Civilinė byla Nr. 2S-1292-560/2014

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05461-2014-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

122.3.; 128.11.; 129

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. birželio 27 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Dainius Rinkevičius,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens Nordea Bank AB Lietuvos skyriaus atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 13d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo skolininko G. K. skundą dėl antstolio I. G. veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis I. G., išieškotojas Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, UAB „SDDM“, G. K. ir L. K. bankroto administratorius UAB „Skolvalda“, ir

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas skolininkas G. K. pateikė skundą dėl antstolio I. G. veiksmų, kuriuo nesutinka su antstolio 2014-01-29 patvarkymu, prašo sustabdyti vykdomosios bylos vykdymą, atšaukti paskirtą turto vertės nustatymo ekspertizę bei vykdomąją bylą grąžinti įstatymo nustatyta tvarka. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-21 nutartimi pareiškėjui iškelta fizinio asmens bankroto byla. Mano, kad antstolis 2014-01-29 patvarkymu nepagrįstai nusprendė paskirti turto vertės nustatymo ekspertizę žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiam UAB „SDDM“, nes turto vertinimo ekspertizė jau buvo atlikta, o antstolis siekia nepagrįstų išlaidų tam, kad būtų įtrauktas į pareiškėjo kreditorių eilę. Mano, kad vykdomoji byla turi būti sustabdyta Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) pagrindu, nes ji vykdoma vykdomojo dokumento, išduoto dėl fizinio asmens skolos, pagrindu, o išieškoma suma jau yra įskaityta pareiškėjui iškėlus bankroto bylą.

Antstolį I. G. pavaduojanti antstolė V. M. 2014-02-14 patvarkymu vykdomojoje byloje Nr. 0008/12/00269 atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą, kurį kartu su vykdomąja byla persiuntė nagrinėti teismui. Patvarkyme nurodė, kad antstolis vykdo vykdomąjį dokumentą, kuriame nurodytas konkretus turtas, kuris turi būti parduotas iš varžytynių, todėl vykdant būtina atlikti tuos veiksmus, kuriuos yra nurodęs teismas. Išvaržomas turtas – žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso juridiniam asmeniui UAB „SDDM“, kuriam bankroto byla nėra iškelta. Nurodė, kad įstatymų leidėjas įtvirtino bankroto administratoriaus teisę fizinio asmens bankroto proceso metu parduoti ar perduoti fiziniam asmeniui, kuriam yra iškeltas bankrotas, nuosavybės teise priklausantį turtą. Šiuo atveju įkeistas turtas nuosavybės teise priklauso juridiniam asmeniui, kuris vykdymo procese yra įgijęs skolininko teises ir pareigas. Pažymėjo, kad turto realizavimo procedūrą vykdymo procese, turto vertės nustatymą ir kitus veiksmus detalizuoja įstatymas, kurių antstolis nepažeidė, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą.

