Civilinė byla Nr. 2-149-955/2014;

                                                                                              Teisminio proceso Nr. 2-69-3-10878-2013-0;

Procesinio sprendimo kategorija 77.4.2; 78.2.1; 113.9; 116.1; 99.7 (S)

       KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. vasario 28 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Kristina Imbrasienė, sekretoriaujant Aušrai Drūlytei, Miglei Virbickaitei, dalyvaujant ieškovei ir nepilnamečių ieškovų A. K. ir K. K. įstatyminei atstovei R. M., ieškovės atstovui advokato padėjėjui Arsenijui Dzemido, institucijos duodančios išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Sigitui Šliažui, nedalyvaujant atsakovui E. K., žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. M. ir nepilnamečių ieškovų A. K. ir K. K. patikslintą ieškinį atsakovui E. K. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo, gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, institucija teikianti išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

n u s t a t ė:

Ieškovė R. M. (toliau ieškovė) kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu prašydama nustatyti šalių nepilnamečių vaikų A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir K. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina R. M.; priteisti iš atsakovo E. K. (toliau atsakovas) išlaikymą nepilnamečiams vaikams kiekvienam po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2013 m. gegužės mėnesio iki jų pilnametystės; vaikų lėšų tvarkytoja iki jų pilnametystės uzufrukto teise paskirti motiną R. M., a. k. (duomenys neskelbtini); nustatyti nepilnamečių vaikų A. K. ir K. K. bendravimo su tėvu tvarką ir dalyvavimą jų auklėjime bei priteisti iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas (68 b. l.).

2014 m. vasario 20 d. teismo posėdžio metu, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika šios kategorijos bylose, ieškovės R. M. sutikimu, protokoline nutartimi nepilnamečiai A. K. ir K. K. įtraukti ieškovais šioje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2010) (138 b. l.).

Ieškovė ir nepilnamečių ieškovų įstatyminė atstovė R. M. patikslintame ieškinyje nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad su atsakovu santuokos sudarę nebuvo, tačiau atsakovas yra jų vaikų A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir K. K., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas. Nuo 2013-01-20 su atsakovu kartu negyvena, o nuo 2013 m. gegužės mėn. lėšų vaikų išlaikymui jų tėvas neteikia. Abu vaikai gyvena su ja senelės bute, adresu (duomenys neskelbtini). Ji nedirba, kadangi viena augina vaikus, jokių pajamų negauna, nekilnojamojo ir registruoto kilnojamojo turto neturi, vaikus jai padeda išlaikyti tėvai, kuriems taip pat nėra lengva, jų abiejų mėnesio pajamos apie 3 100 Lt, tėvai nekilnojamojo turto neturi, turi 1993 m. laidos automobilį Renault Espace. Ieškinio padavimo metu negavo net socialinių pašalpų, o dabar artimiausiu metu pradės gauti socialinę pašalpą. Vaikai yra sveiki, specialių poreikių neturi, vieno vaiko poreikiams per mėnesį reikia apie 1 100 Lt. Byloje yra pateikusi tai patvirtinančius kvitus. Pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) ji buvo susitvarkiusi dokumentus pašalpai už vaikus gauti, tačiau šių pinigų ji ir vaikai negavo, kadangi pinigai už vaikus (apie 4 000 Lt) buvo pervesti į atsakovo sąskaitą. Tuos pinigus atsakovas panaudojo ne vaikų, o savo reikmėm. Todėl prašo iš atsakovo priteisti išlaikymą vaikams kiekvienam po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2013 m. gegužės mėn. Taip pat prašo abiejų vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ja, kadangi abu vaikai nuo pat gimimo su ja gyvena, ji gerai prižiūri ir auklėja vaikus, teikia jiems išlaikymą, jų auklėjimui ir priežiūrai deda dideles pastangas ir visas turimas lėšas. Ikimokyklinio amžiaus vaikams reikia daugiau motinos globos, kadangi tokio amžiaus vaikų priežiūra reikalauja daugiau švelnumo, atidumo ir kitų savybių, kurios daugiau būdingos moterims. Mano, kad vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ja pasitarnaus nepilnamečių vaikų teisėms ir interesams, jų harmoningos ir visapusiškos asmenybės vystymuisi. Nustačius vaikų gyvenamąją vietą su ja, siekiant išvengti ginčų ateityje, prašo nustatyti atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką. Atsižvelgiant į tai, kad vaikai yra mažamečiai ir jų vienų palikti su tėvu nėra galimybės, prašo nustatyti tokią bendravimo tvarką:

