Civilinė byla Nr. e3K-3-210-378/2024

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00256-2021-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.4.1;  

3.3.4.2.9

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. lapkričio 5 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Donato Šerno ir Egidijos Tamošiūnienės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. K. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. balandžio 2 d. nutarties atsisakyti priimti prašymą atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje pagal ieškovės I. K. ieškinį atsakovei A. K. dėl dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis peržiūrėjimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Vilkaviškio 1-ojo notaro biuro notarė Rita Vyzienė.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių prašymo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu atnaujinti procesą priėmimą, aiškinimo ir taikymo, kai toks prašymas pateiktas apeliacinės instancijos teismui.

2.       Kauno apygardos teismas 2022 m. gegužės 20 d. sprendimu tenkino ieškinį ir pripažino negaliojančiomis 2018 m. kovo 21 d. sudarytas dovanojimo sutartis, kuriomis R. A. P., mirusi (duomenys neskelbtini), padovanojo atsakovei nekilnojamąjį turtą; taikė restituciją ir grąžino turtą į paveldimo turto masę. Teismas rėmėsi kategoriška eksperto išvada, kad R. A. P., pasirašydama dovanojimo sutartį, sirgo (duomenys neskelbtini), dėl to ji negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti.

3.       Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. gegužės 9 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas buvo paskyręs pakartotinę pomirtinę psichiatrijos ekspertizę, jos išvados buvo identiškos – R. A. P., pasirašydama dovanojimo sutartį, negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti.

4.       Atsakovė apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą atnaujinti procesą byloje, panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gegužės 9 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

5.       Atsakovė nurodė, kad Lietuvos apeliacinis teismas padarė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 1 dalies ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 217, 219, 322 straipsnių taikymo klaidų, dėl kurių buvo paneigta atsakovės teisė į teisingą teismą. Lietuvos apeliacinis teismas byloje paskyrė pakartotinę pomirtinę psichiatrijos ekspertizę ir taip iš esmės atliko pirmosios instancijos teismui priskirtus veiksmus. Dėl to nagrinėjamu atveju taikytinas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytas proceso atnaujinimo pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nerengė žodinio bylos nagrinėjimo ir eksperto apklausos, nesuteikė atsakovei teisės pateikti poziciją dėl pakartotinės ekspertizės akto, užduodant klausimus jį parengusiam ekspertui, paliko neišspręstą byloje surinktų įrodymų prieštaringumą, taip padarė aiškų CPK 217, 219, 322 straipsniuose įtvirtintų teisės normų pažeidimą, paneigusį atsakovės teisę į teisingą teismą. Tai patvirtina ir naujausia kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-701/2024), kurioje suformuluotos teisės aiškinimo taisyklės, kaip turi elgtis apeliacinės instancijos teismas, paskyręs pakartotinę ekspertizę. Apeliacinės instancijos teismas, neišklausęs šalių dėl šio naujo įrodymo (ekspertizės akto) ir  atlikęs jo teisinį vertinimą, atėmė iš atsakovės konstitucinę teisę į apeliaciją, pažeidė Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus.

II. Apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

6.       Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. balandžio 2 d. nutartimi atsisakė priimti atsakovės prašymą atnaujinti procesą.

7.       Kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad pateiktame prašyme atnaujinti procesą atsakovė, atstovaujama kvalifikuoto teisininko (advokato), aiškiai nurodė, kad remiasi CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintu proceso atnaujinimo pagrindu, ir išdėstė būtent įvardytą proceso atnaujinimo pagrindą galinčias pagrįsti aplinkybes bei argumentus. 

8.       Teismas nurodė, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nedviprasmiškai įtvirtinta, kad civilinės bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu dėl šalių ginčo esmės, procesas gali būti atnaujintas būtent dėl pirmosios instancijos teismo padarytos aiškios teisės taikymo klaidos, be to, kai byla nebuvo peržiūrėta apeliacine tvarka. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka ir paliktas nepakeistas. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atrankos kolegijos 2023 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi atsisakyta priimti atsakovės kasacinį skundą dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties peržiūrėjimo. 

