hipoteka. 
26. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl hipoteka įkeistų daiktų pardavimo eilės, taip pat laikė, kad šiuo atveju sprendžiama dėl daiktų, įkeistų jungtine hipoteka, pardavimo. Pirmiau nurodyta, kad hipotekos lakšte nurodyti duomenys nesudaro pagrindo hipotekos kvalifikuoti kaip jungtinės – visi įkeisti daiktai susiję funkciniu ryšiu, būtų realizuojami kaip pagrindinis daiktas su priklausiniais, todėl jie vertinami kaip įkeisti paprastąja hipoteka. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad šiuo atveju įkeisti daiktai (gyvenamasis namas ir jo priklausiniai – ūkinis pastatas, daržinė, malkinė, garažas, kiemo statiniai) parduodami  vienu metu, todėl pripažintina, kad neteisingas dalies teisinių santykių įvardijimas nekeičia galutinio teisinio rezultato, kuris yra iš esmės teisingas.
27. Apibendrindama tai, kad išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas, netinkamai vertindamas hipotekos lakšte nurodytus duomenis ir aiškindamas jungtinę hipoteką reglamentuojančias materialiosios teisės normas, netinkamai kvalifikavo teisinius santykius kaip jungtinės hipotekos. Netinkamas materialiosios teisės normų aiškinimas ir taikymas lėmė netinkamą CPK 664 straipsnio normos taikymą, t. y. buvo be pagrindo sprendžiama dėl hipoteka įkeisto turto pardavimo eilės ir turto savininko teisės nurodyti daiktų pardavimo tvarką. Padaryti materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimai sudaro pagrindą panaikinti apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą (CPK 359 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

28. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 16 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 8,32 Eur tokių išlaidų. Tenkinus kasacinį skundą, šios išlaidos priteistinos iš pareiškėjo A. S. (CPK 96 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. balandžio 7 d. nutartį ir palikti galioti Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 20 d. nutartį.

Priteisti valstybei iš A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 8,32 Eur (aštuonis Eur 32 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                                                                                             Egidijus Laužikas

                                                                                                                                                                                         Algis Norkūnas    

                                                                                                                                                                                         Vincas Verseckas