Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmenintas sprendimas byloje [Ik-367-505-2012].doc
Bylos nr.: Ik-367-505/2012
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Kauno apygardos administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Lietuvos valstybė, atstovaujama Kauno apskrities VPK 191008196 atsakovas
Kauno apskrities VPK 191008196 atsakovas
Policijos departamentas prie LR VRM 188785847 trečiasis suinteresuotas asmuo
Kategorijos:
Administracinės bylos, kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje
Bylos dėl civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų
Kitos bylos, kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje
ADMINISTRACINĖS BYLOS, KYLANČIOS IŠ GINČŲ DĖL TEISĖS VIEŠOJO AR VIDAUS ADMINISTRAVIMO SRITYJE
Civilinė atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų
Civilinės atsakomybės sąlygos:
Žala:
Turtinė žala
Neturtinė žala
Bylos dėl ikiteisminio tyrimo įstaigų ir pareigūnų veiksmų ir sprendimų viešojo ar vidaus administravimo srityje
Kitos bylos, kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje
ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENA
Teismo sprendimas

Administracinė byla Nr.1-367-505/2012

                                                                                                       Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00010-2012-0

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1; 15.2.3.2; 22; 38; 74.

(S)

 

 

KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2012 m. birželio 8 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainos Kukalienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Algio Markevičiaus ir Rimanto Giedraičio,

sekretoriaujant Žanai Jankovič,

dalyvaujant pareiškėjui V. J. ,

atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui Vytautui Krikščiūnui,

nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovams Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir turtinės, neturtinės žalos atlyginimo ir

 

n u s t a t ė :

 

