Civilinė byla Nr. e2-361-585/2021
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01405-2019-7
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.7.1.5
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. balandžio 29 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Zelianka,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos advokatų profesinės bendrijos Č. ir partneriai atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 14 d. nutarties, kuria atmestas advokato G. Č. prašymas dėl žyminio mokesčio grąžinimo advokatų profesinei bendrijai Černiauskas ir partneriai,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Eturas“ 2019 m. rugsėjo 26 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams T. S. ir UAB „Waavo“ dėl žalos priteisimo ir įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus.
2. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 12 d. nutartimi ieškovės ieškinį paliko nenagrinėtą, iš ieškovės atsakovės UAB „Waavo“ naudai priteisė 16 080,90 Eur bylinėjimosi išlaidų ir grąžino ieškovei 6 715 Eur žyminį mokestį.
3. Pareiškėjas advokatas G. Č. pateikė teismui prašymą dėl žyminio mokesčio grąžinimo advokatų profesinei bendrijai Č. ir partneriai (toliau – ir advokatų profesinė bendrija). Prašyme nurodė, kad advokatų profesinė bendrija buvo apmokėjusi 6 715 Eur dydžio žyminį mokestį už ieškovės UAB „Eturas“ pateiktą ieškinį. Teismas minėtą ieškinį paliko nenagrinėtą, todėl atsirado pagrindas sumokėtą žyminį mokestį grąžinti jį sumokėjusiam asmeniui, t. y. advokatų profesinei bendrijai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. sausio 14 d. nutartimi netenkino advokato G. Č. prašymo dėl žyminio mokesčio grąžinimo advokatų profesinei bendrijai Č. ir partneriai.
5. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas 2020 m. balandžio 16 d. nutartimi iškėlė ieškovei bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė MB „Bankroto paslaugos“. Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėjo 2020 m. rugsėjo 1 d. Lietuvos apeliaciniam teismui minėtą Vilniaus apygardos teismo nutartį palikus nepakeistą.
6. Teismas nurodė, kad 6 715 Eur dydžio žyminį mokestį už ieškovės pateiktą teismui ieškinį sumokėjo advokatų profesinė bendrija. Prie ieškinio ieškovė pateikė išrašą iš teisinių paslaugų sutarties, kuria, kaip pažymėjo Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. sausio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-3-1120/2021, advokatų profesinės bendrijos advokatas G. Č., advokatė L. D. ir kiti jų įgalioti advokatų profesinei bendrijai Č. ir partneriai teisines paslaugas teikiantys advokatai, advokatų padėjėjai bei dirbantys teisininkai, įsipareigoja atstovauti ieškovės interesams visose civilinėse bylose prieš UAB ,,Hotelston“, o ne prieš atsakovus UAB „Waavo“ ir T. S..
7. Teismas padarė išvadą, kad nesusiklosčius atstovavimo teisiniams santykiams, konstatuoti, kad advokatų profesinė bendrija atliko žyminio mokesčio mokėjimą už atstovaujamą ieškovę ir tokiu būdu galimai įgavo teisę susigrąžinti atstovaujamojo vardu įmokėtą žyminio mokesčio sumą, kaip teigia pareiškėjas, nėra teisinio pagrindo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
8. Atskirajame skunde pareiškėja advokatų profesinės bendrija prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 12 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – grąžinti advokatų profesinei bendrijai Č. ir partneriai sumokėtą 6 715 Eur žyminį mokestį. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
8.1. Byloje (kartu su dubliku) yra pateikta tinkama UAB „Eturas“ atstovavimo sutartis, kurioje advokatų profesinės bendrijos advokatė L. D. įsipareigoja atstovauti UAB „Eturas“.
8.2. Skundžiama nutartimi buvo sukurta situacija, kuomet UAB „Eturas“ nepagrįstai praturtėtų advokatų profesinės bendrijos sąskaita, kadangi UAB „Eturas“ gautų beveik 6 715 Eur sumą, kurios niekada nemokėjo.
8.3. Žyminio mokesčio apskaičiavimo, mokėjimo, įskaitymo ir grąžinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. spalio 27 d, nutarimu Nr. 1240, 7 punkte numatyta, kad jei žyminį mokestį moka proceso šalies atstovas (advokatas, advokato padėjėjas ar kitas asmuo, atstovaujantis proceso šalies interesams), mokėjimo pavedime ar kitame mokėjimą patvirtinančiame dokumente, be šio nutarimo 6 punkte nurodytų duomenų, turi būti nurodomas ir atstovaujamos proceso šalies vardas, pavardė, asmens kodas (arba juridinio asmens pavadinimas ir kodas, jei proceso šalis yra juridinis asmuo). Minėtų taisyklių 10 punkte numatyta, kad sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis grąžinama jo mokėtojui, jei yra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 87 straipsnyje nurodyti pagrindai. Šiuo atveju žyminio mokesčio mokėtojas buvo advokatų profesinė bendrija, o ne UAB „Eturas“, todėl žyminis mokestis turėtų būti grąžintas advokatų profesinei bendrijai, kaip žyminio mokesčio mokėtojai.
