Civilinė byla Nr. e2A-225-372/2020 

                                                                                  Teisminio proceso Nr. 2-47-3-01180-2019-8

                                                                                  Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6.;

                                                                                  2.6.1.4.; 2.6.8.10.; 2.6.29.3.; 3.3.1.14.;

                                                                                  3.3.1.18.1.; 3.3.1.20.

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. kovo 24 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-5674-339/2019 pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovui M. K. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė akcinės bendrovė (toliau – AB) „NEO Finance“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui M. K. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Teismo prašė priteisti iš atsakovo: 1) 3055,26 Eur negrąžintos kredito dalies; 2) 314,40 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki 2019-09-26 kreipimosi į teismą dienos; 3) 24,00 proc. mokėjimo palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 3055,26 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos; 4) 2181,94 Eur tarpininkavimo mokesčio; 5) 7,08 Eur sutartines palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2019-05-16, iki kreipimosi į teismą dienos; 6) 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo; 7) 125,00 Eur žyminį mokestį; 8) 246,01 Eur išlaidas už procesinių dokumentų parengimą bei kitas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad tarp jos ir atsakovo – vartojimo kredito gavėjo M. K. 2019-03-12 buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. K090053522, kuria atsakovui buvo suteiktas 3082,29 Eur vartojimo kreditas 60  mėn. terminui bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 2237,91 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma 24,00 proc.), 473,49 Eur tarpininkavimo mokesčio iki 2024-03-15. Ieškovė nurodė, kad suteiktas vartojimo kreditas, palūkanos, tarpininkavimo mokestis atsakovo turėjo būti grąžintas per 60 mėnesinių įmokų. Kadangi atsakovas nevykdo sutartyje numatytų įsipareigojimų, ieškovė kreipiasi į teismą dėl pažeistų teisių gynimo ir prašo teismo priteisti iš atsakovo susidariusią skolą, palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. 

3.       Ieškovė nurodė, kad atsakovas, remiantis sutarties 4.2. punktu, susipažino su ieškovės tarpusavio skolinimo platformoje pateiktomis sutarties sąlygomis bei patvirtino, pasirašydamas nuotoliniu būdu; sutarties 3.1., 3.5.2. bei 5.1. punktais įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kredito sumą bei bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį), laikantis terminų bei kitų įsipareigojimų, nurodytų sutarties specialiosiose sąlygose. Ieškovė nurodė, kad atsakovas laiku nemoka mėnesinių įmokų bei nereaguoja į siųstus raginimo laiškus. Atsižvelgdama į tai, kad atsakovas nesilaiko vienos iš esminių sutarties sąlygų, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – Vartojimo kredito įstatymas) 19 straipsnio bei sutarties 8.4. punktu, ieškovė 2019-09-18 atsakovui siųstu išankstiniu raštišku pranešimu sudarytą vartojimo kredito sutartį nutraukė. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovas vengia įvykdyti prievolę bei naudojasi vartojimo kredito davėjos piniginėmis lėšomis; ieškovei nutraukus sutartį, atsakovo teisė naudotis kreditu nėra išnykusi, todėl ieškovė turi teisę reikalauti priteisti visas mokėjimo palūkanas tol, kol tęsiasi naudojimasis suteiktu vartojimo kreditu, t. y., iki visiško jo grąžinimo dienos, taip pat tarpininkavimo mokestį, kompensacines, procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimu už akių nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies; priteisti iš atsakovo M. K. ieškovei AB „NEO Finance“ negrąžintą kreditą 3055,26 Eur, mokėjimo (pelno) palūkanas 314,40 Eur, 24 procentų dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas nuo negrąžintos 3055,26 Eur kredito sumos nuo kreipimosi į teismą dienos 2019-09-26 iki visiško kredito grąžinimo dienos; tarpininkavimo mokestį 473,49 Eur; kompensuojamąsias sutartines palūkanas 7,08 Eur; 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019-10-01 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas 257 Eur; kitą ieškinio dalį atmesti.