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė teismo: a) panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2011-11-02 individualų administracinį aktą Nr. 20-65-S-4300; b) panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2012-01-26 individualų administracinį aktą Nr. 20-S-322; c) įpareigoti iš naujo atsakyti į pareiškėjo patikslintą 2011-10-23 prašymą (skundą) jam pateikiant visas labai išsamias žinias ir duomenis: 1) pranešti, ar Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, Kauno rajono policijos komisariatas nukentėjusiajam V. J. 2011 m. birželio mėn. ar anksčiau siuntė raštišką šaukimą paštu ar kitokiu būdu Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir/ar Kauno rajono PK šaukimo dėl tariamo nukentėjusiojo administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. R203322 surašymui (pagal 2011-06-22 Egidijaus Raudžio surašytą tariamo administracinio teisės pažeidimo protokolą) dėl nukentėjusiojo automobilio VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , stovėjusio prie nukentėjusiojo V. J. namo (duomenys neskelbtini) , iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Kauno rajono PK, nukentėjusiajam siuntė raštišką šaukimą; Jei siuntė - pateikti tinkamai patvirtintą šaukimo nuorašą, nurodyti registracijos numerį, pašto įstaigos raštišką patvirtinimą, kad nukentėjusysis šaukimą gavo, nurodyti kada gavo; Jei nesiuntė - nurodyti priežastis ir tai pagrindžiančius teisės aktus ir aplinkybes; išsamiai nurodyti už tai atsakingą policijos pareigūną/pareigūnus bei jo viršininką nurodant jų pareigas, o taip pat nurodyti, ar šiems policijos pareigūnams dėl šio teisės pažeidimo už aukščiau nurodytą pažeidimą buvo atliktas tarnybinis patikrinimas ir skirtos tarnybinės nuobaudos; 2) pranešti, ar Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, Kauno rajono policijos komisariatas, Garliavos policijos nuovada Garliavos policijos nuovadoje įdarbintiems asmenims - Skirmantui Kazlauskui, Egidijui Raudžiui 2011-06-22 davė užduotį vykti į Kauno apygardos administracinio teismo pastatą ir Kauno apygardos administracinio teismo pastate sulaikyti nukentėjusįjį V. J. ; Jei Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, Kauno rajono policijos komisariatas, Garliavos policijos nuovada užduotį vykti į Kauno apygardos administracinio teismo pastatą ir Kauno apygardos administracinio teismo pastate sulaikyti nukentėjusįjį V. J. davė - pateikti tinkamai patvirtintą užduoties nuorašą, nurodyti registracijos numerį, užduotį davusius asmenis, teisminiam nagrinėjimui reikalingus jų asmens duomenis, nurodyti pareigas, darbo Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariato pavaldume stažą ir išsilavinimą; pateikti išsamius raštiškus duomenis bei žinias: tikslų užduoties davimo ir gavimo laiką, būdą, vietą, asmenis, kuriems buvo duota užduotis, duomenis, kada ir kokiu būdu asmenys užduotį pradėjo vykdyti ir kada ją vykdyti baigė; jei užduoties vykti į Kauno apygardos administracinio teismo pastatą ir Kauno apygardos administracinio teismo pastate sulaikyti nukentėjusįjį V. J. Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, Kauno rajono policijos komisariatas, Garliavos policijos nuovada nedavė - pateikti tinkamai patvirtintą tokios užduoties nedavimo patvirtinimą ir Garliavos policijos nuovadoje įdarbintiems asmenims - Skirmantui Kazlauskui, Egidijui Raudžiui - galimai duotos kitokios užduoties davimo nuorašą, nurodyti registracijos numerį, užduotį davusius asmenis, teisminiam nagrinėjimui reikalingus jų asmens duomenis, nurodyti pareigas, darbo Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariato pavaldume stažą ir išsilavinimą; pateikti išsamius raštiškus duomenis bei žinias: tikslų užduoties davimo ir gavimo laiką, būdą, vietą, asmenis, kuriems buvo duota užduotis, duomenis, kada ir kokiu būdu asmenys užduotį pradėjo vykdyti ir kada vykdymą baigė; pranešti, ar Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, Kauno rajono policijos komisariatas nukentėjusiajam V. J. 2011 m. birželio mėn. ar anksčiau siuntė raštišką pranešimą, kad 2010-08-19 nukentėjusįjį Garliavos policijos nuovadoje prievarta iš nukentėjusiojo kelnių išvertu diržu smaugęs nusikalstamos grupuotės narys Skirmantas Kazlauskas bei jo bendrininkas - 2011-02-11 su nusikalstamos gaujos veiksmais pažeidęs - Egidijus Raudys Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir/ar Kauno rajono PK nurodymu ir/ar užduotimi 2011-06-22 atvyks tariamo nukentėjusiojo administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. 22P-973913-11 surašymui į Kauno apygardos administracinio teismo pastatą ir Kauno apygardos administracinio teismo pastate nukentėjusįjį sulaikys, varžys nukentėjusiojo veiksmų laisvę; jei Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, Kauno rajono policijos komisariatas, Garliavos policijos nuovada 2011 m. birželio mėn. ar anksčiau tokį raštišką pranešimą nukentėjusiajam siuntė,- pateikti tinkamai patvirtintą pranešimo nuorašą, nurodyti siunčiamo rašto registracijos numerį, registracijos knygos lapo nuorašą, pranešimą siuntusius asmenis, teisminiam nagrinėjimui reikalingus jų asmens duomenis, nurodyti pareigas, darbo Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariato pavaldume stažą ir išsilavinimą; pateikti kitus susijusius išsamius raštiškus duomenis bei žinias; pranešti, ar šiame punkte nurodytiems policijos pareigūnams už netinkamą tarnybos pareigų vykdymą buvo atlikti tarnybiniai patikrinimai, skirtos tarnybinės nuobaudos; 3) pranešti, kokią užduotį, kada, kur, iš ko, kokiomis aplinkybėmis, kuriais teisės aktais vadovaujantis gavo E. Raudys bei S. Kazlauskas prieš 2011-06-22 atvykdami į Kauno apygardos administracinį teismą; 4) ar Egidijus Raudys administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 22P-973913-11 dėl automobilio VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjimo prie namo (duomenys neskelbtini) galėjo surašyti tariamo "pažeidimo“ padarymo vietoje - (duomenys neskelbtini). Jei galėjo - kada ir kur, kokiomis aplinkybėmis galėjo, nurodyti teisės aktais pagrįstas aplinkybes bei faktus, liudininkus, pateikti įrodymus; Jei negalėjo - nurodyti teisės aktais pagrįstas aplinkybes bei faktus, liudininkus, pateikti įrodymus; 5) nurodyti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Kauno rajono policijos komisariato, Garliavos policijos nuovados policijos pareigūnus, kurie atsakingi už Kauno rajono savivaldybės tarybos 2004-08-02 sprendimo Nr. 169 nepateikimą nukentėjusiajam, nukentėjusiojo nesupažindinimą su šiuo sprendimu ir Kauno rajono savivaldybės patvirtintų teritorijos tvarkos ir švaros taisyklių 43.11 punkto reikalavimais prieš 2011-05-16 protokolo Nr. 65P-910722-11 surašymą, 2011-05-18 nutarimą Nr. 65N-914762-11, 2011-06-22 administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. R203322 dėl automobilio  VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjimo prižiūrint nukentėjusiajam; pranešti, ar šiems policijos pareigūnams už netinkamą tarnybos pareigų vykdymą buvo atlikti tarnybiniai patikrinimai, skirtos tarnybinės nuobaudos; jei skirtos - pateikti tarnybinių nuobaudų nuorašus, jei neskirtos - pateikti teisės aktus, faktus, aplinkybes; 6) pateikti išsamius įrodymus, kad Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariato, Kauno rajono policijos komisariato viešosios policijos skyrius viršininko Vytauto Kriščiūno teiginys 2011-08-18 rašte Nr. 20-65-S-4810, jog nukentėjusysis V. J. automobiliu VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , tariamai "teršė" bendro naudojimo gatvę: nurodyti liudininkus, yra nešališkas, teisingas, nemelagingas, objektyvus ir tikslus; pateikti V. J. tariamai vykdomo "teršimo" vaizdo ir garso medžiagą, "pareigūnų" "tarnybinius pranešimus"; pateikti duomenis apie tariamai V. J. vykdomo "teršimo" laiką, trukmę ( nuo kada "teršė" iki kada "teršė"), vietą ir būdą; 7) pranešti, ar V. J. automobiliu VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , tariamai "teršė" bendro naudojimo (duomenys neskelbtini) iki 2011-05-16 protokolo Nr. 65P-910722-11 surašymo: jei taip - nurodyti liudininkus, pateikti V. J. tariamai iki 2011-05-16 vykdyto "teršimo" vaizdo ir garso medžiagą, "pareigūnų" "tarnybinius pranešimus"; pateikti duomenis apie tariamai V. J. vykdomo "teršimo" laiką, trukmę (nuo kada "teršė" iki kada "teršė"), vietą ir būdą; jei iki 2011-05-16 protokolo Nr. 65P-910722-11 surašymo "teršė" - pranešti apie protokolo nesurašymo anksčiau priežastis, motyvus, tai pagrįsti teisės aktais; jei iki 2011-05-16 "neteršė" - pateikti įrodymus, iki 2011-05-16 nevykdyto "teršimo" vaizdo ir garso medžiagą, "pareigūnų" "tarnybinius pranešimus"; pranešti, kuo pasireiškė (duomenys neskelbtini) "teršimas" ir "neteršimas" automobiliu VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ;  8) pranešti, ar pagal Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK institucijos (pareigūno) šaukimą tariamas "pažeidėjas" V. J. vengė atvykti prie savo automobilio VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , todėl nukentėjusįjį V. J. kaip administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį reikėjo pristatyti į minėtos institucijos buveinę, kad būtų surašytas protokolas; 9) pranešti, ar Kauno apygardos administraciniame teisme E. Raudys ir S. Kazlauskas atpažino V. J. ir kaip nustatė V. J. tapatybę prieš E. Raudžiui surašant V. J. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. R203322 dėl automobili  VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjimo (duomenys neskelbtini); 10) pranešti, nuo kada iki kada - kuriuo laiko tarpu - Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK institucija (pareigūnas) V. J. turėjo teisę ir pagrindą surašyti pirmąjį administracinio teisės pažeidimo protokolą (Nr. 65P-910722-11) ir antrąjį (Nr. R203322) dėl automobilio VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjimo (duomenys neskelbtini); 11) pranešti, ar bei nuo kada iki kada - kuriuo laiko tarpu - Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK institucija (pareigūnas) V. J. ar kitam asmeniui turėjo teisę ir pagrindą surašyti pirmąjį administracinio teisės pažeidimo protokolą ir antrąjį administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl V. J. 2010-06-17 įsigyto nenaudojamo automobilio VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjimo prie namo (duomenys neskelbtini); nurodyti administracinio teisės pažeidimo protokolo nesurašymą patvirtinančius teisės  aktus  ir pagrindą, atsakingus pareigūnus, ar pareigūnams  už  galimai  netinkamai  vykdytas tarnybines  pareigas  buvo  atlikti tarnybiniai patikrinimai, skirtos tarnybinės nuobaudos; išanalizuoti, išnagrinėti ir pranešti, ar V. J. ar kitas asmuo dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo nesurašymo dėl V. J. 2010-06-17 įsigyto nenaudojamo automobilio VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjimo prie namo (duomenys neskelbtini) nėra diskriminuojamas, analizę, nagrinėjimo išdavas ir pranešimą pagrįsti teisės aktais; d) atsakovą įpareigoti pareiškėjui atlyginti 437,91 Lt žalą ir e) atsakovą įpareigoti pareiškėjui atlyginti 25 000,00 Lt neturtinę žalą (b.l. 150-159).

