Civilinė byla Nr.2A-1513-259/2011
(Proceso Nr. 2-19-3-01213-2010-5)
Pirmos instancijos teismo teisėjas Rimantas Paulaitis
(S)
Procesinio dokumento kategorija 25.3, 30.9.1, 121.15, 121.21
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. spalio 12 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arvydo Žibo, kolegijos teisėjų Aušros Baubienės, Virginijos Gudynienės, sekretoriaujant Ingai Miškinienei, dalyvaujant ieškovei L. P., jos atstovei advokatei Valdai Grigonytei, atsakovėms L. M., D. A., jų atstovui advokatui Zenonui Jonui Januškai, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės L. P. apeliacinį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-52-74/2011 pagal ieškovės L. P. ieškinį atsakovėms L. M., D. A., trečiajam asmeniui Jurbarko rajono savivaldybės administracijai dėl teisės pripažinimo ir sutikimo davimo ir
n u s t a t ė:
Ieškovė L. P. ieškiniu (b.l.2-3) prašė pripažinti jos teisę įteisinti savavališkas statybas ir duoti sutikimą statybos leidimo išdavimui gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos darbams (pagal 2010-10-07 savavališkos statybos aktą reg. Nr. (duomenys neskelbtini)): gyvenamojo namo plastikinių lentelių apkalimui, stogo dangos pakeitimui, vandentiekio ir kanalizacijos įvadų įrengimui, medinės karkasinės terasos ir medinės stoginės įrengimui, (duomenys neskelbtini), Veliuonoje, Jurbarko raj., bei priteisti bylos vedimo išlaidas.
Jurbarko rajono apylinkės teismas 2011-04-15 nutartimi (b.l.93-95) ieškinio netenkino, priteisė iš ieškovės L. P. atsakovėms D. A. ir L. M. po 500 Lt jų turėtų bylinėjimosi išlaidų.
Teismas nustatė, kad gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Jurbarko rajono Veliuonos mstl. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teisėmis priklauso ieškovei L. ir E. P., atsakovėms D. A. ir L. M. (pastaroji savo namo dalį laikinai yra išnuomojusi D. A.).
Apeliaciniu skundu (b.l.98-105) ieškovė L. P. su teismo sprendimu nesutiko, prašė teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme prašė bylą išnagrinėti iš esmės, atsižvelgiant į ieškovės pateiktus papildomus įrodymus, patenkinti ieškinį dėl šių motyvų:
1) konstatuodamas, jog ieškovė, nesilaikydama Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2010-11-04 reikalavimo, pareiškė ieškinį dėl savavališkos statybos padarinių įteisinimo, teismas išsakė savo aiškią, šališką ir subjektyvią nuomonę ieškovės reiškiamo ieškinio atžvilgiu. Įstatymas nedraudžia ieškovei kreiptis į teismą, siekiant apginti savo teises. Ieškovė ieškinį pareiškė vadovaudamasi CK 1.138 str. 1 p. - prašydama pripažinti jos teisę įteisinti savavališkas statybas ir duoti sutikimą statybos leidimo išdavimui gyvenamojo namo rekonstrukcijos darbams. Ieškovės atlikti statybos darbai atsakovių interesų nepažeidžia. Ieškinyje keliamiems reikalavimams yra būtinas bendrasavininkių sutikimas. Tačiau atsakovėms šio sutikimo neduodant, ieškovei lieka vienintelė galimybė - kreiptis į teismą, siekiant teismine tvarka gauti sutikimą dėl statybos leidimo. Norėdama tęsti sustabdytą statybą, ieškovė turi pašalinti statybos sustabdymo priežastis ir Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 35 punkto nustatyta tvarka kreiptis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją dėl leidimo tęsti sustabdytą statybą išdavimo. Šiems veiksmams atlikti - sustabdytai statybai tęsti ar jai įteisinti - reikalingas bendraturčių sutikimas. Bendraturčiams sutikimo nemotyvuotai neduodant, tik teismas gali leisti statybą vykdyti be bendraturčių sutikimo;
2) teismas nesiaiškino prieštaravimų dėl faktinių bylos aplinkybių. 2011-01-13 teismo posėdžio metu atsakovė L. M. nurodė, jog ji davė sutikimą kaimynams A. vandentiekiui įsivesti. Atsakovė D. A. nurodė, jog ji vandentiekį įsivedė, sutikimą jai davė L. M.. Tuo tarpu turėti vandentiekį ieškovei neleidžiama, nors ieškovė už šaltą vandenį nuo 2002-03-25 iki 2008-04-01 mokėjo UAB „Jurbarko komunalininkas“ pagal 2002-03-25 Vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutartį Nr. 147, fekalijų išsiurbimo paslauga buvo teikiama pagal atskirus užsakymus minėtu laikotarpiu (b.l.108-109), 2008-03-04 ieškovė pasirašė sutartį su UAB „Jurbarko vandenys“, pagal kurią UAB „Jurbarko vandenys“ įsipareigojo tiekti geriamąjį vandenį pagal galiojančius norminius aktus ir priimti nuotekas (b.l.110). Tai įrodo, jog ieškovės šeima nuo 2002 m. naudojasi Veliuonos miestelyje esančiu vandentiekio vandeniu, už jį pagal skaitliukų parodymus moka mokesčius. Jeigu vandentiekio įvedimas į ieškovės butą būtų neatitikęs teisės aktų reikalavimų, sutarčių su ieškove nebūtų sudarę nei UAB „Jurbarko komunalininkas“, nei UAB „Jurbarko vandenys“. Be to, kadangi tame pačiame kieme vandentiekį vedasi ir atsakovė D. A., vadinasi, Veliuonos miestelyje yra galimybė turėti vandentiekį ir tam nereikia atlikti jokių papildomų, naujų kasinėjimų ir galimai pažeisti tam tikrus kultūros paveldo reikalavimus. Šių aplinkybių pirmos instancijos teismas visiškai netyrė ir nesiaiškino. 2011-04-01 teismo posėdyje ieškovė teismui paaiškino, jog kai ji įsivedė vandentiekį, jokių pažymų ar geodezinių matavimų nereikėjo, užteko suderinti seniūnijoje. Tačiau šių aplinkybių teismas taip pat nesiaiškino. Atmesdamas ieškinį, teismas atėmė ieškovės šeimai – jos sutuoktiniui ir trims vaikams (b.l.117-118) teisę į tinkamas gyvenimo sąlygas jiems priklausančioje namo dalyje, kadangi nebus užtikrinta vieša paslauga - geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų šalinimas;
3) teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, jog dėl stogo dangos, vandentiekio ir kanalizacijos įvadų įvedimo, medinės stoginės įrengimo ginčo iš esmės nebuvo. Todėl ieškinio patenkinimas bent šioje dalyje nebūtų prieštaravęs nei teisės aktų reikalavimams, nei atsakovų interesams. Trečiojo asmens atsiliepime (b.l.21-22) detaliai nurodyta, kokiomis teisės normomis vadovaujantis ir kokius statybos darbus vykdant, reikia, kad būtų sutvarkyti žemės sklypo dokumentai. Trečiojo asmens atsiliepime nurodyta, jog „Vadovaujantis Statybos įstatymo 23 straipsnio 10 dalies 5 punktu ir Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ (Žin., 2010, Nr. 116-5944) 7 priedo 3 punktu, žemės sklypo dokumentai neprivalomi visais statinio kapitalinio remonto, paprastojo remonto ir griovimo atvejais. Stogo dangos keitimas, dailylenčių apkalimas, vandentiekio ir nuotekų įvedimas priskiriami paprastajam remontui, ir šiems darbams žemės sklypo dokumentai neprivalomi, <...> o norint vykdyti naują nesudėtingų statinių statybą (terasos ir stogines) turi būti rengiamas supaprastintas projektas, kurio dalis yra žemės sklypo planas su pažymėtais esamais ir projektuojamais statiniais, jų eksplikacija ir projektuojamų statinių pagrindiniais matmenimis plane ir aukščiais (Statybos techninio reglamento STR 1.05.06-2010 statinio projektavimas (Žin., 2005, Nr. 4-80; 2005, Nr. 16; 2010, Nr. 115-5902) 29 2 punktas). Šiuo metu žemės sklypas prie pastato (duomenys neskelbtini), Veliuonos mstl., nėra suformuotas, todėl nauja statyba šiame sklype negalima, taip pat negalima pasidalinti ir žemės sklypo. Kai jis bus suformuotas, tarpusavio susitarimu bendrasavininkiai galės dalintis savo žemės sklypo dalis“;
4) prie namo esanti terasa nėra kliūtis apeiti apie namą, jei atsakovės nebūtų savavališkai pasistačiusios kieme tvorų arba jose įsirengtų vartelius. Tačiau teismas į tai neatsižvelgė. Be to, kaip teisingai teismo posėdyje pastebėjo Jurbarko savivaldybės atstovė, žemės sklypas nėra privatizuotas, žemės nuomos sutartis nepasirašyta, sklypas tarp gyventojų nepadalintas, todėl atsakovės negali remtis tuo, jog ieškovės pastatyta terasa pažeidžia jų, kaip žemės sklypo naudotojų, interesus. Ieškovės šeima naudojasi tik 0,3 a žemės sklypo dalimi. Terasa šio ploto tikrai neviršija ir yra pastatyta šalia ieškovės namo dalies, todėl atsakovių interesų nepažeidžia. Trečiojo asmens atstovė Jurbarko raj. savivaldybės vyr. architektė G. G. teismo posėdyje parodė, kad terasą ir tvorą įteisinti galima, nes tai nesudėtingi statiniai, tik reikia paveldo ir regioninio parko pritarimo bei bendraturčių sutikimo;
5) pačios atsakovės atsiliepime nurodė, jog terasa buvo pastatyta prieš 6-7 metus. Iki tol jokių pretenzijų ar nepatogumų atsakovės nepatyrė. Nesutarimai prasidėjo, kai ieškovė paprašė atsakovių sutikimo, siekdama pašalinti statybos savavališkų padarinius (norėdama juos įteisinti). Pagrindiniai atsakovių nesutikimo argumentai yra šie: 1) gyvenamasis namas su priklausiniais stovi ant 0,09 ha iš valstybės nuomojamo žemės sklypo, kiekvienam bendraturčiui tenka naudotis tik apie 0,03 ha žemės plotu, dvigubai didesnio pastato pastatymas pažeidžia atsakovių teises bei teisėtus interesus; 2) pastačius terasą buvo stipriai apribota galimybė patekti į rūsio patalpas; 3) terasa yra sujungta su gyvenamuoju namu todėl nėra pakankamo praėjimo. Tačiau šie atsakovių argumentai yra nepagrįsti. Juos paneigia antstolės N. G. 2011-05-10 surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 8 (b.l.111-113), kuriuo yra konstatuota, jog terasa netrukdo apeiti apie namą, nesukelia jokių nepatogumų, atsakovėms einant į rūsį, o priešingai, atsakovėms praėjimą trukdo jų pačių pastatytos apie namą tvoros;
6) teismas tinkamai neįvertino Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos 2011-02-22 atsakyme Nr. (13.14)2-448 (b.l.61-63) paaiškintų aplinkybių. Teismas nesiaiškino, kokius konkrečius teisės aktų reikalavimus pažeidžia ieškovės savavališkai pastatyti statiniai ir kokią įtaką kultūros paveldui jie turi. Teismas neatkreipė dėmesio, jog iš 2011-02-22 atsakymo yra aišku, kad stogo apkalimas skarda neprieštarauja teisės aktų nuostatoms, o plastikas - nėra priimtinas, tačiau nėra nurodoma, kad konkrečiais teisės aktais jis yra uždraustas naudoti kultūros paveldo teritorijoje, tuo labiau, kad lentelių spalva yra žalia, t. y. rami spalva, priderinta prie skardinės žalios stogo dangos spalvos ir esamo kraštovaizdžio;
7) kadangi bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškėjo, jog tam tikriems savavališkai pastatytiems nesudėtingiems statiniams kultūros paveldo teritorijoje turi būti rengiamas nesudėtingo statinio projektas, kurį turi patikrinti už nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugą atsakingos institucijos įgaliotas valstybės tarnautojas (nes namas (duomenys neskelbtini), Veliuonoje, patenka į archeologinės kultūros paveldo vietovės teritoriją), į procesą kaip tretysis asmuo turėjo būti įtrauktas Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, kadangi ieškinio reikalavimai yra susiję su šios įstaigos teisėmis, pareigomis bei interesais, tačiau teismas to nepadarė;
8) bylos nagrinėjimo metu tapo žinoma, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Veliuonos mstl. Jurbarko raj., naudojimasis iki šiol nėra įteisintas. Iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jurbarko žemėtvarkos skyriaus 2010-09-09 pažymos Nr. IS-219 (b.l.7) matyti, jog ieškovei artimiausiu metu numatoma leisti privatizuoti ar išsinuomoti iš valstybės tam tikrą žemės sklypo dalį. Todėl šioje byloje turėjo būti trečiuoju asmeniu patraukta Nacionalinė žemės tarnyba, kadangi dėl tam tikrų statinių įteisinimo reikalinga šios institucijos išvada;
9) pagal LAT praktiką savavališkos statybos statinių nugriovimas nėra vienintelė ir neišvengiamai taikoma savavališkos statybos padarinių šalinimo pasekmė. Pagal suformuotą teismų praktiką CK 4.103 str. normos, nustatančios civilines neteisėtos statybos pasekmes, turi būti taikomos kartu su viešosios teisės normomis, reglamentuojančiomis savavališkos statybos padarinių šalinimą, bei CK normomis, reguliuojančiomis savininko teisių gynimo bei bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo teisinius santykius. Teisminės neteisėtos statybos pasekmės turi būti taikomos laikantis ginčo šalių interesų derinimo ir taikomų priemonių proporcingumo. Savavališkų statinių nugriovimas yra kraštutinė priemonė ir turi būti taikoma esant ne bet kokiam, o esmingam suinteresuoto asmens teisių pažeidimui, tuo tarpu ieškovės atžvilgiu priimtas teismo sprendimas jokio esminio asmenų ar viešojo intereso pažeidimo nenustato. Teismas visiškai nesivadovavo teisingumo ir protingumo kriterijais, kad Statybos įstatymas yra specialusis, reglamentuojantis naujų statinių statybas, statinių projektavimo, pripažinimo tinkamais naudoti ir kt., statybos dalyvių, viešojo administravimo subjektų, kitų juridinių ir fizinių asmenų veiklos šioje srityje principus (Statybos įstatymo 1 str.), todėl kolizijos tarp Statybos įstatymo 28 str. ir CK 4.103 str. naujų redakcijų (Žin., 2006, Nr. 116-4403), reglamentuojančių savavališkos statybos teisines pasekmes, nėra. Statybos