Civilinė byla Nr. e2-57-305/2020

Teisminio proceso Nr. 2-53-3-00508-2019-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.1;

2.6.11.6; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.2.6.5

(S)

MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 3 d.

Vilkaviškis

            Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Laimutis Vaitkus,

sekretoriaujant Ligijai Vosylienei,

dalyvaujant ieškovams L. L. ir I. L. bei jų atstovei advokato padėjėjai Živilei Žukaitienei,

atsakovo atstovei advokatei Aušrai Ručienei,

trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, uždarosios akcinės bendrovės „Soleka“ atstovui L. B.,

nedalyvaujant atsakovui R. M. (atstovaujamas advokatės),

           viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų L. L. ir I. L. ieškinį atsakovui R. M. dėl nuostolių, procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, – uždaroji akcinė bendrovė „Soleka“.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Ieškovai L. L. ir I. L. ieškiniu prašo iš atsakovo R. M. jų naudai priteisti 3 293,00 Eur nuostolių dėl netinkamos kokybės daikto, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo ieškinio padavimo iki visiško sprendimo įvykdymo ir visas ieškovų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovų ieškinyje nurodyta:

1.1. 2018 m. spalio 19 d. ieškovai su atsakovu sudarė Pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio reg. Nr. 8854 (toliau – ir Sutartis), pagal kurią įsigijo žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius adresu (duomenys neskelbtini). Prieš pirkdami turtą, įvertinę visus perkamo daikto kriterijus, ieškovai taip pat teiravosi, o atsakovas patvirtinto, kad parduodamo gyvenamojo namo stogo danga yra beasbestė. Ieškovai taip pat buvo supažindinti su gyvenamojo namo Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, kurio grafoje „stogo danga“ yra nurodyta Beasbestis cementas. Po pirkimo pardavimo sutarties sudarymo ieškovams buvo atiduotos Nekilnojamojo turto kadastro duomenų bylos, kuriose užfiksuoti duomenys ieškovams sukėlė abejones. 2004 metų kadastrinių duomenų byloje Pagrindinio pastato ir jo dalių kadastro duomenyse užfiksuota, kad gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) stogo danga yra iš asbescemenčio. Vėlesnėje kadastrinių duomeny byloje, fiksuojančioje 2007 metų duomenis, to paties gyvenamojo namo stogo danga pažymėta esanti iš beasbestinio cemento. Kadangi abiejuose kadastrinių matavimų bylose nebuvo užfiksuota jokia atlikta gyvenamojo namo rekonstrukcija, ieškovams kilo abejonė dėl realios gyvenamojo namo stogo dangos medžiagos ir niekuo nepagrįsto jos pasikeitimo iš asbestinės į beasbestinę. 2018 m. gruodžio 7 d. iš Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos cheminių tyrimų skyriaus gavo Cheminių tyrimų protokolą Nr. Ch10773/2018, kuris patvirtino, kad jų įsigyto gyvenamojo namo stogo dangoje yra asbesto medžiagos. Ieškovai susisiekė su atsakovu, pranešė jam apie šį parduoto daikto trukumą, tačiau atsakovas nenorėjo leistis į jokias kalbas dėl trūkumo ištaisymo ar kompensavimo.

1.2. Sutarties 8.1.2 punktu ieškovai buvo patikinti atsakovo, kad perka daiktą be trūkumų, tačiau vėliau buvo nustatyta priešingai – parduotas daiktas turi trūkumus, kurie atsirado iki daikto perdavimo pirkėjams ir kurie nuo ieškovų buvo paslėpti. Taip pat atsakovas garantavo, kad visos aplinkybės, susijusios su daiktais, pardavėjo yra tinkamai atskleistos iki sutarties pasirašymo (Sutarties 8.1.5 punktas), tačiau akivaizdu, kad aplinkybė, jog namo stogo danga yra asbestinė, pirkėjams nebuvo atskleista, jiems nebuvo ir negalėjo būti žinoma.

1.3. Ieškovams ypatingai svarbu buvo, kad perkamo gyvenamojo namo stogo danga būtų be asbesto medžiagos. Visos asbesto atmainos sukelia piktybinius navikus. Žinodami, kad perkamo gyvenamojo namo stogas yra iš asbestinės dangos, ieškovai gyvenamojo namo nebūtų pirkę už sutartą kainą. Ieškovai, kaip pirkėjai, kuriems parduotas netinkamos kokybės daiktas, turintis neaptartų trūkumų, gali pasinaudoti įstatyme nurodytais pažeistų teisių gynybos būdais. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta pirkėjo teisė reikalauti, kad pardavėjas atlygintų pirkėjo išlaidas daikto trūkumams ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti.

1.4. Pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Bilsta“ atliktą lokalinę sąmatą gyvenamojo namo stogo keitimo darbai ir medžiagos kainuotų 3 893,94 Eur. Šioje sumoje naujo stogo danga pirkėjams kainuos 1 633,50 (1 350,00 Eur + 21 proc. pridėtinės vertės mokestis). Atsižvelgiant į stogo nusidėvėjimą, už naują stogo dangą ieškovai prašo atlyginti 1 033,50 Eur. Taigi iš viso ieškovai prašo atlyginti netinkamos kokybės stogo keitimo nuostolius už 3 293,00 eur (1 t., e. b. l. 1-3).

2.       Teismo posėdžio metu ieškovas L. L. ieškinio reikalavimus palaikė ir prašė ieškinį tenkinti. Papildomai dėl ginčo faktinių aplinkybių paaiškino, kad pirko namą, kur stogo danga turėjo būti beasbestinė, o paaiškėjo, kad yra asbestinė. Dėl to, kad jie nenori pirkti namo su asbestine stogo danga, niekur raštu neįforminta, viskas vyko kalbų lygiu: prieš perkant namą, kai pats atsakovas aprodinėjo namą, buvo jo paklausta dėl namo stogo dangos, jis patvirtino, kad ji yra beasbestinė, tada jis, ieškovas, pokalbio metu pasakė, kad stogą galima atnaujinti, nušveisti (nes jis buvo nusišėręs, tiesiog kelių spalvų), atsakovas patvirtino, kad taip galima daryti. Kad stogo danga yra beasbestinė, nurodė ir UAB „Soleka“ atstovas, kai ėjo į valstybės įmonę (toliau – VĮ) Registrų centrą užsakinėti turto vertinimą. Kai gavo vertinimą iš VĮ Registrų centro, ten buvo aiškiai parašyta, kad stogo danga yra beasbestinė. Todėl jie tikėjo, kad tikrai galės stogą atsinaujinti ir kad nereikės didelių išlaidų – tai būtų investicija kelių šimtų eurų. Apie stogo keitimą nebuvo jokios kalbos nei namo aprodinėjimo metu, nei sudarant pirkimo-pardavimo sutartį, jie tikrai neplanavo keisti namo stogo, nes pakeisti visą stogą reikia apie 8 000,00 Eur. Kadastrinių duomenų bylas, visus dokumentus gavo po sutarties pasirašymo, o iki tol turėjo tik turto vertinimą, iš kurio matė, kad stogas yra beasbestinis. Kai įvyko pirkimas-pardavimas, atsakovas pats buvo atvažiavęs aprodyti šildymo sistemos naudojimąsi, jie šnekėjosi ir pokalbio metu atsakovas prasitarė, kad jį su stogu taip pat apgavo. Tada jiems kilo įtarimas, kas yra negerai su tuo stogu. Jie pasidarė tyrimus dėl asbesto ir tyrimai buvo teigiami. Taigi, paaiškėjo, kad stogo atnaujinti negalima, nes šveičiant asbestinį stogą ne tik jie patys, bet ir kaimynai nuo to nukentėtų, kenksmingų medžiagų prisikvėpuotų. Kai sužinojo, kad stogo danga asbestinė, jis skambimo atsakovui, tačiau šio pozicija buvo tokia, kad jis nieko nežino, nes jis to namo nestatė, pardavė jį tokį, kokį turėjo, ir į papildomas kalbas nesileido. Tačiau jis, ieškovas, mano, kad atsakovas turėjo žinoti, kokia iš tiesų yra stogo danga, nes po pardavimo pasakė, kad jį su stogu apgavo. Kai keičiasi stogo danga, keičiasi pati jo konstrukcija, nes gražiai jo nenuardysi, tačiau tas išlaidas jie pasidengs patys: reikalaujama suma susideda iš stogo dangos, stogo dangos nuėmimo-uždėjimo, šiferio utilizavimo ir pastolių; kitų elementų, kaip plėvelės ir kt., neskaičiuoja, nors jie automatiškai taip pat keisis. Visos šitos medžiagos bus naujos, bet jie reikalauja mažesnės sumos, nei yra sąmatoje, atsižvelgdami būtent į esamą medžiagų nusidėvėjimą (2019 m. gruodžio 11 d. teismo posėdžio garso įrašas: 2 min. 34 sek. – 7 min. 35 sek., 8 min. 44 sek. – 25 min. 13 sek., 49 min. 28 sek. – 55 min. 14 sek., 1 val. 18 min. 21 sek. – 1 val. 18 min. 41 sek.).