Pareiškėjas skunde bei teismo posėdžio metu nurodė, jog atsakovo prašė pranešti, ar atsakovas jam 2011 m. birželio mėnesį siuntė raštišką šaukimą paštu dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo (dėl pareiškėjo automobilio, kuris stovėjo prie namo (duomenys neskelbtini)). Atsakovas  neatsakė į šį paklausimą. Tuomet paprašė pateikti duomenis, ar atsakovas davė jo įdarbintiems asmenims nurodymą 2011-06-22 vykti į Kauno apygardos administracinio teismo pastatą ir šiame pastate jį sulaikyti protokolo surašymui bei prašė pateikti kitus susijusius su minėtais veiksmais duomenis. Atsakovo prašė paaiškinti kada, iš kur, iš ko, kokiomis aplinkybėmis Egidijus Raudys ir Skirmantas Kazlauskas gavo užduotį vykti į Kauno apygardos administracinį teismą, ar Egidijus Raudys protokolą galėjo surašyti tariamo pažeidimo vietoje, jei galėjo, tai pateikti įrodymus. Prašė nurodyti asmenis, kurie atsakingi už Kauno rajono savivaldybės 2004-08-02 sprendimo Nr. 169 pateikimą, už administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. R203322 dėl automobilio VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , surašymą, taip pat pateikti įrodymus, kuriais vadovaudamasis atsakovas teigė, jog jis automobiliu teršė gatvę, kėlė pavojų vaikams, pateikti įrodymus teiginio, jog jis teršė bendro naudojimo gatvę, nurodyti liudininkus, pateikti įrodymus, jog tas teiginys yra teisingas, nemelagingas, vaizdo, garso medžiagą, kaip jis teršė gatvę, nurodyti to teršimo laiką, trukmę, vietą ir būdą. Atsakovas tų duomenų nepateikė, tačiau tokiais teiginiais vadovaudamasis, atsakovas siuntė nusikalstomos organizuotos grupuotės narius, tame tarpe ir jį kankinusį Skirmantą Kazlauską 2011-06-22 į Kauno apygardos administracinį teismą jį sulaikyti ir surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą. Toks atsakovo elgesys, tokie veiksmai yra neteisėti, pažeidžia policijos veiklą reglamentuojančius aktus. Valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, tačiau atsakovas kaip nurodė pareiškėjas, visiškai netarnavo žmonėms, priešingai, atsakovas kaip diktatūrinė nusikalstama organizacija. Atsakovas surašė du administracinio teisės pažeidimo protokolus. Vienu iš jų paskyrė 400 Lt baudą (atrodo, dėl automobilio stovėjimo ir teršimo, kad automobilis tariamai neprižiūrimas stovi), o kitu protokolu, jau po sužalojimo Kauno apygardos administraciniame teisme, nutarimu 2011-06-22 paskyrė 750 Lt baudą ir nutarė, kad automobilį reikia konfiskuoti, nes jis labai teršia gatvę. Atsakovo prašė pateikti duomenis, kad jis vengia atvykti prie savo automobilio, pranešti, kaip atpažino jį Egidijus Raudys ir Skirmantas Kazlauskas atvykę į Kauno apygardos administracinį teismą 2011-06-22. Visų tų duomenų, kurių prašė, atsakovas nepateikė, o kadangi dėl atsakovo veiksmų pareiškėjui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, jog jį stumdžiusį, daužiusį į krūtinę kumščiu asmenį, apibūdino kaip banditą, Kauno miesto apylinkės teismas pareiškėją nubaudė administracine 400 Lt bauda. Taip pat dėl atsakovo veiksmų kreipėsi į prokuratūrą, kuri vykdydama baudžiamąjį procesą, atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl jo sužalojimo, užpuolimo ir teisių pažeidimo dėl atsakovo įdarbintų asmenų. Dėl atsakovo neatsakymo į pareiškėjo prašytų duomenų nepateikimą yra patyręs ir neturtinę žalą, dėl to, kad negalėjo apginti savo teisių. Jeigu atsakovas būtų pateikęs duomenis, kurių prašė 2011-10-23, ir būtų pateikęs Kauno miesto apylinkės teismo teisėjai, tuomet būtų buvęs nenubaustas administracinio teisės pažeidimo bauda. Jeigu Kauno apygardos administracinis teismas būtų pateikęs vaizdo kameros įrašus ir jeigu atsakovas būtų pareikalavęs juos pateikti, būtų buvę aišku, jog Skirmantas Kazlauskas, jį sustabdęs teismo 1 aukšto laukiamojo viduryje, daužė jį kumščiu į krūtinę, provokavo, griuvo ant jo, griuvinėjo teismo rūbininkės akivaizdoje. Taip pat būtų aišku, jog tie administracinių teisės pažeidimų protokolai ir nutarimai, surašyti neteisėtai, visų pirma, jam nepranešus, o taip pat be jokio faktinio pagrindo, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties. Vadovaujantis ATPK 250 straipsniu būtų galėjęs teismui įrodyti, jog jokio administracinio teisės pažeidimo statydamas automobilį (duomenys neskelbtini), nepadarė, jog tą automobilį niokojo, daužė atsakovo dengiami, jo nenustatyti asmenys. Būtų galėjęs įrodyti, jog atsakovo kviesti įdarbinti asmenys, kaip policijos pareigūnai, atvykę 2010-06-06, kaip pirmą kartą buvo nuniokotas automobilis, t.y. metaliniais strypais išdaužyti langai, lempos. Atsakovo įdarbinti asmenys atsisakė sulaikyti asmenis, kurie pareiškėjo automobilį nuniokojo. Atsakovas pats nevykdydamas savo pareigų, kurias jam nustato Policijos veiklos įstatymas, pažeidinėdamas pareiškėjo teises bei interesus už tą automobilio nuniokojimą, kurio jis netyrė, atsisakė tirti. Iš viso to išplaukia turtinė ir neturtinė žala. Atsakovas 2011-06-22 skundo Kauno miesto apylinkės prokuratūrai, po pareiškėjo skundo Kauno centro PK 2011-06-22, kai buvo sulaikytas ir nuvežtas su žmona į Kęstučio g., tai jis atsisakė išreikalauti vaizdo įrašus. Tokį prašymą atsakovas išsiuntė 2011-07-13 raštu Nr. 8465, t.y. jau praėjus 21 d. po neteisėto pareiškėjo sulaikymo, užpuolimo, sužalojimo Kauno apygardos administraciniame teisme. Atsakovas visiškai neveikia, vengia atlikti pareigas operatyviai, tais atvejais, kai reikia nustatyti atsakovo įdarbintų asmenų nusikalstamas veikas, pažeidimus, bet kai reikia atskleisti nusikaltimus, kurie daromi niokojant pareiškėjo turtą, arba pareiškėją žalojant smurtu atsakovo įdarbintų asmenų, tai atsakovas visiškai neveiklus. Atsakovo institucija ten, kur reikia atskleisti nusikaltimus, jų neatskleidžia, ten, kur nereikia, kur reikia apsaugoti mano teises ir interesus atsakovas veikia priešingai, juos pažeidinėja. Dėl neturtinės žalos, tai pareiškėjas nurodo, jog ją patyrė dėl neteisėtų atsakovo veiksmų. Atsakovas iš esmės visais veiksmais įkalino jį bute skundų rašymui, privertė viešinti teismuose privataus gyvenimo smulkmenas, taip pat sužalojo jį ir tų sužalojimų netyrė, nenustatinėjo, tai būtent administracinio teisės pažeidimo byloje Kauno miesto apylinkės teisme, baudžiamojo proceso medžiagoje. Būtent dėl atsakovo neatliktų veiksmų arba dėl jo veiksmų patyrė fizinį skausmą, paprasčiausiai, vedant jį iš Kauno apygardos administracinio teismo, užsigavo koją, todėl turėjo nedarbingumo lapelį. Buvo priverstas kreiptis į VšĮ Kauno Raudonojo kryžiaus ligoninę tikrintis dėl patirtų traumų. Taip pat buvo sumuštas šonas smūgiais, kumščiu Skirmanto Kazlausko, buvo kraujosruvos, buvau priverstas kreiptis į valstybinę teismo medicinos tarnybą dėl sužalojimo mąsto nustatymo. Atsakovas atsisakė tirti, ir Kauno miesto apylinkės prokuratūra atsisakė priimti nutarimą objekto tyrimui, atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą. Atsakovo atsisakymas atlikti veiksmus pagal pareiškėjo 2011-10-23 reikalavimus, kai atsakovas sutrukdė pateikti įrodymus ir baudžiamojoje proceso medžiagoje, ir administracinio teisės pažeidimo byloje, ir tokiu būdu privertė jausti pažeminimą, moralinį skausmą, paniekinimą, jautimąsi vergo padėtyje, kad jis mokėdamas mokesčius turi išlaikyti atsakovo instituciją. Be to, gindamas savo teises negalėjo vykdyti veiklos pagal verslo liudijimą, negalėjo gauti pajamų iš tos veiklos. Pareiškėjas skunde nurodė, jog neturtinė žala pasireiškia: pareiškėjo patirta ir patiriama nuolatine, ilgalaike didele įtampa, nesaugumo ir pavojaus dėl neteisėtų bei nenuspėjamų atsakovo veiksmų jausmu, vidiniais pergyvenimais, nepatogumais ir teisinėmis pasekmėmis, neigiamu poveikiu pareiškėjo gyvenimo kokybei, negalėjimu ilgą laiką pilnavertiškai naudotis savo procesinėmis, žmogaus bei pilietinėmis teisėmis, jas apginti ir kt. Pareiškėjas nurodė, kad aukščiau paminėtais veiksmais ir neveikimu atsakovas pažeidė pareiškėjo teises ir, tuo pačiu, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3, 6, 10, 14 str., Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5, 6, 7, 18, 20, 21, 23, 25, 29, 48 str., Policijos veiklos įstatymo 2 str. 1 d., 3 str., 4 str., 5 str. 6 str., 14 str. 3 d. 1, 2, 3, 6, 9, 10, 13 p., 16 str. 1, 2, 3 d., 18 str. 1 d. 2, 3, 4, 8, 9, 12 p. 19  str. 1,5,6 p., 20 str. 4, 6 d., 21 str. 1 d. 1,2, 3, 5 p., 2 d., 3 d., 22 str. 1, 2, 3, 4 d. 23 str. 1, 2, p., 3, 4, 7, 9 d. 24 str. 1 d. 27 str. 3 d., 28 str. 2 ir 3 d. nuostatas bei kitų teisės aktų reikalavimus.

