Civilinė byla Nr. e2-1833-781/2020
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02766-2016-5
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.7.3
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gruodžio 15 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūratė Varanauskaitė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės prekybos namų „V.V.V“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 20 d. nutarties, kuria panaikintas 2020 m. rugpjūčio 7 d. bankrutavusios tikrosios ūkinės bendrijos „Energija“ kreditorių komiteto nutarimas antruoju darbotvarkės klausimu,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartimi tikrajai ūkinei bendrijai (toliau – TŪB) „Energija“ iškelta bankroto byla.
2. Pareiškėja (kreditorė) Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) pateikė skundą, kuriame prašo panaikinti bankrutavusios TŪB „Energija“ 2020 m. rugpjūčio 7 d. kreditorių komiteto nutarimą, priimtą antruoju darbotvarkės klausimu „Dėl TŪB „Energija“ turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo“.
3. Pareiškėja skunde nurodė, kad bankrutavusios TŪB „Energija“ kreditorių komitetas antruoju darbotvarkės klausimu 3 – 9 punktais nutarė pritarti TŪB „Energija“ priklausančio turto siūlomai pardavimo kainai. Antrojo darbotvarkės klausimo 10 – 13 punktais pritarė siūlomai pardavimo tvarkai, o tiksliau antrojo darbotvarkės klausimo 13 punktu nuspręsta, neįvykus pirmosioms ir antrosioms varžytynėms, nustatyti, kad 3 – 9 punktuose nustatyti turto kompleksai toliau bus parduodami laisvu pardavimu už didžiausią pirkėjo pasiūlytą kainą, ją iš anksto raštu suderinus su TŪB „Energija“ susirinkimo pirmininku. VMI, bankrutuojančios TŪB „Energija“ kreditorė, su 2020 m. rugpjūčio 7 d. kreditorių komitete antruoju darbotvarkės klausimu priimtu nutarimu dėl bendrovės turto pardavimo tvarkos ir kainų nustatymo nesutinka, kadangi antruoju darbotvarkės klausimu priimtas nutarimas turto nepardavus I – ose ir II – ose varžytynėse, jį parduoti už didžiausią pasiūlytą kainą, nenustatant minimalios kainos, neatitinka nei bendrovės, nei VMI, kaip įkaito turėtojos, nei kitų kreditorių turtinių interesų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 20 d. nutartimi panaikino 2020 m. rugpjūčio 7 d. bankrutavusios TŪB „Energija“ kreditorių komiteto nutarimą antruoju darbotvarkės klausimu „Dėl bankrutavusios TŪB „Energija“ turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo“ ir klausimą dėl bankrutavusios TŪB „Energija“ turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo grąžino iš naujo spręsti kreditorių komitetui.
5. Teismas sprendė, jog atskirų objektų kaip vieno pardavimas yra galimas tik siekiant naudingiausio turto realizavimo tiek ekonominiu, tiek visų kreditorių ir skolininko interesų derinimo aspektu.
6. Teismas konstatavo, kad skundžiamu nutarimu net nenustačius minimalios parduodamo turto kainos po to, kai neįvyksta dvejos varžytynės, yra grėsmė bendrijos turtą parduoti už neadekvačiai mažą, rinkos vertės neatitinkančią, kainą.
7. Teismas akcentavo, jog įrodymų, kad būtent toks tarpusavyje fiziškai nesusijusių, skirtingos funkcinės paskirties, skirtingose vietovėse išsidėsčiusių nekilnojamojo ir kilnojamojo turto objektų pardavimas kaip turtinių kompleksų yra ekonomiškai naudingiausias bankrutuojančiai bendrijai ir jos kreditoriams, atsakovė nepateikė.
8. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad byloje esanti 2019 m. vasario 15 d. konsultacinė pažyma dėl galimos turto kainos rinkoje nelaikytina vertinimo ataskaita Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo prasme, todėl tik išsiaiškinus realią kiekvieno objekto rinkos vertę, galima objektyviai spręsti dėl ekonomiškai naudingiausios turto pardavimo tvarkos, t. y. nustatyti, kurių turto objektų pardavimas atskirai, o kurių – tam tikrame turtiniame komplekse – yra naudingiausias bendrijai ir jos kreditoriams.
