Civilinė byla Nr. e2A-103-933/2023
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01480-2021-3
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.6.35; 3.2.4
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. vasario 28 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Pečiulio, Irmanto Šulco (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Almos Urbanavičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir trečiojo asmens, nepareiškusio savarankiškų reikalavimų, viešosios įstaigos Futbolo klubo „Vilnius“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės ASOCIACIJOS VILNIAUS MIESTO MOTERŲ FUTBOLO AKADEMIJOS „ŽALGIRIS“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo dalies pripažinimo neteisėta, panaikinimo ir įpareigojimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, viešoji įstaiga Futbolo klubas „Vilnius“.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė ASOCIACIJA VILNIAUS MIESTO MOTERŲ FUTBOLO AKADEMIJA „ŽALGIRIS“ (toliau – ir MFA ,,ŽALGIRIS“) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorės 2021 m. lapkričio 24 d. įsakymo Nr. 30-3018-21 (toliau – ir Įsakymas) dalį, kuria trečiasis asmuo viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) Futbolo klubas „Vilnius“ pripažintas Vilniaus miesto savivaldybės 2022, 2023, 2024 metų biudžeto lėšomis remiamų aukšto meistriškumo sporto projektų atrankos konkurso laimėtoja; pripažinti Vilniaus miesto savivaldybės 2022, 2023, 2024 metų biudžeto lėšomis remiamų aukšto meistriškumo sporto projektų atrankos konkurso laimėtoja ieškovę; priteisti iš atsakovės ieškovei patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad ginčijama Įsakymo dalimi patvirtinti finansuojamų ir nefinansuojamų sporto projektų sąrašai. Ieškovės projektas buvo įtrauktas į nefinansuojamų sporto projektų sąrašą. Ieškovės pagrindinė konkurentė VšĮ Futbolo klubas ,,Vilnius“ buvo įtraukta į finansuojamų projektų sąrašą. Nulemiant konkurso laimėtoją moterų futbolo projektų srityje buvo pažeisti paraiškų vertinimo profesionalumo, skaidrumo ir pareiškėjų lygiateisiškumo principai. Sprendimas priimtas neobjektyvios ir neišsamios vertinimo išvados pagrindu, ekspertų komisijos išvados priimtos nesivadovaujant bendraisiais ir specialiaisiais projektų vertinimo kriterijais. Tai sudaro pagrindą panaikinti ginčijamo Įsakymo dalį dėl ieškovės paraiškos įtraukimo į nefinansuojamų projektų sąrašą. Ieškovė yra įsitikinusi, kad konkurso laimėtoju turėjo būti paskelbtas tas klubas, kurio jaunimo komanda pasiekia geriausius rezultatus ir yra lyderiaujanti Lietuvoje, o personalas profesionalus tolimesniam tobulėjimui, turi ilgametę patirtį, plečia veiklą, ugdo aukšto meistriškumo sportininkes, bendradarbiauja su Lietuvos futbolo federacija, turi stabilų biudžetą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – pripažino neteisėtu ir panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorės 2021 m. lapkričio 24 d. įsakymo Nr. 30-3018-21 dalį, kuria trečiasis asmuo VšĮ Futbolo klubas „Vilnius“ pripažintas Vilniaus miesto savivaldybės 2022, 2023, 2024 metų biudžeto lėšomis remiamų aukšto meistriškumo sporto projektų atrankos konkurso laimėtoja. Teismas kitą ieškinio dalį atmetė.
4. Teismas, pasisakydamas dėl viešo konkurso organizavimo ir jo rezultatų, nurodė, kad viešo konkurso dėl Vilniaus miesto savivaldybės 2022, 2023 bei 2024 metų biudžeto lėšomis remiamų aukšto meistriškumo sporto projektų (nagrinėjamu atveju moterų srityje) atrankos konkurso nugalėtojui suteikia teisę už geriausiai atitinkančius kriterijus, nurodytus Kvietimų 28 punkte, gauti finansavimą iš Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto. Teismas, ištyręs bylos įrodymus, apklausęs liudytojais ekspertus, sprendė, kad ieškovės ir trečiojo asmens paraiškos negalėjo būti įvertintos panašiais balais.
5. Teismas pastebėjo, kad tiek ieškovės, tiek trečiojo asmens surinkti balai panašūs (atitinkamai 35 ir 36 balai), o didžiausią lemiamą balų svorį sudaro du ieškovės nurodomi kriterijai ,,Sportiniai rezultatai per paskutinius 4 metus“ ir ,,Jaunimo ugdymo programa“ (10 ir 8), kai kiti kriterijai vertinami iki 2-3 balų, todėl teismas sprendė, kad pareiškėjų projektų vertinimas pagal kitus likusius kriterijus nebuvo esminis, nulėmęs konkurso laimėtoją.
6. Teismas nurodė, kad pagal kriterijų „Sportiniai rezultatai per paskutinius 4 metus“ (didžiausia galima skirti balų sumą – 10 balų) ieškovės pasiekimai yra akivaizdžiai geresni nei konkursą laimėjusio trečiojo asmens. Teismas taip pat pažymėjo, kad sportiniai rezultatai turėjo būti vertinami už paskutinius 4 metus, tačiau trečiasis asmuo, skirtingai nei ieškovė, galėjo pateikti rezultatus tik nuo 2020 metų, kadangi organizacija įkurta tik 2019 metais, o moterų futbolo komanda 2020 metais. Teismas taip pat nustatė, kad ekspertai vertinimą atliko ne pagal faktinius komandų pasiekimus, o pagal potencialias galimybes siekti geresnių rezultatų (,,kilti“), apklausti ekspertai negalėjo aiškiai nurodyti savo vertinimo pagrįstumo, be kita ko, vertinimas buvo atliktas trečiojo asmens klubo, o ne trečiojo asmens moterų futbolo komandos. Teismas vertino, kad nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, jog ieškovės projekto atitikimas konkurso vertinimo kriterijui „Sportiniai rezultatai per paskutinius 4 metus“ turėjo būti vertinamas ženkliai didesniais balais nei trečiojo asmens. Šią išvadą, teismo vertinimu, patvirtina ir pačių ekspertų parodymai, kad pakartotinai vertinant pagal šį kriterijų vertinimas galimai būtų kitoks.
7. Teismas nurodė, kad pagal kriterijų „Jaunimo ugdymo programa“ (didžiausia galima skirti balų suma – 8 balai) trečiojo asmens projektas negalėjo atitikti aukštesnius balus nei ieškovės. Teismas nustatė, kad ieškovės programa visų ekspertų buvo įvertinta vieningai – po 6 balus, o trečiojo asmens programos ekspertų vertinimas skiriasi nuo 4 iki 8 balų, tačiau šie prieštaravimai nebuvo pašalinti, kaip tai numatyta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 30-2559/21 patvirtintame sporto projektų vertinimo ekspertų darbo reglamento 18 punkte. Vienas iš ekspertų pripažino, kad, vertindamas trečiojo asmens konkursui pateiktų paraiškų atitikimą vertinimo kriterijui „Jaunimo ugdymo programa“, neatsižvelgė į tai, jog konkursas vyksta moterų futbolo srityje. Kadangi trečiojo asmens jaunimo ugdymo programa neapima moterų futbolo, teismo vertinimu, tokia jaunimo ugdymo programa, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė ir trečiasis asmuo konkuravo tik moterų sporto srityje, negalėjo atitikti aukštesnius balus. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju buvo pažeisti sąžiningumo, atidumo, profesionalumo, skaidrumo reikalavimai, kas viešo konkurso teisiniuose santykiuose yra itin svarbu.
8. Teismas atmetė atsakovės ir trečiojo asmens argumentus, kad ieškovė negalėjo laimėti konkurso, kadangi ekspertinio vertinimo metu buvo nustatyta, jog ieškovės paraiškos prašoma suma yra didelė ir daug kartų viršytų bendrą biudžetą. Teismas nurodė, kad ieškovės paraiškoje nurodyta prašoma suma ne tik neviršijo viešo konkurso sąlygose nurodytų sumų, tačiau buvo mažesnė nei ieškovė galėjo prašyti pagal viešai paskelbtas konkurso sąlygas. Ieškovės paraiškoje prašyta 507 131,20 Eur finansavimo suma, teismo vertinimu, nesudarė pagrindo ieškovės paraišką pripažinti nefinansuojama vien dėl to, kad prašoma suma yra didelė.
9. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė su ieškove nebendradarbiavo, o iš trečiojo asmens paprašė pateikti papildomus įrodymus dėl klubo biudžeto. Dėl papildomos informacijos dokumentų iš ieškovės, atsakovė nesikreipė. Tai, teismo įsitikinimu, konkurso dalyviams sudarė nevienodas sąlygas įgyti teisę į finansavimą. Teismas pažymėjo, kad, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui priimant ginčijamą įsakymą (jo dalį), ekspertų vertinimai nėra įpareigojantys. Tačiau, trečiasis asmuo turėjo geresnes sąlygas nei kiti dalyviai konkuruoti dėl finansavimo, nes po paraiškos pateikimo turėjo galimybę teikti papildomus duomenis, pateikti atsakymus į klausimus ir pan. Tokia situacija, teismo vertinimu, pažeidžia konkurso organizatorės paskelbtas konkurso sąlygas dėl konkurso dalyvių paraiškų išviešinimo iki pasiūlymų pateikimo, taip pat lygiateisiškumo, skaidrumo ir teisėtų lūkesčių principus. Teismas konstatavo, kad minėtų principų pažeidimas laikytinas esminiu ir neleidžia konkurso rezultatų pripažinti teisėtais. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad yra pagrindas naikinti ir pripažinti negaliojančiu 2021 m. lapkričio 24 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorės įsakymo Nr. 30-3018-21 dalį, kuria trečiasis asmuo pripažintas Vilniaus miesto savivaldybės 2022, 2023, 2024 metų biudžeto lėšomis remiamų aukšto meistriškumo sporto projektų atrankos konkurso laimėtoju.
10. Teismas nurodė, kad ieškovės reikalavimas teismo sprendimu pripažinti konkurso laimėtoja ieškovę negali būti tenkinamas. Atsakovė nesiėmė visų priemonių vertinimo metu kilusiems prieštaravimams pašalinti, todėl ieškovės prašomas neteisėtų konkurso rezultatų padarinių pašalinimo būdas, kai, nepašalinus prieštaravimų, teismo sprendimu ieškovė būtų pripažinta konkurso laimėtoja, pažeistų kitų konkurso dalyvių teises ir teisėtus interesus. Trečiasis asmuo jau yra paskelbtas laimėtoju ir galbūt jau yra sudaręs atitinkamas sutartis su Vilniaus miesto savivaldybės administracija dėl finansavimo ir (ar) jau jam suteikta atitinkama dalis finansavimo. Tokios sutartys yra galiojančios, ieškovė jų neginčija, o teismas neturi pagrindo jų naikinti savo iniciatyva. Atsakovė bet kuriuo atveju bus įpareigota iš naujo persvarstyti organizuojamą Vilniaus miesto savivaldybės 2022, 2023 bei 2024 metų biudžeto lėšomis remiamų aukšto meistriškumo sporto projektų atrankos konkursą, atsižvelgiant į dabartinę savivaldybės biudžeto galimą skirti atitinkamą lėšų sumą.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai
11. Ieškovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo dalį, kuria tenkintas ieškinys, ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:
11.1. Teismas neatsižvelgė į tai, kad paraleliai vyko kiti teisminiai procesai civilinėje byloje Nr. e2-1491-779/2022 ir Nr. e2-1515-392/2022, kuriuose buvo ginčijamas tas pats ginčo įsakymas, tačiau teismai ieškinius atmetė.
11.2. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad trečiojo asmens buvo papildomai paprašyta pateikti informaciją, o ieškovės – ne, nepagrįstai priėjo išvados, jog atsakovė nebendradarbiavo su ieškove ir dėl to buvo pažeisti skaidrumo ir lygiateisiškumo principai. Kadangi ekspertams kilo poreikis dėl papildomos informacijos, buvo kreiptasi į trečiąjį asmenį. Teisinių aktų pažeidimai padaryti nebuvo.
11.3. Teismas padarė neteisingas išvadas, kad atsakovė netinkamai vertino paraiškas. Atsakovė nesikiša į ekspertų vertinimą, kad būtų užtikrintas maksimalus paraiškų (projektų) vertinimo objektyvumas ir nešališkumas. Atsakovė negali būti atsakinga už ekspertų vertinimus.
11.4. Teismas trečiojo asmens programos vertinimą skirtingais balais laikė prieštaravimais, kurie nebuvo pašalinti, tačiau požiūris, kad ekspertai turėjo suvienodinti balus, reiškia, jog ekspertų vertinimas vienodais balais savaime nebūtų objektyvus, skaidrus ir teisingas.
11.5. Ekspertų konsoliduotos išvados svarstomos sporto projektų vertinimo komisijos posėdyje, sporto projektų vertinimo komisija gali pritarti arba nepritarti ekspertų išvadoms. Jeigu sporto projektų vertinimo komisija būtų identifikavusi prieštaravimus ar neatitikimus, būtų atitinkamai atlikusi veiksmus savo įgaliojimų ribose. Vertinimo komisijos vykdomas trečiasis vertinimo etapas yra papildomas filtras, siekiant išvengti bet kokių vertinimo neatitikimų, neaiškumų ar prieštaravimų.
11.6. Teismas neteisingai konstatavo, kad atsakovės ir trečiojo asmens pozicija, jog ieškovė negalėjo laimėti konkurso, kadangi ekspertinio vertinimo metu buvo nustatyta, kad ieškovės paraiškos prašoma suma yra didelė ir daug kartų viršytų bendrą biudžetą, yra nepagrįsta. Šio teiginio esmė turėjo būti vertintina ne savivaldybės bendrojo biudžeto, o ieškovės pajamų atžvilgiu.
11.7. Teismas neatsižvelgė į atsakovės prieštaravimą dėl ekspertų apklausos liudytojais, nes ekspertinis tyrimas yra slaptas, neatsižvelgė į Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gegužės 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-344-881/2021 pateiktus išaiškinimus. Ekspertų kaip liudytojų apklausimo būdas neatitinka protingumo ir teisingumo principų – ekspertai apklausti praėjus daugiau nei pusei metų po atlikto vertinimo, posėdžio metu jie neturėjo savo užrašų, neturėjo nei trečiojo asmens, nei ieškovės paraiškų ir visų jos priedų. Teismas nepagrįstai reikalavo ekspertų pasiaiškinti dėl jų parašytų komentarų, kurių jie, atlikdami vertinimą, neprivalėjo rašyti.
11.8. Iš ekspertų nebuvo reikalaujama, kad visi projektai būtų analizuojami ir vertinami iškart kartu (kompleksiškai). Projektai neturėjo būti vertinami tarpusavyje lyginamuoju vertinimo būdu, t. y. sprendžiant kam skirti didesnį balą. Teismas, nagrinėdamas bylą, atliko lyginamąjį dviejų paraiškų vertinimą, kurio ekspertai neatliko ir neturėjo atlikti ir dėl to padarė nepagrįstą ir neteisingą išvadą.
11.9. Teismas nepasisakė dėl to, ar atliktas ekspertinis vertinimas, ar pateikta bendra ekspertinė nuomonė, t. y. konsoliduotos išvados ir rekomendacijos, atitiko teisės aktų nustatytus reikalavimus. Teismas susikoncentravo į ekspertų atliktą individualų vertinimą, nors paraiškos vertinamos individualiai ir ekspertų grupėje.
12. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, VšĮ Futbolo klubas „Vilnius“ atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašo jį tenkinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais. Nurodo, kad pritaria atsakovės dėstomai pozicijai.
13. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, VšĮ Futbolo klubas „Vilnius“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:
13.1. Bylos nagrinėjimo metu turėjo būti įrodyta ir įvertinta, ar ir kokias konkrečias vertinimo procedūras atsakovė pažeidė vykdydama konkursą. Teismas neturėjo teisės ar pareigos pats atlikti iš naujo ekspertinio vertinimo. Teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, neatsižvelgė į įrodymų visumą, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Teismas trečiojo asmens ir ieškovės netinkamą paraiškų vertinimą grindė iš esmės interpretuodamas byloje liudytojais apklaustų ekspertinį vertinimą atlikusių ekspertų paaiškinimus. Į bylą pateikti įrodymai nepatvirtina nei kad ekspertai neatitiktų Vilniaus miesto savivaldybės ekspertams keliamų reikalavimų, nei kad būtų pažeidę kurias nors konkrečias ekspertinio vertinimo taisykles.