Atsakovų atstovas prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą ir teismo posėdžio metu nurodė, jog skundžiamajame 2012-01-26 atsakyme Nr. 20-S-322 buvo atsakyta į visus pareiškėjo skunde keliamus klausimus. Atsakovas mano, kad visi skunde keliami klausimai buvo aptarti ir į juos atsakyta motyvuotai. Be to, pažymėjo, kad pareiškėjo skundo gavimo momentu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.11.-4412-651/2011 ir ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 20-At-00249/2011 jau buvo priimti galutiniai procesiniai sprendimai. Pareiškėjas nepateikė teismui jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog būtent dėl atsakovo veiksmų jis patyrė kokias nors pasekmes. Todėl mano, kad atsakovo kaltės dėl pareiškėjui padarytos turtinės ir neturtinės žalos nėra. Pareiškėjui 2011-11-02 buvo išsiųstas atsakymas Nr. 20-65-S-4300, kurio jis laiku neapskundė. Tuomet pareiškėjas kreipėsi į Kauno apskrities vyriausiajį policijos komisariatą skųsdamas R. Oželio 2011-11-02 raštą. Atlikus tyrimą, buvo surašytas teikimas dėl piliečio V. J. 2012-01-26 skundo Nr. 20-15-IL-21. Skundas ištirtas tinkamai, pareiškėjas informuotas. Nurodyti motyvai dėl turtinės ir neturtinės žalos, neva patyrusio pareiškėjo V. J. , turėtų būti vertinami kaip nepagrįsti, nes šiuo savo nutarimu, šituo informavimu apie skundo ištyrimą V. J. nebuvo suvaržytos teisės teismo metu prašyti teismo papildomos informacijos pridėjimo prie bylos. Nei teisių suvaržymo, nei policijos pareigūnų veiksmų, kuriais buvo nepaisoma teisinių reikalavimų, nėra nustatyta, taigi turtinės ir neturtinės žalos reikalavimai yra nepagrįsti.