Suinteresuotas asmuo G. K. ir L. K. bankroto administratorius UAB „Skolvalda“ pateikė teismui atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriuo prašė panaikinti antstolio patvarkymą dėl atsisakymo tenkinti pareiškėjo skundą bei įpareigoti antstolį perduoti teismui vykdomuosius dokumentus dėl išieškojimo iš G. K., nustatant protingą terminą tokiam įpareigojimui įvykdyti. Nurodė, kad antstolis vykdo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011-09-07 išduotą vykdomąjį dokumentą dėl skolos išieškojimo iš skolininko G. K., nukreipiant išieškojimą į įkeistą nekilnojamąjį turtą, kuris nuosavybės teise priklauso UAB „SDDM“. Paaiškino, kad iškėlus skolininkui bankroto bylą antstolis turėjo pareigą perduoti fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjančiam teismui vykdomuosius dokumentus. Antstolis akivaizdžiai vengia pripažinti faktą, kad būtent UAB „SDDM“ teismo pripažintas bankrutuojančio fizinio asmens turtu, kuriam turi būti taikomos FABĮ nuostatos, t. y. UAB „SDDM“ turi būti vertinamas ne kaip savarankiškas subjektas, o būtent kaip bankrutuojančio fizinio asmens turtas. Nurodė, kad teismas, iškeldamas G. K. ir L. K. bankroto bylą, nustatė visą fizinių asmenų turtą, kurio neatskiriama dalis yra ir UAB „SDDM“ – įmonė, kuriai nuosavybės teise priklauso žemės sklypas. Pažymėjo, kad fizinio asmens bankroto proceso metu turto pardavimą reglamentuoja specialusis įstatymas, remiantis kuriuo fizinio asmens turto pardavimą bankroto proceso metu vykdo teismo paskirtas bankroto administratorius, bet ne antstolis. Bankroto administratoriaus teigimu, hipotekos kreditorius turi teisę, jeigu fizinis asmuo neįvykdė įkeitimu užtikrintos prievolės, FABĮ nustatyta tvarka reikalauti įkeistą turtą parduoti ir iš gautų lėšų pirmiausiai tenkinti jo reikalavimus, o jei įkeisto turto parduoti nepavyksta – perduoti šį turtą jo nuosavybėn. Turto pardavimą taip pat organizuoja bankroto administratorius. Mano, kad antstolis nori sumažinti bankrutuojančio fizinio asmens turto vertę, parduodamas skolininkui priklausančio turto (UAB „SDDM“) žemės sklypą, o tai yra tapatu bankrutuojančio fizinio asmens dalies turto pardavimui, tuo tarpu nekyla abejonių, kad pardavus UAB „SDDM“ žemės sklypą, bendrovė, kaip G. K. turtas, taptų bevertė ir nebebūtų įmanoma jos parduoti. Be to, UAB „SDDM“ yra bendra jungtinė nuosavybė, lygiomis dalimis priklausanti tiek skolininkui, tiek jo sutuoktinei L. K.. Taigi, nors išieškojimas ir nukreiptas į konkretų nekilnojamąjį turtą, tačiau skolininku vis vien išlieka bankrutuojantis fizinis asmuo, kuriam nuosavybės teise priklauso UAB „SDDM“, t. y. bendrovė, į kurios nekilnojamąjį turtą ir nukreiptas išieškojimas.

