Teisminio proceso Nr. 2-36-3-01554-2022-5
(S)
2.3.2.4.3; 2.3.2.7.; 2.3.2.10.; 2.3.5.2.1; 3.2.6.1.
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. birželio 13 d.
Raseiniai
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Vaiva Bėčienė,
sekretoriaujant Agnei Ridikaitei,
dalyvaujant ieškovei D. S., jos atstovei advokatei Lionei Užubalienei,
Išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Renatai Kizienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. S. ieškinį dėl santuokos nutraukimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų, pareikštą atsakovui G. S., trečiajam asmeniui AB „Swedbank“, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Teismas
nustatė:
ieškovė patikslintu ieškiniu (b.l. 22-23) prašė:
1) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp D. S. ir G. S. dėl G. S. kaltės;
2) po santuokos nutraukimo palikti pavardes:
S. ir S.;
3) padalinti turtą:
- D. S. asmeninės nuosavybės teise priteisiant: 1/2 dalį žemės sklypo 0,0840 ha UN (duomenys neskelbtini), kurio vertė 250 euru, gyvenamojo namo UN(duomenys neskelbtini), kurio vertė 17050 euru, gyvenamojo namo UN (duomenys neskelbtini) kurio vertė 100 eurų, pastato malkinės UN(duomenys neskelbtini) kurios vertė 195 eurai, pastato garažo UN (duomenys neskelbtini), kurio vertė 735 eurai, kitų inžinerinių statinių - kiemo įrenginių UN (duomenys neskelbtini), kurių vertė 340 eurų, esančių (duomenys neskelbtini), kuriu bendra vertė 18670 eurų;
- G. S. 
asmeninės nuosavybės teise priteisiant:
1/2 dalį žemės sklypo 0,0840 ha UN (duomenys neskelbtini), kurio vertė 250 euru, gyvenamojo namo UN(duomenys neskelbtini), kurio vertė 17050 euru, gyvenamojo namo UN (duomenys neskelbtini) kurio vertė 100 eurų, pastato malkinės UN(duomenys neskelbtini), kurios vertė 195 eurai, pastato garažo UN (duomenys neskelbtini), kurio vertė 735 eurai, kitų inžinerinių statinių - kiemo įrenginių UN (duomenys neskelbtini), kurių vertė 340 eurų, esančių (duomenys neskelbtini); automašiną „AUDI A6 AVANT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruota G. S. vardu, kurios vertė 1000 Eurų, viso turto vertė - 19670 eurų;
4) Nustatyti nepilnamečių vaikų G. S., T. S. ir V. S. gyvenamąją vietą su jų motina D.
S. jos gyvenamojoje vietoje;
5) Nustatyti G. S. bendravimo su nepilnamečiais vaikais G. S., T. S. ir V. S. tokią tvarką: kas antrą savaitgalį, pasiimant juos iš jų gyvenamosios vietos šeštadieniais 10.00 val. ir grąžinant į vaikų gyvenamąją vietą sekmadieniais 18.00 val. Poriniais metais vaikai Kalėdų Šventes Švenčia su motina, o Šv. Velykas su tėvu, neporiniais metais vaikai Kalėdų Šventes švenčia su tėvu, o Šv. Velykas - su motina. Vaikų gimimo dienas poriniais metais vaikai švenčia su tėvu, o neporiniais metais - su motina. Apie susitikimą su vaikais G. S. informuoja jų motiną D. S. SMS žinute prieš dvi dienas iki bendravimo su vaikais laiko.
6) Priteisti iš G. S. periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 200 eurų kiekvienam vaikui G. S. ,T. S. ir V. S. išlaikymui, indeksuojant šią sumą LR Vyriausybės nustatyta tvarka, nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki vaikų pilnametystės. Nepilnamečių vaikų išlaikymo lėšas uzufrukto teise pavesti valdyti D. S.;
7) Nustatyti, jog skolą bankui „Swedbankas“ 53 180,57 eurų pagal 2016-07-14 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) sumoka solidariai D. S. ir G. S.;
8) Priteisti iš G. S. į valstybės pajamas antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir bylinėjimosi išlaidas;
9) Priteisti iš G. S. D. S. bylinėjimosi išlaidas: 100 eurų žyminio mokesčio ir 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
Ieškovės ieškinyje nurodė, kad su atsakovu nesutarė, nuolat ginčydavosi dėl skirtingų požiūrių į šeimą, atsakovas jai reiškė nepagrįstus priekaištus. Atsakovas ieškovę kaltindavo dokumentų klastojimu, priklausymu nusikalstamoms grupuotėms, vadino įvairiais nepadoriais žodžiais, kaltino, jog nemoka auklėti vaikų. Todėl nuo rugpjūčio mėnesio pradžios gyvena atskirai, santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės. Namų apyvokos reikmenis pasidalino, už bendrą paskolą įgytas turtas turi būti padalintas pusiau, paskola likti solidari.
