Administracinė byla Nr. ATP-665-626/2014
Teisminio proceso Nr.: 4-45-3-00305-2014-1
Procesinio sprendimo kategorija: 79.1.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2014 m. birželio 18 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Vitalija Norkūnaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto V.G. apeliacinį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 7 d. nutarties, kuria atmestas V.G. skundas dėl Vilniaus apskrities VPK Švenčionių rajono PK 2014 m. vasario 25 d. nutarimo panaikinimo,-
n u s t a t ė :
Vilniaus apskrities VPK Švenčionių rajono PK 2014 m. vasario 25 d. nutarimu V. G. nubaustas už tai, kad jis 2014 m. vasario 19 d., apie 13.20 val., Švenčionių raj., netoli esančios (duomenys neskelbtini) užtvankos, vairuodamas automobilį VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vietinės reikšmės kelyje, tyčia nesilaikydamas visų būtinų atsargumo priemonių, keldamas pavojų sau bei tarnybiniame automobilyje Mitsubishi L200, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) esantiems žmonėms, t.y. J.Ž., A.G., P.G., kurį vairavo tarnybos metu uniformuotas VPS PP vyr. tyrėjas A.K., ėmė lenkti, neužtikrindamas, kad lenkiant bus saugus tarpas tarp jo lenkiančios ir lenkiamos transporto priemonės, nerodydamas įspėjamųjų posūkio signalų ir kliudė dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėliu tarnybinio automobilio kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlį. Aplenkęs, neparodęs įspėjamūjų posūkio signalų, nepaliko saugaus atstumo aplemktajai transporto priemonei, tyčia staigiai sustabdė vairuojamą automobilį VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tuo priversdamas staigiai stabdyti A.K. vairuojamą automobilį Mitsubishi L200, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), keisti važiavimo kryptį bei greitį, trauktis nuo kelio ribų, kad išvengtų skaudžių pasekmių. Šiais veiksmais V.G. vairavimas akivaizdžiai, tyčia, nesilaikant visų būtinų atsargumo priemonių, kėlė tiesioginį pavojų eismo saugumui, savo ir kitų asmenų saugumui, dėl chuliganiškų paskatų. Šiais veiksmais V.G. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 1242 str. 2 d.
Švenčionių rajono apylinkės teismas 2014 m. balandžio 7 d. nutartimi atmetė V. G. skundą dėl minėto nutarimo panaikinimo.
Nesutikdamas su priimta nutartimi, V.G. pateikė skundą Vilniaus apygardos teismui prašydamas panaikinti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 7 d. nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Nurodo, kad įvykio dieną kirto mišką kartu su darbininkais prie (duomenys neskelbtini) upelio, (duomenys neskelbtini) kaime jam priklausančiame miške. Pastebėjo, kad kažkas vaikšto ir jis pamanė, kad tie žmonės gali padaryti ką nors negero, nes jo sklype yra tvenkinys, statomi statiniai. Jis su darbininku sėdo į automobilį ir nuvažiavo miško keliu link tos vietos, kur matė žmones. Privažiavęs tvenkinį pamatė, kad tai yra policijos automobilis, kuris pradeda judėti iš vietos. Jis ėmė važiuoti iš paskos, užvažiavo ant kalniuko, mirktelėjo šviesomis. Pareigūnų automobilis pristabdė, tuomet jis pareigūnų automobilį aplenkė iš dešinėsm bet belenkdamas savo automobilio kairės pusės veidrodėliu užkabino policijos automobilio durelių veidrodėlį. Baigęs lenkimo manevrą sustojo priekyje, maždaug 5 metrų atstumu nuo taip pat sustojusio policijos pareigūnų automobilio. Iš automobilių išlipo jis ir pareigūnai, visi kartu apžiūrėjo automobilius. Jam paklausus pareigūnų ar kvies kelių policiją dėl eismo įvykio, tačiau jie atsakė, kad ne, nes nors jų automobilio veidrodėlis buvo užlenktas į priekį. Tuomet jis paklausė, ar pareigūnai nieko nepaėmė iš jo sodybos. Vieno pareigūno veidas persimainė, pastarasis numojo ranka ir pareigūnai sėdę į automobilį iš įvykio vietos pasišalino. Tuomet jis paskambino į komisariatą, pasakė, kad matė žmones, atvyko policija, budėtojui paklausus kas dingo, nurodė, kad policijos pareigūnai pasišalino iš eismo įvykio vietos.
Teigia, kad teismas nepagrįstai nurodė, jog eismo įvykio nebuvo ir pareigūnai pagrįstai pasišalino iš įvykio vietos, kadangi jo vairuojamo automobilio veidrodėlis kliudė pareigūnų automobilio veidrodėlį.