13.2. Teismas neatsižvelgė į tai, kad teisės aktai nenustato ekspertams pareigos pagrįsti skirtus balus. Iškviesti liudyti ekspertai paaiškino, kad ekspertinio vertinimo metu kiekvienas ekspertas vadovaujasi savo patirtimi, žiniomis ir vertinimo kriterijais, skiria atitinkamus balus pareiškėjams. Ekspertų grupės konsoliduotos išvados nereiškia, kad ekspertai turi suvienodinti savo balus.
13.3. Vertindamas kriterijų ,,Sportiniai rezultatai per paskutinius 4 metus“ teismas neįvertino, kad trečiasis asmuo patvirtino savo teisę dalyvauti konkurse – klubo moterų komanda žaidė aukščiausioje moterų futbolo lygoje. Konkursas vyko dėl aukšto sportinio meistriškumo moterų komandos finansavimo, todėl 2019 m. moterų komandos galėjo ir nebūti, nes konkurse numatyta, jog vertinami 4 metų rezultatai. Teismas vertino nevisą informaciją apie trečiojo asmens pasiekimus.
13.4. Teismas nepagrįstai sprendė, kad trečiojo asmens jaunimo ugdymo programa neapima moterų futbolo. Programa apie jaunimą reiškia, kad nesvarbu ar tai merginos, vaikinai, berniukai ar mergaitės. Kriterijuose nebuvo prašoma merginų ugdymo programos, nurodyta „Jaunimo ugdymo programa“.
14. Ieškovė MFA „ŽALGIRIS“ atsiliepime į apeliacinius skundus prašo juos atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į apeliacinius skundus grindžia šiais argumentais:
14.1. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė ieškinį grindė tik dviejų kriterijų netinkamu įvertinimu, teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išimtinai tikrino šiuos kriterijus.
14.2. Teisės aktų keliami reikalavimai ekspertams savaime nedaro ekspertinio vertinimo savaime teisingu, sąžiningu, skaidriu ir nekeliančiu abejonių. Ekspertinis vertinimas yra rekomendacinio pobūdžio. Atsakovės direktorius yra įpareigotas pats savarankiškai, rūpestingai ir atidžiai vertinti ekspertu? išvadas, kad galėtų priimti teisingą sprendimą, o ne besąlygiškai pasikliauti ekspertų vertinimu.
14.3. Trečiojo asmens komandos pasiekimai akivaizdžiai mažesni nei ieškovės. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pagal aptariamą kriterijų vertinti potencialūs, o ne faktiniai pasiekimai.
14.4. Trečiojo asmens pateiktoje jaunimo ugdymo programoje nurodomos tik dvi merginų komandos: WU15 ir WU17, daugiau informacijos apie mergaičių ir merginų ugdymą nėra. Trečiojo asmens jaunimo ugdymo programa neapima moterų futbolo, todėl pirmosios instancijos teismas pagristai konstatavo, kad trečiasis asmuo pagal kriterijų ,,Jaunimo ugdymo programa“ negalėjo būti įvertintas aukštesniais balais nei ieškovė. Teismas pagrįstai sprendė, kad nebuvo pašalinti trečiojo asmens vertinimo prieštaravimai pagal kriterijų „Jaunimo ugdymo programa“.
14.5. Vienintelis ekspertas J. K. darė išvadą, kad ieškovė negalėjo laimėti konkurso, kadangi ieškovės paraiškos prašoma suma yra didele? ir daug kartu? viršytų bendra? biudžetą. Ši išvada padaryta netinkamai nustačius aplinkybes ir yra nepagrįsta.
14.6. Atsakove?, atlikdama trečiojo asmens paraiškos vertinimą, paprašė trečiojo asmens pateikti papildomus paaiškinimus dėl klubo biudžeto. Trečiasis asmuo 2021 m. spalio 12 d. pateikė atsakymą i? atsakovės klausimus, kuriame buvo aiškinami klubo finansiniai srautai bei jų detalizavimas. Atsakove? papildomu? dokumentu?, ar paaiškinimų? iš ieškovės neprašė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad konkurso dalyviams nebuvo sudarytos vienodos sąlygos įgyti teisę į finansavimą.
14.7. Pirmosios instancijos teismas pagristai nesirėmė atsakovės apeliaciniame skunde nurodytose bylose pateiktais išaiškinimais, nes skiriasi šios bylos ir atsakovės nurodomu? bylu? faktinės aplinkybės.
15. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į trečiojo asmens, nepareiškusio savarankiškų reikalavimų, VšĮ Futbolo klubo ,,Vilnius“ apeliacinį skundą prašo jį tenkinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis).
17. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
18. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliaciniais skundais nustatytas bylos nagrinėjimo ribas, vertina Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo dalį, kuria panaikinta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorės įsakymo dalis, kuria trečiasis asmuo VšĮ Futbolo klubas „Vilnius“ pripažintas Vilniaus miesto savivaldybės 2022, 2023, 2024 metų biudžeto lėšomis remiamų aukšto meistriškumo sporto projektų atrankos konkurso laimėtoja.
Dėl trečiojo asmens pateiktų rašytinių paaiškinimų (ne)priėmimo
19. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, VšĮ Futbolo klubas ,,Vilnius“ 2023 m. sausio 25 d. Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose pateikia atsikirtimus į ieškovės atsiliepime į apeliacinius skundus nurodomus argumentus.
20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 323 straipsnį, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. CPK 323 straipsnio nuostatos lemia, kad šalies rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodomi papildomi nesutikimo su skundžiamu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu argumentai, ar kuriuose nurodomi papildomi atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai, negali būti priimami, kai pasibaigia įstatymų leidėjo nustatytas terminas tokiam procesiniam veiksmui atlikti. Rašytiniai paaiškinimai, kuriuose šalis išdėsto savo atsikirtimus į priešingos šalies apeliacinės instancijos teismui adresuotus procesinius dokumentus, taip pat negali būti priimami, nes apeliaciniame procese nenumatytas apsikeitimas kitais procesiniais dokumentais, išskyrus patį skundą bei atsiliepimą į jį, kuriems pateikti, be kita ko, yra nustatyti ir konkretūs procesiniai terminai (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-237-464/2022).
21. Trečiasis asmuo rašytinius paaiškinimus į bylą pateikė jau pasibaigus apeliacinio skundo pateikimo terminui, o, kaip nurodyta pirmiau, apeliacinį procesą reglamentuojančios civilinio proceso teisės normos nenustato atsiliepimo teikimo dėl pateikto atsiliepimo procesinės galimybės. Dėl nurodytų priežasčių trečiojo asmens VšĮ Futbolo klubo ,,Vilnius“ paaiškinimai raštu nepriimami.
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių
22. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2021 m. rugpjūčio 19 d. interneto tinklalapyje paskelbė apie organizuojamą Vilniaus miesto savivaldybės 2022, 2023 bei 2024 metams biudžeto lėšomis remiamų aukšto meistriškumo sporto projektų atrankos viešąjį konkursą (toliau – konkursas). Konkursą Vilniaus miesto savivaldybės administracija organizavo Lietuvos Respublikos sporto įstatyme (toliau – SĮ) įtvirtintų įgaliojimų pagrindu (SĮ 8 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Savivaldybės vykdomoji institucija ar jos įgaliotos įstaigos, vadovaudamosi savivaldybių tarybų nustatytos savivaldybių biudžetų lėšomis finansuojamų sporto projektų finansavimo tvarkos aprašu, vykdo savivaldybei pateiktų sporto projektų atranką ir priima sprendimus dėl jų bendrojo finansavimo (SĮ 17 straipsnio 10 dalis).
23. Konkursas buvo skelbiamas trimis dalimis: 2022, 2023 ir 2024 metams. Kiekvienai konkurso daliai parengti trys Kvietimai ir trys paraiškų formos.
