Civilinė byla Nr. 2A-928-232/2020

Teisminio proceso Nr. 2-39-3-01004-2018-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.4.1.; 3.2.6.1.

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 2 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės, Liudos Uckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 12 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo J. K. ieškinį atsakovams P. K. ir K. K., tretieji asmenys byloje Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, G. K. dėl servitutų panaikinimo arba vienkartinės kompensacijos už nustatytą kelio servitutą priteisimo

  n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas J. K. (toliau – ieškovas) ieškiniu prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šalčininkų skyriaus vedėjo 2013-12-06 sprendimu Nr. 43SK-(14.43.110.)-l764 ieškovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini) (toliau - ieškovo sklypas) nustatytą 70 kv.m. ploto kelio servitutą - teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti gyvulius (tarnaujantis daiktas) (toliau –sklypo servitutas)  panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šalčininkų skyriaus vedėjo 2013-12-06 sprendimu Nr. 43SK-(14.43.110.)-l764 ieškovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype nustatytą statinių servitutą (tarnaujantis daiktas) (toliau – statinio servitutas), teisę naudoti sklypo dalį namo eksploatacijai; arba priteisti solidariai iš atsakovų P. K. ir K. K. ieškovo naudai 130,55 Eur vienkartinę kompensaciją; priteisti iš atsakovų ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas.

2.        Nurodė, kad jo sklypas iš rytų pusės ribojasi su atsakovo P. K. ir K. K. valdomu žemės sklypu. Ant žemės sklypų yra pastatytas dviejų butų gyvenamasis namas, kurio vienas butas priklauso ieškovui, kitas – atsakovams. Šiame name bylos šalys gyvena apie 30 metų. Santykiai su atsakovais yra konfliktiški. Prieš įsigyjant žemės sklypą iš valstybės, jo perkamam žemės sklypui buvo nustatytas 70 kv.m. ploto kelio servitutas - teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti gyvulius (tarnaujantis daiktas). Šis servitutas buvo nustatytas iš esmės tam, kad prie buitinių atliekų surinkimo įrenginio (kanalizacijos šulinio), esančio atsakovų žemės sklype, galėtų privažiuoti asenizavimo autotransportas ir išsiurbti joje esančias buities nuotekas. Šiuo kanalizacijos šuliniu naudojosi (duomenys neskelbtini) ir 5 namų gyventojai. Šiuo metu kanalizacijos šuliniu naudojasi tik atsakovai, todėl servituto būtinybė išnyko. Be to, atsakovai į savo sklypą ir prie kanalizacijos šulinio gali patekti nuo Lauko gatvės pusės, nuėmus vielinę tvorą. Toje vietoje per atsakovų sklypą eina privažiavimas, kuriuo atsakovai naudojasi, nukeldami metalinę tvorą. Taip pat atsakovai turi galimybę patekti į savo sklypą iš rytinės pusės per nesuformuotą valstybinę žemę. Toje vietoje atsakovams reikėtų tik nupjauti dalį gyvatvorės. Nurodė, kad kelio servituto panaikinimas suteiktų jam galimybę keliu užimtą plotą naudoti pagal paskirtį – įrengti daržą, kadangi yra neįgalus gauna nedidelę pensiją ir negali gauti daugiau pajamų.

3.       Pažymėjo, kad tuo pačiu 2013-12-06 sprendimu jo žemės sklype nustatytas statinių servitutas (tarnaujantis daiktas), teisė naudoti valstybinės žemės sklypo dalį namo eksploatacijai. Šis servitutas buvo nustatytas taip pat tuo metu, kai žemė po namo dalimi dar buvo valstybinė. Šiuo metu valstybinę žemę po namo dalimi jis yra išsipirkęs, todėl pagrindinio ir tarnaujančio daikto savininkas yra vienas asmuo - ieškovas. Šio servituto būtinybė yra taip pat išnykusi.

4.       Atkreipė dėmesį, kad statinių servitutas (duomenys neskelbtini) esančiam statiniui buvo nustatytas neatsižvelgiant į tai reguliuojančias teisės normas, ydingai. Atsakovai namo išorės niekada neremontavo ir neremontuos, be to, kaip bendrų patalpų bendrasavininkas, ieškovas pats suinteresuotas namo remontu, todėl trukdžių atsakovams remontuoti bendro naudojimo patalpas nedarys. Kadangi abu servitutai atsakovams šiuo metu nereikalingi, yra pagrindas juos panaikinti civilinio kodekso (toliau – CK) 4.130 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu. Vadovaudamasis Žemės įstatymo (toliau – ŽĮ) 23 straipsnio 9 dalies nuostatomis raštu kreipėsi tiek į atsakovus, tiek į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) Šalčininkų skyrių dėl servitutų panaikinimo administracine tvarka, tačiau atsakovai su servituto pabaiga nesutiko, o NŽT Šalčininkų skyrius pranešė, kad servitutai galėtų būti panaikinti tik atsakovų sutikimu. Taip pat pažymėjo, kad CK 4.129 straipsnis numato ieškovui teisę gauti vienkartinę ar periodinę kompensaciją už jo žemės sklypo dalies naudojimą atsakovų tikslams. VĮ Registrų centras duomenimis, jo žemės sklypo vertė yra 2 363 Eur, todėl 70 kv.m ploto vertė būtų 130,55 Eur (2 363 Eur/1267 kv.m x 70 kv.m). Kadangi faktiškai netenka 70 kv. m jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ploto, o realiai šiuo metu naudą gauna tik atsakovai, mano, jog turi teisę gauti iš atsakovų 130,55 Eur vienkartinę kompensaciją už nustatytą kelio servitutą, jei teismas nuspręstų, jog nėra pakankamai pagrindų kelio servituto panaikinimui.

