Civilinė byla Nr. e2-113-1167/2026

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09553-2023-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.7; 2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1

            (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. sausio 12 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Adomaitytė,

sekretoriaujant Viktorijai Beduchai,

dalyvaujant ieškovės E. V. atstovei advokato padėjėjai Mildai Martinkutei,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. V. ieškinį atsakovui J. V. dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų: uždaroji akcinė bendrovė „M“, akcinė bendrovė SEB bankas, uždaroji akcinė bendrovė „V.“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „EDS INVEST“, antstolė Brigita Palavinskienė, antstolė Jurgita Bareikienė, advokatų profesinė bendrija „Markevičius, Gerasičkinas ir partneriai“, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius. 

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Ieškovė E. V. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu (DOK-167988), kuriuo prašo:

1.1.                      Panaikinti E. V. ir J. V. (duomenys neskelbtini) bažnyčioje sudarytą ir įstatymo nustatyta tvarka (duomenys neskelbtini) įtrauktą į apskaitą (duomenys neskelbtini) Civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; panaikinus santuokos apskaitos akto įrašą, E. V. palikti santuokinę pavardę ,,V.“.

1.2.                      Nepilnametės (mažametės) dukters E. V. gyvenamąją vietą nustatyti su motina E. V..

1.3.                      Iš skyrium nuo nepilnamečio vaiko gyvenančio tėvo J. V. priteisti nepilnametės dukters E. V. išlaikymui po 500 Eur, mokant kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis iki 10 einamojo mėnesio dienos, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki dukters pilnametystės, išlaikymą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. E. V. paskirti nepilnamečio vaiko išlaikymui gaunamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teisės pagrindais.

1.4.                      Iš skyrium nuo nepilnamečio vaiko gyvenančio tėvo J. V. priteisti nepilnametės dukters E. V. išlaikymo įsiskolinimą, mokamą po 500 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis, už laikotarpį nuo 2023 m. sausio 23 d. iki ieškinio pateikimo teismui dienos.

1.5.                      Nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo J. V. ir nepilnametės dukters E. V. bendravimo tvarką:

Tėvas su nepilnamete dukterimi turi teisę matytis, bendrauti tokia tvarka ir terminais:

-       Porinėmis metų savaitėmis tėvas dukterį paima penktadienį iš mergaitės gyvenamosios vietos 9 val. ryte arba iš ugdymo įstaigos tėvui tinkamu laiku, ir parveža dukterį sekmadienį 20 val. į jos gyvenamąją vietą;

-       Neporinėmis metų savaitėmis antradienį tėvas dukterį paima iš mergaitės gyvenamosios vietos 9 val. ryte arba iš ugdymo įstaigos tėvui tinkamu laiku, ir ketvirtadienį parveža dukterį į ugdymo įstaigą, o jei nevyksta užsiėmimai, parveža dukterį į jos gyvenamąją vietą 20 val.

Bendravimas su dukterimi švenčių ir atostogų metu:

-       Mama E. V. su dukra E. V. poriniais metais bendrauja Šv. Velykų pirmąją dieną iki 14.00 val., tėvui J. V. pristatant dukterį į jos gyvenamąją vietą Šv. Velykų išvakarėse 20.00 val., jeigu tuo metu dukra būna su tėvu. Tėvas J. V. poriniais metais su dukra E. V. bendrauja pirmąją Šv. Velykų dieną, 14.00 val. pasiimdamas dukterį iš jos gyvenamosios vietos ir parveža dukterį į jos gyvenamąją vietą antrąją Šv. Velykų dieną 10 val.;

-       Tėvas J. V. su dukra E. V. neporiniais metais bendrauja Šv. Velykų pirmąją dieną iki 14.00 val., pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos Šv. Velykų išvakarėse, jeigu tuo metu dukra būna su mama (tvarkos 9.1.3, 9.1.4, 9.2.2 punktai). Mama E. V. neporiniais metais su dukra E. V. bendrauja Šv. Velykų pirmą dieną nuo 14 val.: tėvas dukterį iki 14 val. parveža į mergaitės gyvenamąją vietą;

-       Mama E. V. su dukra E. V. neporiniais metais bendrauja per Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdų rytą, tėvas dukterį parveža į jos gyvenamąją vietą gruodžio 23 dieną 20.00 val., jei dukra tuo metu yra pas tėvą, o Šv. Kalėdų (gruodžio 25 d.) rytą 11.00 val. tėvas J. V. paima dukterį iš jos gyvenamosios vietos ir bendrauja su dukterimi iki gruodžio 27 d. 9.00 val., pristatydamas dukrą į ugdymo įstaigą, o sergant ar ugdymo įstaigos nelankant, tėvas dukterį gruodžio 27 d. 10.00 val., parveža į gyvenamąją vietą;

-       Mama E. V. su dukra poriniais metais bendrauja per Naujuosius metus, tėvas dukterį parveža į jos gyvenamąją vietą gruodžio 31 d. 10.00 val., jeigu dukra tuo metu yra pas tėvą, ir sausio 1 d. 20.00 val. tėvas paima dukterį iš jos gyvenamosios vietos, jeigu pagal šią bendravimo tvarką toliau su dukra bendrauja tėvas (1, 2 punktai). Tėvas J. V. su dukra per Naujuosius metus bendrauja neporiniais metais, paimdamas dukrą gruodžio 31 d. 10.00 val. iš jos gyvenamosios vietos ir parveža dukterį sausio 1 d. 20.00 val. į jos gyvenamąją vietą, jeigu pagal šią bendravimo tvarką toliau su dukra priklauso bendrauti mamai (1, 2 punktai);

-       Tėvas J. V. su dukra E. V. poriniais metais bendrauja per mergaitės gimtadienį (duomenys neskelbtini), paimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) d. 20.00 val., jei dukra tuo metu yra su mama, ir parveža dukrą į jos gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) d. 15.00 val. Poriniais metais mama su dukra per dukros gimtadienį bendrauja (duomenys neskelbtini) d. nuo 15 val.;

-       Mama E. V. su dukra E. V. neporiniais metais bendrauja per mergaitės gimtadienį (duomenys neskelbtini), tėvas mergaitę parveža į jos gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) d. 20.00 val., jei dukra tuo metu yra su tėvu. Neporiniais metais tėvas su dukra per jos gimtadienį bendrauja (duomenys neskelbtini) nuo 15 val., paimdamas dukterį iš jos gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos;

-       Laikotarpiu nuo kiekvienų metų gruodžio 23 d. iki gruodžio 27 d., taip pat per E. gimimo dieną (duomenys neskelbtini)  nė vienas iš tėvų su dukterimi nevyksta atostogų ir dukra turi galimybę švenčių metu bendrauti su abiem tėvais nustatyta tvarka;

-       Nuo (duomenys neskelbtini) m. vasaros (E. baigus pirmąją klasę) su dukra E. V. vasaros laikotarpiui (nuo birželio 1 d. iki rugpjūčio 31 d.) tėvai bendrauja sekančiai: tėvas J. V. su dukra bendrauja vasaros laikotarpio porinėmis metų savaitėmis, o mama E. V. – neporinėmis metų savaitėmis. Vaiką tėvas paima iš gyvenamosios vietos pirmadienį 9 val. ir grąžina į gyvenamąją vietą sekmadienį 20 val.;

-       Kiekvienas iš tėvų turi teisę su dukra ne daugiau kaip tris kartus per kalendorinius metus (neįskaitant bendravimo vasarą kas antrą savaitę nuo (duomenys neskelbtini) m. vasaros) atostogauti tiek Lietuvos Respublikoje, tiek užsienio šalyse be atskiro kito iš tėvų sutikimo. Tėvai netrukdo vienas kitam išvykti su dukra atostogų, o esant būtinumui duoti atitinkamą rašytinį sutikimą, taip pat perduoti dukros asmens dokumentą pagal žodinį prašymą, atostogų laikotarpiui. Tėvai vienas kitą privalo informuoti apie atostogas su dukterimi ne vėliau kaip likus trims savaitėms iki numatomų atostogų. Iki dukra sulauks 7 metų amžiaus, tėvai su ja atostogauja ne ilgiau kaip 7 paras iš eilės, dukteriai sulaukus 7 metų amžiaus – ne ilgiau kaip 14 parų iš eilės. Tėvams su dukterimi vasaros laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) bendraujant kas antrą savaitę, atostogos su dukra negali apimti kito iš tėvų bendravimo su dukterimi savaitės, t. y. tėvas ar mama nuo (duomenys neskelbtini) m. vasaros su dukterimi atostogauja tik savo bendravimo su dukterimi savaitės metu;

-       Abu tėvai privalo vienas kitam nurodyti, kur su vaiku vyksta atostogauti (šalis, miestas, taip pat tėvai privalo vienas kitą informuoti SMS žinute ar el. laišku nurodytais kontaktais ne vėliau nei likus trims savaitėms iki numatytų atostogų (išvykimo) pradžios apie planuojamas atostogas, nurodant konkretų išvykimo ir grįžimo laiką, atostogų trukmę, atostogų vietą, įskaitant gyvenimo vietą (viešbutis, svečių namai ar pan., nurodant pavadinimą, adresą);

-       Tas iš tėvų, kuris planuoja atostogas su dukra, privalo pasirūpinti visais būtinais kelionės dokumentais. Atostogų laikotarpiu tas iš tėvų, su kuriuo yra dukra, yra pilnai atsakingas už vaiko saugumą, sveikatą, taip pat vaiko padarytą žalą kitiems asmenims;

-       Kiekvienas iš tėvų užtikrina ir sudaro sąlygas, kad atostogų metu kitas iš tėvų turės galimybę kasdien su dukra susisiekti ir pabendrauti nuotolinio ryšio priemonėmis vaizdo skambučiu;

-       Dukteriai turint savo telefoną, tėvai įsipareigoja užtikrinti, kad telefonas kelionės metu būtų pakrautas, kad dukra galėtų juo naudotis kelionės metu (įjungti mobilius duomenis, roaming ir pan.). Taip pat tas iš tėvų, kuris su vaiku išvyksta atostogų, įsipareigoja suteikti informaciją antram iš tėvų apie dukros sveikatos būklę, veiklas, savijautą ir pan.