įstatymo 28 str. 4 d. numatyta, kad asmuo, kuriam pateikti šio straipsnio 2 dalies 1 ar 2 punkte nurodyti reikalavimai, turi teisę parengti projektinę dokumentaciją teisės aktų nustatyta tvarka ir, sumokėjęs šio įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo ar remonto darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Statybos įstatymo 28 str. 5 d. numato, kad jeigu asmuo per nustatytą reikalavimo įvykdymo terminą gauna statybą leidžiantį dokumentą, šio dokumento teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą kopiją jis pateikia Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, kuri ne vėliau kaip per 3 darbo dienas panaikina asmeniui pateiktą reikalavimą. Kadangi nesudėtingų statinių statyba gali būti vykdoma, naujai įsigaliojusi procedūra gali būti taikoma ir ieškovės atžvilgiu, kai yra įteisinama savavališka statyba. Ją įteisinus, netektų prasmės ginčijamų aktų vykdymas dėl savavališkų statinių nugriovimo;
10) teismas akivaizdžiai buvo šališkas ieškovės atžvilgiu, ignoravo ieškovės teisėtus interesus ir toleravo atsakovių pasisakymus ir veiksmus, nors buvo akivaizdu, kad tokiais būdais atsakovės tik piktnaudžiauja savo, kaip namų valdos bendrasavininkių, teisėmis, ir užkerta kelią naudotis ieškovės namo dalyje įrengta senąja vandentiekio ir nuotekų sistema. Nesant bendraturčių sutikimų, ieškovė negali net pasinaudoti nuo 2010-10-01 priimtomis naujomis Statybos įstatymo normų pataisomis, leidžiančiomis įteisinti vandentiekio įvadą bei kanalizacijos šulinio statybą. Teismas visiškai neatsižvelgė, kad dėl bendrosios dalinės nuosavybės prigimties kylančių nuosavybės teisės objektų naudojimas turi būti grindžiamas susitarimu tarp šalių, kurį vykdydamos šalys turi laikytis moralės, bendro gyvenimo taisyklių, nepiktnaudžiauti savo teisėmis, vadovautis šalių lygiateisiškumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principu. LAT yra ne kartą pasisakęs, jog atsakovės atsisakymas duoti sutikimą yra suprantamas kaip ieškovo teisės į statybą ginčijimas, todėl atsisakymas turėtų būti protingai motyvuotas ir pagrįstas realia bendraturčio teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsme, kylančia iš numatomų statybos darbų (LAT nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3- 1265/2002, Nr. 3K-3-1064/2003). Protingais motyvais galima pripažinti faktais, specialistų išvadomis, kitais patikimais duomenimis pagrįstus argumentus, kurie patvirtintų, kad ieškovo vykdoma atitinkamų statinių statyba pakeis atsakovių (bendraturčių) gyvenimo ar veiklos sąlygas, buvusias iki rekonstrukcijos, kitaip negu nustatyta statybos techniniuose dokumentuose, teisės normose, reglamentuojančiose statinio saugos ir eksploatavimo sąlygas. Tačiau atsakovės nepateikė byloje jokių įrodymų, kad dėl ieškovės šeimos savavališkai įvykdytų statybų pablogės viso namo techninė būklė, nebus galimybės patekti, privažiuoti, apvažiuoti ar kitu būdu patekti, kad nesilaikoma sanitarinių normų ir panašiai. Jeigu bendraturtis nenurodo protingai motyvuoto atsisakymo duoti sutikimą projektiniams pasiūlymams pagrindų, teismas gali tokį jo atsisakymą pripažinti trukdymu kitam bendraturčiui gauti statinio projektavimo sąlygas ir statybos leidimą (LAT 2003-11-05 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-1064/2003). Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Nustatant naudojimosi tvarką visų pirma turi būti taikomi šie kriterijai: 1) teisėtumas; 2) realiųjų dalių adekvatumas dalims bendrosios nuosavybės teisėje; 3) socialinės taikos užtikrinimas ir proporcingumas; 4) naudojimosi daiktu racionalumas (patogumas) ir efektyvumas; 5) faktinių nuosavybės santykių stabilumas. Tačiau teismas, atmesdamas ieškovės ieškinį, į visa tai neatsižvelgė;
11) bendraturčio teisė būti statytoju įgyvendinama Statybos įstatymo 3 str. nustatyta tvarka. Pagal Statybos įstatymo 3 str. 2 p. ir 3 p., 11 str. 1 d. 3 p. ir 4 p. statytojas turi pareigą parengti statybos projektą ir gauti statybos leidimą. Statinio projektui ir statinio projektavimo sąlygoms rengti statytojas privalo pateikti žemės sklypo ir statinio bendraturčių sutikimus (Statybos įstatymo 20 str. 2 d. 2 p. ir 3 p.). Taigi specialiosiose statybą reglamentuojančiose teisės normose nustatyta, kad bendraturčių sutikimas turi būti gautas iki prašymo gauti statinio projektavimo sąlygų sąvadą pateikimo, t. y. projektavimo metu (LAT 2010-07-09 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-336/2010). LAT yra pažymėjęs, jog nagrinėdamas bendraturčių ginčą, kai jie nesutaria dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdo ir sąlygų, teismas patikrina priežastis, kodėl bendraturčiai nesutaria ir kuris iš jų pažeidžia interesų derinimo principą. Jeigu bendraturtis siekia įgyvendinti įstatymo suteiktą teisę, susijusią su bendru daiktu, tai kiti bendraturčiai gali ginčyti ne teisę kaip tokią, bet jos įgyvendinimo būdą, ir įrodyti, kad pasirinktas būdas ar tokios teisės įgyvendinimo sąlygos pažeistų jų teises į bendrą daiktą ar teisėtus interesus. Vieno bendraturcio atliekami bendro daikto pakeitimai pakeičia kitų bendraturčių naudojimo, valdymo ir disponavimo teisių turinį, bet tie pakeitimai negali tapti šių teisių pažeidimo priežastimi. Į argumentus dėl bendraturčių interesų derinimo principo neatsižvelgiama, kai bendraturtis savo teisėms įgyvendinti aktyviai neveikia, bet sudaro kliūtis veikti nustatyta tvarka kitam bendraturčiui (LAT 2003-11-05 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-1064/2003; LAT 2008-01-30 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-58/2008; LAT 2009-03-20 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-132/2009);
12) ieškovė tikėjosi, jog teismas išnagrinės bylą objektyviai, bus išklausytos abi proceso šalys, ištirti ir surinkti įrodymai ir ieškovės pareikštas ieškinys patenkintas, o esant reikalui - byla sustabdyta, iki bus išspręstas žemės sklypo privatizavimo ar nuomos klausimas, kadangi tik tuomet paaiškės, kas yra žemės sklypo savininkas - ar po privatizavimo privatus asmuo, ar žemės savininku bus valstybė ir bus sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis. Vis dėlto teismo sprendimas yra nenuoseklus, neobjektyvus, prieštaraujantis faktinėms bylos aplinkybėms, neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima nagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.
