Civilinė byla Nr. 2A-581/2013

                                          Proceso Nr. 2-56-3-01156-2011-3

                                          Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

                                          36.1; 42.8; 44.2.4.1; 52.3

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. liepos 11 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „KRS“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. sausio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1475-153/2012 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Mitnija“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „KRS“ dėl nuostolių bei netesybų priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Mitnija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu dokumentinio proceso tvarka, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „KRS“ 128 299,36 Lt nuostolių atlyginimo, 7 593,95 Lt netesybų, viso - 135 893,31 Lt, 6 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Nurodė, kad 2007-10-23 ieškovas sudarė Statybos rangos sutartį Nr. 1910/07/S/S-243 su atsakovu UAB „KRS“, pagal kurią subrangovas – atsakovas įsipareigojo atlikti geriamo vandens V1, priešgaisrinio vandentiekio V2 ir priešgaisrinio vandentiekio sistemos VS2 linijų statybos montavimo darbus statybos objekte „Logistikos centras“ Žemaitkiemio kaime, Kauno rajone, kurio užsakovas yra UAB „ MD Logistics“. Sutartyje sulygti darbai buvo atlikti ir priimti, tačiau sutartyje darbams numatytu garantiniu laikotarpiu statybos objekte viename iš atsakovo statytų priešgaisrinių rezervuarų įvyko avarija, t. y. jame krinta vandens lygis ir manoma, kad atsirado nesandarumas gesinimo sistemos vamzdyno požeminėje dalyje. Ieškovas kaip generalinis rangovas kreipėsi į darbus atlikusį atsakovą dėl defektų ištaisymo. Iš pradžių šalys bendradarbiavo, siekdamos pašalinti trūkumus, tačiau vėliau atsakovas atsisakė imtis veiksmų ir juos šalinti, todėl ieškovas savo jėgomis pašalino atsiradusius trūkumus ir dėl to patyrė išlaidų – 128 299,36 Lt: paties ieškovo atliktų darbų sąnaudos (100 856,56 Lt), atlyginimas Lietuvos energetikos institutui už ekspertizę siekiant atlikti bandymus ir nustatyti nesandarumo ir vandens pratekėjimo priežastį (847 Lt), UAB „Fima“ atlikti darbai (2 323,20 Lt), asfalto dangos, išpjautos priešgaisrinio vamzdyno remonto metu, atstatymas – 24 272,60 Lt (118 Lt x 170 kv. m + 21 proc. PVM).

Atsakovas, neįvykdęs savo prievolių pagal sutartį, t. y. įsipareigojimo garantiniu terminu ištaisyti atliktų darbų trūkumus, vadovaujantis Civilinio kodekso 6.663 str., 6.664 str., sutarties 8.2 p., privalo atlyginti visas ieškovo patirtas išlaidas, susijusias su defektų šalinimu, taip pat sumokėti 0,05 proc. dydžio delspinigius nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną (146 d.) iki kreipimosi į teismą dienos 7 593,95 Lt sumai.

Kauno apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 6 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino, priteisė ieškovui iš atsakovo128 299,36 Lt nuostolių atlyginimo, 7 593,95 Lt delspinigių, 6 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Teismas padarė išvadą, kad atsakovas neįvykdė prievolės, numatytos tarp šalių sudarytos subrangos sutarties 8.2 p., neatlygino ieškovui patirtų nuostolių šalinant defektą, atsiradusį dėl netinkamo atsakovo darbų ginčo objekte atlikimo. Nenustatęs, kad objekte atsakovo įrengto priešgaisrinio rezervuaro vamzdžio avarija įvyko dėl netinkamo įrengimų eksploatavimo, ieškinį tenkino.