Trečiajam suinteresuotam asmeniui apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta (b.l. 195) (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau- ABTĮ) 75 str. 1 d.). Trečiojo suinteresuoto asmens atstovo neatvykimas į teismo posėdį nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ABTĮ 78 str. 3 d.).

Byla skundo reikalavimo dalyje dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2011-11-02 individualaus administracinio akto Nr. 20-65-S-4300 panaikinimo-nutrauktina, o kitoje dalyje skundas atmestinas

 

Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas V. J. 2011-10-23, 16.47 prašymu (reg. Nr.20-65-AP-722) kreipėsi į Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, kuriuo prašė pateikti išsamias žinias ir duomenis (b.l. 20-21; 122-125). Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariatas 2011-11-02 raštu Nr. 20-65-S-4300 atsakė pareiškėjui į 2011-10-23 prašymą (b.l. 126). Pareiškėjas, nesutikdamas su minėtu atsakymu, 2012-01-05 kreipėsi į Policijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, kuriuo prašė panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2011-11-02 raštą Nr. 20-65-S-4300 ir įpareigoti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininką bei Kauno rajono policijos komisariato viršininką iš naujo išnagrinėti bei atsakyti į jo 2011-10-23, 16.47 val. prašymą (b.l.117-121). Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2012-01-10 raštu Nr. 5-12-S-22 įpareigojo Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą išnagrinėti iš naujo pareiškėjo 2011-10-23 prašymą (b.l.116). Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas 2012-01-26 raštu Nr. 20-S-322 atsakė į pareiškėjo 2011-10-23 ir 2012-01-05 prašymus (b.l. 109-145).

Pareiškėjas patikslintu skundu prašo taip pat panaikinti ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2011-11-02 individualų administracinį aktą Nr. 20-65-S-4300 (b.l. 150-159). Kauno apygardos administracinio teismo 2012-01-31 nutartimi pareiškėjui nebuvo atnaujintas skundo padavimo terminas dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2011-11-02 individualaus administracinio akto Nr. 20-65-S-4300 panaikinimo ir atsisakyta priimti šį skundo reikalavimą (b.l. 2-9). Minėtos nutarties pareiškėjas neskundė apeliacine tvarka, todėl ji yra įsiteisėjusi (ABTĮ 149 str. 2 d.). Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau- ir ABTĮ) 101 straipsnio 6 punkte numatyta, jog teismas nutraukia bylą jeigu paaiškėja, kad skundas (prašymas) buvo priimtas praleidus nustatytus padavimo terminus, o pareiškėjas neprašė termino atnaujinti arba teismas atmetė tokį prašymą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes administracinė byla dėl skundo reikalavimo dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2011-11-02 individualaus administracinio akto Nr. 20-65-S-4300 panaikinimo nutrauktina (ABTĮ 101 str. 6 p.).

Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2012-01-26 individualaus administracinio akto Nr. 20-S-322 pagrįstumo ir teisėtumo.

Pareiškėjas iš esmės savo reikalavimus grindžia tuo, kad pateiktas atsakovo atsakymas į pareiškėjo prašymą yra neišsamus, nemotyvuotas, bei nurodo, jog atsakovas neatsakė į pareiškėjo 2011-10-23 prašymą ir tokiais veiksmais atsakovas pareiškėjui sukėlė neigiamas pasekmes, t.y. pareiškėjas negalėjo pateikti įrodymų, duomenų nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje bei atliekamame ikiteisminiame tyrime, todėl negalėjo įgyvendinti teisės gintis nuo nepagrįstų kaltinimų, neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų, ir dėl tokių veiksmų pareiškėjas patyrė turtinę bei neturtinę žalą.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.