5.       Atsakovai P. K. ir K. K. pateiktu atsiliepimu su ieškovo reikalavimais nesutiko prašė ieškinį atmesti ir priteisti lygiomis dalimis iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

6.       Nurodė, kad jiems nuosavybės teise priklauso 0,1217 ha ploto žemės sklypas esantis (duomenys neskelbtini) (toliau - atsakovų sklypas), kuris įsigytas nuosavybėn 1994-12-09 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Su jų žemės sklypu ribojasi atsakovo žemės sklypas, esantis tuo pačiu adresu, kuris valdomas ieškovo ir jo sutuoktinės G. K.. Santykiai su ieškovu yra konfliktiški. Žemės sklypą 2014 metais ieškovas įsigijo iš valstybės. Ant abiejų žemės sklypų yra pastatytas dviejų butų gyvenamasis namas, kurio butas Nr. 1 priklauso atsakovams. Atsakovų butas yra antrame aukšte. Jiems taip pat priklauso virtuvė ir koridorius, esantys namo pirmame aukšte. Bute gyvena daugiau nei 30 metų. Pirmame aukšte esantis butas Nr. 2 priklauso ieškovui. Nuo pat žemės sklypo įsigijimo momento į jiems priklausantį žemės sklypą galėjo patekti ir patekdavo iš (duomenys neskelbtini) pusės, pasinaudodami ieškovo žemės sklype esančiu keliu ir toks kelias yra trumpiausias. Šį kelią atsakovas P. K. įrengė savo iniciatyva ir lėšomis. Atskiras įvažiavimas į jų žemės sklypą nebuvo suprojektuotas. Ieškovui pradėjus žemės sklypo išpirkimo iš valstybės procedūrą, NŽT Šalčininkų skyriuje ieškovui buvo išaiškinta, kad jam išperkant faktiškai naudojamą žemės sklypą iš valstybės, žemės sklypui bus nustatytas kelio servitutas.

7.       2013-12-06 NŽT Šalčininkų skyriaus sprendimu ieškovo žemės sklypui buvo nustatytas 70 kv. m ploto kelio servitutas, teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti gyvulius (tarnaujantis daiktas) ir statinių servitutas (tarnaujantis daiktas). Nesutinka su ieškovo teiginiais dėl kelio servituto būtinybės išnykimo. Kelio per ieškovo sklypą servitutas buvo nustatytas ir reikalingas tam, kad galima būtų prieiti ir privažiuoti prie atsakovų žemės sklypo ir jame esančių statinių ir įrenginių, pravažiuoti gaisrinei ar greitajai pagalbai. Šiuo metu kanalizacijos šuliniu naudojasi tik atsakovai, tačiau ši aplinkybė nėra teisiškai reikšminga sprendžiant klausimą dėl servituto būtinybės išnykimo ir servituto panaikinimo. Nustatytas kelio servitutas galėtų būti panaikintas tuo atveju, jeigu atsakovai turėtų galimybę patekti į savo žemės sklypą ir prie jame esančių statinių bei įrenginių nesinaudodami ieškovo žemės sklypu. Šios aplinkybės ieškovas neįrodė.

8.       Atsakovai neginčijo aplinkybės, kad prie jų sklypo galima patekti iš Lauko gatvės pusės, tačiau iš šios pusės patekti prie žemės sklype esančių statinių (kanalizacijos šulinio, garažų) nėra galimybės. Suformuoti įvažiavimą nuo Lauko gatvės pusės neįmanoma dėl jų žemės sklypo formos, žemės sklype esančio aukštos įtampos elektros stulpo, žemės sklype išsidėsčiusių statinių, be to, žemės sklypui nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos - elektros linijų apsaugos zonos ir ryšių linijų apsaugos zonos, kuriose veikla yra ribojama. Nėra galimybės patekti ir iš rytinės pusės, kadangi toje vietoje jų sklypas ribojasi su nesuformuota valstybine žeme, kurioje privažiavimas jiems nenumatytas.

9.        Panaikinus servitutą ieškovo sklype, dėl privažiavimo reikėtų tartis su kitais kaimynais, todėl patekimo į sklypą klausimas liktų neišspręstas. Kitaip patekti į savo žemės sklypą ir prie jame esančių statinių neturi galimybės, todėl būtinybė kelio servitutui nustatyti neišnyko. Taip pat nesutiko su ieškovo nurodytu statinių servituto išnykimo pagrindu. Jų butas yra antrame gyvenamojo namo aukšte, todėl statinių servitutas buvo nustatytas tam, kad jie galėtų netrukdomai prieiti prie gyvenamojo namo šiaurinės ir pietinės sienų, esančių ieškovo žemės sklype, tam, kad galėtų prižiūrėti savo nuosavybę, atlikti remonto darbus ir kt. Ieškovas neįrodė, kad jie galėtų kitaip tinkamai naudotis savo nuosavybe. Taip pat pažymėjo, kad kompensacijos už servitutą dydis yra siejamas ne su vidutine žemės verte, o su žemės sklypo įsigijimo kaina. Turi būti kompensuojami realūs praradimai - kompensacija galėtų būti skaičiuojama atsižvelgiant į žemės sklypo įsigijimo kainą, nurodytą įsigijimo dokumentuose, priešingu atveju, kyla nesąžiningo praturtėjimo tikimybė. Vienas iš kriterijų kompensacijai apskaičiuoti yra teisės aktuose reglamentuojama nuostolių dėl konkretaus servituto nustatymo apskaičiavimo metodika. Neginčijo aplinkybės, kad ieškovui gali būti kompensuojami nuostoliai už kelio servituto nustatymą, tačiau teigė, jog ieškovas neįrodė, kad patiria nuostolius dėl nustatyto kelio servituto.