Atsakovas UAB „KRS“ pateikė prieštaravimus dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 6 d. preliminaraus sprendimo, prašydamas preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovas pats pateikė movą, todėl yra atsakingas už jos kokybę, vamzdžių nesandarumas galėjo atsirasti ir dėl netinkamos eksploatacijos, atsakovo atliktus darbus ieškovas priėmė  ir dėl jų kokybės pretenzijų neturėjo, ieškovas nesilaikė sutartyje nustatytos ginčo sprendimo tvarkos, nesitarė su atsakovu dėl eksperto kvietimo, movą išėmė ir pristatė ekspertui savarankiškai, todėl ekspertas negalėjo įvertinti movos sumontavimo darbų tinkamumo, sutartyje buvo nurodytas ekspertas, VšĮ „Statybos ir projektavimo sisteminimo centras“, į kurį turėjo būti kreipiamasi. Atsakovo nuomone, ieškovo reikalaujami priteisti nuostolių dydžiai yra neįrodyti.

Ieškovas UAB „Mitnija“ atsiliepimu į prieštaravimus prašė nekeisti preliminaraus sprendimo. Nurodė, kad movos nesandarumą lėmė atsakovės nekokybiškai atlikti suvirinimo darbai, atsakovė nepateikė įrodymų, kad defektai galėjo atsirasti dėl netinkamos eksploatacijos, darbų priėmimas neatleidžia atsakovės nuo pareigos atsakyti už defektus ir iš karto po darbų atlikimo, ekspertizės išvados nėra nuginčytos, atsakovo teiginiai, kad nuostolių dydžiai apskaičiuoti  neteisingai, nepagrįsti.

Trečiasis asmuo AB „Lietuvos draudimas“ pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad palaiko prieštaravimo argumentus, prašo galutiniu sprendimu panaikinti preliminarų teismo sprendimą ir ieškinį atmesti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apygardos teismas 2012 m. sausio 4 d. galutiniu sprendimu pakeitė 2011 m. rugsėjo 6 d. preliminarų sprendimą, ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovui iš atsakovo 120 469,92 Lt nuostolių (žalos) atlyginimo, 7 022,40 Lt delspinigius, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (120 469,92 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011-09-06) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Teismas padarė išvadą, kad atsakovui kaip subrangovui, nepašalinus pagal tarp šalių sudarytą Subrangos sutartį atliktų geriamo vandens, priešgaisrinio vandentiekio sistemos montavimo darbų defektų atsiradusių dėl atsakovo netinkamo konstrukcijos (movos) montavimo (suvirinimo), jų garantiniu terminu, kuris pagal sutartį yra 10 metų, bei neįrodžius, kad ginčo objekto įrengimui ieškovas panaudojo netinkamos kokybės statybines medžiagas (movas), ar įrengimai buvo netinkamai eksploatuojami, veikiami mechaniškai, chemiškai, taip pat, nenuginčijus aplinkybės, jog suvirinimo darbus atliko atsakovas, jam atsirado pareiga atlyginti ieškovo patirtus nuostolius dėl šių darbų trūkumų šalinimo savo lėšomis (Civilinio kodekso 6.256 straipsnio 4 dalis, 6.681 straipsnis, 6.697 straipsnio 3 dalis, sutarties 8.2 p.).

Sprendime teismas į bylą pateiktą bandymų laboratorijos išvadą vertino kaip tinkamą įrodymą nurodydamas, kad jis atitinka rašytiniam įrodymui keliamus reikalavimus, be to, šalys susitarė, kad jos turi teisę, tačiau neprivalo kreiptis į Statybos ir projektavimo sistemos centrą dėl eksperto paskyrimo (8.3 punktas). Taip pat pažymėjo, kad atsakovas šios išvados nenuginčijo kitais rašytiniais įrodymais. Dėl to, kad pats atsakovas elgėsi pasyviai, nesiėmė jokių aktyvių veiksmų statybos defektams ištirti, nors turėjo galimybę per protingą terminą kreiptis į ieškovą dėl ginčo įrengimų perdavimo tyrimui kitai ekspertinei įstaigai ar įrengimų išsaugojimo, tai negali būti aplinkybė, sąlygojanti atsakomybės taikymą ieškovui dėl nenaudingų pasekmių atsiradimo.

