Civilinė byla Nr. 2A-1663/2013

Procesinio sprendimo kategorijos 50.9., 50.10. (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gegužės 15 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Vyto Miliaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nijolės Piškinaitės ir Viginto Višinskio,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo akcinės bendrovės „SEB lizingas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3343-160/2012 pagal ieškovo akcinės bendrovės „SEB lizingas“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Evekas“ dėl piniginės skolos priteisimo ir transporto priemonių išreikalavimo bei pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Evekas“ priešieškinį ieškovui akcinei bendrovei „SEB lizingas“ dėl lizingo sutarčių nutraukimo pripažinimo negaliojančiu ir lizingo sutarčių pakeitimo. 

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Tarp AB „SEB lizingas“ ir UAB „Evekas“ laikotarpiu nuo 2005 iki 2008 metų buvo sudaryta 16 finansinio lizingo bei išperkamosios nuomos sutarčių (toliau - Sutartys) dėl transporto priemonių (toliau - Turtas) finansavimo. Prie šių Sutarčių buvo sudaryti mokėjimų grafikai-sąskaitos, kuriuose buvo detalizuotos nuomininko UAB „Evekas“ piniginės prievolės ir jų vykdymo terminai. Tačiau nuo 2009 m. sausio mėnesio atsakovas ėmė nebevykdyti savo piniginių prievolių Sutartyse ir mokėjimų grafikuose nustatyta tvarka. Paskutinė įmoka iš atsakovo buvo gauta 2009 m. rugpjūčio 14 d., o vėliau jokių įmokų iš jo gauta nebuvo, todėl kartu su delspinigiais susidarė 2 269 146,65 Lt skola. Dėl šios priežasties ieškovas kreipėsi į atsakovą su 2009 m. rugsėjo 24 d. raštu Nr. 02-4737 ir pranešė, kad šiam nepadengus 2 269 146,65 Lt įsiskolinimo iki 2009 m. spalio 1 d., ieškovas nuo 2009 m. spalio 2 d. minėtas Sutartis vienašališkai nutrauks. Be to, tuo pačiu raštu ieškovas pareikalavo atsakovo per 3 darbo dienas nuo Sutarčių nutraukimo dienos grąžinti visą pagal Sutartis perduotą turtą. Nepaisant įspėjimo, atsakovas skolos negrąžino, todėl ieškovas 2009 m. spalio 2 d. vienašališkai nutraukė su atsakovu sudarytas Sutartis. Tačiau atsakovas pagal Sutartis perduoto turto vis tiek negrąžino. Atsižvelgiant į tai, ieškovas kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su 2009 m. spalio 19 d. ieškiniu dėl 2 269 146,65 Lt skolos bei delspinigių iš atsakovo priteisimo, taip pat pagal Sutartis perduoto turto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo. Ieškinio reikalavimams užtikrinti Vilniaus apygardos teismas 2009 m. spalio 21 d. nutartimi atsakovo UAB „Evekas“ atžvilgiu pritaikė laikinąsias apsaugos priemones: ieškinio sumai areštavo UAB „Evekas“ turtą. Be to, Vilniaus apygardos teismas iki tol, kol bus priimtas teismo sprendimas, įpareigojo perduoti ieškovui saugoti atsakovo pagal Sutartis valdomą turtą. Tuomet atsakovas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui pateikė 2009 m. spalio 27 d. ieškinį (kurį patikslino pateikdamas 2009 m. lapkričio 4 d. patikslintą ieškinį) dėl Sutarčių sąlygų pakeitimo. 2009 m. lapkričio 9 d. nutartimi Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones - uždraudė ieškovui atsiimti atsakovui pagal Sutartis perduotas transporto priemones ir pradėti išieškojimą iš atsakovo vykdymo procese. Ieškovo nuomone, taip atsakovas sukūrė sau sąlygas net tris metus neatlygintinai naudotis ieškovo turtu (atsakovas iki šiol turtu naudojasi, nors jau trejus metus nemoka jokių įmokų). 