Atsiliepime apeliacinį skundą (b.l.122-127) atsakovės L. M. ir D. A. prašė ieškovės apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti apeliacinėje instancijoje jų patirtas bylinėjimosi išlaidas, dėl šių motyvų:
1) skunde nepagrįstai teigiama, jog teismas sprendimą priėmė formaliai, šališkai ir subjektyviai ištyręs bylos aplinkybes. Priešingai, teismas ginčą išnagrinėjo visapusiškai ir pilnutinai ištyręs bylos aplinkybes, išklausęs proceso šalių paaiškinimus, įvertinęs rašytinius įrodymus. Teismas nustatė, jog ieškovės atlikti statybos darbai pažeidė bendrasavininkių teises bei teisėtus interesus ir tuo pagrindu ieškovės ieškinį atmetė. Bylos nagrinėjimo metu surinkti duomenys patvirtino, jog ieškovės savavališkai pastatyta terasa, jos gyvenamojo namo dalies atlikta apdaila, stogo dangos pakeitimas pažeidė atsakovių teises. Ieškovei pastačius terasą, atsakovėms buvo apsunkinta galimybė patekti į rūsio patalpas. Anksčiau terasos vietoje buvusi malkinė, kurią ieškovė savavališkai nugriovė, stovėjo apie 3-4 metrų atstumu nuo gyvenamojo pastato, todėl tarp malkinės ir gyvenamojo namo buvo bendro naudojimo takas, nebuvo kliūčių patekti į rūsio patalpas. Ieškovės pastatyta terasa yra sujungta su gyvenamuoju namu, praėjimas panaikintas. Nors pastatyta terasa neturi sienų, tačiau jos aukštis nuo žemės iš vienos pusės siekia tik 1,75 m, todėl norint patekti į rūsio patalpas, reikia eiti susilenkus. Po terasa nėra įrengtas apšvietimas, pati terasa užversta ieškovės daiktais, teismo posėdžio metu ieškovė minėjo, jog ateityje po terasa ketina laikyti malkas, todėl patekimas į rūsį tapo sudėtingas, keliantis didelius nepatogumus. Patekti į rūsio patalpas apeinant terasą nėra galimybės, kadangi tarpas tarp tvoros ir terasos krašto yra pernelyg mažas;
2) ieškovės atlikti statybos darbai - gyvenamojo namo dalies apkalimas plastikinėmis lentelėmis bei stogo dangos pakeitimas taip pat pažeidžia atsakovių interesus. Ieškovė šiuos darbus atliko nesuderinusi su atsakovėmis. Ieškovė elgėsi ir elgiasi kaip vienintelė turto savininkė. Ketindama pakeisti savo namo dalies išorinę apdailą bei stogo dangą, ieškovė privalėjo šiuos darbus suderinti su atsakovėmis. Kadangi gyvenamasis namas yra senas, atsakovės ateityje taip pat ketina atlikti savo namo dalių išorės remonto darbus. Tačiau norėdamos, kad namas atrodytų estetiškai, nebūtų skirtingos to paties pastato sienos ir stogas, atsakovės privalėtų naudoti tas pačias statybines medžiagas bei rinktis tuos pačius atspalvius, kaip yra ir ieškovė, nors jos ir būtų atsakovėms nepriimtinos. Be to, net ir pasirinkus tas pačias medžiagas ir atspalvius kaip ieškovė, atsakovėms ateityje iškiltų problemų darbus įteisinti, kadangi jiems prieštarautų Kultūros paveldo departamentas ar kitos valstybės įgaliotos institucijos - pastatas yra nekilnojamųjų kultūros vertybių bei Nemuno regioninio parko teritorijoje, kurioje ieškovės panaudotų statybinių medžiagų naudoti negalima. Tai pavirtina į bylą pateiktas Kultūros paveldo departamento 2011-02-22 raštas Nr. (13.14)2-448, kuriame nurodyta, jog plastiko naudojimas kultūros paveldo vertybių teritorijoje nėra priimtinas. Nors ieškovė skunde nurodė, jog žodžiai „nėra priimtina“ nereiškia „draudžiama“, tačiau naudoti tokias statybines medžiagas ateityje Kultūros paveldo departamentas atsakovėms neleistų;
3) skunde nepagrįstai nurodoma, jog teismas privalėjo išsiaiškinti, kokius konkrečius teisės aktų reikalavimus pažeidė ieškovės savavališkai pastatyti statiniai ir kokią jie turi įtaką kultūros paveldui. Teismas nagrinėjamoje byloje privalėjo nustatyti, ar ieškovės atlikti statybos darbai pažeidžia bendrasavininkių, kurios atsisakė duoti sutikimus statybų darbų atlikimui, teises ir teisėtus interesus. Tą teismas ir padarė. Tai, kad ieškovės atlikti statybų darbai pažeidė teisės aktų reikalavimus, patvirtina ieškovei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos 2010-10-07 surašytas savavališkos statybos aktas Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2010-11-04 ieškovei pareikštas reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius;
4) skunde nepagrįstai nurodoma, jog teismas į procesą trečiuoju asmeniu privalėjo įtraukti Kultūros paveldo departamentą prie LR kultūros ministerijos. Skunde nenurodoma, su kokiomis konkrečiomis šios institucijos teisėmis, pareigomis ir interesais ieškinio reikalavimai yra susiję. Kultūros paveldo departamento teisėms ir pareigoms šios bylos išsprendimas jokios įtakos neturi. Tai, kad tam tikriems ieškovės savavališkai pastatytiems nesudėtingiems statiniams kultūros paveldo teritorijoje turi būti rengiamas nesudėtingo statinio projektas, kurį turi patikrinti už nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugą atsakingas Kultūros paveldo departamento pareigūnas, nesudaro pagrindo šią instituciją įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu. Šioje byloje sprendžiamas ginčas, ar ieškovės atlikti tam tikri statybų darbai pažeidė/nepažeidė kitų bendrasavininkių teises ar teisėtus interesus. Tokio pobūdžio bylose teismui nustačius, jog ieškovo atlikti ar planuojami statybų darbai nepažeidžia atsakovų (bendrasavininkų) teisių ar teisėtų interesų, teismas duoda sutikimą atlikti tam tikrus, konkrečius statybų darbus be bendrasavininkų sutikimo. Tačiau tai jokiu būdu nereiškia, jog tokiu atveju teismas išduoda leidimą statyboms, kadangi teismas tik suteikia ieškovui teisę atlikti konkrečių statybos darbų projektavimo, derinimo su kompetentingomis institucijomis, nagrinėjamu atveju - ir su Kultūros paveldo departamentu, darbus;
5) skunde nepagrįstai nurodoma, jog teismas privalėjo į bylą trečiuoju asmeniu įtraukti Nacionalinę žemės tarnybą prie LR žemės ūkio ministerijos, kadangi dėl tam tikrų statinių įteisinimo byloje buvo reikalinga šios institucijos išvada. Byloje nesprendžiamas statinių ar atliktų statybos darbų įteisinimo klausimas – sprendžiama, ar planuojami atlikti ar jau atlikti vieno bendrasavininkio statybos darbai nepažeidžia kitų bendrasavininkių teisių ir teisėtų interesų. Įstatymai nesuteikia teisės teismams įteisinti ar pripažinti teisę įteisinti savavališką statybą. Įstatymų leidėjas proceso šalims suteikia teisę į bylos nagrinėjimą įtraukti trečiuosius asmenis (CPK 47 str. 1 d.), tačiau ieškovė, manydama, jog teismo sprendimas turės įtakos tam tikrų institucijų teisėms ar pareigoms, šia teise nesinaudojo;