Pareiškėjas 2011-10-23 16.47 val. prašyme aiškiai nurodo teikiamo prašymo pagrindą ir tikslą, t.y. dėl Kauno miesto apylinkės teisme nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A-4412-651/2011 bei Kauno miesto apylinkės prokuratūroje bei Generalinėje prokuratūroje pagal nukentėjusiojo V. J. 2011-10-12 skundą nagrinėjamų baudžiamųjų bylų pagal medžiagą Nr. 20-At-00249-11. Dėl minėtų nagrinėjamų bylų jis ir kreipėsi į atsakovą su 2011-10-23, 16.47 val. prašymu gauti jam reikalingą informaciją, kurią jis norėjo pateikti nurodytose bylose, tokiu būdu ginčas yra kilęs dėl informacijos teikimo ir gavimo.

Atsakovas ginčijamame sprendime nurodė, jog pareiškėjo 2011-10-23 16.47 val. patikslinto prašymo 11 punktų išdėstyti reikalavimai nevykdytini, nes Kauno miesto apylinkės teismas 2011-12-22 administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.11.-4412-651/2011 yra priėmęs nutarimą pareiškėjui skirti 400 Lt baudą už Lietuvos Respublikos  administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 187 str. 2 d. Administracinės bylos nagrinėjimas baigtas, ir pareiškėjas turi teisę apskųsti priimtą nutarimą Kauno apygardos teismui. Minėtoje administracinio teisės pažeidimo byloje vadovaujantis ATPK 272 str. bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas turėjo teisę prašyti teisėjo surinkti įvairias pažymas, dokumentų kopijas, kitą informaciją ir duomenis, juos pripažinti kaip įrodymus ir pridėti prie administracinės bylos. Šiuo atveju tik teisėjas turėjo teisę nuspręsti, ar įvairios pažymos, dokumentų kopijos, kita informacija ir duomenys buvo reikalingi siekiant administracinę bylą išnagrinėti teisingai ir visapusiškai, ar jie galėjo būti pripažinti kaip įrodymai ir pridėti prie administracinės bylos. Administracinės bylos nagrinėjimo metu teisėjas, o ne administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turėjo spręsti, kurie duomenys reikalingi, kokiais būdais juos reikia surinkti ir kam pavesti juos surinkti. Pagal pareiškėjo skundą dėl, jo nuomone, neteisėtų Kauno rajono PK pareigūnų veiksmų, smurto prieš pareiškėją naudojimo Kauno apskrities VPK NTV NVVTVITG vyresnysis tyrėjas A. Abramavičius 2011-11-28 priėmė nutarimą- atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. 20-At-00249/2011. Šį nutarimą pareiškėjas apskundė Kauno miesto apylinkės prokuratūrai, skundo nepatenkinus - Kauno miesto apylinkės teismui. Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 5 d. nutartimi 2011 m. lapkričio 28 d, nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. 20-At-00249/2011 nepakeistas, tik panaikintas prokuroro draudimas pareiškėjui susipažinti su medžiaga. Patikrinimo medžiagos Nr. 20-At-00249/2011 tyrimas baigtas, pareiškėjas turi teisę Kauno miesto apylinkės teismo 2012-01-05 priimtą nutartį apskųsti Kauno apygardos teismui. Minėto tyrimo metu pareiškėjas turėjo teisę prašyti ikiteisminio tyrimo tyrėjo ar ji kontroliuojančio prokuroro surinkti įvairias pažymas, dokumentų kopijas, kitą informaciją ir duomenis, juos pripažinti kaip įrodymus ir pridėti prie medžiagos. Šiuo atveju tik ikiteisminio tyrimo tyrėjas ar jį kontroliuojantis prokuroras turėjo teisę nuspręsti, ar įvairios pažymos, dokumentų kopijos, kita informacija ir duomenys buvo reikalingi siekiant bylą išnagrinėti teisingai ir visapusiškai, ar jie galėjo būti pripažinti kaip įrodymai ir pridėti prie medžiagos. Ikiteisminio tyrimo tyrėjas ar jį kontroliuojantis prokuroras turėjo spręsti, kurie duomenys reikalingi, kokiais būdais juos reikia surinkti ar kam pavesti juos surinkti (b.l.111,112).

Asmens teisė gauti informaciją yra įtvirtinta 2000-01-11 Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatyme Nr. VIII-1524 (toliau- ir Įstatymas). Šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalis užtikrina asmenims teisę gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, nustato šios teisės įgyvendinimo tvarką ir reguliuoja valstybės bei savivaldybių institucijų ir įstaigų veiksmus teikiant informaciją asmenims. Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatyme yra įgyvendinta tiek Konstitucijos 25 str. 5 d. nustatyta teisė gauti valstybės įstaigų turimą informaciją apie asmenį, susijusią su viešojo administravimo funkcijų vykdymu, tiek siekiama sudaryti palankias sąlygas asmenims gauti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų disponuojamą informaciją ir panaudoti ją komerciniams ar nekomerciniams tikslams pagal 2003-11-17 Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/98/EB dėl viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo.

Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 3 straipsnio 1 d.alyje nustatyta, kad įstaigos privalo teikti pareiškėjams informaciją. Atsisakyti suteikti informaciją galima šio įstatymo nustatyta tvarka.

ATPK 272 straipsnyje numatyta, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, pareikšti prašymus. ATPK 299 straipsnyje numatyta, jog apylinkės teismas, priėmęs skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje išsprendžia būtinus pasirengimo teisme nagrinėti bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje klausimus. Minėto straipsnio 2 punkte numatyta, jog šalių prašymu arba savo iniciatyva teismas išreikalauja įrodymus, kurių šalys negali gauti arba išduoda liudijimą tiems įrodymams gauti.

Baudžiamojo proceso kodekso (toliau- BPK) 28 straipsnyje numatyta, jog nukentėjusiuoju pripažįstamas fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padarė fizinės, turtinės ar moralinės žalos. Asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi. Nukentėjusysis ir jo atstovas turi teisę: teikti įrodymus; pateikti prašymus; pareikšti nušalinimus; ikiteisminio tyrimo metu ir teisme susipažinti su byla; dalyvauti bylą nagrinėjant teisme; apskųsti ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjo ir teismo veiksmus, taip pat apskųsti teismo nuosprendį ar nutartį; pasakyti baigiamąją kalbą. Nukentėjusysis privalo duoti parodymus. Jis prisiekia ir atsako už melagingus parodymus kaip liudytojas.