1. E. K. praleidžia su nepilnamečiais vaikais porinių kalendorinių metų pirmąją Šv. Velykų dieną, ieškovė – antrąją Šv. Velykų dieną. Ieškovas praleidžia su nepilnamečiais vaikais porinių metų antrąją Šv. Kalėdų dieną, atsakovė – pirmąją Šv. Kalėdų dieną. Sekančiais ne poriniais metais ieškovas praleidžia su nepilnamečiais vaikais ne porinių metų antrąją Šv. Velykų dieną, iškovė – pirmąją Šv. Velykų dieną, E. K. praleidžia su nepilnamečiais vaikais ne porinių metų pirmąją Šv. Kalėdų dieną, ieškovė – antrąją Šv. Kalėdų dieną. Šiomis nustatytomis dienomis E. K. paima nepilnamečius vaikus iš ieškovės namų (ar kitos buvimo vietos) ne anksčiau kaip 10 valandą ryto ir grąžina į namus iki tos pačios dienos 19 valandos;

2. E. K. praleidžia su nepilnamečiais vaikais Tėvo dieną (pirmąjį birželio mėnesio sekmadienį), paimdamas nepilnamečius vaikus 10 valandą ir grąžindamas vaikus ieškovės namus ne vėliau kaip iki sekmadienio 18 valandos;

3. E. K. praleidžia su nepilnamečiais vaikais savo gimimo dieną. Jei ši diena sutampa su šeštadieniu ar sekmadieniu, E. K. paima nepilnamečius vaikus iš ieškovės namų, 10 valandą ir grąžina į namus ne vėliau kaip iki tos pačios dienos 18 valandos. Jei ši diena sutampa su darbo diena, E. K. paima nepilnamečius vaikus iš ieškovės namų (ar kitos buvimo vietos) tos dienos 17 valandą ir grąžina į namus ne vėliau kaip iki tos pačios dienos 20 valandos;

4. Nepilnamečių vaikų gimimo dieną – liepos mėn. 18 d. E. K. turi teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais tik man dalyvaujant prieš tai iš anksto susitarus apie ketinimą aplankyti vaikus;

5. Nesant galimybei su nepilnamečiais vaikais pabendrauti darbo dienomis (dėl vaikų užimtumo: pamokos, užklasinė veikla, liga) E. K. turi teisę pasimatyti su nepilnamečiais vaikais savaitgaliais, kas antrą šeštadienį prieš tai įspėjęs telefonu vaikų motiną R. M., ir susitaręs dėl bendravimo tvarkos ir laiko, kadangi vaikai yra mažamečiai ir ilgai svetimoje vietoje be motinos būti negali; Iš namų vaikus turi paimti saugiai, tik su automobiliu ir įrengtomis sėdynėmis (o ne su dviračiu ar pan.), taip pat būti blaivus ir sąmoningas;