Teismas priteisė prašomo dydžio nuostolius 120 469,92 Lt sumai (dalies 7 829,44 Lt ieškovas atsisakė) nustatęs, kad ieškovo lokalinėje sąmatoje nurodytos kainos yra realios, priešingai nei nurodytos atsakovo pateiktoje sąmatoje, kurioje darbų kainos yra rekomendacinės, be to, kad sąmatoje nurodyti darbai yra tiesiogiai susiję su statybos defektų pašalinimu, taip pat sutampa su atsakovo pateiktais nurodytais darbų aprašymais. Ieškovo prašomos priteisti išlaidos konstrukcijų pjovimui, žemės kasimo darbams, šių darbų atlikimui darbininkų ir specialios technikos panaudojimas, yra reikalingos ir protingos, todėl pagrįstos. Taip pat iš atsakovo teismas priteisė visas ieškovo patirtas išlaidas dėl įrodymų rinkimo (išlaidos už laboratorijos darbą), išlaidas, susijusias su ginčo konstrukcijų išbandymais, nes jos yra protingo dydžio, reikalingos, susijusios su ginčo dalyku (CPK 180, 185 str.).

Dėl netinkamai apskaičiuoto PVM mokesčio teismas nurodė, jog ieškovas teikė paslaugas (atliko statybos darbus už atsakovą), todėl jis negali įtraukti apskaičiuoto PVM nuo parduotų paslaugų kainos į PVM ataskaitą, nes to nenumato PVMĮ 7 str. 4 p., 3 str., dėl to ieškovas negali susigrąžinti sumokėto PVM nuo parduotų paslaugų kainos ir tuo pagrindu sumažinti priteistinos iš atsakovo paslaugų kainos.

Vadovaudamasis Subrangos sutarties 7.3, 8.2 punktais, teismas priteisė 7 022,40 Lt delspinigių (96 197,32 Lt x 0,05 % x 146 d.), atsižvelgęs į tai, kad ieškovas iš dalies atsisakė savo reikalavimų (7829,44 Lt).

Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį ir 6.210 straipsnį ieškovui iš atsakovo priteisė 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „KRS“ prašo Kauno apygardos teismo 2012 m. sausio 4 d. sprendimo dalį, kurioje ieškinys tenkintas, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, o nesant galimybės priimti naują sprendimą – sprendimo dalį, kurioje ieškinys tenkintas, panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai taikė procesinės teisės normas ir dėl to buvo neteisingai išspręsta byla (CPK 29 straipsnio 1 dalis), taip pat pažeidė materialinės teisės normas, netinkamai jas pritaikydamas ir išaiškindamas (CPK 330 straipsnis).

Dėl procesinės teisės normų pažeidimo

Teismas pažeidė ir netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimą ir vertinimą, nesivadovavo didesnės tikimybės teorija. Nors atsakovas negalėjo pateikti įrodymų, be jokių abejonių patvirtinančių, jog vamzdžių nesandarumo atsiradimo priežastį lėmė netinkama jų eksploatacija, tačiau esant jo nurodytoms aplinkybėms, kad atsakovas įrengtus vandens tinklus sėkmingai naudojo ilgiau nei dvejus metus, avarijai įvykus po kitų statybos darbų virš įrengto vamzdyno atlikimo tiesiai virš avarijos vietos, kitus darbus virš įrengto vamzdyno atliekant nesilaikius protingų apsauginių atstumų, esant technologinei galimybei, kad virš įrengto vamzdyno atliekant kitus darbus, vamzdžių sandarumas gali būti pažeistas, matematinei tikimybei, kad vamzdžio sandarumo gedimas būtent toje vietoje atsirado atsitiktinai esant vos 0,9 proc., todėl teismas galėjo padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad vamzdžio nesandarumas, sukėlęs avariją, buvo nulemtas būtent netinkamos eksploatacijos, t. y. jį pažeidus virš atsakovo įrengto vamzdyno atliekant elektros linijos tiesimo darbus nei dėl atsakovo neva netinkamai atliktų darbų.

Sprendime padaryta netiksli ir nelogiška išvada, kad byloje yra įrodyta, kad statybos darbų defektai atsirado dėl atsakovo netinkamai atliktų priešgaisrinio vandens vamzdyno sujungimo konstrukcijų darbų, kadangi Lietuvos energetikos instituto medžiagų tyrimų ir bandymų laboratorija patvirtino tik šio defekto faktą, bet nesandarumo priežasčių nenustatinėjo.