10.       Trečiasis asmuo G. K. pateiktu atsiliepimu ieškinį palaikė visiškai. 

11.       Nurodė, kad yra ieškovo sutuoktinė. Servitutas jau buvo nustatytas, kuomet įsigijo žemės sklypą iš valstybės. Atsakovų sklype esančiu kanalizacijos šuliniu naudojasi tik atsakovai, kiti kaimynai nuo šulinio yra atsijungę. Atsakovai turi galimybę patekti į savo sklypą iš Lauko gatvės pusės arba iš valstybinės žemės pusės, kurioje yra kelias.

12.       Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos atstovė, teisme  paaiškino, kad ieškovui J. K. išperkant faktiškai naudojamą žemės sklypą iš valstybės, žemės sklypui buvo nustatytas kelio servitutas (tarnaujantis daiktas), suteikiantis atsakovų žemės sklypo savininkams ir kitiems teisėtiems naudotojams teisę naudotis pėsčiųjų taku ir teisę važiuoti transporto priemonėmis. Kelio servitutu buvo užtikrintas ginčo gyvenamojo namo buto Nr. 1, nuosavybės teise priklausančio P. K., tinkamas naudojimas. Aplinkybė apie nustatytus servitutus buvo nurodyta žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartyje. Ieškovas kreipėsi į NŽT Šalčininkų skyrių dėl servitutų panaikinimo, tačiau pagal ŽĮ nuostatas nustatyti servitutai administraciniu aktu galėtų būti panaikinti tik tuo atveju, jeigu jų atsisakytų atsakovai. Atsisakymų atsakovai nėra pateikę. Iš rytų pusės atsakovų sklypas ribojasi su nesuformuota valstybine žeme ir joje esančiais statiniais ((duomenys neskelbtini)), todėl klausimas dėl naujo privažiavimo įrengimo galėtų būti svarstomas tik šio žemės sklypo formavimo metu.

                                                  II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

13.       Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 12 d. sprendimu ieškinį tenkino  iš dalies. Priteisė solidariai iš atsakovų P. K., ir K. K., ieškovo J. K. naudai 130,55 Eur vienkartinę kompensaciją už žemės sklypui (duomenys neskelbtini), Nacionalinės žemės tarnybos Šalčininkų skyriaus vedėjo 2013-12-06 sprendimu nustatytą 70 kv.m. ploto kelio servitutą (S, kodas 214) - teisė važiuoti transporto priemonėms, naudotis pėsčiųjų taku, varyti gyvulius (tarnaujantis daiktas). Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Priteisė iš atsakovo P. K., ieškovo J. K. naudai 18,15 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš atsakovės K. K. ieškovo J. K. naudai 18,15Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš J. K. valstybės naudai 11,38 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Priteisė iš P. K. valstybės naudai 2,84 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Priteisė iš K. K., valstybės naudai 2,84 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

14.       Teismas nurodė, jog aplinkybė dėl kanalizacijos šulinio naudotojų sumažėjimo teisinės reikšmės kelio servituto pabaigai neturi, nes kelio servitutas ieškovo žemės sklypui nustatytas dėl to, kad atsakovai galėtų patekti ne tik prie savo žemės sklype esančio kanalizacijos šulinio, bet ir prie pačio žemės sklypo ir jame esančių statinių - gyvenamojo namo, garažų.

15.       Teismas sprendė, jog nėra pagrindo sutikti su ieškovo argumentu, kad kelio servituto būtinumas atsakovams išnyko dėl galimybės patekti į atsakovų žemės sklypą nuo pietų pusėje esančios Lauko gatvės, pažymėjo, kad atsakovų žemės sklypo naudojimo paskirtis (kita) ir būdas (vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos) nulemia tai, kad atsakovai turi turėti galimybę patekti ne tik prie žemės sklypo, bet ir prie jame esančių statinių, siekiant užtikrinti tinkamą žemės sklypo naudojimą pagal paskirtį.

16.       2019-09-12 atsakovų žemės sklypo apžiūros vietoje metu teismas nustatė, kad dėl atsakovų žemės sklypo konfigūracijos ir statinių žemės sklype išsidėstymo atsakovams nėra galimybės pravažiuoti prie žemės sklype esančių garažų ir kanalizacijos šulinio, prie kurių patekimą užtikrina tik ieškovo žemės sklype nustatytas kelio servitutas.

17.       Teismas nesutiko su ieškovo argumentu, jog kelio servituto būtinumas atsakovams išnyko dėl galimybės patekti į atsakovų žemės sklypą nuo rytinėje pusėje esančios valstybinės žemės, kadangi, kaip pažymėjo NŽT Šalčininkų skyrius 2019-07-26 rašte ir paaiškino NŽT atstovė teisme, atsakovų žemės sklypas iš rytų pusės ribojasi su nesuformuota valstybine žeme, kuri  nėra priskirta laisvos valstybinės žemės fondui, nes joje yra statiniai, o sklypas naudojamas namų valdai, nėra suprojektuotas, todėl šis sklypas bus projektuojamas statinių savininkams pateikus prašymą dėl sklypo suprojektavimo ir rengiant (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą.

18.       Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovo akcentuotos faktinės aplinkybės dėl patekimo į atsakovų sklypą galimybės nuo Lauko gatvės ar valstybinės žemės pusių iš esmės egzistavo dar iki kelio servituto nustatymo, todėl yra pagrindo manyti, kad šios aplinkybės buvo įvertintos NŽT Šalčininkų skyriui 2013-12-06 priimant sprendimą dėl servitutų nustatymo. Pretenzijų dėl servituto nustatymo ieškovas nereiškė.