Ieškovė teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti, nurodė, kad buvo nuvykusi pas atsakovą ir jam asmeniškai pasakiusi, kada vyks posėdis dėl jų skyrybų bylos, tačiau atsakovas atsakė, kad į posėdį nevyks. Papildomai paaiškino, kad santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės, nes jis prieš tris metus atsakovui metus darbą prasidėjo nesutarimai, nesusikalbėjimai, atsakovas pradėjo jai reikšti nepagrįstus priekaištus, kad ji nemoka auginti vaikų, kad ji yra susijusius su nuskalstamomis grupuotėmis. Kodėl atsakovas taip elgėsi nežino, jis nebuvo priklausomas nuo alkoholio, jos žiniomis nesirgo psichine liga. Atsakovas turėjo gerą darbą (duomenys neskelbtini), buvo sutarę, kad ji atvyks gyventi pas jį, vėliau parsiveš vaikus, tačiau jis metė darbą. Atsakovas paliko ieškovę rūpintis viskuo vieną: mokėti būsto paskolą, mokesčius už komunalines paslaugas, rūpintis vaikais. Atsakovas gyvena jų įsigytame bendrame būste, tačiau už nieką nemoka, kad antstoliai neišieškotų ji, net ir negyvendama tame būste, apmoka ne tik paskolą bankui, bet ir mokesčius. Dalyvaudami mediacijoj sutarė susitaikyti, dvi savaites viskas buvo gerai, bet po vėl viskas pasikeitė į blogą pusę. Nusipirko namą 2016 m., iš pradžių paskolą dengė atsakovas (2 metus), po to metęs darbą pasakė, kad dabar ieškovė mokės. Įrodymų apie tai, kad santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės neturi, neteiks. Mano, kad susitaikyti jau nebeįmanoma. 2022 m. rugpjūčio mėnesį ji su vaikais išsikėlė iš namų pas tėvus, kadangi pradėjus pokalbį apie vaikų išleidimą į mokyklą, atsakovas pasakė, kad niekuo negali padėti. Paskola buvo nurašoma nuo atsakovo sąskaitos, bet kai pas jį sąskaitoje pinigų nėra, tada nurašo nuo jos sąskaitos. Prašo padalinti turtą po ½ natūra, nes nei vienas iš sutuoktinių neturi už ką sumokėti kompensacijos. Ji gyvena pas tėvus su vaikais ateityje planuoja įsigyti savo būstą. Bandė su atsakovu tartis parduoti būstą, iš pradžių jis sutikdavo, bet atvykus pirkėjams, apsigalvoja. Atsakovui niekas neįdomu, jis už nieką nemoka, nedirba. Kartais atsakovas padriba pas savo seserį – ji tai patvirtino. Dėl bendravimo tvarkos, nori, kad būtų ji nustatyta, kad ateityje nekiltų konfliktų. Šiuo metu vaikai su tėvu nebendrauja, todėl reikėtų pereinamo 3 mėnesių laikotarpio be nakvynių bendraujant. Vaikai turi bendrauti su tėvu, jeigu sutiks, šiuo metu nenori. Vaikų išlaikymui išleidžia ne mažiau nei 200 Eur per mėnesį kiekvienam. Atsakovas sveikas, darbingas (duomenys neskelbtini) m. vyras, gali dirbti ir išlaikyti vaikus. Jo pajamos per mėnesį 1000 – 1200 Eur, papildomai vasaros metu užsidirba pas ūkininkus. Paskola bendra, paskaičiavo likutį paskolas prieš kreipiantis į teismą. Automobilis Audi jos žiniomis yra realiai parduotas, ji matė pas atsakovą pardavimo sutartį.