Kiti tėvų bendravimo su dukterimi klausimai:

-       Tėvai bendradarbiauja augindami dukrą, keičiasi informacija apie svarbius vaiko gyvenimo klausimus, ugdymo vaiko pasiekimus, rūpinasi sveikata. Tėvai turi teisę savarankiškai domėtis dukros sveikata, gaudami informaciją iš gydymo įstaigų, dukros ugdymo ir sporto bei kitais pasiekimais, savarankiškai gauti informaciją iš ugdymo įstaigų, lankomų būrelių ir kitų užsiėmimų;

-       Tėvai nedaro kliūčių kitam iš tėvų bendrauti su dukra, neriboja vaiko bendravimo su tėvų artimais giminaičiais bei dalyvavimo tėvų šeimos šventėse, įskaitant dalyvavimą artimųjų giminaičių ir draugų gimtadieniuose bei kitose šventėse;

-       Abu tėvai turi teisę dalyvauti visose šventėse (ugdymo įstaigose, vaikų gimtadieniuose ir pan.), kuriose dalyvauja dukra;

-       Dukters pasas, asmens tapatybės kortelė ir / ar kiti asmens dokumentai būna pas mamą E. V., kuri tėvui su dukterimi vykstant atostogauti į užsienį, perduoda reikalingą dokumentą ne vėliau kaip likus savaitei iki kelionės, o tėvas ne vėliau kaip per savaitę po kelionės dukters asmens dokumentus grąžina mamai;

-       Tėvas, pas kurį tuo metu yra dukra, privalo nedelsiant, bet ne vėliau nei informacijos sužinojimo dieną, informuoti kitą tėvą, jeigu vaikas suserga ar susižeidžia, pasirūpinti reikiama medicinine pagalba;

-       Visais klausimais, įskaitant susijusiais su dukra, tėvai bendrauja tarpusavyje elektroniniu paštu arba sms trumposiomis žinutėmis šiomis ryšio priemonėmis, t. y. J. V.: tel. (duomenys neskelbtini), elektroninio pašto adresas: (duomenys neskelbtini); E. V.: tel. (duomenys neskelbtini), elektroninio pašto adresas: (duomenys neskelbtini). Apie kontaktinių duomenų pasikeitimą tėvai vienas kitą informuoja iš anksto iki duomenų pasikeitimo, o tokios galimybės nesant, ne vėliau kaip kontaktinių duomenų pasikeitimo dieną; 

-       Tėvai turi teisę nustatyti ir susitarti dėl kitokios bendravimo su dukra tvarkos, jeigu dėl to pasiekiamas bendras sutarimas, tačiau tokiu atveju turi būti atsižvelgiama į E. V. poreikius, užimtumą ugdymo įstaigose ir papildomuose užsiėmimuose / būreliuose, sveikatos būklę ir kitas svarbias aplinkybes. Bendro susitarimo, kuriuo pakeičiamos šios nuostatos, buvimas yra patvirtinamas nurodytais kontaktais išsiunčiamais elektroniniais laiškais ar sms trumposiose žinutėse, t. y. abu tėvai raštu aiškiai turi išreikšti susitarimą pakeisti šias nuostatas;

-       Tėvas J. V. paima dukterį iš jos gyvenamosios vietos ir pasibaigus bendravimui, parveža dukterį į jos gyvenamąją vietą. E. V. gyvenamąja vieta yra laikoma faktinė mergaitės ir jos mamos gyvenamoji vieta. E. V. bendravimo laikui paima ir parveža tėvas J. V. asmeniškai.

1.6.                      Priteisti E. V. iš J. V. 833,45 Eur, t. y. ½ dalį kreditoriaus UAB „V.“ naudai civilinėje byloje Nr. eL2-1145-547/2024 (Vilniaus miesto apylinkės teismas, teisminio proceso Nr. 2-51-3-00031-2024-3) iš E. V. priteistos 1 611,75 Eur skolos, metinių palūkanų už priteistą sumą – 5,00 proc. nuo bylos iškėlimo teisme 2024 m. sausio 10 d. iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 11 Eur bylinėjimo išlaidų.

1.7.                      J. V. įsipareigojimus kreditoriams (Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, UAB „EDS INVEST“, advokatų profesinei bendrijai „Markevičius, Gerasičkinas ir partneriai“) ir išieškojimus vykdančioms antstolėms – Jurgitai Bareikienei ir Brigitai Palavinskienei, pripažinti asmeninėmis J. V. prievolėmis, kurios panaikinus santuokos apskaitos aktą vykdomos asmeniškai J. V. iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto. 

1.8.                      E. V. įsipareigojimus UAB ,,M.“ pagal 2020 m. lapkričio 16 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir AB SEB bankui pagal 2020 m. rugpjūčio 8 d. sudarytą kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti asmeninėmis E. V. prievolėmis, kurios panaikinus santuokos apskaitos aktą vykdomos asmeniškai E. V. iš jai asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto. 

1.9.                      Iš J. V. priteisti visas E. V. patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė ieškinyje nurodė šiuos argumentus:

2.1.       Šalys trečius metus gyvena skyrium, abu atskirai organizuoja savo buitį, laisvalaikį ir jų nebesieja sutuoktiniams būdingi ryšiai. Jų santykiai yra itin komplikuoti, joks bendras sutarimas neegzistuoja, atsakovas atsisako bendradarbiauti dukros priežiūros klausimais, Vilniaus m. Vaiko teisių apsaugos skyriui teikia melagingus pareiškimus, kurie neatitinka tikrovės, nesilaiko sutartų įsipareigojimų, dukteriai skirtą išlaikymą pervesdamas mokėjimo paskirtyje įrašo žeminančius žodžius, siekia psichologiškai palaužti ieškovę. Atsakovas sistemingai, žiauriai ir tikslingai naudoja prieš ieškovę psichologinį ir finansinį smurtą. Nuolatinis sutuoktinio egoizmas, kontroliavimas, empatijos trūkumas, dažni pykčio protrūkiai, žeminimai, įžeidinėjimai, kaltinimai nebūtais dalykais bei galvojimas tik apie savo asmeninius poreikius, neatsižvelgiant į ieškovės ir jos dukros emocinę gerovę, ne tik kėlė didžiulį emocinį stresą, bet ir trukdė vystytis sveikiems šeimos santykiams. Bendras ieškovės gyvenimas su atsakovu ilgainiui darėsi vis sudėtingesnis, kol apskritai tapo neįmanomas, ir ieškovė buvo priversta priimti sprendimą išeiti iš bendro gyvenamojo būsto. Tik pradėjus gyventi skyriumi atėmė dovanotą automobilį, grasino, kad nemokės už dukters darželį, jei ieškovė nepaklus, o vėliau ir paliko dalį neapmokėtų darželio sąskaitų už tris mėnesius, dėl ko dukra turėjo palikti darželį, neleido išsivežti jokių bendro gyvenimo metu įgytų daiktų, grasino, kad prašys ieškovės butą pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe, kad viską atims, baus ieškovę finansiškai ir t. t.

2.2.       Dar iki santuokos su atsakovu sudarymo būsimas sutuoktinis pasiūlė ieškovei įsigyti turtą, kuris ieškovei priklausys asmeninės nuosavybės teise ir galės likti jų bendram vaikui (tuo metu ieškovė sužinojo, kad laukiasi). Siūlymo motyvas – turėti ieškovei turtą (neva užtikrinsiantį ieškovei ir būsimam vaikui saugumą), kuris bus įgytas iš banko skolintų lėšų, kurių pačiam atsakovui joks bankas neskolins. Tokiu būdu atsakovo valdoma įmonė UAB „M.“ paskolino ieškovei lėšų, reikalingų pradiniam įnašui, siekiant įsigyti būstą. Visgi paskolos sutartis ieškovei buvo pateikta klastos būdu, nepaaiškinus turinio, sąlygų, galimų kilti pasekmių ir gerokai vėliau, nei buvo pervestos lėšos į ieškovės sąskaitą. 

2.3.       Šalys turi nepilnametę dukterį E. V.. Gimus dukteriai, visas fizinis ir emocinis rūpestis dukra teko vienai ieškovei. Atsakovas be galo daug dirbo, mažai būdavo namuose, nežino dukters dienotvarkės, rutinos. Tėvo ir dukters bendravimas nėra nuoseklus ir reguliarus. Pačią mažametę dukterį iš namų paima ir motinai grąžina net ne atsakovas. Ilgesni atsiskyrimai nuo mamos stipriai emociškai paveikia dukrą, grįžusi namo ji nebenori miegoti atskirai nuo mamos savo lovoje, jautriai reaguoja net į mamos išėjimą į kitą kambarį, prašo mamos, kad ši jos nebevežtų pas tėtį, o nuvežus – kyla isterijos, dukra verkdama prašo mamos, kad galėtų dar pabūti su ja. Todėl, atsižvelgiant į mažametės poreikius ir interesus, amžių ir prisirišimą prie mamos, taip pat į socialinę brandą, manytina, kad labiausiai nepilnametės interesus atitinka jos gyvenamosios vietos nustatymas su motina.