19.       Teismas taip pat nesutiko su ieškovo argumentu, jog atsakovams išnyko statinių servituto būtinumas. Nurodė, kad namas yra dvibutis, šalims, kaip butų savininkėms, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga Statinių servitutas buvo nustatytas ne ieškovo, bet atsakovų naudai tam, kad jiems, kaip gyvenamojo namo bendro naudojimo objektų bendraturčiams, būtų suteikta teisė naudotis ieškovo žemės sklypo dalimi remontuojant, rekonstruojant ar kitaip tvarkant gyvenamojo namo bendro naudojimo konstrukcijas (pamatus, sienas, stogą ar kitas konstrukcijas), esančias ieškovo žemės sklype.

20.       Teismas konstatavo, jog aplinkybės, kad gyvenamasis namas yra abiejų šalių žemės sklypuose, kad dalis namo konstrukcijų (pamato, sienų, stogo) yra tik ieškovo žemės sklype, kad šalys yra gyvenamojo namo bendro naudojimo objektų bendraturčiai, privalantys prisidėti prie gyvenamojo namo išlaikymo ir išsaugojimo, nepasikeitė, todėl nėra pagrindo tvirtinti, kad šio servituto būtinumas išnyko.

21.       Pasisakydamas dėl alternatyvaus reikalavimo kompensacijos už kelio servitutą priteisimo, teismas atsižvelgė, kad kompensacijos dydį ieškovas paskaičiavo atsižvelgdamas į Registrų centro nurodytą žemės sklypo vidutinę rinkos vertę, nustatytą 2014-02-03 - 2 363. Eur. Pažymėjo, kad ieškovo teisę į kompensaciją dėl nustatyto kelio servituto atsakovai iš esmės pripažino.

22.       Atsižvelgęs į byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas priėjo išvados, kad kompensacijos paskaičiavimas atsižvelgiant į žemės sklypo vidutinę rinkos vertę, nustatytą masiniu būdu, nėra ydingas bei iš esmės atitinka vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikos, patvirtintos Vyriausybės 2004-12-02 nutarimu Nr. 1541, 9 punkte nustatytą formulę, pagal kurią skaičiuojama vienkartinė ar periodinė kompensacija už nuostolius, patirtus dėl prarastos galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą (70 m2 x (2 363 Eur/1267 m2) x 1). Sprendė, kad vienkartinė 130,55 Eur kompensacija, kurią prašė priteisti ieškovas už nustatytą kelio servitutą, atitinka CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus bei nepažeidžia šalių interesų pusiausvyros. Todėl šioje dalyje ieškinį tenkino.

                  III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

23.       Ieškovas pateikė teismui apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinės instancijos teismo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti ir panaikinti NŽT įsakymais nustatytus kelio servitutą ir statinio servitutą.

24.       Nurodė, kad teismas nesivadovavo šalių interesų pusiausvyros, būtinumo ir proporcingumo principais. Bylos faktinės aplinkybės suponuoja vienareikšmišką išvadą, kad atsakovai, naudodami 70 kv. m. ieškovo sklypo dalį ir nesinaudodami savo žemės sklypu tikslu patekti prie jų buto ar namo dalies, įgijo perdėtą, nepagrįstą turtinį pranašumą, nes visą sklypą naudoja išimtinai savo reikmėms ir dar naudojasi ieškovo žemės sklypo dalimi, kai tuo tarpu tam nėra jokio būtinumo. Jų sklype esantys metaliniai garažai ir pavėsinė nėra registruoti kaip statiniai, nėra susieti su žeme pamatais, todėl gali būti perkelti į kitą sklypo dalį tikslu racionaliai išnaudoti visą jų sklypą, nepažeidžiant ieškovo teisės netrukdomai naudotis visu žemės sklypu.

25.       Apelianto nuomone teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes išvadas dėl negalimumo atsakovams privažiuoti prie metalinių garažų ir kanalizacijos šulinio, esančių jų sklype, grindė išimtinai 2019 09 12 atlikta atsakovų žemės sklypo apžiūra.

26.       Teismas padarė tikrovės neatitinkančią išvadą, kad atsakovai į savo žemės sklypą ir jame esančius statinius visada patekdavo ir šiuo metu patenka iš (duomenys neskelbtini) pusės per ieškovui priklausančiame sklype įrengtą kelią. Byloje esantys žemės sklypų planai, kadastro žemėlapio ištrauka, atsakovų paaiškinimai patvirtina, kad į atsakovų žemės sklypą galima ne tik patekti, bet ir privažiuoti prie jų naudojamos namo dalies, buto. Sklypo konfigūracija yra tokia, kad šiaurinėje dalyje sklypas yra aikštelės formos, jo dalį atsakovai naudoja statybinių atliekų ir šiukšlių sandėliavimui, kai galėtų ten perkelti pavėsinę.

27.       Statinių servitutas dėl nežinomų priežasčių buvo nustatytas administraciniu aktu 2013 12 06 tuo tarpu atsakovai bute gyvena nuo 1988-1989 m. apie 30 metų. Tai reiškia, kad atsakovų nurodytiems tikslams statinių servitutas nebuvo reikalingas 23 metus, nors žemė buvo valstybinė. Tik ieškovui ketinant privatizuoti žemės sklypą, atsakovai išreiškė tokį norą. Akivaizdu, kad toks servitutas yra perteklinis ir prieštarauja sveikai logikai, protingumo kriterijui. Atsakovai nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių statinių ir kelio servitutų būtinybę.

28.       Atsakovai atsiliepime į apeliacinį skundą prašė palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2019 11 12 sprendimą nepakeistą.

29.       Nurodė, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų ar argumentų, patvirtinančių, kad išnyko būtinybė taikyti NŽT nustatytus kelio ir statinių servitutus. Nesutiko su apelianto teiginiais, jog atsakovai turėjo įrodinėti aplinkybę, jog neišnyko kelio ir statinių servitutų būtinybė.