Suinteresuoti asmenys išieškotojas Nordea Bank AB Lietuvos skyrius ir UAB „SDDM“ atsiliepimų į pareiškėjo skundą nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-03-13 nutartimi pareiškėjo G. K. skundą dėl antstolio I. G. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0008/12/00269 tenkino – panaikino antstolio I. G. 2014-01-29 patvarkymą Nr. 50 8 2014 01 29 269/12-H ir įpareigojo antstolį per 15 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti vykdomąjį dokumentą (2011-09-07 teismo nutartį Nr. 1980V/2011) dėl skolos išieškojimo iš skolininko G. K. fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjančiam teismui – Vilniaus miesto apylinkės teismui. Teismas nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-21 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2FB-27155-432/2013 pareiškėjui iškelta bankroto byla, teismo nutartis yra įsiteisėjusi. Kadangi fizinio asmens bankroto proceso metu <...> kreditoriaus teisę į jo reikalavimų tenkinimą, kreditoriaus teisę imtis priemonių skoloms išieškoti, priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą <...> taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja FABĮ įstatymo nuostatoms (FABĮ 1 str. 6 d.), teismas nesutiko su antstolio 2014-02-14 patvarkyme išdėstytais argumentais, kad specialias išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto taisykles reglamentuoja CPK 745–748 str., kurie įtvirtina privilegijuotą hipotekinio kreditoriaus padėtį bei galimybę patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto turto, kai įkaito davėjas nėra skolininkas. Teismo vertinimu, antstolis privalėjo vadovautis specialiuoju FABĮ, nes kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio specialiojo įstatymo nuostatoms (CPK 1 str. 1 d.). Be to, nurodė, kad FABĮ 6 str. 5 d. 1 p. numatyti konkretūs fizinio asmens prievolių vykdymo, skolų išieškojimo draudimai, taikytini įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti fizinio asmens bankroto bylą, todėl pareiškėjas skunde pagrįstai nesutinka su antstolio 2014-01-29 patvarkymu, kuriuo antstolis, žinodamas apie skolininkui iškeltą bankroto bylą, nusprendė tęsti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju yra svarbi ir ta aplinkybė, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-02-03 nutartimi patvirtinti pareiškėjo skolininko G. K. kreditoriai ir jų finansinių reikalavimų sąrašas. Kadangi kreditorius bankroto byloje dalyvaujančiu byloje asmeniu tampa tik teismui patvirtinus jo finansinius reikalavimus (FABĮ 23 str. 1 d.), todėl, remiantis minėta teismo nutartimi, suinteresuotas asmuo UAB „SDDM“, kurio nekilnojamasis turtas yra įkeistas išieškotojo Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus reikalavimams užtikrinti, tapo skolininko G. K. kreditoriumi, o ši aplinkybė neabejotinai turės įtakos toliau vykdant pareiškėjo kreditoriaus – UAB „SDDM“ – žemės sklypo pardavimo veiksmus fizinio asmens bankroto proceso metu. Taip pat teismas iš dalies sutiko su suinteresuoto asmens G. K. ir L. K. bankroto administratorius UAB „Skolvalda“ atsiliepime į skundą išdėstytais argumentais, kad fizinio asmens bankroto proceso metu turto, įskaitant ir turto, kuriam yra įregistruota hipoteka, pardavimą reglamentuoja specialus įstatymas – FABĮ, remiantis kuriuo fizinio asmens turto pardavimą bankroto proceso metu vykdo teismo paskirtas bankroto administratorius, bet ne antstolis, tačiau turtą bankroto administratorius parduoda tik įsiteisėjus teismo nutarčiai patvirtinti planą (FABĮ 27 str. 1 d.), o byloje nėra duomenų, kad toks planas būtų pateiktas teismui tvirtinti. Taigi, teismas nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamu atveju vykdomojoje byloje vykdomas išieškojimas iš skolininko – fizinio asmens G. K., kuriam iškelta bankroto byla, darytina išvada, kad antstolis, sužinojęs šias aplinkybes, privalėjo sustabdyti vykdomąją bylą bei perduoti vykdomąjį dokumentą fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjančiam teismui (CPK 626 str. 1 d. 3 p.). Be to, teismas nevertino pareiškėjo skunde išdėstytų argumentų dėl antstolio ketinimų skirti papildomą turto vertinimo ekspertizę, kadangi esant privalomajam vykdomosios bylos ir vykdymo veiksmų sustabdymui, jokie vykdymo veiksmai daugiau neatliekami, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 628 str. 3 d.). Dėl nurodytų aplinkybių teismas konstatavo, kad antstolis, priimdamas 2014-01-29 patvarkymą, priėmė neteisėtą procesinį sprendimą tęsti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Suinteresuotas asmuo Nordea Bank AB Lietuvos skyrius pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad FABĮ taikomas tik fizinių asmenų atžvilgiu, tačiau nereglamentuoja procedūrų, susijusių su juridiniais asmenimis, atlikimo. Mano, kad antstolis pagrįstai nurodė, jog fizinio asmens bankroto proceso metu išieškojimas vykdomas tik iš fiziniam asmeniui, kuriam iškelta bankroto byla, nuosavybės teise priklausančio turto. Šiuo atveju pareiškėjo administratorius neturi teisės disponuoti UAB „SDDM“ turtu, priešingi veiksmai reikštų administratoriaus įgaliojimų viršijimą. Mano, kad FABĮ 20 str. 1 d. įtvirtinta norma galėtų būti taikoma kaip lex specialis CPK 745–748 str. įtvirtintų normų atžvilgiu tik tuo atveju, jei žemės sklypas nuosavybės teise priklausytų fiziniam asmeniui, t. y. pareiškėjui, kuriuo atžvilgiu šiuo atveju išieškojimas nevykdomas. Pažymėjo, kad įkaito davėjo turtas nuosavybės teise negali būti ir nėra laikomas akcininko (pareiškėjo) turtu. Be to, kai yra išieškoma iš svetimo daikto hipoteka įkeisto turto (šiuo atveju iš įkaito davėjo), fizinio asmens bankroto byla nedaro jokios įtakos tokiam išieškojimui, kadangi nėra išieškoma iš fizinio asmens. Tuo atveju, kai įkaito davėjo turtas bus parduotas, banko finansinis reikalavimas pareiškėjo bankroto byloje bus tikslinamas, atitinkamai turės būti tikslinamas ir UAB „SDDM“ finansinis reikalavimas. Pagal teismų praktiką nepriklausomai nuo to, ar pagrindiniam skolininkui yra iškelta bankroto byla, hipotekos kreditorius turi teisę vykdyti išieškojimą iš svetimo daikto hipotekos bendra CPK tvarka, t. y. toks išieškojimas negali būti stabdomas dėl to, kad pagrindiniam skolininkui yra iškeliama bankroto byla. Taigi, analogiška praktika turi būti taikoma ir fizinio asmens bankroto atveju. Nurodė, kad teismas nepaneigė būtinybės nagrinėjamoje byloje atlikti pakartotinę žemės sklypo ekspertizę, nes tokiu atveju būtų tinkamai įkainotas turtas. Be to, nurodė, kad kadangi nagrinėjamu atveju tarp ginčo šalių yra priešingas interesas, iš pareiškėjo priteistinos suinteresuoto asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Suinteresuotas asmuo antstolis I. G. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė atskirąjį skundą tenkinti. Nurodė, kad įkeisto turto savininkas yra juridinis asmuo, kuriam nėra iškelta bankroto byla, todėl vykdymo veiksmai jo atžvilgiu gali ir turi būti atliekami, išieškojimas negalimas tik fizinio asmens atžvilgiu. Fizinio asmens bankroto byloje paskirtas administratorius turi teisę administruoti ir realizuoti tik fizinio asmens turtą, tačiau neturi teisės realizuoti tretiesiems asmenims, t. y. juridiniam asmeniui, kuriam bankroto byla neiškelta, priklausančio turto, todėl antstolis pagrįstai tęsė vykdymo veiksmus.