6) skundo argumentai, jog teismas nepagrįstai netenkino ieškinio bent dalinai, nes dėl stogo dangos, vandentiekio ir kanalizacijos įvadų įvedimo, medinės stoginės įrengimo ginčo nebuvo ir tai nebūtų prieštaravę nei teisės aktų reikalavimams, nei atsakovų interesams, nepagrįsti. Bendraturtis įgyja teisę kreiptis į teismą dėl tam tikrų statybos darbų atlikimo tik prieš tai prašęs bendraturčių duoti sutikimus konkretiems darbams atlikti ir tokių sutikimų iš jų negavęs. Ieškovė apskritai neturėjo teisės reikšti reikalavimų suteikti teisę atlikti pastato stogo ir sienų dangos pakeitimo darbus bei įrengti vandentiekio ir kanalizacijos įvadus be bendrasavininkių sutikimo, kadangi dėl šių darbų atlikimo ieškovė atsakovių sutikimo neprašė (tai atsispindi ieškovės atstovo G. Byčiaus siūlyme duoti sutikimą, adresuotame atsakovėms, b.l.28-29). Tiek ieškovės atstovo pateiktame siūlyme, tiek jo parengtame sutikimo tekste, pateiktame atsakovėms pasirašyti, nurodyta, jog atsakovės turi patvirtinti, jog neprieštarauja, kad ieškovė atliktų rekonstravimo darbus ir bendrose pastogės patalpose įrengtų mansardą, o buvusios malkinės vietoje įsirengtų terasą. Apie pastato stogo dangos pakeitimo darbus ir vandens bei kanalizacijos įvadų įvedimą nei ieškovės atstovo siūlyme, nei sutikimo tekste neužsimenama. Todėl teismas pagrįstai netenkino ieškinio dalyje dėl leidimo atlikti stogo dangos, vandentiekio ir kanalizacijos įvadų įvedimo, medinės stoginės įrengimo darbus be bendrasavininkių sutikimo;
7) nesuprantama, kokiu tikslu prie apeliacinio skundo ieškovė pridėjo pagal jos užsakymą antstolės N. G. atliktą faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 2011-05-10 166-8K, kuriame nurodomos aplinkybės realiai neatitinka faktinių aplinkybių, be to, visos protokole nurodytos aplinkybės jau buvo nustatytos bylos nagrinėjimo metu. Teismo pavedimu ieškovė ir atsakovės buvo įpareigotos išmatuoti ieškovės pastatytos terasos matmenis, pateikti teismui faktines aplinkybes atspindinčias fotonuotraukas. Matavimus atliko ieškovės pakviesta projektuotoja A. V., atliktų matavimų teisingumą ieškovė ir atsakovės patvirtino parašais (b.l.66). Ieškovė atliktų matavimų neginčijo ir bylos nagrinėjimo metu. Projektuotojos A. V. atliktų terasos matavimų duomenimis terasos aukštis aukščiausiame lygyje 2,10 m, žemiausiame - 1,75 m. Antstolės N. G. atliktų matavimų duomenimis terasos aukštis žemiausiame lygyje pasikeitęs ieškovės naudai - 1,84 m. Prie antstolės aplinkybių konstatavimo akto pridėtos fotonuotraukos nekokybiškos, kai kurios apskritai neaišku iš kur paimtos, nes neatitinka pastato ir kiemo faktinio vaizdo;
8) skunde nepagrįstai nurodoma, jog ieškovei prieš keletą metų savavališkai atlikus statybos darbus, atsakovės jokių pretenzijų nereiškė. Atsakovės reiškė pretenzijas ieškovei nuo pat savavališkų statybų pradžios, dėl tokio ieškovės elgesio nutrūko draugiški kaimyniški santykiai. Savavališkos statybos aktas ieškovei buvo surašytas pagal atsakovių pateiktą skundą, kurį atsakovės pateikė matydamos, jog ieškovės savivalė naudojantis bendru daiktu vis didėja;
9) savavališką statybą galima įteisinti tik tuo atveju, jei savavališkai pastatytas statinys apskritai gali būti toje vietoje pagal galiojančius teisės aktus, t. y. kai tokia statyba neprieštarauja galiojantiems teritorijų planavimo dokumentams ir privalomiems kitiems teisės aktų reikalavimams. Trečiojo asmens Jurbarko rajono savivaldybės administracijos atsiliepime į ieškinį nurodyta, jog žemės sklypas po ieškovei ir atsakovėms priklausančiu gyvenamuoju namu nėra suformuotas, todėl nauja statyba jame negalima. Šie duomenys leidžia daryti išvadą, jog net ir atsakovėms davus ieškovei sutikimą dėl terasos įteisinimo, jos įteisinti nebūtų galimybės, nes tokia statyba prieštarauja galiojantiems teisės aktams.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka yra nustatyta, jog gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Jurbarko rajono Veliuonos mstl. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teisėmis priklauso ieškovei L. ir jos sutuoktiniui E. P., atsakovėms D. A. ir L. M. (b.l.5-6). L. P. vardu įregistruota Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teisė į 40, 87 kv. m ploto butą esantį šiame name (b.l.114, 115). Atsakovės naudojasi gyvenamajame name kitais dviem butais, pastaruoju metu atsakovė D. A. nuomojasi iš atsakovės L. M. jai priklausantį butą gyvenamajame name Veliuonos mstl.(duomenys neskelbtini). Byloje nustatyta, kad prieš keletą metų (ieškovė nurodo, jog pradėjo darbus prieš keturiolika metų b.l. 88, antra pusė, atsakovės teigia, jog prieš 6-7 metus buvo pastatyta terasa), ieškovė jai asmeninės nuosavybės teise priklausančio namo dalyje baigė atlikti gyvenamojo namo rekonstrukcijos darbus - apkalė jai priklausančio gyvenamojo namo dalies išorines sienas plastikinėmis dailylentėmis, uždengė jai priklausančio gyvenamojo namo dalies stogą nauja danga, įrengė į jai priklausančio gyvenamojo namo dalies patalpas vandentiekio ir kanalizacijos įvadus, įrengė prie jai priklausančio gyvenamojo namo dalies medinę karkasinę terasą, rekonstravo medinę stoginę prie jai priklausančio įėjimo į gyvenamąsias patalpas - šią stoginę padidino nuo 2.90 m x 3.63 m iki 5.16 m x 4.17 m. Pagal atsakovių pateiktą skundą įgaliotoms institucijoms, 2010-10-07 buvo surašytas savavališkos statybos aktas ir 2010-11-04 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos surašytas reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius (b.l. 8, 9). Šiame reikalavime buvo nurodyta ieškovės sutuoktinio, gyvenamojo namo dalies bendrasavininkio E. P. vardu pašalinti savavališkos statybos padarinius: nuardyti nuo gyvenamojo namo dalies apkalimą plastikinėmis lentelėmis, atstatyti buvusią stogo dangą, išardyti vandentiekio ir kanalizacijos įvadus, nugriauti medinę karkasinę terasą, nugriauti medinę stoginę.