3.       Teismo posėdžio metu ieškovė I. L. ieškinio reikalavimus palaikė ir prašė ieškinį tenkinti. Papildomai dėl ginčo faktinių aplinkybių paaiškino, kad ji sutinka su sutuoktinio L. L. teiginiais. Namą jiems aprodė pats atsakovas, pokalbis vyko lauke. Buvo paklausta dėl stogo dangos – ar ji asbestinė ar beasbestinė. Atsakovas nurodė, kad ji tikrai yra beasbestinė. Vyko toks pamąstymas, kad jie stogą nusišveis ir jį atsinaujins. Visus dokumentus gavo tik po sutarties pasirašymo, o prieš tai turėjo tik turto vertinimo aktą, ten buvo 2007 m. VĮ Registrų centro išrašas, kur nurodoma, kad stogo danga yra beasbestinė, tuo dokumentu ir pasikliovė. Visas tolimesnis bendravimas vyko tarp jos sutuoktinio L. L. ir atsakovo bei UAB „Soleka“ atstovo. Ji dalyvavo tik tuomet, kai buvo aprodomas namas ir pasirašoma sutartis (2019 m. gruodžio 11 d. teismo posėdžio garso įrašas: 26 min. 26 sek. – 31 min. 34 sek.).

4.       Teismo posėdžio metu ieškovų atstovė advokato padėjėja Živilė Žukaitienė ieškinį prašė tenkinti. Nurodė, kad VĮ Registrų centro duomenų banko išraše nurodyta, kad gyvenamojo namo stogo danga yra beasbestis cementas. Ieškovai nurodė, kad apie stogo dangos medžiagą, apžiūrinėdami pirkinį, teiravosi atsakovo, kuris patvirtino, kad stogo danga yra beasbestė. Ieškovams svarbi buvo aplinkybė, kad perkamo namo stogo danga būtų be asbestinė. Jeigu ieškovai būtų žinoję, kad ketinamo pirkti gyvenamojo namo stogo danga yra iš asbesto, jie šio nekilnojamojo turto nebūtų pirkę iš viso, arba būtų pirkę už žemesnę nei 77 500,00 Eur kainą. Ieškovai susipažinę su VĮ Registrų centro išrašo duomenimis, o taip pat patikinti paties atsakovo, gyvenamąjį namą pirko tikėdami, kad namo stogo danga yra beasbestė. Tačiau byloje esantys dokumentai – Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos cheminių tyrimų skyriaus 2018 m. gruodžio 7 d. cheminių tyrimų protokolas Nr. Ch 10773/2018 ir SGS Search Laboratorium B.V. atlikto tyrimo 2019 m. liepos 15 d. ataskaita Nr. MO-JBE-190715001 – patvirtina, kad stogo dangos mėginyje, paimtame iš gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), yra aptikta asbesto (mėginių paėmimo ir išsiuntimo faktas yra užfiksuotas 2019 m. liepos 8 d. antstolės Svajonės Žukaitienės faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 0076/19/028). Atsakovas šių įrodymų nėra paneigęs jokiais bylos dokumentais. Byloje esantys įrodymai, atlikti tyrimai, patvirtina, kad nustatyti, ar stogo dangoje yra asbesto, ar ne, be specialių tyrimų nėra galimybės. Ieškovai patvirtino, kad tokių specialiųjų žinių neturi ir vien vizualiai negali nustatyti, ar stogo danga yra asbestinė. Atsakovo poziciją, kad jam nebuvo žinoma apie tai, kad jo parduodamo namo stogo danga iš tiesų yra asbestinė, paneigia liudytojos jo sutuoktinės L. M. parodymai, kur į klausimą, ar jai buvo žinoma, kokia stogo danga, ji atsakė, kad tai pilkas asbestinis stogas. Liudytoja patvirtino, kad 2007 metais į šį namą atsikraustė su sutuoktiniu, gyveno jame aštuonerius metus. Neįtikėtina būtų išvada, kad sutuoktinei žinant, jog namo, kuriame gyvena, stogo danga yra asbestinė, jos vyrui, t. y. atsakovui, tai nebuvo žinoma. Kita vertus, net jeigu atsakovas ir nežinojo apie realią stogo dangos medžiagą, tačiau ilgą laiką gyvendami tame name ir turėdami duomenis, kad vienuose iš turimų dokumentų stogo danga nurodyta asbestinė, taigi dokumentai prieštarauja vieni kitiems, elgėsi neatidžiai ir neapdairiai ne tik kad nesidomėdami savo turimo ar gaunamo dovanon turto savybėmis, tačiau ypatingai nesidomėdami ir nepašalindami turimų abejonių šį turtą parduodant kietiems asmenims. Be to, pardavėjo atsakomybė pagal CK 6.334 straipsnį yra griežtoji, t. y. pardavėjas atsako už netinkamos kokybės daikto pardavimą be kaltės. Nors atsakovas argumentavo, kad gyvenamąjį namą pardavinėjo ir pirkėjams pristatinėjo trečiasis asmuo UAB „Soleka“, tačiau tai nepanaikina atsakovo atsakomybės dėl netinkamos kokybės daikto pardavimo, nes pagal CK 6.333 ir 6.334 straipsnius atsakomybė kyla daikto pardavėjui. Ieškovai pasirinko teisių gynimo būdą, numatytą CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte, ir ieškinyje teismo prašė įpareigoti atsakovą atlyginti ieškovams parduoto namo defektų ir trūkumų pašalinimo išlaidas, sumokant jiems 3 293 Eur. Ieškovai nuostolių faktą ir dydį patvirtino pateikdami Statinio statybos techninio prižiūrėtojo V. M., turinčio ypatingojo statinio statybos vadovo ir ypatingo statinio statybos techninės priežiūros vadovo kvalifikaciją, sudarytą lokalinę sąmatą, kurioje nurodyta, kad stogo išardymo, šiferio utilizavimo, 250 kv.m. beasbescio šiferio lakštų ir jų dengimas, bei pastolių įrengimo darbai kainuos 3 893,94 Eur (2020 m. sausio 14 d. teismo posėdžio garso įrašas: 0 min. 49 sek. – 28 min. 8 sek., 37 min. 33 sek. – 39 min. 22 sek.).

5.       Atsakovas R. M. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškovų ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti bei priteisti jam iš ieškovų jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovo atsiliepime į ieškinį nurodyta, kad:

5.1. 2018 m. gegužės 3 d. Tarpininkavimo paslaugų sutarties Nr. LB-2018-21 (toliau – ir Tarpininkavimo paslaugų sutartis) pagrindu atsakovas susitarė su UAB „Soleka“ direktoriumi L. B., kad pastarasis už 80 000,00 Eur parduos atsakovui priklausantį nekilnojamąjį turtą namą, esantį (duomenys neskelbtini). Būtent L. B. ir pardavė ieškovams ginčo turtą, su jais aptarė visas sąlygas, pateikė dokumentus, aprodė namą. Vykdant Tarpininkavimo paslaugų sutarties sąlygas, namo skelbimai buvo talpinami internetinėje erdvėje, ieškovai tiek nuotraukose, tiek ir atvykę į vietą prieš pirkimo - pardavimo sutarties sudarymą, apžiūrėjo namą, jiems buvo pateikti visi dokumentai.