Teismas netinkamai įvertino ieškovo pateiktus dokumentus, kuriais grindžiamas prašomos priteisti žalos dydis. Ieškovo pateikta lokalinė sąmata ginčytina, kadangi ieškovas joje galėjo nurodyti bet kokius duomenis ir jie nėra pagrįsti kitais įrodymais. Be to, lokalinė sąmata sudaryta naudojant rekomendacinio pobūdžio skaičiavimo sistemą „Sistela“.

Priimdamas sprendimą, kuriuo ieškinys buvo patenkintas iš dalies, teismas nepaskirstė atsakovo turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti, nors tokį prašymą ir išlaidų dydį pagrindžiančius dokumentus pateikė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

Dėl materialinės teisės normų pažeidimo

Anot apelianto, teismas pažeidė sutarčių aiškinimą reglamentuojančias teisės normas (CK 6.193 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas nepagrįstai sutarties 8.3 punkte numatytą ginčo sprendimo tvarką aiškino kaip nustatančią ne pareigą, bet teisę kreiptis į nurodytą įstaigą dėl eksperto paskyrimo, t. y. į VšĮ „Statybos ir projektavimo sisteminimo centras“, nes jeigu šalims nebūtų svarbu, į kokią įstaigą kreiptis, jos šios sąlygos neįtrauktų į sutartį. Be to, šis ieškovo padarytas sutarties pažeidimas nėra vien formalus ir turi esmines pasekmes ginčui, nes ieškovas su atsakovu nederino užduoties ar klausimų, pateiktinų ekspertui, ieškovo vienašališkai paskirtas ekspertas nenustatė ginčui esminių aplinkybių, t. y. ginčo atsiradimo priežasčių, be to, po šios ekspertizės atlikimo neišliko tyrimo objektas. Dėl nurodyto teismas nepagrįstai netaikė CK 6.59 straipsnio, CK 6.64 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 6.206 straipsnio, reglamentuojančių atvejus, kai kreditorius pažeidžia prievolę ir dėl to skolininkas negali būti laikomas ją pažeidusiu.

Taip pat teismas netinkamai aiškino ir pritaikė PVM įstatymo normas, priteisdamas iš atsakovo ieškovo naudai nuostolius kartu su PVM.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas UAB „Mitnija“ prašo Kauno apygardos teismo 2012 m. sausio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą, atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai išanalizavus bylą ir įvertinus įrodymus.

Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovas neįrodė aplinkybių, šalinančių jo atsakomybę dėl atsiradusių defektų.

Atsakovas, nesutikdamas su atliktu žalos paskaičiavimu, pats į bylą pateikė savo sudarytą lokalinę sąmatą, kurioje nurodyti darbai ir jų kiekiai sutampa su ieškovo nurodytais kiekiais.

Nurodo, kad priešingai nei teigia apeliantas, rašytiniai įrodymai patvirtina, jog šalys suderino klausimą dėl defekto tyrimo įstaigos parinkimo, todėl nėra pagrindo su juo sutikti, kad buvo pažeistas lygiateisiškumo principas.

Nesutinka su apeliantu, kad teismas neteisingai aiškino šalių pasirašytos sutarties nuostatas dėl eksperto skyrimo. Pažymi, kad sutartyje nurodyta įstaiga yra ne laboratorija, o įstaiga, teikianti projektavimo ir architektūrinių sprendimų konsultacijas, atliekanti atitinkamus skaičiavimus, todėl nebūtų galėjusi bandymais nustatyti vamzdžių sujungimo patvarumo.

Dėl atsakovo pasyvumo ir nebendradarbiavimo atsiradusios neigiamos pasekmės turi tekti atsakovui, nes atsakovas turėjo visas galimybes imtis aktyvių veiksmų, siekiant nustatyti statybos darbų defektų atsiradimo priežastį.