Ieškovė L. P. 2010-12-06 kreipėsi į teismą su ieškiniu (b.l.2-3) atsakovėms, prašė pripažinti jos teisę be atsakovių sutikimo įteisinti atliktus namo remonto ir rekonstrukcijos darbus ir duoti atsakoves sutikimą statybos leidimo išdavimui gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos darbams (pagal 2010-10-07 savavališkos statybos aktą reg. Nr. (duomenys neskelbtini)): gyvenamojo namo plastikinių lentelių apkalimui, stogo dangos pakeitimui, vandentiekio ir kanalizacijos įvadų įrengimui, medinės karkasinės terasos ir medinės stoginės įrengimui, (duomenys neskelbtini), Veliuonoje, Jurbarko raj.
Jurbarko rajono apylinkės teismas 2011-04-15 nutartimi (b.l.93-95) ieškinio netenkino, priteisė iš ieškovės L. P. atsakovėms D. A. ir L. M. po 500 Lt jų turėtų bylinėjimosi išlaidų. Teismas ieškinį atmetė tais motyvais, jog ieškovė be kitų bendrasavininkių sutikimo atliko savo namo dalies remonto darbus ir dalinę pastato rekonstrukciją: apkalė namo dalį plastikinėmis lentelėmis, pakeitė stogo dangą, padarė vandentiekio ir kanalizacijos įvadus, pastatė medinę karkasinę terasą ir medinę stoginę. Projektavimo sąlygų sąvadas šiems darbams neišduotas, supaprastintas statybos projektas terasos ir stoginės statybos darbams nebuvo daromas, bendraturčių sutikimo darbams atlikti ieškovė taip pat nebuvo gavusi, žemė prie gyvenamojo namo neįteisinta. Teismas nustatė, jog gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) yra Panemunių regioninio parko ir kultūros paveldo vertybių teritorijoje, todėl šio namo bendrasavininkiai privalo laikytis kultūros paveldo reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2010-11-04 reikalavimu Nr. REI-70-101104-00007 (b.l.8-9) pareikalavo iš E. P. (ieškovės sutuoktinio) ne vėliau kaip iki 2011-05-05 savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos, dėl kurios 2010-10-07 surašytas savavališkos statybos aktas reg. Nr. (duomenys neskelbtini), padarinius: nuardyti nuo gyvenamojo namo plastikinių lentelių apkalimą, atstatyti buvusią stogo dangą, išardyti vandentiekio, kanalizacijos (septiką) įvadus, nugriauti medinę karkasinę terasą (4,45 x 4,45 m), nugriauti medinę stoginę (5,16 x 4,17m). Tačiau ieškovė, nesilaikydama šio nurodymo, reiškia ieškinį dėl savavališkos statybos padarinių įteisinimo. Teismas nurodė, kad atsakovės tam sutikimo neduoda ir ateityje neduos, kadangi ieškovė darbus atliko savavališkai, nenusitarusi su bendrasavininkėmis ir elgėsi kaip vienintelė turto savininkė. Ieškovė savavališkai nugriovė malkinę ir jos vietoje pastatė karkasinę terasą, kuri yra didesnė už buvusią malkinę. Nustatęs, kad ieškovė savavališkai pakeitė stogo dangą, naudojo plastikinę medžiagą, nesilaikydama reikalavimų pastatui, kuris yra kultūros paveldo vertybių teritorijoje. Teismas nurodė, kad tik įteisinus žemės sklypą ir jį pasidalinus, galima daryti namo rekonstrukcijos darbus, todėl teismas sprendė, jog ieškovės reikalavimai negali būti tenkinami.
Teisėjų kolegija išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka pažymi, kad Jurbarko rajono apylinkės teismas byloje nustatė visas reikšmingas ginčo faktines aplinkybes, tačiau jas netinkamai įvertino (LR CPK 185 str.), neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą (LR CK 4.75 str.), normatyvinių statybos techninių dokumentų pažeidimo ir civilinės teisinės atsakomybės ribas ir pasekmes (LR CK 4.103 str.), 2010 m. liepos 2 d. redakcijos Statybos įstatymo nuostatas, reglamentuojančias teismo, nagrinėjančio bylą dėl statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, civilinių teisinių pasekmių, teisę priimti atitinkamą sprendimą dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūrų. Dėl to buvo neteisingai išnagrinėta byla, kadangi teismo sprendimo išvados neatitinka nustatytų faktinių aplinkybių byloje, todėl skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas naikintinas. Kadangi byloje nustatytos visos svarbios faktinės aplinkybės, byloje priimtinas naujas sprendimas, kuriuo ieškovės ieškinys tenkintinas (LR CPK 326 str. 1 dalies 2 punktas).
Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė atliko jai priklausančio gyvenamojo namo dalies paprastojo remonto (stogo dangos keitimas, dailylenčių apkalimas, vandentiekio ir nuotekų tinklų įvedimas) ir nesudėtingų statinių statybos ir rekonstrukcijos darbus (terasos prie namo įrengimas, stoginės rekonstrukcija ir padidinimas), kurie buvo pripažinti savavališka statyba 2010 m. spalio 7 d. savavališkos statybos aktu. 2010-11-04 buvo priimtas tam įgaliotos Institucijos reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius (b.l. 8, 9). Kadangi 2010 m. liepos 2 d. redakcijos Statybos įstatymo nuostatos, reglamentuojančios savavališkos statybos padarinių šalinimą (įstatymo 28 str.) įsigaliojo 2010-10-01, ginčo teisiniam santykiui spręsti turi būti taikomos Statybos įstatymo 28 straipsnio nuostatos, įsigaliojusios 2010-10-01, nors minėti remonto ir rekonstrukcijos darbai buvo atlikti anksčiau.