Pažymi, kad pareigūnų automobilį vairavęs A.K. nebuvo apklaustas teisme, todėl buvo neišsamiai ištirti jo skundo argumentai. Atkreipia dėmesį, kad policijos pareigūno parodymai nesutampa su liudytojų A.G. ir P.G. parodymais, nes policijos pareigūnas aiškino, kad eismo įvykio nebuvo, o jis ir minėti liudytojais parodė, kad buvo.
Nurodo, kad protokole teisingai užfiksuota, jog pažeidimą jis padarė 2014 m. vasario 19 d., 13.20 val., tuo tarpu pareigūnai beveik iš karto pasišalino iš įvykio vietos, nes tą pačią dieną 13.22 val. jis paskambino komisariato budėtojui ir pranešė, kad policijos pareigūnai tarnybiniu automobiliu buvo įvažiavę į jo privačią teritoriją, gal kažką paėmė nuo statybinio vagonėlio ir išvažiavo, jis bandė juos stabdyti, bet šie pasišalino. Šios aplinkybės patvirtina, kad jis nevairavo chuliganiškai, o bandė išsiaiškinti, ką jo privačioje teritorijoje veikė policijos pareigūnai be jo žinios, juos pasivijo, lenkdamas netyčia užkabino jų tarnybinio automobilio veidrodėlį.
Teigia, kad teismas nepagrįstai atmetė jo ir liudytojo J.S. parodymus apie tai, kad jis aplenkė policijos automobilį, sustojo už maždaug 5 metrį, išlipo iš automobilio ir kalbėjosi su pareigūnais. Sakė, kad jo vairuojamą automobilį sumėtė, todėl ir užkabino veidrodėlį. Pažymi, jog matydamas pareigūnų automobilį tikrai nevairuotų chuliganiškai.
Atkreipia dėmesį į tai, kad A.G. ir P.G. parodymai negali būti vertintini patikais, nes šie liudytojai yra suinteresuoti jį apkalbėti. 2014 m. vasario 25 d., t.y. tą pačią dieną, kai buvo priimtas aptariamas nutarimas, jam buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą, kad neva jis 2014 m. vasario 17 d., apie 15.30 val. prie (duomenys neskelbtini) upelio sumušė P.G. ir P.S.
Taip pat nepatikimi liudytojo J.Ž. parodymai, kadangi šis pareigūnas kartu su kolega pasišalino iš eismo įvykio vietos, nors privalėjo imtis neatidėliotinų priemonių galimam pažeidimui išaiškinti. Kitą vertus, jo parodymai teisme taip pat patvirtina, jog jis ne chuliganiškai vairavo, o tik norėjo aplenkti pareigūnų vairuojamą automobilį.
Nurodo, kad jam negalėjo būti inkriminuotas chuliganiškas vairavimas, kadangi jis siekė pasivyti jo sodyboje buvusius asmenis ir išsiaiškinti, ką jie ten veikė, bet ne sukelti eismo įvykį.
Vilniaus apskrities VPK Švenčionių rajono PK Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininkas I. A. prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad V. G. padarytas pažeidimas yra vienas pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos ATPK 1242 str. 2 d. numatyta atsakomybė už chuliganišką vairavimą, tai yra Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų, keliantį pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui.
Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai tarp jų, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Kaip teisingai apeliaciniame skunde nurodė apeliantas, traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn už chuliganišką vairavimą būtina nustatyti objektyvios pažeidimo pusės požymį, t. y. chuliganiškas paskatas. Veikos pasirinkimo būdas ir kiti objektyvios pusės požymiai turi esminę reikšmę tinkamai administracinio teisės pažeidimo kvalifikacijai. Taip pat būtina nustatyti kelių eismo taisyklių pažeidimo faktą bei tai, kad pažeidimai kėlė pavojų eismo ar žmonių saugumui.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas V.G. savo kaltę dėl jam inkriminuoto pažeidimo neigia. Tiek pirmos instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde nurodė, kad pareigūnų vairuojamą automobilį pasivijo siekdamas išsiaiškinti, ką šie asmenys veikė jo sodyboje. Kadangi kelio danga buvo slidi, jo automobilis, apvažiuodamas pareigūnų tarnybinį automobilį, kliudė pastarojo automobilio šoninį galinio vaizdo veidrodėlį ir jį užlenkė, o apvažiavus pareigūnų automobilį sustojo priekyje maždaug už 5 metrų nuo pareigūnų automobilio. Liudytoju apklaustas kartu su V.G. automobiliu važiavęs A.S. patvirtino, kad kelias buvo slidus. Tuo tarpu tarnybiniu automobiliu važiavę liudytojai J.Ž., A.G., P.G. nurodė kitokias aplinkybes. Pareigūnai įvykio vietoje dirbo pagal ikiteisminio tyrimo medžiagą, buvo atvykę į nukentėjusiojo P.G. nurodytą vietą, ją apžiūrėjo, nufotografavo. Važiuojant iš minėtos vietos, juos dideliu greičiu prisivijo V. G. vairuojamas automobilis, kuris, prieš tai ilgą laiką važiavęs iš paskos, juos lenkdamas kliudė šoninį galinio vaizdo veidrodėlį ir sustojo priekyje maždaug už 2 m.
