Civilinė byla Nr. e2-2832-925/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-33037-2020-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.4; 2.6.10.5.2.8; 2.6.39.2.5.1.1; 3.2.6.1.

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 24 d.

Vilnius

        Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jorūnė Pukinskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ patikslintą ieškinį atsakovei UAB „Mano Būstas Klaipėda“ dėl turtinės žalos atlyginimo regreso teise.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ pareikštu patikslintu ieškiniu prašė teismo priteisti iš atsakovės UAB „Mano Būstas Klaipėda“ 429,05 Eur žalos, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. 2021-02-15 teismui pateiktu pareiškimu nurodė atsisakanti ieškinio dalies dėl 5,09 Eur, atsižvelgdama į atsakovės prašymą taikyti nusidėvėjimą, ir palaiko ieškinį dėl 423,96 Eur žalos. Ieškovė pažymėjo, kad jai žinomos CPK numatytos ieškinio dalies atsisakymo pasekmės.

Ieškinyje ir teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose ieškovė nurodė, kad ieškovė Gyventojų turto draudimo liudijimo pagrindu sudarė turto draudimo sutartį Nr. 19056/9164871 ir apdraudė nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). 2020-02-01 apdraustasis butas buvo apgadintas dėl vandens prasiskverbimo pro namo konstrukcijas. Gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), yra administruojamas UAB „Mano Būstas Klaipėda“. Ieškovė, vadovaudamasi draudiminį įvykį ir žalos dydį patvirtinančiais dokumentais, sumokėjo 429,05 Eur draudimo išmoką dėl apgadinto apdraustojo turto. Ieškovės apdrausto buto apgadinimo priežastis – vandens prasiskverbimas pro namo konstrukcijas. Už namo konstrukcijų priežiūrą atsakinga atsakovė, kuri neužtikrino, kad per nesandarias konstrukcijas nebūtų padaryta žalos. Kadangi nurodyto daugiabučio gyventojai perdavė namo bendrojo naudojimo objektų valdymą atsakovei, atsakinga už žalos padarymą laikytina atsakovė, kuri netinkamai vykdė bendrojo naudojimo objektų priežiūrą ir jai tenka su tuo susijusios neigiamos pasekmės, t. y. draudikas turi teisę reikalauti grąžinti išmokėtą draudimo išmoką (atskaičius iš jos nusidėvėjimą) subrogacijos tvarka iš namo bendrojo naudojimo objektų administratorės - atsakovės.

Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodo su ieškiniu nesutinkanti. Atsiliepime atsakovė pažymėjo, kad namo administratoriaus paskyrimas nepašalina butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) pareigos valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti bendrojo naudojimo objektus (CK 4.83 straipsnis). Šių subjektų, kaip bendraturčių, pareiga dalyvauti išlaikant bendrąjį turtą kyla iš įstatymo ir jos negali pakeisti ar eliminuoti nei šios bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo. Dėl šios priežasties bendraturčiai nėra atleidžiami nuo pareigos dalyvauti išlaikant ir prižiūrint bendrąjį turtą. Namo administratoriaus teisės aktų priskirtų funkcijų realizavimas tiesiogiai priklauso nuo bendraturčių valios, kurie privalo savo lėšomis prisidėti prie viso daugiabučio bendrosios nuosavybės administravimo, nes tai atitinka viso namo bendraturčių interesus ir padeda išsaugoti bendrąją nuosavybę. Šios bylos kontekste tai reiškia, kad žala galėjo atsirasti ir dėl bendraturčių neveikimo arba atsisakymo savo lėšomis prisidėti prie daugiabučio namo bendrosios nuosavybės administravimo, todėl atsakomybė dėl tokios bendrosios dalinės nuosavybės netinkamo realizavimo, bei, tuo pačiu, žalos kilimo grėsmė negali būti perkeliama namo administratoriui – atsakovei. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. spalio 30 d. nutartyje Nr. 3K-3-563-687/2015 yra pažymėjęs, kad teisės aktais suteiktos pastato administratoriaus pareigos ir atsakomybės apimtis nėra tapatu pareigų apimčiai, nustatytai statinio savininkui (valdytojui) pagal CK 6.266 straipsnį. Vien faktas, kad pastatas perduotas prižiūrėti asmeniui, savaime nepašalina savininkų atsakomybės už pastato trūkumus. Ginčo atveju atsakovas neturėjo galimybės valdyti pastato absoliučiai kaip savininkas (CK 4.22 straipsnio 1 dalis) bei negalėjo be savininkų sutikimo ar tiesioginių nurodymų šiam pastatui daryti ūkinio ar fizinio poveikio. Atsakovės teigimu, kartu su ieškiniu nepateikti duomenys ir įrodymai apie tai, kurioje konkrečioje vietoje yra, pasak ieškovės, trūkęs nuotekų vamzdis, ar jis buvo nepasiekiamoje, sunkiai prieinamoje, nematomoje vietoje, ar akivaizdžiai galėjo būti pastebėtas, ar atsakovė turėjo galimybę realiai jį patikrinti atliekamos techninės priežiūros metu, nėra duomenų apie tai, kaip šis nuotekų vamzdis įtakojo žalos atsiradimą, nepateikti duomenys ir įrodymai apie atsiradusios žalos priežastinį ryšį. Pasak atsakovės, ieškovė, būdama draudiku, neatliko detalaus ir išsamaus įvykio tyrimo, nenustatė konkrečios, tikslios pastato vietos, iš kurios buvo užpiltos draudėjo patalpos - draudimo objektas. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad iki įvykio namo administratorius būtų gavęs pranešimų apie netvarkingus vamzdžius, apie būtinumą pakeisti vamzdžius ar apie kitus trūkumų ir kad dėl to būtų galima daryti išvadą, jog administratorius gavęs tokius pranešimus nesiėmė jokių veiksmų, kad užkirstų kelią tokių vamzdžių trūkimui (tokios avarijos atsiradimui). Atsakovės teigimu, byloje esanti medžiaga nepagrindžia, aplietam butui padarytos žalos dydžio, ieškovė byloje neįrodė nei paties žalos atsiradimo fakto, nei žalos dydžio apskaičiavimo pagrįstumo, todėl atsakovė atsiliepime išdėstytų motyvų pagrindu prašo ieškinį atmesti kaip neįrodytą.

 Civilinė byla ieškinio dalyje dėl 5,09 Eur žalos atlyginimo priteisimo nutrauktina, likusioje dalyje ieškinys tenkintinas visiškai 

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 1 dalis numato, kad ieškovas bet kurioje proceso stadijoje turi teisę raštu ar žodžiu atsisakyti ieškinio. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė 2021-02-15 pateikė raštišką prašymą, kuriuo dalies ieškinio – dėl 5,09 Eur žalos atlyginimo - atsisako ir nurodė, kad procesinės ieškinio dalies atsisakymo pasekmės jai yra žinomos, ieškovės prašymas tenkintinas, civilinė byla dalyje pagal ieškovės ieškinį dėl 5,09 Eur žalos atlyginimo nutrauktina CPK 293 straipsnio 4 punkto pagrindu. Nutraukus bylą, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2020 m. vasario 10 d. buvo apgadintas (duomenys neskelbtini), esantis butas, nuosavybės teise priklausantis A. D., kuris buvo apdraustas ieškovės 2019 m. lapkričio 29 d. turto draudimo sutartimi Nr. 19056/9164871 (draudimo laikotarpis nuo 2019 m. gruodžio 3 d. iki 2020 m. gruodžio 2 d.). 2020 m. vasario 12 d. ieškovės atstovas ekspertas G. K. apžiūrėjo draudėjo turtą (butą) ir surašė Apžiūros aktą. Apžiūros metu nustatyti buto lubų ir sienų apgadinimai. Ieškovė, remdamasi „SISTELA“ programa, sudarė sąmatą, kurioje nurodyta bendra buto remonto išlaidų suma – 429,05 Eur. Atsižvelgusi į parengtą remonto sąmatą, ieškovė nusprendė buto draudėjai išmokėti 429,05 Eur dydžio draudimo išmoką, kuri buvo išmokėta 2020 m. vasario 13 d. Ieškovės pateiktais duomenimis, butas Statybininkų g. 35-14, Klaipėdoje, yra viršutiniame namo aukšte, 2020 m. vasario 10 d. buto lubų ir sienų apgadinimai įvyko dėl vandens ir drėgmės prasiskverbimo per sieną, kuri ribojasi su lauku arba daugiabučio namo stogą, dėl ko nukentėjo buto lubos ir sienos.