5.       Teismas nurodė, kad atsakovas savo prievolės grąžinti gautą kreditą ir sumokėti kitus su tuo susijusius mokėjimus sutartyje nustatyta tvarka ir terminais neįvykdė, todėl iš atsakovo ieškovei priteistinas negrąžintas kreditas 3055,26 Eur, palūkanos 314,40 Eur, 24 procentų dydžio metinės palūkanos už negrąžinto kredito sumą nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, 7,08 Eur sutartinės palūkanos.

6.       Teismas nurodė, jog ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo tarpininkavimo mokestį 2181,94 Eur. Teismas pažymėjo, kad sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta, kad tarpininkavimo mokestis su nuolaida yra 473,49 Eur; jis yra apskaičiuotas sudarant vartojimo kredito sutartį; tarpininkavimo mokestis su nuolaida yra įskaičiuotas ir į 5793,69 Eur bendrą vartojimo kredito gavėjo mokamą sumą (3082,29 Eur kredito suma + 2237,91 Eur palūkanos + 473,49 Eur tarpininkavimo mokestis). Teismas vertino, kad 473,49 Eur tarpininkavimo mokesčio dalis yra pagrįsta ir priteistina ieškovei.

7.       Teismas nurodė, kad pradelsto mokėjimo tarpininkavimo mokesčio dalis nėra įtraukta į bendrą vartojimo kredito sumą, kurią atsakovas turi sumokėti, nėra nurodytas konkretus šio mokesčio dydis, jis apskaičiuojamas pagal sutarties 5.3.2. punktą. Teismas pažymėjo, jog iš Vartojimo kredito sutarties 5.4. ir 5.14. punktų matyti, kad sutartyje nustatyta tarpininkavimo mokesčio dalies nuolaida yra taikoma tik tuo atveju, jeigu vartojimo kredito gavėjas tinkamai vykdo sutartį (jos nepažeidžia), tad tokia sąlyginė nuolaida, kai jos pabaiga (netaikymas) susieta su pagrindinės prievolės pažeidimu, atlieka prievolės užtikrinimo funkciją, t. y. atitinka netesybas.

8.       Teismas nurodė, kad pagal Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį, pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną; netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį; jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Teismas pažymėjo, kad ieškovė, remdamasi sutarties 6.1. punktu, yra pareiškusi reikalavimą dėl 7,08 Eur kompensuojamųjų sutartinių palūkanų, kurias paskaičiavo nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2019-05-16 iki kreipimosi į teismą dienos. Teismas akcentavo, jog tai, kad nurodytame įstatyme įtvirtinta, kad už prievolės nevykdymą gali būti nustatytos tik tam tikro dydžio netesybos, kitos netesybos ir kiti mokesčiai už vėlavimą vartotojui netaikomi, yra pagrindas vertinti, kad sutarties sąlygos, kuriose numatyti mokesčiai už finansinių prievolių nevykdymą, yra prieštaraujančios nurodytoms imperatyvioms įstatymo nuostatoms, todėl tarpininkavimo mokesčio dalį (1708,45 Eur) laikė tam tikra netesybų forma ir ieškovei iš atsakovo nepriteisė.

9.       Teismas nurodė, kad pagal ieškovės ieškinį yra patenkinti 69,28 procentai reikalavimų, todėl bylinėjimosi išlaidos ieškovei priteistinos vadovaujantis šia proporcija.

III. Apeliacinio skundo argumentai

10.       Apeliaciniame skunde dėl pirmosios instancijos teismo 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimo už akių ieškovė (apeliantė) AB „NEO Finance“ prašo teismo: 1) pakeisti sprendimą dalyje dėl tarpininkavimo mokesčio ir priteisti iš atsakovo 2181,94 Eur tarpininkavimo mokesčio; 2) pakeisti sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti iš atsakovo 371,01 Eur bylinėjimosi išlaidų, sumokėtų pirmosios instancijos teisme; 3) kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą; 4) priteisti iš atsakovo 41,00 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą ir 246,01 Eur bylinėjimosi išlaidų už apeliacinio skundo parengimą.