Suinteresuotas asmuo G. K. ir L. K. bankroto administratorius UAB „Skolvalda“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kurį prašė atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad teismas, iškeldamas pareiškėjui bankroto bylą, jo turtu pripažino ne tik UAB „SDDM“, bet ir įmonei priklausantį žemės sklypą. Mano, kad antstolis fiziniam asmeniui iškėlus bankroto bylą, vykdomąją bylą privalėjo perduoti bylą nagrinėjančiam teismui. Pats antstolis patvarkyme nurodė vykdantis Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011-09-08 išduotą vykdomąjį dokumentą dėl skolos išieškojimo iš skolininko G. K.. Nurodė, kad šiuo atveju turto pardavimo tvarką turi organizuoti bankroto administratorius, o byla stabdytina privalomuoju vykdomosios bylos sustabdymo pagrindu. Šiuo atveju ginčo žemės sklypas yra vienintelis realus pareiškėjo turtas, turintis realią ekonominę vertę, nes UAB „SDDM“ akcijos turi būti laikomos tik kaip G. K. nuosavybę į žemės sklypą bei kitą turtą patvirtinantis dokumentas, ką patvirtino ir bankroto bylą fiziniam asmeniui iškėlęs teismas įsiteisėjusia teismo nutartimi, kuria turi vadovautis ir atskirąjį skundą nagrinėjantis apeliacinės instancijos teismas. Pažymėjo, kad bankroto administratorius pardavinės ne įmonės turimą turtą, t. y. žemės sklypą, o pačią įmonę. Nurodė, kad bankas klaidina teismą nurodydamas, jog išieškojimas iš fizinio asmens nevykdomas, nes nutartyje nurodyta, jog išieškojimas vykdomas būtent iš fizinio asmens, parduodant hipoteka įkeistą žemės sklypą. Mano, kad atskirajame skunde nurodyta teismų praktika vadovautis nėra pagrindo, nes joje minimas bankrutuojantis juridinis asmuo, kas nėra taikoma fizinio asmens bankroto atveju. Šiuo atveju kaip specialiosios nuostatos taikytinas FABĮ. Mano, kad pakartotinės ekspertizės skyrimas yra priešingas tiek įkaito davėjo, tiek pareiškėjo interesams, tokiu būdu siekiama nepagrįstų išlaidų didinimo, tačiau šie banko argumentai neturėtų būti vertinami vien dėl to, kad bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas jų nevertino, kadangi antstolis privalėjo stabdyti vykdymo veiksmus. Prašė nepriteisti banko prašomų bylinėjimosi išlaidų, nes atskirasis skundas pateiktas banko iniciatyva, kai pareiškėjas byloje buvo fizinis asmuo, be to, bankas elgiasi nesąžiningai bankroto byloje nepatvirtindamas bankroto administratoriaus administravimo išlaidų sąmatos.