Ieškovės atstovė advokatė Lionė Užubalienė teismo posėdžio metu palaikė patikslintą ieškinį, nurodė, kad ji informavo papildomai atsakovą apie posėdžio datą SMS žinute, į kurią jis nieko neatsakė. Paaiškino, kad sunku pateikti įrodymus apie atsakovo kaltę, nes konfliktai vyko namuose su ieškove, prašo remtis jos paaiškinimais, kurių atsakovas nepaneigė, nors buvo informuotas visais įmanomais būdais apie bylos iškėlimą. Nors ieškovės žiniomis automobilis „Audi“ yra parduotas, tačiau jis registruotas atsakovo vardu ir turi būti padalintas. Atsakovas turi teikti vaikams išlaikymą. Dėl bendravimo tvarkos, mano, kad reikėtų skirti bent 6 mėnesių pereinamą laikotarpį kol vaikais galės nakvoti kartu su juo, nes šiuo metu atsakovas nebendrauja s vaikais ir vaikai bendrauti nenori.
Atsakovas G. S. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo. Apie iškeltą bylą teismas 2023 m. kovo 2 d. pranešė atsakovui išsiuntus procesinius dokumentus deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, laikant įteiktais praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo palikimo (CPK 123 straipsnio 3 dalis), prieš tai išnaudojus kitus įteikimo būdus: procesiniai dokumentai buvo siųsti nurodytu gyvenamosios vietos adresu ir darbovietės adresu, tačiau jie grįžo neįteikti, buvo skambinta telefonu, tačiau atsakovas neatsiliepė, teismo šaukimas į pirmąjį posėdį buvo įteiktas deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, laikant įteiktais praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo palikimo (CPK 123 straipsnio 3 dalis), į antrąjį teismo posėdį buvo išsiųsti šaukimai atsakovo gyvenamosios vietos adresu bei naujos darbovietės adresu, tačiau jie grįžo neįteikti, buvo skambinta telefonu, tačiau atsakovas neatsiliepė, teismo šaukimas išsiųstas darbdavio nurodytu elektroniniu paštu, tačiau atsakovas jo gavimo teismui nepatvirtino. Teismo šaukimas į teismo posėdį atsakovui įteiktas viešo paskelbimo būdu. Ieškovė nurodo, kad atsakovas gyvena deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, bet vengia priimti laiškus, pateikė teismui duomenis, kad informavo atsakovą apie posėdžio datą ir laiką SMS žinute (b.l. 74). Tai, kad atsakovas buvo informuotas apie santuokos nutraukimo bylos iškėlimą patvirtina ir išvadoje pateikta informacija, kad institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovei paskambinus telefonu, atsakovas atsiliepė, tačiau išklausęs informaciją apie iškeltą bylą, padėjo ragelį. Atsižvelgiant į tai, kad teismui išnaudojus visus prieinamus būdus informuoti atsakovą apie procesą ir posėdžio datą bei laiką, atsakovas teismo pranešimus ignoravo, atsiliepimo nepateikė ir į teismo posėdį neatvyko, byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant (CPK 246 straipsnio 2 dalis).
Trečiasis asmuo „Swedbank“, AB atsiliepimo į ieškinį nepateikė, atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, procesiniai dokumentai ir teismo šaukimas įteikti tinkamai, todėl nutartą bylą nagrinėti trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant (CPK 247 straipsnio 2 dalis).
Išvadą duodanti institucija pateikė išvadą (b.l. 37-41) (toliau – ir Išvada), nurodė, jog mano, kad vaikų gyvenamosios vietos nustatytas su motina geriausiai atitiktų vaikų interesus. Ieškovės nurodyta bendravimo su tėvu tvarka yra aiški ir lengvai įgyvendinama, tačiau atsižvelgiant į tai, kad nėra artimo ryšio su tėvu, turėtų būti nustatytas pereinamasis laikotarpis tėvui bendrauti su vaikais be nakvynės. Ieškovės prašoma priteisti išlaikymo suma atitiktų vaikų interesus.