8.4. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. kovo 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-313-464/2019 analogiškoje situacijoje, kuomet už dokumentą teikiantį asmenį žyminį mokestį sumokėjo advokatas, tokį sumokėtą žyminį mokestį nusprendė grąžinti ne dokumentą teikusiam asmeniui, o advokatui, kuris sumokėjo žyminį mokestį.
9. Atsakovai UAB „Waavo“ ir T. S. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti; apeliacinį procesą nutraukti. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:
9.1. Žyminio mokesčio grąžinimo klausimas jau yra išspręstas Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 13 d. nutartimi, kuri yra įsiteisėjusi, todėl pakartotinai jį spręsti nėra teisinio pagrindo.
9.2. Pavedime nurodoma, kad pradinis mokėtojas yra UAB „Eturas“, t.y. ieškovė. Kadangi advokatai turi teisę sumokėti žyminį mokestį už atstovaujamąjį, jie šia teise pasinaudojo, tačiau tokio veiksmo atlikimas nesuponuoja pagrindo grąžinti žyminio mokesčio ne ieškovei šioje byloje, o jo atstovams.
9.3. Tuo atveju, jeigu UAB „Eturas“ savo atstovui nekompensavo žyminio mokesčio sumos, tokiu atveju reikalavimą advokatų profesinė bendrija turėtų reikšti UAB „Eturas“, bet ne teikiant prašymą šioje byloje.
9.4. Apeliacinis procesas šioje byloje turėtų būti nutrauktas, nes atskirąjį skundą padavė tokios teisės neturintis asmuo. Advokatų profesinė bendrija nedalyvauja byloje, neatstovauja jokios bylos šalies, byloje nėra jokių atstovavimą patvirtinančių dokumentų. Byloje yra advokatės L. D. atstovavimo sutartis, tačiau ne advokatų profesinės bendrijos.
10. Ieškovė bankrutuojanti UAB „Eturas“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:
10.1. Advokatų profesinės bendrijos reikalavimas grąžinti jai sumokėtą žyminį mokestį negali būti grindžiamas tuo, kad ji yra žyminio mokesčio mokėtoja. Advokatūros įstatyme yra nurodyta, kad žyminis mokestis yra mokamas iš kliento lėšų, todėl ir advokatų profesinės bendrijos mokėjimas yra laikytinas atliktu kliento, t. y. UAB „Eturas“, lėšomis
10.2. Jei advokatų profesinė bendrija atliko mokėjimą iš savo lėšų, tai galėjo būti padaryta atitinkamu teisiniu pagrindu. Tokiu atveju advokatų profesinė bendrija savo reikalavimą su jį pagrindžiančiais įrodymais pirmiausia turėtų teikti ieškovei, o šis reikalavimas būtų tenkinamas pagal patvirtintą kreditorinių reikalavimų tenkinimo eilės tvarką.
10.3. Advokatų profesinė bendrija elgiasi nesąžiningai, kreipdamasi į teismą su nepagrįstu reikalavimu ir tokiu būdu siekdama susigrąžinti savo galimai paskolintą sumą, apeidama kitus ieškovės kreditorius ir nemokumo administratorę. Toks advokatų profesinės bendrijos reikalavimas prieštarauja tiek įstatymams, tiek bankroto proceso esmei.
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
12. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 12 d. nutartimi ieškovės BUAB „Logitera“ ieškinį atsakovams T. S. ir UAB „Waavo“ dėl žalos priteisimo ir įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus paliko nenagrinėtą, taip pat grąžino ieškovei BUAB „Eturas“ už ieškinį sumokėtą 6 715 Eur žyminį mokestį.
13. Apeliantės advokatų profesinės bendrijos Č. ir partneriai advokatas G. Č. kreipėsi į teismą, prašydamas grąžinti apeliantei sumokėtą žyminį mokestį, argumentuodamas, kad už šioje byloje pareikštą ieškinį žyminį mokestį buvo sumokėjusi advokatų profesinė bendrija, o ne ieškovė. Iš kartu su ieškiniu pateikto 2019 m. rugsėjo 25 d. mokėjimo nurodymo matyti, kad 6 715 Eur žyminio mokesčio mokėtoja nurodyta advokatų profesinė bendrija Č. ir partneriai, pradinė mokėtoja nurodyta ieškovė UAB „Eturas“.
14. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas netenkino apeliantės prašymo dėl žyminio mokesčio grąžinimo, konstatavęs, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių susiklosčiusius atstovavimo teisinius santykius tarp ieškovės ir advokatų profesinės bendrijos advokato G. Č., advokatės L. D. ir kitų jų įgaliotų advokatų profesinei bendrijai Č. ir partneriai teisines paslaugas teikiančių advokatų, advokatų padėjėjų bei dirbančių teisininkų, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad advokatų profesinė bendrija atliko žyminio mokesčio mokėjimą už atstovaujamą ieškovę ir tokiu būdu galimai įgavo teisę susigrąžinti atstovaujamojo vardu įmokėtą žyminio mokesčio sumą.
15. Apeliantas pagrįstai nurodė, kad kartu su dubliku teismui buvo pateikta advokatų profesinės bendrijos advokatės L. D. atstovavimo sutartis, kurioje šiai advokatei suteikta teisė atstovauti ieškovę, tačiau ši aplinkybė teisiškai nereikšminga sprendžiant dėl atskirojo skundo pagrįstumo.
16. Civilinio proceso kodekso normos nustato šalies pareigą sumokėti žyminį mokestį (CPK 80 straipsnis) ir nurodo atvejus, kuomet žyminis mokestis grąžinamas suinteresuoto asmens pareiškimu (CPK 87 straipsnio 1 dalis), nurodo asmenį, kuris turi pareigą vykdydamas atitinkamą teismo nutartį grąžinti žyminį mokestį (CPK 87 straipsnio 3 dalis), taip pat nustato, kad žyminis mokestis grąžinamas per dvejų metų terminą teismui pateikto prašymo pagrindu (CPK 87 straipsnio 4 dalis) arba teismo savo iniciatyva (CPK 87 straipsnio 5 dalis).
17. Tačiau CPK normos, nustatydamas, kad pareiškimą dėl žyminio mokesčio grąžinimo gali pateikti suinteresuotas asmuo, tiesiogiai nenurodo asmens, kuriam žyminis mokestis grąžinamas.
18. Pagal bendrą civilinio proceso taisyklę, suinteresuoti asmenys yra dalyvaujantys byloje asmenys, tai yra, asmenys, kurie turi teisinį suinteresuotumą bylos (konkretaus klausimo išsprendimo) baigtimi (CPK 37 straipsnio 1 ir 2 dalys).
19. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas nustato pagrindines sąvokas ir taisykles, kurių būtina laikytis vykdant mokesčių įstatymus, pagrindinius apmokestinimo mokesčiais teisinio reglamentavimo principus, įtvirtina Lietuvos Respublikoje taikomų mokesčių sąrašą, nustato mokesčių administratoriaus funkcijas, teises ir pareigas, mokesčių mokėtojo teises ir pareigas, mokesčių apskaičiavimą ir sumokėjimą, mokesčio bei su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo bei mokestinių ginčų nagrinėjimo tvarką (MAĮ 1 straipsnio 1 dalis).
20. Pagal MAĮ 13 straipsnio 10 punktą žyminis mokestis yra pagal MAĮ administruojamas mokestis. Žyminis mokestis pagal MAĮ normas administruojamas tik tiek, kiek tai nustatyta Civilinio proceso kodekse (MAĮ 14 straipsnio 2 dalis). Mokesčių administravimas – mokesčių administratoriaus funkcijų įgyvendinimas, taip pat mokesčių ir kituose įstatymuose nustatytų mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo pareigų vykdymas ir teisių įgyvendinimas MAĮ 2 straipsnio 15 dalis).
21. Taigi, nors žyminio mokesčio mokėtojo teises ir pareigas nustato CPK normos, tačiau CPK normos, kaip minėta, tiesiogiai nenurodo, kas yra subjektas, kuriam grąžinamas žyminis mokestis.
22. Žyminis mokestis, kaip ir kiti MAĮ 13 straipsnyje nurodyti mokesčiai, yra įstatyme mokesčių mokėtojui nustatyta piniginė prievolė valstybei (MAĮ 2 straipsnio 25 dalis). Tai yra viešoji prievolė, kuriai būdinga tai, kad ji turi būti prievolę turinčio asmens vykdoma asmeniškai ir paprastai negali būti perleidžiama tretiesiems asmenims bei trečiųjų asmenų vykdoma už viešąją prievolę turintį asmenį. Tretieji asmenys taip pat negali įvykdyti viešosios piniginės prievolės už tokią prievolę turintį asmenį pagal privatinės teisės normas, nes prievolės esmė reikalauja, kad skolininkas ją įvykdytų asmeniškai (CK 6.50 straipsnio 1 dalis), o įvykdę tokią prievolę tretieji asmenys negalėtų įgyti kreditoriaus teisių, susijusių su skolininku (CK 6.50 straipsnio 3 dalis). Todėl MAĮ nustato, kad mokestį ir su juo susijusias sumas už mokesčių mokėtoją gali sumokėti tretieji asmenys tik centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka (MAĮ 83 straipsnio 3 dalis), tačiau žyminio mokesčio mokėjimui tokia tvarka nėra nustatyta.
