Civilinė byla Nr. e2-1084-330/2023

                Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00964-2023-1

        Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.13; 3.1.8

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. lapkričio 23 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 6 d. nutarties, kuria tenkintas atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Norfos mažmena“ prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo užtikrinimo, civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Norfos mažmena“ dėl skolos priteisimo,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Nekilnojamojo turto valdymas“ (toliau ‒ ir bendrovė), atstovaujama nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Lideres“, pareiškė ieškinį atsakovei UAB „Norfos mažmena“, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės 1 187 201,17 Eur skolą, 6 procentų metines procesines palūkanas nuo bylos  iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

2.       Atsiliepime į ieškinį atsakovė UAB „Norfos mažmena“ pateikė prašymą įpareigoti ieškovę sumokėti teismo nustatyto dydžio, bet ne mažesnį nei 22 000 Eur, užstatą atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti.

3.       Atsakovės teigimu, ieškovė nesąžiningai, siekdama išvengti jai tenkančios įrodinėjimo naštos, į bylą nepateikia esminių įrodymų, o reikalavimus grindžia tik išvestiniais argumentais, kurie nėra pagrindžiami objektyviais duomenimis; ieškinyje sąmoningai nutyli esminius teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingus faktus; reiškia reikalavimus daugiau nei dešimtmečiu praleidusi ieškinio senaties terminą. Atsakovės nuomone, tai įrodo, kad ieškovės ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas ir tikėtinai pareikštas piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis, todėl egzistuoja reali grėsmė, jog ieškovė, kuri yra bankrutuojanti bendrovė, jai nepalankaus teismo sprendimo atveju neturės galimybės atlyginti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Vilniaus apygardos teismas 2023 m. spalio 6 d. nutartimi atsakovės prašymą tenkino iš dalies ir įpareigojo ieškovę per 7 dienas nuo teismo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos įmokėti į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą 10 000 Eur galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti.

5.       Spręsdamas, ar egzistuoja sąlygos bylinėjimosi išlaidų užtikrinimo institutui taikyti, teismas pažymėjo, kad vien tai, jog ieškovė pareiškė ieškinį, kuris, atsakovės vertinimu, nėra pagrįstas, nesudaro pagrindo išvadai, kad ieškovė piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Tačiau teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškinio reikalavimams atsakovė prašo taikyti ir ieškinio senatį. Ieškovė yra bankrutuojantis juridinis asmuo ir nėra žinoma, kiek lėšų bus gauta bankroto proceso metu, ar jų pakaks padengti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas šioje byloje tuo atveju, jeigu ieškinys būtų atmestas. Remiantis šiomis aplinkybėmis, teismas nusprendė, kad byloje įrodytos sąlygos bylinėjimosi išlaidų užtikrinimo institutui taikyti ir įpareigojo ieškovę sumokėti 10 000 Eur dydžio užstatą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6.       Atskiruoju skundu ieškovė BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 6 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovės prašymo netenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

6.1. Teismas nepagrįstai konstatavo pirmosios užstato taikymo sąlygos egzistavimą –  piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nes ieškovės pareikštas ieškinys yra pagrįstas tiek faktinėmis aplinkybėmis, tiek turimais įrodymais, tiek teisiniais argumentais. Nėra prielaidų konstatuoti akivaizdžiai nepagrįsto ieškinio pateikimą ir piktnaudžiavimą procesu.

6.2. Ieškovė turės finansinių galimybių atlyginti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas ieškinio netenkinimo atveju. Jas patvirtina su atskiruoju skundu pateikiami pardavimo operacijų žiniaraščiai, iš kurių matyti, kad bendrovė vien iš nekilnojamojo turto nuomos gauna itin dideles pajamas.

7.       Atsakovė atsiliepime prašo atmesti ieškovės BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atskirąjį skundą ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 6 d. nutartį. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais motyvais:

7.1. Teismas pagrįstai konstatavo, kad, vertinant ieškinio pareiškimo aplinkybes ir atsakovės argumentus nuomos sutarčių ir skolų mokėjimo termino pasibaigimo kontekste, ieškovei nutylint, kodėl reikalavimai dėl nuomos mokesčio įsiskolinimo pareikšti praėjus daugiau nei dešimtmečiui po tokių tariamų įsiskolinimų atsiradimo, galima konstatuoti ieškovės siekį piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis.

7.2. Ieškovės pateikti žiniaraščiai nepagrindžia ir neįrodo ieškovės mokumo bei galimybės atlyginti visas byloje atsakovės patiriamas išlaidas, jei tokios būtų priteisiamos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas atsakovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo užtikrinimo, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl naujų įrodymų (ne) priėmimo

9.       Apeliantė su atskiruoju skundu pateikė naujus duomenis – BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pardavimų operacijų suvestines, apimančias laikotarpį nuo 2023 m. gegužės 2 d. iki 2023 m. spalio 2 d. Pasak apeliantės, suvestinės patvirtina, kad ieškovė per mėnesį gauna apie 400 000 Eur dydžio pajamas iš turto nuomos, todėl nėra pagrindo teigti, jog, atmetus ieškinį, ieškovė neturėtų lėšų atsakovės bylinėjimosi išlaidoms padengti.