2010 m. vasario 22 d. atsakovas Vilniaus apygardos teismui pateikė dar vieną ieškinį dėl neteisėto ir nepagrįsto finansinio lizingo sutarčių nutraukimo, kuriuo prašė pripažinti neteisėtu ieškovo atliktą vienašališką Sutarčių nutraukimą. 2012 m. birželio 27 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi Vilniaus miesto 1 apylinkės tesimo civilinė byla Nr. 2-1939-129/2012 ir Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-4689-619/2012 buvo prijungtos prie Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-3343-160/2012. 2012 m. rugpjūčio 30 d. atsakovas pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo patikslino savo reikalavimus dėl Sutarčių sąlygų pakeitimo. Šiuo patikslintu ieškiniu atsakovas reikalavo pakeisti lizingo Sutartis taip, kad jos atitiktų abiejų šalių teises ir teisėtus interesus, be to, pripažinti, kad Sutarčių vykdymo sustabdymas buvo teisėtas. Teismo pasiūlymu, atsakovas šį 2012 m. rugpjūčio 30 d. patikslintą ieškinį dėl Sutarčių sąlygų pakeitimo dar kartą patikslino ir pateikė 2012 m. spalio 12 d. patikslintą priešieškinį, kuriame sukonkretino Sutarčių sąlygų pakeitimus ir paprašė Sutartis pakeisti jame nurodytu būdu, t. y. pratęsiant sutarčių galiojimo terminą iki 2016 m. gruodžio 20 d., nustatant metinių palūkanų normą 1,40643 1 %+6 mėn. EURIBOR ir pagal kiekvieną sutartį pagal pridėtą grafiką kas mėnesį mokant priešieškinyje nurodytas įmokas. Atsakovas priešieškiniu be kita ko prašė kiekvieną finansinio lizingo sutartį vertinti kaip savarankiškas, viena nuo kitos nepriklausomas finansinio lizingo sutartis. Atsakovas taip pat prašė leisti trečiajai šaliai išpirkti pagal finansinio lizingo sutartis K2007-010051 įgytą butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir pagal finansinio lizingo sutartį K2007-010069 įgytą 8675/260000 žemės sklypo dalį. Už lizinguotą turtą už laikotarpį, kai ieškovui nebuvo pervedami jokie mokėjimai pagal finansinio lizingo sutartis, atsakovas sutiko ir prašė teismo jį įpareigoti sumokėti ieškovui 277 003,13 Lt palūkanų, pervedant jas per 1 mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Ieškovas su atsakovo ieškiniais bei priešieškiniais nesutiko ir prašė juos atmesti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė, o atsakovo 2012 m. spalio 12 d. priešieškinį patenkino iš dalies. Teismas nusprendė pripažinti neteisėtu vienašališką Sutarčių nutraukimą, be to, pakeitė tarp šalių sudarytas Sutartis, nustatant, kad visi likę finansinio įsiskolinimo mokėjimai ir palūkanos pradedami mokėti nuo 2013 m. sausio 20 d. ir mokami tolygiai kiekvieno mėnesio 20 dieną iki 2016 m. gruodžio 20 d., kartu su paskutiniu mokėjimu sumokant lizinguojamo turto likutinę vertę (pagal UAB „Evekas“ Vilniaus apygardos teismui pateiktuose grafikuose išdėstytus finansinio įsiskolinimo mokėjimus); pagal šias sutartis iki 2009 m. spalio 6 d. nesumokėtų palūkanų skola, išskyrus sutartis K2007-010051 ir K2007-010069, sumokama per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; pagal šias sutartis 1/2 palūkanų už 2009 m. spalio 7 d. – 2013 m. sausio 19 d. laikotarpį sumokama per 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, 1/2 dalis palūkanų už 2009 m. spalio 7 d. – 2013 m. sausio 19 d. laikotarpį sumokama per 24 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Priešieškinio dalį dėl leidimo išsipirkti turtą pagal sutartis K2007-010051 ir K2007-010069 teismas paliko nenagrinėtą, o likusią priešieškinio dalį atmetė.

Pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškovo atlikto vienašališko Sutarčių nutraukimo teisėtumą, vadovavosi CK 6.574 str., kuris numato, kad tuo atveju, kai lizingo gavėjas iš esmės pažeidžia sutartį, lizingo davėjas turi raštu pareikalauti, kad per protingą terminą lizingo gavėjas šį pažeidimą pašalintų, jeigu atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes tai yra įmanoma. Teismas pažymėjo, kad sprendžiant klausimą, ar lizingo davėjas pagrįstai ir teisingai pritaikė šią įstatymo nuostatą, turi būti analizuojama, ar iš esmės buvo pažeistos Sutartys, ar lizingo gavėjui buvo suteiktas protingas terminas pašalinti pažeidimus, taip pat ar pažeidimo pašalinimas buvo įmanomas. Teismo nuomone, ieškovo 2009 m. rugsėjo 24 d. raštu nustatytas savaitės terminas įvykdyti didelio masto įsipareigojimus yra per trumpas. Be to, teismas nurodė, kad esminė sutarties sąlyga buvo pažeista ne dėl atsakovo kaltės, o dėl visuotinės ekonominės krizės. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovo vienašališkas Sutarčių nutraukimas yra neteisėtas.

Teismas nurodė, kad iš UAB „Evekas“ 2009 m. finansinių ataskaitų matyti, jog 2009 metais bendrovė dirbo nuostolingai, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 8 576 411 Lt, tačiau turtas sudarė 34 507 607 Lt. Teismo manymu, įmonė, nors tuo metu nebuvo pajėgi sumokėti įmokų pagal Sutartis, tačiau turėjo aiškią galimybę gerėjant ekonominei situacijai toliau vykdyti ūkinę veiklą ir pakeitus sutarties sąlygas sumokėti lizingo davėjui gauto turto vertės mokestį bei užmokestį už finansinę paslaugą – palūkanas. Kadangi lizinguojamas turtas buvo skirtas būtent bendrovės ūkinės veiklos vystymui, teismo nuomone, Sutarčių nutraukimas, Turto grąžinimas lizingo davėjui, o taip pat ir nuostolių atlyginimas pagal sudarytas Sutartis atimtų bendrovei galimybę vystyti ūkinę veiklą, o įsipareigojimų įvykdymas prievarta vienu kartu (kai tuo tarpu Sutarčių vykdymo laikas dar nebuvo pasibaigęs) faktiškai sudarytų sąlygas įmonės bankrotui. Pažymėjo, kad nuo 2005 m. iki 2009 m. pradžios bendrovė veiklą vystė, jokių sutarčių pažeidimų įvykdžiusi nebuvo, lizingo davėjas susigrąžino didelę dalį suteikto finansavimo ir pagal Sutartis už naudojimąsi finansine parama gavo palūkanas. Nustatė, kad UAB „Evekas“ 2011 m. finansinės ataskaitos rodo, jog įmonės turtas yra 30 943 296 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 4 030 510 Lt, bendrovė turėjo 49 238 Lt grynojo pelno. Tai, teismo vertinimu, rodo, kad negalima paneigti, kad sudarius tinkamas sąlygas skolai bei įmokoms pagal sutartis padengti, įmonė būtų pajėgi įsipareigojimus įvykdyti. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismas tenkino atsakovo priešieškinio reikalavimus dėl Sutarčių sąlygų pakeitimo.

III. Apeliacinio skundo argumentai

Ieškovas AB „SEB lizingas“ pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimo. Apeliaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir priimti naują sprendimą – atsakovo UAB „Evekas“ priešieškinį atmesti, o ieškovo AB „SEB lizingas“ ieškinį tenkinti visiškai. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1.             Vertindamas vienašališko Sutarčių nutraukimo teisėtumą, pirmosios instancijos teismas turėjo pirmiausia analizuoti tarp šalių sudarytų Sutarčių nuostatas ir šalių susitarimu jose įtvirtintus Sutarčių vienašališko nutraukimo pagrindus bei tvarką, o ne išimtinai taikyti CK 6.574 str. nuostatas. CK 6.574 str. nuostatos turėjo būti taikomos sistemiškai su CK 6.217 str. 5 d. bei tarp šalių sudarytomis Sutarčių nuostatomis. Būtent šalių susitarimui panašiose bylose teikiamas prioritetas ir Lietuvos teismų praktikoje.

Savalaikis periodinių įmokų mokėjimas lizingo davėjui yra esminė lizingo sandorio tinkamo įvykdymo sąlyga. Atitinkamai yra ir išperkamosios nuomos atveju. Dėl šios priežasties Sutarčių 18.1.3 punkte šalys susitarė, kad lizingo davėjas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį kuomet lizingo gavėjas daugiau kaip 20 d. nuo nustatomos mokėjimo dienos nemoka bet kokių jam pagal sutartį tenkančių mokėjimų. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad UAB „Evekas“ nuo 2009 m. sausio mėnesio pradėjo nebevykdyti savo piniginių prievolių Sutartyse ir mokėjimo grafikuose nustatyta tvarka. Paskutinis mokėjimas iš atsakovo buvo gautas 2009 m. rugpjūčio 14 d. Sutarčių nutraukimo dieną pradelsta atsakovo skola ieškovui siekė 2 269 146,65 Lt, kas leido daryti išvadą, jog atsakovas negalės toliau vykdyti savo įsipareigojimų. Taigi atsakovas Sutarčių nutraukimo dieną buvo iš esmės jas pažeidęs, todėl ieškovas pagrįstai pasinaudojo Sutarčių 18.1.3 punkte numatyta teise jas nutraukti.

Ta aplinkybė, kad buvo deramasi dėl Sutarčių sąlygų pakeitimo, neatėmė teisės ieškovui ginti pažeistas savo teises ir Sutartis nutraukti. Tai pripažįsta ir Lietuvos teismų praktika. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad derybų metu buvo patenkinti atsakovo prašymai ir sudaryti susitarimai atidėti mokėjimus iki 2010 m. sausio 3 d. Tiesa, kad buvo deramasi dėl minėto Sutarčių pakeitimo, tačiau jis neįsigaliojo, nes atsakovas neįvykdė sąlygų, kurioms esant ieškovas sutiktų su pakeitimu. Dėl šios priežasties atsakovui kilo pareiga toliau vykdyti Sutartis susitartomis sąlygomis, o jam to nedarant, jis turėjo tikėtis Sutarčių nutraukimo, bet ne Sutarčių sąlygų pakeitimo.