Atsakovas neteisingai nurodo, kad ieškovui neturėjo būti priteistas sumokėtas pridėtinės vertės mokestis, paskaičiuotas nuo atliktų darbų kainos bei pridėtinės vertės mokestis, sumokėtas ekspertizę atlikusiai įstaigai, UAB „Fima“, UAB „Kelių remonto grupė“ už atliktus darbus, susijusius su trūkumų šalinimu, kadangi atlyginimas už darbus, kuriuos ieškovas atliko už atsakovą, yra PVM objektas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

Apeliantas pateikė prašymą nagrinėti apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka.

Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad tokių aplinkybių ar kitų svarių argumentų nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nenurodė ir prašymą pareiškęs atsakovas, nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu argumentus jis išsamiai išdėstė paduotame apeliaciniame skunde, todėl prašymas netenkintinas (CPK 322 straipsnis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp ieškovo (generalinio rangovo) UAB „Mitnija“ ir atsakovo (subrangovo) UAB „KRS“ 2007-10-23 buvo sudaryta Statybos subrangos sutartis Nr. 1910/07/S/S-243, pagal kurią šalys susitarė, kad subrangovas įsipareigoja sutartyje numatytomis sąlygomis ir terminais savo jėgomis ir priemonėmis atlikti geriamo vandens V1, priešgaisrinio vandentiekio V2 ir priešgaisrinio vandentiekio sistemos VS2 linijų statybos montavimo darbus statybos objekte „Logistikos centras“, Žemaitkiemio k., Domeikavos sen., Kauno r. (toliau vadinama objektu) (t. 1,  b. l. 10-20). Ieškovas sutartyje nustatytu 10 metų garantiniu terminu paslėptiems darbams, paslėptiems statinio elementams (konstrukcijoms, laidams, vamzdynams ir pan.) (8.1.2 p.), t. y. 2010-10-22, informavo atsakovą apie tai, kad objekte buvo pastebėti statybos darbų defektai, t. y. priešgaisriniame rezervuare palaipsniui krinta vandens lygis (galimas nesandarumas gesinimo sistemos vamzdyno požeminėje dalyje) (t. 1, b. l. 22). 2010-11-08 vykusiame pasitarime dėl garantinių defektų šalinimo MD logistics terminale buvo svarstoma klausimas dėl 2010-10-20 užfiksuoto garantinio defekto šalinimo (gesinimo sistemos vamzdyno požeminėje dalyje atsiradusio nesandarumo) ir nutarta, kad UAB „Mitnija“ įsipareigojo nuo     2010-11-11 pakartotinai atlikti gesinimo sistemos vamzdyno bandymą, atliekant hidrauliniu spaudiminiu būdu (t. 1, b. l. 25). 2010-12-22 atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktu ieškovas perdavė UAB „Baltic RED Management“ suremontuotą magistralinį priešgaisrinį vandens vamzdyną, t. y. nesandarią vamzdžių sujungimo movą pakeisdamas nauja (t. 1, b. l. 24). Lietuvos energetikos institutas 2011-01-10 bandymų protokole Nr. 02/11 užfiksavo tokius bandymo rezultatus: sujungimas nesandarus, vanduo pradeda sunktis tuoj pat užpildžius sistemą, nenusistovėjus nei 0,05 baro slėgiui. Vamzdžių jungtis slėgio bandymo neatlaikė (t. 1, b. l. 27). Ieškovas sudarė lokalinę sąmatą 100 856,56 Lt sumai, įskaitant 21 proc. PVM (17 504,03 Lt) (t. 1, b. l. 36), o 2011-02-21 išrašė PVM sąskaitą – faktūrą MT Nr. 000038 UAB „KRS“ 85 972,53 Lt sumai, pridedant 21 proc. PVM (18 054,23 Lt), viso 104 026,76 Lt sumai už garantinio remonto sąnaudas objekte (t. 1, b. l. 35). Ieškovas minėtą sumą, taip pat išlaidas už atliktą bandymą – 847 Lt (t. 1, b. l. 37), išlaidas už „Fima“ atliktus darbus (t. 1, b. l. 38, 45), asfalto dangos atstatymo išlaidas 24 272,60 Lt sumai (t. 1, b. l. 44) prašė priteisti iš atsakovo.