11.       Ieškovė nurodė, kad pagal sutarties 1.8. punktą bendra Vartojimo kredito kaina – visos išlaidos, įskaitant palūkanas, tarpininkavimo mokestį ir bet kuriuos kitus su Vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius. Ši kaina apskaičiuojama ir nurodoma specialiosiose sąlygose tik pagal Vartojimo kredito paraišką suteikiamo Vartojimo kredito atžvilgiu. Kaina apskaičiuojama preziumuojant, kad Vartojimo kredito gavėjas visas iš šios sutarties kylančias prievoles vykdys laiku ir tinkamai ir neapima išlaidų, kurias Vartojimo kredito gavėjas moka ir (arba) kompensuoja bendrovei už pradelstą laikotarpį. Mokestis apskaičiuojamas remiantis sutarties 1.27., 5.3., 5.3.1., 5.3.2., 5.4. ir 5.14. punktais. Sutarties 5.4. punkte numatyta, jog Vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant sutartį, Vartojimo kredito gavėjas priskiriamas įprastos rizikos asmenų grupei, o bendrovė nevykdo aktyvių veiksmų, susijusių su nuolatine Vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole. Šalys susitaria, kad sutarties 5.3.2. punkte nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai yra taikoma 100 procentų nuolaida. Vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant sutartį. t. y. vėluojant apmokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 (trisdešimt) dienų, toks asmuo priskiriamas padidintos rizikos asmenų grupei. Kadangi sutarties 5.3.2. punkte nurodyta tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis nėra naudojama skolos išieškojimo proceso išlaidoms padengti, o yra skirta bendrovės patiriamoms išlaidoms, susijusiomis su padidintos rizikos asmeniu ir su juo sudarytos Vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, todėl visam tolimesniam Vartojimo kredito sutarties laikotarpiui sutarties 5.3.2. punkte nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai nuolaida nebetaikoma ir vadovaujamasi sutarties 5.14. punktu. Teismo buvo neteisingai sutapatinta, kad ieškovės prašoma priteisti 1708,45 Eur tarpininkavimo mokesčio sudėtinė dalis laikytina netesybomis. 

12.       Ieškovė pažymėjo, kad prieš suteikdama Vartojimo kreditą, atsakovui pateikė visą reikalingą informaciją apie kreditą (standartinę informaciją), skiltyje „Kitos su vartojimo kreditu susijusios Jūsų išlaidos“ nurodyta, kad bendrovei mokamas tarpininkavimo mokestis, kuris susideda iš: 1) 8.90% nuo kiekvienos vartojimo kredito gavėjo grąžintos įmokos sumos; 2) 1,2 (viena ir dvi dešimtosios) procento per mėnesį nuo vartojimo kredito sumos, iš šios sumos atėmus 1) punkte nustatyta tvarka priskaičiuotą sumą, tačiau ne daugiau negu 30 Eur; 2) punkte nurodytai sumai taikoma nuolaida ir jis lygus 0 Eur; nuolaida nėra taikoma, jeigu Vartojimo kredito gavėjas nevykdo įsipareigojimų daugiau nei 30 dienų. Standartinėje informacijoje buvo nurodyta, kokia tvarka mokamos palūkanos ir (arba) mokesčiai. Atsakovas per protingą terminą, pakankamą susipažinti su pateikiama informacija, iki vartojimo kredito sutarties sudarymo, galėjo susipažinti su ieškovės siūlomomis vartojimo kredito sąlygomis, kad galėtų palyginti skirtingus konkurentų pasiūlymus ir pasirinkti jam priimtinas vartojimo kredito sutarties sąlygas. Ieškovė akcentavo, kad padidintas tarpininkavimo mokestis atitinka specialiosios dalies sąlygas ir toks skaičiavimas neprieštarauja imperatyvioms Vartojimo kredito įstatymo nuostatoms.

13.       Ieškovė nurodė, kad teismas spendime tenkino ieškinį iš dalies ir proporcingai sumažino bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės vertinimu, teismas nepagrįstai netenkino dalies materialinio reikalavimo, tad sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, nurodant, jog ieškovei priteisintos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovės (apeliantės) apeliacinis skundas netenkintinas.