Sutarčių 18.4 punktas numato, kad sutartis laikoma nutraukta nuo rašte apie sutarties nutraukimą nurodytos datos, bet ne anksčiau kaip po vienos savaitės nuo šalies raštiško pranešimo apie sutarties nutraukimą išsiuntimo dienos. Sutarčių 19.1 punkte yra numatyta, kad tuo atveju, jei Turstas yra transporto priemonė ar nesudėtingai demontuojami įrengimai, klientas privalo grąžinti Turtą AB „SEB lizingas“ bei perduoti visus su juo susijusius dokumentus per 3 darbo dienas nuo sutarties nutraukimo. Taigi Sutartyse pačios šalys buvo aptarusios, ką laiko protingu įspėjimo apie Sutarties nutraukimą terminu. Atsakovas šių Sutarčių sąlygų neginčija. Ieškovas Sutartis nutraukė griežtai laikydamasis Sutartyse nustatytos jų nutraukimo tvarkos. Dėl šios priežasties nėra pagrindo teigti, kad ieškovas atsakovui nustatė neprotingą terminą įsipareigojimams įvykdyti. Atkreiptinas dėmesys, jog derybos tarp ieškovo ir atsakovo dėl Sutarčių sąlygų pakeitimo vyko 9 mėnesius ir atsakovas galėjo per juos atsiskaityti su ieškovu, tačiau to nepadarė. Tai, kad per šiuos mėnesius atsakovas ieškovui sumokėjo 593 489,08 Lt, nepaneigia fakto, kad atsakovas savo įsipareigojimų ieškovui neįvykdė.

2.             Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė pakeisti tarp šalių sudarytas Sutartis. Tam nebuvo nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Toks Sutarčių pakeitimas, kokį nustatė pirmosios instancijos teismas, pažeidžia ieškovo interesus ir iškreipia šalių sutartinių prievolių pusiausvyrą.

Teismo manymu, ekonominio nuosmukio elementą Šalys turėjo aptarti Sutartyse, tačiau tokio aptarimo Sutartyse nėra, todėl atsakomybę dėl sutarties vykdymo perkėlus vienai iš šalių, kai atsiranda aplinkybės, nepriklausančios nuo šalių valios ir neaptartos sutartyje, yra pažeidžiama esminių sutarties sąlygų pusiausvyra. Su tokiu pirmosios instancijos teismo CK 6.204 str. 2 d. aiškinimu ir taikymu negalima sutikti. Pažymėtina, kad CK 6.204 str. gali būti taikomas tik tuomet, kai dėl tam tikrų pasikeitusių aplinkybių atsiranda esminis sutarties šalių teisių ir pareigų disbalansas. Nei dėl sunkios ekonominės situacijos pasaulyje ir Lietuvoje, nei dėl kitų aplinkybių atsakovo teisių ir pareigų apimtis pagal lizingo ir išperkamosios nuomos Sutartis nepasikeitė. Atsakovas taip pat nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų Sutarčių pasikeitimus. Sutarčių pagrindu mokėtinų įmokų dydžiai nepasikeitė, o pasikeitė tik atsakovo finansinės galimybės vykdyti sutartinius įsipareigojimus, tačiau tai nėra ir negali būti laikoma sutarties vykdymo suvaržymu CK 6.204 str. prasme. Atkreiptinas dėmesys, jog abi Sutarčių šalys yra verslininkai, kuriems kyla pareiga įvertinti riziką prisiimant naujus įsipareigojimus, tačiau atsakovas to nepadarė, todėl jam tenka prisiimti atsiradusias neigiamas pasekmes. Pažymėtina ir tai, kad pagal CK 6.204 str. 3 d. kreipimasis dėl sutarties pakeitimo savaime nesuteikia nukentėjusiajai šaliai sustabdyti sutarties vykdymą, o tuo tarpu atsakovas jau tris metus naudojasi ieškovo Turtu ir už jį nemoka, nes neva jam tapo sudėtinga vykdyti savo prievoles dėl ekonominio nuosmukio, tačiau ekonominis nuosmukis atsakovui nesutrukdė savo įsipareigojimus vykdyti kitam kreditoriui AB „Ūkio bankas“. Teismas nevertino ir nesiaiškino šios aplinkybės. Be to, svarbu ir tai, kad šiuo metu ekonominė situacija yra pasikeitusi, todėl teismas neturėjo pagrindo Sutarčių sąlygų pakeitimą grįsti istorinėmis aplinkybėmis.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad pakeitus Sutarčių sąlygas atsakovas sugebės įvykdyti savo įsipareigojimus pagal Sutartis. Tokią nepagrįstą teismo išvadą lėmė netinkamas atsakovo turtinės būklės įvertinimas. Pažymėtina, kad atsakovo faktinė turtinė padėtis yra bloga, įmonei gresia bankrotas, o tai atitinkamai leidžia teigti, kad atsakovas nėra pajėgus nei dabar, nei pakeitus Sutartis įvykdyti savo įsipareigojimus. Taigi darytina išvada, kad keisti Sutarčių nėra pagrindo.

