(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. sausio 10 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Natalija Daškovienė,
sekretoriaujant Rasai Varaneckienei,
dalyvaujant pareiškėjos atstovei advokato padėjėjai Evelinai Dobrovolskai,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. A. (F.) pareiškimą dėl įpareigojimo pakeisti civilinės būklės akto įrašą, dalyvaujant suinteresuotam asmeniui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Valstybinei lietuvių kalbos komisijai esant kaip išvadą byloje teikiančiai institucijai.
Teismas
n u s t a t ė :
S. A. (F.) (toliau – ir pareiškėja) prašo teismo pripažintini negaliojančiu ir panaikintini Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus (toliau – ir suinteresuotas asmuo, Vilniaus miesto CMS) 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimą Nr. A133-4450/18 (3.3.2.11-TD1) (toliau – Sprendimas), įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių įtraukti pareiškėjos santuoką į apskaitą, įrašant pareiškėjai pavardę „F.“ ir išduoti santuokos sudarymo įrašą (el.b. t.I., psl. 1-6).
Pareiškėja nurodė, jog 2018 m. birželio 8 d. ji sudarė santuoką su Austrijos piliečiu R. F., santuoka registruota Austrijoje, Tragoess – Sankt Katharein civilinės metrikacijos biure. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrius 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. A133-4450/18(3.3.2.11-TD1) netenkino pareiškėjos prašymo dėl jos santuokos įtraukimo į apskaitą įrašant pavardę su raide „w“. Pareiškėja nesutinka su skundžiamu Vilniaus miesto CMS sprendimu, mano, kad jis pažeidžia pareiškėjos ir jos šeimos privatų gyvenimą, teises ir teisėtus interesus, Vilniaus miesto CMS atsisakymas įtraukti į apskaitą santuoką įrašant pareiškėjai pavardę „F.“ prieštarauja ne tik Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 str., tačiau yra ir grubus Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnio 1 dalies, Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 17 str., 26 str., 27 str. pažeidimas. Teigia, jog Vilniaus miesto CMS atsisakymas tiesiogiai pažeidžia pareiškėjos šeimos privatų gyvenimą, o teisės aktų nustatyti apribojimai yra visiškai neproporcingi valstybės siekiamiems tikslams. Pavardės „F.“ ir „F.“ nėra tapačios. Dėl nepagrįsto ir neteisėto apribojimo pareiškėja ir jos šeima patiria nuolat daug nepatogumų. Pareiškėjos šeima nuolat keliauja tarp Lietuvos ir Austrijos, keliauja po kitas valstybes, todėl kaskart tenka įrodinėti visų šeimos narių tapatybes. Turint skirtingus dokumentus su pavardėmis, pareiškėjos šeimos nariams yra sukuriamos dvi skirtingos tapatybės. Taip pat nurodo, jog problemos, susijusios su vardo ir pavardės vartojimu, yra glaudžiai susietos su individo privataus ir šeimos gyvenimu, tiesiogiai liečia žmogaus prigimtį, ko dalis yra asmens garbė ir orumas. Per pavardę visuomenė identifikuoja individą, susieja ir atskiria jį. Asmens pavardę visuomenei pateikia kartu ir daug kitų, esminių, su individu susijusių savybių - jo tautybę, religiją, etninę prigimtį, galimą gimtąją kalbą, gyvenamosios vietos valstybę ar regioną. Mano, jog jei asmuo jaučia, kad pavardės siunčiama informacija neigiamai veikia jo garbę ir orumą, jis gali jaustis nejaukiai, sunerimęs, atskirtas, ko rezultatas yra, kad asmuo gali siekti vardo pakeitimo. Anot pareiškėjos, tyrimai patvirtina, kad vardo ar pavardės pakeitimas atspindi ir išreiškia tapatybės radikalų pasikeitimą. Neteisėtas ir nepagrįstas atsisakymas leisti pareiškėjai įregistruoti pavardę originalia forma pažeidžia pareiškėjos, jos šeimos privatų gyvenimą, teisę puoselėti savo kultūrą, kalbą, o taip pat juos diskriminuoja. Pažymėjo, kad Lietuvos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad nelietuviškus vardus ir pavardes kai kuriais atvejais galima rašyti naudojant ne tik lietuvių kalbos abėcėlės raides, bet ir kitus lotyniškus rašmenis. Akcentavo, kad Lietuvoje yra registruotų asmenų su ,,w“ raide pavardėse, o pavardžių registravimas yra plačiai taikomas ir jokių neigiamų pasekmių nesukėlė. Yra eilė šiuo klausimu jau priimtų teismų sprendimų, kurie įvykdyti, žmonėms išduoti nauji dokumentai su juose įrašytais nelietuviškais rašmenimis. Mano, kad atsakovei pritaikytas draudimas įregistruoti pavardę su „w“ yra neproporcinga valstybės priemonė, kuri nėra tinkamas būdas užtikrinti konstitucinį valstybinės kalbos principą (kuris, registruojant pavardę su „w“ jokiu būdu nebūtų pažeistas).
Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjos atstovė prašymą palaikė, prašė patenkinti. Papildomai nurodė, jog šiuo metu pareiškėja laukiasi vaiko, jam gimus ir neteisingai įrašius ir jo pavardę, pareiškėjos šeimai atsiras papildomų didelių trikdžių.
Suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento civilinės metrikacijos skyrius pateikė atsiliepimą į pareiškėjos pareiškimą, kuriuo prašė jį spręsti teismo nuožiūra (el. b. t. I., psl. 51-54).
Teigė, jog patenkinti pareiškėjos prašymą įtraukiant į apskaitą 2018-06-08 Tragoess-Sankt Katharein, Austrijoje sudarytą santuoką, jos pavardę po santuokos sudarymo įrašyti ,,F.“, neturėjo teisinių galimybių. Pagal esamą teisinį reglamentavimą priebalsė „w” sulietuvinta forma rašoma „v”. Lietuvos Respublikos piliečių ir jų vaikų vardai ir pavardės civilinės būklės akto įraše nurodomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, reguliuojančiais vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose tvarką. LR Konstitucijos 14 str. įtvirtinta nuostata, kad valstybinė kalba yra lietuvių kalba. LR civilinės būklės aktų registravimo įstatymo Nr. XII-2111 6 str. 6 p. numatyta, kad civilinės būklės aktų įrašai rašomi lietuvių kalba. Minėto įstatymo 3 str., 1 d. nurodyta, kad civilinės būklės aktai registruojami sudarant civilinės būklės akto įrašą ir elektroniniu būdu pateikiant įrašą Lietuvos Respublikos gyventojų registrui Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių, patvirtintų LR teisingumo ministro 2016-12-28 įsakymu Nr. 1R-334, nustatyta tvarka. Minėtų taisyklių 23 p. numatyta, kad civilinės būklės aktų įrašai sudaromi lietuvių kalba. Nurodė, jog registruojant ar įtraukiant į apskaitą užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės bei jų vaikų civilinės būklės aktus, šių asmenų vardai ir pavardės civilinės būklės aktų įrašuose rašomi juos paraidžiui perrašant lotyniško pagrindo rašmenimis iš asmens tapatybės dokumento ar užsienio valstybės institucijos išduoto atitinkamo dokumento. Vardas ir pavardė paraidžiui gali būti perrašyti be šalutinių (diakritinių) ženklų, jei techniškai jų įrašyti negalima. Teigė, jog šiuo metu rašant vardus ir pavardes asmens tapatybę patvirtinančiuose ir kituose oficialiuose dokumentuose vadovaujamasi LR Aukščiausiosios Tarybos 1991-01-31 nutarimu „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“. Minėtame nutarime nustatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečio pase vardai ir pavardės rašomi lietuvių kalbos rašmenimis pagal turimų pasų ar kitų asmens dokumentų, kuriais remiantis išduodamas pasas, lietuviškus įrašus. Nurodė, jog 1999-10-21 LR Konstitucinis Teismas nutarime „Dėl LR Aukščiausiosios Tarybos 1991-01-31 nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ atitikimo LR Konstitucijai“ konstatavo, kad asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba. Pažymėjo, jog asmens vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos piliečio pase ir kituose dokumentuose turi būti įrašyti valstybine kalba, nes toks įrašymas suponuoja oficialųjį to asmens tapatybės patvirtinimą, sukeliant atitinkamus teisinius padarinius, susijusius su to asmens vardo ir pavardės vartojimu viešajame Lietuvos gyvenime.