10.       Pagal CPK 314 straipsnyje įtvirtintą teisinį reguliavimą apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taip siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos ištyrimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-50-1075/2019 29 punktas).

11.       Teismą, vertinantį prašymo priimti naujus įrodymus pagrįstumą, riboja ir įrodymų sąsajumo taisyklė, kuri, be kita ko, reiškia, kad prieš priimant į bylą teikiamus įrodymus turi būti nustatyta, ar informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, patvirtina arba paneigia aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors ieškovė teigia, kad jos teikiami įrodymai pagrindžia, jog iš pastatų nuomos per mėnesį gaunamos pajamos viršija 400 000 Eur, tačiau prie atskirojo skundo pridėtos suvestinės tokios aplinkybės nepatvirtina. Suvestinėse nurodyta, kokio dydžio sąskaitos yra pateiktos apmokėti bendrovės klientams, tačiau duomenų, kad šios sąskaitos buvo apmokėtos – nepateikta. Kadangi ieškovės teikiami papildomi duomenys nepatvirtina ieškovės įrodinėjamų aplinkybių, juos, kaip neturinčius esminės reikšmės aktualaus procesinio klausimo išsprendimui, atsisakoma priimti.

Dėl užstato bylinėjimosi išlaidoms atlyginti instituto taikymo sąlygų

12.       Apeliantė atskirajame skunde nesutinka su skundžiama nutartimi, kuria ji įpareigota užtikrinti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, sumokant į teismo depozitinę sąskaitą 10 000 Eur, Apeliantės vertinimu, atsakovė neįrodė, o teismas neturėjo pagrindo konstatuoti ieškovės piktnaudžiavimo procesu bei nepagrįstai nusprendė, kad ieškovė neturės galimybių atlyginti bylinėjimosi išlaidų atsakovei tuo atveju, jei ieškinys būtų atmestas.

13.       Užstato bylinėjimosi išlaidoms atlyginti sumokėjimo pareigą numato CPK. Pagal CPK 95 straipsnio 3 dalį, kai yra pagrindas manyti, kad ieškinį (pradinį ar priešieškinį), apeliacinį, atskirąjį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pareiškimą ar prašymą ypatingosios teisenos tvarka pateikęs asmuo gali piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis ir neatlyginti bylinėjimosi išlaidų, teismas turi teisę įpareigoti šį asmenį sumokėti užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti. Užstato per nustatytą terminą nesumokėjus, teismas procesinį dokumentą palieka nenagrinėtą.

14.       Teismų praktikoje pripažįstama, kad CPK 95 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos nuostatos paskirtis – apsaugoti byloje dalyvaujančių asmenų teises į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, esant tikimybei, kad asmuo gali piktybiškai vengti jas atlyginti arba yra duomenų, jog asmuo piktnaudžiauja teise į teisminę gynybą, dėl ko byloje dalyvaujantys asmenys gali patirti bylinėjimosi išlaidų (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-502-381/2018 19 punktas). Šio instituto taikymui įstatymas nustato dviejų sąlygų egzistavimą: 1) galimas procesinį dokumentą pateikusio asmens piktnaudžiavimas jam suteiktomis procesinėmis teisėmis ir; 2) išnagrinėjus bylą iš esmės, tas asmuo gali neatlyginti kitai šaliai priteistų bylinėjimosi išlaidų (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-181-178/2018 23 punktas).

15.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, kad ieškovė reikalauja priteisti nuomos mokestį pagal nuomos sutartis, sudarytas 2003‒2006 metais, o atsakovė prašo taikyti ieškinio senatį ieškovėms reikalavimams, nusprendė, jog tokios aplinkybės leidžia spręsti apie ieškovės piktnaudžiavimą procesu ir sudaro pagrindą pripažinti, kad užstato taikymo sąlygos egzistavimas (galimas procesinį dokumentą pateikusio asmens piktnaudžiavimas suteiktomis procesinėmis teisėmis) yra įrodytas.

16.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo sutikti su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija, nes atsakovės prašyme nurodomų aplinkybių visuma nesuponuoja išvados dėl ieškovės galimo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, t. y. dėl pirmosios CPK 95 straipsnio 3 dalyje nustatytos sąlygos buvimo.

17.       Kasacinio teismo praktikoje yra suformuota taisyklė, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais ir reiškia ne tik byloje dalyvaujančio asmens veiksmus nesąžiningai pareiškiant nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą ar kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikiant prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (CPK 95 straipsnio 1 dalis), bet ir naudojimąsi procesine teise ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015). Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejais laikomi tokie šalies veiksmai, kai procesinėmis teisėmis yra naudojamasi ne pagal jų paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais kitai proceso šaliai sąmoningai sukeliama esminė žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2012).