5.2. Sudarant Sutartį, ieškovai pageidavo keisti namo stogą, todėl stogo keitimui buvo nuleista turto pardavimo kaina nuo 80 000,00 Eur iki 77 500,00 Eur, kuri buvo aptarta su L. B. ir ieškovais, suderinta su atsakovu. Buvo sutarta, kad šiuos pinigus (parduodamo namo kainos sumažinimo) ieškovai panaudos stogo keitimui ir jokių pretenzijų dėl perkamo daikto kokybės neturi ir ateityje neturės atsakovui, todėl pirkimo- pardavimo sutarties 6.1 punkte pirkėjai (ieškovai) nurodė, kad prieš sutarties sudarymą iš atsakovo gavo perkamą turtą ir dokumentus ir dėl jų kokybės pretenzijų neturi.

5.3. Atsakovas neneigia fakto, kad 2004 metų kadastrinių duomenų byloje pagrindinio pastato ir jo dalių kadastro duomenyse užfiksuota, kad gyvenamojo namo stogo danga yra iš asbescemenčio, tačiau šie duomenys jam nebuvo svarbūs, nes tuo metu, kai jis tapo šio turto savininku, t. y. 2018 m. balandžio 12 d., jau nuo 2007 m. kovo 9 d. kadastro duomenyse užfiksuota, kad to paties namo stogo danga pažymėta esanti iš beasbestinio cemento, ši aplinkybė jam buvo žinoma, todėl nekėlė jokių abejonių, nes prieš tai buvę šio turto dar dveji savininkai (A. S. 2007 m. gegužės 4 d. pirkimo-pardavimo sutartimi įgijo ginčo namą, V. M. 2018 m. kovo 28 d. dovanojimo sutartimi įgijo nuosavybėn ginčo namą (stogo danga beasbestinis cementas užfiksuota iki šios sutarties sudarymo – 2007 m. kovo 9 d.)) taip pat ginčo namą įgijo jau su įrašu Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke, kad ginčo namo danga yra iš beasbestinio cemento. Atsakovas šiame name gyveno beveik devynerius metus su dviem mažamečiais vaikais ir jam ar jo šeimos nariams nekilo jokių problemų dėl namo stogo kokybės.

5.4. Ieškovai prie ieškinio pateikė 2018 m. gruodžio 7 d. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos cheminių tyrimų skyriaus cheminių tyrimų protokolą Nr. Ch 10773/2018, kuris kelia abejones, nes jame nurodyta, kad mėginį pateikė ieškovė I. L., tačiau neaišku kaip ir prie kokių aplinkybių bei iš kur buvo paimtas minėtas mėginys, kodėl, imant mėginį, nebuvo pakviestas ar apie tai informuotas atsakovas, todėl abejotina, ar tikrai šis mėginys yra nuo ginčo pastato stogo. Be to, nors ieškovai pateikė sąmatą, sudarytą UAB „Bilsta“, kiek kainuos stogo pakeitimo darbai, ir prašo iš atsakovo priteisti 3 293,00 Eur nuostolių, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kad būtent tokios išlaidos bus realiai sunaudotos stogo keitimui.

5.5. Atsakovas ieškovams pardavė tokios kokybės daiktą, kokį pats įsigijo, iki sutarties sudarymo pateikė visą informaciją apie parduodamą daiktą, tai ieškovus tenkino, jokių pretenzijų pastarieji atsakovui nereiškė. Ieškovai visą laiką iki sutarties sudarymo suprato ir matė, koks ir iš ko yra įgyjamo namo stogas, iš ko jis pagamintas, jiems buvo perduoti visi kadastriniai duomenys, tame tarpe ir 2004 metų įrašas apie stogo dangą, todėl darytina išvada, kad tai buvo akivaizdu, kad bet koks atidus pirkėjas būtų pastebėjęs stogo dangą bei įrašus apie ją be jokio specialaus tyrimo, todėl už tai atsakovas negali atsakyti (1 t., e. b. l. 67-70).

6. Atsakovo atstovė advokatė Aušra Ručienė teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu kategoriškai nesutinka, nes jame nurodyti faktai neįrodyti jokiais byloje esančiais įrodymais, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti iš ieškovų atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Pažymėjo, kad, visų pirma, taip ir neaišku, turi tas stogas asbesto, ar jis beasbestis. Buvo paimti mėginiai atsakovui nedalyvaujant, nors jis buvo aiškiai išreiškęs norą dalyvauti mėginių ėmime. Į bylą yra pateikti raštai, kuriuose rašoma, kad stogo danga turi asbesto, tačiau neaišku, kas buvo tiriama. 2004 m. kadastrinių matavimų byloje buvo nurodyta, kad stogo danga yra asbestas, o 2007 m. byloje – beasbetinė stogo danga, toks pakeitimas įregistruotas 2007 m. kovo 9 d. 2007 m. gegužės 4 d. namą nuosavybės teise įsigijo A. S., duomenų pakeitimai daryti ne jos. 2018 m. kovo 23 d. V. M. dovanojimo sutartimi įgijo šitą ginčo statinį. Ir tik vėliau, 2018 m. balandžio 12 d., trečiuoju savininku tapo R. M. dovanojimo sutarties pagrindu. Jam nekilo klausimų, kokia yra ta stogo danga, jis pasitikėjo įrašais. Apie tai, kad stogo dangoje yra asbesto, atsakovas nežinojo ir negalėjo žinoti. Tokių aplinkybių, kad jį apgavo su stogu, atsakovas ieškovui niekada nepasakė. Atsakovas niekada nekeitė kadastro duomenų, jis daiktą pardavė tokį, kokį gavo dovanų, ir prieš tai jau du savininkai tokį patį daiktą tokios pačios kokybės su tokiais dokumentais turėjo. Atsakovo šeimai buvo aktualu įsigyti sodybą su žemės sklypu, todėl gavęs dovanų, nusprendė ginčo objektą parduoti, kad gautas lėšas galėtų panaudoti įsigyjant sodybą. Atsakovas susirado trečiąjį asmenį UAB „Soleka“, kad šis atliktų ginčo turto pardavimą-pirkimą ir surašė su juo sutartį. Todėl nuo to momento visi pardavimo klausimai turėjo būti sprendžiami su trečiuoju asmeniu. Trečiasis asmuo turėjo visus dokumentus, jis atliko visus darbus, t. y. susitiko su galimais pirkėjais, nuvyko, aprodė statinį, vėliau dalyvavo visuose veiksmuose, kurie buvo atliekami. Trečiasis asmuo patalpino viešoje erdvėje informaciją apie parduodamą namą ir pirkėjui apibūdino visas to namo ypatybes. Taigi, esamoje situacijoje atsakovas neapgaudinėjo ir negalėjo apgauti nieko. Ieškovai neįrodė, kad atsakovas ar trečiasis asmuo, žinodami, kad stogo danga yra kitokia, neinformavo apie tai ieškovus. Vyko pirkimas, ieškovai nuodugniai apžiūrėjo perkamą daiktą, pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį ir šios sutarties 8.10.1 punkte nurodė, kad prieš sudarydami sutartį pirkėjai susipažino su daiktų nuosavybės dokumentais, pirkėjai patvirtino, kad jiems yra žinoma daiktų faktinė būklė, kokybė bei visa su daiktais susijusi informacija; daiktai visiškai atitinka pirkėjų keliamus reikalavimus ir pagal šią sutartį mokamą kainą; jokių pretenzijų dėl daiktų techninės, faktinės būklės, teisinio statuso pirkėjai pardavėjui neturi ir įsipareigoja nereikšti ateityje. Būtent pasirašydami tokia sutartį, pirkėjai patvirtino, kad jokių pretenzijų nereikš ir pirkimo metu, ir ateityje. Akivaizdus faktas, kad stogo danga iš šiferio, dažyta ir atsilupusi. Dėl tokios stogo dangos atsakovas ir sutiko nuleisti ieškovams 2 500,00 Eur, nuo 80 000,00 Eur iki 77 500,00 Eur. Ieškovai turėjo realią galimybę pamatyti, įsivertinto stogo dangą. UAB „Soleka“ atstovas taip pat patvirtino, kad ieškovai buvo supažindinti su daiktu, kad daiktas jiems tiko, o kaina buvo sumažinta dėl to, kad reikėjo perdažyti stogą. Jokių nuslėptų trūkumų, apie kuriuos būtų žinojęs atsakovas, parduodant daiktą nebuvo ir nėra. Be to, ieškovai teigia ir reikalauja iš atsakovo, kad jiems būtų sumokėta 3 293 Eur nuostolių. Tačiau įrodymų dėl tokio nuostolio dydžio nėra (2019 m. gruodžio 11 d. teismo posėdžio garso įrašas: 57 min. 41 sek. – 1 val. 13 min. 14 sek., 2020 m. sausio 14 d. teismo posėdžio garso įrašas: 28 min. 11 sek. – 37 min. 30 sek.).

7. Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB „Soleka“ atstovas L. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškovų ieškiniu nesutinka. Paaiškino, kad būtent jis dirbo su ginčo objektu. Su ginčo objektu pradėjo dirbti 2018 m. gegužės pradžioje: sutartį <Tarpininikavimo paslaugų> su atsakovu pasirašė 2018 m. gegužės 3 d., panašiu metu ir skelbimą dėl objekto internetinėje erdvėje patalpino. Su ieškovais, kaip pirkėjais, jis pradėjo bendrauti birželį ar liepą, t. y. anksčiau, nei rugpjūtį. Pirkimo-pardavimo procesas buvo sąmoningai uždelstas, nes pirkėjai, sužinoję, kad gali gauti iš valstybės paramą įsigyjant būstą, turėjo sulaukti rugsėjo 1 dienos. Per tą laiką jis su ieškovu L. L. tikrai buvo susitikęs tame name. To pirmo susitikimo metu buvo trumpai apžiūrėtas namas, susitikime dalyvavo vienas ieškovas L. L.. To susitikimo metu nebuvo net derybų, tik buvo paklausta, ar bus nuolaida. Ir kadangi to namo stogas buvo akivaizdžiai baisus, tai ir buvo pasakyta, kad jei ir bus nuolaida, tai susitars su savininku ir greičiausiai dėl stogo. Iš karto po šio susitikimo buvo suderintas kitas laikas, kad galėtų dalyvauti ieškovė ir namo savininkas. Name jis su ieškovu bendravo tą vienintelį kartą. O kiek kartų ieškovai bendravo su namo savininku, jis tiksliai nežino, gal vieną ar du kartus. Stogas jam niekados neatrodė beasbestis, nes akivaizdžiai senas, nusilupęs, nudažytas daiktas. Taip jis sprendė remdamasis savo patirtimi nekilnojamojo turto pardavimo srityje – jis niekada nematė besilupančio beasbestinio šiferio, jeigu jis beasbestinis, jis dažniausiai būna iš naujesnių medžiagų ir danga laikosi. Jeigu ginčo namo stogas būtų beasbestis, skelbime jis tai pabrėžtų, nes tai yra privalumas. Tačiau jis skelbime niekad nebuvo nurodęs, kad ginčo objekto stogas beasbestis. Kadangi stogo danga jam atrodė asbestinė, tai jis net nesigilo į dokumentus, t. y. kokia yra namo stogo danga nurodyta dokumentuose. Vertintojas, kuris atliko namo vertinimą, jo to taip pat neklausė, o vertinimo akto jis net nematė, nes jis buvo tiesiai atiduotas užsakovams nešti į banką. Jam nebuvo žinoma, kad VĮ Registrų centro išraše namo stogo danga nurodyta beasbestinė. Jis pats niekuomet nesakė ieškovams, kad namo stogas yra beasbestinis. Pažymi, kad namo dokumentai, kadastrinių duomenų byla buvo pas jį biure, ir po kažkurio susitikimo su savininku ieškovas, atėjęs pas jį, žiūrėjo tuos dokumentus. Be to, kai rugsėjo mėnesį pasirašinėjo avanso sutartį, jis aiškiai paklausė, ar tai daro pas jį biure, ar susitinka name, ieškovai name susitikti nepageidavo, viskas ieškovams buvo aišku (2019 m. gruodžio 11 d. teismo posėdžio garso įrašas: 32 min. 9 sek. – 48 min. 8 sek.).

Teismas

k o n s t a t u o j a :

8. Byloje nustatyta, kad 2018 m. spalio 19 d. Pirkimo-pardavimo sutarties, notarinio reg. Nr. 8854, pagrindu atsakovas R. M. pardavė jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą – žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), – o ieškovai L. L. ir I. L. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise šį turtą nupirko už bendrą 77 500,00 Eur kainą, iš kurios – 7 000,00 Eur už žemės sklypą ir 70 500,00 Eur už gyvenamąjį namą (1 t., e. b. l. 8-18). Taigi tarp šalių susiklostė pirkimo–pardavimo sutartiniai santykiai, todėl dėl šalių tarpusavio įsipareigojimų turinio bei jų nevykdymo pasekmių spręstina pagal pirkimo–pardavimo sutartinius santykius reglamentuojančias CK XXIII skyriaus teisės normas. 

9.  CK 6.317 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji pardavėjo pareiga: pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus ir jų kokybę; to paties straipsnio 2 dalyje ši pardavėjo pareiga detalizuota įtvirtinant įstatymo garantiją: pardavėjo garantija (patvirtinimas) dėl daiktų nuosavybės teisės ir jų kokybės yra, nepaisant to, ar tokia garantija pirkimo–pardavimo sutartyje numatyta, ar ne. Įstatymu nustatytas šios garantijos taikymo privalomumas pasireiškia ir tuo, kad pardavėjas neturi teisės riboti tokios garantijos apimties. 

10. Nuostatos dėl pirkimo-pardavimo sutartimi perduodamų daiktų kokybės detalizuotos CK 6.333 straipsnyje; pagal šio straipsnio 1 dalį pardavėjas privalo perduoti daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas ir daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, bei atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. Be to, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad daiktui keliami reikalavimai gali būti ne tik tiesiogiai nustatyti ir apibūdinti sutartyje, bet apie parduodamam daiktui keliamus reikalavimus galima spręsti ir iš kitokių aplinkybių. Todėl aplinkybė, dėl kokios kokybės daiktų susitarta pirkimo-pardavimo sutartyje, gali būti nustatoma ne tik tiesiogiai iš sutarties sąlygų, bet ir išsiaiškinus sutarties sudarymo aplinkybes, šalių elgesį iki sutarties sudarymo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3k-3-180-695/2018). Jei parduodamų daiktų kokybė nėra nurodyta sutartyje, daiktas turi atitikti įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). O įprasti reikalavimai CK apibrėžiami kaip galimybė parduotą prekę tam tikrą laiką naudoti tam, kam ji paprastai naudojama (CK 6.333 straipsnio 4 dalis). 

11. CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju atsakovas, pasirašydamas Sutartį, taip pat patvirtino ir garantavo, kad šios sutarties sudarymo momentu nėra paslėptų parduodamų daiktų trūkumų, dėl kurių daiktų negalima būtų naudoti pagal paskirtį arba jų naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjai, ieškovai, apie tuos trūkumus žinodami arba nebūtų jų visai pirkę, arba nebūtų tiek už juos mokėję (Sutarties 8.1.2 punktas). Minėtame Sutarties punkte taip pat numatyta, kad pardavėjas, atsakovas, įstatymų nustatyta tvarka atsako už minėtus trūkumus, jeigu neįrodo, kad jie atsirado po turto perdavimo dėl pirkėjų ar trečiųjų asmenų kaltės arba dėl nenugalimos jėgos. Taigi, atsakovui jo atsakomybė dėl daiktų kokybės garantijos pažeidimo buvo žinoma.

12. Kita vertus pardavėjo atsakomybė už parduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Įstatymas nedraudžia parduoti netinkamos kokybės daiktų, bet daiktų trūkumai turi būti aptarti. Jeigu jie aptarti, tai laikoma, kad šalys susitarė dėl atitinkamos daikto kokybės ir ji yra pirkėjui priimtina, kad šis sudarytų sutartį.

13. Nagrinėjamu atveju ieškovai kreipėsi į teismą, ieškinį reikšdami tuo pagrindu, kad atsakovas pažeidė tiek įstatyme, tiek Sutartyje įtvirtintą daiktų kokybės garantiją, nes pardavė daiktą – gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) – neatskleidęs jo trūkumo – kad namo stogo danga yra iš asbestcemenčio. Ieškovai nurodo, kad ši informacija jiems buvo svarbi, nes gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) stogo danga buvo nusišėrusi, negražaus estetinio vaizdo, todėl jie gyvenamojo namo apžiūros metu atsakovui išsakė savo norą ir ketinimą stogą atsinaujinti – jį nusišveisti ir nusidažyti, – tačiau atlikti tokius veiksmus su asbestcementine stogo danga negalima, nes dangą šveičiant, į aplinką pasklistų sveikatai kenksmingos asbesto dalelės. Asbestcementinę dangą galima tik pakeisti, bet ieškovai neturėjo ketinimo ją keisti, nes stogo keitimo išlaidos daug didesnės, nei stogo atnaujinimo išlaidos. Todėl, jei ieškovai būtų žinoję, kad nebus galimybės stogą atsinaujinti, bet reikės jį keisti, už gyvenamąjį namą nebūtų mokėję tokios kainos arba visai nebūtų pirkę (2019 m. gruodžio 11 d. teismo posėdžio garso įrašas: 2 min. 34 sek. – 6 min. 38 sek., 26 min. 26 sek. – 27 min. 23 sek.).

14. Pažymėtina, kad tos aplinkybės, jog ieškovai gyvenamojo namo apžiūros metu atsakovui išsakė savo norą ir ketinimą gyvenamojo namo stogą atsinaujinti – jį nusišveisti ir nusidažyti – atsakovas, jo atstovė iš esmės neginčija: atsakovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad gyvenamojo namo kaina buvo sumažinta dėl to, kad reikėjo perdažyti stogą (2020 m. sausio 14 d. teismo posėdžio garso įrašas: 28 min. 11 sek. – 37 min. 30 sek.), tai rodo, kad atsakovui buvo žinomas ieškovų noras ir ketinimas namo stogą atsinaujinti. Šią aplinkybę netiesiogiai patvirtina ir liudytojo K. R. parodymai: jis nurodė, kad ieškovas L. L. 2018 m. rugpjūčio mėnesį jo teiravosi apie galimybę perdažyti stogą (2019 m. gruodžio 11 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 30 min. 37 sek. – 1 val. 36 min. 52 sek.). To ieškovų teiginio, kad asbestcementinę dangą atnaujinti (ją nusišveisti ir nusidažyti) negalima, atsakovas, jo atstovė taip pat neginčija.

15. Tačiau atsakovo atstovė ginčija patį faktą, kad namo stogo danga yra iš asbestcemenčio. Jos nuomone, nėra objektyvių įrodymų, kad ginčo namo stogo danga tikrai turi asbesto, nes neaišku, ar tikrai mėginiai, kurie buvo siųsti tirti, buvo imti nuo gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) stogo (2020 m. sausio 14 d. teismo posėdžio garso įrašas: 28 min. 11 sek. – 37 min. 30 sek.).

16. Į bylą yra pateikti du stogo dangos mėginių tyrimo dokumentai: 1) Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Cheminių tyrimų skyriaus 2018 m. gruodžio 7 d. Cheminių tyrimų protokolas Nr. Ch 10773/2018, kuriame fiksuota, kad tirtas stogo dangos mėginys, paimtas iš vietos, esančios (duomenys neskelbtini), mėginyje rasta asbesto plaušelių (1 t., e. b. l. 23) ir 2) SGS Search Laboratorium B.V. 2019 m. liepos 15 d. ataskaita Nr. MO-JBE-190715001, kurioje fiksuota, kad buvo tirti du stogo dangos mėginiai, kurie paimti nuo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), abiejuose mėginiuose rasta asbesto (1 t., e. b. l. 161-167). Galima sutikti su atsakovo atstove, kad pirmojo tyrimo (atlikto Lietuvoje) atveju iš tiesų nėra objektyvių duomenų, iš kur buvo imti stogo dangos mėginiai. Tačiau antrojo tyrimo (atlikto Olandijoje) atveju mėginių paėmimo nuo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), stogo dangos faktas ir jų išsiuntimo į laboratoriją Olandijoje faktas yra fiksuoti antstolės Svajonės Žukaitienės 2019 m. liepos 8 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 0076/19/F1-028 (1 t., e. b. l. 141-143), todėl atsakovo atstovės keliamos abejonės dėl atliktų tyrimų objektyvumo pripažintinos nepagrįstomis. Be to, pažymėtina, kad šalys turi teisę ir pareigą teikti į bylą įrodymus, patvirtinančius aplinkybes, kuriomis jie remiasi (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12, 178 straipsniai). Todėl, jeigu atsakovui ar jo atstovei kilo abejonių dėl atliktų tyrimų objektyvumo, jie galėjo ir privalėjo inicijuoti papildomų stogo dangos tyrimų atlikimą ar prašyti skirti ekspertizę, tačiau jie jokių veiksmų nesiėmė ir jokių priešingų įrodymų dėl ginčo namo stogo dangos į bylą neteikė. Todėl šioje situacijoje teismas neturi pagrindo abejoti ieškovų pateiktais tyrimų atsakymais, kurie patvirtina, jog gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) stogo dangoje yra asbesto.

17. Bylos nagrinėjimo metu ieškovai bandė įrodyti aplinkybę, kad atsakovas žinojo faktą, jog parduodamo namo stogo danga yra iš asbestcemenčio, tačiau tyčia juos suklaidino, teigdamas, kad stogas beasbestis. Visgi, teismo vertinimu, byloje esamų duomenų nepakanka šią aplinkybę pripažinti įrodyta.