Iš pateiktos teismui medžiagos matyti, jog pareiškėjas V. J. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2II-4412-651/2011 dalyvavo kaip administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Taigi vykstant bylos nagrinėjimui pareiškėjas turėjo teisę teikti byloje prašymus dėl įrodymų išreikalavimo. Be to, kaip matyti iš byloje pateiktos medžiagos bei Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų minėtoje administracinio teisės pažeidimo byloje Kauno miesto apylinkės teismas 2011-12-22 nutarimu V. J. nubaudė pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalį ir paskyrė jam 400 Lt baudą. Minėtas nutarimas buvo apskųstas apeliacine tvarka, tačiau Kauno apygardos teismas administracinėje byloje Nr.ATP-106-245/2012 2012-02-09 nutartimi Kauno miesto apylinkės teismo 2011-12-22 nutarimą paliko nepakeistą ir V. J. apeliacinio skundo netenkino. Minėta nutartis įsiteisėjo jos paskelbimo dieną.

Taipogi iš pateiktų teismui duomenų (prijungta prie bylos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato medžiaga dėl piktnaudžiavimo, žmogaus veiksmų laisvės varžymo, Nr.20-At-00249-11) matyti, jog Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos Nusikalstamų veikų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams tyrimo grupės vyresnysis tyrėjas Artūras Abramavičius 2011-11-28 nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal V. J. skundą. Kauno miesto apylinkės prokuratūros I- ojo NVT skyriaus prokurorė 2011-12-23 nutarimu atmetė pareiškėjo skundus dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą bei neleido susipažinti su medžiagos, pagal kurią atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, duomenimis. Kauno miesto apylinkės teismas 2012-01-05 nutartimi V. J. skundą tenkino dalinai, panaikino Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokurorės 2011-12-23 nutarimą dalyje dėl susipažinimo su medžiaga Nr. 20-At-00249-11 ir leido pareiškėjui susipažinti su minėta medžiaga, o kitoje dalyje skundą atmetė. Minėta teismo nutartis buvo apskųsta, tačiau Kauno apygardos teismas 2012-02-10 nutartimi pareiškėjo V. J. skundą atmetė ir paliko galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2012-01-04 nutartį. Taigi vykstant šios bylos nagrinėjimui pareiškėjas taipogi galėjo pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis, kurios yra numatytos BPK 28 straipsnyje.

ABTĮ 23 straipsnis, 52 straipsnis numato, kad teisė suformuluoti skundo dalyką ir pagrindą priklauso pareiškėjui. Skundo dalykas ir pagrindas apsprendžia bylos nagrinėjimo ribas, taip pat pareiškėjo pasirinktos gynybos būdą, siekiant apginti savo tikrai ar tariamai pažeistą teisę. Teisminis, tikrai ar tariamai pažeistos teisės, gynybos būdas yra sąlygotas atitinkamų procesinių prielaidų, numatytų ABTĮ 37, 101, 103 straipsniuose, kurių buvimas atima arba apriboja asmens teisę naudotis teismine gynyba. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką, bei aiškindamas ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies, 15 straipsnio nuostatų esmę (ABTĮ 13 str., 20 str.) ne kartą pabrėžė, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra ne kartą pažymėjęs, kad tai, ar asmens, kuris kreipėsi į administracinį teismą, teisės iš tikrųjų buvo pažeistos, yra nustatoma nagrinėjant bylą iš esmės. Konstatavus, jog asmens teisės skundžiamu administraciniu aktu ar veiksmu (neveikimu) nebuvo pažeistos, turi būti priimamas administracinio teismo sprendimas, kuriuo asmens skundas turi būti atmetamas. Išvada, jog skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) nesukelia asmeniui teisinių pasekmių, savo esme yra materialinio teisinio pobūdžio išvada, nes ji reiškia, jog atitinkamas aktas ar veiksmas (neveikimas) neturi įtakos asmens materialinėms teisėms ar pareigoms. Tuo tarpu konstatavimas, jog skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) neturi įtakos asmens materialinėms teisėms ar pareigoms, kartu reiškia ir konstatavimą, kad jokios asmens materialinės teisės nebuvo pažeistos. Todėl išvada, jog skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) nesukelia asmeniui teisinių pasekmių, yra pagrindas teismo sprendimu atmesti skundą (ABTĮ 13 str., 20 str., Teismų įstatymo 33 str., LVAT administracinės bylos Nr. A11-443/2005, A11-1692/2006, A11-1692/2006, A502-906/2008, A143-1325/2008, A146-118/2010, Nr. AS525-47/2011 ir kt.).

Remiantis anksčiau nurodytų teisės normų nuostatomis, teigtina, kad pareiškėjo kreipimasis dėl informacijos, susijusios su įrodymų rinkimu administracinio teisės pažeidimo ir baudžiamojoje byloje, pateikimo turėjo būti nagrinėjamos vadovaujantis Administracinio teisės pažeidimo kodekso bei Baudžiamojo proceso kodekso tvarka. Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimo ir baudžiamojo proceso šalių teisę reikšti prašymus įtvirtina ATPK ir BPK nuostatos. Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 1 str. 3 d. 7 p. nustatyta, kad šis įstatymas netaikomas informacijai, kurios teikimą reglamentuoja kiti įstatymai. Atsižvelgiant į tai, sprendžiant dėl minėtų prašymų Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nuostatos netaikytinos.