18.       Vadinasi, atsižvelgiant į šio instituto taikymo išimtinumą, piktnaudžiavimo teise ir, atitinkamai, jo užkardymo, pareikalaujant užstato sumokėjimo, poreikio konstatavimas ieškinio pareiškimo atveju turi būti grindžiamas konkrečiais argumentais, susijusiais su bylos iškėlimą inicijuojančio asmens kitų, nei CPK 5 straipsnyje įvardyti, tikslų turėjimu, aiškiai įvardijant šiuos tikslus, ar kitai proceso šaliai ieškinio pareiškimu sąmoningai sukeliama esmine žala. Apeliacinės instancijos teismas taip pat išaiškina, kad konstitucinė asmens teisė į teisminę gynybą, kuri realizuojama pareiškus reikalavimus teisme ir pasirinkus konkretų tam asmeniui priimtiną savo teisių bei interesų gynimo būdą (CPK 5, 13 straipsniai), yra gerokai platesnė nei teisė į ieškinio reikalavimų patenkinimą. Todėl ieškinio, net ir vėliau pripažinto nepagrįstu bei atmesto, padavimas pats savaime nėra piktnaudžiavimas teise, jeigu nenustatomas kitų tikslų, inicijuojant civilinę bylą, turėjimas. Kaip minėta pirmiau, atsakovė savo prašyme neįvardijo jokių kitų tikslų, dėl kurių galėjo būti pareikštas šis ieškinys. Tokių argumentų nei atsakovė savo prašyme, nei pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė.

19.       Pažymėtina, kad tiek dėl ieškinio pagrįstumo, tiek dėl to, ar ieškovės ieškinys pateiktas nepraleidus ieškinio senaties termino, bus pasisakyta tik bylą išnagrinėjus iš esmės, kai bus visapusiškai įvertinami į bylą pateikti įrodymai ir jais pagrindžiamos aplinkybės bei nustatomas ieškinio senaties termino pradžios momentas. Be to, nors ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti, tačiau šis terminas, jeigu jis praleistas dėl objektyvių priežasčių, gali būti atnaujinamas (CK 1.131 straipsnio 1 ir 2 dalys), todėl tik tai, kad, atsakovės teigimu, ieškovė kreipėsi į teismą praleidusi ieškinio senaties terminą, neįrodo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis ir nesudaro pagrindo CPK 95 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto instituto taikymui.

20.       Antros sąlygos užstato bylinėjimosi išlaidoms atlyginti nustatymui egzistavimas siejamas su tuo, kad egzistuoja pakankamas pagrindas spręsti apie tai, jog, išnagrinėjus bylą iš esmės ir ieškinio netenkinus, bylą inicijavusi šalis gali neatlyginti kitai šaliai priteistų bylinėjimosi išlaidų.

21.       Prašyme taikyti aptariamą proceso teisės institutą atsakovė nurodė, kad ieškovė yra bankrutuojantis juridinis asmuo ir tai sudaro pagrindą manyti, kad, ieškinį atmetus, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos gali būti neatlygintos. Šie atsakovės argumentai kritikuotini, nes faktas, jog asmuo yra nemokus, savaime nesuponuoja jo pareigos atlikti išankstinius antrosios ginčo šalies bylinėjimosi išlaidų atlyginimą užtikrinančius mokėjimus atsiradimo; tokio reikalavimo CPK normose nėra įtvirtinta (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinės bylos Nr. e2-700-464/2022, 16 punktas). Šiame kontekste pažymėtina, kad priešingas aiškinimas lemtų nepagrįstą teisės kreiptis į teismą suvaržymą bankrutuojančiai įmonei, taip pat asmenų procesinio lygiateisiškumo principo pažeidimą (CPK 5 straipsnio 1 dalis, 17 straipsnis). Be to, remiantis BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto bylos medžiagos duomenimis (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. eB2-301-803/2023, DOK-46793), nustatyta, kad bendrovės kreditoriai 2022 m. gruodžio 23 d. susirinkime patvirtino administravimo išlaidų sąmatą bei susitarė, jog „viršijus nustatytus ar patvirtintus dydžius ir (ar) atsiradus papildomoms išlaidoms, bus inicijuotas kreditorių susirinkimas dėl bankroto administravimo išlaidų sąmatos tikslinimo/ tvirtinimo“. Vadinasi, atsiradus papildomoms išlaidoms, dėl jų atlyginimo iš bendrovės bankroto administravimui skiriamų lėšų būtų svarstoma kreditorių susirinkime ir tai neduoda pagrindo teigti, jog atmetus ieškovės ieškinį, nebūtų galimybės atlyginti atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų.

22.       Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įpareigodamas ieškovę sumokėti užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti, netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias šio instituto taikymą, todėl skundžiama nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – atsakovės UAB „Norfos mažmena“ prašymas netenkinamas. 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 6 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – netenkinti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Norfos mažmena“ prašymo dėl įpareigojimo sumokėti užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo užtikrinimui.