9.       Atsakovės argumentus, kad Lietuvos apeliacinis teismas, priėmęs į bylą naują pagrindinį įrodymą – pakartotinės ekspertizės aktą, nagrinėjamu atveju veikė iš esmės kaip pirmosios instancijos teismas, kolegija pripažino stokojančiais teisinio pagrįstumo. Kolegijos vertinimu, ta aplinkybė, kad apeliaciniame teisme buvo paskirta pakartotinė teismo ekspertizė ir teismas, priėmęs pakartotinės ekspertizės aktą, tyrė ir vertino jį kartu su kitais pirmosios instancijos teisme surinktais įrodymais, nereiškia, jog apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju veikė kaip pirmosios instancijos teismas. CPK 366 straipsnio 1 dalyje, kurioje įtvirtintas baigtinis proceso atnaujinimo pagrindų sąrašas, nėra nustatyta galimybė atnaujinti procesą, remiantis apeliacinės instancijos teismo padaryta aiškia teisės taikymo klaida. Taigi atsakovė siekia atnaujinti procesą įstatyme nenurodytu pagrindu. Teisėjų kolegijos vertinimu, CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintas proceso atnaujinimo pagrindas negali būti aiškinamas taip plačiai, kaip to siekia atsakovė.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

10.       Atsakovė kasaciniu skundu prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. balandžio 2 d. nutartį ir perduoti Lietuvos apeliaciniam teismui nagrinėti jos prašymą dėl proceso atnaujinimo iš naujo; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas yra grindžiamas šiais argumentais:

10.1.       Teismas pažeidė CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 370 straipsnio 1 dalį, prašymo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo tvarką, nes vertino ne sąlygas dėl prašymo atnaujinti procesą, bet paties atsakovės nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo egzistavimą ir padarė neteisingą išvadą atsisakyti priimti prašymą nagrinėti. Teismas turėjo tik įvertinti, ar atsakovės reikalavimas atitiko formalius įstatyme nustatytus reikalavimus, tačiau jokiu būdu ne spręsti, ar egzistuoja pats prašymo atnaujinti procesą pagrindas. Teismas ne tik pažeidė nurodytas teisės normas, bet ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, reglamentuojančios proceso atnaujinimo etapus. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo negali būti nagrinėjamas civiliniame procese.

10.2.       Teismas, spręsdamas prašymo dėl proceso atnaujinimo priimtinumo klausimą, pažeidė CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą ir 370 straipsnio 1 dalį, nes minėtame straipsnyje nustatytą proceso atnaujinimo pagrindą siejo tik su formaliu instancinės teismų sistemos aiškinimu. Lietuvos apeliacinis teismas, priimdamas ir tirdamas esminius (naujus) įrodymus byloje, teisiškai privalėjo veikti iš esmės kaip pirmosios instancijos teismas ir pažeidė fundamentalius teisės į teisingą procesą (žodiškumo, rungimosi) principus, suformuotus Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir kasacinio teismo praktikoje. Tokiu atveju minėtas proceso atnaujinimo pagrindas turi būti taikomas ir dėl apeliacinės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties). Lietuvos apeliacinis teismas, atsisakydamas priimti ir nagrinėti prašymą atnaujinti procesą dėl teismo (valstybės) padarytos aiškios teisės taikymo klaidos, kai jis grindžiamas to paties teismo padarytu esminiu proceso pažeidimu – teisės būti išklausytam neužtikrinimu, pats pažeidė atsakovės teisę būti tinkamai išklausytai pirmojoje proceso atnaujinimo stadijoje.