6. Ieškovė R. M., privalo informuoti E. K. apie nepilnamečių vaikų ligas bei gyvenamosios vietos pasikeitimą;

              Ieškovės R. M. atstovas advokato padėjėjas Arsenijus Dzemido teisiniais argumentais pagrindė ieškovės nurodytas aplinkybes ir reikalavimus, prašė patikslintą ieškinį tenkinti ir priteisti ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas per teismo nustatytą 30 d. terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, nei į parengiamąjį, nei į teismo posėdį neatvyko. Teismo šaukimas į 2014-02-20 teismo posėdį, siųstas visais žinomais byloje atsakovo gyvenamosios vietos adresais, atsakovui grįžo neįteiktas. 2014-02-20 teismo nutartimi, remiantis CPK 121 str. 2 d. nutarta teismo šaukimą atsakovui  į 2014-02-20 13:30 val. teismo posėdį laikyti įteiktu (134-135 b. l.). Teismas minėtoje nutartyje konstatavo, kad atsakovas piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, žinodamas apie užvestą bylą teisme vengia priimti teismo šaukimą, neatvyksta į teismo posėdžius, tuo atsisako bendradarbiauti ir nurodyti kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą. Vaiko interesais byla iš esmės nagrinėta atsakovui nedalyvaujant.

Išvadą teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, jog ieškovės reikalavimai priteisti išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą, nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su ja bei nustatyti atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką yra pagrįsti ir paduoti vaikų interesais. Tiek ieškovė, tiek atsakovas Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus sąraše neįrašyti, skyriuje nėra jokių duomenų apie šias šeimas. Išklausius ieškovės paaiškinimus mano, kad A. K. ir K. K. gyvenamoji vieta nustatytina su motina, atsakovas ginčo šiuo klausimu neišreiškė. Mano, kad ieškovės prašoma išlaikymo suma turi būti priteista, kadangi atsakovas turi pareigą išlaikyti vaikus. Dėl išlaikymo įsiskolinimo ir bendravimo tvarkos nustatymo ieškovės reikalavimas taip pat pagrįstas.

              Ieškinys tenkintinas.

Iš bylos medžiagos, ieškovės ir nepilnamečių ieškovų įstatyminės atstovės paaiškinimų nustatyta, jog ieškovė R. M., a. k. (duomenys neskelbtini), ir atsakovas E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) yra A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir K. K., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvai (8, 9 b. l.). Šalys nebuvo susituokę. Atsakovas vaikais nesirūpina, nebendrauja, išlaikymo neteikia, vaikai nuo gimimo auga su motina R. M. (11 b. l.). Ieškovė nurodė, kad kiekvieno vaiko išlaikymui per mėnesį reikia apie 1 100 Lt (66 b. l.), išlaikymo atsakovas vaikams neteikia nuo 2013 m. gegužės mėn. (66 b. l.). Pirminis ieškinys dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikams priteisimo, vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo teismui pateiktas 2013-07-05 ( 3 b. l.). Ieškovės prašymu, 2013-07-10 Kauno apylinkės teismo nutartimi Nr. 2-14695-887/2013, taikytos laikinosios apsaugos priemonės – iš atsakovo E. K. nepilnamečiams vaikams A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir K. K., a. k. (duomenys neskelbtini) priteistas laikinas išlaikymas po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2013-07-05 iki sprendimo priėmimo šioje byloje (25-26 b. l.).

Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.

Spręsdamas vaikų gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, teismas pirmiausia atsižvelgia į vaikų interesus ir jų norą gyventi su vienu iš tėvų (CK 3.174 str. 2 d.). Ieškovė reiškia reikalavimą nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su jų motina. Ieškovė nurodė, kad vaikai nuo gimimo auga su ja, ji juos gerai prižiūri ir auklėja, teikia jiems išlaikymą, jų auklėjimui ir priežiūrai deda dideles pastangas ir visas turimas lėšas (66 b. l.). Netikėti ieškovės paaiškinimais teismas neturi pagrindo. Atsakovas, būdamas tinkamai informuotas apie bylos procesą, jos nagrinėjimu nesidomėjo, atsiliepimo nepateikė, posėdžiuose nedalyvavo, todėl laikytina, kad šiam reikalavimui neprieštarauja. Akivaizdu, kad atsakovas yra visiškai nusišalinęs nuo vaikų auginimo. Esant šioms aplinkybėms bei atsižvelgiant į Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, įvertinat vaikų amžių, jų ir motinos gyvenimą nuo vaikų gimimo, atsakovui nepareiškus prieštaravimų ir visiškai nusišalinus nuo vaikų auginimo, vadovaujantis nepilnamečių vaikų interesais, nepilnamečių šalių vaikų A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir K. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) (CK 3.174 str. 2 d.).

Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Jungtinė Tautų vaiko teisių konvencija įtvirtina kiekvieno vaiko teisę turėti sąlygas, kokių reikia fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi, nustatydama didžiausią atsakomybę visų pirma tėvams už šių sąlygų vaikams sudarymą. Teisinį reglamentavimą dėl išlaikymo tiek nacionalinė, tiek tarptautinė teisė grindžia prioritetinės vaiko teisių ir interesų pasaugos principu. Įstatymas imperatyvia forma nustatė pareigą teikti išlaikymą savo vaikams. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str.). Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinė padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius. Siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimo. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010).

Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, pažiūros ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas, objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomu už jas atsakingu. Pažymėtina tai, kad tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad kai vaikas lieka su vienu iš tėvų, jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu, materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir ieškovės paaiškinimų matyti, kad ieškovė ir nepilnamečių ieškovų įstatyminė atstovė nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo ir registruoto kilnojamojo turto neturi (13, 15 b. l.), gyvena kartu su vaikais senelės bute (duomenys neskelbtini) (3, 11, 65 b. l.), nedirba, kadangi augina du mažamečius vaikus, išmokų iš valstybės negauna (10 b. l.). Ieškovė nurodė, kad artimiausiu metu turėtų pradėti gauti socialinę pašalpą. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad ieškovės ir nepilnamečių ieškovų atstovės turtinė padėtis yra sunki. Ieškovė ieškinyje ir patikslintame ieškinyje nurodė, o taip pat ir teismo posėdžio metu patvirtino, kad pragyventi jai su vaikais padeda tėvai, o atsakovas nuo 2013 m. gegužės mėn. prie vaikų išlaikymo neprisideda. Netikėti šiais ieškovės paaiškinimais teismas neturi pagrindo, kadangi akivaizdu, jog ieškovė negaudama jokių pajamų negalėtų patenkinti net minimalių savo ir nepilnamečių vaikų poreikių. Be to, ir bylos duomenys patvirtina, kad ieškovės tėvai V. M. ir J. M. yra dirbantys, gauna pastovias pajamas, t. y. turi galimybę finansiškai padėti savo dukrai ir anūkams (69-74 b. l.). Šalių sūnums šiuo metu 2 metai ir ieškovė, padedama savo tėvų, vykdydama savo pareigą vaikams užtikrina jų teisę į gyvenamąjį būstą, į mitybą, apavą, drabužius ir kitus vaikų poreikius, kai tuo tarpu atsakovas nuo vaikų auginimo yra nusišalinęs. Ieškovė nurodė, kad kiekvieno vaiko poreikiams per mėnesį reikia apie 1 100 Lt (4 b. l.).