30.       Nurodė, jog ieškovas privalėjo įrodyti aplinkybę, kad po servitutų nustatymo praėjus laikui išnyko statinių ir kelio servitutų būtinybė.

31.       Viso bylos nagrinėjimo metu ieškovas teigė, kad statinių servituto būtinybė išnyko, kadangi jis ir taip leis atsakovams naudotis savo žemės sklypu gyvenamajam namui prižiūrėti.

32.       Atsakovų vertinimu, ieškovo leidimas naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu prižiūrint statinį savo prigimtimi ir yra servitutas, kuris yra jau nustatytas ir kuriuo atsakovai naudojasi, vadinasi ieškovas ne tik, kad nepaneigė, bet kaip tik patvirtino, kad statinių servituto būtinybė neišnyko.

33.       Atsakovai patvirtino faktines aplinkybes, kad statinio servituto būtinybė atsirado po to, kai ieškovui buvo leista privatizuoti valstybinės žemės sklypą. Iki to laiko atsakovai netrukdomai naudojosi valstybinės žemės sklypu tikslu prižiūrėti statinį. Valstybinės žemės sklypo privatizavimo procese NŽT atsižvelgė į aplinkybę, kad gyvenamasis namas, kuris bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso šalims, stovi ant dviejų žemės sklypų, todėl ir buvo priimtas sprendimas dėl statinių servituto nustatymo, kad ateityje tarp šalių nekiltų ginčas dėl galimybės tinkamai prižiūrėti statinį.

34.       Ieškovas nepateikė teismui nei vieno įrodymo, kuris patvirtintų, kad šiuo metu atsakovai turi galimybę netrukdomai prižiūrėti savo nuosavybę, aplinkybė, kad gyvenamojo namo dalis, priklausanti atsakovams, gali būti prieinama tik pasinaudojus ieškovo žemės sklypu, nepasikeitė. O vertinant nuolatinius konfliktus ir nesibaigiančius teismo procesus, kritiškai vertintinas ieškovo žodinis leidimas leisti atsakovams naudotis savo žemės sklypu statiniui prižiūrėti.

35.       Atsakovų vertinimu, ieškovas nepateikė į bylą nei vieno rašytinio įrodymo, patvirtinančio aplinkybę, kad kelio servituto būtinybė išnyko. Nuo 2013 12 06 kai buvo nustatytas kelio servitutas, faktinė situacija liko nepakitusi. Kelio servitutas buvo nustatytas tikslu užtikrinti atsakovams galimybę patekti prie savo statinių, taip pat ir prie kanalizacijos šulinio, esančio atsakovų žemės sklype.

36.       Atsakovai neturi galimybės patekti prie statinių ir kanalizacijos šulinio iš savo žemės sklypo, kadangi tam trukdo gyvenamasis namas ir prie jo esantys statiniai. Atkreipė dėmesį į aplinkybę, kad ieškovas klaidina teismą, jog atsakovai gali patekti į savo žemės sklypą iš Lauko gatvės pusės. Patekimas į žemės sklypą šiuo atveju nėra ir negali būti tapatinamas su kelio servitutu, kadangi atsakovai pateikti į žemės sklypą iš lauko gatvės pusės gali, bet neturi galimybės privažiuoti prie statinių – kanalizacijos šulinio, kitų statinių dėl žemės sklypo konfigūracijos ir gyvenamojo namo padėties. Tuo įsitikino pats teismas 2019 09 12 apžiūros metu. 

37.       Nesutiko su ieškovo argumentu, kad atsakovai gali naudotis valstybinės žemės sklypu tikslu privažiuoti prie savo žemės sklypo, nes iš esmės ieškovas nurodo, kad jo žemės sklypui nustatytą kelio servitutą reikia panaikinti ir nustatyti kelio servitutą, kitam žemės sklypui kas, atsakovų vertinimu, nelaikytina teisėtu servituto pabaigos pagrindu, nes ieškovas prašo apriboti kito savininko teises.

38.       Tokio pobūdžio bylose svarbią įrodomąją reikšmę turi kelio servituto nustatymo planas, iš kurio būtų akivaizdu, jog yra įmanoma nustatyti kelio servitutą kitoje vietoje arba įrengti kelią atsakovų žemės sklype. Nors atsakovai ne kartą akcentavo šią aplinkybę, ieškovas nepateikė į bylą tokių duomenų ir neįrodė, kad egzistuoja objektyvios galimybės įrengti kelią kitoje vietoje, kurio pagalba atsakovai turės galimybę naudotis savo statiniais ir kanalizacijos šuliniu netrukdomai.

39.       k o n s t a t u o j a :

40.       IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

41.       Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

42.       Byloje kilo ginčas dėl administracine tvarka nustatyto servituto pabaigos. 

43.       Bylos šalys patvirtino, jog ginčo name, kuris iš pradžių buvo bendrabučio tipo gyvena apie 30 metų ir ginčo kelias egzistavo iš pat pradžių. Bylos nagrinėjimo metu ginčo sklype esančiame name yra du butai. Butas Nr. 1 priklauso jungtinės nuosavybės teise atsakovams, šio buto virtuvė ir koridorius yra pirmajame aukšte ir du kambariai antrajame aukšte. Ieškovui priklauso butas Nr. 2 pirmajam aukšte.

44.       Atsakovai 1994 12 09 valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartimi namui priskirtame valstybinės žemės sklype nuosavybėn įsigijo 0,1217 ha namui priskirto sklypo dalį (atsakovų sklypą).