11.       Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė prašo jį atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

11.1.       Sisteminė teisės doktrinos, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos bei įstatymų leidėjo valios analizė leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog įstatymas nenustato jokios galimybės (išimčių) CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu atnaujinti procesą civilinėje byloje, kuri buvo peržiūrėta apeliacine tvarka, kadangi proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip išskirtinis būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Nagrinėjamu atveju atsakovė, teikdama prašymą dėl proceso atnaujinimo, jame, be kita ko, turėjo nurodyti proceso atnaujinimo pagrindą, t. y. pagrindą, suteikiantį jai teisę prašyti atnaujinti procesą būtent apeliacine tvarka išnagrinėtoje byloje. Atsakovė, teikdama prašymą atnaujinti procesą apeliacine tvarka jau išnagrinėtoje civilinėje byloje, prašyme nenurodė nė vieno CPK įtvirtinto proceso atnaujinimo pagrindo (kurių sąrašas yra baigtinis), bent suteikiančio teisę kreiptis į teismą tokiu būdu kaip nagrinėjamos bylos atveju – sudarančio pagrindą prašyti atnaujinti procesą apeliacine tvarka išnagrinėtoje byloje. Taigi, atsakovei nenurodžius proceso atnaujinimo pagrindo, suteikiančio teisę reikalauti atnaujinti procesą apeliacine tvarka jau išnagrinėtoje civilinėje byloje, laikytina, kad toks atsakovės teismui pateiktas prašymas negali būti nagrinėjamas civilinio proceso tvarka.

11.2.       Sistemiškai vertinant teisinį reguliavimą bei susiklosčiusią faktinę procesinę situaciją, darytina išvada, jog, apeliacine tvarka bylą išnagrinėjusiam teismui priėmus atsakovės prašymą dėl proceso atnaujinimo, būtų iš esmės viršyti apeliacinės instancijos teismui suteikti įgaliojimai, kadangi spręsti klausimą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu yra išimtinė pirmosios instancijos teismo kompetencija.

11.3.       Skundžiama nutartimi iš esmės nebuvo sprendžiamas klausimas, kuris nagrinėtinas tik antrame prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo etape – ar pagal atsakovės nurodytus motyvus ir argumentus yra pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje. Byloje yra kilęs ginčas tik dėl to, ar skundžiamą nutartį priėmęs apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso normas, reglamentuojančias prašymo atnaujinti procesą (ne)priėmimą. Nepaisant to, kasaciniame skunde itin daug dėmesio skirta ir argumentams, kuriais remiantis, pasak atsakovės, yra pagrindas atnaujinti procesą. Ieškovės vertinimu, šie atsakovės kasacinio skundo argumentai neturi jokios reikšmės kasaciniame teisme nagrinėjamos bylos galutiniam rezultatui, nepatenka į šios bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribas.

11.4.       Atsakovė, nesutikdama su pakartotinės ekspertizės išvada, turėjo ne tik procesinę teisę, bet ir pareigą prašyti bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti būtent žodinio proceso tvarka, tačiau šia savo teise nepasinaudojo, nors buvo atstovaujama profesionalaus teisininko – advokato, o jai buvo suteikta pakankamai laiko tokiam prašymui apeliacinės instancijos teismui pateikti.

11.5.       Faktas, kad šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas taikė CPK 314 straipsnyje įtvirtintą išimtį, nesudaro pagrindo išvadai, jog „apeliacinės instancijos teismas veikė kaip pirmosios instancijos teismas“. Tokia atsakovės pozicija akivaizdžiai prieštarauja Lietuvoje įtvirtinto ribotos apeliacijos modelio esmei.

11.6.       Atsakovė taip pat pasinaudojo CPK suteikta teise apskųsti įsiteisėjusią apeliacinės instancijos teismo nutartį kasacine tvarka. Vadinasi, pagal CPK nustatytą teisinį reguliavimą atsakovei nebuvo užkirstas kelias siekti, kad būtų ištaisyta civilinę bylą nagrinėjusių pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimuose galimai padaryta teisės normos taikymo klaida.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl proceso atnaujinimo instituto paskirties ir CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyto pagrindo atnaujinti procesą aiškinimo ir taikymo

12.       CPK 365 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas CPK III dalies XVIII skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti pagrindai, kuriems esant gali būti atnaujinamas procesas byloje.