CK 6.263 straipsnio 2 dalis nustato, jog žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.1015 straipsnio 1 dalis nustato, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens.

    Byloje nėra ginčo, jog atsakovė yra namo, esančio Statybininkų g. 35-14, Klaipėdoje, bendrojo naudojimo objektų administratore. Ieškovė atsakovės atsakomybę dėl žalos padarymo kildina iš atsakovės kaip daugiabučio namo administratorės netinkamo pareigų atlikimo. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė – techninė ir kitokia įranga. Bendrojo naudojimo objektams administruoti skiriamas administratorius. Būtent namo administratoriui yra pavesta administruoti bendrojo naudojimo objektus, jais rūpintis bei prižiūrėti, nes tai iš esmės yra pagrindinės administratoriaus funkcijos. CK 4.84 straipsnio 8 dalis numato, kad bendrojo naudojimo objektų administratorius administruoja bendrojo naudojimo objektus pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus. Pagal 2015 m. rugpjūčio 5 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 831 „Dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų 3 punktą pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (toliau – ir privalomieji reikalavimai).

     Atsakovė daugiabučio gyvenamojo namo, kuriame yra ieškovės draudėjos butas, lauko sienų ir stogo konstrukcijų priežiūros vykdymo tinkamumui įrodyti jokių įrodymų į bylą nepateikė (pvz., kasmetinių pastato, tame tarpe – sienų, stogo, apžiūros aktų ar kitų sienų ir stogo būklės patikros dokumentų, rekomendacijų gyventojams dėl namo sienų ir stogo būklės, atnaujinimo, remonto poreikio ir pan.). Taip pat atsakovė į bylą nepateikė ir jokių duomenų, kad daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkai būtų jai trukdę prižiūrėti ar tikrinti namo sienų bei stogo būklę ar atsisakę priimti reikalingus sprendimus namo sienų ir stogo tinkamos būklės užtikrinimui įgyvendinti. Teismas pažymi, kad namo gyventojų informavimas apie sienų bei stogo būklę, rekomendacijų dėl sienų ar stogo būklės pateikimas leistų namo administratoriui išvengti atsakomybės dėl netinkamos sienų bei stogo būklės kilusios žalos, nes tokiu atveju namo bendraturčiai, neįgyvendindami namo administratoriaus rekomendacijų, prisiimtų atsakomybę dėl sienų ar stogo būklės galinčios kilti žalos, tačiau atsakovė teismui duomenų, galinčių sudaryti pagrindą svarstyti dėl atsakomybės nagrinėjamu atveju už namo sienų ir stogo būklės perkėlimą bendrojo naudojimo objektų savininkams, nepateikė. Atsakovė, turėdama pareigą tikrinti namo sienų bei stogo konstrukcijų būklę ir už tai gaunanti atlyginimą, negali perkelti savo pareigų namo gyventojams. Vandens patekimas į ieškovės draudėjos viršutiniame aukšte esantį butą pro sienų ar stogo konstrukcijas patvirtina, kad namo sienų konstrukcijos bei stogas nebuvo tinkamai prižiūrimas. Atsakovė privalėjo savalaikiai nustatyti sienų ir stogo būklę bei apie būtinybę sienų ir stogo konstrukcijas remontuoti ar atnaujinti informuoti daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkus, todėl pagal byloje esančius duomenis darytina išvada, kad atsakovė netinkamai vykdė teisės aktų nustatytus įpareigojimus ir yra atsakinga už kilusią žalą. Teismas pažymi, kad atsakovės atsiliepime į ieškinį išdėstyta nesutikimo su ieškiniu pozicija tėra grindžiama deklaratyviais samprotavimais, kuriems pagrįsti atsakovė jokių įrodymų nepateikė, leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė, kad atliko tinkamą namo sienų, stogo ir jo konstrukcijų priežiūrą ar kad atsakovei buvo trukdoma tokią priežiūra tinkamai atlikti (CPK 178 straipsnis). Taip pat byloje nėra duomenų ir atsakovė nepateikė teismui įrodymų, kad vandens patekimo į ieškovės draudėjos butą šaltinis yra ne namo sienų konstrukcijų defektai ar stogas, o kitas šaltinis.