24. Kvietimuose nurodyta, kad visa savivaldybės biudžeto lėšų suma, skiriama sporto projektams finansuoti, paskirstoma taip: (1) ne daugiau kaip 85 proc. Vilniaus miesto aukšto meistriškumo vyrų sporto klubams; (2) ne mažiau kaip 15 proc. Vilniaus miesto aukšto meistriškumo moterų sporto klubams (Kvietimų 14 punktas). Kvietimų 15 punkte įtvirtinta, kad savivaldybės biudžeto lėšos aukšto meistriškumo sporto projektams skirstomos vadovaujantis principu, kad kiekvienoje srityje (moterų ir vyrų) būtų suteiktas finansavimas nesikartojančių sporto šakų projektams.
25. Ieškovė MFA „ŽALGIRIS“ ir trečiasis asmuo VšĮ Futbolo klubas ,,Vilnius“ užpildė paraiškas dalyvauti visose trijose konkurso dalyse, t. y. siekė finansavimo 2022, 2023 bei 2024 metais, varžydamiesi dėl finansavimo moterų futbolo projektų srityje.
26. Konkurso vykdymą reglamentavo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimu Nr. 1-47 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto lėšomis remiamų sporto projektų finansavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintas finansavimo aprašas (toliau – Finansavimo aprašas). Pagal Finansavimo aprašo 42 punktą savivaldybės biudžeto lėšoms gauti pateiktų ir užregistruotų paraiškų vertinimas vykdomas trimis etapais: 1) paraiškų administracinės atitikties tinkamumo vertinimo; 2) ekspertinio vertinimo; 3) projektų vertinimo komisijos rekomendacijų savivaldybės administracijos direktoriui. Pirmame etape atrankos organizatorius (atsakovė) patikrina, ar paraiškų teikėjai atitinka keliamus reikalavimus, nustatytus Finansavimo aprašo III skyriuje (Finansavimo aprašo 43 punktas), po to per 3 darbo dienas tinkamas toliau vertinti paraiškas ir sporto projektus atrankos organizatorius teikia vertinti ekspertams (Finansavimo aprašo 45 punktas). Kadangi ieškovės ir trečiojo asmens pateiktos paraiškos atitiko keliamus administracinės atitikties reikalavimus, jos buvo perduotos vertinti ekspertams.
27. Ekspertinio vertinimo paslaugas Vilniaus miesto savivaldybė perka Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme nustatyta tvarka. Pagal Finansavimo aprašo 45 punktą ekspertų darbas organizuojamas vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 30-2559/21 patvirtintu sporto projektų vertinimo ekspertų darbo reglamentu (toliau – Ekspertų darbo reglamentas).
28. Ekspertų darbo reglamento 3 punktas numato vertinimo principus: ekspertai savo veiklą grindžia objektyvumo, nepriklausomumo, nešališkumo, konfidencialumo, įstatymų viršenybės, lygiateisiškumo, skaidrumo ir kitais su ekspertų vykdoma veikla susijusiais principais, nustatytais Lietuvos Respublikos teisės aktuose. Pagal Ekspertų darbo reglamento 5 straipsnį ekspertas privalo: 1) turėti aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą išsilavinimą; 2) turėti patirties valstybės arba savivaldybės biudžeto lėšomis finansuojamų sporto projektų rengimo, vertinimo ir (ar) įgyvendinimo srityse; 3) turėti specialių žinių, įgūdžių, kompetencijos, darbo patirties toje srityje, kurios projektų ekspertinis vertinimas atliekamas; 4) išmanyti viešojo administravimo subjektų veiklos principus.
29. Paraiškos vertinamos individualiai ir ekspertų grupėje (Finansavimo aprašo 50 punktas). Vertinimo sistema yra balinė. Bendras balų skaičius ir jo pasiskirstymo būdas nurodomas konkrečiame einamųjų metų Kvietime (Finansavimo aprašo 51 punktas).
30. Ekspertinis vertinimas susideda iš dviejų dalių: bendrojo ekspertinio vertinimo, nuo kurio priklauso, ar sporto projektas surinks pereinamąją minimalią balų sumą, ir specialiojo ekspertinio vertinimo (Finansavimo aprašo 52 punktas). Ekspertai išanalizuoja paraišką ir skiria tam tikrą balą kiekvienam kriterijui. Ekspertams įvertinus visų jiems pateiktų sporto projektų atitiktį nustatytiems kriterijams ir susumavus jų vertinimus atskirai pagal kiekvieną sporto projektą, sudaromas sporto projektų pagal surinktus balus sąrašas, kuriame nurodomi pareiškėjai. Šiame sąraše prie kiekvieno sporto projekto pateikiamas bendras jo surinktų balų skaičius, ekspertų rekomenduojama skirti ar neskirti lėšų suma, taip pat ekspertų grupės konsoliduotos išvados dėl rekomenduojamos skirti lėšų sumos (Finansavimo aprašo 56 punktas).
31. Kvietimų 28 punktas numatė, kad sporto projekto paraiškos dokumentų vertinimas vykdomas vadovaujantis bendraisiais sporto projektų vertinimo kriterijais ir specialiaisiais sporto projektų vertinimo kriterijais. Kvietimų 28 punkte nurodyti bendrieji ir specialieji vertinimo kriterijai, bei numatyta jų atitiktis balams. Kvietimų 29 punkte nurodyta sporto projekto dokumentų vertinimo sistema, t. y. nurodyta, kad didžiausia balų suma – 50 balų; specialieji vertinimo kriterijai iš viso – 35 balai; bendrieji vertinimo kriterijai – 15 balų.
32. Byloje ginčas iš esmės kilo dėl dviejų kriterijų - ,,Jaunimo ugdymo programa“ ir ,,Sportiniai rezultatai per paskutinius 4 metus“ vertinimo.
33. Pagal kriterijų ,,Sportiniai rezultatai per paskutinius 4 metus“ (didžiausia galima balų suma – 10 balų) vertinama: 1) klubo sportininkų pasiekimai olimpinėse žaidynėse, pasaulio ir (ar) Europos suaugusiųjų čempionatuose; 2) klubo pagrindinės komandos pasiekimai Lietuvos aukščiausio lygio čempionatuose; 3) klubo jaunimo komandos pasiekimai Lietuvos aukščiausio lygio čempionatuose; 4) klubo pagrindinės komandos pasiekimai tarptautinės reikšmės varžybose; 5) klubo jaunimo komandos pasiekimai tarptautinės reikšmės varžybose; 6) klubo pasiekimai kitose tam tikros sporto šakos nacionalinėse ar tarptautinėse varžybose visų galimų pasiekimų varžybose atžvilgiu (Kvietimų 28.2.1 punktas).
34. Pagal kriterijų ,,Jaunimo ugdymo programa“ (didžiausia galima balų suma – 8 balai) vertinama: 1) sporto projekto veiksmai, kuriais siekiama per apibrėžtą laiką ir su tam tikrais ištekliais sukurti pamatuojamą rezultatą, kuris skirtas klubo jaunimo komandų tikslams įgyvendinti; 2) jaunimo programos struktūros (programoje nurodomi resursai, laikotarpiai, siektini rezultatai, rezultatų vertinimo kriterijai, turinys) turėjimas (Kvietimų 28.2.2 punktas).
35. Iš ekspertų individualiai skirtų balų lentelės matyti, jog ekspertai įvertino tiek bendruosius sporto projektų vertinimo kriterijus ir jų atitiktį (5 kriterijai), tiek specialiuosius sporto projektų vertinimo kriterijus (5 kriterijai). Pagal kriterijų ,,Sportiniai rezultatai per paskutinius 4 metus“ ieškovei MFA ,,ŽALGIRIS“ ekspertai skyrė atitinkamai 7, 6 ir 6 balus, išvestas balas – 6. Pagal tą patį kriterijų atsakovei VšĮ Futbolo klubui ,,Vilnius“ ekspertai skyrė 3, 6 ir 6 balus, išvestas balas – 5. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pagal kriterijų ,,Jaunimo ugdymo programa“ ieškovei MFA ,,ŽALGIRIS“ ekspertai skyrė po 6 balus, išvestas balas – 6. Pagal tą patį kriterijų atsakovei VšĮ Futbolo klubui ,,Vilnius“ ekspertai skyrė 4, 5 ir 8 balus, išvestas balas – 6. Sudėjus visus balus, ieškovė surinko 35 balus, o trečiasis asmuo surinko 36 balus.