Teisėjų kolegija pažymi, kad palyginus Statybos įstatymo 28 straipsnyje (2010 m. liepos 2 d. redakcija) nustatytą teisinį reguliavimą su anksčiau galiojusiu ir nustatytuoju Statybos įstatymo 28 straipsnyje, matyti, jog jis pakito taip, kad savavališkos statybos padarinių šalinimą reglamentuojančiose nuostatose įtvirtinta ne tik kompetentingų institucijų teisė išnagrinėjus savavališkos statybos aktus priimti atitinkamą sprendimą, bet ir teismo, nagrinėjančio bylą dėl statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, civilinių teisinių pasekmių, teisė priimti atitinkamą sprendimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad Statybos įstatymo 28 straipsnyje (2010 m. liepos 2 d. redakcija) yra numatyta ne tik teismo teisė įpareigoti statytoją per nustatytą terminą savavališkai statomą (pastatytą, rekonstruotą) statinį nugriauti arba jį reikiamai pertvarkyti (dalį statinio nugriauti, perstatyti ar pan.), bet ir tam tikrais atvejais kai tokia statyba (rekonstrukcija) neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams), atsižvelgus į savavališka statyba sukeltų padarinių aplinkai ir visuomenės interesams mastą, savavališkos statybos padarinių šalinimo pasekmes ir galimybes atkurti iki savavališkos statybos buvusią padėtį, taip pat įvertinus administracinių aktų pagrindu turtines teises įgijusių asmenų sąžiningumą, leisti nustatytąja tvarka statytojui per nustatytą terminą parengti projektinę dokumentaciją (jei ji reikalinga) ir gauti statybą leidžiantį dokumentą (jei jis reikalingas). Aiškindamas suinteresuotų asmenų, tarp jų ir bendraturčių, teisių gynimo klausimus savavališkos statybos (rekonstrukcijos) atveju, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs pagrindines teismų praktikos nuostatas, kurių esmė yra ta, kad savavališkos statybos (rekonstrukcijos) statinių nugriovimas nėra vienintelė ir neišvengiamai taikoma savavališkos statybos padarinių šalinimo pasekmė. Civilinio kodekso 4.103 straipsnio normos, nustatančios civilines neteisėtos statybos (rekonstrukcijos) pasekmes, pagal suformuotą teismų praktiką turi būti taikomos kartu su viešosios teisės normomis, reglamentuojančiomis savavališkos statybos padarinių šalinimą, bei Civilinio kodekso normomis, reguliuojančiomis savininko teisių gynimo bei bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo teisinius santykius; teisminės neteisėtos statybos (rekonstrukcijos) pasekmės turi būti taikomos laikantis ginčo šalių interesų derinimo ir taikomų priemonių proporcingumo siekiamam tikslui principų; savavališkų (rekonstruotų) statinių nugriovimas yra kraštutinė priemonė ir turi būti taikoma esant ne bet kokiam, o esmingam suinteresuoto asmens teisių pažeidimui; jeigu bendraturtis siekia įgyvendinti įstatymo suteiktą teisę, susijusią su bendru daiktu, kiti bendraturčiai gali ginčyti ne teisę, bet jos įgyvendinimo būdą, ir įrodyti, kad pasirinktas būdas ar tokios teisės įgyvendinimo sąlygos pažeistų jų teises į bendrą daiktą ar teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys: 2007 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2007; 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2007; 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008 ir kt.).
Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad pagal nagrinėjamų šioje byloje ginčo santykių teisinį reglamentavimą neteisėta gyvenamojo namo dalies rekonstrukcija ir remontas gali būti legalizuota tik esant dviejų būtinų juridinių faktų sutapčiai: pirma, kompetentingos valstybės institucijos turi teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti remonto rekonstrukcijos atitiktį normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimams bei paveldosaugos ir saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams, antra, turi būti konstatuota, kad savavališkos statybos įteisinimas esmingai nepažeis suinteresuotų asmenų teisių ir įstatymo saugomų interesų. Ir priešingai – nesant vienos iš nurodytų sąlygų savavališkos statybos (rekonstrukcijos), įteisinimas negalimas. Šioje nagrinėjamoje byloje kompetentingos valstybės institucijos neturėjo galimybės teisės aktų nustatyta tvarka įvertinti ir pripažinti gyvenamojo namo dalies remonto ir rekonstrukcijos atitiktį normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimams bei paveldosaugos ir saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams, kadangi atsakovės nedavė sutikimo ieškovei pradėti atliktų rekonstrukcijos ir remonto darbų įteisinimo procedūrą.
Teisėjų kolegija nustatė, kad atsakovės byloje apskritai ginčijo ieškovės teisę atlikti jai priklausančio statinio rekonstrukcijos (stoginės ir terasos) ir paprastojo remonto darbus (stogo dangos keitimą, dailylenčių apkalimą, vandentiekio ir nuotekų įvedimą), atsisakė duoti sutikimus įteisinti atliktus namo remonto ir rekonstrukcijos darbus, tokio nesutikimo motyvuose nurodo, kad joms nepatinka remonto medžiagų spalva, kaina, pažeidžiama jų teisė tinkamai nueiti į rūsio patalpas ir tai, jog nėra suformuotas žemės sklypas prie gyvenamojo namo.
Teisėjų kolegija konstatuoja, jog vadovaujantis Statybos įstatymo 23 straipsnio 10 dalies 5 punktu ir Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ (Žinios 2010, Nr.116-5944) 7 priedo 3 punktu, žemės dokumentai neprivalomi visais statinio kapitalinio remonto, paprastojo remonto ir griovimo atvejais. Minėtų norminių aktų pagrindu gyvenamojo namo stogo dangos keitimas, namo išorinių sienų apkalimas dailylentėmis, vandentiekio ir nuotekų tinklų įvedimas į gyvenamąjį namą priskiriami pastatų paprastajam remontui ir šiems darbams žemės sklypo dokumentai nereikalingi. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovių atsisakymas duoti sutikimą pradėti atliktų gyvenamojo namo remonto darbų (namo išorinių sienų apkalimas dailylentėmis, vandentiekio ir nuotekų tinklų įvedimas ir stogo dangos pakeitimas) įteisinimą yra neteisėtas, nepagrįstas galiojančiomis normomis, niekaip nepažeidžia atsakovių turtinių ar kitų įstatymo saugomų teisių ir interesų. Ta aplinkybė, kad pastatas yra nekilnojamųjų kultūros vertybių bei Nemuno regioninio parko teritorijoje, negali būti pagrindu spręsti, kad tokiu atveju yra apskritai draudžiama ar negalima namo remonto darbų ir jų įteisinimo procedūra, kadangi iš Kauno apygardos teismui pateiktų Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Tauragės padalinio rašto (b.l.145) ir Panemunių Regioninio parko direkcijos rašto (b.l. 147, 148) matyti, jog remonto ir statybos rekonstrukcijos darbų įteisinimo procedūroje bus patikrinta ir suderinta atliktų darbų atitiktis paveldosaugos ir saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Minėtus remonto darbus ieškovė atliko išimtinai jai nuosavybės teise priklausančio namo dalyje, todėl atsakovių turtinių teisių ar įstatymo saugomų interesų nepažeidžia. Teisėjų kolegija nesutinka ir su atsakovių pozicija, jog joms nepatinka panaudotų medžiagų (stogo dangos, išorės sienų apkalimo spalva ir kaina), kadangi paveldosaugos ir saugomų teritorijų įgaliotos institucijos reikalauja tik tam tikrų medžiagų rūšies ir atspalvio suderinimų (b.l.145-148). Nepagrįsti atsakovių argumentai atsisakant duoti sutikimus įteisinti ieškovės vandentiekio ir kanalizacijos įvadus į jai priklausančio gyvenamojo namo dalį. Iš bylos medžiagos teisėjų kolegija nustatė, kad atsakovėms priklausančio namo dalyje yra įvestas ir vandentiekis bei kanalizacijos įvadai, taip pat bylos medžiagoje yra įrodymai, jog ieškovė jau nuo 2002 metų naudojasi vandentiekiu ir kanalizacija savo namo dalyje, yra sudarytos sutartys su įmone, tiekiančia vandenį, ieškovė moka už tiekiamą vandenį (b.l.108-110). Teisėjų kolegijos vertinimu nagrinėjamu atveju atsakovių atsisakymas duoti sutikimą minėtų darbų įteisinimui pažeidžia įstatymo leidėjo nustatytus savininko teisių gynimo bei bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo teisinius principus.