Atsakovas yra jaunas, darbingo amžiaus vyras. Atsakovas į bylą nepateikė jokių duomenų, rodančių jo sveikatos problemas, duomenų apie esamus kitus išlaikytinius. Atsakovas ne tik pats nepateikė duomenų apie savo turtinę padėtį, tačiau nepareiškė teismui ir jokių prašymų išreikalauti šiuos duomenis. Teismas savo iniciatyva (CPK 376 str. 1 d.) išsiaiškino, kad atsakovas oficialiai nedirba, pensijų, kompensacijų ir pašalpų iš valstybės negauna (51, 119, 128 b. l.), nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi (12, 14, 50, 120 b. l.), santaupų bankų sąskaitose neturi (53-58, 60-64 b. l.). Atsakovo tikrosios turtinės padėties esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms teismas neturi galimybės nustatyti, tačiau atsakovas yra jaunas 29 metų vyras, darbingo amžiaus, sveikatos problemų neturi (šias aplinkybes paneigiančių įrodymų teismui nepateikė), todėl gali ir privalo dirbti, išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Akivaizdu tai, kad atsakovas tam tikromis pajamomis disponuoja, iš jų pragyvena, todėl, teismo vertinimu, turi galimybę ir privalo vykdyti nors vieną iš tėvo pareigų – savo vaikams teikti jų poreikius atitinkantį išlaikymą. Tai, kad atsakovas negauna oficialių darbinių pajamų, neturi nekilnojamojo turto, automobilių ir santaupų bankų sąskaitose negali būti pagrindas priteistiną išlaikymo dydį mažinti, kadangi teismo gauti duomenys neparodo tikrosios atsakovo turtinės padėties. Pažymėtina, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009). Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Šalių vaikams A. ir K. 2 metai, jų sparčiai augančiam organizmui neabejotinai reikalingas pilnavertis maistas, vitaminai, būtinos lėšos vaikų laisvalaikiui, doriniman ir kitokiam ugdymui, kad ateityje jie būtų paruošti tapti pilnateisiais visuomenės nariais. Nors vaikai specialių poreikių neturi, tačiau būtinieji poreikiai, įvertinus tokius faktorius kaip paties vaiko amžiaus didėjimas, kainų augimas ir šalies ekonominė būklė, didėjo ir ateityje tik didės. Išlaikymas vaikui priteistinas siekiant patenkinti ne tik šiandieninius vaiko poreikius, tačiau turi būti orientuotas į vaiko ateitį. Ieškovė nurodė, kad sūnaus poreikiams kas mėnesį reikalinga apie 1 100 Lt. Nors šios sumos išsamiai nedetalizavo, tačiau teismo nuomone, ieškovės nurodytos sumos, reikalingos vaikų poreikiams patenkinti, iš esmės yra protingos ir atitinka išdėstytas aplinkybes. Savaime suprantama, kad vaikams reikia kasdien valgyti, kad vaikai kartas nuo karto serga, kad reikalingi vitaminai, drabužiai ir avalynė, taip pat išlaidos vaikų ugdymui. Natūralu, kad vaikams taip pat tenka ir komunalinių mokesčių dalis. Atkreiptinas dėmesys, kad vaikai yra dvynukai, o tai savaime reiškia didesnes išlaidas, kadangi abiems vaikams vienu metu reikia dviejų porų batų, dviejų porų sezoninių rūbų, dviejų žaislų ir t. t. Be to, kaip jau minėta, priteisiant išlaikymą turi būti siekiama patenkinti ne tik šiandieninius vaikų poreikius, tačiau priteistino išlaikymo dydis turi būti orientuotas į vaikų ateitį. Iš bylos duomenų matyti, kad šiuo metu visa vaikų išlaikymo ir auginimo našta tenka vienai ieškovei. Atsakovas dėl savo kaltės, t. y. abejingumo savo vaikų likimui, vaikų neaugina, jų materialiai neremia, todėl privalo vykdyti bent vieną iš savo pareigų – teikti vaikams jų poreikius atitinkantį išlaikymą. Pažymėtina, kad jei atsakovo netenkina šiuo metu gaunamos pajamos ir jo esama turtinė padėtis, jis privalo dėti visapusiškas pastangas susirasti kuo geriau apmokamą darbą ir taip garantuoti savo nepilnamečiams vaikams tinkamą išlaikymą, nes pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus yra ne tik tėvo, bet ir motinos. Vaiko išlaikymas yra turtinė asmeninė prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims (CK 3.192 str. 1 d.). Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, išvykimu, kitomis priežastimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Pažymėtina, kad tėvui ar motinai su kuriuo gyvena vaikas ir taip tenka didesnė naštos dalis, kadangi gyvenant su vaiku atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų prie kurių atskirai gyvenantis tėvas ar motina paprastai neprisideda. Be to, atsakovas žinodamas apie iškeltą bylą ir jam pareikštus reikalavimus, visiškai nagrinėjamos bylos eiga nesidomėjo, prieštaravimų dėl išlaikymo dydžio ir vaikų poreikių nereiškė, todėl vertintina, kad atsakovas su prašomu priteisti išlaikymo dydžiu sutinka. Todėl įvertinus vaikų poreikius, šalių turtinę padėtį ir kiekvieno tėvų pastangas, ekonominę situaciją šalyje manytina, kad šalių vaikų A. ir K. poreikiams patenkinti per mėnesį yra reikalinga 1 000 Lt suma kiekvienam ir šią sumą turėtų skirti abu tėvai lygiomis dalimis.

Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas įstatymines nuostatas ir formuojamą kasacinio teismo praktiką šios kategorijos bylose, įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes, ir vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, ieškovų ieškinys dalyje dėl išlaikymo priteisimo tenkintinas – iš atsakovo priteistinas išlaikymas vaikams A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir K. K., a. k. (duomenys neskelbtini) kiekvienam po 500 kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (2014-02-28) iki pilnametystės (CPK 178, 197, 185, CK 3.156 str., 3.192 str., 3.194 str. 1 d., 3.196 str. 1 d. 1 p.).

Už laikotarpį nuo ieškinio padavimo dienos (2013-07-05) iki teismo sprendimo priėmimo dienos (2014-02-28) iš atsakovo E. K. nepilnamečiams vaikams A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir K. K., a. k. (duomenys neskelbtini) priteistinas išlaikymas konkrečia pinigų suma, atsižvelgiant į tai, kad 2013-07-10 Kauno apylinkės teismo nutartimi Nr. 2-14695-887/2013 buvo priteistas laikinas išlaikymas po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2013-07-05 iki teismo sprendimo priėmimo dienos (25-26 b. l.). Skirtumas tarp priteisto laikino išlaikymo ir priteisto išlaikymo dydžio yra 300 Lt (500Lt - 300 Lt=200 Lt), o laikotarpis nuo ieškinio padavimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos yra 8 mėn., todėl iš atsakovo E. K. nepilnamečiams vaikams A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir K. K., a. k. (duomenys neskelbtini) priteistinas išlaikymas konkrečia pinigų suma sudaro kiekvienam po 2 400 Lt (300 Lt x 8 mėn. = 2 400 Lt).

Sprendimas išlaikymo dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 str.).

Ieškovė ir nepilnamečių ieškovų įstatyminė atstovė išlaikymą po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnamečiams vaikams prašė priteisti nuo 2013 m. gegužės mėnesio. Šį reikalavimą grindė aplinkybe, kad nurodytu laikotarpiu atsakovas išlaikymo nepilnamečiams vaikams neteikė. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė pradinį ieškinį teisme pareiškė 2013-07-05, todėl už laikotarpį nuo 2013 m. gegužės mėn. iki 2013 m. liepos mėnesio ji gali prašyti priteisti ne išlaikymą, o išlaikymo įsiskolinimą, kadangi įstatymas numato, jog išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio padavimo dienos (CK 3.200 str.).

Sprendžiant dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, būtina nustatyti įsiskolinimo susidarymo metu egzistavusias faktines aplinkybes apie vaiko poreikius, kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, būtiną išlaikymo dydį, proporcingą vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, taip pat būtina vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais.

Pažymėtina, jog ieškovė R. M. nagrinėjamoje civilinėje byloje nepateikė jokių objektyvių duomenų apie tai, kokias pajamas gavo atsakovas E. K. laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės mėn. iki 2013 m. liepos mėn. Todėl, pirmiau aptartų įrodymų visetas leidžia daryti išvadą, kad E. K. turtinė padėtis ir minėtu laikotarpiu buvo panaši į dabartinę. Kita vertus, atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad jis bent minimaliai rėmė savo nepilnamečius vaikus. Todėl nustačius nepilnamečių vaikų poreikius, jo tėvų turtinę padėtį ir priteisus išlaikymą kiekvienam vaikui po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, darytina išvada, kad laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės mėn. iki 2013 m. liepos mėn. atsakovo E. K. nepilnamečių vaikų išlaikymui skiriama suma taip pat privalėjo būti 500 Lt. Todėl iš atsakovo kiekvienam vaikui priteistinas po 1 000 Lt dydžio išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2013 m. gegužės mėn. iki ieškinio padavimo dienos (500 Lt x 2 mėn., CK 3.200 str.).

Ieškovė R. M., a. k. (duomenys neskelbtini), paskirtina A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir K. K., a. k. (duomenys neskelbtini) priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo.

Byloje taip pat pareikštas reikalavimas dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo. CK 3.156 str. nustato, kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams. Be to, CK 3.170 str. nustato, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Taip pat, tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. pažymėtina, kad bendravimo tikslas – dalyvauti auklėjant vaiką, o ne tik su juo pasimatyti. Kai tėvai nesutaria dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos, šią tvarką nustato teismas (CK 3. 175 str.). Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo nustatyti nepilnamečių vaikų ir atsakovo bendravimo ir dalyvavimo juos auklėjant tvarką, pagal kurią atsakovas su nepilnamečiais vaikais bendrautų be nakvynės. Reikalavimą grindžia tuo, kad vaikai yra pakankamai maži ir ilgai svetimoje vietoje be motinos būti negali. Atsakovas prieštaravimų dėl prašomos nustatyti bendravimo tvarkos nereiškė. Teismas įvertinęs prašomą nustatyti bendravimo tvarką mano, kad prašoma nustatyti bendravimo tvarka, atsižvelgiant į vaikų amžių, į tai, kad vaikai nuo 2013 m. gyvena tik su motina, yra pakankama, nepažeidžianti nei atsakovo, nei nepilnamečių vaikų interesų. Juolab, kad atsakovas reikalavimo dėl platesnės apimties bendravimo tvarkos net nereiškė. Todėl įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes, Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, ieškovės reikalavimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo tenkintinas – nustatytina patikslintame ieškinyje prašoma nustatyti atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka. Šalims išaiškintina, kad vėliau, vaikams paaugus, pasikeitus jų užimtumui, užklasinei veiklai, esant šalių ar vaikų norui, gali būti keičiama ar koreguojama bendravimo su tėvu tvarka.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Patenkinus ieškinį iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos ieškovei R. M. ir valstybei: ieškovei iš atsakovo priteistina 144 Lt žyminio mokesčio (24 b. l.), 1 600 Lt advokato pagalbai apmokėti (136 b. l.), iš viso 1 744 Lt. Teismo vertinimu ieškovės turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra protingo dydžio, neišdidintos, jos atstovas advokato padėjėjas ruošė ieškinį, patikslintą ieškinį, dalyvavo parengiamajame ir teismo posėdyje, kuriame byla išnagrinėta iš esmės. Valstybei iš atsakovo priteistina 180 Lt žyminio mokesčio už priteistą išlaikymą nuo kurio ieškovai buvo atleisti paduodant ieškinį ir 51,74 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, iš viso 231,74 Lt (CPK 79 str. 80 str. 1 d. 5 p., 83 str. 1 d. 2 p., 85 str. 1 d. 3 p., 88 str. 1 d. 3 p., 6 p., 9 p., 93 str. 1 d., 96 str., 98 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-270 str. teismas

n u s p r e n d ž i a:

Patikslintą ieškinį tenkinti.

Nustatyti šalių nepilnamečių vaikų A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir K. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina R. M., a. k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir K. K., a. k. (duomenys neskelbtini) kiekvienam kas mėnesį po 500 Lt (penkis šimtus litų) periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (2014-02-28) iki kiekvieno jų pilnametystės, indeksuojant šią sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir K. K., a. k. (duomenys neskelbtini) kiekvienam po 2 400 Lt (du tūkstančius keturis šimtus litų) konkrečia pinigų suma už laikotarpį nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2013-07-05) iki teismo sprendimo priėmimo dienos (2014-02-28).