36. Ekspertų vertinimo išvadose nurodyta, jog:
36.1. ieškovė MFA ,,ŽALGIRIS“ vertinime surinko bendrą 35 balų skaičių. Vertinimo išvadose pažymėta, kad pareiškėja vykdo įvairius projektus ir plečia savo veiklą kiekvienais metais. Dirbantys treneriai ir kiti specialistai atitinka keliamus reikalavimus sporto šakos bei nacionalinės teisės aspektu. Pagrindinės komandos žaidėjos motyvuojamos sportuoti numatant lėšas kontraktui. Pozityviai vertintinas bendradarbiavimas su Lietuvos futbolo federacija. Stiprintina pareiškėjos vadybinė – strateginio planavimo, projekto valdymo dalis. Organizacijos paraiška išsami. Geriausių rezultatų pasiekia pareiškėjos jaunimo komanda, kuri ir yra lyderiaujanti Lietuvoje. Biudžetas stabilus, numatomas finansavimas iš kitų šaltinių. Suburtas personalas pakankamai profesionalus tolimesniam tobulėjimui. Paraiškos prašoma suma yra didelė ir daug kartų viršytų esamą bendrą biudžetą. Pagrindinė stiprybė – ilgametė veikla. Klubas veikia jau 9-tus metus, specializuojasi jaunimo rengime. Teigiama, kad tai moterų klubas, ugdantis aukšto meistriškumo sportininkes ir turintis tarptautinius laimėjimus. Pagrindinis trūkumas – finansinės dalies realumo klausimas, stokojama detalios informacijos apie pajamų šaltinius.
36.2. trečiasis asmuo VšĮ Futbolo klubas „Vilnius“ vertinime surinko bendrą 36 balų skaičių. Vertinimo išvadose pažymėta, kad pareiškėja yra pakankamai jauna organizacija, įkurta 2019 m. sausio mėn., tačiau turinti ambicingus tikslus. Pareiškėja pateikia jaunimo ugdymo planą, tačiau plane nėra išryškinamas merginų futbolininkių akcentas, nors pareiškėja pretenduoja į paramą moterų klubams. Lietuvos futbolo federacijos patvirtinamasis raštas dalinai išsklaido abejones, visgi planas turi būti pateiktas merginų futbolo vystymo kontekste. Nors sudaryta bendradarbiavimo sutartis su partneriu, bet nėra aiškus partnerio vaidmuo. Pareiškėja prašo savivaldybės paramos, kas sudaro 50 proc. planuojamo biudžeto, o kitą dalį numato dengti savo lėšomis. Šis projektas yra investicinis ir nors stokojama tam tikrų vadybinių kompetencijų, tačiau klubo ambicijos yra pasvertos ir realios. Iš principo paraiška parašyta tinkamai, veiklos logiškos ir pagrįstos. Stiprybė – jaunimo stiprus branduolys ir realios galimybės su didesniu ir stabiliu finansavimu tobulėti.
37. Ekspertų konsoliduotos išvados svarstomos trečiame etape – sporto projektų vertinimo komisijos posėdyje (Finansavimo aprašo 57 punktas). Vertinimo komisija gali rekomenduoti pritarti ekspertų vertinimo išvadoms arba atskirų sporto projektų atžvilgiu priimti kitokį nei rekomenduotas ekspertų vertinimo išvadose motyvuotą sprendimą. Vertinimo komisija priimtą sprendimą teikia savivaldybės administracijos direktoriui (Finansavimo aprašo 60-62 punktai).
38. Sporto projektų vertinimo komisija 2021 m. lapkričio 19 d. posėdžio protokolu Nr. A17‑1009/21(2.8.2.25E-SPO) teigiamai vertino ekspertų komisijos pateiktas konsoliduotas išvadas ir atrinktus finansuoti tinkamus projektus, pateikė savo rekomendacijas tvirtinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui.
39. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. 30-3018/21 ,,Dėl finansuojamų ir nefinansuojamų sporto projektų sąrašų tvirtinimo“ buvo paskelbti konkurso rezultatai ir atitinkamai patvirtinti finansuojamų ir nefinansuojamų sporto projektų sąrašai. Ieškovės MFA „ŽALGIRIS“ projektas, surinkęs 35 balus, buvo įtrauktas į nefinansuojamų sporto projektų sąrašą (pagal sporto šakų pasikartojimo vertinimą ieškovė surinko mažiau balų nei trečiasis asmuo, todėl finansavimas ieškovei nesuteiktas).
Dėl skaidrumo, lygiateisiškumo ir kitų principų (ne)pažeidimo
40. Ginčas kilo dėl konkurso antrojo etapo metu atlikto paraiškų ekspertinio vertinimo – konkrečiai dėl specialiųjų kriterijų ,,Sportiniai rezultatai per paskutinius 4 metus“ ir ,,Jaunimo ugdymo programa“. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, apklausė ekspertinį vertinimą atlikusius ekspertus liudytojais, skundžiamame sprendime analizavo ir pasisakė dėl ekspertų atlikto vertinimo, jo motyvų. Įvertinęs ieškovės ir trečiojo asmens paraiškas, ekspertų atliktą vertinimą, teismo posėdžiuose apklaustų ekspertų parodymus, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nulemiant konkurso laimėtoją moterų futbolo projektų srityje buvo pažeisti paraiškų vertinimo profesionalumo, skaidrumo, pareiškėjų lygiateisiškumo, teisėtų lūkesčių, bendrieji teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principai.
41. Apeliantės apeliacinius skundus iš esmės grindžia: argumentu, kad teismas neturėjo teisės pats atlikti ekspertinio vertinimo; netinkamu konkursą reglamentuojančių teisės aktų aiškinimu ir taikymu; netinkamu pareiškėjų projektų pagal ginčo kriterijus vertinimu; netinkamu įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių normų taikymu.
42. Apeliantė Vilniaus miesto savivaldybės administracija teigia, kad teismas neatsižvelgė į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos argumentus dėl prieštaravimo apklausti teismo posėdžiuose ekspertus liudytojais. Apeliantė remiasi Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gegužės 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-344-881/2021 pateiktais išaiškinimais, taip pat Ekspertų darbo reglamento 23 punktu, kuris numato, jog ekspertinis vertinimas yra slaptas.
43. Liudytojų parodymai yra viena iš įrodinėjimo priemonių (CPK 177 straipsnio 2 dalis), kuria byloje nustatomi tam tikri faktiniai duomenys. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2022 m. balandžio 26 d. teismo posėdžio metu nutarė tenkinti ieškovės prašymą dėl ekspertų apklausos, motyvuodamas tuo, jog liudytojų parodymai svarbūs visapusiškam ginčo aplinkybių nustatymui ir įvertinimui. Nors Ekspertų darbo reglamento 23 punkte numatyta, kad ekspertinis tyrimas yra slaptas, byloje nėra duomenų, jog ekspertai negalėjo būti apklausiami liudytojais dėl CPK 189 straipsnyje nurodytų aplinkybių. Apeliantės cituojamoje Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gegužės 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-344-881/2021 teismas nesuformavo teisės aiškinimo ir (ar) taikymo taisyklės, o tik nagrinėtos bylos kontekste vertino, jog nenustačius aplinkybių, dėl kurių būtų galima abejoti ekspertų kvalifikacija, kompetencija, patirtimi, reputacija ar šališkumu, vertinant pateiktas paraiškas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė atskleisti ekspertų tapatybes bei juos apklausti teismo posėdyje. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas turi prerogatyvą nuspręsti dėl įrodymų leistinumo ir sąsajumo, todėl aplinkybė, jog kitoje apeliantės nurodomoje byloje teismas procesinį prašymą dėl ekspertų apklausos sprendė kitaip nei nagrinėjamu atveju, savaime nesudaro pagrindo vertinti pirmosios instancijos teismo sprendimo apklausti ekspertus liudytojais kaip procesinių teisės normų pažeidimo, nepaneigia proceso dalyvių ir teismo teisės remtis byloje apklaustų liudytojų parodymais kaip įrodymu.
44. Apeliantai, nesutikdami su skundžiamu sprendimu, apeliacinius skundus grindžia pozicija, kad ekspertų skiriami balai ir pateikiamos išvados yra ekspertų prerogatyva ir diskrecija. Nesant duomenų, leidžiančių abejoti ekspertų kvalifikacija, kompetencija, patirtimi, reputacija ar šališkumu, teismas neturėjo teisės ir (ar) pareigos analizuoti ekspertų vertinimo ir pats skundžiamame sprendime atlikti ekspertinį vertinimą. Apeliantė Vilniaus miesto savivaldybės administracija, be kita ko, nurodo, kad ekspertų išvada yra rekomendacinė ir sporto projektų vertinimo komisija gali nepritarti ekspertų išvadai. Apeliantės vertinimu, sporto vertinimo komisijos vykdomas trečiasis vertinimo etapas yra savotiškas papildomas filtras siekiant išvengti bet kokių vertinimo neatitikimų, neaiškumų ar prieštaravimų.