Sprendžiant ieškovės reikalavimo pagrįstumą leisti jai be atsakovių sutikimo pradėti gyvenamojo namo rekonstrukcijos darbų įteisinimo procedūrą, pažymėtina, kad siekdamas statinį rekonstruoti, bendraturtis kartu siekia įgyvendinti turimą bendrosios dalinės nuosavybės teisę. Kito bendraturčio sutikimo nedavimas siekiančiam pastatą rekonstruoti ar rekonstrukciją įteisinti bendraturčiui reiškia bendraturčių nesutarimo dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto valdymo atsiradimą. Todėl kiti bendraturčiai, šiuo atveju atsakovės, gali ginčyti ne teisę kaip tokią, bet tik jos įgyvendinimo būdą ir sąlygas. Byloje nustatyta, jog atsakovės nepateikė neginčijamų įrodymų, kad dėl atliktos rekonstrukcijos padarinių yra esmingai pažeistos jų teisės ar įstatymo saugomi interesai. Atsakovių nurodomos faktinės aplinkybės, jog dėl ieškovės stoginės ir terasos rekonstrukcijos joms yra apsunkinta galimybė patekti į gyvenamojo namo rūsio patalpas, yra nepagrįstos rašytiniais įrodymais, atsiliepimuose tik nurodoma, kad praėjimas yra apsunkintas, nes nėra praėjimo dalyje apšvietimo ir reikia eiti susilenkus. Kaip jau minėta anksčiau šiame sprendime, rekonstruotų statinių nugriovimas yra kraštutinė priemonė ir turi būti taikoma esant ne bet kokiam, o esmingam suinteresuoto asmens teisių pažeidimui. Byloje nurodomi atsakovių teisių pažeidimai, siejami su apsunkintu patekimu į gyvenamojo namo rūsio patalpas, negali būti pripažinti kaip esminiai, kadangi nuo minėtos rekonstrukcijos įgyvendinimo yra praėję keleri metai, duomenų, kad negalima naudotis rūsio patalpomis atsakovės nepateikė, praėjimo į rūsio patalpas pagerinimas ar esamų nepatogumų įeinant pašalinimas yra galimas įteisinant rekonstrukcijos darbus atitinkamose valstybės institucijose, tikrinant ir įteisinant rekonstrukcijos darbų atitikimą normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimams.
Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovių pozicija, jog ieškinys turi būti atmestas ir tuo faktiniu ir teisiniu pagrindu, jog nėra suformuotas ir bendrasavininkių pasidalintas žemės sklypas prie gyvenamojo namo, o namo rekonstrukcijos darbai pažeidžia teisę naudotis žemės sklypu. Byloje nustatyta, jog prie minimo gyvenamojo namo yra 0, 09 ha ploto žemės sklypas, kuriuo naudojasi ginčo šalys, žemės sklypas nesuformuotas, tarp naudotojų nustatyta tvarka nepadalintas, šalių teigimu, yra nusistovėjusi naudojimosi žemės sklypu tvarka, yra pradėta žemės sklypo įteisinimo ir jo pasidalinimo procedūra (b.l.143). Nagrinėjamu atveju yra nustatyta, kad rekonstrukcijos darbai atliekami tik ieškovei priklausančių statinių dalyje. Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymų leidėjas nėra suformavęs apskritai draudimo atlikti gyvenamojo namo rekonstrukcijos darbus žemės sklype, kuriuo bendrasavininkiai naudojasi ir kuris nėra jų pasidalintas. Nagrinėjamu atveju yra nustatyta, kad gyvenamojo namo rekonstrukcijos darbai yra atlikti tik ieškovei priklausančio gyvenamojo namo dalyje - įrengta prie jai priklausančios namo dalies medinė nedengta terasa su stogu, taip pat yra perdengta nauja danga ir apkalta dailylentėmis stoginė, kuria kaip įėjimu į namo dalį naudojasi ieškovė (b.l. 65, 70). Iš byloje esančių rašytinų įrodymų matyti, kad šie statiniai yra ieškovei priklausančios gyvenamojo namo dalies priklausiniai, jie neturi sąlyčio su žemės sklypu pamatais ar sienomis, yra tik paremti į žemę ir pritvirtinti prie gyvenamojo namo dalies, priklausančios ieškovei sienų. Todėl teisėjų kolegija laiko, kad atsakovių teiginys, jog ieškovės rekonstrukcija pažeidė jų teisę naudotis žemės sklypu, yra nepagrįsti faktinėmis aplinkybėmis byloje. Teisėjų kolegija taip pat atsižvelgia į tą aplinkybę, jog įgaliota institucija Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Jurbarko žemėtvarkos skyrius, kaip valstybinės žemės patikėtinis, yra davęs sutikimą įteisinti valstybinės žemės sklype kaip namų valdą eksploatuoti gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), Veliuonos mst. Jurbarko rajone, įvestos vandentiekio, nuotekų sistemos bei pastatytos terasos-sandėlio prie nurodyto namo butui (duomenys neskelbtini) (ieškovės) eksploatuoti (b.l. 142). Tokį patį sutikimą yra davęs ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Tauragės teritorinis padalinys (b.l. 145).
Esant šioms nustatytoms aplinkybėms ir išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės pareikštas ieškinys yra pagrįstas, įrodytas todėl tenkintinas (LR CPK 178 str.).
Panaikinus skundžiamą apeliacine tvarka teismo nutartį (sprendimą), yra perskirstomos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos. Ieškinį patenkinus, ieškovei priteistina 133 Lt žyminio mokesčio už ieškinį pirmosios instancijos teisme (b.l.14) ir 2 137 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą ir advokato pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme (b.l.106, 149) (LR CPK 93 str., 98 str.), viso 2 270 Lt bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Tokiu būdu iš kiekvienos atsakovės ieškovei priteistina po 1 135 Lt bylinėjimosi išlaidų. Ieškinį patenkinus, valstybei iš atsakovių priteistinos procesinių dokumentų įteikimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose išlaidos – po 27,07 Lt iš kiekvienos atsakovės (LR CPK 96 str.).
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
apeliacinį skundą patenkinti pilnai.
Jurbarko rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 15 d. nutartį panaikinti.
Ieškovės L. P. ieškinį patenkinti.
Pripažinti L. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) teisę įteisinti savavališkai atliktus jai priklausančio gyvenamojo namo dalies (duomenys neskelbtini), Veliuonoje, Jurbarko rajone remonto darbus (namo plastikinių lentelių apkalimas, stogo dangos pakeitimas, vandentiekio ir kanalizacijos įvadų įrengimas) taip pat gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Veliuonoje, Jurbarko rajone rekonstrukcijos darbus (medinės karkasinės terasos ir medinės stoginės įrengimas) be L. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. A., a. k. (duomenys neskelbtini) sutikimo.
Priteisti ieškovei L. P., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovių L. M., a. k. (duomenys neskelbtini), ir D. A., a. k. (duomenys neskelbtini), po 1135 Lt (vieną tūkstantį vieną šimtą trisdešimt penkis litus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš atsakovių L. M., a. k. (duomenys neskelbtini), ir D. A., a. k. (duomenys neskelbtini), po 27,07 Lt (dvidešimt septynis litus ir 7 centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šią sumą sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, mokėjimo paskirtis: „bylinėjimosi išlaidos“, įmokos kodas 5660. Atlikus mokėjimą, kvito ar mokėjimo pavedimo originalą nedelsiant būtina pateikti Jurbarko rajono apylinkės teismui.
Kolegijos pirmininkas Arvydas Žibas
Kolegijos teisėjai Aušra Baubienė
Virginija Gudynienė