Suinteresuotas asmuo G. K. ir L. K. bankroto administratorius UAB „Skolvalda“ taip pat pateikė paaiškinimus dėl antstolio pateikto atsiliepimo, kuriuose nurodė, jog Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-09-07 skolininku nurodytas būtent fizinis asmuo, o ne įmonė. Be to, teismo nutartimi, kuria fiziniam asmeniui iškelta byla, nustatytas prejudicinę reikšmę turintis faktas, jos UAB „SDDM“ priklausantis žemės sklypas yra pareiškėjo nuosavybė.

Pareiškėjas G. K. ir suinteresuotas asmuo UAB „SDDM“ atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių 2014-03-13 teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatė. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis I. G. 2012-01-20 patvarkymu priėmė vykdyti išieškotojo Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus pateiktą vykdyti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus išduotą vykdomąjį dokumentą – 2011-09-07 teismo nutartį dėl skolos išieškojimo iš skolininko G. K., nukreipiant išieškojimą į įkeistą nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį UAB „SDDM“, išieškotojo Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus naudai. Vykdymo procese nustatyta, kad antstolis neįvykus įkeisto turto nei pirmosioms, nei antrosioms varžytynėms ir išieškotojui atsisakius perimti turtą nuosavybėn, 2012-10-12 patvarkymu nutarė skirti turto vertės ekspertizę minėto turto vertei nustatyti ir 2013-01-16 patvarkyme nustatė turto rinkos vertę, su kuria nesutikęs skolininkas G. K. pateikė prieštaravimus. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-11-21 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2FB-27155-432/2013 nutarė iškelti G. K. ir L. K. bankroto bylą. Teismo nutartis įsiteisėjusi. Atsižvelgdamas į teismo nutartį, antstolis 2014-01-29 patvarkymu nusprendė tęsti skolos išieškojimą pagal vykdomą dokumentą, skirti turto vertės nustatymo ekspertizę įkeistam nekilnojamajam turtui, pavedant ją atlikti UAB korporacijai „Matininkai“. Pareiškėjas G. K. su antstolio 2014-01-29 patvarkymu nesutiko, motyvuodamas tuo, kad ekspertizė jau buvo atlikta, bei nurodydamas, jog tokiais veiksmais antstolis siekia nepagrįstų išlaidų didinimo ir siekia būti įtrauktas į bankrutuojančio skolininko kreditorių eilę. Pareiškėjas prašė stabdyti vykdomąją bylą FABĮ nustatytais pagrindais, nes įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti fizinio asmens bankroto bylą, draudžiama fiziniam asmeniui vykdyti visas finansines prievoles. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-03-13 nutartimi pareiškėjo G. K. skundą tenkino. Atskiruoju skundu su minėta 2014-03-13 teismo nutartimi nesutinka suinteresuotas asmuo išieškotojas Nordea Bank AB Lietuvos skyrius.

Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kad antstolis, vykdydamas vykdomąją bylą, privalėjo vadovautis specialiuoju FABĮ įstatymu, nes kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio specialiojo įstatymo nuostatoms. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šia pirmosios instancijos teismo išvada. Pažymėtina, kad FABĮ reguliuoja fizinio asmens bankroto procesą ir taikomas tik fiziniams asmenims, tuo tarpu vykdant išieškojimą iš juridinio asmens, kuris nėra bankrutuojantis, turto, taikytinos CPK nuostatos. Atkreiptinas dėmesys, kad CPK 745–748 str. reglamentuojama išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto tvarka, o FABĮ 20 str. 1 d. numatyta, jog antstolis ne vėliau kaip per 15 dienų nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoda fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjančiam teismui turto, kuris iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo buvo areštuotas teismų ir kitų institucijų sprendimų vykdymui užtikrinti, bet neparduotas, arešto ir vykdomuosius dokumentus dėl išieškojimo iš šio fizinio asmens ir praneša apie tai turto saugotojui ir išieškotojui. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėta FABĮ specialioji nuostata CPK 745–748 str. įtvirtintų normų atžvilgiu taikytina tik tuo atveju, jei turtas nuosavybės teise priklauso bankrutuojančiam fiziniam asmeniui. Šiuo atveju matyti, kad hipoteka įkeistas turtas – žemės sklypas, kurio atžvilgiu antstolis I. G. vykdo išieškojimą, nuosavybės teise priklauso UAB „SDDM“, t. y. juridiniam asmeniui. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo G. K. ir L. K. bankroto administratorius UAB „Skolvalda“ nepagrįstai sutapatina bankrutuojančio fizinio asmens G. K. UAB „SDDM“ akcijų turėjimą ir UAB „SDDM“ priklausančio žemės sklypo nuosavybę, nurodydamas, jog UAB „SDDM“ akcijos turi būti laikomos tik kaip G. K. nuosavybę į žemės sklypą bei kitą turtą patvirtinantis dokumentas. Pažymėtina, kad juridinis asmuo laikytinas savarankišku civilinės teisės subjektu, kuriam priklausantis turtas negali būti realizuojamas FABĮ nustatyta tvarka. Tai reiškia, jog panaikinus antstolio I. G. 2014-01-29 patvarkymą Nr. 50 8 2014 01 29 269/12-H ir įpareigojus antstolį per 15 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti vykdomąjį dokumentą (2011-09-07 teismo nutartį Nr. 1980V/2011) dėl skolos išieškojimo iš skolininko G. K. fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjančiam teismui – Vilniaus miesto apylinkės teismui, fizinio asmens G. K. paskirtas bankroto administratorius neturėtų įgaliojimų vykdyti juridiniam asmeniui priklausančio turto realizavimą. Be to, G. K. ir L. K. bankroto administratorius UAB „Skolvalda“ atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo ir tai, jog apeliacinės instancijos teismas, nagrinėjantis atskirąjį skundą, privalo atsižvelgti į įsiteisėjusią nutartį dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo, kurioje konstatuota, jog ginčo žemės sklypas laikytinas ir fizinio asmens nuosavybe, kurią realizavus būtų tenkinami kreditorių reikalavimai. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti tokią išvadą. Pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-21 nutartyje nurodyta, jog pareiškėjui G. K. nuosavybės teise priklauso 100 proc. UAB „SDDM“ akcijų, kuriam priklauso (duomenys neskelbtini)ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurį realizavus likusio pareiškėjų turto ir gaunamų pajamų nepakaktų skoliniams įsipareigojimams Nordea Bank Finland Plc (AB) padengti. Tačiau iš šių teiginių nėra pagrindo daryti išvadą teismą pripažinus, jog ginčo žemės sklypo nuosavybės teisės priklauso pareiškėjui G. K.. Pažymėtina, kad ginčo žemės sklypas įkeistas hipotekos turėtojui Nordea Bank AB, tai reiškia, jog šio kreditoriaus finansinis reikalavimas parduodant įkeistą turtą bus užtikrinamas pirmąja eile. Tokiu atveju, konstatavus, jog nėra pagrindo įpareigojo antstolį perduoti vykdomąjį dokumentą (2011-09-07 teismo nutartį Nr. 1980V/2011) dėl skolos išieškojimo iš skolininko G. K. fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, nėra pagrindo teigti, jog G. K. bankroto byloje bus pažeisti kokių nors kreditorių interesai, o įkaito turėtojo ir UAB „SDDM“ finansiniai reikalavimai pareiškėjo bankroto byloje bus tikslinami. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo daryti išvados, jog antstolis, sužinojęs apie fiziniam asmeniui G. K. iškeltą bankroto bylą, privalėjo sustabdyti vykdomąją bylą bei perduoti vykdomąjį dokumentą fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjančiam teismui.