2.4.       Ieškovė netrukdo atsakovui bendrauti su dukterimi. Siekdama mažamečio vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos bei aiškios ir konkrečios mažametės bei skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarkos, ieškovė, atsižvelgdama į specialistų rekomendacijas, prašo nustatyti tokią mažametės dukters E. V. ir jos tėvo J. V. bendravimo tvarką, pagal kurią tėvas J. V. paima dukterį iš jos gyvenamosios vietos ir, pasibaigus bendravimui, parveža dukterį į jos gyvenamąją vietą. E. V. bendravimo laikui paima ir parveža tėvas asmeniškai.

2.5.       Iki teismo sprendimo dėl laikino išlaikymo E. V. priteisimo, tačiau ieškovei su dukterimi jau išsikėlus iš šeimos būsto, atsakovas neprisidėjo prie dukters išlaikymo. Atsakovas laiku nemoka išlaikymo, jo neindeksuoja, yra susidaręs įsiskolinimas.

2.6.       Ieškovė E. V. dirba pagal individualios veiklos pažymą kaip (duomenys neskelbtini), per mėnesį jos gaunamos pajamos, atskaičius mokesčius, šiuo metu yra iki 3 000 Eur. Taip pat E. V. turi iki santuokos įgytą ir jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą. Atsakovas yra itin pasiturintis verslininkas, jo kasdienybė ir gyvenimo būdas yra prabangūs ir daug kainuojantys. Atsakovas valdo šimtus ir gal net tūkstančius kartų vertingesnį turtą nei ieškovė, todėl ieškovė norėtų, kad ir prie dukters E. V. išlaikymo atsakovas prisidėtų didesne dalimi.  

2.7.       Dukters maitinimuisi vidutiniškai per mėnesį skiriama maždaug 300 Eur. Mergaitei ėmus lankyti ugdymo įstaigą, ji ėmė sirgti peršalimo ligomis, taip pat turi alergijų. Per mėnesį medikamentams ir gydymui vidutiniškai išleidžiama ne mažiau kaip 40 Eur. Dukra nuo gimimo buvo gydoma privačioje klinikoje (duomenys neskelbtini), kur vieno apsilankymo kaina gali būti ir virš 100 Eur, jei atliekami tyrimai. Dukra itin sparčiai auga, lanko vaikų darželį, vidutiniškai per mėnesį dukters aprangai skiriama maždaug po 100 Eur. Visos išlaidos higienos priemonėms per mėnesį yra vidutiniškai 30 Eur. Per mėnesį būsto išlaidų dalis, tenkanti dukteriai, yra vidutiniškai 400 Eur (būsto kredito įmokos bei komunalinių mokesčių dalis). Išlaidos dabartiniam vaikų darželiui ir būreliui darželyje per mėnesį kainuoja apie 100 Eur. Vis tik pasikeitus finansinei padėčiai ar dukros tėvui sutikus grąžinti dukrą į jos poreikius geriau atitinkančią ugdymo įstaigą, ieškovė norėtų, kad dukra lankytų privatų darželį, prie kurio įmokų ieškovė galėtų prisidėti dalimi. Ieškovė stengiasi dukterį lavinti papildomai – perka knygeles, vaikiškus žurnalus, lavinamuosius žaislus ir pan., vaikas dalyvauja šventėse, per mėnesį šios išlaidos yra apie 100 Eur. Taip pat ieškovė planuoja dukrą leisti ir į baleto būrelį, kurio mėnesio kaina yra apie 80 Eur. Mergaitei augant, ieškovė norėtų, kad ji lankytų ir papildomus sporto bei intelekto lavinimo būrelius. Ieškovė yra apdraudusi dukterį ir sudariusi kaupiamojo draudimo sutartį (naudos gavėjas – E. V.), tad kiekvieną mėnesį skiria 100 Eur, t. y. Vilniaus miesto savivaldybės skirtus ir mokamus vaiko pinigus, dukters kaupiamajam draudimui. Atostogoms tenkanti išlaidų dalis yra 100 Eur, transportui – 100 Eur. Iš viso vaiko poreikiams per mėnesį reikia 1 370 Eur. Įvertinus nepilnametės poreikius, iš atsakovo priteistina mokėti kiekvieną mėnesį dukters išlaikymui po 500 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos iki E. V. sulauks pilnametystės.

2.8.       Ieškovei nėra žinoma, kad santuokos metu šalys būtų įgiję bendro turto. Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini). Atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso 100 vienetų vardinių paprastųjų UAB ,,L“, UAB „O“ ir UAB ,,M“ akcijų.  

2.9.       Ieškovė turi asmeninį įsipareigojimą kreditoriui UAB ,,M.“ pagal 2020 m. lapkričio 16 d. paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria UAB ,,M.“ yra suteikusi ieškovei 51 000 Eur dydžio paskolą, bei kreditoriui AB SEB bankui pagal 2020 m. rugpjūčio 8 d. su banku sudarytą paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria bankas yra suteikę ieškovei 112 000 Eur dydžio paskolą būsto, adresu: (duomenys neskelbtini), įsigijimui. Panaikinus santuokos apskaitos akto įrašą visi ieškovės įsipareigojimai kreditoriams – UAB ,,M.“ bei AB SEB bankui, ir toliau bus vykdomi nekeičiant sutarčių su kreditoriais sąlygų, t. y. asmeniškai E. V.. Atsakovas turi įsiskolinimų kreditoriams ir išieškojimus vykdantiems antstoliams, kuriuos ieškovė prašo pripažinti asmeninėmis atsakovo prievolėmis.   

2.10.       Kreditoriaus UAB „V.“ naudai iš ieškovės yra priteista už dukters lankytą ugdymo įstaigą, kuomet šalys jau gyveno skyrium, todėl atsakovas privalo kompensuoti E. V. pusę priteistos sumos.

2.11.       Ieškovė pasilieka santuokinę pavardę. Abu sutuoktiniai yra darbingi, nė vienam iš jų išlaikymas nėra reikalingas.

3.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „V.“ pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį (DOK-168582), kuriame sutinka su patikslintame ieškinyje dėstoma pozicija, jog ieškovės prievolės trečiajam asmeniui, kylančios iš teismo priteisto įsiskolinimo už dukters lankytą ugdymo įstaigą, yra asmeninės ieškovės prievolės, kurios panaikinus santuokos apskaitos akto įrašą nėra modifikuojamos ir UAB „V.“ atžvilgiu turi būti vykdomos asmeniškai ieškovės. Dėl ieškovės ir atsakovo vidinio santykio minėtoje prievolėje nustatymo (priteisimo iš atsakovo ieškovės naudai ½ dalį pagal anksčiau nurodytą teismo įsakymą UAB „V.“ sumokėtos sumos) trečiasis asmuo prašo spręsti teismo nuožiūra, nes šie vidiniai šalių santykiai, prievolei liekant asmeninei, kreditorei nėra aktualūs. Dėl kitų patikslintame ieškinyje keliamų reikalavimų trečiasis asmuo nepasisako ir prašo teismo juos spręsti savo nuožiūra, nes šių reikalavimų pagrindu priimtas teismo sprendimas neturės įtakos jo teisėms ir pareigoms.

4.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „EDS INVEST“ pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį (DOK-176708), kuriame nesutinka su ieškiniu dalyje dėl įgyto turto padalijimo ir prašo netenkinti ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimų dalyje, kuriais prašoma butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), pripažinti asmeniniu ieškovės turtu. Trečiasis asmuo atsiliepime nurodė šiuos argumentus: 

4.1. Šiuo atveju nuolatinis paskolos grąžinimas iš bendrų lėšų santuokos metu, kartu su pradiniu atsakovo indėliu (atsakovo valdomos įmonės suteikta paskola buto įsigijimui), gali būti vertinamas kaip esminis indėlis į buto vertės išlaikymą ir nuosavybės teisių įgijimą, kas sudaro pagrindą pripažinti butą bendrąja jungtine nuosavybe. Yra pagrindas manyti, jog paskolos sutartis sudaryta tik formaliai, o tikroji šalių valia ir tikslai buvo siekis neatlygintinai perduoti lėšas, skirtas buto įsigijimui. Išskirtinai trumpas laikotarpis tarp buto įsigijimo – 2020 m. rugpjūčio 26 d., ir santuokos sudarymo – (duomenys neskelbtini), kartu su faktu, jog santuokos sudarymo dieną ieškovė laukėsi, yra svarios aplinkybės, patvirtinančios faktinių santuokinių santykių egzistavimą, bendro ūkio vedimą dar iki oficialios santuokos registracijos. Darytina pagrįsta išvada, kad butas buvo įsigytas ne kaip vieno asmens investicija, o kaip bendras būsimos šeimos būstas ar investicija, skirtas bendriems gyvenimo poreikiams tenkinti. 

4.2. Atsakovas skolinių įsipareigojimų trečiajam asmeniui nedengia, jokio turto savo vardu neturi, todėl, trečiojo asmens įsitikinimu, tenkinus ieškovės patikslintą ieškinį visa apimtimi būtų suvaržytos ir pažeistos sąžiningo kreditoriaus teisės ir įstatymų saugomi interesai, kadangi atsakovas netektų vienintelio savo turto, iš kurio yra įmanomas skolos išieškojimas, o atsakovo kreditoriai prarastų galimybę bent iš dalies patenkinti savo reikalavimus.