13.       Europos Žmogaus Teisių Teismas, pasisakydamas dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose santykio su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje garantuojama teise į teisingą bylos nagrinėjimą, akcentuoja teisinio apibrėžtumo principą. Remiantis šiuo principu, jokia proceso šalis neturėtų teisės siekti atnaujinti procesą tik dėl naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms (EŽTT 1999 m. spalio 28 d. sprendimas byloje Brumarescu prieš Rumuniją, peticijos Nr. 28342/95; 2002 m. liepos 25 d. sprendimas byloje Sovtransavto Holding prieš Ukrainą, peticijos Nr. 48553/99; 2007 m. kovo 1 d. sprendimas byloje Sypchenko prieš Rusiją, peticijos Nr. 38368/04; 2007 m. kovo 15 d. sprendimas byloje Volkov prieš Rusiją, peticijos Nr. 8564/02).

14.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip išimtinis būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus bent vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas yra baigtinis. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą. Proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančios teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į šio instituto tikslus ir uždavinius. Proceso atnaujinimo instituto tikslas – išvengti galimo neteisėto teismo sprendimo teisinių padarinių, užtikrinant teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistų teisių ir interesų naudodamasis teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancine tvarka būdais, kadangi tam jau nebėra procesinės galimybės, arba šia tvarka naudojantis atitinkamų teisių ir teisėtų interesų pažeidimo dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių ištaisyti nepavyko. Proceso atnaujinimą reglamentuojančios teisės normos turi būti taikomos ne formaliai, bet atsižvelgiant į tai, kad paprastai galimybė atnaujinti procesą užbaigtoje byloje šaliai, kurios interesai pažeidžiami neteisėtu ar nepagrįstu sprendimu, yra vienintelė priemonė asmens teisių ir interesų pažeidimams pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2020 m. rugsėjo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-228-823/2020 15–16 punktus; 2022 m. lapkričio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-943/2022 26 punktą).

15.       Prašymas atnaujinti procesą nagrinėjamas trimis etapais. Pirma, teismas, gavęs prašymą atnaujinti procesą, sprendžia prašymo priėmimo klausimą, t. y. patikrina, ar pareiškėjas laikėsi formalių reikalavimų – ar prašymo turinys atitinka CPK 111, 113, 369 straipsnių reikalavimus, ar sumokėtas žyminis mokestis, ar laikytasi teismingumo taisyklių, ar prašymą padavė veiksnus bei tinkamai įgaliotas asmuo ir pan. (CPK 370 straipsnio 1 dalis). Jei nenustato formalių prašymo trūkumų, teismas jį priima. Antra, priėmus prašymą atnaujinti procesą, skiriamas teismo posėdis, apie kurį informuojamos bylos šalys ir kuriame sprendžiamas klausimas dėl proceso atnaujinimo byloje. Spręsdamas šį klausimą, teismas patikrina, ar prašymas atnaujinti procesą paduotas nepraleidus CPK 368 straipsnyje nustatyto termino ir ar egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 370 straipsnio 2 dalis). Trečia, teismo posėdyje vyksta atnaujintos bylos nagrinėjimas iš esmės, kurio metu teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai, t. y. pagal atnaujinimo pagrindus patikrinamas ankstesnio teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas ir sprendžiamas klausimas, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia abejoti byloje priimtų ir įsiteisėjusių teismo procesinių sprendimų teisėtumu bei pagrįstumu (CPK 370 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-823/2020, 23 punktas).