Priteisti iš atsakovo E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir K. K., a. k. (duomenys neskelbtini) kiekvienam po 1 000 Lt (vieną tūkstantį litų) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2013 m. gegužės mėn. iki 2013 m. ieškinio padavimo dienos.

Paskirti ieškovę R. M., a. k. (duomenys neskelbtini), A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir K. K., a. k. (duomenys neskelbtini) priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Sprendimą išlaikymo dalyje vykdyti skubiai.

Nustatyti E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir nepilnamečių vaikų A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir K. K., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo ir dalyvavimo juos auklėjant tvarką:

1. E. K. praleidžia su nepilnamečiais vaikais porinių kalendorinių metų pirmąją Šv. Velykų dieną, ieškovė – antrąją Šv. Velykų dieną. Ieškovas praleidžia su nepilnamečiais vaikais porinių metų antrąją Šv. Kalėdų dieną, atsakovė – pirmąją Šv. Kalėdų dieną. Sekančiais ne poriniais metais ieškovas praleidžia su nepilnamečiais vaikais ne porinių metų antrąją Šv. Velykų dieną, iškovė – pirmąją Šv. Velykų dieną, E. K. praleidžia su nepilnamečiais vaikais ne porinių metų pirmąją Šv. Kalėdų dieną, ieškovė – antrąją Šv. Kalėdų dieną. Šiomis nustatytomis dienomis E. K. paima nepilnamečius vaikus iš ieškovės namų (ar kitos buvimo vietos) ne anksčiau kaip 10 valandą ryto ir grąžina į namus iki tos pačios dienos 19 valandos;

2. E. K. praleidžia su nepilnamečiais vaikais Tėvo dieną (pirmąjį birželio mėnesio sekmadienį), paimdamas nepilnamečius vaikus 10 valandą ir grąžindamas vaikus ieškovės namus ne vėliau kaip iki sekmadienio 18 valandos;

3. E. K. praleidžia su nepilnamečiais vaikais savo gimimo dieną. Jei ši diena sutampa su šeštadieniu ar sekmadieniu, E. K. paima nepilnamečius vaikus iš ieškovės namų, 10 valandą ir grąžina į namus ne vėliau kaip iki tos pačios dienos 18 valandos. Jei ši diena sutampa su darbo diena, E. K. paima nepilnamečius vaikus iš ieškovės namų (ar kitos buvimo vietos) tos dienos 17 valandą ir grąžina į namus ne vėliau kaip iki tos pačios dienos 20 valandos;

4. Nepilnamečių vaikų gimimo dieną – liepos mėn. 18 d. E. K. turi teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais tik vaikų motinai R. M. dalyvaujant prieš tai iš anksto susitarus apie ketinimą aplankyti vaikus;

5. Nesant galimybei su nepilnamečiais vaikais pabendrauti darbo dienomis (dėl vaikų užimtumo: pamokos, užklasinė veikla, liga) E. K. turi teisę pasimatyti su nepilnamečiais vaikais savaitgaliais, kas antrą šeštadienį prieš tai įspėjęs telefonu vaikų motiną R. M., ir susitaręs dėl bendravimo tvarkos ir laiko. Iš namų vaikus turi paimti saugiai, tik su automobiliu ir įrengtomis sėdynėmis (o ne su dviračiu ar pan.), taip pat būti blaivus ir sąmoningas;

6. Ieškovė R. M., privalo informuoti E. K. apie nepilnamečių vaikų ligas bei gyvenamosios vietos pasikeitimą;

Priteisti iš atsakovo E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei R. M., a. k. (duomenys neskelbtini), 1 744 Lt (vieną tūkstantį septynis šimtus keturiasdešimt keturis litus) jos turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 231,74 Lt (du šimtus trisdešimt vieną litą 74 ct) bylinėjimosi išlaidų. Išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, žyminio mokesčio ir bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                                   Kristina Imbrasienė