Administracinė byla Nr. eI-1619-402/2016
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01284-2015-7
Procesinio sprendimo kategorija 8.2; 74.
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. sausio 27 d.
Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Natalja Zelionkienė,
sekretoriaujant Sandrai Barodicaitei,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“, atstovaujamo atstovės advokatės Jurgos Šakienės, skundą atsakovui V.S. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo, tretysis suinteresuotas asmuo Druskininkų savivaldybė, ir
n u s t a t ė:
Pareiškėjas UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ skundu prašė priteisti iš atsakovo 105,58 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, taip pat priteisti dėl skundo surašymo ir pateikimo teismui patirtas išlaidas 28,96 Eur.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad Druskininkų savivaldybės taryba 2007 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. T1-247 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai), kurie yra privalomi visiems Druskininkų savivaldybės teritorijoje nekilnojamojo turto turintiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Pagal Nuostatų 10-11, 16 punktus pareiškėjui yra pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Vietinės rinkliavos mokėtojai – atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu savivaldybės teritorijoje (Nuostatų 3 p.). Sutartis su atsakovu dėl komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo nėra sudaryta, nes prievolė mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nustatyta norminių teisės aktų pagrindu. Šiuo atveju atsakovas privalo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, kadangi nuo 2005-04-19 iki 2014-02-26 nuomos teise naudojo Druskininkų savivaldybei priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį Druskininkų sav. Tačiau atsakovas už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2014-02-28 nėra sumokėjęs pareiškėjui 105,58 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, kuri jam buvo paskaičiuota remiantis Nuostatuose nustatyta tvarka. Atsakovo atžvilgiu Druskininkų savivaldybės taryba nėra priėmusi sprendimo dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą lengvatos taikymo. Pagrindo atsakovui atsisakyti mokėti vietinę rinkliavą nėra.
Tretysis suinteresuotas asmuo Druskininkų savivaldybė atsiliepime nurodė, jog palaiko pareiškėjo prašymą.
Skundas tenkintinas iš dalies.
Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai nustato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis nustato, kad savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, užtikrina tų sistemų funkcionavimą, organizuoja atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, tvarkymą ir administruoja komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimą. Šio įstatymo 30 straipsnio 1 dalis numato, kad kelios ar visos į komunalinių atliekų tvarkymo regioną įeinančios savivaldybės, didindamos atliekų tvarkymo sistemos efektyvumą, gali bendradarbiauti ir kartu įsteigti juridinį asmenį – komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorių.
Druskininkų savivaldybės taryba 2007 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. T1-247 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus. Vietinė rinkliava – tai Druskininkų savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nustatyta privaloma įmoka galiojanti savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti Nuostatuose nustatyta tvarka (Nuostatų 2 p.). Nuostatų 3 punkte nurodoma, kad vietinės rinkliavos mokėtojai yra atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu savivaldybės teritorijoje. Taigi, Nuostatai nustato, jog visi Druskininkų savivaldybės teritorijoje esantys fiziniai ir juridiniai asmenys valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu yra komunalinių atliekų turėtojai ir privalo mokėti rinkliavą. Jos dydis nustatomas litais už 100 kv. m. nekilnojamojo turto plotą (Nuostatų 14 p.). Nuostatų 16, 22 punktai įpareigoja pareiškėją nustatyta tvarka išsiųsti mokėjimo pranešimus atliekų turėtojams ir vykdyti vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą išieškojimą.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas nuo 2005-04-19 iki 2014-02-26 nuomos teise naudojo Druskininkų savivaldybei priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), todėl pagal Nuostatų 3 punktą jis yra vietinės rinkliavos mokėtojas. Iš pateiktų Vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimų matyti, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2014-02-28 nesumokėjo pareiškėjui 105,58 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl susidarė įsiskolinimas.
Pagal Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti atsakovui draudžiama (LR CK 6.59 str.). Pareiga mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įteisinta Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d., 11 str. 1 d. 8 p., 12 str. 2 p., Atliekų tvarkymo įstatymo 32 str. 1 d. bei Nuostatų pagrindu. Minėti teisės aktai yra galiojantys ir jais vadovaujamasi sprendžiant šią bylą. Tai konstatavo ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (administracinė byla Nr. A525-471/2010, administracinė byla Nr. A556-334/2014), formuojantis vienodą teisės taikymo praktiką šios kategorijos bylose. Minėtose nutartyse teismas nurodė, jog rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis, vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu). Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, vertintina, kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu, todėl nėra teisinio pagrindo skundo netenkinimui dėl to, kad atsakovė nėra sudariusi sutarties, kad paslaugomis nesinaudoja, tačiau atsakovė turi teisę kreiptis į pareiškėją dėl minėto mokesčio sumažinimo (lengvatos taikymo), nurodydama susiklosčiusias aplinkybes.