45.       Kelias, kuriam 2013 12 06 NŽT Šalčininkų skyriaus sprendimu  nustatytas servitutas toje pačioje vietoje egzistavo iš pat pradžių. Ginčų dėl naudojimosi minėtu keliu anksčiau nebuvo kilę. NŽT Šalčininkų skyriaus sprendimais ieškovo žemės sklypui nustatyti du servitutai: 70 m2 ploto, 4,20 (pradžia) ir 4,25 m (pabaiga) pločio kelio servitutas (plane pažymėtas simboliu „S“, kodas 214) - teisė važiuoti transporto priemonėms, naudotis pėsčiųjų taku, varyti gyvulius (tarnaujantis daiktas) ir statinių servitutas (kodas 205) (tarnaujantis daiktas).

46.       Teismo posėdyje atsakovas nurodė, jog kelią įrenginėjo savo jėgomis ir lėšomis pirko stulpus bordiūrams įrengti, skaldą. Šių aplinkybių ieškovas neneigė.

47.       Ieškovui ir jo sutuoktinei priklauso 0,1267 ha ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini), kurį jie įsigijo pagal 2014 01 30 ir 2014 02 10 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį (ieškovo sklypas), pirkimo - pardavimo sutartyje buvo nuoroda į nustatytus servitutus. Taigi, servitutai buvo nustatyti ir apie juos ieškovas žinojo dar prieš įsigyjant žemės sklypą nuosavybėn, o kelias, dėl kurio servitutas nustatytas, egzistavo visą laiką, kurį šalys gyvena ginčo name (apie 30 metų) ir kitoje vietoje kelias niekada nebuvo suprojektuotas.  

48.       CK 4.111 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Taigi, servitutas yra išvestinė daiktinė teisė, suteikianti galimybes jos turėtojui naudotis svetimu daiktu. Pagal CK 4.124 straipsnio 1 dalį servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo nustatytais atvejais – administracinis aktas.

49.       CK 4.130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutas baigiasi : 1) jo atsisakius; 2) tam pačiam asmeniui tapus ir viešpataujančiojo, ir tarnaujančiojo daikto savininku; 3) žuvus viešpataujančiajam ar tarnaujančiajam daiktui; 4) pablogėjus tarnaujančiojo daikto būklei; 5) išnykus servituto būtinumui; 6) suėjus senaties terminui. ŽĮ, 1 straipsnio 13 dalyje, 23 straipsnio 1 ir 9 dalyse nustatyta, kad žemės servitutas – teisė į svetimą žemės sklypą ar jo dalį, suteikiama naudotis tuo svetimu žemės sklypu ar jo dalimi (tarnaujančiuoju daiktu), arba žemės savininko teisės naudotis žemės sklypu apribojimas siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Žemės servitutai nustatomi CK nustatytais pagrindais. Administraciniu aktu nustatytas servitutas CK nustatytais pagrindais baigiasi, kai institucija, priėmusi sprendimą nustatyti servitutą, priima sprendimą tokį servitutą panaikinti.

50.       Remiantis Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo pareiga, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Taigi, reikšdamas ieškinį ieškovas privalėjo pateikti įrodymus, kad bylos nagrinėjimo momentui išnyko statinių ir kelio servitutų būtinybė.

51.       Apeliantas teiginį, kad išnyko būtinybė kelio servitutui rėmė aplinkybe, kad atsakovų žemės sklype esančiu kanalizacijos šuliniu, prie kurio privažiuoti jo teigimu ir buvo nustatytas kelio servitutas, šiuo metu naudojasi tik atsakovai, taip pat atsakovai turi galimybę patekti į savo žemės sklypą tiek nuo pietinėje pusėje esančios Lauko gatvės, tiek nuo rytinėje pusėje esančios valstybinės žemės. Statinių servituto pabaigą ieškovas taip pat rėmė ir tuo, jog jam išpirkus valstybinę žemę po jam priklausančia namo dalimi, jis tapo pagrindinio ir tarnaujančio daikto savininku. Apeliacinį skundą ieškovas iš esmės rėmė tais pačiais argumentais, su kuriais nėra pagrindo sutikti.

52.       Keliu nuo pat pradžių, kai šalys buvo tik valstybinės žemės, priskirtos ginčo namui, naudotojai, iki servituto nustatymo, atsakovai naudojosi tam, kad galėtų patekti į savo sklypo dalį bei prie jame esančių statinių. Todėl ta aplinkybė, kad sumažėjo kanalizacijos šulinio naudotojų, nuo jo atsijungus apeliantui ir (duomenys neskelbtini) namo gyventojams, teisinės reikšmės kelio servituto pabaigai neturi. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas aplinkybė, jog kiti kaimynai nustojo naudotis aptariamu kanalizacijos šuliniu, nulemia tik tai, kad būtinybė naudotis kelio servitutu išnyko kaimynams, bet ne atsakovams.

53.       Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta kad reiškiant reikalavimą pripažinti nustatyto kelio servituto pabaigą, išnykus kelio servituto būtinumui, jau turi egzistuoti reali ir užtikrinta galimybė (nors galimi atvejai, kai ji gali atsirasti ir bylos nagrinėjimo metu) viešpataujantįjį daiktą tinkamai naudoti be nustatyto kelio servituto žemės sklype – tarnaujančiajame daikte, t. y. nustatyto kelio servituto panaikinimas šiuo pagrindu negali būti pateisinamas, jeigu jį panaikinus viešpataujančiojo daikto tinkamo naudojimo galimybė bus prarasta, o jo tinkamam naudojimui užtikrinti bus reikalinga vėliau, pareiškiant tokius reikalavimus, nustatyti naujus kelio servitutus bei įrengti kelius, kurių techninis įrengimo lygis atitiktų keliui keliamus reikalavimus, kad toks kelias taptų tinkamas naudoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 11 29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2010).