Valstybinė lietuvių kalbos komisija (toliau – ir Komisija) pateikė išvadą dėl kilusio ginčo, prašė jį spręsti teismo nuožiūra (el. b. t. I., psl. 61-62). Komisija nurodė, kad pareiškėjos pareiškimo patenkinimas prieštarautų Lietuvoje galiojantiems teisės aktams, nes pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334 patvirtintų Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių 23 p. civilinės būklės aktų įrašai sudaromi lietuvių kalba, Lietuvos Respublikos piliečių ir jų vaikų vardai ir pavardės civilinės būklės akto įraše nurodomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, reguliuojančiais vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose tvarką. Pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo 15 straipsnyje nurodyta: „Lietuvos Respublikoje vartojamos įstatymų nustatytos Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžių lytys. Asmenvardžiai keičiami bei koreguojami įstatymų nustatyta tvarka“. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimo Nr. 1-1031 „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ 1 p. nurodyta: „Lietuvos Respublikos piliečio pase vardai ir pavardės rašomi lietuvių kalbos rašmenimis pagal turimų pasų ar kitų asmens dokumentų, kuriais remiantis išduodamas pasas, lietuviškus įrašus.“ Nurodė, jog lietuvių kalbos raidyne nėra raidės W, todėl perrašant kitų kalbų žodžius, tarp jų ir asmenvardžius, ji keičiama raide V. Išvadą teikiančios institucijos nuomone - Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose turėtų būti rašomi lietuviškais rašmenimis, tačiau, atsižvelgiant į dabartinės visuomenės poreikius, galimos kai kurios išimtys. Viena jų - su užsieniečiais santuoką sudarančių ir jų pavardes paimančių Lietuvos Respublikos piliečių, taip pat tokių sutuoktinių vaikų pavardės gali būti įrašomos lotyniškais rašmenimis, dokumento šaltiniu laikant užsieniečio asmens dokumentą.
Pareiškimas tenkintinas.
Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėja S. A., Lietuvos Respublikos pilietė, gim. 1979 m. gruodžio 22 d., 2018 m. birželio 8 d. Austrijoje, Tragoess – Sankt Katharein civilinės metrikacijos biure sudarė santuoką su R. F., gim. 1990 m. birželio 21 d., po santuokos sudarymo pasirinko vyro pavardę (el. b. t. I., psl. 12-15). Pareiškėjos sutuoktinis R. F., gim. 1990 m. birželio 21 d. yra Austrijos pilietis (el. b. t. I., psl. 16-17). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrius Sprendimu atsisakė patenkinti pareiškėjos prašymą – įtraukti į apskaitą 2018-06-08 Tragoess – Sankt katharein, Austrijoje sudarytą santuoką, jos pavardę po santuokos sudarymo įrašyti „F.“ (el. b. t. I., psl. 19-20). Sprendime suinteresuotas asmuo nurodė, jog įrašyti pareiškėjos pavardę po santuokos sudarymo „F.“ nėra teisinių galimybių bei informavo pareiškėją, kad priebalsė „w“ sulietuvinta forma rašoma „v“.
Pagal LR CK 3.282 str. nuostatą civilinės būklės aktų įrašai įrašomi lietuvių kalba, vardas, pavardė ir vietovardžiai rašomi pagal lietuvių kalbos taisykles. Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo 15 straipsnyje nurodyta: „Lietuvos Respublikoje vartojamos įstatymų nustatytos Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžių lytys. Asmenvardžiai keičiami bei koreguojami įstatymų nustatyta tvarka”.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsnyje nustatyta, kad valstybinė kalba yra lietuvių kalba. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba 1991 m. sausio 31 d. priėmė nutarimą „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“, kuriame nustatė, kad lietuvių ir nelietuvių tautybių Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės pasuose rašomi lietuviškais rašmenimis. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, kuris pagal Konstitucijos 102 straipsnį yra įgaliotas spręsti, ar įstatymai ir kiti Seimo aktai neprieštarauja Konstitucijai, 1999 m. spalio 21 d. nutarimu nustatė, kad toks reglamentavimas, kai visų Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose yra rašomi lietuviškais rašmenimis, neprieštarauja Konstitucijai. Konstitucinis Teismas pirmiau nurodytame nutarime nurodė, kad Lietuvos Respublikos piliečio pasas – tai dokumentas, patvirtinantis Lietuvos Respublikos pilietybę ir asmens tapatybę. Pase rašomi piliečio vardas, pavardė, kiti duomenys. Pagal Konstitucijos 14 straipsnį lietuvių kalba yra valstybinė kalba. Konstitucinis valstybinės kalbos statuso įtvirtinimas reiškia, kad lietuvių kalba yra konstitucinė vertybė. Valstybinė kalba saugo tautos identitetą, integruoja pilietinę tautą, užtikrina tautos suvereniteto raišką, valstybės vientisumą ir jos nedalomumą, normalų valstybės ir savivaldybių įstaigų funkcionavimą. Valstybinė kalba yra svarbi piliečių lygiateisiškumo garantija, nes leidžia visiems piliečiams vienodomis sąlygomis bendrauti su valstybės ir savivaldybių įstaigomis, įgyvendinti savo teises ir teisėtus interesus. Konstitucinis valstybinės kalbos statuso įtvirtinimas taip pat reiškia, kad įstatymų leidėjas privalo įstatymais nustatyti, kaip šios kalbos vartojimas užtikrinamas viešajame gyvenime, be to, turi numatyti valstybinės kalbos apsaugos priemones. Lietuvių kalba, pagal Konstituciją įgijusi valstybinės kalbos statusą, privalo būti privalomai vartojama visose viešojo gyvenimo srityse. Konstitucinis Teismas sprendė, kad Lietuvos Respublikos piliečio pasas yra oficialusis dokumentas, patvirtinantis asmens ir valstybės nuolatinį teisinį ryšį, t. y. asmens pilietybę, o pilietybės teisiniai santykiai yra viešojo valstybės gyvenimo sritis, taigi asmens vardas ir pavardė asmens pase turi būti rašomi valstybine kalba. Priešingas aiškinimas paneigtų lietuvių kalbos, kaip valstybinės kalbos ir kaip konstitucinės vertybės, statusą.
Konstitucinis Teismas 2009 m. lapkričio 6 d. priėmė sprendimą, kuriuo išaiškino savo 1999 m. spalio 21 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ motyvuojamosios dalies 4 punkto nuostatą „asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba“ ir motyvuojamosios dalies 7 punkto nuostatą „jeigu teisės normomis būtų nustatyta, kad šių piliečių vardai ir pavardės Lietuvos Respublikos piliečio pase rašomi kitokiais, ne lietuviškais rašmenimis, būtų ne tik paneigtas konstitucinis valstybinės kalbos principas, bet ir sutrikdyta valstybės ir savivaldybių įstaigų, kitų įmonių, įstaigų bei organizacijų veikla“. Konstitucinis Teismas pateikė sprendimą tuo aspektu, ar, Lietuvos Respublikos piliečio pase įrašius asmens vardą ir pavardę valstybine kalba, to paties paso kitų įrašų skyriuje galima nurodyti asmens vardą ir pavardę kitokiais, ne lietuviškais, rašmenimis ir nesugramatinta forma, kai asmuo to pageidauja ir kai egzistuoja pirminiai užsienio valstybėse išduoti asmens tapatybę patvirtinantys dokumentai, kuriuose asmens vardas ir (arba) pavardė įrašyti nelietuviškai. Šis Konstitucinio Teismo išaiškinimas taip pat aktualus nagrinėjamoje byloje, nes jame Konstitucinis Teismas aiškinosi, ar nurodytos motyvuojamosios Konstitucinio Teismo nutarimo dalies punktai reiškia, kad Lietuvos Respublikos piliečio pase įrašius asmens vardą ir pavardę valstybine kalba, to paties paso kitų įrašų skyriuje galima nurodyti asmens vardą ir pavardę kitokiais, ne lietuviškais, rašmenimis ir nesugramatinta forma, kai asmuo to pageidauja. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad jei Lietuvos Respublikos piliečio paso kitų įrašų skyriuje asmens vardas ir pavardė būtų rašomi nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma, kai asmuo to pageidauja, šiame piliečio pase išliktų ir oficialus asmens tapatybės patvirtinimas valstybine kalba, o asmens vardo ir pavardės įrašas paso kitų įrašų skyriuje nelietuviškais rašmenimis neturėtų būti prilygintas įrašui apie asmens tapatybę valstybine kalba. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad piliečio paso kitų įrašų skyriuje įrašius asmens vardą ir pavardę nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma, kai asmuo to pageidauja, nebūtų paneigti iš Konstitucijos kylantys imperatyvai, kad „asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba“ ir kad viešajame valstybės gyvenime turi būti vartojama valstybinė kalba.