5.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AB SEB bankas pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį (DOK-177043), kuriame sutinka su ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimu, kad po ieškovės ir atsakovo santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo ieškovė lieka asmeniškai atsakinga bankui už prievolių pagal 2020 m. rugpjūčio 28 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymą. Kitus patikslinto ieškinio reikalavimus prašo spręsti teismo nuožiūra.

6.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį (DOK-177109), kuriame:

6.1. prašo pripažinti, kad ieškovės 1 576,26 Eur dydžio įsiskolinimas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos yra jos asmeninė prievolė, o atsakovo 4 085 Eur dydžio įsiskolinimas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos yra jo asmeninė prievolė; dėl kitų ieškovės patikslintiname ieškinyje nurodytų reikalavimų spręsti teismo nuožiūra.

6.2. Nurodo, kad ieškovės mokestinė nepriemoka 2025 m. lapkričio 27 d. buvo 1 576,26 Eur, iš jos: 1 575 Eur pridėtinės vertės mokesčio skola ir 1,26 Eur šio mokesčio delspinigių, o atsakovo mokestinė nepriemoka 2025 m. lapkričio 27 d. buvo 4 085 Eur administracinės baudos. Nurodytos skolos yra asmeninio pobūdžio prievolės, todėl turėtų būti pripažintos asmeninėmis ieškovės ir atsakovo prievolėmis.

7.       Išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Tarnyba) pateikė išvadą byloje (DOK-174241), kad patikslinto ieškinio reikalavimai (dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo) atitinka nepilnametės E. V. interesus. Ieškovės patikslintu ieškiniu prašomas priteisti iš atsakovo išlaikymas vaikui (po 500 Eur / mėn.) būtų pakankamas užtikrinti ne tik minimalius, būtiniausius vaiko poreikius. Atsakovui neteikus tinkamo išlaikymo vaikui, priteistinas ir išlaikymo įsiskolinimas. Patikslintu ieškiniu ieškovės prašoma nustatyti tėvo bendravimo su vaiku tvarka yra dar platesnė ir konkretesnė, Tarnybos nuomone, atitinkanti vaiko interesus bendrauti su abiem tėvais ir įstatymo nuostatas dėl lygių tėvų teisių ir pareigų, auklėjant vaikus. Naujų pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus Tarnyba neturi.

8.       Atsakovas, tretieji asmenys UAB „M“, antstolės Brigita Palavinskienė, Jurgita Bareikienė, bei advokatų profesinė bendrija „Markevičius, Gerasičkinas ir partneriai“ atsiliepimų į patikslintą ieškinį nepateikė.

9.       Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus bei reikalavimus.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Bylos faktinės aplinkybės

10.       Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė E. V. ir atsakovas J. V. (duomenys neskelbtini)

sudarė santuoką (duomenys neskelbtini) bažnyčioje, kuri (duomenys neskelbtini) įtraukta į apskaitą (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Šalys turi nepilnametį vaiką E. V., gimusią (duomenys neskelbtini)

Dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės

11.       Santuoka yra vienas iš pagrindų asmenims abipusiu susitarimu sukurti šeimos teisinius santykius (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.7 straipsnis), kuriuose preziumuojamos sutuoktinių tarpusavio teisės ir pareigos, sutuoktinių lygiateisiškumas (CK 3.26 straipsnis), turto (CK 3.87 straipsnis) ir vaikų (CK 3.140 straipsnio 1– 2 dalys) bendrumas.

12.       Santuoka baigiasi, kai vienas iš sutuoktinių miršta ar ji įstatymų nustatyta tvarka nutraukiama. Santuoka gali būti nutraukta arba bendru sutuoktinių sutikimu, arba dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės, arba, esant tam tikroms įstatymo nustatytoms objektyvioms priežastims, vieno iš sutuoktinių prašymu (CK 3.49 straipsnis). Priklausomai nuo santuokos nutraukimo būdo, šalims kyla atitinkami padariniai.

13.       Santuokos nutraukimo sąlygos reglamentuojamos CK 3.60 straipsnio nuostatose, pagal kurias sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką, kai ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės (1 dalis); teismas pripažįsta sutuoktinį kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (2 dalis); preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jei jis yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar kitais šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (3 dalis). CK 3.61 straipsnyje nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (1 dalis); teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 dalis); pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (3 dalis). Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).

14.       Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką, laikosi pozicijos, kad santuokos nutraukimas dėl vieno iš sutuoktinių kaltės galimas tik įrodžius vieną iš įstatymo preziumuojamų sutuoktinio kaltų veiksmų arba nustačius esminį pareigų nevykdymą. Pavyzdžiui, kai vienas iš sutuoktinių piktnaudžiauja alkoholiu, neprisideda prie šeimos išlaikymo, nedirba nesant pateisinamų priežasčių arba kai vienas iš sutuoktinių daug dėmesio skiria pramogoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017; 2020 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-378/2020; ir kt.), tai gali būti pagrindas pripažinti, kad toks sutuoktinis netinkamai vykdo sutuoktinio pareigas ir jas iš esmės pažeidžia. Vis dėlto sutuoktinių ryšiai grindžiami pirmiausia asmeniniais tarpusavio santykiais: lojalumu ir pagarba, šiltais jausmais vienas kitam (CK 3.27 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014), todėl tais atvejais, kai nenustatytas preziumuojamas kaltas sutuoktinio elgesys, byloje turi būti įvertinta, kokie buvo sutuoktinių tarpusavio santykiai jiems gyvenant šeimoje, koks buvo jų susitarimas dėl tarpusavio pareigų ir teisių, ar šis susitarimas nebuvo visiškai priešingas gerai moralei ir teisei, dėl kokių priežasčių vienas iš sutuoktinių pradėjo piktnaudžiauti turima padėtimi ir nevykdyti savo kaip sutuoktinio pareigų ar jas vykdyti netinkamai, kokių veiksmų ėmėsi antrasis sutuoktinis, ar sutuoktiniai ar vienas jų dėjo pastangas išsaugoti santuoką ir kaip buvo priimtas galutinis sprendimas ją nutraukti.

15.       Santuokos nutraukimas dėl vieno iš sutuoktinių kaltės yra pakankamai griežta atsakomybės forma, todėl ji taikoma tik tinkamai nustačius jos taikymo sąlygas – kaltus sutuoktinio veiksmus ar neveikimą ir jų priežastinį ryšį su kilusiais žalingais padariniais – santuokos nutraukimu. Tačiau tarpusavio asmeniniams santykiams būdinga tai, kad vieno asmens elgesys dažniausiai sąlygoja kito asmens elgesį. Todėl tais atvejais, kai vienas sutuoktinis elgiasi netinkamai, santuokoje kylančių problemų savalaikis pastebėjimas ir jų sprendimas didele dalimi priklauso ir nuo kito sutuoktinio, ypač jo netoleravimo tokio elgesio bei tokio elgesio priežasčių. Tačiau jei sutuoktiniai laiku nepastebi ir nesprendžia santuokoje kylančių problemų, jų tarpusavio ryšiai gali nutrūkti, bet ne dėl vieno iš sutuoktinių kaltės, o dėl jų abiejų nesugebėjimo rasti sprendimą, net ir taikiai išsiskirti.

16.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013). Nustačius, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, jog galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

17.       Iš ieškovės paaiškinimų, atsakovo procesinio elgesio, byloje nustatytų aplinkybių, kad šalys nesirūpina vienas kitu, nepalaiko jokio ryšio, gyvena skyriumi ir neveda bendro ūkio nuo 2023 m. sausio 23 d., byloje šalims buvo sudarytos ir išnaudotos galimybės susitaikyti, darytina išvada, jog šalys neketina atkurti iširusių sutuoktinių ryšių, nesistengia rasti tarpusavio sutarimo, santuoka faktiškai iširo ir jos išsaugoti neįmanoma (CK 3.53 straipsnio 2 dalis).

18.       Teismas, įvertinęs ieškovės nurodytas aplinkybes apie šalių santuokinio gyvenimo ypatumus, atsakovo procesinį elgesį byloje, kai jis, žinodamas apie ieškovės pareikštą patikslintą ieškinį byloje dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo, visiškai nusišalino nuo dalyvavimo teisminiame procese, tuo pačiu nepareiškė prieštaravimų ieškinio reikalavimui dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, pripažįsta, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.60 straipsnio 3 dalis, 3.61 straipsnio 2 dalis). Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką (panaikinus santuokos apskaitos įrašą) sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51–3.54 straipsniai).