Teismo vertinimu, į bylą pateiktų įrodymų visuma patvirtina, kad už butui (duomenys neskelbtini), į jį prasiskverbus vandeniui padarytą žalą atsakinga atsakovė, kuri būdama daugiabučio gyvenamojo namo administratore, neužtikrino namo sienų ir stogo konstrukcijų priežiūros tokiu būdu, kad nebūtų padaryta žala kitiems asmenims, kas vertintina kaip atsakovės neteisėti veiksmai, susiję priežastiniu ryšiu su butui (duomenys neskelbtini), 2020 m. vasario 10 d. padaryta žala vandeniui prasiskverbus į šį butą pro namo sienas ar stogą. 

Byloje nustatyta, kad ieškovė, remdamasi savo atstovo – eksperto surašytu Apžiūros aktu, taip pat turto žalos įvertinimu, parengtu naudojantis „SISTELA“ programa, nustatė, kad draudėjo A. D. turtui (butui) padaryta žala yra 429,05 Eur, kurią ieškovė išmokėjo draudėjui, ir atsižvelgusi į nusidėvėjimą medžiagoms, iš atsakovės reikalaujamos žalos atlyginimą sumažino iki 423,96 Eur žalos sumos. Ieškovės sudarytoje sąmatoje nurodytos buto remontui reikalingos, o ne faktiškai draudėjos patirtos išlaidos; toks draudimo išmokos apskaičiavimo būdas yra galimas ir priklauso nuo draudėjo pasirinkimo. Atsakovė nepaneigė ieškovės nurodyto žalos apskaičiavimo metodo ar dydžio teisingumo, nepateikė kitų duomenų, kuriais remiantis galima būtų įvertinti ieškovės paskaičiuotą ir draudėjai atlygintą žalą už turto sugadinimą užliejus jos butą (CPK 178 straipsnis), todėl teismas vertina, kad ieškovės pateikti įrodymai yra tinkami prašomos priteisti žalos dydžiui patvirtinti. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog atsakovė privalo atlyginti ieškovei 423,96 Eur dydžio žalą, kuri iš atsakovės priteistina ieškovei (CK 6.263, 6.246-249 str.).

Vadovaujantis CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 2 d., iš atsakovės ieškovei priteistinos 6 proc. metinės palūkanos už priteistą (423,96 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2020 m. lapkričio 19 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. 

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovės priteistina 15,00 Eur žyminio mokesčio, paskaičiuoto pagal patenkintų reikalavimų sumą (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu ir 263–270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ prašymą dėl atsisakymo nuo dalies ieškinio tenkinti.

Nutraukti civilinę bylą pagal ieškovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovei UAB „Mano Būstas Klaipėda“ dalyje dėl 5,09 Eur žalos atlyginimo priteisimo.

Likusioje bylos dalyje ieškovės ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės UAB „Mano Būstas Klaipėda, juridinio asmens kodas 140524848, 423,96 Eur (keturis šimtus dvidešimt tris eurus 96ct) žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (423,96 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme (2020 m. lapkričio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,00 Eur (penkiolika eurų 00 ct) žyminio mokesčio ieškovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, juridinio asmens kodas 304080146, naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                Jorūnė Pukinskienė