14.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

15.       Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria ieškovės prašymas priteisti tarpininkavimo mokestį buvo tenkintas iš dalies bei atitinkamai priteistos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

16.       Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad 2019-03-12 tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. K090053522, kurios pagrindu ieškovė, veikdama kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorius, suteikė atsakovui 3082,29 Eur kreditą 60 mėnesių terminui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti paskolą sutartyje nustatytais terminais ir tvarka, įskaitant sutartyje nurodyto dydžio palūkanas, tarpininkavimo mokestį.

17.       Nustatyta, kad atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, suteikto kredito negrąžino, todėl ieškovė 2019-08-16 kreipėsi į atsakovą ir paragino sumokėti pradelstus mokėjimus bei informavo, kad nesumokėjus įmokų laiku, vartojimo kredito sutartis bus nutraukta. Kadangi atsakovas įmokų nesumokėjo, ieškovė informavo atsakovą apie Vartojimo kredito sutarties nutraukimą bei pareikalavo nedelsiant grąžinti negrąžintą kredito dalį, nesumokėtas palūkanas bei kitus pagal Vartojimo kredito sutartį įsipareigotus mokėti mokėjimus. Į bylą nepateikta duomenų, kad atsakovas šiuos ieškovės reikalavimus būtų visiškai ar iš dalies įvykdęs.

Dėl ginčo esmės

18.       Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl tarpininkavimo mokesčio priteisimo, pažymėjo, jog sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta, kad tarpininkavimo mokestis su nuolaida yra 473,49 Eur, tarpininkavimo mokestis su nuolaida yra įskaičiuotas ir į 5793,69 Eur bendrą vartojimo kredito gavėjo mokamą sumą (3082,29 Eur kredito suma + 2237,91 Eur palūkanos + 473,49 Eur tarpininkavimo mokestis). Dėl šių priežasčių teismas sprendė, kad 473,49 Eur tarpininkavimo mokesčio dalis yra pagrįsta ir ieškovei priteistina.

19.       Teismas pažymėjo, jog pradelsto mokėjimo tarpininkavimo mokesčio dalis nėra įtraukta į bendrą vartojimo kredito sumą, kurią atsakovas turi sumokėti, nėra nurodytas konkretus šio mokesčio dydis, jis apskaičiuojamas pagal sutarties 5.3.2. punktą; iš Vartojimo kredito sutarties 5.4. ir 5.14. punktų matyti, kad sutartyje nustatyta tarpininkavimo mokesčio dalies nuolaida yra taikoma tik tuo atveju, jeigu vartojimo kredito gavėjas tinkamai vykdo sutartį (jos nepažeidžia). Teismas sprendė, kad tokia sąlyginė nuolaida, kai jos pabaiga (netaikymas) susieta su pagrindinės prievolės pažeidimu, atlieka prievolės užtikrinimo funkciją, t. y. atitinka netesybas.

20.       Teismas akcentavo, kad ieškovė, remdamasi Sutarties 6.1. punktu, yra pareiškusi reikalavimą dėl 7,08 Eur kompensuojamųjų sutartinių palūkanų, kurias paskaičiavo nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2019-05-16 iki kreipimosi į teismą dienos. Todėl, atsižvelgęs į Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį, sprendė, jog už prievolės nevykdymą gali būti nustatytos tik tam tikro dydžio netesybos, kitos netesybos ir kiti mokesčiai už vėlavimą vartotojui netaikomi, todėl vertino, kad sutarties sąlygos, kuriose numatyti mokesčiai už finansinių prievolių nevykdymą, yra prieštaraujančios imperatyvioms įstatymo nuostatoms, dėl šios priežasties tarpininkavimo mokesčio dalį (1708,45 Eur) laikė tam tikra netesybų forma ir iš atsakovo nepriteisė. 