45. Pagal CK 6.947 straipsnio 1 dalį asmens viešas pažadėjimas sumokėti specialų atlyginimą (premiją) už geriausią tam tikro darbo atlikimą arba kitokį rezultatą (konkurso paskelbimas) įpareigoja šį asmenį sumokėti pažadėtą atlyginimą asmeniui, kurio darbas ar kitoks rezultatas pagal konkurso sąlygas pripažintas konkurso nugalėtoju.
46. Teismų praktikoje pažymima, kad tinkamo viešo konkurso organizavimo ir vykdymo būtina sąlyga yra šio proceso skaidrumas, viešą konkursą organizuojanti institucija privalo užtikrinti, jog atliekant konkurso procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi skaidrumo, nediskriminavimo, lygiateisiškumo principų, kad būtų užtikrinta sąžiningos konkurencijos laisvė, tokiu būdu sukuriant visiems konkurso dalyviams vienodas ir lygias sąlygas rungtis konkurse ir sudarant realias prielaidas, kad konkursą laimės būtent tas pretendentas, kuris viešuosius interesus tenkinančiai ir konkursą organizuojančiai institucijai pasiūlys sudaryti sandorį naudingiausiomis sąlygomis (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-964-302/2019). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad į viešuosius pirkimus panašiems teisiniams santykiams teisės normose nustatytas lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo ar kitų principų taikymas, pastarųjų turinys dėl šių santykių reikšmės visuomenei iš esmės (bet nepaneigiant ir jų skirtumų) neturėtų skirtis nuo viešųjų pirkimų principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-713/2013). Viešųjų pirkimų principų pažeidimas yra prilyginamas imperatyviųjų nuostatų pažeidimui būtent dėl to, kad šie susiję su viešojo intereso apsauga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K‑7‑23‑248/2017 85 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Viešo konkurso, kaip ir viešųjų pirkimų, santykiai reikšmingi visai visuomenei, todėl nediskriminavimo, lygiateisiškumo, skaidrumo ir kitų viešųjų pirkimų principų pažeidimas viešo konkurso organizavimo ir vykdymo metu prilyginamas imperatyviųjų nuostatų pažeidimui.
47. Teisėjų kolegija pažymi, kad nepaisant to, jog konkurso procedūras reglamentuojantys teisės aktai (Finansavimo aprašas ir Ekspertų darbo reglamentas) numato tam tikrą ekspertų diskreciją vertinti pareiškėjų projektų atitiktį bendriesiems ir specialiesiems sporto projektų vertinimo kriterijams, ši ekspertų teisė negali būti aiškinama kaip neribota teisė vertinti projektus nepriklausomai nuo konkursą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų ir bendrųjų viešo konkurso organizavimui ir vykdymui taikomų skaidrumo, nediskriminavimo, lygiateisiškumo ir kitų principų. Nors ekspertų išvada yra rekomendacinio pobūdžio ir projektų vertinimo komisija gali rekomenduoti pritarti ekspertų vertinimo išvadoms arba atskirų sporto projektų atžvilgiu priimti kitokį nei rekomenduotas ekspertų vertinimo išvadose motyvuotą sprendimą, teisėjų kolegijos vertinimu, vertinimo komisijos sprendimams taikytinas bendro (abstraktaus) pobūdžio teisinis reguliavimas nesudaro pagrindo teigti, jog vertinimo komisijos pritarimas ekspertų išvadoms savaime reiškia tinkamą ekspertų komisijos diskrecijos teisės įgyvendinimą. Pažymėtina ir tai, kad tinkamo diskrecijos teisės įgyvendinimo savaime nepagrindžia ir ekspertų atitiktis kvalifikacijos, kompetencijos, nešališkumo reikalavimams. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog ginčui dėl viešo konkurso teisinių santykių pasiekus teismą, priklausomai nuo konkretaus ginčo teisinių ir faktinių aplinkybių bei keliamų teisinių klausimų, teismas turi teisę vertinti viešo konkurso procedūrų, tarp jų ir ekspertinio vertinimo etapo, atitiktį konkursą reglamentuojantiems teisės aktams bei skaidrumo, nediskriminavo, lygiateisiškumo ir kitiems principams.
48. Apeliantės, be kita ko, teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atliko lyginamąjį pareiškėjų projektų vertinimą ir, apklausdamas ekspertus, aiškinosi ekspertų skirtų balų motyvus, nes teisės aktai nenustato ekspertams pareigos pagrįsti skirtus balus. Teisėjų kolegija, viena vertus, sutinka su apeliantėmis, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ėmėsi lyginti ieškovės ir trečiojo asmens pasiektus sportinius rezultatus bei jaunimo ugdymo programas bei spręsti dėl to, kuriai iš pareiškėjų turėjo būti skirta didesnė balų suma. Kita vertus, tai nereiškia, kad teisminės kontrolės metu negali būti aiškinamasi, ar ekspertinio vertinimo metu buvo laikomasi skaidrumo, lygiateisiškumo ir kitų principų. Taigi, nors teisės aktai ir nenustato ekspertams pareigos pagrįsti savo balus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai aiškinosi ekspertų išvadų motyvus, siekdamas nustatyti, ar ekspertinis vertinamas atliktas laikantis aptartų principų. Priešingas aiškinimas, kurį nurodo apeliantai, iš esmės lemtų tai, kad teismas apskritai negalėtų pasisakyti dėl atlikto vertinimo, nors dėl jo iš esmės ir kyla ginčas teisme.
49. Pirmosios instancijos teismas dėl Kvietimų 28.2.1 punkte nurodyto kriterijaus „Sportiniai rezultatai per paskutinius 4 metus“ padarė išvadą, kad ieškovės projektas turėjo gauti didesnius balus nei trečiojo asmens, nes: ieškovės pasiekimai yra akivaizdžiai geresni nei trečiojo asmens; ekspertai nevertino trečiojo asmens pasiekimų moterų komandos srityje; pagal kriterijų turėjo būti vertinami sportiniai rezultatai už 4 metus, o trečiojo asmens klubas įkurtas tik 2019 metais, moterų komanda 2020 metais.
50. Apeliantės, nesutikdamos su pirmosios instancijos teismo vertinimu dėl aptariamo kriterijaus, teigia, kad: teismas neįvertino visų trečiojo asmens pasiekimų; tai, jog 2019 metais trečiojo asmens klube moterų komandos nebuvo, neužkerta kelio trečiajam asmeniui dalyvauti konkurse.
51. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, skundžiamo sprendimo turinį, apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentus, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Kvietimų 28.2.1 punkte nurodyto kriterijaus „Sportiniai rezultatai per paskutinius 4 metus“ vertinimo metu buvo pažeisti skaidrumo ir lygiateisiškumo principai:
51.1. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad VšĮ Futbolo klubas ,,Vilnius“ paraiškoje prie kriterijaus ,,Sportiniai rezultatai per paskutinius 4 metus“ nurodė šiuos pasiekimus: pagrindinė moterų komanda dalyvavo 2021 m. Lietuvos moterų futbolo aukščiausios (I) lygos čempionate, jaunimo merginų komanda užėmė 4 vietą 2020 m. Lietuvos merginų Elitinės (U15) lygos čempionate. Prie paraiškos pridėti duomenys apie klubo pasiekimus 2020 m. merginų elitinėje lygoje.
51.2. Liudytoju apklaustas ekspertas M. M. 2022 m. birželio 9 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad ekspertas pagal aptariamą kriterijų vertino paraiškas pagal potencialias komandų galimybes pasiekti geresnių rezultatų (,,kilti“) (2022 m. birželio 9 d. teismo posėdžio 1:13:43 min.). Ekspertas, be kita ko, nurodė, kad pakartotinai vertinant paraiškų atitikimą specialiam sporto projekto vertinimo kriterijui „Sportiniai rezultatai per paskutinius 4 metus“ vertinimas galimai būtų kitoks (2022 m. birželio 9 d. teismo posėdžio 1:33:09 min.). Liudytoja apklausta ekspertė V. Č. 2022 m. birželio 9 d. teismo posėdžio metu paklausta, ar ji vertino klubo rezultatus, ar moterų komandos rezultatus, nurodė, kad vertino klubo esamą ir potencialią situaciją (2022 m. birželio 9 d. teismo posėdžio 28:00 min, 50:20 min).