Teismas, išanalizavęs skundo argumentus bei skundžiamo sprendimo turinį ir priėmimo pagrindus, nustatė, kad atsakovas Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas patikrino ir įvertino pareiškėjo skunde nurodytus argumentus ir skundžiamu 2012-01-26 raštu Nr. 20-S-322 motyvuotai atsakė į pareiškėjo 2011-10-23, 16.47 val. prašymą. Atsakovo 2012-01-26 raštas Nr. 20-S-322 yra teisėtas ir pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, todėl nėra pagrindo jo naikinti skunde nurodytais motyvais. Taip pat nėra pagrindo įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus pagal pareiškėjo prašymą, nes kaip jau minėta tiek administracinio teisės pažeidimo byloje, tiek ir baudžiamojoje byloje yra primti teismų galutiniai procesiniai sprendimai, todėl pareiškėjo skundo reikalavimai dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2012-01-26 individaus administracinio akto Nr. 20-S-322 panaikinimo ir įpareigojimo iš naujo atsakyti į pareiškėjo patikslintą 2011-10-23 prašymą (skundą) jam pateikiant visas labai išsamias žinias ir duomenis atmestini kaip nepagrįsti (ABTĮ 88 str. 1 p., 57 str. 1 d.).

Pareiškėjas prašo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą.

Reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo peržengia viešosios teisės ribas. Sprendžiant jų pagrįstumo klausimą būtina vadovautis ne tik Administracinių bylų teisenos įstatymu, bet ir privatinės teisės normomis. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. 1 d., žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Tai reiškia, kad CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui (CK 6.246 str.), žalai (CK6.249 str.) ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos (CK 6.247 str.). Neteisėtu aktu CK 6.271 straipsnio 3 dalies prasme laikomas ir neteisėtais veiksmas, ir neveikimas, kurie tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ar interesams. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) privalo būti tenkinamas tik tuo atveju, jei nagrinėjant ginčą dėl žalos atlyginimo yra nustatoma visuma viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą (vilkinimą atlikti veiksmus), žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.  Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

Sprendžiant atitinkamos valstybės institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą (CK 6.271 str. prasme), kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina nustatyti kokios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos valstybės institucijos veiklą, buvo pažeistos ir kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė, t. y. neigiama tokios veikos pasekmė pati savaime negali būti laikoma pakankamu pagrindu konstatuoti šios veikos neteisėtumą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismas kiekvienu atveju prieš nustatydamas civilinę atsakomybę, privalo ištirti, ar yra ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Jo negalima vertinti abstrakčiai. Priežastinis ryšys visada yra konkretus ir jo nustatymui reikia išanalizuoti visas  atitinkamo įvykio aplinkybes. Žalos atlyginimo prievolei kilti būtinas tiesioginis priežastinis ryšys (nukentėjusio asmens patirta žala turi būti neteisėtų veiksmų rezultatas), o ne prielaida žalai atsirasti ir priešingai - veiksmai, sudarę tik prielaidas žalai atsirasti, bet jos tiesiogiai nesukėlę, nėra žalos atlyginimo prievolės atsiradimo pagrindas. Nepakanka nustatyti pareiškėjui padarytą turtinę ar neturtinę žalą: būtina tokią žalą susieti su konkrečiais neteisėtais skundžiamos valdžios institucijos  veiksmais (neveikimu).

              ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Tačiau asmens pažeista teisė teismo gali būti apginta tuo atveju, jei jis konkrečiai įvardija neteisėtus valdžios institucijos veiksmus (neveikimą) ir savo reikalavimą pagrindžia atitinkamais argumentais bei įrodymais. Reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai išvardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi būti nurodyta kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai, kokio teisės akto reikalavimų nevykdė atitinkamas viešojo administravimo subjektas, ar neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal atitinkamas teisės akto normas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-39/2012).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-653/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A146-39/2012 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju nėra jokių įrodymų, kurie sudarytų prielaidą konstatavimui, jog atsakant į pareiškėjo skundą priėmus Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2012-01-26 raštą Nr.20-S-322, pareiškėjo atžvilgiu buvo atlikti neteisėti veiksmai (Kauno apygardos teismo 2012-02-09 ir 2012-02-10 nutartyse nebuvo nagrinėjamos pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės ir prašomi pateikti duomenys), sudarantys (kaip pažymėta aukščiau) būtiną sąlygą valstybės deliktinei atsakomybei atsirasti, taip pat nenustatyta, kad pareiškėjui būtų buvusios sukeltos tokios apimties neigiamos pasekmės ar toks jo subjektinių teisių pažeidimas, kuris neabejotinai turėtų sąlygoti turtinės ir neturtinės žalos padarymo konstatavimą, tokiu būdu netenkintini pareiškėjo reikalavimai remiantis CK 6.271 straipsnio pagrindu priteisti iš valstybės turtinę ir neturtinę žalą, kadangi pagal CK 6.271 straipsnį valstybė turi pagrindą atlyginti žalą tuo atveju, jei jos institucijų pareigūnai veikė neteisėtai ir tuo buvo padaryta žala, o šioje nagrinėjamoje byloje tokių aplinkybių pareiškėjas neįrodė (ABTĮ 57 str. 1 d.).

 

 

Esant minėtoms aplinkybėms ir įrodymams bei dėl išdėstytų argumentų pareiškėjo skundas netenkintinas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 101 straipsnio 6 punktu,

 

nusprendžia:

 

            Administracinę bylą pareiškėjo V. J. skundo dalyje dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2011-11-02 individualaus administracinio akto Nr. 20-65-S-4300 panaikinimo- nutraukti.

            Kitoje dalyje pareiškėjo V. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

              Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

 

 

Teisėjai                                                                                    Daina Kukalienė

 

 

Algis Markevičius

 

 

                                                        Rimantas Giedraitis

 


Paminėta tekste:
  • ATPK 250 str. Aplinkybės, darančios administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną negalimą
  • A2.11.-4412-651/2011
  • ATPK
  • BPK
  • ATPK 187 str. Pasipriešinimas policijos, Viešojo saugumo tarnybos pareigūnui ar policijos rėmėjui, policijos ar Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Viešojo saugumo tarnybo
  • ATP-106-245/2012
  • CK
  • CK6 6.246 str. Neteisėti veiksmai
  • CK6 6.247 str. Priežastinis ryšys
  • CK6 6.271 str. Atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų
  • CK6 6.250 str. Neturtinė žala