9. Teismas padarė išvadą, jog skundžiamu nutarimu nustatytoje turto pardavimo tvarkoje iš esmės liko tie patys esminiai trūkumai, dėl kurių turto pardavimo tvarka, nustatyta 2019 m. rugpjūčio 2 d. kreditorių komiteto nutarimu antruoju darbotvarkės klausimu, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartimi buvo pripažinta nepagrįsta, o nutarimas panaikintas, todėl šiuo atveju skundžiamu nutarimu nustatyta tvarka, kaip ir ankstesnė turto pardavimo tvarka, yra nepagrįsta, neužtikrinanti bankrutavusios TŪB „Energija“ turto pardavimo už didžiausią kainą, neatitinkanti nei pačios bendrijos, nei jos kreditorių interesų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
10. Kreditorė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) prekybos namai „V.V.V“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 20 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – skundą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Esminis skundu keliamas klausimas – ar kreditoriai gali nustatyti turto pardavimo tvarką, kai nėra nustatoma minimali turto pardavimo kaina tuo atveju, jei turtas nebūtų parduotas net iš dviejų varžytynių, tačiau į šį klausimą pirmosios instancijos teismas neatsakė.
10.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kritiškai vertino bankrutavusios bendrijos turto pardavimo kompleksų dalis, kadangi visos turto komplekso dalys ir jų pardavimo būdas yra ekonomiškai pagrįstas.
10.3. Kreditorių komitetas, vadovaudamasis 2019 m. vasario mėn. atliktu bendrijos nekilnojamojo turto vertinimu, nustatė bankrutavusios bendrijos parduodamo turto vertę ir pardavimo būdą.
11. Kreditorius bankrutavusi akcinė bendrovė (toliau – BAB) bankas Snoras atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 20 d. nutartį palikti nepakeistą, skirti apeliantei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai kritiškai vertino bankrutavusios TŪB „Energija“ turto suskirstymą į turto kompleksus, konstatuodamas, kad skundžiamu nutarimu nustatyta turto pardavimo tvarka, kaip ir ankstesnė turto pardavimo tvarka, yra nepagrįsta, neužtikrinanti turto pardavimo už didžiausią kainą, neatitinkanti nei pačios bendrijos, nei jos kreditorių interesų, o taip pat nustatyta neatsižvelgiant į Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 5 d. nutarties išaiškinimus.
11.2. Apeliantė, ne siekdama apginti bendrijos ir jos kreditorių interesus, bet išimtinai veikdama kreditorių komiteto nario interesais siekiant perimti bendrijos turtą, pateikė atskirąjį skundą neabejotinai suvokdama, kad atskirasis skundas yra nepagrįstas.
12. Kreditorė VMI atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 20 d. nutartį palikti nepakeistą. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-526-381/2020 išaiškinimais. Pažymi, kad nenustačius minimalios parduodamo turto kainos po to, kai neįvyksta dvejos varžytynės, yra grėsmė turtą parduoti už neadekvačiai mažą, rinkos vertės neatitinkančią kainą.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinis teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių apskųstosios nutarties negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalautų viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
Dėl ginčijamo kreditorių komiteto nutarimo teisėtumo vertinimo
14. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymui (toliau – JANĮ), neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo (JANĮ) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus tam tikras išvardytas šio įstatymo nuostatas. Nagrinėjamu atveju bankrutavusios TŪB „Energija“ kreditorių komiteto susirinkimas vyko 2020 m. rugpjūčio 7 d., t. y. jau galiojant JANĮ, todėl sprendžiant ginčą dėl šiame kreditorių komiteto susirinkime priimtų sprendimų teisėtumo taikytinos JANĮ nuostatos.
15. JANĮ 55 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimą, jeigu jis priimtas pažeidžiant šio įstatymo nuostatas ir šis pažeidimas galėjo turėti įtakos sprendimo turiniui, taip pat jeigu kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimas prieštarauja įstatymams arba pažeidžia prieš šį sprendimą balsavusių kreditorių arba kitų asmenų teises ir įstatymų saugomus interesus.
16. Bylos duomenimis nustatyta, kad bankrutavusios TŪB „Energija“ kreditorių komitetas skundžiamu 2020 m. rugpjūčio 7 d. nutarimu nusprendė BTŪB „Energija“ turtą pardavinėti dalimis pagal objektų funkcinį arba geografinį ryšį arba naudojimo paskirtį tam, kad būtų kuo operatyviau gauta kaip įmanoma didesnė suma ir įmanoma didžiausia suma būtų patenkinti bendrijos bankroto byloje patvirtinti finansiniai reikalavimai (Nutarimo 1 punktas). Turtą nutarta pardavinėti, suskaidant jį į septynis mažesnius kompleksus (Nutarimo 3 – 9 punktai). Taip pat skundžiamu nutarimu kreditorių komitetas nutarė, jog neįvykus pirmosioms varžytynėms, antrose varžytynėse turtą pardavinėti tokiomis pačiomis sąlygomis ir tvarka už pradinę turto pardavimo kainą mažinant 10 procentų (Nutarimo 12 punktas), o neįvykus pirmosioms ir antrosioms varžytynėms, nustatyti, kad 3 – 9 punktuose nustatyti turto kompleksai toliau parduodami laisvu pardavimu už didžiausią pirkėjo pasiūlytą kainą, ją iš anksto raštu suderinus su bankrutavusios TŪB „Energija“ susirinkimo pirmininku pagal nurodytas sąlygas (Nutarimo 13 punktas).