Pirmos instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, jog apelianto ir A.S. nurodyta aplinkybė, kad V.G. vairuojamas automobilis kliudė tarnybinio automobilio šoninį galinio vaizdo veidrodėlį dėl slidaus kelio, vertintina kritiškai. Kelių eismo taisyklių 133 p. inter alia nurodyta, kad pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę, meteorologines sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. Nagrinėjamu atveju, kaip jau buvo minėta, liudytojais apklausti tarnybiniu automobiliu važiavę asmenys parodė, kad V.G. važiavo dideliu greičiu, o ir pats V.G. neneigė, jog autombilių kontaktas įvyko dėl slidžios kelio dangos, į ką, vadovaudamasis Kelių eismo taisyklių 133 p. nuosatatomis, jis privalėjo atsižvelgti.
Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad pareigūnai pasišalino iš eismo įvykio vietos. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje tinkamai nurodė, kad Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 12 p. išaiškinta, jog autoavarija – kelyje įvykęs eismo įvykis, kurio metu, dalyvaujant judančiai transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeisti žmonės arba buvo sugadinta, arba apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad įvykus automobilių kontaktams, ko pasekoje buvo užlenktas tarnybinio automobilio šoninis galinio vaizdo veidrodėlis, joks apgadinimas padarytas nebuvo, t.y. dėl automobilių kontakto neatsirado būtina eismo įvykio sąlyga – turto apgadinimas. Taigi, šiuo atveju policijos pareigūnai iš įvykio vietos išvažiavo nepažeisdami jokių reikalavimų, keliamų įvykus eismo įvykiui, kurio metu dalyvaujant judančiai transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeisti žmonės arba buvo sugadinta, arba apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Tokiu būdu apelianto argumentas, kad pareigūnai iš įvykio vietos pasišalino nepagrįstai, yra atmestinas.
Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai neapklausė tarnybinį automobilį vairavusio pareigūno A.K., tačiau pažymėtina, kad administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos bei kitų apklaustų liudytojų parodymų visiškai pakanka priimti teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą nagrinėjamoje byloje. Nors apeliantas teigia, kad jam buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą, kad neva jis 2014 m. vasario 17 d., apie 15.30 val. prie (duomenys neskelbtini) upelio sumušė P.G. ir P.S., tačiau nagrinėjamoje byloje tokių duomenų nėra, jų nepateikė ir pats apeliantas. Pažymėtina, kad nei pirmos instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nekilo abejonių ir dėl liudytojų P.G. ir A.G. parodymų teisingumo ar šių asmenų nešališkumo.
Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad pareigūno J.Ž. ir P.G. bei A.G. parodymai skiriasi, kadangi pareigūnas nurodė, jog eismo įvykio nebuvo, o liudytojai P.G. ir A.G. nurodė, kad eismo įvykis įvyko. Kaip jau buvo minėta, automobilių kontakto metu buvo užlenktas tarnybinio automobilio šoninis galinio vaizdo veidrodėlis, ginčo dėl šios aplinkybės nėra, tačiau nagrinėjamu atveju nebuvo apgadinta nei viena transporto priemonė. Būtent tokią aplinkybę nurodė ir liudytojai P. G. ir A.G. Liudytojas J.Ž. taip pat nurodė, kad eismo įvykis būtų įvykęs tik tuo atveju, jei tarnybinio automobilio vairuotojas nebūtų patraukęs į šoną. Taigi, šių liudytojų parodymai yra nuoseklūs ir iš esmės nesiskiria, o priešingai, patvirtina vieni kitus.
Įvertinus visas aukščiau išdėstytas aplinkybes konstatuotina, kad Švenčionių rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 7 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, todėl ši nutartis paliekama nepakeista.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 str. 1 d. 1 p.,
n u t a r ė :
Palikti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 7 d. nutartį nepakeistą ir V.G. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.
Teisėja Vitalija Norkūnaitė