23. Šalys turi teisę vesti bylą teisme pačios arba per atstovus (CPK 51 straipsnio 1 dalis). Vesti bylą – tai atlikti visus civilinės bylos procese reikalingus procesinius veiksmus. Šalį byloje atstovaujantis advokatas yra šalies atstovas pagal pavedimą (CPK 51 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 2 dalies 1 punktas). Atstovas pagal pavedimą procesinius veiksmus atlieka atstovaujamojo, o ne savo vardu (CPK 59 straipsnis). Todėl tuo atveju, kai procesinę šalies pareigą sumokėti žyminį mokestį vykdo tos šalies atstovas pagal pavedimą (advokatas), procesinę pareigą vykdo pati šalis. Iš to galiausiai darytina išvada, kad žyminio mokesčio mokėtojas, nepriklausomai nuo to, kas faktiškai atliko mokėjimą, yra šalis, turinti atitinkamą procesinę pareigą.
24. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. spalio 27 d. nutarimu Nr. 1240 patvirtintų Žyminio mokesčio apskaičiavimo, mokėjimo, įskaitymo ir grąžinimo taisyklių 7 punktas numato šalies atstovo (advokato) teisę sumokėti žyminį mokestį, kartu nurodydamas atstovaujamojo asmens identifikacinius duomenis. Pagal minėtų taisyklių 10 punktą, sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis, esant CPK 87 straipsnyje nurodytiems pagrindams, grąžinama jo mokėtojui. Kaip minėta, mokėtojas yra asmuo, turintis mokestinę prievolę, t. y. šalis, turinti procesinę pareigą sumokėti žyminį mokestį, o ne jos atstovas.
25. Todėl bendra taisyklė yra tokia, kad žyminis mokestis ar jo dalis, esant CPK 87 straipsnyje nurodytiems pagrindams, turi būti grąžinamas šaliai, o ne jos vardu žyminį mokestį sumokėjusiam šalies atstovui.
26. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 12 d. nutartimi, kuria ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas, šioje byloje jau yra išspręstas klausimas dėl žyminio mokesčio grąžinimo, todėl pakartotinai jis negalėjo būti sprendžiamas. Minėta Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 12 d. nutartis įgijo res judicata (galutinai išspręstas klausimas) galią. Tai reiškia, kad už ieškinį šioje byloje sumokėto žyminio mokesčio grąžinimo klausimas yra galutinai išspręstas, nurodant konkretų asmenį (ieškovą), kuriam žyminis mokestis grąžinamas. Įsiteisėjusi teismo nutartis yra privaloma visiems asmenims ir turi būti vykdoma visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Įsiteisėjus teismo nutarčiai, dalyvaujantys byloje asmenys nebegali iš naujo teisme pareikšti tų pačių reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius (CPK 279 straipsnio 1 dalis). Įsiteisėję teismo sprendimai gali būti peržiūrimi tik instancine tvarka arba specialia išimtine proceso atnaujinimo tvarka. Todėl dėl apeliantės argumentų, kad nagrinėjamos bylos atveju žyminis mokestis turėjo būti grąžintas ne ieškovei, o apeliantei, apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
27. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai, nors ir kitais motyvais, netenkino apeliantės prašymo dėl žyminio mokesčio grąžinimo, todėl skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 14 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalis 1 punktas).
28. Pagal CPK 98 straipsnį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.
29. Ieškovė pateikė įrodymus, kad už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą patyrė 700 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kadangi prašoma priteisti suma už atsiliepimo į skundą parengimą viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) nustatytą maksimalią atlygintiną advokato išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą pateikimą dydį, kuris nagrinėjamu atveju sudaro 581,92 Eur (8.16 papunktis), pagrindo viršyti Rekomendacijose nurodytą užmokesčio dydį byloje nenustatyta, todėl atsakovės prašymas tenkintinas iš dalies, priteisiant jai iš apeliantės 581,92 Eur sumą teisinės pagalbos išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Eturas“ iš pareiškėjos advokatų profesinės bendrijos Č. ir partneriai 581,92 Eur (penkis šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą, 92 ct) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Teisėjas Vytautas Zelianka