Išvadą teikiančios institucijos atstovė bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad palaiko pateiktą išvadą. Vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove pilnai atitinka vaikų interesus, jų gyvenimo sąlygos su ieškove yra tinkamos. Sutinka su prašomu priteisti išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo dydžiu. Pritaria, kad būtų nustatyta atsakovo bendravimo tvarka su vaikais, tačiau mano, kad turi būti bent 6 mėnesių pereinamas laikotarpis dėl nakvynės su atsakovu, kadangi šiuo metu atsakovas su vaikais nebendrauja.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
ieškinys tenkintinas iš dalies.
Nustatyta, kad ieškovės D. S. ir atsakovo G. S. santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 7). Šalims gimė vaikai: (duomenys neskelbtini) G. S., (duomenys neskelbtini) T. S. ir (duomenys neskelbtini) V. S. (b.l. 9-10). VĮ „Regitra“ duomenimis, ieškovės ir atsakovo vardu transporto priemonių nėra registruota (b.l. 11, 58, 80). Šalims, kaip dviem kredito davėjams, „Swedbank“, AB, 2016 m. liepos 14 d. kredito sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) buvo suteiktas 65 600,00 Eur kreditas gyvenamajam namui su priklausimais įsigyti, kredito likutis 2022 m. rugpjūčio 30 d. sudarė 53 180,57 Eur (toliau – ir Kredito sutartis) (b.l. 12). VĮ „Registrų centras“ duomenimis, šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas (statusas – formuojamas) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pastatas malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas- garažas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai - kiemo įrenginiai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas su statiniais) ( b.l. 13-16, 60-65). Ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), charakterizuojama teigiamai, jos vidutinį darbo užmokestį iki 2023 m. vasario mėnesio sudarė 1246,89 Eur (b.l. 17, 48). Atsakovas dirba (duomenys neskelbtini), jo pajamas atskaičius mokesčius sudaro apie 840,95 Eur (b.l. 66, 75). Antstolių informacinės sistemos duomenimis, šalys vykdomų skolų neturi (b.l.51-52).
Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, pavardžių palikimo po santuokos nutraukimo, tarpusavio išlaikymo klausimų
Ieškovė ieškiniu prašė šalių santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, kuris pasireiškė tuo, kad su atsakovu nuolat ginčydavosi dėl skirtingų požiūrių į šeimą, atsakovas jai reiškė nepagrįstus priekaištus, kaltindavo dokumentų klastojimu, priklausymu nusikalstamoms grupuotėms, vadino įvairiais nepadoriais žodžiais, kaltino, jog nemoka auklėti vaikų. Nurodė, kad nuo rugpjūčio mėnesio pradžios ji išsikraustė ir gyvena atskirai.
Santuokos nutraukimas dėl sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės reglamentuojamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos ketvirtajame skirsnyje. Pagal CK 3.60 straipsnio 1 dalį sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką šiame skirsnyje nustatytais pagrindais, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (šio kodekso 3.51-3.54 straipsniai) (CK 3.61 straipsnio 3 dalis).
Sutuoktinių pareigos nustatytos CK 3.26-3.30; 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Pagal CK 3.27 straipsnio 1 dalį sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo.
Nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, svarbu atsižvelgti į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Šeimos samprata grindžiama šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, t. y. santykių turiniu.
Remiantis CPK 178 straipsniu, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus
Ieškovės paaiškinimais, taip pat šalių nepilnamečių vaikų Išvadoje užfiksuota nuomone nustatyta, kad šalių santuoka yra faktiškai nutrūkusi, šalys gyvena atskirai nuo 2022 m. rugpjūčio mėnesio, kai ieškovė kartu su vaikais išsikėlė iš bendrų šeimos namų. Sutuoktiniai nebegyvena santuokinio gyvenimo, nė vienas iš jų nesiekia atkurti santuokinius ryšius, pripažintina, kad santuoka faktiškai yra iširusi, todėl yra nutrauktina (CK 3.53 straipsnio 1 dalis).