3.             Atsakovas 2012 m. spalio 12 d. patikslintu priešieškiniu reikalavo ne tik iki 2016 m. sausio 20 d. pratęsti mokėjimo pagal Sutartis terminus, bet dar ir sumažinti palūkanų dydį iki 1,40643 proc., t. y. pakeisti Sutarčių sąlygas taip, kaip su ieškovu niekuomet nebuvo derėtasi. Didžiosios dalies prašymų dėl Sutarčių sąlygų pakeitimo, kurie buvo svarstomi 2009 metais vykusių derybų metu ir kurie buvo minimi 2009 m. lapkričio 4 d. ieškinyje atsakovas apskritai nebepalaikė, kas reiškia, jog atsakovas teismui pateikė visiškai naują reikalavimą. Manytina, kad atsakovas dėl minėtų Sutarčių pakeitimo visų pirma turėjo kreiptis į ieškovą, t. y. laikytis ikiteisminės Sutarčių keitimo tvarkos. Taigi atsakovui nesilaikius ikiteisminės Sutarčių keitimo tvarkos, ieškinys neturėjo būti priimtas arba turėtų būti paliktas nenagrinėtu.

4.               Pirmosios instancijos teismo padaryti Sutarčių pakeitimai, naujai nustatyta skolos padengimo tvarka ir terminai visiškai neatitinka ieškovo interesų bei šalių lygiateisiškumo principo.

Pagal teismo nustatytą atsakovo skolos mokėjimo grafiką finansavimo terminas skaičiuojant nuo Sutarčių sudarymo užsitęstų nuo 8 iki 11 metų, o didžioji dalis transporto priemonių 2016 m. gruodžio 20 d. jau būtų senesnės nei 10 metų, kas reiškia, jog atsakovo turimi įsipareigojimai taptų neadekvatūs atsakovui perduoto turto vertei, o turto vertė nepakankama šiems įsipareigojimams kompensuoti. Pakeitus Sutartis tokiu būdu yra didelė tikimybė, jog ieškovas patirs nuostolius, kas visiškai neatitinka ieškovo interesų. Pažymėtina ir tai, kad pagal atsakovo grafiką termino pabaigoje vis dar liktų neišmokėta net 3 606 135,34 Lt suma, nors teismas įpareigojo atsakovą sumokėti šį likutį kartu su paskutine įmoka, tačiau mažai tikėtina, kad atsakovas bus finansiškai pajėgus tai padaryti. Be to, toks teismo nustatytas mokėjimo grafikas yra beprasmiškas, nes kol vyks bylinėjimasis teismuose visi mokėjimo terminai bus suėję, juos reikės vėl koreguoti ieškovo nenaudai.

Pirmosios instancijos teismas paliko galioti Sutartyse nustatytą palūkanų normą, tačiau su tuo nesutiktina, nes teismo nustatytas palūkanų dydis jau nebeatitinka rinkos situacijos. Pagal tokį sprendimą atsakovas toliau iš ieškovo skolinsis pinigus pigiau nei kad rinkos kaina. Neabejotina, kad tokiu atveju ieškovas patirs didžiulį nuostolį.

Pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė palūkanų grąžinimo klausimą. Visų pirma, teismas sprendime nenurodo konkrečių priteistų palūkanų sumų ir tuo faktiškai užprogramavo naują ginčą tarp šalių bei pažeidė ieškovo interesus. Antra, nėra aišku, kodėl teismas atsisakė išdėstyti palūkanas pagal sutartis K2007-010051 ir K2007-10069, nes šis klausimas nebus sprendžiamas Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme nagrinėjamoje byloje. Taigi neaišku, ar teismas šias palūkanas apskritai atsisakė priteisti, ar tik atsisakė išdėstyti jų mokėjimą. Trečia, už palūkanas susidariusią atsakovo skolą pirmosios instancijos teismas išskyrė kaip atskirą ir nustatė joms atskirą grąžinimo grafiką, t. y. šią skolą kapitalizavo, tačiau teismas visiškai neišsprendė palūkanų, mokėtinų nuo šios skolos iki tol, kol ši skola bus grąžinta, klausimo.