Be to, nors pirmosios instancijos teismas, tenkindamas pareiškėjo skundą, nurodė, jog, esant privalomajam vykdomosios bylos ir vykdymo veiksmų sustabdymui, nevertintini pareiškėjo skunde nurodyti argumentai dėl antstolio ketinimų skirti papildomą turto vertinimo ekspertizę, tačiau apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs nesant pagrindo stabdyti vykdomąją bylą, pasisako ir dėl minėtų pareiškėjo skunde nurodytų argumentų. Pažymėtina, kad antstoliui kelis kartus nepardavus iš varžytynių ginčo žemės sklypo ir hipotekos turėtojui atsisakius jį perimti, pagrįstai kilo abejonių dėl realios žemės sklypo vertės. Pažymėtina, kad teisingos turto kainos nustatymas užtikrina tiek išieškotojo, tiek įkaito davėjo, o šiuo atveju – ir pareiškėjo – interesus. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui nepaneigus būtinybės atlikti ginčo žemės sklypo pakartotinę ekspertizę, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, antstolio patvarkymas ir šioje dalyje yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti nėra teisinio pagrindo.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino nagrinėjamos bylos aplinkybes, netinkamai aiškino teisės aktų nuostatas ir padaręs netinkamas išvadas, nepagrįstai tenkino pareiškėjo G. K. skundą dėl antstolio I. G. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0008/12/00269 ir panaikino antstolio I. G. 2014-01-29 patvarkymą Nr. 50 8 2014 01 29 269/12-H bei įpareigojo antstolį per 15 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti vykdomąjį dokumentą (2011-09-07 teismo nutartį Nr. 1980V/2011) dėl skolos išieškojimo iš skolininko G. K. fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjančiam teismui – Vilniaus miesto apylinkės teismui. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, kad minėtame patvarkyme nurodyti motyvai yra pagrįsti, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo 2014-03-13 nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, todėl naikintina, o pareiškėjo G. K. skundas dėl antstolio veiksmų atmestinas.

Ypatingosios teisenos bylose išlaidų paskirstymo proceso šalims principus lemia šios teisenos specifika – paprastai nėra priešingus interesus turinčių šalių. Dėl to ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia nei ginčo teisenos atveju taisyklė – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidos ir jos nėra atlyginamos (CPK 443 str. 6 d.). Įstatyme nustatyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Nagrinėjamoje byloje dalyvaujančių asmenų interesai yra priešingi, todėl teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas (skundas) atmestas. Nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo Nordea Bank AB Lietuvos skyrius pateikė įrodymus, kad patyrė 1 415,70 Lt bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad ši suma viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo nurodytus rekomenduojamus maksimalius dydžius už atskirojo skundo parengimą, todėl priteisti visas prašomas suinteresuoto asmens atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, jos mažintinos iki 500 Lt.

Teismas, vadovaudamasis CPK 336 str., 337 str. 1 d. 2 p.,

n u t a r ė:

Suinteresuoto asmens Nordea Bank AB Lietuvos skyriaus atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 13 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo G. K. skundą atmesti.

Priteisti iš pareiškėjo G. K. suinteresuoto asmens Nordea Bank AB Lietuvos skyriaus naudai 500 Lt atstovavimo išlaidoms apmokėti.

Teisėjas                                                                                                    Dainius Rinkevičius