Dėl statybos rangos darbų defektų nustatymo ir civilinės atsakomybės taikymo bei nuostolių dydžio

Byloje kilo ginčas dėl įrodymų vertinimo nustatant, dėl kokios priežasties atsirado statybos rangos darbų defektas per garantinį terminą.

Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje neįrodyta, jog ginčo objektui įrengti ieškovas panaudojo netinkamos kokybės statybines medžiagas (movas), taip pat, kad įrengimai buvo netinkamai eksploatuojami, veikiami mechaniškai, chemiškai, nurodo, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, nesivadovavo tikimybių pusiausvyros principu, galiojančiu civiliniame procese.

Sutarties 8.2 punkte numatyta, kad subrangovas atsakingas už visų defektų taisymą, išskyrus tuos, kuriuos sukėlė netinkama eksploatacija, taip pat dėl defektų atsiradimo patirtų nuostolių atlyginimą. Nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentu, kad teismas galėjo padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad vamzdžio nesandarumas, sukėlęs avariją, buvo nulemtas netinkamos eksploatacijos nei dėl atsakovo neva netinkamai atliktų darbų. Pažymėtina, kad civilinis procesas vyksta vadovaujantis rungimosi principu (CPK 12 straipsnis), reiškiančiu, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Ieškovas, reikalaudamas atlyginti jo patirtas išlaidas dėl atsakovo atliktų darbų defektų šalinimo, pateikė į bylą įrodymus, patvirtinančius, kad atsakovas atliko vamzdyno, kuriame įvyko avarija, montavimo darbus, taip pat šių darbų defekto (vamzdžio movos nesandarumo) faktą [defekto atsiradimo priežasčių ieškovas neprivalo įrodinėti (pvz. 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Panevėžio statybos trestas“ v. UAB AK „Aviabaltika“, bylos Nr. 3K-3-652/2004; 2005 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. M. v. UAB „Mindija“, bylos Nr. 3K-3-371/2005, 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje AB If P&C Insurance AS v. UAB ,,Įrengimas“, bylos Nr. 3K-3-516/2009)], pagrindė defekto šalinimo išlaidas lokaline sąmata, išrašyta PVM sąskaita – faktūra, kitais dokumentais.

Tuo tarpu atsakovas, neigdamas pareigą atlyginti šiuos ieškovo patirtus nuostolius, kurių reikalaujama CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punkto, sutarties 8.2 punkto pagrindu, nurodo, kad teismas neįvertino reikšmingų nagrinėjamam ginčui aplinkybių, susijusių su tuo, kad įrengti vandens tinklai buvo sėkmingai naudojami ilgiau nei dvejus metus, avarija įvyko po kitų statybos darbų (elektros linijos tiesimo) virš įrengto vamzdyno atlikimo tiesiai virš avarijos vietos, kiti statybos darbai atlikti nesilaikant protingų apsauginių atstumų ir dėl to yra technologinė galimybė pažeisti įrengtą vamzdyną. Tokie apelianto argumentai, nepagrįsti juos patvirtinančiais rašytiniais įrodymais, išskyrus paties apelianto paaiškinimus bei nuotraukas, negali būti pakankami, kad paneigtų ieškinio reikalavimų pagrįstumą ir leistų konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl atsakovo atsakomybės už atsiradusius montavimo darbų defektus yra neteisingos.

Taigi aukščiau nurodyti ieškovo į bylą pateikti įrodymai, nesant pakankamų atsakovo pateiktų įrodymų, paneigiančių juos, pagrįstai leido teismui padaryti labiau tikėtiną išvadą, jog atsakovas yra atsakingas dėl atsiradusio defekto ir privalo atlyginti ieškovo patirtus nuostolius, jam šalinant atliktų darbų defektą savo jėgomis. Tokia teismo išvada padaryta tinkamai taikant įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas (CPK 185 straipsnis).