Iš ieškovės paaiškinimų matyti, kad jau ilgą laikotarpį ieškovės ir atsakovo tarpusavio santykiuose nebėra lojalumo, pagarbos, tarpusavio pagalbos, emocinio prieraišumo. Įvertinus ieškovės teismui pateiktus paaiškinimus, byloje esančius įrodymus, pripažintina, kad ieškovė nepateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad šeima iširo dėl atsakovo kaltės. Ieškovė nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas jai reiškė nepagrįstus priekaištus, kaltindavo dokumentų klastojimu, priklausymu nusikalstamoms grupuotėms, vadino įvairiais nepadoriais žodžiais, kad vengia susirasti darbą, kad ji viena ilgą laiką išlaikė šeimą, mokėjo visus reikalingus mokesčius. To, kad abu sutuoktiniai ginčijosi dėl skirtingų požiūrių į šeimą, dėl vaikų auklėjimo negalima laikyti išimtinai atsakovo kalte. Ieškovei nepateikus įrodymų, patvirtinančių jos teiginius apie atsakovo nelojalų elgesį šeimoje, pripažintina, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).
Pagal CK 3.69 straipsnio 1 dalį sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. Ieškovė prašė po santuokos nutraukimo palikti jai santuokinę pavardę „S“, atsakovui – jo prigimtinę pavardę „S“, atsakovas prieštaravimo nereiškė. Vadovaujantis CK 3.69 straipsnio 1 dalimi, šalių santuoką nutraukus, šalims paliktinos pavardės: „S“, „S“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).
Santuoką nutraukus, ieškovei nepareiškus reikalavimo dėl išlaikymo priteisimo, teismas tarpusavio išlaikymo po santuokos nutraukimo klausimo nesprendžia (CK 3.72 straipsnis).
Dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise šalims priklausančio turto padalijimo
Pagal CK 3.87 straipsnio 1 dalį įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis).
Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis).
Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 3.117 straipsnio 3 dalį jeigu sutuoktiniui priteisto turto vertė viršija jo dalį iš bendro turto, tai šis sutuoktinis privalo kitam sutuoktiniui išmokėti kompensaciją.
Pagal CK 3.127 straipsnio 1 dalį, teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (CK 3.127 straipsnio 3 dalis)
Nustatyta, kad po santuokos sudarymo iki teismo sprendimo priėmimo dienos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe sutuoktiniai įgijo Žemės sklypą su statiniais. Pažymėtina, kad nors ieškinyje ieškovė prašė padalinti automobilį „AUDI A6 AVANT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, jog žino, kad šis automobilis atsakovo jau buvo parduotas, naujausiais VĮ „Regitros duomenis“ nustatyta, kad atsakovo vardu nėra registruota transporto priemonių. Pažymėtina, kad į dalijamo sutuoktinių bendro turto balansą gali būti įtraukiamas tik realiai egzistuojantis abiem sutuoktiniams ar vienam iš jų priklausantis nuosavybės teise turtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-157-378/2020). Atsižvelgiant į tai nurodytas automobilis nedalintinas.
Vadovaujantis aukščiau nurodytomis teisės normomis, atsižvelgiant į tai, kad ieškovės paaiškinimais nustatyta, jog šalys neturi galimybės viena kitai mokėti kompensaciją už padalintą turtą, santuoką nutraukus, nesant ginčo dėl turto padalinimo būdo, Žemės sklypas su statiniais padalintinas po ½ dalį kiekvienai šaliai natūra. Byloje nėra duomenų apie kitą sutuoktinių turtą.
Dėl kreditorinių įsipareigojimų
Ieškovė prašė po santuokos nutraukimo solidarios prievolės „Swedbank“, AB, nemodifikuoti ir po santuokos nutraukimo palikti ją vykdyti šalims solidariai. Kaip matyti iš Kredito sutarties, prievolė yra solidari, sutartį sudarė abu sutuoktiniai bendram turtui įsigyti, todėl nutraukiant santuoką, vadovaujantis CK 3.109 straipsnio 6 punkto, ir 6.6 straipsnio nuostatomis, įsipareigojimai kreditoriui nemodifikuojami ir šalys paliktinos už juos atsakingomis solidariai.
Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.174 straipsnio 2 dalis numato, kad ginčai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo sprendžiami vadovaujantis vaiko interesais, atsižvelgiant į jo norą, išskyrus, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams. Ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, nustato, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2009). Teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaikų teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo ir motinos asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikams tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovės ir išvadą teikiančios institucijos paaiškinimų matyti, kad nepilnamečiai šalių vaikai visą laiką gyveno kartu su motina, kuri vaikus visapusiškai išlaiko, tarp jų užsimezgęs artimas ryšys. Atsakovas su vaikais bendravo seniai, jų nebeaplanko, su jais kurį laiką nebendrauja ir nesirūpina jų išlaikymu, priežiūra bei ugdymu, yra visiškai nusišalinęs nuo vaikų auginimo ir priežiūros. Nepilnamečiai šalių vaikai išvadą teikiančiai institucijai, juos išklausius, išreiškė nuomonę, kad nori gyventi su mama – ieškove. Atsakovas prieštaravimų dėl vaiko gyvenamosios vietos nėra pateikęs. Išvadą teikianti institucija, įvertinusi ieškovės su vaikais gyvenimo sąlygas ir kitas aplinkybes pritaria ieškovės reikalavimo nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su ja tenkinimui.
Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad vaikų interesai bus maksimaliai apsaugoti jų gyvenamąją vietą nustačius su ieškove, vaikų interesai atitinka ir jų išreikštą norą, todėl šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatoma su motina D. S..
Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo
CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Bendroji taisyklė yra ta, kad išlaikymas nepilnamečiui vaikui priteisiamas nuo išlaikymo atsiradimo momento (CK 3.200 straipsnis). Tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, kartu jie gyvena ar atskirai. Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą. Vadovaujantis šiuo principu nustatytas išlaikymas turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 3 d. nutartis Nr. 3K-3-16-706/2016).
Ieškovė nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki šalių vaikų pilnametystės prašo priteisti iš atsakovo po 200 Eur kas mėnesį mokamų išmokų, nurodydama, kad išlaikymo vaikams atsakovas neteikia. Vaiko poreikių lentelėje ieškovė nurodė, kad per mėnesį vieno vaiko išlaikymui reikia ne mažiau kaip 400 Eur: vaikų maistui tenka po 200 Eur per mėnesį, higienos prekėms ir vitaminams – 70 Eur, rūbams ir avalinei – 50 Eur, mokslo priemonėms – 50 Eur, dienpinigiai – 30 Eur. Teismas šias išlaidas pripažįsta pagrįstomis ir realiomis, įvertindamas, kad į šią sumą nėra įskaičiuotos kitos išlaidos vaikams – laisvalaikiui, būreliams.
Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Teismo vertinimu, ieškovės nurodytos išlaidos nepilnamečiams vaikams atitinka tik būtinuosius vaiko poreikius, t. y. bus patenkinti vaikų poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui.
Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Tėvų gaunamos minimalios pajamos, bedarbystė, turtiniai įsipareigojimai negali būti priežastis sumažinti vaikui reikalingą išlaikymą.
Teismas nustatė, kad ieškovės pajamas šiuo metu sudaro apie 1246,89 Eur darbo užmokestis. Ieškovė vykdomų prievolių neturi, jos vardu registruotas Žemės sklypas su statiniais, kurį teismo sprendimu padalinus, ieškovei tenka ½ jo dalis. Su ieškove gyvena trys šalių nepilnamečiai vaikai. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, jog ieškovė viena nepajėgi patenkinti visų vaikų poreikių. Ieškovė, vykdydama savo pareigą vaikams pagal savo finansines galimybes užtikrina jų teisę į gyvenamąjį būstą, mitybą, apavą, drabužius, tenkina kitus jų poreikius, tarp jų ir nenumatytus, dėl to patiria papildomas išlaidas, o viena vykdydama abiejų tėvų pareigas turi ribotas galimybes papildomai užsidirbti.
Atsakovo pajamas šiuo metu sudaro apie 840,95 Eur darbo užmokestis, jis vykdomų prievolių neturi, jo vardu registruotas Žemės sklypas su statiniais, kurį teismo sprendimu padalinus, atsakovui tenka ½ jo dalis. Atsakovas yra jaunas, darbingo amžiaus, jokių įrodymų byloje, kad jis turėtų sveikatos problemų, dėl kurių negalėtų dirbti ar susirasti geriau apmokamo darbo, nėra. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo daryti išvados, jog atsakovas neturi galimybės prisidėti prie nepilnamečių vaikų išlaikymo būtiniesiems vaikų poreikiams. Atsakovas nepateikė duomenų, kad teikė vaikams išlaikymą nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki sprendimo priėmimo dienos. Teismas pažymi, kad atsakovas negali nusišalinti nuo pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus, todėl reikalavimas priteisti iš atsakovo išlaikymą po 200 eurų nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. kiekvienam vaikui tenkintinas.