19.       Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad, sutuoktiniams sudarius bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka santuoką, preziumuojamas jų abiejų sutikimas, jog nuo pat tokios santuokos sudarymo momento jų santykius reglamentuotų ne tik civilinės (šeimos) teisės normos, bet ir atitinkamos konfesijos kanonų teisės normos. Valstybė pripažįsta bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytą santuoką, kai ji įtraukta į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje. Tačiau tai nereiškia, kad santuoka, sudaryta bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka, tampa civiline santuoka, kurią gali nutraukti civilinis teismas. Bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudaryta santuoka gali būti pripažinta negaliojančia (niekine) atitinkamų bažnyčios institucijų, remiantis vidaus (kanonų) teisės normomis. Tuo tarpu bendrosios kompetencijos teisme gali būti nagrinėjamas klausimas dėl civilinių teisinių pasekmių, nulemtų bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos santuokos įtraukimo į apskaitą, panaikinant santuokos apskaitos akto įrašą civilinės metrikacijos įstaigoje. Teismas, tenkindamas prašymą dėl civilinių teisinių pasekmių, atsiradusių bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytą santuoką įtraukus į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje, panaikina akto įrašą dėl bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos santuokos įtraukimo į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje ir išsprendžia kitus klausimus (turto padalijimo, vaikų išlaikymo, jų gyvenamosios vietos nustatymo, sutuoktinių tarpusavio išlaikymo ir kitus (CK 3.49, 3.59 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007).

20.       Dėl išdėstytų priežasčių tenkinamas ieškovės ieškinio reikalavimas panaikinti šalių sudarytos santuokos apskaitos įrašą dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Dėl sutuoktinių pavardžių

21.       Ieškovei prašant, po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo ieškovei paliekama santuokinė pavardė „V.“, atsakovui paliekama turima pavardė „V.“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

22.       CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos (toliau – Konvencija) preambulė). CK 3.169 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai tėvas ar motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. To paties straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, kad kai kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.

23.       Teismas, įvertinęs tai, kad šalių dukra nuo 2023 m. sausio 23 d., t. y. daugiau kaip metus, faktiškai gyvena su ieškove jos gyvenamojoje vietoje, ieškovė užtikrina vaiko kasdienę priežiūrą bei ugdymą; atsakovui teisminio proceso metu diagnozuota sunki liga (el. b. 8 t., b. l. 33), dėl kurios atsakovas, remiantis ieškovės paaiškinimais, negali savarankiškai bei visapusiškai rūpintis dukra; nesant duomenų, jog vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų vaiko geriausiems interesams, priešingai, esant palankiai Tarnybos išvadai, siekdamas užtikrinti mažamečio vaiko gyvenamosios aplinkos stabilumą, tenkina ieškovės reikalavimą nustatyti šalių nepilnamečio vaiko E. V. gyvenamąją vietą su ieškove.

Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo

24.       CK 3.170 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis).

25.       Įstatymu įtvirtinta, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad net ir negyvendami kartu, tėvai privalo susitarti dėl tėvų valdžios įgyvendinimo savo vaikams sąlygų ir yra vienodai atsakingi už vaikų auklėjimą ir tinkamų jų raidos sąlygų sudarymą. Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis).

26.       Tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, teisė bendrauti ir dalyvauti auklėjant vaiką yra asmeninio pobūdžio teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena, nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

27.       Ieškovė prašo nustatyti ieškinyje nurodytą atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką. Atsakovas atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė ir neišreiškė savo pozicijos dėl ieškovės siūlomos bendravimo tvarkos. Tarnyba galutinėje išvadoje nurodė, kad ieškovės prašoma nustatyti tėvo bendravimo su vaiku tvarka yra dar platesnė ir konkretesnė, Tarnybos nuomone, atitinkanti vaiko interesus bendrauti su abiem tėvais ir įstatymo nuostatas dėl lygių tėvų teisių ir pareigų, auklėjant vaikus.

28.       Teismas, įvertinęs ieškovės siūlomą bendravimo tvarką, ieškovės paaiškinimus, taip pat Tarnybos išvadą, sprendžia, kad ieškovės siūloma bendravimo tvarka yra pakankamai išsami bei aiški, atitiks mažamečio (ketverių metų) vaiko interesus, nes sudarys prielaidas neprarasti ryšio su skyrium gyvenančiu tėvu, užtikrins vaiko teisę būti auklėjamam abiejų tėvų, taip pat sudarys prielaidas abiem tėvams realizuoti savo teises ir pareigas rūpintis vaiku. Dėl šių priežasčių ieškovės reikalavimas nustatyti siūlomą atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką tenkinamas.

29.       Šalims išaiškintina, kad teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja galutinio teismo sprendimo (res judicata) galios, todėl, pasikeitus aplinkybėms, šalys gali kreiptis į teismą su bendru prašymu ar bet kuris iš jų su ieškiniu dėl bendravimo tvarkos pakeitimo.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

30.       CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis) ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad pirmiausia užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą. Nepilnamečiam vaikui gyvenant su vienu iš tėvų, kito tėvo (motinos) pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką nepasibaigia. Įstatyme įtvirtinta galimybė tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau geranoriškai to padaryti nepavykus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194 straipsnio 2 dalis, 3.196 straipsnis).

31.       Ieškovė, patikslinusi ieškinį, prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui po 500 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų.

32.       Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

33.       Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013; kt.). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; kt.).

34.       Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką, kasacinis teismas yra nurodęs, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktas; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 40 punktas).

35.       Ieškovė patikslintame ieškinyje detalizavo nepilnamečio vaiko mėnesio poreikius: maistas (300 Eur / mėn.), vaikų darželio išlaidos (100 Eur / mėn.); sveikata (40 Eur / mėn.); higienos priemonės (30 Eur / mėn.); būsto išlaidų dalis (400 Eur / mėn.); drabužiai, avalynė (100 Eur / mėn.); laisvalaikis (70 Eur / mėn.); išlaidos ugdymui, lavinimui namuose (30 Eur / mėn.); atostogoms (100 Eur / mėn.); draudimas (90 Eur / mėn.), transportas (100 Eur / mėn.), iš viso – 1 360 Eur. Teismo posėdžio metu plačiau paaiškino, kad į būsto išlaidas įtraukė būsto kredito įmokas ir komunalines paslaugas, kurios per mėnesį svyruoja nuo 100 iki 125 Eur vaikui. Taip pat paaiškino aplinkybes dėl vaiko lankomų būrelių (gimnastikos (78 Eur / mėn.), skaitymo (30 Eur / mėn.), šokių (35 Eur / mėn.), „Mažojo tyrinėtojo“ (30 Eur / mėn.)).

36.       Atsižvelgdamas į tai, kad, pagal teismų praktiką, būsto kredito įmokos negali būti įtrauktos į išlaikymo sumą (pvz.: Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-3262-450/2013, 2017 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1535-580/2017, 2019 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2307-864/2019, Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-486-513/2019, 2018 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-998-513/2018, Šiaulių apygardos teismo 2020 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-51-267/2020), ieškovės nurodoma būsto išlaidų dalis mažinama iki 125 Eur / mėn. komunalinių išlaidų. Ieškovei ieškinyje pripažinus, kad yra sudariusi kaupiamojo draudimo sutartį, pagal kurią kiekvieną mėnesį moka Vilniaus miesto savivaldybės skirtus ir mokamus vaiko pinigus dukros kaupiamajam draudimui, nėra pagrindo šių išlaidų (pagal vaiko poreikių lentelę – 90 Eur) įtraukti į vaiko išlaikymo sumą. Kiti ieškovės nurodyti vaiko poreikiai yra įprasti, patenkantys tiek į būtinųjų, tiek papildomų vaiko poreikių (laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos, gabumų lavinimo) kategoriją. Atsakovas, nepateikęs byloje atsiliepimo į patikslintą ieškinį, šiems poreikiams reikalingo išlaidų dydžio pagrįstumo neginčijo. Todėl teismas, be kita ko, atsižvelgdamas į tai, kad nuo 2026 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga, teismų praktikoje laikoma orientaciniu išlaikymo dydžio kriterijumi, yra 1 153 Eur arba 846 Eur atskaičius mokesčius, atitinkamai vienam iš tėvų tenkanti dalis yra 423 Eur (846 Eur / 2 = 423 Eur), o minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, pagal teismų praktiką, paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, tuo tarpu visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai, vadovaudamasis geriausiais vaiko interesais, pripažįsta, jog vaiko vieno mėnesio poreikiams tenkinti reikalinga suma yra 995 Eur (1 360 Eur - 275 Eur - 90 Eur = 995 Eur), o vienam iš tėvų tenkanti šių išlaidų dalis – 497,50 Eur, t. y. tiek, kiek suapvalinus, prašo priteisti ieškovė.