Taigi, Lietuvos įstatymų leidėjas turi diskrecijos teisę nustatyti, kad to paties paso kitų įrašų skyriuje asmens vardą ir pavardę galima įrašyti nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma, kai asmuo to pageidauja. Tokiu atveju įstatymų leidėjas turėtų nustatyti asmens vardo ir pavardės rašymo Lietuvos Respublikos paso kitų įrašų skyriuje nevalstybine kalba pagrindus, inter alia tai, kokiais objektyviais kriterijais vadovaujantis asmens vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos piliečio paso kitų įrašų skyriuje gali būti rašomi ne lietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma. Taigi, Lietuvoje egzistuoja teisinės prielaidos sukurti teisinį reglamentavimą, pagal kurį asmens vardas ir pavardė kituose paso įrašų skyriuose, nei tas, kuriame asmens vardo ir pavardės įrašas yra oficialus, skirtas asmens tapatybei nustatyti, būtų įrašytas nesugramatinta forma, ne lietuviškai rašmenimis.
2014-02-27 sprendimu „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimo kai kurių nuostatų išaiškinimo“ Konstitucinis Teismas pateikė papildomas aiškinimo gaires ir nurodė, kad „Lietuvos Respublikos piliečio pase kai kuriais atvejais rašant nelietuviškus vardus ir pavardes galima vartoti ne tik lietuvių kalbos abėcėlės raides, bet ir kitus tik lotyniško pagrindo rašmenis tiek, kiek jie dera su lietuvių kalbos tradicija, nepažeidžia lietuvių kalbos sistemos, lietuvių kalbos savitumo“. Tokiu būdu Konstitucinis Teismas paneigė argumentą, teigiantį, kad nelietuviškų asmenvardžių rašyba galima išimtinai pagal lietuvių kalbos vartojimo taisykles.
Pažymėtina, jog tiek ginčijamo Vilniaus miesto CMS Sprendimo priėmimo metu, tiek šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas nenumato galimybės civilinės būklės aktų įrašus daryti nelietuviškais rašmenimis. Situacijos svarbą rodo ir akivaizdi įstatymo leidėjo valia ir ketinimai koreguoti esamą teisinį reglamentavimą. Byloje išvadą teikianti institucija Valstybinė lietuvių kalbos komisija pripažino, kad yra pateikusi Seimui išvadas dėl Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymų projektų Nr. XIIP-1653, NR. XIIP-1675, Nr. XIIP-1653(2), Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo Nr. XII-1519 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3796 ir išsakiusi nuomonę, kad Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose turėtų būti rašomi lietuviškais rašmenimis, tačiau, atsižvelgiant į dabartinės visuomenės poreikius, galimos kai kurios išimtys. Viena jų - su užsieniečiais santuoką sudarančių ir jų pavardes paimančių Lietuvos Respublikos piliečių, taip pat tokių sutuoktinių vaikų pavardės gali būti įrašomos lotyniškais rašmenimis, dokumento šaltiniu laikant užsieniečio asmens dokumentą.
Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ne mažiau reikšminga Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika sprendžiant tokio pobūdžio bylas. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas savo sprendimuose yra konstatavęs (2003-10-02 sprendimas Garda – Avelio, C-148/02; 2010-12-22 Sayn – Wittgenstein, C-208/09; 2011-05-12 sprendimas Runevič-Vardyn ir Wardyn, C-391/09), kad skirtingas tos pačios pavardės, taikomos dviem vienos sutuoktinių poros asmenims, užrašymas gali sukelti rimtų nepatogumų suinteresuotiems asmenims tiek profesiniame, tiek privačiame gyvenime. Jei tokia situacija lemtų asmens dokumentuose esančios informacijos teisingumo kvestionavimą ir sukeltų abejonių dėl šeimos tapatybės bei tarp jos narių esančių santykių, tai galėtų turėti rimtų pasekmių, be kita ko, įgyvendinant Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 21 straipsnyje tiesiogiai įtvirtintą apsigyvenimo teisę (2008-10-14 Grunkin ir Paul, C-353/06). Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką SESV 21 straipsnyje įtvirtintos teisės ribojimas gali būti pateisinamas tik jei jis pagrįstas objektyviomis priežastimis ir yra proporcingas nacionalinės teisės teisėtai siekiamam tikslui (2008-10-14 Grunkin ir Paul, C-353/06). Taigi, jeigu dėl skirtingo šeimos narių pavardžių rašymo kiltų rimtų administracinių, profesinių ar asmeninių nepatogumų, tai galėtų būti vertinama kaip SESV 21 straipsnyje numatytų teisių ribojimu.
Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, jog pareiškėja sudarė santuoką su Austrijos piliečiu ir pasirinko vyro pavardę, t.y. „F.“ (el. b. t. I., psl. 12-15). Pareiškėja gyvena Austrijoje, nuolat keliauja tarp Lietuvos ir Austrijos bei po kitas valstybes. Teismo vertinimu, esant šioms, byloje nustatytoms aplinkybėms, atsisakymas įtraukti į apskaitą bei išduoti santuokos sudarymo įrašą pareiškėjos pasirinkta jos sutuoktinio pavarde – F., sukeltų pareiškėjai administracinių, asmeninių bei profesinių nepatogumų keičiant turimus dokumentus, įrodinėjant jos tapatybės ir pateikiamų dokumentų autentiškumą, o ateityje galimai susiduriant su problemomis įteisinant bendrąja jungtine nuosavybės teise įgytą turtą ir/ar patiriant keblumų paveldėjimo teisinių santykių srityje, taip pat susilaukus vaikų. Teismo vertinimu, draudimas įrašyti pareiškėjos pavardę su raide „w“ yra neproporcingas nepatogumams, kuriuos patirtų pareiškėja neišdavus jai santuokos sudarymo įrašo jos pasirinkta vyro pavarde ,,F.“. Draudimas įtraukti į apskaitą pareiškėjos pasirinktą vyro pavardę su raide ,,w“, t. y. ,,F.“, taip pat sudarytų prielaidas pažeisti privataus ir šeimos gyvenimo neliečiamumo principą, teisės į vardą pažeidimą (CK 2.20 straipsnis).
Pažymėtina ir tai, jog Lietuvos piliečių, turinčių vardus ir pavardes su raidėmis ,,w“ yra užregistruota Gyventojų registro tarnyboje (el. b. t. I., psl. 8). Duomenų, jog pavardėse, varduose ,,w“ raidžių rašymas būtų sukėlęs neigiamas pasekmes bei pakenkęs valstybinei kalbai, byloje nenustatyta. Priešingai, išvadą byloje teikianti institucija pateikė išvadą, jog galimos kai kurios išimtys pavardėje įrašant ,,w“ raidę, o viena iš jų – su užsieniečiais santuoką sudarančių ir jų pavardes paimančių Lietuvos Respublikos piliečių.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes darytina išvada, jog nenukrypimas nuo šiuo metu esamo teisinio reguliavimo bei atsisakymas tenkinti pareiškėjos prašymą, neatitiktų teisingumo principo, būtų neproporcingas pareiškėjos siekiamam rezultatui ir galimoms kilti pasekmėms, kurias pareiškėja patirtų esant įrašytoms skirtingoms pavardėms (pareiškėjos šeima visuomet turės išsklaidyti abejones dėl jų tapatybės ir pateikiamų dokumentų autentiškumo, ir/ar patirs keblumų paveldėjimo teisinių santykių srityje), prieštarautų Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikai, todėl prašymas laikytinas pagrįstu ir tenkintinu (CK 1.138 str., 2.20 str., 3.3 str., 3.23 str., 3.31 str.).
Kitos dalyvaujančių byloje asmenų nurodytos aplinkybės ir argumentai neturi esminės reikšmės teisingam bylos išsprendimui, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013-11-12 sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).
Sutinkamai su LR CPK 443 str. 6 d. nuostata, bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis LR CPK 448 str., 260 str.
n u s p r e n d ž i a:
pripažinti negaliojančiu ir panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimą (atsakymą) Nr. A133-4450/18(3.3.2.11-TD1), įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrių įtraukti į apskaitą 2018 m. birželio 8 d. Tragoess-Sankt Katharein, Austrijoje sudarytą pareiškėjos S. A., gim. 1979 m. gruodžio 22 d., santuoką, pareiškėjos S. A. pavardę po santuokos sudarymo įrašant „F.“ ir išduoti santuokos sudarymo įrašą.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, padavus skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Teisėja Natalija Daškovienė