17. Apeliantė teigia, jog esminis skundu keliamas klausimas – ar kreditoriai gali nustatyti turto pardavimo tvarką, kai nėra nustatoma minimali turto pardavimo kaina tuo atveju, jei turtas nebūtų parduotas net iš dviejų varžytynių, tačiau į šį klausimą pirmosios instancijos teismas neatsakė. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiuo argumentu.
18. JANĮ 85 straipsnyje reglamentuota, kad juridinio asmens turtas parduodamas vadovaujantis šiais principais: 1) rinkos kainos principu, reiškiančiu, kad turto pardavimo kaina turi būti nustatoma pagal analogiško turto pardavimo rinkoje kainas; 2) didžiausios kainos principu, reiškiančiu, kad turtą turi būti siekiama parduoti už didžiausią galimą kainą; 3) turto apyvartos greičio principu, reiškiančiu, kad turtas turi būti parduodamas taip, kad būtų užtikrintas kuo greitesnis jo grąžinimas į apyvartą ir vertės išsaugojimas.
19. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, pirmosios instancijos teismas vertindamas kreditorių komiteto nutarimo teisėtumą pažymėjo, jog skundžiamu nutarimu nenustačius minimalios parduodamo turto kainos po to, kai neįvyksta dvejos varžytynės, yra grėsmė bendrijos turtą parduoti už neadekvačiai mažą, rinkos vertės neatitinkančią, kainą, be to, akcentavo, jog Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. kovo 5 d. nutartyje pasisakydamas dėl analogiško kreditorių komiteto nutarimo sprendė, kad jau vien dėl minimalios parduodamo turto kainos nenustatymo ginčijamas bankrutavusios TŪB „Energija” nutarimas antruoju darbotvarkės kausimu vertintinas kaip nepagrįstas. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliantės argumentą, jog pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl pareigos kreditorių komitetui nustatyti minimalią turto pardavimo kainą, kaip nepagrįstą.
20. Atskirajame skunde taip pat ginčijama pirmosios instancijos teismo išvada dėl bankrutavusios bendrijos turto pardavimo kompleksų dalimis, apeliantei nurodant, kad turto komplekso dalys ir jų pardavimo būdas yra ekonomiškai pagrįstas.
21. Kaip minėta, bankrutavusios TŪB „Energija“ kreditorių komitetas skundžiamu 2020 m. rugpjūčio 7 d. nutarimu nusprendė BTŪB „Energija“ turtą pardavinėti dalimis pagal objektų funkcinį arba geografinį ryšį arba naudojimo paskirtį tam, kad būtų kuo operatyviau gauta kaip įmanoma didesnė suma ir įmanoma didžiausia suma būtų patenkinti bendrijos bankroto byloje patvirtinti finansiniai reikalavimai (Nutarimo 1 punktas).
22. Pagal JANĮ 86 straipsnio 2 dalį juridinio asmens turtas parduodamas kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka, išskyrus iš varžytynių parduodamą turtą. Nemokumo administratorius siūlo kreditorių susirinkimui pradinę turto pardavimo kainą, kartu pateikdamas siūlomos turto pardavimo kainos pagrindimą. Juridinio asmens pradinę turto pardavimo kainą tvirtina kreditorių susirinkimas. Juridinio asmens turtas parduodamas tik kreditorių susirinkimui pritarus turto, išskyrus parduodamą iš varžytynių turtą, pardavimui (JANĮ 86 straipsnio 3 – 5 dalys). Kreditorių susirinkimas turi teisę leisti turtą parduoti kitu negu iš varžytynių būdu (JANĮ 44 straipsnio 8 punktas).