21.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovės apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad byloje yra keliamas šalių sudarytos Vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.2. punkte numatytos tarpininkavimo mokesčio dalies teisinio kvalifikavimo klausimas. Pirmosios instancijos teismas minėtą mokestį kvalifikavo kaip netesybas, ieškovė su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka. Nurodė, kad jos prašoma priteisti 1708,45 Eur tarpininkavimo mokesčio dalis nelaikytina netesybomis ir sudaro pagal sutartį mokėtino tarpininkavimo mokesčio dalį, kuriai buvo panaikinta sutarties sudarymo metu pritaikyta nuolaida. 

22.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Vienas netesybų tikslų – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą reikalaujant atlyginti nuostolius. Antra, netesybomis siekiama sukurti teisinį aiškumą tarp šalių dėl civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę tam tikra sutartine ir iš anksto žinoma pinigų suma. Trečia, netesybos skirtos skatinti skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015). 

23.       Šalių sudarytos Vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 1.29. punkte nustatyta, kad tarpininkavimo mokestis – tai mokestis, kurį Vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei. Tarpininkavimo mokestis yra skirtas padengti bendrovės patiriamas išlaidas, susijusias su bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimo mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu. Taip pat tarpininkavimo mokestis skirtas padengti bendrovės išlaidas, susijusias su vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, sąlygotas padidintos rizikos vartojimo kredito gavėjų, kurių sutarčių administravimui taikoma intensyvesnė bendrovės priežiūra.

24.       Vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 5.3. punkte nustatyta tarpininkavimo mokesčio sudėtis bei jo apskaičiavimo tvarka: 1) Vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nustatytas tam tikras procentinis dydis nuo mėnesinės įmokos ir priskaičiuotos vėlavimo palūkanų sumos, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas (5.3.1. punktas); 2) 1,2 (viena ir dvi dešimtosios) procento per mėnesį nuo Vartojimo kredito sumos, iš šios sumos atėmus 5.3.1. punkte nustatyta tvarka priskaičiuotą sumą. Šiame punkte apskaičiuota tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis per mėnesį yra ne didesnė nei 30 Eur (5.3.2. punktas). 

25.       Kredito sutarties bendrųjų sąlygų 5.4. punkte šalys susitarė, kad Vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant sutartį, Vartojimo kredito gavėjas priskiriamas įprastos rizikos asmenų grupei, o bendrovė nevykdo aktyvių veiksmų, susijusių su nuolatine Vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole. Todėl Šalys susitaria, kad sutarties 5.3.2. punkte nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai yra taikoma 100 procentų nuolaida. Vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant sutartį, t. y.  vėluojant apmokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 (trisdešimt) dienų, toks asmuo priskiriamas padidintos rizikos asmenų grupei. Kadangi Sutarties 5.3.2. punkte nurodyta tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis nėra naudojama skolos išieškojimo proceso išlaidoms padengti, o yra skirta bendrovės patiriamoms išlaidoms susijusiomis su padidintos rizikos asmeniu ir su juo sudarytos Vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, todėl visam tolimesniam Vartojimo kredito sutarties laikotarpiui, sutarties 5.3.2. punkte nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai nuolaida nebetaikoma ir vadovaujamasi sutarties 5.14. punktu.

26.       Kredito sutarties bendrųjų sąlygų 5.14. punkte nustatyta, kad bet kokios nuolaidos, susijusios su Vartojimo kredito gavėjo išlaidomis (įskaitant, bet neapsiribojant nuolaidomis palūkanoms, tarpininkavimui mokesčiui ir kitiems mokesčiams), kurios yra taikomos tik apibrėžtu laikotarpiu (t. y. kaip išskirtiniai riboto galiojimo pasiūlymai bendrovės klientams), taikomos tik Vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant įsipareigojimus pagal Vartojimo kredito sutartį. Jei Vartojimo kredito gavėjas netinkamai vykdo įsipareigojimus pagal Vartojimo kredito sutartį, t. y. vėluoja mokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 (trisdešimt dienų), nuo 31 (trisdešimt pirmos) vėlavimo dienos nuolaidos netaikomos visam tolimesniam Vartojimo kredito sutarties laikotarpiui. 