18. Visų pirma, pažymėtina, kad atsakovas, jo atstovė, kategoriškai tai neigė – tvirtino, jog atsakovui ši aplinkybė nebuvo žinoma ir jis ieškovams niekuomet nesakė, kad namo stogas yra beasbestis (2019 m. gruodžio 11 d. teismo posėdžio garso įrašas: 57 min. 41 sek. – 1 val. 13 min. 14 sek., 2020 m. sausio 14 d. teismo posėdžio garso įrašas: 28 min. 11 sek. – 37 min. 30 sek.). Trečiojo asmens UAB „Soleka“, kuri tarpininkavo atsakovui parduodant žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini) (remiantis 2018 m. gegužės 3 d. tarp UAB „Soleka“ ir atsakovo sudaryta Tarpininkavimo paslaugų sutartimi Nr. LB-2018-21, UAB „Soleka“ įsipareigojo parduoti atsakovui priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), už 80 000,00 Eur, jos atstovas 2018 m. gegužės 10 d. internetiniuose skelbimų portaluose patalpino skelbimus dėl šio nekilnojamojo turto pardavimo, bendravo su potencialiais pirkėjais aprodant parduodamą nekilnojamąjį turtą bei sprendžiant kitus su pirkimu-pardavimu susijusius klausimus (1 t., e. b. l. 71, 87-93, 2019 m. gruodžio 11 d. teismo posėdžio garso įrašas: 32 min. 9 sek. – 48 min. 8 sek.)), atstovas L. B. (kuris konkrečiai dirbo su nekilnojamuoju turtu, esančiu (duomenys neskelbtini)) taip pat nurodė, kad jis nei skelbime nebuvo nurodęs, nei žodžiu ieškovams nėra sakęs, kad parduodamos namo stogo danga yra beasbestė (2019 m. gruodžio 11 d. teismo posėdžio garso įrašas: 32 min. 9 sek. – 48 min. 8 sek.). Liudytoja apklausta atsakovo sutuoktinė I. M. nurodė, kad jai nėra žinoma, ar jos sutuoktinis žiojo, kokia yra iš tikrųjų namo stogo danga, taip pat jai nežinoma, ar jos sutuoktinis ieškovams sakė, jog stogo danga yra beasbestė (2019 m. gruodžio 11 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 44 min. 49 sek. – 1 val. 52 min. 12 sek.). Kiti ieškovų kviesti liudytojai – V. M. ir K. R. – šių aplinkybių taip pat nei patvirtino, nei paneigė (2019 m. gruodžio 11 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 19 min. 25 sek. – 1 val. 29 min. 40 sek., 1 val. 30 min. 37 sek. – 1 val. 42 min. 09 sek.). Vertinant visų proceso dalyvių paaiškinimus bei parodymus, teismui labiau tikėtina atrodo tai, jog iki Sutarties pasirašymo šalys apskritai kalbėjo tik apie namo stogo dangos atnaujinimą, bet ne apie tai, iš kokios medžiagos yra namo stogo danga.

19. Analizuojant byloje esančius rašytinius įrodymus, nustatyta, kad į bylą pateiktose gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylose užfiksuoti skirtingi šio gyvenamojo namo kadastriniai duomenys: 2004 metų Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byloje, Pagrindinio pastato ir jo dalių kadastro duomenyse (forma 1A), šio gyvenamojo namo stogo danga nurodyta asbestcementis, tačiau vėlesnėje 2007 metų Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje, Pagrindinio pastato ir jo dalių kadastro duomenyse (forma 1A), užfiksuota, kad šio gyvenamojo namo stogo danga yra iš beasbestinio cemento (1 t., e. b. l. 24-44, 46-60). Remiantis VĮ Registrų centro pateikta informacija (2019 m. spalio 16 d. raštas Dėl informacijos suteikimo bei 2019 m. lapkričio 22 d. raštas Dėl dokumentų kopijų pateikimo) konstatuotina, kad gyvenamojo namo kadastrinių duomenų, susijusių su stogo danga, pakeitimai buvo padaryti 2007 m. kovo 9 d. pagal tuometinio gyvenamojo namo savininko, užsakovo, žodinį pareiškimą, vietoje užpildant 6A formą ir jos duomenis perrašant į formą 1A (1 t., e. b. l. 185; 2 t., e. b. l. 7-14). 

20. Rašytiniai įrodymai – 2017 m. rugpjūčio 9 d. ir 2018 m. balandžio 26 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai bei 2018 m. kovo 28 d. Žemės sklypo ir gyvenamojo namo dovanojimo sutartis, notarinio reg. Nr. 1133 (1 t., e. b. l. 74-86) ir liudytojos I. M. parodymai (2019 m. gruodžio 11 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 54 min. 52 sek. – 1 val. 54 min. 53 sek.) patvirtina, kad ginčo turtą 2007 m. gegužės 4 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 3316 pagrindu pirmiausia įgijo atsakovo teta A. S., ji 2018 m. kovo 28 d. dovanojimo sutartimi šį turtą nuosavybės teise perleido savo broliui V. M., o šis 2018 m. balandžio 12 d. dovanojimo sutartimi šį turtą nuosavybės teise perleido atsakovui. Remiantis liudytojos I. M. parodymais (2019 m. gruodžio 11 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 44 min. 49 sek. – 1 val. 48 min. 40 sek.), atsakovas su savo šeima ginčo name panaudos pagrindais pragyvento nuo 2007 m. maždaug 8-9 metus.

21. Taigi, vertinant sprendimo 19 ir 20 pastraipose paminėtus duomenis, konstatuotina, kad ginčo gyvenamojo namo kadastrinių duomenų, susijusių su stogo danga, pakeitimai buvo padaryti dar iki to laiko, kuomet atsakovo teta A. S. ginčo turtą įsigijo ir leido juo atsakovui naudotis. Todėl visai įmanoma, kad atsakovas iš tiesų nežinojo, kokia yra tikroji gyvenamojo namo stogo danga. Duomenų, kad atsakovas dirbtų statybų ar kitoje atitinkamoje srityje, dėl ko jam, kaip profesionalui, galėjo kilti abejonių dėl tikrosios stogo dangos medžiagos, byloje nėra, todėl įtikinami atrodo atsakovo atstovės paaiškinimai, kad atsakovas gyveno ginčo name ir pasikliovė dokumentuose esančia informacija, nesigilindamas, kokia yra tikroji namo stogo daga.

22. Tačiau ta aplinkybė, kad atsakovas nežinojo, jog jo parduodamo namo stogo danga yra su asbestu, dėl ko šios informacijos nesuteikė ieškovams, neatleidžia jį nuo atsakomybės, nes, kaip nurodė ir ieškovų atstovė, teismų praktikoje pripažįstama, kad pardavėjo atsakomybė pagal CK 6.334 straipsnį yra griežtoji, t. y. pardavėjas atsako už netinkamos kokybės daikto pardavimą be kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-469/2019).

23. Iš esmės ginčo tarp šalių dėl to, kad ieškovams ši informacija – jog gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) stogo dangoje yra asbesto – nebuvo atskleista, nėra.

24. Pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis). Tačiau šiuo atveju teismai formuoja tokią praktiką, kad pirkėjo teisę į išlaidų daikto trūkumams ištaisyti atlyginimą paneigia tik daikto trūkumų akivaizdumas ir pastebimumas normaliomis aplinkybėmis kiekvienam rūpestingam ir atidžiam pirkėjui, t. y. iš pirkėjo negali būti reikalaujam specialių žinių, didesnio rūpestingumo ir atidumo siekiant išsiaiškinti galimus parduoto daikto trūkumus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-701/2019). Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar nustatytas trūkumas buvo akivaizdus ir ieškovai negalėjo nežinoti apie tai, jog perkamo namo stogo danga yra iš asbestcemenčio.

25. Visų pirma, akcentuotina, kad beveik visuose dokumentuose (Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašuose, 2007 metų Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje (1 t., e. b. l. 24-44, 74-77)) buvo fiksuota, kad gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) stogo danga yra beasbestis cementas. Tik vienintelėje 2004 metų Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byloje buvo priešingi duomenys (kad stogo danga yra asbestcementis) (1 t., e. b. l. 46-60). Tačiau įprasta remtis vėlesniais duomenimis, ypač kad jie fiksuoti būtent ir Nekilnojamojo turto kadastre ir registre, todėl vien dėl to, kad ankstesnėje 2004 metų Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byloje buvo nurodyta, jog stogo danga yra asbestcementis, nėra pagrindo konstatuoti, jog šis faktas (kad stogo dangoje yra asbesto) buvo akivaizdus, kiekvienam rūpestingam ir atidžiam pirkėjui suvokiamas.