23. Nagrinėjamu atveju sprendimą dėl bankrutavusios bendrijos turto pardavimo tvarkos priėmė kreditorių komitetas. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. kovo 5 d. nutartyje pasisakydamas dėl analogiško kreditorių komiteto nutarimo, kuriuo buvo nustatytas turto pardavimo būdas, pažymėjo, jog turto pardavimo būdas, kai parduodamas vienas nekilnojamojo turto objektas, o ne tarpusavio ryšio neturintys butai, žemės sklypai, inžineriniai statiniai ir pan., yra racionalesnis, rinkoje atskiri nekilnojamojo turto vienetai yra paklausesni ir likvidesni bei didina jų vertę. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatuota, kad skundžiamu nutarimu pakartotinai nutarta turtą pardavinėti suskirstant jį į kelis atskirus kompleksus (Nutarimo 3 – 9 punktai), nors didžioji dalis mažesniuose kompleksuose esančių turto objektų nėra fiziškai tarpusavyje susiję, yra skirtingos funkcinės paskirties bei išsidėstę skirtingose vietovėse. Pažymėtina, kad byloje nesant įrodymų, jog būtent toks tarpusavyje fiziškai nesusijusių, skirtingos funkcinės paskirties, skirtingose vietovėse išsidėsčiusių nekilnojamojo ir kilnojamojo turto objektų pardavimas kaip turtinių kompleksų yra ekonomiškai naudingiausias bankrutavusiai bendrijai ir jos kreditoriams, nėra pagrindo daryti priešingą išvadą nei Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartyje ir skundžiamoje nutartyje, jog nustatytas turto pardavimo būdas susiaurina potencialių pirkėjų ratą ir rinkoje atskiri nekilnojamojo turto vienetai yra paklausesni ir likvidesni bei didina jų vertę.
24. Apeliantė nurodo, kad kreditorių komitetas vadovaudamasis 2019 m. vasario mėn. atliktu bendrijos nekilnojamojo turto vertinimu nustatė bankrutavusios bendrijos parduodamo turto vertę ir pardavimo būdą.
25. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad bankroto bylą nagrinėjantis teismas nevykdo bankroto administravimo procedūrų ir savo sprendimais paprastai negali išspręsti klausimų, kurie priskirtini kitų bankroto teisinių santykių dalyvių (kreditorių susirinkimo, kreditorių komiteto) kompetencijai. Kai kreditorių susirinkimas (kreditorių komitetas) sprendžia ekonominio pobūdžio klausimus, teisminė tokių sprendimų kontrolė yra ribota. Teismas iš esmės negali kreditorių susirinkimui (kreditorių komitetui) nurodyti konkretaus turto pardavimo būdo arba nustatyti pradinės turto pardavimo kainos. Tačiau nustatęs, kad kreditorių priimtas nutarimas pažeidžia imperatyviąsias teisės normas arba prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnis), teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimą ir perduoti klausimą kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo, nurodydamas padarytus pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-313/2017, kt.).
26. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad bankrutavusios TŪB „Energija“ kreditorių komitetas skundžiamu 2020 m. rugpjūčio 7 d. nutarimu nusprendė turtą pardavinėti, suskaidant jį į septynis mažesnius kompleksus, nustatant pradines pardavimo iš pirmųjų varžytynių kainas (Nutarimo 3 – 9 punktai). Apeliantė pažymi, jog pradinės turto pardavimo kainos nustatytos vadovaujantis 2019 m. vasario mėn. uždarosios akcinės bendrovės „Vertinimo partneriai“ atliktu bendrijos nekilnojamojo turto vertinimu.
27. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. kovo 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-526-381/2020 grąžindamas klausimą dėl bendrijos turto pardavimo kainos ir tvarkos kreditorių komitetui spręsti iš naujo, pažymėjo, jog uždarosios akcinės bendrovės „Vertinimo partneriai“ 2019 m. vasario mėn. atliktas bankrutavusios TŪB „Energija“ nekilnojamojo turto vertinimas ir 2019 m. vasario 15 d. konsultacinė pažyma dėl galimos turto kainos rinkoje nelaikytina vertinimo ataskaita Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo prasme, o iš byloje esančios konsultacinės pažymos matyti, kad ji nepatvirtina atsakovei priklausančio nekilnojamojo turto realios rinkos vertės, o yra tik informacinis dokumentas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šias aplinkybes, sprendžia, kad bankrutavusios TŪB „Energija“ turto vertinimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu, atliktas nebuvo, o nustatant turto pardavimo tvarką ir kainą buvo vadovaujamasi ta pačia 2019 m. vasario 15 d. konsultacine pažyma dėl galimos turto kainos rinkoje, kuri nepatvirtina atsakovei priklausančio nekilnojamojo turto realios rinkos vertės, be to, nebuvo atsižvelgta į Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimus dėl bendrijai priklausančio turto vertės nustatymo, todėl konstatuotina, jog reali atsakovei priklausančio kiekvieno objekto rinkos vertė liko nenustatyta.
28. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia nemokumo byloje dalyvaujančių asmenų dėmesį, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nustačius, jog kreditorių susirinkimas (kreditorių komitetas) vengia įgyvendinti savo kompetenciją arba dėl kreditorių grupės intereso nulemiama situacija, kai priimamais sprendimais pažeidžiamas bankroto proceso operatyvumas, vilkinamas būtinųjų procedūrų atlikimas, teismas, siekdamas bankroto procedūrų efektyvumo, bankroto proceso operatyvumo, tam tikrais išskirtiniais atvejais gali įsiterpti į kreditorių kompetencijai priklausančio klausimo sprendimą. Teismas, įvertinęs faktines aplinkybes, kreditorių, turinčių balsų daugumą, veiksmus (neveikimą), jų priimamų sprendimų įtaką operatyviam ir veiksmingam bankroto proceso užbaigimui, atsižvelgdamas į protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, gali nustatyti turto pardavimo tvarką ir pradinę parduodamo turto kainą. Tam turi būti konstatuotas bankroto proceso vilkinimas ir kreditorių susirinkimo kompetencijos neįgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-313/2017). Taigi, nagrinėjamu atveju kreditorių komitetui vengiant nustatyti bankrutavusios bendrijos turto pardavimo tvarką ir kainą pagal teisės aktų reikalavimus, teismas, konstatavęs bankroto proceso vilkinimą ir kreditorių komiteto kompetencijos neįgyvendinimą, gali nustatyti turto pardavimo tvarką ir pradinę parduodamo turto kainą.
29. Kiti atskirojo skundo argumentai, atsižvelgiant į pirmiau pateiktus išaiškinimus, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
30. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo naikinti ar keisti pagrįstą ir teisėtą Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 20 d. nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
31. Apeliacinės instancijos teismui atmetus apeliantės atskirąjį skundą, bylinėjimosi išlaidos jos naudai nepriteisiamos (CPK 98 straipsnis).
32. Kreditorius BAB bankas Snoras pateikė prašymą priteisti patirtas 399,30 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą bei pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus.
33. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šios nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos), į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami šalims jų turėtas atstovavimo išlaidas. Rekomendacijų 7 punkte numatyta, kad rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (toliau – VDU). Teisinės pagalbos išlaidos buvo patirtos 2020 m. lapkričio 26 d., todėl Rekomendacijose nustatyto koeficiento pagrindu nagrinėjamu atveju imamas 2020 m. II ketvirčio VDU, kuris pagal viešai skelbiamus statistikos duomenis buvo 1 398,5 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.16 punktą už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, surašymą, maksimalus atlygis yra 559,40 Eur (1 398,5 Eur x 0,4). Atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymas prilyginamas dokumento, numatyto Rekomendacijų 8.16 punkte, parengimui. Taigi, nagrinėjamoje byloje kreditoriaus BAB banko Snoras patirtos 399,30 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme, surašant atsiliepimą į atskirąjį skundą, kurios neviršija Rekomendacijose nustatyto užmokesčio už tokias paslaugas maksimalaus dydžio, priteistinos jam iš apeliantės (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis
34. Kreditorius BAB bankas Snoras atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skirti apeliantei baudą už piktnaudžiavimą procesu teikiant nepagrįstą atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties.
35. CPK 95 straipsnyje reglamentuojamos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės. Pagal šio straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Nustatęs piktnaudžiavimo proceso teisėmis atvejus, teismas taip pat gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis).
36. Įstatyme įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos šioms teisėms ar interesams apginti (CPK 5 straipsnis). Piktnaudžiavimu teise kreiptis į teismą laikytini tik tie atvejai, kai į teismą kreipiamasi siekiant ne apginti savo pažeistą teisę ar įstatymų saugomą interesą, o kitų tikslų – sukelti nepatogumų atsakovei, pakenkti jos reputacijai, vykdyti neteisėtą spaudimą kitai prievolės šaliai ir pan., t. y. tais atvejais, kai teise kreiptis į teismą sąmoningai naudojamasi ne pagal jos paskirtį.
37. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės naudojimasis jai suteiktomis teisėmis civiliniame procese nesudaro pagrindo spręsti, kad ji piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Taigi, apeliacinės instancijos teismui įvertinus bylos eigos aplinkybes pripažintina, kad nėra pagrindo akivaizdžiam apeliantės piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis konstatuoti, todėl prašymas skirti baudą atmestinas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš kreditorės uždarosios akcinės bendrovės prekybos namų „V.V.V“ (juridinio asmens kodas 120872893) kreditoriui bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui Snoras (juridinio asmens kodas 112025973) 399,30 Eur (tris šimtus devyniasdešimt devynis eurus ir 30 centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėja Jūratė Varanauskaitė