27.       Aptartos šalių sudarytos Vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų nuostatos patvirtina, kad sutarties sudarymo metu 5.3.2. punkte nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai pritaikyta nuolaida yra panaikinama tik tuo atveju, jeigu atsakovas netinkamai vykdys sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Sisteminė šalių sudarytos sutarties sąlygų analizė suponuoja išvadą, kad tuo atveju, jeigu atsakovas tinkamai vykdo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, nuolaida išlieka visą sutarties galiojimo laikotarpį ir pareiga mokėti 5.3.2. punkte nurodytą tarpininkavimo mokesčio dalį atsakovui neatsiranda.

28.       Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog sutartyje numatyta ieškovės teisė panaikinti sutarties sudarymo metu pritaikytą nuolaidą netinkamo įsipareigojimų vykdymo atveju turėtų skatinti skolininką tinkamai ir laiku vykdyti iš kredito sutarties kylančias prievoles ir tokiu būdu išvengti neigiamų finansinio pobūdžio pasekmių atsiradimo, t. y. pareigos mokėti 5.3.2. punkte nurodytą tarpininkavimo mokesčio dalį. Tad 5.3.2. punkte nurodyta tarpininkavimo mokesčio dalis užtikrina kredito gavėjo pagal sutartį prisiimtų įsipareigojimų įvykdymą, minėtame punkte numatytos mokesčio dalies mokėjimas yra siejamas su pagrindinės prievolės pažeidimu, todėl nuolaidos panaikinimas reiškia baudinio pobūdžio sankcijų taikymą atsakovui, o tai iš esmės atitinka baudos, kaip vienos iš netesybų rūšies, sampratą pagal CK 6.71 straipsnio nuostatas. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šalių sudarytos Vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.2. punkte numatytas tarpininkavimo mokestis laikytinas netesybomis.

29.       Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi.

30.       Pirmosios instancijos teismas nustatė ir apeliacinės instancijos teismas dėl anksčiau šioje nutartyje nurodytų argumentų šiai teismo išvadai pritaria, kad ieškovės reikalavimas priteisti 1708,45 Eur tarpininkavimo mokesčio dalį vertintinas kaip reikalavimas dėl netesybų priteisimo. Pažymėtina, kad ieškovės reikalaujama suma viršija Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytą maksimalų netesybų dydį; nagrinėjamu atveju sutarties šalys susitarė dėl 24 procentų dydžio mokėjimo palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą; nustatė, jog neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, palūkanos skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos (sutarties bendrųjų sąlygų 6.1. punktas); ieškovė apskaičiavo ir pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovo 7,08 Eur sutartines palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2019-05-16, iki kreipimosi į teismą dienos.

31.       Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).

32.       Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šalių sudarytos Vartojimo kredito sutarties 5.3.2. punkte numatyta tarpininkavimo mokesčio dalis, kuri turi būti mokama netinkamo atsakovės įsipareigojimų vykdymo atveju, reiškia neproporcingai didelę ir imperatyvių Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje reikalavimų neatitinkančią atsakovo civilinę atsakomybę už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog tai, kad įstatyme įtvirtinta, kad už prievolės nevykdymą gali būti nustatytos tik tam tikro dydžio netesybos, kitos netesybos ir kiti mokesčiai už vėlavimą vartotojui netaikomi, yra pagrindas vertinti, kad sutarties sąlygos, kuriose numatyti mokesčiai už finansinių prievolių nevykdymą, yra prieštaraujančios nurodytoms imperatyvioms įstatymo nuostatoms, todėl tarpininkavimo mokesčio dalis 1708,45 Eur laikytina tam tikra netesybų forma ir iš atsakovo nepriteistina. Ieškovės ieškinį tenkinus iš dalies, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos pagrįstai priteistos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai.

Dėl bylos procesinės baigties

33.       Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo į bylą pateiktus įrodymus, tinkamai vadovavosi teisės normomis ir priėmė pagrįstą bei teisėtą procesinį sprendimą, kurį naikinti ar keisti nėra pagrindo.

34.       Teismui sprendžiant pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių palikti nepakeistą, nėra pagrindo spręsti dėl ieškovės bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                                        Birutė Simonaitienė