26. Antra, vertinant, ar ieškovai galėjo vien apžiūrėję, vizualiai nustatyti, kad ginčo namo stogo danga turi asbesto, pažymėtina, kad tiek į bylą pateikti tyrimai, tiek trečiojo asmens atstovo ir liudytojų paaiškinimai patvirtina, jog eilinis žmogus, neturintis specialių žinių statybos ar kitoje panašioje srityje, nustatyti, ar stogo dangoje yra asbesto, ar ne, negali: trečiojo asmens UAB „Soleka“ atstovas L. B. nurodė, kad jam stogas niekada neatrodė beasbestis dėl to, kad dirba su nekilnojamu turtu, turi patirties šioje srityje (2019 m. gruodžio 11 d. teismo posėdžio garso įrašas: 32 min. 09 sek. – 33 min. 48 sek., 38 min. 44 sek. – 39 min. 7 sek.); liudytoju apklaustas V. M., kurio profesija yra pastatų statyba, remontas ir kt., taip pat patvirtino, kad jis, kaip turintis specialiųjų žinių ir patirties, vizualiai pažiūrėjęs gali pasakyti ar stogo danga yra asbestinė, tačiau eilinis žmogus, kurio darbas nėra susijęs su pastatų priežiūra ar remontu, to padaryti negali (2019 m. gruodžio 11 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 26 min. 28 sek. – 1 val. 28 min. 28 sek.); liudytoju apklaustas K. R. taip pat patvirtino, kad nustatyti, ar stogo danga asbestinė ar ne, vien tik pasižiūrėjus neįmanoma (2019 m. gruodžio 11 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 39 min. 6 sek. – 1val. 39 min. 28 sek.). Tuo tarpu, ieškovų tvirtinimu, jie atitinkamų specialiųjų žinių neturi (priešingų duomenų į bylą nėra pateikta), todėl pripažintina, jog ieškovai negalėjo įvertinti, ar stogo danga turi asbesto, ar ne. Taigi, darytina išvada, kad minėtas gyvenamojo namo trūkumas nebuvo akivaizdus ir jo pardavimo metu ieškovams, kaip pirkėjams, nebuvo ir negalėjo būti žinomas, nes įsigydami gyvenamąjį namą ieškovai, kaip pirkėjai, neturintys specialiųjų žinių, neatlikę specialaus tyrimo, tik vizualinės apžiūros metu negalėjo šio trūkumo nustatyti.

27. CK 6.399 straipsnyje numatyta, kad jeigu pagal nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį pardavėjas perduoda pirkėjui netinkamos kokybės daiktą, taikomos šio kodekso 6.334 straipsnio taisyklės, išskyrus pirkėjo teisę reikalauti netinkamos kokybės daiktą pakeisti tinkamu. Nagrinėjamu atveju ieškovai pasirinko teisių gynimo būdą, susijusį su nuostolių atlyginimu, t. y. remdamiesi CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktu, reikalauja, kad atsakovas, pardavėjas, atlygintų jų, pirkėjų, namo trūkumo pašalinimo išlaidas. Ieškovų pasirinktas teisių gynimo būdas laikytinas tinkamu ir pagrįstu, kadangi ieškovai, įsigydami nuosavybės teise gyvenamąjį namą, turėjo lūkesčių apsirūpinti gyvenamuoju plotu, todėl, atsižvelgiant į tai, kad name iš esmės galima gyventi (ieškovai šiame name gyvena iki šiol), jis tik turi tam tikrą trūkumą, prašymas atlyginti šio trūkumo šalinimo išlaidas yra adekvatus ir proporcingas pardavėjo prievolių dėl daikto kokybės užtikrinimo pažeidimo mastui.

28. Ieškovai nuostolių fakto ir dydžio patvirtinimui į bylą pateikė UAB „Bilsta“ vadovo, Statinio statybos techninio prižiūrėtojo, V. M. 2019 m. kovo 25 d. parengtą lokalinę sąmatą, kurioje paskaičiuotas bendras 3 893,94 Eur (su pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – PVM)) išlaidų dydis: 216,59 Eur už fasadinių pastolių įrengimą ir išardymą, 493,29 Eur už stogo išardymą, 206,25 Eur už šiferio išvežimą ir utilizavimą, 1 350,00 Eur už 250 kv. m. beasbescio šiferio lakštus bei 952,00 Eur už stogo dengimą, plius 675,81 Eur PVM (21 proc.) (1 t., e. b. l. 20). Taip pat į bylą yra pateikta ir UAB „Bilsta“ vadovo, Statinio statybos techninio prižiūrėtojo, V. M. 2019 m. lapkričio 25 d. parengta lokalinė sąmata, kurioje paskaičiuotas bendras 8 448,27 Eur (su PVM) išlaidų dydis: šioje sąmatoje, be jau ankstesnėje sąmatoje nurodytų išlaidų už darbus bei medžiagas, įtrauktos dar ir išlaidos už kitus papildomus darbus bei medžiagas (2 t., e. b. l. 17). Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas V. M. paaiškino, kad pirmoje sąmatoje, ieškovo prašymu, buvo paskaičiuotas tik pats stogo dangos pakeitimas, įvertinant dangą, utilizaciją ir t. t., tačiau ieškovams keičiant stogą, jie turėtų išlaidų būtent pagal antrąją sąmatą, nes nuardant stogo dangą išsaugoti paklotą neįmanoma, todėl reikėtų ir jį bei kitas medžiagas keisti; liudytojas taip pat nurodė, kad abi sąmatas teisingiau būtų vadinti preliminariomis lokalinėmis sąmatomis, nes keičiamas nenaujas stogas, todėl sąmatoje nurodyta suma gali tiek mažėti, tiek didėti, priklauso nuo faktiškai atliktų darbų; visgi kaina, kuri nurodyta pirmoje sąmatoje yra susijusi konkrečiai tik su stogo dangos keitimu, todėl mažėti neturėtų (2019 m. gruodžio 11 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 23 min. 10 sek. – 1 val. 25 min. 23 sek.). 

29. Teismas, atsižvelgdamas į liudytojo V. M. paaiškinimus, sprendžia, kad yra pagrindas remtis 2019 m. kovo 25 d. parengta lokaline sąmata, apskaičiuojant ieškovams priteistinų nuostolių dydį. Pažymėtina, kad nors atsakovo atstovė kelia abejones dėl 2019 m. kovo 25 d. lokalinėje sąmatoje nurodytų sumų pagrįstumo, tačiau svarių argumentų bei juos patvirtinančių įrodymų dėl nurodytų sumų nepagrįstumo neteikia, t. y. į bylą nėra pateikta jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad atitinkamos medžiagos ar darbai į sąmatą įtraukti nepagrįstai, kad nurodytos nepagrįstai didelės medžiagų ir darbų kainos. Tokių duomenų nesant, teismas neturi pagrindo nesiremti ieškovų pateikta 2019 m. kovo 25 d. lokaline sąmata.

30. Ieškovai šių išlaidų realiai dar nėra patyrę. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Tačiau civilinė atsakomybė gali būti taikoma taip pat už būsimą žalą vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią teismas gali atidėti būsimos žalos įvertinimą arba įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe. Šiais atvejais kaip žalos atlyginimą teismas gali priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas. Vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 3 dalimi, būsimos žalos dydžiui keliamas realaus tikėtinumo kriterijus. Taigi šių normų pagrindinis tikslas – atlyginti nukentėjusiojo asmens patirtą žalą, atsižvelgiant į protingus bei įmanomus būdus jos dydžiui apskaičiuoti ir įvertinti. Sisteminis CK 6.249 straipsnio 3 dalyje ir CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintų teisės normų aiškinimas suteikia nukentėjusiam asmeniui teisę reikalauti su parduoto daikto trūkumu susijusių būsimų išlaidų atlyginimo.

31. Ieškovai prašo priteisti mažesnę sumą, nei nurodyta 2019 m. kovo 25 d. lokalinėje sąmatoje –   3 293,00 Eur, tokį prašomos sumos sumažinimą argumentuodami stogo nusidėvėjimu: pagal 2019 m. kovo 25 d. lokalinę sąmatą naujo stogo danga pirkėjams kainuos 1 633,50 Eur            (1 350,00 Eur + 21 proc. PVM), tačiau atsižvelgiant į stogo nusidėvėjimą, už naują stogo dangą ieškovai prašo atlyginti tik 1 033,50 Eur (1 t., e. b. l. 2). Visgi, teismo vertinimu, reikalaujama būsimų išlaidų sumą buvo sumažinta per mažai.