51.3. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su aptartais įrodymais, neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ekspertų komisija vertino VšĮ Futbolo klubo ,,Vilnius“ pasiekimus, o ne moterų komandų pasiekimus, nes paraiškose ir jų prieduose tiek atsakovei, tiek ekspertų komisijos vertinimui buvo pateikti trečiojo asmens pasiekimai tik moterų futbolo srityje. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad aplinkybė, jog VšĮ Futbolo klubo ,,Vilnius“ moterų komanda įkurta tik 2020 m., nereiškia, kad klubas apskritai negalėjo būti vertinamas pagal kriterijų ,,Sportiniai rezultatai per paskutinius 4 metus“. Minėtas kriterijus negali būti aiškinamas taip, kad pareiškėjo sportininkės ir (ar) komandos privalo turėti sportinių pasiekimų per 4 metus. Sportiniai trečiojo asmens pasiekimai vertinti nuo 2020 m. Nepaisant to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, kad dalis ekspertų vertino ne faktinius pareiškėjų komandų pasiekimus, o potencialą pasiekti geresnių rezultatų, sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti, kad kriterijaus ,,Sportiniai rezultatai per paskutinius 4 metus“ ekspertinis vertinamas atliktas pažeidžiant skaidrumo ir lygiateisiškumo principus. Kvietimų 28.2.1 punkto aiškinimas nesudaro pagrindo teigti, kad turėjo būti vertinamos pareiškėjų komandų galimybės siekti geresnių rezultatų. Priešingai, minėtame punkte aiškiai įtvirtinta, kad vertinami faktiniai pasiekimai per paskutinius 4 metus.
52. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas dėl Kvietimų 28.2.2 punkte nurodyto kriterijaus „Jaunimo ugdymo programa“ padarė išvadą, kad ieškovės projektas turėjo gauti didesnius balus nei trečiojo asmens, nes: trečiojo asmens jaunimo ugdymo programa neapima moterų futbolo; ekspertų vertinimas dėl trečiojo asmens programos svyruoja nuo 4 iki 8 balų, tačiau šie prieštaravimai nebuvo pašalinti, kaip tai numatyta Ekspertų darbo reglamento 18 punkte.
53. Apeliantė VšĮ Futbolo klubas ,,Vilnius“ teigia, kad klubas, turintis jaunimo programą, gali taikyti ją tiek berniukams, tiek mergaitėms, o pagal Kvietimų 28.2.2 punkte numatytą kriterijų nebuvo prašoma pateikti konkrečiai mergaičių ir (ar) merginų ugdymo programos. Abiejų apeliančių vertinimu, teismas nepagrįstai sprendė, kad ekspertų individualiai skirtų balų skirtumas turėjo būti pašalinti remiantis Ekspertų darbo reglamento 18 punktu.
54. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, skundžiamo sprendimo turinį, apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentus, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Kvietimų 28.2.2 punkte nurodyto kriterijaus „Jaunimo ugdymo programa“ vertinimo metu buvo pažeisti skaidrumo ir lygiateisiškumo principai:
54.1. Teisėjų kolegija laiko nepagrįstu apeliantės VšĮ Futbolo klubo ,,Vilnius“ argumentą, kad pagal vertinimo kriterijų ,,Jaunimo ugdymo programa“ nebuvo būtina pateikti ugdymo programos mergaitėms ir moterims. Nors Kvietimų 28.2.2 punkte konkrečiai neišskirta, kad turi būti pateikiama mergaičių ir merginų ugdymo programa, būtina pažymėti, jog kvietimuose pateikiami bendri kriterijai skirti tiek vyrų, tiek moterų sporto aukšto meistriškumo klubo finansavimo konkursams. Tuo tarpu ieškovė ir trečiasis asmuo pildė paraiškas dalyvauti tik moterų sporto aukšto meistriškumo klubų finansavimo konkurse, todėl projektai pagal kriterijų ,,Jaunimo ugdymo programa“ turėjo būti vertinami mergaičių ir merginų futbolo kontekste. Kvietimų 15 punkte įtvirtinta, kad savivaldybės biudžeto lėšos aukšto meistriškumo sporto projektams skirstomos vadovaujantis principu, kad kiekvienoje srityje (moterų ir vyrų) būtų suteiktas finansavimas nesikartojančių sporto šakų projektams.
54.2. Teisėjų kolegija, susipažinusi su VšĮ Futbolo klubo ,,Vilnius“ jaunimo ugdymo programa, neturi pagrindo daryti vienareikšmiškos išvados, kad programoje aprašytas vaikų ugdymas neapima mergaičių ir (ar) merginų ugdymo, tačiau iš esmės sutiktina su ieškove, jog programoje neakcentuojamas kryptingas mergaičių ir merginų ugdymas. Šiame kontekste pažymėtina, kad ekspertė V. Č., vertindama trečiojo asmens projekto atitikimą kriterijui „Jaunimo ugdymo programa“, prie skirtų balų nurodė komentarą, kad ugdymo programoje „<...> nėra išryškintas merginų futbolininkių akcentas, nors pareiškėjas aplikuoja į paramą moterų klubams; <...> planas ir turi būti pateiktas merginų futbolo vystymo kontekste“. Teismo posėdyje liudytoja apklausta ekspertė V. Č. nurodė, kad vertinant kriterijų ,,Jaunimo ugdymo programa“ trūko konkretaus akcento, ar turi būti vertinama mergaičių, merginų ugdymo programa, ar viso jaunimo programa, ar vaikų programa (2022 m. birželio 9 d. teismo posėdžio garso įrašo 47 min. – 48 min.). Teismo posėdyje liudytoju apklaustas ekspertas M. M. nurodė, kad tiksliai trečiojo asmens vertinimo dėl kriterijaus ,,Jaunimo ugdymo programa“ neatsimena, tačiau teigė, jog rėmėsi ne tik paraiškoje, bet ir internete rasta informacija, kurioje buvo išskirtas klubo mergaičių ir merginų ugdymas (2022 m. birželio 9 d. teismo posėdžio garso įrašo 1:19 min. – 1:20 min.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aptarti duomenys leidžia spręsti, kad ekspertams kilo abejonių, ar pagal aptariamą kriterijų turėjo būti vertinamas mergaičių ir merginų ugdymas, ar bendras jaunimo, vaikų ugdymas. Be to, kaip nustatyta iš eksperto M. M. parodymų, vertinimo metu ekspertas rėmėsi internete VšĮ futbolo klubo ,,Vilnius“ pateikta informacija, kas savaime nėra draudžiama, tačiau patvirtina aplinkybę, jog VšĮ futbolo klubo ,,Vilnius“ pateiktoje jaunimo ugdymo programoje neišskiriamas mergaičių ir merginų ugdymas. Šios nustatytos aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti, ar vertinant ieškovės pateiktą ugdymo programą, kuri orientuota išimtinai į mergaites ir merginas, ir trečiojo asmens ugdymo programą, kurioje nurodoma bendra informacija apie vaikų ugdymą, buvo laikomasi tapačių vertinimo standartų, kas nesuderinama su skaidriu pasiūlymų vertinimo principu ir iškraipo sąžiningą pareiškėjų varžymąsį, be kita ko, pažeidžia pareiškėjų lygiateisiškumo principą.
