Pirmosios instancijos teismo teisėjas                                   Civilinė byla Nr. 2S-66-544/2016

Vaidas Vasiliauskas                                             Teisminio proceso Nr. 2-11-3-01299-2014-5                                                                                    

                                  Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.18.4; 3.1.17; 3.3.2.4;

(S)

PANEVĖŽIO  APYGARDOS  TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. sausio 20 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo J. V. atskirąjį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 2 d. nutarties, kuria, patvirtinus 2015 m. spalio 1 d. taikos sutarties, sudarytos tarp ieškovo J. V. ir atsakovų V. K. bei V. P., sąlygas, nutarta procesiniam sprendimui įsiteisėjus panaikinti 2014 m. gruodžio 4 d. nutartimi A. P. nuosavybės teise priklausančiam butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini) pr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), taikytą laikinąją apsaugos priemonę – nekilnojamojo turo areštą,

n u s t a t ė:

2014 m. spalio 29 d. Visagino miesto apylinkės teisme buvo gautas ieškovo J. V. ieškinys, kuriuo buvo prašoma iš atsakovų V. K. ir V. P. solidariai priteisti 8688,60 Eur (30000 Lt) skolą, 6212,94 Eur (21452,05 Lt) delspinigius ir 447,90 Eur (1546,50 Lt) bylinėjimosi išlaidas. Pateiktu ieškiniu J. V. taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo butui, esančiam (duomenys neskelbtini) pr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, 2014 m. gruodžio 4 d. priėmė nutartį, kuria ieškovo prašymą tenkino ir taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) pr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

2015 m. sausio 22 d. Visagino miesto apylinkės teisme pagal ieškovo pareikštą ieškinį buvo priimtas sprendimas už akių, kuriuo ieškovo J. V. ieškinys tenkintas iš dalies ir solidariai iš atsakovų V. K. ir V. P. ieškovo J. V. naudai priteista 8688,60 Eur skolos, 1598,70 Eur delspinigių, 5 procentų metinės palūkanos nuo priteistos 10287,30 Eur (35520 Lt) sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2014 m. spalio 29 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kita ieškinio dalis buvo atmesta, o taip pat buvo paskirstytos bylinėjimosi išlaidos. Tačiau 2015 m. vasario 10 d. Visagino miesto apylinkės teisme buvo gautas atsakovo V. K. pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, o 2015 m. kovo 12 d. – ieškovo J. V. atsiliepimas, kuriuo buvo reikalaujama panaikinti priimtą sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Atsižvelgiant į tai, Visagino miesto apylinkės teisme 2015 m. kovo 20 d. buvo priimta nutartis dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 22 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. 2-78-844/2015 panaikinimo ir šios bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo. 2015 m. balandžio 2 d. buvo gautas patikslintas ieškovo J. V. ieškinys atsakovams V. K. ir V. P. dėl skolos priteisimo, o 2015 m. spalio 1 d. - ieškovo J. V. bei atsakovų V. K. ir V. P. pasirašytas prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo.

Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartimi buvo patvirtinta šalių sudaryta 2015 m. spalio 1 d. taikos sutartis, kurioje, be kitų klausimų, buvo nutarta, jog nutarčiai įsiteisėjus yra panaikinama 2014 m. gruodžio 4 d. nutartimi taikyta laikinoji apsaugos priemonė – A. P. nuosavybės teise priklausančio minėto buto areštas.

Atskiruoju skundu ieškovas J. V. prašo panaikinti Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 2 d. nutarties dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo panaikinimo, nes tokio prašymo proceso šalys teismui pareiškusios nebuvo, todėl teismas nepagrįstai savo iniciatyva priėmė sprendimą panaikinti A. P. priklausančio buto areštą, kuris buvo taikytas prievolės įvykdymo užtikrinimui.

Atskirasis skundas atmetamas, o  Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 2 d. nutarties dalis dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo paliekama nepakeista (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 337 str. 1 d. 1 p.).

Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas atskirojo skundo ribų, kurias sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320, 338 str.). Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatyta.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovas J. V. dar 2014 m. spalio 29 d. buvo kreipęsis į Visagino miesto apylinkės teismą dėl 8688,60 Eur (30000 Lt) skolos, 6212,94 Eur (21452,05 Lt) delspinigių ir 447,90 Eur (1546,50 Lt) bylinėjimosi išlaidų iš atsakovų V. K. ir V. P. priteisimo. Pateikdamas šį ieškinį J. V. taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones butui, esančiam (duomenys neskelbtini) pr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (1 b. l.). Pirmosios instancijos teismas 2014 m. gruodžio 4 d. priėmė nutartį, kuria ieškovo prašymą tenkino ir taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) pr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (18 – 19 b. l.). 2015 m. sausio 22 d. šioje civilinėje byloje buvo priimtas sprendimas už akių, kuris, gavus atsakovo V. K. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, buvo panaikintas ir civilinės bylos nagrinėjimas atnaujintas (26 – 28, 44 – 45 b. l.). Po to, 2015 m. balandžio 2 d. Visagino miesto apylinkės teisme buvo gautas patikslintas ieškovo ieškinys minėtiems atsakovams, o 2015 m. spalio 1 d. – šalių pasirašytas prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (49, 86 b. l.). Taikos sutartyje buvo nurodoma, jog šalims yra žinomos taikos sutarties sudarymo pasekmės, numatytos CPK 294 straipsnyje. Visagino miesto apylinkės teismas 2015 m. spalio 2 d. nutartimi patvirtino 2015 m. spalio 1 d. taikos sutartį, sudarytą tarp ieškovo J. V. ir atsakovų V. K. ir V. P., ir civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukė. Šia pirmosios instancijos teismo nutartimi kartu buvo nutarta, jog nutarčiai įsiteisėjus yra panaikinama Visagino miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nutartimi taikyta laikinoji apsaugos priemonė – A. P. nuosavybės teise priklausančio buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) pr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), areštas. Atskiruoju skundu ieškovas J. V. nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria nutarta panaikinti 2014 m. gruodžio 4 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir reikalauja šią skundžiamos nutarties dalį panaikinti. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, su tokiu apelianto reikalavimu šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo sutikti.