16.       Taigi, teismas, gavęs prašymą atnaujinti procesą, visų pirma sprendžia prašymo priėmimo klausimą, patikrindamas, ar prašymas atitinka bendruosius (CPK 111, 135 straipsniai) ir specialiuosius (CPK 369 straipsnis) šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus. Pagal CPK 369 straipsnį, prašyme atnaujinti procesą turi būti nurodoma: 1) sprendimą, nutartį priėmusio teismo pavadinimas; 2) proceso atnaujinimo pagrindas; 3) proceso atnaujinimo motyvai; 4) aplinkybės, kuriomis grindžiamas CPK 368 straipsnyje nurodytų terminų skaičiavimas; 5) prašymą pareiškusio asmens prašymas. Prie prašymo atnaujinti procesą turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis), įrodymai, patvirtinantys žyminio mokesčio sumokėjimą (CPK 80 straipsnio 4 dalis).

17.       Šiuo atveju atsakovė prašyme atnaujinti procesą kaip pagrindą nurodė aplinkybes, jos manymu, atitinkančias CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintą pagrindą. CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Taigi šiuo pagrindu proceso atnaujinimas yra galimas tik dėl pirmosios instancijos teismo galbūt padarytų teisės normų taikymo klaidų ir tik tuo atveju, jei šis pirmosios instancijos teismo sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Apeliacinės instancijos teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida nėra proceso atnaujinimo pagrindas pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą.

18.       Atsakovė prašymą dėl proceso atnaujinimo pareiškė byloje, kurioje pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Be to, kaip matyti tiek iš prašymo dėl proceso atnaujinimo, tiek iš kasacinio skundo turinio, atsakovė aiškią teisės normos taikymo klaidą sieja ne su pirmosios, o su apeliacinės instancijos teismo nutartimi. Atsakovės teigimu, šiuo atveju Lietuvos apeliacinis teismas, priimdamas ir tirdamas esminius (naujus) įrodymus byloje, veikė kaip pirmosios instancijos teismas, dėl to jo priimtam procesiniam sprendimui taikytinas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintas proceso atnaujinimo pagrindas. Teisėjų kolegija šiuos argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

19.       Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių. Pagal CPK 320 straipsnį, apeliacinio skundo ribas paprastai nustato faktiniai ir teisiniai argumentai, kurių pagrindu ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2013). Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo praktikoje akcentuojama apeliacinės instancijos teismo teisė, o kai apeliacinis skundas grindžiamas pirmosios instancijos teismo padaryta fakto klaida, – ir pareiga iš naujo tirti ir vertinti byloje esančius įrodymus, analizuoti faktines bylos aplinkybes (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418/2007; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2009). Įvertinęs įrodymus, apeliacinės instancijos teismas gali tam tikras aplinkybes pripažinti nustatytomis, nors pirmosios instancijos teismas jas laikė nenustatytomis arba dėl jų buvimo ar nebuvimo iš viso nepasisakė. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo ribas, privalo pats įvertinti, ar faktinės bylos aplinkybės, kurios tirtos pirmosios instancijos teisme, nustatytos nepažeidžiant įrodinėjimo taisyklių (CPK 320 straipsnis).

20.       Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog Lietuvoje įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų ištaisymas (lot. revisio prioris instantiae) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-616/2013). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę, atsižvelgdamas į CPK 314 straipsnyje nustatytus ribojimus, į bylą priimti ir tirti naujus įrodymus, įskaitant ir skirti pakartotinę ekspertizę, jei tai būtina siekiant įvertinti pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą, tačiau tai negali būti prilyginama bylos nagrinėjimui pirmosios instancijos teisme. Naujų įrodymų priėmimas (įskaitant pakartotinės ekspertizės paskyrimą) ir jų vertinimas vykdomas ne siekiant iš naujo nustatyti faktines aplinkybes, bet tam, kad būtų patikrintas pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo pagrįstumas bei pašalintos galimos abejonės dėl jo teisėtumo ir pagrįstumo. Taigi, nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, byloje paskyręs pakartotinę psichiatrinę ekspertizę ir jos metu padarytas išvadas įvertinęs priimdamas procesinį sprendimą, veikė apeliacinės instancijos teismo kompetencijos ribose ir toks jo veikimas negali būti prilygintas bylos nagrinėjimui pirmosios instancijos teisme. Priešingas aiškinimas reikštų, jog Lietuvoje taikomas neribotos apeliacijos modelis, nors, kaip minėta, įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs CPK ribotos apeliacijos modelį, kurio esmė pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas apeliacinio skundo ribose, o ne bylos išnagrinėjimas iš naujo visais aspektais. 