54.3. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad trečiojo asmens jaunimo ugdymo programos įvertinimas skirtingais individualiais ekspertų balais laikytinas prieštaravimais Ekspertų darbo reglamento 18 straipsnio prasme, kurie turėjo būti pašalinti. Ekspertų darbo reglamento 18 straipsnis numato, kad ekspertas atlieka projekto vertinimą (projekto turinio ir išlaidų pagrįstumo vertinimo anketoje ekspertas nurodo pagrindinius projekto privalumus, stiprybes, trūkumus, tobulintinas sritis). Jei siūlomi biudžeto pakeitimai, jie turi būti aiškiai pagrįsti, konkrečiai aprašyti, kurioje išlaidų kategorijoje, kokia apimtimi (kiek) ir kodėl siūlo mažinti planuojamą biudžetą. Šie komentarai turi būti aiškūs, konkretūs, motyvuotai pagrįsti ir neprieštaraujantys vienas kitam. Iš aptariamo reguliavimo matyti, kad juo siekiama neprieštaravimų tarp konkretaus eksperto komentarų, tačiau Ekspertų darbo reglamento 18 punktas negali būti aiškinamas taip, kad individualūs ekspertų skiriami balai turi būti vienodi. Kaip teisingai pažymi apeliantė Vilniaus miesto savivaldybės administracija, aiškinimas, kad individualūs ekspertų skiriami balai būtų vienodi, savaime prieštarautų objektyvumo ir skaidrumo principams.
55. Pirmosios instancijos teismas, be kita ko, vertino ir aplinkybes, susijusias su vieno iš eksperto komentaru, kad ieškovės paraiškos prašoma suma yra didelė ir daug kartų viršytų bendrą finansavimo biudžetą. Pažymėtina, kad ieškovė ieškiniu ginčijo įsakymo dalį, remdamasi netinkamu kriterijų ,,Sporto pasiekimai per paskutinius 4 metus“ ir ,,Jaunimo ugdymo programa“ vertinimu. Aplinkybės dėl ieškovės paraiškoje nurodytos prašomos finansavimo sumos yra susijusios su kriterijaus ,,Sporto projekto finansinis ir ekonominis pagrindimas“ vertinimu. Kadangi šis kriterijus ieškovės ieškiniu nebuvo ginčytas, nepaisant to, kad pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl aptariamų aplinkybių, apeliacinės instancijos teismas jų nevertina ir dėl jų nepasisako, nes jų vertinimas neturi įtakos ginčo išsprendimui.
56. Dėl pirmosios instancijos teismo konstatuoto skaidrumo ir lygiateisiškumo principų pažeidimo tuo aspektu, kad atsakovė iš trečiojo asmens paprašė pateikti papildomus duomenis dėl klubo biudžeto, o iš ieškovės papildomų duomenų neprašė, pažymėtina, jog ekspertams kilus neaiškumų dėl trečiojo asmens pateiktų duomenų, ekspertai turėjo teisę gauti papildomą informaciją, kaip tai numato Ekspertų darbo reglamento 9.4 punktas. Ekspertams neprireikus papildomų duomenų iš ieškovės, į ieškovę kreiptasi nebuvo. Aplinkybė, kad ekspertai paprašė papildomos informacijos iš trečiojo asmens, nesudaro pagrindo išvadai, kad trečiasis asmuo turėjo geresnes sąlygas nei kiti dalyviai konkuruoti dėl finansavimo, o atsakovė su ieškove nebendradarbiavo, todėl pirmosios instancijos teismo pozicija šioje dalyje laikytina nepagrįsta. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad dėl nurodytų aplinkybių nebuvo pažeistos konkurso organizatorės paskelbtos konkurso sąlygos dėl konkurso dalyvių paraiškų išviešinimo iki pasiūlymų pateikimo (Finansavimo aprašo 38 punktas), taip pat lygiateisiškumo, skaidrumo ir teisėtų lūkesčių principai.
57. Apibendrinama teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atliko ieškovės ir trečiojo asmens paraiškų lyginamąjį vertinimą, iš dalies netinkamai aiškino konkursą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir iš dalies netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, tačiau priėjo iš esmės teisėtos ir pagrįstos išvados dėl ginčijamo įsakymo dalies neteisėtumo. Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ekspertinio vertinimo metu vertinant ieškovės ir trečiojo asmens paraiškas pagal kriterijus ,,Sportiniai rezultatai per paskutinius 4 metus“ ir ,,Jaunimo ugdymo programa“ buvo pažeisti skaidrumo ir lygiateisiškumo principai, nes: dalis ekspertų pagal kriterijų ,,Sportiniai rezultatai per 4 metus“ vertino ne faktinius pareiškėjų komandų pasiekimus, o komandų potencialą pasiekti geresnių rezultatų; apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti, ar vertinant ieškovės ir trečiojo asmens jaunimo ugdymo programas buvo laikomasi tapačių vertinimo standartų. Šie pažeidimai lėmė, kad konkurso procedūros metu nebuvo užtikrinta sąžiningos konkurencijos laisvė, sukuriant visiems konkurso dalyviams vienodas ir lygias sąlygas rungtis konkurse ir sudarant realias prielaidas, kad konkursą laimės būtent tas pretendentas, kuris viešuosius interesus tenkinančiai ir konkursą organizuojančiai institucijai pasiūlys geriausią pasiūlymą. Dėl nurodytų priežasčių Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorės 2021 m. lapkričio 24 d. įsakymo Nr. 30-3018-21 dalis, kuria trečiasis asmuo Futbolo klubas „Vilnius“ pripažintas Vilniaus miesto savivaldybės 2022, 2023, 2024 metų biudžeto lėšomis remiamų aukšto meistriškumo sporto projektų atrankos konkurso laimėtoja, pagrįstai pripažinta neteisėta.
58. Pirmosios instancijos teismas konstatavo ne tik skaidrumo ir lygiateisiškumo, bet ir paraiškų vertinimo profesionalumo, teisėtų lūkesčių, bendrųjų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų pažeidimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, šių principų pažeidimo konstatavimas yra perteklinis. Pirmosios instancijos teismas nenurodė, kaip konkrečiai nagrinėjamu atveju pasireiškė šių principų pažeidimas, todėl apeliacinės instancijos teismas laiko, kad ginčo įsakymo dalies neteisėtumui konstatuoti pakanka nustatytų skaidrumo ir lygiateisiškumo principų pažeidimų. Nors nenustatytas ekspertų šališkumas, nekompetentingumas, reikiamos patirties neturėjimas, tačiau lygiateisiškumo ir skaidrumo principų pažeidimas viešo konkurso organizavimo ir vykdymo metu prilyginamas imperatyviųjų nuostatų pažeidimui, todėl sudaro pakankamą pagrindą panaikinti ginčijamo įsakymo dalį.
59. Apeliantės argumentas, kad Vilniaus apygardos teismas 2022 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1491-779/2022, Vilniaus apygardos teismas 2022 m. liepos 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1515-392/2022 ieškinius atmetė, neturi reikšmės nagrinėjamoje byloje padarytoms išvadoms. Minėtose bylose įsakymus ginčijo kiti subjektai, jie priimti dėl kitų pareiškėjų finansavimo, teismai nekonstatavo konkursą reglamentuojančių teisės aktų ir (ar) principų pažeidimų, todėl ieškinius atmetė. Nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių ir argumentų pagrindu prieita pagrįsta išvada dėl ginčo įsakymo dalies panaikinimo.
60. Dėl kitų apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
61. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, laikytina, kad galutinis skundžiamo sprendimo rezultatas yra pagrįstas ir teisėtas. Apeliaciniai skundai atmetami, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
62. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys).
63. Atmetus atsakovės ir trečiojo asmens, nepareiškusio savarankiškų reikalavimų, apeliacinius skundus, jų apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
64. Ieškovė MFA ,,ŽALGIRIS“ pateikė Lietuvos apeliaciniam teismui prašymą atlyginti 1 452 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, patirtas dėl atsiliepimo į apeliacinius skundus parengimo. Atsižvelgiant į tai, kad prie prašymo pridėti įrodymai, pagrindžiantys bylinėjimosi išlaidų dydį ir pagrįstumą, prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, iš apeliančių Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir VšĮ Futbolo klubo ,,Vilnius“ lygiomis dalimis ieškovės naudai priteisiama 1 452 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 726 Eur iš kiekvienos apeliantės.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas 188710061, ir iš trečiojo asmens, nepareiškusio savarankiškų reikalavimų, viešosios įstaigos Futbolo klubo ,,Vilnius“, juridinio asmens kodas 304984471, po 726 Eur (septynis šimtus dvidešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, ieškovei ASOCIACIJAI VILNIAUS MIESTO MOTERŲ FUTBOLO AKADEMIJAI „ŽALGIRIS“, juridinio asmens kodas 303036104.
Teisėjai Gintaras Pečiulis
Irmantas Šulcas
Alma Urbanavičienė