54.       Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nėra pagrindo sutikti su ieškovo argumentu, kad kelio servituto būtinumas atsakovams išnyko dėl galimybės patekti į atsakovų žemės sklypą nuo pietų pusėje esančios Lauko gatvės. Ši aplinkybė egzistavo ir nustatant kelio servitutą. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovų žemės sklypo naudojimo paskirtis (kita) ir būdas (vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos) nulemia tai, kad atsakovai turi turėti galimybę patekti ne tik prie žemės sklypo, bet ir prie jame esančių statinių, ir tik tokiu būdu bus tinkamai ir visapusiškai užtikrintas žemės sklypo naudojimas pagal paskirtį. Nuvykęs į vietą teismas nustatė, kad nustatytas kelio servitutas suteikia atsakovams galimybę ne tik praeiti, bet ir pravažiuoti prie žemės sklypo ir jame esančių statinių, o ieškovas neįrodė, kad analogiško turinio teisę atsakovai galėtų įgyvendinti ir nuo Lauko gatvės pusės. 2019-09-12 atsakovų žemės sklypo apžiūros metu teismas nustatė, kad dėl atsakovų žemės sklypo konfigūracijos ir statinių žemės sklype išsidėstymo atsakovams nėra galimybės pravažiuoti prie žemės sklype esančių garažų ir kanalizacijos šulinio, prie kurių patekimą užtikrina tik ieškovo žemės sklype nustatytas kelio servitutas. Atsakovai naudojasi garažais, nors ir retai, tačiau naudojasi ir kanalizacijos šuliniu, ir šių statinių eksploatavimas be galimybės privažiuoti nėra galimas.

55.       Sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog nėra pagrindo teigti, kad kelio servituto būtinumas atsakovams išnyko dėl galimybės patekti į atsakovų žemės sklypą per rytinėje sklypo pusėje esančią nesuformuoą valstybinę žemę, kurioje yra statiniai, kadangi bylos duomenimis, šis žemės sklypas nėra priskirtas laisvos valstybinės žemės fondui, o yra naudojamas namų valdai, adresu (duomenys neskelbtini), šiuo metu nėra suprojektuotas, todėl šis sklypas bus projektuojamas statinių savininkams pateikus prašymą dėl sklypo suprojektavimo ir rengiant (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą. Įvertinęs Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio duomenis teismas pagrįstai nustatė, kad šioje nesuformuotoje valstybinėje žemėje yra išvažinėtas žemės plotas (pravažiavimas). Tačiau šiam išvažinėtam žemės plotui (pravažiavimui) nei bendro naudojimo kelio, nei servitutinio kelio statusas nėra suteiktas, kadangi žemės sklypas nėra suformuotas. Be to, atsakovų žemės sklypas iš šiaurės pusės ribojasi su žemės sklypu, kuris nuosavybės teise priklauso privatiems asmenims, ir šiam žemės sklypui kelio servitutas nėra nustatytas. Todėl teismas priėjo pagrįstos išvados, kad teisė prieiti ir privažiuoti prie žemės sklypo ir jame esančių statinių nuo rytinėje pusėje esančios nesuformuotos valstybinės žemės, o taip pat ir šiaurinės pusės, atsakovams nėra užtikrinta.

56.       Teismas taip pat pagrįstai pažymėjo, kad ieškovo akcentuotos faktinės aplinkybės dėl patekimo į atsakovų sklypą galimybės nuo Lauko gatvės ar valstybinės žemės pusių iš esmės egzistavo dar iki kelio servituto nustatymo, todėl šios aplinkybės nėra naujos ir galimai buvo įvertintos ir priimant sprendimą dėl servitutų nustatymo. Pretenzijų dėl servituto nustatymo ieškovas Nacionalinei žemės tarnybai nereiškė.

57.       Aplinkybė, kad ieškovas po servituto nustatymo išsipirko valstybinės žemės sklypą, kuriame buvo nustatytas kelio servitutas taip pat nesudaro pagrindo teigti, jog dėl to servituto būtinybė išnyko ar servitutas pasibaigė kitais pagrindais, nes CK 4.111straipsnio 2 dalyje imperatyviai nustatyta, kad pasikeitus tarnaujančiojo ar viešpataujančiojo daikto nuosavybės teisės subjektui, nustatytas servitutas išlieka.        

58.       Apeliacinio skundo argumentai taip pat nesudaro pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas be pagrindo sprendė, kad atsakovams neišnyko statinių servituto būtinumas. Apeliantas taip pat nurodė, jog servitutas nustatytas ydingai, kadangi šalys yra namo bendraturčiai ir tiek ieškovams, tiek atsakovams priklauso bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga, kad šalys turi lygias teises ir pareigas tinkamai prižiūrėti pastato konstrukcijos išorines sienos stogą. Apeliantas teigia, kad atsakovai niekada jokių remonto ar namo išorės darbų nėra atlikę, kad niekada atsakovams netrukdė ir netrukdys tokių darbų atlikti jiems atlikti. Tačiau šiais savo argumentais apeliantas iš esmės pripažįsta ieškovo teisę į statinio servitutą.

59.       Pažymėtina, jog teismas teisingai pažymėjo, kad šioje dalyje spręsdamas dėl statinio servituto būtinumo atsižvelgė, kad jis nustatytas atsakovų naudai tam, kad jiems, kaip gyvenamojo namo bendro naudojimo objektų bendraturčiams, būtų suteikta teisė naudotis ieškovui nuosavybės teise priklausančia žemės sklypo dalimi remontuojant, rekonstruojant ar kitaip tvarkant gyvenamojo namo bendro naudojimo konstrukcijas (pamatus, sienas, stogą ar kitas konstrukcijas), esančias ieškovo žemės sklype. Be to, pažymėtina, jog šalys nuolatos konfliktuoja, todėl ta aplinkybė, kad ieškovas įsipareigojo nekliudyti atsakovams patekti prie gyvenamojo namo bendro naudojimo objektų taip pat nesudaro pagrindo teigti, kad išnyko statinio servituto būtinybė.