Atsakovas papildomai yra skolingas 2 096 946,66 Lt delspinigių. CK 6.258 str. 3 d., kuria vadovavosi teismas, numato galimybę sumažinti netesybas, jeigu jos yra neprotingai didelės, tačiau minėtas straipsnis nesuteikia teismui teisės atleisti šalį nuo netesybų apskritai. Žinoma, kad netesybos atlieka nuostolių kompensuojamąją funkciją. Visą laikotarpį, kol atsakovas nevykdo Sutarčių, ieškovas patyrė ir iki šiol patiria nuostolius, kurie turi būti bent iš dalies kompensuoti netesybų forma. Dėl šios priežasties teismas atsakovą nuo delspinigių atleido nepagrįstai.

5.             Pirmosios instancijos teismas padarė ne vieną procesinių teisės normų pažeidimą, dėl ko buvo neteisingai išspręsta byla.

Priimdamas skundžiamą sprendimą teismas peržengė atsakovo priešieškinio ribas, pažeidė šalių rungimosi, šalių lygiateisiškumo ir dispozityvumo principus. Konkrečiai teismas sprendimu Sutarčių nutraukimą pripažino negaliojančiu, nors atsakovas to ir neprašė. Taip pat teismas priteisė atsakovui tai, ko jis neprašė (atsakovas prašė fiksuotos palūkanų normos, o teismas nustatė kintamą; pagal atsakovo grafiką termino pabaigoje turėjo likti neišmokėta 3 606 135,34 Lt suma, o teismas įpareigojo atsakovą šią sumą sumokėti kartu su paskutiniu mokėjimu). Tuo tarpu ieškovas savo atsikirtimus formulavo atsižvelgdamas į atsakovo reikalavimus – jo siūlomus Sutarčių pakeitimus. Dėl teismo nustatytų Sutarčių pakeitimų ieškovas liko neišklausytas, dėl to buvo pažeistas šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principas. Taip pat teismas savo nuožiūra bei nepaisydamas atsakovo prašymų išsprendė palūkanų klausimą.

Atkreiptinas dėmesys, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepakankamai motyvuotas, o dalies motyvų iš viso nėra.

Atsiliepimų į ieškovo AB „SEB lizingas“ apeliacinį skundą nebuvo gauta.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą,  analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.).

CK 6.567 str. numato, kad pagal lizingo (finansinės nuomos) sutartį viena šalis (lizingo davėjas) įsipareigoja įgyti nuosavybės teise iš trečiojo asmens kitos šalies (lizingo gavėjo) nurodytą daiktą ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokestį su sąlyga, kad sumokėjus visą lizingo sutartyje numatytą kainą daiktas pereis lizingo gavėjui nuosavybės teise, jeigu sutartis nenumato ko kitą. CK 6.574 str. nustatyta, kad, kai lizingo gavėjas iš esmės pažeidžia sutartį, lizingo davėjas turi raštu pareikalauti, kad per protingą terminą lizingo gavėjas šį pažeidimą pašalintų, jeigu atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes tai yra įmanoma. Jeigu lizingo gavėjas to nepadaro, lizingo davėjas turi teisę reikalauti sumokėti periodines įmokas prieš terminą arba nutraukti lizingo sutartį. Kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį.

Byloje nustatyta, kad tarp AB „SEB lizingas“ ir UAB „Evekas“ laikotarpiu nuo 2005 iki 2008 metų buvo sudaryta 16 finansinio lizingo bei išperkamosios nuomos sutarčių dėl transporto priemonių finansavimo. Nuo 2009 m. sausio mėnesio atsakovas ėmė nebevykdyti savo piniginių prievolių Sutartyse ir mokėjimų grafikuose nustatyta tvarka. Paskutinė įmoka iš atsakovo buvo gauta 2009 m. rugpjūčio 14 d., o vėliau jokių įmokų iš jo gauta nebuvo, todėl kartu su delspinigiais susidarė 2 269 146,65 Lt skola. Dėl šios priežasties ieškovas kreipėsi į atsakovą su 2009 m. rugsėjo 24 d. raštu Nr. 02-4737 ir pranešė, kad šiam nepadengus 2 269 146,65 Lt įsiskolinimo iki 2009 m. spalio 1 d., ieškovas nuo 2009 m. spalio 2 d. minėtas Sutartis vienašališkai nutrauks. Be to, tuo pačiu raštu ieškovas pareikalavo atsakovo per 3 darbo dienas nuo Sutarčių nutraukimo dienos grąžinti visą pagal Sutartis perduotą turtą. Nepaisant įspėjimo, atsakovas skolos negrąžino, todėl ieškovas 2009 m. spalio 2 d. vienašališkai nutraukė su atsakovu sudarytas Sutartis. Atsakovas Turto ieškovui negrąžino. UAB „Evekas“ ginčijo minėtą Sutarčių nutraukimą kaip neteisėtą, prašė pakeisti Sutarčių sąlygas ir leisti toliau naudotis Turtu.