37.       Pagal įstatymą ir jį aiškinančią teismų praktiką, išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). 

38.       Iš ieškovės nurodytų aplinkybių ir kitų bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė dirba pagal individualios veiklos pažymą kaip (duomenys neskelbtini), per mėnesį jos gaunamos pajamos, atskaičius mokesčius, šiuo metu yra iki 3 000 Eur; ieškovė turi iki santuokos įgytą ir jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, kuris įkeistas bankui, suteikusiam kreditą būsto įsigijimui. Ieškovė nurodė, kad atsakovas yra itin pasiturintis verslininkas – gyvena prabangiame daugiau kaip 100 kv. m. bute, esančiame pačiame miesto centre; atsakovas visuomet turėjo kelis šimtus tūkstančių kainuojantį Bentley keleivinį automobilį, taip pat asmeninį vairuotoją; atsakovas samdo namų šeimininkę, prižiūrinčią jo namus, taip pat šalims gyvenant kartu atsakovas mokėjo ir už auklės paslaugas. Ieškovės teigimu, atsakovo kasdienybė ir gyvenimo būdas yra prabrangūs ir daug kainuojantys – atsakovas rengiasi brangiais ir garsių prekių ženklų drabužiais, valgo prabangiuose restoranuose, kelionių metu išleidžia net po kelias dešimtis tūkstančių eurų; pavyzdžiui, šalys 2023 m. pavasarį atostogavo Jungtiniuose Arabų Emyratuose, gyveno prabangiuose viešbučiuose; byloje yra Tarnybos išvada, kurioje nurodyta, kad pats atsakovas pažymėjo, jog kelionei išleido apie penkiasdešimt tūkstančių eurų (el. b. 2 t., b. l. 105). Šalims gyvenant kartu, atsakovas neskaičiavo finansų – ieškovei buvo nupirkęs daugiau kaip 100 000 Eur kainavusį Bentley keleivinį automobilį (kurį vėliau atėmė), buvo įsigijęs prabangų būstą Palangoje, kurį vėliau pardavė už daugiau kaip 500 000 Eur, taip pat su šeima vykdavo į įvairias egzotines ir kitas itin brangiai kainuojančias keliones, kurių metu buvo išleidžiama po keliasdešimt tūkstančių eurų. Atsakovo valdomas ir naudojamas turtas yra registruotas ne jo, o atsakovo valdomų ir jam priklausančių juridinių asmenų vardu. Atsakovas atsiliepime į pradinį ieškinį, kuriuo ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 1 000 Eur / mėn. išlaikymą nepilnamečiam vaikui, ginčijo ieškovės nurodytų vaiko poreikių pagrįstumą, tačiau neįrodinėjo, kad išlaikymo dydis būtų neproporcingas atsakovo turtinei padėčiai, savo turtinės padėties apskritai neatskleidė. Atsiliepimo į patikslintą ieškinį atsakovas nepateikė ir taip pat neįrodinėjo, kad 500 Eur / mėn. išlaikymas vaikui būtų neproporcingas atsakovo turtinei padėčiai. Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad atsakovas nuosavybės teise valdo trijų įmonių akcijas (el. b. 7 t., b. l. 47–48). Atsižvelgdamas į tai, kad tokio pobūdžio bylose visos abejonės dėl tėvų turtinės padėties vertintinos vaiko naudai, nes šeimos bylose ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, teismas daro išvadą, jog, pirma, 500 Eur / mėn. išlaikymo priteisimas nepažeistų reikalavimo, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; antra, iš tėvų priteistinas išlaikymas nagrinėjamu atveju nemažintinas valstybės vaikui mokamų išmokų suma, nes tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju, kaip išaiškinta kasacinio teismo praktikoje, valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 46 punktas).

39.       Remdamasis išdėstytais argumentais, taip pat Tarnybos išvada, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo – priteisti iš atsakovo vaiko išlaikymui po 500 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

40.       Ieškovė skiriama iš atsakovo vaikui priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnis). Ieškovė turi pareigą tvarkyti vaikui priklausantį turtą / skirtą išlaikymą išimtinai vaiko interesais (CK 3.186 straipsnio 1 dalis, 3.203 straipsnio 1 dalis).

41.       Šalims išaiškinama, kad vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daugelio subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl teismo sprendimas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio ir formos nustatymo neįgyja res judicata (galutinio teismo sprendimo) galios, ir, iš esmės pasikeitus aplinkybėms, tėvai gali kreiptis į teismą dėl išlaikymo vaikui dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

42.       Teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui įsiskolinimo priteisimo

43.       CPK 3.200 straipsnyje yra įtvirtinta bendroji taisyklė, kad išlaikymas nepilnamečiam vaikui priteisiamas nuo išlaikymo atsiradimo momento, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retrospektyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 1.5, 3.3 straipsniai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007). Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių.

44.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, teismas turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės – tiek vaiko poreikiai, tiek kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis bei būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir kiekvieno iš tėvų turtinei padėčiai, tiek tai, kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus.

45.       Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį už laikotarpį nuo 2023 m. sausio 23 d., kai ieškovė kartu su vaiku išsikraustė iš bendrų šeimos namų, iki ieškinio pateikimo dienos 2023 m. birželio 27 d., t. y. iš viso už penkis mėnesius. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad minėtu laikotarpiu atsakovas neteikė vaikui išlaikymo. Kaip minėta, atsakovas nepateikė atsiliepimo į patikslintą ieškinį, kuriame suformuluotas reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo; neįrodinėjo, kad ginčo laikotarpiu būtų teikęs vaikui išlaikymą, neginčijo vaiko poreikių ir (ar) prašomo priteisti išlaikymo įsiskolinimo proporcingumo atsakovo turtinei padėčiai (CPK 12, 178 straipsniai).

46.       Remdamasis išdėstytais argumentais, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo – priteisti iš atsakovo nepilnamečiam vaikui 2 500 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2023 m. sausio 23 d. iki ieškinio pateikimo teismui dienos (500 Eur x 5 mėn. = 2 500 Eur).

Dėl bendro turto padalijimo 

47.       Iš byloje surinktų duomenų nustatyta, kad šalys santuokos metu neįgijo bendro turto, todėl byloje nesprendžiamas bendro turto padalijimo klausimas. Nors atsakovo kreditorė UAB „EDS INVEST“ atsiliepime į ieškinį prašė netenkinti ieškovės ieškinio reikalavimo dėl buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), pripažinimo asmeniniu ieškovės turtu, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad toks reikalavimas – dėl buto pripažinimo asmenine nuosavybe – byloje nebuvo pareikštas. Minėtas butas pagal įstatymą laikomas asmenine ieškovės nuosavybe kaip turtas, įgytas iki santuokos sudarymo (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Todėl kreditorė, siekdama, kad minėtas butas būtų pripažintas šalių bendrąja jungtine nuosavybė, turėjo dėl to reikšti savarankišką reikalavimą ir vykdyti jai tenkančią įrodinėjimo naštą, ko nagrinėjamu atveju kreditorė nedarė. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga savaime nereiškia teismo pareigos būti aktyviam visose šeimos bylose ar visų byloje pareikštų reikalavimų apimtimi. Ši teismo pareiga turi būti derinama su asmenų procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principais (CPK 6, 12, 13 straipsniai), todėl kiekvienoje byloje teismas turi teisę įvertinti faktines aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindą teismui aktyviai veikti, tam, kad ši išimtinė taisyklė būtų taikoma tik konkrečioje byloje ar tokioje byloje pareikštų reikalavimų daliai ir netaptų privaloma visiems reikalavimams šeimos bylose (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-687/2019 86 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Taip pat kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad aktyvaus teismo vaidmens tikslas – maksimaliai apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, o ginčų, nesusijusių su vaikų teisėmis ir interesais, atvejais teismo būtinybė veikti aktyviai turi būti konstatuojama ir pagrindžiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2014). Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kreditorė yra juridinis asmuo, atstovaujamas teisininko, būtinybės teismui veikti aktyviai ginant galimai pažeistas kreditoriaus teises nekonstatuoja. Įvertinęs kreditorės atsiliepime į ieškinį išdėstytus argumentus teismas tik pažymi, kad, pirma, minėtą butą ieškovė įgijo iki santuokos sudarymo ne tik iš UAB „M“, kurios vadovas yra atsakovas, paskolintų lėšų (51 000 Eur), tačiau ir iš kito kreditoriaus – AB SEB banko – suteikto kredito (112 000 Eur); antra, dėl juridinių asmenų ir jų dalyvių turto atskirumo principo laikoma, kad 51 000 Eur pagal 2020 m. lapkričio 16 d. paskolos sutartį ieškovei paskolino būtent juridinis asmuo, o ne atsakovas; trečia, 2020 m. lapkričio 16 d. paskolos sutartis, sudaryta tarp ieškovės ir UAB „M“, nėra nuginčyta; ketvirta, ieškovės prievolės pagal abi paskolos sutartis, t. y. tiek sudarytą su UAB „M“, tiek AB SEB banku, pripažįstamos asmeninėmis ieškovės prievolėmis. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, nesant byloje pareikšto materialaus reikalavimo nei dėl buto pripažinimo asmenine, nei bendrąja jungtine šalių nuosavybe, nenustačius pagrindų teismui šioje dalyje peržengti ieškinio reikalavimų, teismas plačiau šiuo klausimu nepasisako. Nors kreditorė atsiliepime į ieškinį pažymi, kad atsakovas nedengia savo skolinių įsipareigojimų, jokio turto savo vardu neturi, todėl tenkinus ieškinį visa apimtimi būtų suvaržytos ir pažeistos sąžiningo kreditoriaus teisės ir įstatymų saugomi interesai, nes atsakovo kreditoriai prarastų galimybę bent iš dalies patenkinti savo reikalavimus, tačiau šie kreditorės argumentai atskleidžia, jog pati kreditorė, susisaistydama teisiniais santykiais su atsakovu, veikė nerūpestingai – nes aplinkybė, kad atsakovas neturi jokio savo vardu registruoto turto, kreditorei turėjo būti žinoma – ir tokio savo aplaidaus elgesio pasekmes siekia šioje byloje perkelti ieškovei, kas nėra teismo ex officio (pagal pareigas) gintinas interesas.

Dėl kreditinių įsipareigojimų vykdymo

48.       Byloje nustatyta, kad ieškovė turi asmenines prievoles UAB „M.“ pagal 2020 m. lapkričio 16 d. paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir AB SEB bankui pagal 2020 m. rugpjūčio 28 d. paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Nesant byloje ginčo, po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo šios prievolės lieka asmeninėmis ieškovės prievolėmis.