32. Svarbus yra atsakovo atstovės argumentas, kad dėl akivaizdžiai senos, apsilaupiusios stogo dangos ieškovams jau buvo padaryta nuolaida. Pažymėtina, kad dėl paties fakto, jog buvo padaryta nuolaida, tarp šalių ginčo nėra. Tačiau yra ginčas dėl to, dėl ko ta nuolaida buvo padaryta, t. y. ieškovų teigimu, ši nuolaida buvo padaryta bendrai, jos nesiejant su namo stogo dangos būkle, o atsakovo, jo atstovės teigimu, ši nuolaida buvo padaryta būtent dėl namo stogo dangos būklės.

33.  Posėdžio metu trečiojo asmens UAB „Soleka“ atstovas L. B. nurodė, jog pirmo susitikimo metu, ieškovas L. L. jo paklausė, ar bus nuolaida, jis atsakė, kad jei ir bus nuolaida, tai susitars su savininku ir greičiausiai dėl stogo (2019 m. gruodžio 11 d. teismo posėdžio garso įrašas: 32 min. 9 sek. – 33 min. 48 sek.). Liudytoja I. M. taip pat nurodė, kad kartą po susitikimo su pirkėjais grįžęs jos sutuoktinis pasakė, kad nuleidžia 2 500,00 Eur dėl stogo, jo keitimui (2019 m. gruodžio 11 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 51 min. 1 sek. – 1val. 51 min. 41 sek.). Atsižvelgiant į šiuos trečiojo asmens atstovo ir liudytojos parodymus, į namo stogo dangos prastos būklės akivaizdumą (tas akivaizdu iš fotonuotraukų (1 t., e. b. l. 91-92), taip pat ir pats ieškovas L. L. teismo posėdžio metu nurodė, kad prieš einant į vidų iš karto į akis krito tas stogas, nes jis buvo kelių spalvų (2019 m. gruodžio 11 d. teismo posėdžio garso įrašas: 4 min. 38 sek. – 5 min. 14 sek.)), teismui labiau tikėtina atrodo tai, jog nuolaida buvo padaryta būtent dėl namo stogo dangos būklės.

34. Taip pat tarp ginčo šalių nesutarimų kyla ir dėl padarytos nuolaidos dydžio: ieškovų teigimu, buvo padaryta 2 000,00 Eur nuolaida – nuo 79 500,00 Eur nuleista iki 77 500,00 Eur, o atsakovo tvirtinimu buvo padaryta 2 500,00 Eur nuolaida – nuo 80 000,00 Eur nuleista iki      77 500,00 Eur.

35. Į bylą yra pateikti duomenys iš portalo Aruodas.lt apie parduodamo ginčo turto kainos pokyčius, iš kurių matyti, kad laikotarpyje nuo 2018 m. liepos 21 d. iki 2018 m. rugpjūčio 16 d. parduodamo ginčo turto kaina buvo skelbiama 79 500,00 Eur (1 t., e. b. l. 133-138). Ieškovų į bylą pateiktas susirašinėjimo telekomunikacijų priemonėmis išrašas patvirtina, kad ieškovai susitikti su atsakovu vyko 2018 m. rugpjūčio 10 d. (1 t., e. b. l. 169). Todėl byloje nesant kitokių duomenų, teismas sprendžia, kad yra pagrindas pripažinti, jog buvo padaryta 2 000,00 Eur nuolaida – nuo 79 500,00 Eur nuleista iki 77 500,00 Eur (galutinė ginčo turto kaina).

36. Atsižvelgdamas į duomenis, pateiktus sprendimo 32-35 pastraipose, teismas sprendžia, kad vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, reikalaujama būsimų išlaidų sumą turėtų būti sumažinta ne 600,94 Eur, bet 2 000,00 Eur (t. y. dar iki Sutarties pasirašymo padaryta parduodamo turto kainos nuolaida, kuri buvo padaryta būtent dėl namo stogo dangos prastos būklės), atitinkamai iš atsakovo ieškovams priteistina 1 893,94 Eur suma: 3 893,94 Eur – 2 000,00 Eur.

37. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Todėl, atsižvelgiant į CK 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatą, konstatuotina, kad atsakovas taip pat privalo sumokėti ieškovams 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos (1 893,94 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. balandžio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

38. Pagal byloje esančius dokumentus nustatyta, kad ieškovai šioje byloje turėjo iš viso 1 267,00 Eur išlaidų: sumokėjo 74,00 Eur žyminio mokesčio, 825,00 Eur už advokato padėjėjos suteiktas teisines paslaugas, 106,00 Eur už antstolės parengtą faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, 42,00 Eur už vertimus iš užsienio kalbos, 150,0 Eur už UAB „Bilsta“ parengtą lokalinę sąmatą ir 70,00 Eur už laboratorinių tyrimų atlikimą (1 t., e. b. l. 19, 22, 45, 141-143, 161-167, 170-177, 187-192). Remiantis į bylą pateiktais duomenimis, atsakovas šioje byloje turėjo 1 000,00 Eur už advokatės suteiktas teisines paslaugas (1 t., e. b. l. 66, 193-195).

39. CPK 93 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškovų ieškinys tenkinamas 57,51 proc. ((1 893,94 Eur : 3 293,00 Eur) × 100 proc.), ieškovai turi teisę į 57,51 proc. savo turėtų išlaidų atlyginimą, o atsakovas – į 42,49 proc. savo turėtų išlaidų atlyginimą. Taigi, iš atsakovo ieškovams turėtų būti priteista 728,65 Eur bylinėjimosi išlaidų ((1 267,00 Eur × 57,51 proc.) : 100 proc.), o atsakovui iš ieškovų turėtų būti priteista 424,90 Eur bylinėjimosi išlaidų ((1 000,00 Eur × 42,49 proc.) : 100 proc.). Atlikus priteistinų sumų įskaitymą, iš atsakovo ieškovams priteistina 303,75 Eur bylinėjimosi išlaidų: 728,65 Eur – 424,90 Eur = 303,75 Eur.

40. Bylos nagrinėjimo metu susidarė 16,51 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Kadangi ieškinys tenkinamas iš dalies (57,51 proc.), minėtos išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovo proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, t. y. iš atsakovo valstybei priteistina 9,49 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu ((16,51 Eur × 57,51 proc.) : 100 proc.). Likusi išlaidų dalis iš ieškovų valstybei nepriteistina, nes kiekvienam ieškovui tenkanti išlaidų dalis (7,02 Eur : 2 = 3,51 Eur) nesiekia teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (2020 m. sausio 13 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 5,00 Eur) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 260, 307, 310 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo R. M., a. k. (duomenys neskelbtini), deklaruotos gyv. vietos adresas – (duomenys neskelbtini), 1 893,94 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų devyniasdešimt trijų eurų 94 ct) nuostolius dėl netinkamos kokybės daikto, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (1 893,94 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. balandžio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 303,75 Eur (trijų šimtų trijų eurų 75 ct) bylinėjimosi išlaidas ieškovams L. L., a. k. (duomenys neskelbtini), deklaruotos gyv. vietos adresas – (duomenys neskelbtini), ir I. L., a. k. (duomenys neskelbtini), deklaruotos gyv. vietos adresas – (duomenys neskelbtini).

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo R. M., a. k. (duomenys neskelbtini), deklaruotos gyv. vietos adresas – (duomenys neskelbtini), 9,49 Eur (devynių eurų 49 ct) bylinėjimosi išlaidas valstybei (mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: „Swedbank“, akcinė bendrovė Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, akcinė bendrovė „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, Luminor Bank akcinė bendrovė Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, akcinė bendrovė SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, akcinė bendrovė Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, Luminor Bank akcinė bendrovė Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660, o jei vykdomasis raštas išduotas – 5661).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.

Teisėjas Laimutis Vaitkus