Sutarčių 18.1.3. p. šalys susitarė, kad vienas iš pagrindų AB „SEB lizingas“ vienašališkai nutraukti sutartį yra tada, jeigu klientas (šiuo atveju UAB „Evekas“) ilgiau kaip per 20 kalendorinių dienų nuo mokėjimo dienos nesumoka bet kokių pagal sutartį jam tenkančių mokėjimų. Kaip minėta, jau nuo 2009 m. sausio mėnesio atsakovas ėmė nebevykdyti savo piniginių prievolių, o paskutinė įmoka iš atsakovo buvo gauta 2009 m. rugpjūčio 14 d. Šios aplinkybės neginčijo ir atsakovas. Pažymėtina, kad AB „SEB lizingas“ Sutartis su atsakovu nutraukė 2009 m. spalio 2 d., t. y. praėjus devyniems mėnesiams nuo UAB „Evekas“ netinkamo sutarčių vykdymo. Taigi ieškovas turėjo pagrindą nutraukti Sutartis ir tą padarė teisėtai. 2009 m. rugsėjo 24 d. raštu Nr. 02-4737 ieškovo atsakovui suteiktas tik savaitės terminas padengti įsiskolinimus šiuo atveju yra vertintinas kaip protingas, nes, visų pirma, šalys buvo susitarusios, jog tokį terminą laikys protingu (Sutarčių 18.4 p.), antra, UAB „Evekas“ realiai turėjo devynis mėnesius, per kuriuos vyko šalių derybos dėl Sutarčių pakeitimo, bent iš dalies padengti savo įsiskolinimus ieškovui, tačiau to nepadarė. UAB „Evekas“ argumentai, kad jis negalėjo vykdyti Sutarčių dėl ekonominės krizės, vertintini kritiškai, nes ekonominiai sunkumai nėra pagrindas nevykdyti sutartinių įsipareigojimų, juo labiau, kad atsakovas yra patyręs verslininkas, kuris turi pareigą būti atidus, rūpestingas bei įvertinti riziką prieš sutartinių įsipareigojimų prisiėmimą. Atkreiptinas dėmesys, jog UAB „Evekas“ nepateikė jokių konkrečių įrodymų, kad jis ateityje galėtų vykdyti Sutartis, kokiu būdu galėtų padengti jau atsiradusią skolą ir toliau atlikti nustatytus mokėjimus. Iš byloje esančių UAB „Evekas“ finansinės atskaitomybės duomenų už 2009 m., 2010 m. ir 2011 m. (b. l. 42-56, t. 14) matyti, kad nors atsakovo turtas sudarė nuo 30 943 296 Lt iki 34 507 607 Lt, tačiau mokėtinos sumos ir įsipareigojimai iš esmės buvo lygūs visam įmonės turtui, t. y. mokėtinos sumos ir įsipareigojimai svyravo nuo 29 201 111 Lt iki 34 492 060 Lt, o taip pat įmonė patyrė iki 5 704 490 Lt nuostolių ir tik 2011 m. gavo 49 238 Lt pelno. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad UAB „Evekas“ turtinė padėtis yra sunki, todėl mažai tikėtina, jog pakeitus Sutarčių sąlygas atsakovas sugebės toliau jas vykdyti. Dėl šios priežasties vertintina, kad, nors įstatymų leidėjas teikia prioritetą sutarčių vykdymui, o ne jų nutraukimui, tačiau šiuo atveju Sutarčių išsaugoti nėra įmanoma. Tai patvirtina ir ta aplinkybė, jog atsakovas net ir po Sutarčių pakeitimo, t. y. po to kai Sutartis pakeitė Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimu, atsakovas vis tiek nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų ieškovui. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog ieškovas pagrįstai nutraukė Sutartis ir pagrįstai ieškiniu reikalauja priteisti skolą bei įpareigoti atsakovą grąžinti Turtą, o tuo tarpu UAB „Evekas“ priešieškinio reikalavimai dėl Sutarčių pakeitimo yra nepagrįsti. Atitinkamai tai lemia, jog nagrinėjamoje byloje yra naikintina skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieškinys yra atmestas ir patenkinti priešieškinio reikalavimai dėl Sutarčių pakeitimo, ir šioje dalyje yra priimtinas naujas sprendimas – ieškinį tenkinti, o priešieškinio reikalavimus atmesti. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalys, kuriomis priešieškinio reikalavimai dėl leidimo išpirkti turtą pagal sutartis K2007-010051 ir K2007-010069 palikti nenagrinėti, o likę priešieškinio reikalavimai atmesti, paliktinos nepakeistos.

Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 str. 1 d. nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios pusės, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamu atveju bylos rezultatas yra palankus ieškovui ir apeliantui AB „SEB lizingas“. AB „SEB lizingas“ nurodo, jog yra patyręs šias bylinėjimosi išlaidas: sumokėjo 39 390 Lt žyminį mokestį už ieškinio pateikimą, 22 491,75 Lt advokato pagalbos išlaidų pirmosios instancijos teisme, 3 277,45 Lt už atsiliepimą į kasacinį skundą ir 6 881,65 Lt už apeliacinio skundo pateikimą. Remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.2, 8.9, 8.11, 8.15, 8.17, 8.18 punktais, ieškovui yra priteistina 39 390 Lt žyminio mokesčio, 10 700 Lt advokato pagalbos išlaidų pirmosios instancijos teisme, 2 000 Lt už atsiliepimą į kasacinį skundą ir 3 000 Lt už apeliacinio skundo pateikimą.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u s p r e n d ž i a :

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimo dalį, kuria akcinės bendrovės „SEB lizingas“ ieškinys yra atmestas ir patenkinti uždarosios akcinės bendrovės „Evekas“ priešieškinio reikalavimai dėl lizingo sutarčių pakeitimo, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – akcinės bendrovės „SEB lizingas“ ieškinį tenkinti, o uždarosios akcinės bendrovės „Evekas“ priešieškinį atmesti.

Priteisti ieškovui akcinei bendrovei „SEB lizingas“ (duomenys neskelbtini) iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Evekas“ (duomenys neskelbtini) 1 959 885,32 Lt (vieną milijoną devynis šimtus penkiasdešimt devynis tūkstančius aštuonis šimtus aštuoniasdešimt penkis litus ir trisdešimt du centus) skolos, 325 412,86 Lt (tris šimtus dvidešimt penkis tūkstančius keturis šimtus dvylika litų ir aštuoniasdešimt šešis centus) delspinigių, 6 proc. metinių procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Įpareigoti atsakovą uždarąją akcinę bendrovę „Evekas“ perduoti ieškovui akcinei bendrovei „SEB lizingas“ turtą, perduotą pagal finansinio lizingo sutartis Nr. K2005-110098 (2005-11-25), Nr. K2005- 120115 (2005-12-28), Nr. K2006-020083 (2006-02-15), Nr. K2006-020084 (2006-02-15), Nr. K2006-050042 (2006-05-15), Nr. K2006-080034 (2006-08- 25), Nr. K2006-080101 (2066-08-25), Nr. K2006-090146 (2006-09-27), Nr. K2006-12065 (2007-01-25), Nr. K2007-010051 (2007-01-25), Nr. K2007- 080017 (2007-08-02), Nr. K2007-090078 (2007-09-12), Nr. K2008-020181 (2008-03-12), Nr. K2008-040144 (2008-04-24), išperkamosios nuomos sutartį Nr. K2007-010069 (2007-01-25). Konkrečiai atsakovas uždaroji akcinė bendrovė „Evekas“ įpareigotinas perduoti ieškovui akcinei bendrovei „SEB lizingas“ šį turtą:

 Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimo dalis, kuria uždarosios akcinės bendrovės „Evekas“ priešieškinio reikalavimai dėl leidimo išpirkti turtą pagal sutartis K2007-010051 ir K2007-010069 palikti nenagrinėti, o likę priešieškinio reikalavimai atmesti, paliktina nepakeista.

Panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 9 d. nutartimi (uždrausta akcinei bendrovei „SEB lizingas“ pradėti išieškojimus iš uždarosios akcinės bendrovės „Evekas“ turto) taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi bei 2012 m. rugsėjo 20 d. nutartimi (uždaroji akcinė bendrovė „Evekas“ įpareigotas įmokėti 663 500 Lt garantiją dėl galimų nuostolių atlyginimo) nustatytus įpareigojimus.

Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 21 d. nutartimi (areštuotas uždarosios akcinės bendrovės „Evekas“ turtas neviršijant 2 286 000 Lt sumos) taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovui akcinei bendrovei „SEB lizingas“ (duomenys neskelbtini) iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Evekas“ (duomenys neskelbtini) 39 390 Lt (trisdešimt devynis tūkstančius tris šimtus devyniasdešimt litų) žyminio mokesčio, 10 700 Lt (dešimt tūkstančių septynis šimtus litų) advokato pagalbos išlaidų pirmosios instancijos teisme, 2 000 Lt (du tūkstančius litų) už atsiliepimą į kasacinį skundą ir 3 000 Lt (tris tūkstančius litų) už apeliacinio skundo pateikimą.

Teisėjai                                                                                                Vytas Milius

Nijolė Piškinaitė

Vigintas Višinskis