Ieškovė šioje byloje yra nepilnamečių vaikų atstovė pagal įstatymą (CPK 38 straipsnio 4 dalis, 54 straipsnis), todėl, atsižvelgiant į CK 3.185, 3.190 straipsnių nuostatas, ji skirtina iš atsakovo priteisto išlaikymo vaikams tvarkytoja uzufrukto teise.
Priteisto išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).
Dėl bendravimo tvarkos nustatymo
Pagal CK 3.170 straipsnio nuostatas: tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (1 dalis); vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (2 dalis); kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (3 dalis). Kaip minėta Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokia praktika, kai nėra sprendžiamas vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu ar motina klausimas, nesant ginčo, reiškia, kad nepakankamai apsaugomos vaiko teisės, neužtikrinamas viešasis interesas (2018 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-687/2018).
Teismo vertinimu, ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka padeda sureguliuoti šalių santykius šiuo klausimu taip pat užkirsti kelią galimiems jų nesutarimams ateityje. Teismas atsižvelgęs į ieškovės argumentuotą reikalavimą bei išvadą teikiančios institucijos pritarimą šio reikalavimo tenkinimui, išvadą ir įvertinęs nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad ieškovės reikalavimas nustatyti ieškinyje nurodytą atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, tenkintinas. Vis tik, teismas atsižvelgdamas į išvadą teikiančios institucijos rekomendacijas, su kuriomis sutiko ir ieškovė, įvertindamas faktinę situaciją, kad šiuo metu atsakovas nebendrauja su vaikais, teismas nustato šešių mėnesių pereinamą laikotarpį atsakovo bendravimui su vaikais su nakvynėmis, nustatant, kad šiuo laikotarpiu nepilnamečius vaikus atsakovas pagal ieškovės pasiūlytą tvarką kas antrą savaitgalį pasiima šeštadienį 10.00 val. ir grąžina tą pačią dieną 18:00 val. Teismas nustato, kad pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, atsakovas su nepilnamečiais vaikais pagal ieškovės pasiūlytą bendravimo tvarką, t. y.: kas antrą savaitgalį pasiimant juos iš gyvenamosios vietos šeštadieniais 10.00 val. ir grąžinant į vaikų gyvenamąją vietą sekmadieniais 18.00 val. Tiek pereinamuoju laikotarpiu, tiek po jo poriniais metais vaikai Šv. Kalėdų šventę švenčia su motina, o Šv. Velykas – su tėvu, neporiniais metais vaikai Šv. Kalėdų šventę švenčia su tėvu, o Šv. Velykas – su motina. Vaikų gimimo dienas poriniais metais vaikai švenčia su tėvu, o neporiniais metais – su motina, apie susitikimą su vaikais G. S. informuoja jų motiną D. S. SMS žinute prieš dvi dienas iki bendravimo su vaikais laiko.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. CPK 96 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.
Ieškinį iš esmės tenkinus visiškai, iš atsakovo ieškovei priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos – 100 Eur žyminis mokestis (b.l. 3, CPK 79, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taip pat iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei: 250,50 eurų žyminis mokestis (žyminio mokesčio dalis, nuo kurios ieškovė buvo atleista), 66,56 eurų procesinių dokumentų siuntimo išlaidos bei 230 eurų Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtos išlaidos už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą ( b. l. 57, CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis, 99 straipsnis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 270, 385 straipsniais,
nusprendžia:
patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.
Nutraukti santuoką, (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp ieškovės D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo ieškovei D. S. palikti pavardę „S“, atsakovui G. S. – „S“.