49.       Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad ieškovės mokestinė nepriemoka 2025 m. lapkričio 27 d. buvo 1 576,26 Eur. Ieškovė, susipažinusi su kreditorės atsiliepimu, pateikė įrodymus, kad sumokėjo mokestinę nepriemoką (el. b. 9 t., b. l. 181–183). Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, kad ieškovė su kreditore atsiskaitė. 

50.       Byloje nustatyta, kad Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2024 m. sausio 10 d. teismo įsakymu, priimtu civilinėje byloje Nr. eL2-1145-547/2024, iš ieškovės E. V. kreditorės UAB „V“ naudai priteista 1 611,75 Eur skolos, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 11 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovei patikslinus ieškinį, tarp ieškovės ir kreditorės neliko ginčo, kad prievolės, kylančios iš minėto teismo įsakymo, po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo būtų laikomos asmeninėmis ieškovės prievolėmis. Tačiau ieškovė prašo ½ šių sumų priteisti ieškovei iš atsakovo, kadangi skola priteista už dukros lankytą ugdymo įstaigą. Įvertinus skolos susidarymo pagrindą, šis ieškovės reikalavimas tenkinamas. 

51.       Ieškinyje nurodomi neįvykdyti atsakovo įsipareigojimai kreditoriams Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, UAB „EDS Invets“, advokatų profesinei bendrijai „Markevičius, Gerasičkinas ir partneriai“, antstolėms Brigitai Palavinskienei ir Jurgitai Bareikienei, įvertinus prievolių pobūdį bei nesant ginčo, po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo laikytini asmeniniais atsakovo įsipareigojimais.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

52.       Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

53.       Ieškovė byloje sumokėjo 350 Eur žyminio mokesčio, taip pat patyrė 4 900 Eur išlaidų advokato padėjėjos pagalbai apmokėti. Ieškinį tenkinus visiškai, šios išlaidos priteisiamos ieškovei iš atsakovo.

54.       Ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo mokėjimo, todėl, remiantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo valstybės naudai priteisiama 191 Eur už ieškinio reikalavimus dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo mokėtino žyminio mokesčio (((500 Eur x 12 mėn.) + 2 500 Eur) x 3 proc. x 75 proc.) = 191,25 Eur) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

55.       Byloje patirta 66,90 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškinį tenkinus, šios išlaidos priteisiamos valstybei iš atsakovo (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo

56.       Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 18 d. nutartimi šioje byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – iš atsakovo nepilnamečiam vaikui priteistas laikinas išlaikymas, mokamas po 317 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo nutarties priėmimo dienos iki galutinio teismo sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo, taip pat nustatyta laikina atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka. Taip pat Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 8 d. nutartimi iki galutinio teismo sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo nustatyta laikina šalių bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka. Kadangi šeimos bylose laikinosios apsaugos priemonės taikomos iki teismo sprendimo priėmimo (CK 3.65 straipsnio 1 dalis), pačiose nutartyse taip pat nurodytas jų galiojimo terminas – iki teismo sprendimo priėmimo, atskirai dėl šių laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo nesprendžiama, konstatuojant, kad priėmus šį sprendimą laikinosios apsaugos priemonės nustoja galioti (CPK 150 straipsnis). Primintina, kad teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis vaikui priteisimo vykdoma skubiai.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.61 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti.

Panaikinti ieškovės E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) apskaitytos (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos apskaitos įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl abiejų sutuoktinių kaltės. 

Po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo ieškovei E. V. palikti santuokinę pavardę „V“, atsakovui J. V. palikti pavardę „V“.

Nustatyti nepilnamečio vaiko E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mokamą po 500 Eur (penkis šimtus eurų) kas mėnesį iki 10 einamojo mėnesio dienos mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio padavimo dienos (2023 m. birželio 27 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 500 Eur (du tūkstančius penkis šimtus eurų) išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiam vaikui E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Paskirti ieškovę E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Nustatyti atsakovo J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu vaiku E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarką:

Tėvas su nepilnamete dukterimi turi teisę matytis, bendrauti tokia tvarka ir terminais:

1.       Porinėmis metų savaitėmis tėvas dukterį paima penktadienį iš mergaitės gyvenamosios vietos 9 val. ryte arba iš ugdymo įstaigos tėvui tinkamu laiku, ir parveža dukterį sekmadienį 20 val. į jos gyvenamąją vietą;

2.       Neporinėmis metų savaitėmis antradienį tėvas dukterį paima iš mergaitės gyvenamosios vietos 9 val. ryte arba iš ugdymo įstaigos tėvui tinkamu laiku, ir ketvirtadienį parveža dukterį į ugdymo įstaigą, o jei nevyksta užsiėmimai, parveža dukterį į jos gyvenamąją vietą 20 val.

Bendravimas su dukterimi švenčių ir atostogų metu:

3.       Mama E. V. su dukra E. V. poriniais metais bendrauja Šv. Velykų pirmąją dieną iki 14.00 val., tėvui J. V. pristatant dukterį į jos gyvenamąją vietą Šv. Velykų išvakarėse 20.00 val., jeigu tuo metu dukra būna su tėvu. Tėvas J. V. poriniais metais su dukra E. V. bendrauja pirmąją Šv. Velykų dieną, 14.00 val. pasiimdamas dukterį iš jos gyvenamosios vietos ir parveža dukterį į jos gyvenamąją vietą antrąją Šv. Velykų dieną 10 val.;

4.       Tėvas J. V. su dukra E. V. neporiniais metais bendrauja Šv. Velykų pirmąją dieną iki 14.00 val., pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos Šv. Velykų išvakarėse, jeigu tuo metu dukra būna su mama. Mama E. V. neporiniais metais su dukra E. V. bendrauja Šv. Velykų pirmą dieną nuo 14 val.: tėvas dukterį iki 14 val. parveža į mergaitės gyvenamąją vietą;

5.       Mama E. V. su dukra E. V. neporiniais metais bendrauja per Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdų rytą, tėvas dukterį parveža į jos gyvenamąją vietą gruodžio 23 dieną 20.00 val., jei dukra tuo metu yra pas tėvą, o Šv. Kalėdų (gruodžio 25 d.) rytą 11.00 val. tėvas J. V. paima dukterį iš jos gyvenamosios vietos ir bendrauja su dukterimi iki gruodžio 27 d. 9.00 val., pristatydamas dukrą į ugdymo įstaigą, o sergant ar ugdymo įstaigos nelankant, tėvas dukterį gruodžio 27 d. 10.00 val., parveža į gyvenamąją vietą;

6.       Mama E. V. su dukra poriniais metais bendrauja per Naujuosius metus, tėvas dukterį parveža į jos gyvenamąją vietą gruodžio 31 d. 10.00 val., jeigu dukra tuo metu yra pas tėvą, ir sausio 1 d. 20.00 val. tėvas paima dukterį iš jos gyvenamosios vietos, jeigu pagal šią bendravimo tvarką toliau su dukra bendrauja tėvas (1, 2 punktai). Tėvas J. V. su dukra per Naujuosius metus bendrauja neporiniais metais, paimdamas dukrą gruodžio 31 d. 10.00 val. iš jos gyvenamosios vietos ir parveža dukterį sausio 1 d. 20.00 val. į jos gyvenamąją vietą, jeigu pagal šią bendravimo tvarką toliau su dukra priklauso bendrauti mamai (1, 2 punktai);

7.       Tėvas J. V. su dukra E. V. poriniais metais bendrauja per mergaitės gimtadienį (duomenys neskelbtini), paimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) d. 20.00 val., jei dukra tuo metu yra su mama, ir parveža dukrą į jos gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) d. 15.00 val. Poriniais metais mama su dukra per dukros gimtadienį bendrauja (duomenys neskelbtini) d. nuo 15 val.; 

8.       Mama E. V. su dukra E. V. neporiniais metais bendrauja per mergaitės gimtadienį (duomenys neskelbtini), tėvas mergaitę parveža į jos gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) d. 20.00 val., jei dukra tuo metu yra su tėvu. Neporiniais metais tėvas su dukra per jos gimtadienį bendrauja (duomenys neskelbtini) d. nuo 15 val., paimdamas dukterį iš jos gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos;  

9.       Laikotarpiu nuo kiekvienų metų gruodžio 23 d. iki gruodžio 27 d., taip pat per E. gimimo dieną (duomenys neskelbtini) nė vienas iš tėvų su dukterimi nevyksta atostogų ir dukra turi galimybę švenčių metu bendrauti su abiem tėvais nustatyta tvarka; 

10.       Nuo (duomenys neskelbtini) vasaros (E. baigus pirmąją klasę) su dukra E. V. vasaros laikotarpiui (nuo birželio 1 d. iki rugpjūčio 31 d.) tėvai bendrauja sekančiai: tėvas J. V. su dukra bendrauja vasaros laikotarpio porinėmis metų savaitėmis, o mama E. V. – neporinėmis metų savaitėmis. Vaiką tėvas paima iš gyvenamosios vietos pirmadienį 9 val. ir grąžina į gyvenamąją vietą sekmadienį 20 val.; 