CPK 144 str. 1 d. numatyta, jog teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės yra taikomos siekiant užtikrinti ieškinio reikalavimų įvykdymą iki bus įvykdytas galimai palankus galutinis teismo procesinis sprendimas. Be to, CPK 150 str. 3 d. numatyta, jog tuo atveju, jeigu ieškinys patenkinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo, išskyrus šio Kodekso 147 straipsnio 6 dalyje numatytą atvejį. Taigi laikinosios apsaugos priemonės, kaip papildomas garantas, yra taikomos iki teismo sprendimo įvykdymo siekiant užtikrinti šalies, kurios naudai priimtas sprendimas, interesus. Civilinio proceso įstatyme nėra įtvirtina, kad, bylos šalims sudarius taikos sutartį, laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos ar kad jos galioja iki teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, įsiteisėjimo.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemones panaikino nepagrįstai. Pažymėtina, jog paprastai laikinosios apsaugos priemonės taikomos atsakovui. Tai susiję su tuo, kad materialiniai teisiniai reikalavimai yra pareiškiami atsakovui ir jam tenka pareiga vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą. Nors kai kuriomis laikinosios apsaugos priemonėmis nustatyti draudimai ar įpareigojimai būna adresuoti ir kitiems asmenims, (įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo (CPK 145 str. 1 d. 1 p.), draudimas kitiems asmenims perduoti atsakovui turtą arba vykdyti kitas prievoles (CPK 145 str. 1 d. 7 p.), tačiau dėl tokių suvaržymų neigiamų padarinių patiria atsakovas. Negana to, laikinosiomis apsaugos priemonėmis, išskyrus nedideles ir itin specifines išimtis (pvz. viešųjų pirkimų srityje), negalima tiesiogiai varžyti asmenų, kurie visiškai nėra susiję su nagrinėjama byla, teisių, nes teismo sprendimu negalima nuspręsti dėl tokių asmenų teisių ir pareigų (CPK 266 str.), taigi, nėra ir pagrindo teigti, kad dėl tų asmenų gali būti priimtas teismo sprendimas, kurio įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

Nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta pirmiau, ieškovas J. V. į pirmosios instancijos teismą buvo kreipęsis dėl skolos ir delspinigių priteisimo iš atsakovų V. K. bei V. P. priteisimo. Su šiais atsakovais ieškovas ir sudarė taikos sutartį, kuri yra patvirtinta skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi. Taikos sutartimi šalys susitarė, kad atsakovai V. K. ir V. P., pripažindami ieškinį, vykdydami minėtos savitarpio paskolos sąlygas, solidariai į ieškovo J. V. nurodytą banko sąskaitą iki 2022 m. birželio 5 d. turi perves 13200 Eur skolą, delspinigius, palūkanas bei 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas. Jokių kitų skolininkų ir atsakovų nei J. V. pateiktame ieškinyje, nei šalių sudarytoje sutartyje nėra nurodyta ir jokių pareigų kitiems asmenims, tame tarpe – ir buto savininkei A. P., nenustatyta. A. P., kurios būstui Visagino miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nutartimi buvo taikytas areštas, nėra šios civilinės bylos šalis ir atsakovė. Byloje nebuvo pripažinta, kad ji kokiu nors pagrindu turi grąžinti skolą ieškovui. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nuspręsti, kad 2014 m. gruodžio 4 d. teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – A. P. nuosavybės teise priklausančio buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) pr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), areštas, turėtų būti taikomos iki tarp minėtų bylos šalių sudarytos taikos sutarties visiško įvykdymo.

Tokiu būdu virš išdėstyti argumentai leidžia pagrįstai spręsti, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas iki tarp šalių sudarytos taikos sutarties visiško įvykdymo, kai asmuo, kurio turtui taikomos šios priemonės neturi pareigos atsakyti pagal ieškovo prievoles, būtų nepagrįstas. Todėl Visagino miesto apylinkės teismas 2015 m. spalio 2 d. nutartimi visiškai pagrįstai nutarė panaikinti Visagino miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Dėl išdėstyto pirmosios instancijos teismo sprendimo keisti ar naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.

CPK 80 str. 2 d. numatyta, jog už atskiruosius skundus žyminis mokestis nemokamas, išskyrus atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Už atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių mokamas dvidešimt aštuonių eurų žyminis mokestis. Nagrinėjamu atveju apeliantas pateikė atskirąjį skundą dėl teismo nutarties dalies dėl laikinųjų apsaugos priemonių, tačiau prie atskirojo skundo nepridėti duomenys, kad  už atskirąjį skundą sumokėtas virš nurodyto dydžio žyminis mokestis. Tokių duomenų nematyti ir iš „Liteko“ teismų sistemos. Atsižvelgiant į tai, iš apelianto J. V. valstybei priteisiamas 28 Eur žyminis mokestis už pateiktą atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublik?s civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais,

n u t a r i a :

Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Šios nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti šalis ir  Turto arešto aktų registrui nustatyta tvarka.

Iš ieškovo J. V., a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti 28 Eur (dvidešimt aštuonis eurus) žyminio mokesčio valstybei už atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, šią sumą sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752), įmokos kodas – 5660, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), bankas „(duomenys neskelbtini)“, AB, banko kodas 73000.

Teisėja                                                                      Ramunė Čeknienė