Padalinti šalių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytą turtą:
1) D. S. asmeninės nuosavybės teise priteisti: 1/2 dalį žemės sklypo 0,0840 ha UN (duomenys neskelbtini), kurio vertė 250 euru, gyvenamojo namo UN(duomenys neskelbtini), kurio vertė 17050 euru, gyvenamojo namo UN (duomenys neskelbtini)kurio vertė 100 eurų, pastato malkinės UN(duomenys neskelbtini), kurios vertė 195 eurai, pastato garažo UN (duomenys neskelbtini), kurio vertė 735 eurai, kitų inžinerinių statinių - kiemo įrenginių UN (duomenys neskelbtini), kurių vertė 340 eurų, esančių (duomenys neskelbtini), kurių bendra vertė 18670 eurų;
2) G. S. asmeninės nuosavybės teise priteisti:
1/2 dalį žemės sklypo 0,0840 ha UN (duomenys neskelbtini), kurio vertė 250 euru, gyvenamojo namo UN(duomenys neskelbtini), kurio vertė 17050 euru, gyvenamojo namo UN (duomenys neskelbtini) kurio vertė 100 eurų, pastato malkinės UN(duomenys neskelbtini), kurios vertė 195 eurai, pastato garažo UN (duomenys neskelbtini), kurio vertė 735 eurai, kitų inžinerinių statinių - kiemo įrenginių UN (duomenys neskelbtini), kurių vertė 340 eurų, esančių (duomenys neskelbtini); automašiną „AUDI A6 AVANT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriu bendra vertė 18670 eurų.
Padalinti šalių prisiimtą kreditorinį įsipareigojimą „Swedbank“, AB, pagal 2016 m. liepos 14 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), paliekant jį vykdyti solidariai D. S. ir G. S..
Nustatyti nepilnamečių vaikų G. S. a.k. (duomenys neskelbtini) ir T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. S. a k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su motina D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.
Priteisti iš atsakovo G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų G. S. a.k. (duomenys neskelbtini) ir T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. S. a k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui kiekvienam po 200,00 Eur (du šimtus eurų) mokamomis mėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki vaikų pilnametystės, indeksuojant išlaikymo sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Priteistas lėšas, skirtas nepilnamečių vaikų išlaikymui, uzufrukto teise pavesti tvarkyti ieškovei D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Nustatyti tokią tėvo G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiais vaikais G. S. a.k. (duomenys neskelbtini) ir T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. S. a k. (duomenys neskelbtini) tvarką:
1) pirmuosius šešis mėnesius G. S. bendrauja su nepilnamečiais vaikais kas antrą šeštadienį, pasiimant juos iš jų gyvenamosios vietos šeštadienį 10.00 val. ir grąžinant į vaikų gyvenamąją vietą tą pačią dieną 18:00 val. Apie susitikimą su vaikais G. S. informuoja jų motiną D. S. SMS žinute prieš dvi dienas iki bendravimo su vaikais laiko.
2) praėjus šešių mėnesių pereinamajam laikotarpiui, atsakovas G. S. bendrauja su nepilnamečiais vaikais kas antrą savaitgalį pasiimant juos iš gyvenamosios vietos šeštadieniais 10.00 val. ir grąžinant į vaikų gyvenamąją vietą sekmadieniais 18.00 val. Apie susitikimą su vaikais G. S. informuoja jų motiną D. S. SMS žinute prieš dvi dienas iki bendravimo su vaikais laiko.
3) be pereinamo laikotarpio poriniais metais vaikai Šv. Kalėdų šventę švenčia su motina, o Šv. Velykas – su tėvu, neporiniais metais vaikai Šv. Kalėdų šventę švenčia su tėvu, o Šv. Velykas – su motina. Vaikų gimimo dienas poriniais metais vaikai švenčia su tėvu, o neporiniais metais – su motina. Apie susitikimą su vaikais G. S. informuoja jų motiną D. S. SMS žinute prieš dvi dienas iki bendravimo su vaikais laiko.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš atsakovo G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 100 Eur (vieno šimto eurų 0 ct.) jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš atsakovo G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 230 Eur (du šimtus trisdešimt eurų 00 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, į gavėjo sąskaitą bet kuriame mokėtojo pasirinktame Lietuvos Respublikoje veikiančiame banke, nurodant įmokos kodą 5630.
Priteisti valstybei iš atsakovo G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 317,06 Eur (trijų šimtų septyniolikos eurų 6 ct) kitas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: žyminis mokestis ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidos. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas bylinėjimosi išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose.
Teisėja Vaiva Bėčienė