Apeliantas nesutinka su prašomu priteisti nuostolių dydžiu. Teigdamas, kad ieškovo pateiktoje lokalinėje sąmatoje nurodytos darbų trūkumų šalinimo išlaidos yra nepagrįstos, apeliantas į bylą pateikė lokalinę sąmatą, sudarytą 2010 m. kovo mėn. kainomis (t. 1, b. l. 110-112), kurioje nurodė tuos pačius darbų kiekius kaip ir ieškovo pateiktoje sąmatoje, tik nurodė kitas kainas. Darytina išvada, kad atsakovui jo pateiktoje lokalinėje sąmatoje nurodžius analogiškus darbus bei jų kiekius, tačiau vadovaujantis rekomendacinėmis 2010 m. kovo mėn. kainomis, nors avarija objekte įvyko 2010 m. spalio mėn., o remonto darbai perduoti 2010 m. gruodžio mėn., pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo vadovautis atsakovo pateikta lokaline sąmata. Apeliantas nurodo, kad ieškovas turėjo pateikti įrodymus, pagrindžiančius nuostolių dalį, skirtą ieškovo darbuotojų darbo užmokesčiui už sąmatoje nurodytus darbus sumokėti, taip pat išlaidas dėl įrengimų ir mechanizmų panaudojimo. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, kad ieškovo prašomos priteisti išlaidos pripažintinos kaip reikalingos ir protingos, tuo tarpu apeliantas, ginčydamas šių išlaidų pagrįstumą, nepateikė įrodymų, kad jos yra nebūtinos ar neproporcingos. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovas neatliko jokių veiksmų, galinčių sumažinti statybos defekto šalinimo išlaidas, nors jis yra šios srities specialistas, taip pat nenurodė konkrečios įmonės, galinčios atlikti ieškovo nurodytus darbus mažesnėmis sąnaudomis.

Nesutiktina su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas padarė aiškią teisės taikymo klaidą, priteisdamas ieškovui nuostolius, paskaičiuotus kartu su pridėtinės vertės mokesčiu. Pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau tekste PVMĮ) nuostatas atlyginimas už darbus, kurio reikalaujama šiuo ieškiniu, yra laikomas paslaugų teikimu, taigi tai yra PVM objektas (PVMĮ 7 straipsnio 4 punktas, 3 straipsnis), tačiau paslaugų teikėjas negali įtraukti paskaičiuoto PVM nuo parduotų, bet ne įsigytų, kaip yra numatyta PVMĮ 58 straipsnio 1 dalyje, paslaugų kainos į PVM atskaitą, todėl darytina išvada, kad teismas pagrįstai paskaičiavo nuostolių dydį kartu su PVM.

Dėl sutarties sąlygų aiškinimo

Sutarties 8.3 punkte šalys susitarė, kad tuo atveju, jeigu subrangovas nesutiks su generalinio rangovo įvardintais statybos darbų kokybės trūkumais (darbo metu ar garantiniu terminu), ekspertas kviečiamas šalių susitarimu. Jei šalys per 3 dienas nuo vienos iš šalies rašytinio pareikalavimo dėl eksperto paskyrimo išsiuntimo dienos nesutaria, tai bet kuri šalis turi teisę kreiptis į VšĮ „Statybos ir projektavimo sisteminimo centras“ dėl eksperto paskyrimo. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino šioje sutarties sąlygoje išdėstytus tikruosius šalių ketinimus, nurodydamas, kad šalys turėjo ne pareigą, bet teisę pasirinkti sutartyje nurodytą įstaigą, tokiu būdu pažeidė CK 6.193 straipsnio nuostatas.