21.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju atsakovės prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nė vieno iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje (ir konkrečiai 9 punkte) įtvirtintų proceso atnaujinimo pagrindų, kurių sąrašas yra baigtinis, dėl to prašymas pagrįstai apeliacinės instancijos teismo pripažintas neatitinkančiu CPK 369 straipsnyje nustatytų reikalavimų ir jį atsisakyta priimti. Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas, atsisakydamas priimti atsakovės prašymą atnaujinti procesą, nevertino ir nesprendė dėl prašyme nurodytų argumentų, kuriais buvo grindžiamas aptariamo proceso atnaujinimo pagrindo egzistavimas: nevertino ir skundžiamoje nutartyje nepasisakė, ar apeliacinės instancijos teismas padarė aiškių Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies ir CPK 217, 219, 322 straipsnių taikymo klaidų, bet konstatavo, kad atsakovė siekia atnaujinti procesą įstatyme nenustatytu pagrindu.

22.       Minėta, kad proceso atnaujinimo institutas yra išimtinis būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus, o CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų sąrašas yra baigtinis. Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai. Teismų padarytoms fakto ir (ar) teisės klaidoms taisyti visų pirma skirta teismų instancinė sistema, kuria nagrinėjamu atveju atsakovė pasinaudojo: byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka, o dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties atsakovė buvo pateikusi kasacinį skundą, šį Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atrankos kolegija 2023 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi atsisakė priimti.

23.       Šioje nutartyje aptarti proceso atnaujinimo paskirtis ir tikslai paneigia galimybę pasinaudoti šiuo institutu nesilaikant įstatymų leidėjo nustatytų reikalavimų, dėl to atmestini kasacinio skundo argumentai, kad, atsisakydamas priimti atsakovės prašymą atnaujinti procesą, apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 370 straipsnio 1 dalį. Šiuo atveju atsakovės pateiktas prašymas atnaujinti procesą byloje dėl apeliacinės instancijos teismo padarytos teisės taikymo klaidos neatitinka proceso atnaujinimo instituto tikslų ir paskirties ir leidžia daryti išvadą, kad atsakovė iš tiesų siekia bylos nagrinėjimo iš naujo visa apimtimi, t. y. naujo įrodymų vertinimo byloje, kurioje yra įsiteisėję teismų priimti procesiniai sprendimai.

24.       Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, kuriose reglamentuotas proceso atnaujinimo institutas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl ji paliekama nepakeista.

25.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Atsakovės kasacinio skundo netenkinant, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą įgijo ieškovė.

26.       Ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius kasaciniame teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas – 6897 Eur už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą, ir prašo priteisti šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Prašoma priteisti išlaidų teisinei pagalbai rengiant atsiliepimą į kasacinį skundą atlyginimo suma viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 20 d.) 7, 8.14 punktuose nustatytą maksimalų dydį, todėl ieškovės prašymas dėl šių išlaidų atlyginimo priteisimo tenkintinas iš dalies, jai priteisiant maksimalią už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą priteistiną sumą – 3674 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

27.       Kasaciniame teisme išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatirta.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. balandžio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei I. K. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės A. K. (duomenys neskelbtini) 3674 (tris tūkstančius šešis šimtus septyniasdešimt keturis) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                Gražina Davidonienė

Donatas Šernas

Egidija Tamošiūnienė