Teismas akcentuoja ir tai, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) taip pat yra išaiškinęs, kad savaime nedraudžiama nustatyti vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, bet yra siejamas su nekilnojamojo turto turėjimu ar naudojimu ir šio nekilnojamojo turto bendrojo ploto dydžiu (ABTĮ 13 str., 20 str., LVAT 2010-03-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 ir kt.). Toks vietinės rinkliavos nustatymo būdas neprieštarauja ir Europos Teisingumo Teismo išaiškinimui, kuriame ETT imperatyviai pabrėžė, jog rėmimasis kriterijais, kurie grindžiami dėl atliekų turėtojų veiklos galinčių susidaryti atliekų kiekiu, apskaičiuojamu pagal jų užimamų patalpų plotą bei paskirtį ir (arba) susidariusių atliekų rūšį, gali leisti apskaičiuoti šių atliekų šalinimo išlaidas ir jas paskirstyti skirtingiems atliekų turėtojams, nes šie du parametrai daro tiesioginę įtaką minėtų išlaidų sumai. ETT konstatavo, jog nacionalinės teisės nuostata komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo finansavimo tikslais numatanti mokestį, apskaičiuojamą remiantis galinčių susidaryti atliekų kiekio įvertinimu, o ne faktiškai susidariusių ir perduotų tvarkyti atliekų kiekiu, neturi būti laikoma prieštaraujančia Direktyvos 2006/12/EB 15 straipsnio a punktui (Teisingumo Teismo 2009-07-16 sprendimas Nr. C-254/2008 Futura byloje Immobiliare srl H. F. ir kt. (48–50 p.)).
Sprendžiant dėl priteistinos rinkliavos dydžio, pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje praktikoje (žr.: nutartis administracinėse bylose Nr. A438-2346/2012; Nr. A438-2405/2012) ne kartą yra konstatuota, kad mokesčių teisiniuose santykiuose senaties terminai, per kuriuos gali būti išieškomi mokesčiai (tame tarpe rinkliavos ir kiti privalomi mokėjimai) paprastai yra nustatomi arba konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančiame teisės akte, arba Mokesčių administravimo įstatyme (toliau – ir MAI), kuris konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančio teisės akto atžvilgiu, yra bendroji teisės norma. Rinkliavų įstatyme nuostatų dėl senaties terminų nėra įtvirtinta, todėl šiam klausimui spręsti turi būti vadovaujamasi MAĮ nuostatomis. MAĮ 68 straipsnio 1 dalis, įtvirtinanti, jog tuo atveju, jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką ir įvertinus nagrinėjamo ginčo pobūdį, spręstina, kad nagrinėjamos bylos kontekste MAĮ 68 straipsnyje nustatyto termino skaičiavimo pradžia sietina su pareiškėjo kreipimosi į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo diena (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-746-556/2015; 2015 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-888-556/2015 ir pan.). Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje nuosekliai laikosi pozicijos, kad mokestiniuose ginčuose mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalo taikyti savo iniciatyva (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.; žr., pvz., LVAT 2005 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A15-485/2005).
Iš į bylą pateiktų vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimų matyti, kad pareiškėjos prašoma priteisti vietinės rinkliavos mokesčio suma susidarė už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2014-02-28. Pareiškėja su pareiškimu dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo į teismą kreipėsi 2015-07-15. Taigi, vadovaujantis nurodytomis nuostatomis, pareiškėjai iš atsakovo priteistina vietinė rinkliava galėjo ir turėjo būti apskaičiuojama už einamuosius (2015 m.) ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo 2015 m. sausio 1 d.
Bylos duomenimis, atsakovui už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2009-12-31 buvo priskaičiuota 20,43 Eur nesumokėto vietinės rinkliavos mokesčio suma. Taigi, nurodytų aplinkybių pagrindu pareiškėjo reikalavimas dėl 105,58 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo mažintinas priteisiant pareiškėjai iš atsakovo 85,15 Eur (105,58-20,43) nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą.
Pareiškėja taip pat teismui pateikė prašymą atlyginti patirtas su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas – 28,96 Eur skundui surašyti ir pateikti. Nuostatos dėl išlaidų atlyginimo įtvirtintos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnyje, Civilinio proceso kodekso 98 straipsnyje bei teisingumo ministro, atsižvelgiant į Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimą, 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Vertinant šių teisės aktų nuostatas konstatuotina, kad įstatymas proceso šaliai suteikia teisę gauti tik pagrįstų ir racionalių teismo išlaidų atlyginimą. Teismas, įvertinęs tai, kad išlaidų dydis yra pagrįstas apmokėjimą už šias paslaugas patvirtinančiais dokumentais bei neviršija Rekomendacijų 8.2 punkte nustatytų maksimalių įkainių dydžių, pareiškėjai priteisia prašomą 28,96 Eur sumą už suteiktas teisines paslaugas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėja
n u s p r e n d ž i a:
Skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo V.S. UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ naudai 85,15 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą bei 28,96 Eur su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.
Teisėja Natalja Zelionkienė