Sutiktina su apeliantu, kad minėta sutarties sąlyga skirta nustatyti šalių ginčo sprendimo tvarkai, tačiau apelianto dėstomi argumentai dėl šalių pareigos kreiptis į sutartyje nurodytą įstaigą yra nepagrįsti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad į minėtą įstaigą šalys tarėsi kreiptis tuo atveju, jeigu nebūtų susitarusios dėl eksperto paskyrimo per tam tikrą terminą. Į bylą pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad ieškovas, sužinojęs apie objekte įvykusią avariją, 2010-10-22 raštu informavo atsakovą apie pastebėtus statybos darbų defektus (t. 1, b. l. 22). Atsakovas savo 2011-03-07 atsakyme, skirtame ieškovui (t. 1, b. l. 33), nurodė, kad po rašto gavimo ne kartą buvo bendraujama su ieškovo atstovais dėl defektų atsiradimo priežasčių ir galiausiai buvo priimtas sprendimas kviesti ekspertus įvertinti galimas defektų atsiradimo priežastis. Nenustatyta, kad ieškovo kreipimasis į Lietuvos energetikos instituto Medžiagų tyrimų ir bandymų laboratoriją dėl defektų tyrimo neatitiktų atsakovo valios, kadangi savo atsakyme ieškovui atsakovas nenurodė jokių pastabų dėl pasirinktos įstaigos, išskyrus tai, kad jis nesutiko su šios įstaigos padarytomis išvadomis, o prieštaravimus dėl kreipimosi į nurodytą laboratoriją, bet ne į sutartyje nurodytą įstaigą, pareiškė tik teisme. Taip pat nenustatyta, kad atsakovas per protingą terminą nuo sužinojimo apie atsiradusį atliktų montavimo darbų defektą būtų ėmęsis kokių nors veiksmų, siekiant ištirti minėtus darbų defektus. Taigi paties atsakovo nepakankamas bendradarbiavimas su ieškovu sąlygojo tai, kad jis turi prisiimti dėl tokio neveikimo kilusias neigiamas pasekmes (CK 6.200 straipsnio 4 dalis, 6.206 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Apeliantas nurodo, kad teismas, patenkinęs ieškinį iš dalies, nepaskirstė bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti, nors tokį prašymą jis pateikė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Su tokiu argumentu sutiktina, todėl teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų yra keistina. Atsakovas į bylą pateikė 2011-10-28 PVM sąskaitą – faktūrą 12 100 Lt sumai, išrašytą už prieštaravimų dėl preliminaraus sprendimo parengimą, įrodymų rinkimą, atstovavimą civilinėje byloje pirmosios instancijos teisme (t. 1, b. l. 150) bei šios sumos apmokėjimo faktą patvirtinantį banko išrašą (t. 1, b. l. 151). Priėmus galutinį sprendimą, kuriuo ieškinys tenkintas iš dalies, atmesti reikalavimai sudaro 11 proc. (15 423,39 Lt / 135 893,31 Lt), todėl vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, yra pagrindas priteisti atsakovui jo turėtas išlaidas proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai, t. y. ne daugiau kaip 1 331 Lt nuo patirtų išlaidų. Kadangi atsakovas patyrė išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, sprendžiant klausimą dėl šių išlaidų dydžio pagrįstumo, būtina vadovautis ne tik CPK 98 straipsnio 2 dalimi, bet ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo. Atsižvelgdama į byloje rengtus prieštaravimus, už kuriuos rekomenduotinas maksimalus dydis numatytas 8.5 punkte yra 800 Lt (kurio koeficientas 1 daugintinas iš paslaugų suteikimo metu galiojusios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos minimalios 800 Lt mėnesinės algos), į tai, kad atsakovo atstovas dalyvavo teismo posėdyje, trukusiame beveik tris valandas, už ką numatytas maksimalus dydis pagal 8.18 punktą yra 360 Lt (koeficientas 0,15 x 800 Lt x 3 val.), teisėjų kolegija, įvertindama vidutinį bylos sudėtingumą,  keičia teismo sprendimo dalį, priteisdama atsakovui iš ieškovo 1 000 Lt.

Esant išdėstytiems argumentams, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentais yra pagrindas pakeisti teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą nenustačius absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 dalyje, kitų materialinės ir procesinės teisės normų pažeidimo (CPK 329, 330 straipsniai) (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Tenkinus iš dalies apeliacinį skundą tik dėl procesinio reikalavimo, t. y. dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, o teismo sprendimą, kuriuo išspręsti materialiniai reikalavimai, palikus nepakeistą, apelianto turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (Civilinio proceso kodekso 93 str. 1 d., 3 d.).

              Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2012 m. sausio 4 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pakeisti, priteisiant iš UAB „Mitnija“, juridinio asmens kodas 134511472, UAB „KRS“, juridinio asmens kodas 133630961, 1 000 Lt (vieną tūkstantį litų) bylinėjimosi išlaidų.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.