11.       Kiekvienas iš tėvų turi teisę su dukra ne daugiau kaip tris kartus per kalendorinius metus (neįskaitant bendravimo vasarą kas antrą savaitę nuo (duomenys neskelbtini) m. vasaros) atostogauti tiek Lietuvos Respublikoje, tiek užsienio šalyse be atskiro kito iš tėvų sutikimo. Tėvai netrukdo vienas kitam išvykti su dukra atostogų, o esant būtinumui duoti atitinkamą rašytinį sutikimą, taip pat perduoti dukros asmens dokumentą pagal žodinį prašymą, atostogų laikotarpiui. Tėvai vienas kitą privalo informuoti apie atostogas su dukterimi ne vėliau kaip likus trims savaitėms iki numatomų atostogų. Iki dukra sulauks 7 metų amžiaus, tėvai su ja atostogauja ne ilgiau kaip 7 paras iš eilės, dukteriai sulaukus 7 metų amžiaus – ne ilgiau kaip 14 parų iš eilės. Tėvams su dukterimi vasaros laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) bendraujant kas antrą savaitę, atostogos su dukra negali apimti kito iš tėvų bendravimo su dukterimi savaitės, t. y. tėvas ar mama nuo (duomenys neskelbtini) m. vasaros su dukterimi atostogauja tik savo bendravimo su dukterimi savaitės metu;

12.       Abu tėvai privalo vienas kitam nurodyti, kur su vaiku vyksta atostogauti (šalis, miestas, taip pat tėvai privalo vienas kitą informuoti SMS žinute ar el. laišku nurodytais kontaktais ne vėliau nei likus trims savaitėms iki numatytų atostogų (išvykimo) pradžios apie planuojamas atostogas, nurodant konkretų išvykimo ir grįžimo laiką, atostogų trukmę, atostogų vietą, įskaitant gyvenimo vietą (viešbutis, svečių namai ar pan., nurodant pavadinimą, adresą);

13.       Tas iš tėvų, kuris planuoja atostogas su dukra, privalo pasirūpinti visais būtinais kelionės dokumentais. Atostogų laikotarpiu tas iš tėvų, su kuriuo yra dukra, yra pilnai atsakingas už vaiko saugumą, sveikatą, taip pat vaiko padarytą žalą kitiems asmenims;

14.       Kiekvienas iš tėvų užtikrina ir sudaro sąlygas, kad atostogų metu kitas iš tėvų turės galimybę kasdien su dukra susisiekti ir pabendrauti nuotolinio ryšio priemonėmis vaizdo skambučiu;

15.       Dukteriai turint savo telefoną, tėvai įsipareigoja užtikrinti, kad telefonas kelionės metu būtų pakrautas, kad dukra galėtų juo naudotis kelionės metu (įjungti mobilius duomenis, roaming ir pan.). Taip pat tas iš tėvų, kuris su vaiku išvyksta atostogų, įsipareigoja suteikti informaciją antram iš tėvų apie dukros sveikatos būklę, veiklas, savijautą ir pan.

Kiti tėvų bendravimo su dukterimi klausimai:

16.       Tėvai bendradarbiauja augindami dukrą, keičiasi informacija apie svarbius vaiko gyvenimo klausimus, ugdymo vaiko pasiekimus, rūpinasi sveikata. Tėvai turi teisę savarankiškai domėtis dukros sveikata, gaudami informaciją iš gydymo įstaigų, dukros ugdymo ir sporto bei kitais pasiekimais, savarankiškai gauti informaciją iš ugdymo įstaigų, lankomų būrelių ir kitų užsiėmimų;

17.       Tėvai nedaro kliūčių kitam iš tėvų bendrauti su dukra, neriboja vaiko bendravimo su tėvų artimais giminaičiais bei dalyvavimo tėvų šeimos šventėse, įskaitant dalyvavimą artimųjų giminaičių ir draugų gimtadieniuose bei kitose šventėse;

18.       Abu tėvai turi teisę dalyvauti visose šventėse (ugdymo įstaigose, vaikų gimtadieniuose ir pan.), kuriose dalyvauja dukra;

19.       Dukters pasas, asmens tapatybės kortelė ir / ar kiti asmens dokumentai būna pas mamą E. V., kuri tėvui su dukterimi vykstant atostogauti į užsienį, perduoda reikalingą dokumentą ne vėliau kaip likus savaitei iki kelionės, o tėvas ne vėliau kaip per savaitę po kelionės dukters asmens dokumentus grąžina mamai;

20.       Tėvas, pas kurį tuo metu yra dukra, privalo nedelsiant, bet ne vėliau nei informacijos sužinojimo dieną, informuoti kitą tėvą, jeigu vaikas suserga ar susižeidžia, pasirūpinti reikiama medicinine pagalba;

21.       Visais klausimais, įskaitant susijusiais su dukra, tėvai bendrauja tarpusavyje elektroniniu paštu arba sms trumposiomis žinutėmis šiomis ryšio priemonėmis, t. y. J. V.: tel. (duomenys neskelbtini), elektroninio pašto adresas: (duomenys neskelbtini); E. V.: tel. (duomenys neskelbtini), elektroninio pašto adresas: (duomenys neskelbtini). Apie kontaktinių duomenų pasikeitimą tėvai viena kitą informuoja iš anksto iki duomenų pasikeitimo, o tokios galimybės nesant, ne vėliau kaip kontaktinių duomenų pasikeitimo dieną;    

22.       Tėvai turi teisę nustatyti ir susitarti dėl kitokios bendravimo su dukra tvarkos, jeigu dėl to pasiekiamas bendras sutarimas, tačiau tokiu atveju turi būti atsižvelgiama į E. V. poreikius, užimtumą ugdymo įstaigose ir papildomuose užsiėmimuose / būreliuose, sveikatos būklę ir kitas svarbias aplinkybes. Bendro susitarimo, kuriuo pakeičiamos šios nuostatos, buvimas yra patvirtinamas nurodytais kontaktais išsiunčiamais elektroniniais laiškais ar sms trumposiose žinutėse, t. y. abu tėvai raštu aiškiai turi išreikšti susitarimą pakeisti šias nuostatas;

23.       Tėvas J. V. paima dukterį iš jos gyvenamosios vietos ir pasibaigus bendravimui, parveža dukterį į jos gyvenamąją vietą. E. V. gyvenamąja vieta yra laikoma faktinė mergaitės ir jos mamos gyvenamoji vieta. E. V. bendravimo laikui paima ir parveža tėvas J. V. asmeniškai.

Pripažinti asmeninėmis ieškovės E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievoles uždarajai akcinei bendrovei ,,M“ pagal 2020 m. lapkričio 16 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir akcinei bendrovei SEB bankui pagal 2020 m. rugpjūčio 28 d. paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).  

Pripažinti, kad ieškovė E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kreditorei uždarajai akcinei bendrovei „V“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmeniškai vykdo Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2024 m. sausio 10 d. teismo įsakymą, priimtą civilinėje byloje Nr. eL2-1145-547/2024, kuriuo iš ieškovės E. V. kreditorės UAB „V.“ naudai priteista 1 611,75 Eur skolos, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 11 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisti ieškovei E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ½ (vieną antrąją) Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2024 m. sausio 10 d. teismo įsakymu, priimtu civilinėje byloje Nr. eL2-1145-547/2024, iš ieškovės E. V. kreditorės UAB „V“ naudai priteistos 1 611,75 Eur skolos, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2024 m. sausio 10 d. iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 11 Eur bylinėjimosi išlaidų. 

Pripažinti asmeninėmis atsakovo J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) šias prievoles:

1.                      Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, kurios priverstinis išieškojimas vykdomas antstolės Brigitos Palavinskienės kontoroje (v. b. Nr. 0171/25/01433), išieškoma suma – 295 Eur;

2.                      uždarajai akcinei bendrovei „EDS INVEST“, juridinio asmens kodas 304478449, kurios priverstinis išieškojimas vykdomas antstolės Brigitos Palavinskienės kontoroje (v. b. Nr. 0171/25/01253), išieškoma suma – 102 187,28 Eur;

3.                      Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, kurios priverstinis išieškojimas vykdomas antstolės Brigitos Palavinskienės kontoroje (v. b. Nr. 0171/25/01226), išieškoma suma – 295 Eur;

4.                      advokatų profesinei bendrijai „Markevičius, Gerasičkinas ir partneriai“, kurios priverstinis išieškojimas vykdomas antstolės Brigitos Palavinskienės kontoroje (v. b. Nr. 0171/25/00884), išieškoma suma – 1 838,18 Eur;

5.                      Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, kurios priverstinis išieškojimas vykdomas antstolės Brigitos Palavinskienės kontoroje (v. b. Nr. 0171/25/00694), išieškoma suma – 625 Eur;

6.                      Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, kurios priverstinis išieškojimas vykdomas antstolės Brigitos Palavinskienės kontoroje (v. b. Nr. 0171/25/00534), išieškoma suma – 625 Eur;

7.                      Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, kurios priverstinis išieškojimas vykdomas antstolės Brigitos Palavinskienės kontoroje (v. b. Nr. 0171/25/00418), išieškoma suma – 1 770 Eur;

8.                      Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, kurios priverstinis išieškojimas vykdomas antstolės Brigitos Palavinskienės kontoroje (v. b. Nr. 0171/25/00217), išieškoma suma – 180 Eur;

9.                      Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, kurios priverstinis išieškojimas vykdomas antstolės Jurgitos Bareikienės kontoroje (v. b. Nr. 0018/24/02558), išieškoma suma – 295 Eur.

Priteisti ieškovei E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5 250 Eur (penkis tūkstančius du šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 191 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt vieną eurą) žyminio mokesčio. Priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Atlikus mokėjimą, mokėjimo kvitą pateikti teismui.

Priteisti iš atsakovo J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 66,90 Eur (šešiasdešimt šešis eurus, 90 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662. Atlikus mokėjimą, mokėjimo kvitą pateikti teismui.

Teismo sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui, Vedybų sutarčių registrui.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu, skundą paduodant Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                           Renata Adomaitytė