60.       Be to, apeliantas ieškiniu buvo pareiškęs alternatyvų reikalavimą dėl kompensacijos už kelio servitutą priteisimo, kurį teismas tenkino visiškai. Apeliaciniu skundu ieškovas prašė priimti naują  sprendimą ir panaikinti servitutus, tačiau naikinti sprendimo dalies dėl kompensacijos jam priteisimo neprašė naikinti. Tokiu būdu tekinus apeliacinio skundą neišeinant už jo ribų būtų ir panaikinti servitutai ir priteista kompensacija.

61.       Nagrinėjamoje byloje ieškovas buvo pareiškęs du alternatyvius reikalavimus: panaikinti kelio servitutą arba priteisti iš atsakovų 130,55 Eur (2 363 Eur/1267 m2 x 70 m2) dydžio kompensaciją už ieškovo žemės sklypo dalies naudojimą atsakovų tikslams. Kompensacijos dydį ieškovas paskaičiavo atsižvelgdamas į VĮ Registrų centras nurodytą žemės sklypo vidutinę rinkos vertę, nustatytą 2014-02-03 - 2 363 Eur.

62.       CK 4.129 straipsnyje numatyta, kad dėl servituto nustatymo atsiradę nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka. Įstatymais, sutartimis, teismo sprendimu ar administraciniu aktu gali būti nustatyta viešpataujančiojo daikto savininko prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensaciją tarnaujančiojo daikto savininkui.

63.       Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje servituto nustatymo bylose nurodyta, kad civilinių teisinių santykių teisingumo ir interesų derinimo principai suponuoja servituto atlygintinumo prezumpciją – tarnaujančiojo daikto savininkui turi būti kompensuojami dėl servituto patirti netekimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-07-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2012). Pagal CK 4.129 straipsnį turi būti atlyginami konkretūs nuostoliai, kurie turi būti įrodyti, taip pat kiti netekimai, kurie atsiranda dėl servituto nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-611/2016, 17 punktas). Tačiau aplinkybė, kad tarnaujančio daikto savininkas neįrodė dėl nustatyto servituto atsiradusių nuostolių konkretaus dydžio, nesudaro pagrindo jam iš viso nepriteisti kompensacijos. Kompensacija yra tarnaujančio daikto savininko interesų gynybai nustatytas teisių gynybos būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009).

64.       Pažymėtina, kad ieškovo teisę į kompensaciją dėl nustatyto kelio servituto atsakovai iš esmės pripažino ir šios sprendimo dalies neskundė.

65.       Pirmosios instancijos teismas nustatydamas kompensacijos dydį vadovaudamasis kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-02-17 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009) ir rėmėsi, tiek aplinkybėmis, kurios paneigia dėl servituto galinčių atsirasti nuostolių dydį, tiek aplinkybes, pagrindžiančias prašomus priteisti nuostolius. Teismas atsižvelgė, kad kelio servitutas ieškovo žemės sklypui nustatytas atsakovų naudai neterminuotai, atsižvelgė į servituto turinį, taip pat į tai, kad turtinės naudos atsakovai neįgyja, kad ieškovui už nustatytą servitutą nebuvo kompensuota. Taip pat, kad iki kelio servituto nustatymo kelias egzistavo visą laiką kai šalys gyvena kaimynystėje, kad kelias, kuriam nustatytas servitutas buvo įrengtas atsakovo lėšomis, ieškovui neprieštaraujant, kad kelio servituto plotas sudaro 5,52 % viso žemės sklypo ploto, kad ieškovo sklype įrengti 0,0989 ha 2 bendro ploto daržai, todėl, esminių nuostolių, susijusių su negalėjimu kelio servituto užimtame plote įrengti daržą, ieškovas nepatiria. Taip pat teismas atsižvelgė ir į kelio servituto ieškovui sudaromus nepatogumus, kad kelio servitutas yra įrengtas netoli gyvenamojo namo, kurio pirmame aukšte gyvena ieškovas su šeima ir dėl nuolatinio atsakovų važinėjimo servitutiniu keliu ieškovas patiria nuolatinių subjektyvaus pobūdžio nepatogumų ir trukdymų, praranda dalį privatumo, kad valdyti, naudoti ir disponuoti kelio servitutu užimtą plotą savo nuožiūra ieškovas neturi galimybės, kadangi kelias turi būti visuomet atlaisvintas, jokia ūkinė veikla toje vietoje iš esmės nėra galima. Remdamasis minėtomis aplinkybėmis teismas priėjo pagrįstos išvados, kad ieškovo pateiktas kompensacijos paskaičiavimas atsižvelgiant į žemės sklypo vidutinę rinkos vertę, nustatytą masiniu būdu, nėra ydingas bei iš esmės atitinka Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-12-02 nutarimu Nr. 1541, 9 punktą ir šioje dalyje ieškinį tenkino. 

66.       Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

67.       Vadovaudamasis prieš tai nurodytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas pagal bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantas, tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių, tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės bei procesines normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą atmeta, skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą palieka nepakeistą.

68.       Apeliacinį skundą atmetus, remiantis CPK 98 straipsniu, iš ieškovo atsakovų naudai, lygiomis dalimis  priteisiamos jų turėtos išlaidos advokato pagalbai, surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą sudarančios 280 Eur.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 280 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt erų) bylinėjimosi apeliacinėje instancijoje išlaidų, atsakovų P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai lygiomis dalimis po 140 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt eurų) kiekvienam.

Teisėjai                                                                      Rita Kisielienė

                                                                                           Liuda Uckienė

                                                                                           Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė