Civilinė bylos Nr. e2-1388-868/2024

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13124-2023-7

Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.6.1.

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. spalio 24 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vanda Višnevska,

sekretoriaujant Elžbietai Strižen,

dalyvaujant ieškovo „If P&C Insurance AS“, veikiančio per „If P&C Insurance AS“ Lietuvos filialą, atstovui advokatui Andriui Dobrovolskiui, 

atsakovo UAB „Adirsta“ vadovui D. D.,

trečiajam asmeniui A. B.,

liudytojui K. T.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo „If P&C Insurance AS“, veikiančio per „If P&C Insurance AS“ Lietuvos filialą, ieškinį atsakovei UAB „Adirsta“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys byloje A. B., UAB „Vilpra“.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovas „If P&C Insurance AS“, veikiantis per „If P&C Insurance AS“ Lietuvos filialą, kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės 41 804,22 Eur žalos atlyginimą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad 2021-08-05 d. ieškovas (draudikas) ir Per J. G. (draudėjas) sudarė Būsto draudimo sutartį (draudimo liudijimas Nr. BD019923540), kuria buvo apdraustas butas ir jam priklausanti bendrųjų patalpų dalis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas). Draudimo sutartis buvo sudaryta AB SEB banko naudai. 2022 m. liepos mėnesį draudėjas pastebėjo, kad Buto sienos ir grindys pradėjo drėkti, dėl ko buvo padaryta žala tiek pačiam Butui, tiek ir jame esančiam turtui (toliau – Įvykis). Pripažinęs Įvykį draudžiamuoju bei apskaičiavęs Įvykio metu draudėjui padarytą žalą, ieškovas išmokėjo draudėjui 41 948,24 Eur draudimo išmoką. Kadangi turtas buvo draustas nauja atkuriamąja verte, išmokant draudimo išmoką nebuvo atsižvelgta į turto nusidėvėjimą. Nusidėvėjimas šiuo atveju turi būti skaičiuojamas tik nuo medžiagų, o ne darbų. Kadangi draudėjo butas buvo remontuotas 3 metai prieš Įvykį (2019 metais), skaičiuotinas trejų metų nusidėvėjimas. Taikant 0,8 proc. nusidėvėjimą per metus, nusidėvėjimo suma sudaro 144,02 Eur (atliktų darbų akte nurodytų medžiagų suma 6 001 Eur x 2,4 proc. (3 metai x 0,8 proc.) = 144,02 Eur). Taigi, įvertinus nusidėvėjimą, Įvykio metu padaryta žala sudaro 41 804,22 Eur (41 948,24 - 144,02 = 41 804,22). Draudėją ir atsakovę siejo rangos teisiniai santykiai, todėl ieškovui perėjusi reikalavimo teisė atsakovės atžvilgiu turi būti įgyvendinama pagal sutartinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias normas. Nustatyta, jog Įvykis įvyko dėl nesandarios prietaisinės jungties (presuojamos alkūnės, skirtos prietaisų pajungimui) (toliau – Detalė), kuri buvo įmontuota draudėjo buto sienos gilumoje. Minėtą Detalę draudėjo bute sumontavo atsakovė UAB „Adirsta“, kuri Detalę įsigijo iš UAB „Vilpra“ pagal 2019-05-15 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. VM21900604 (PVM sąskaitos faktūros 25 eilutė). UAB „Sausa“ atliko Bute hidraulinius bandymus bei nustatė vandens atsiradimo Bute priežastį. Ieškovas, siekdamas nustatyti Detalės nesandarumo priežastį, kreipėsi į Doc. Dr. I. G. su prašymu pateikti specialisto išvadą, ir kuris, ištyręs Detalę VILNIUS TECH Medžiagų tyrimų laboratorijoje, pateikė šias išvadas: 1) Detalės (jungties) sienelių storis atitinka standarto reikalavimus; 2) montuojant panaudotas per didelis sandarinimui skirtų pakulų kiekis, dėl to jungtyje atsirado įtempių; 3) skirtingi cheminės analizės metodai identifikavo nevienodą cinko kiekį žalvaryje; tai sąlygota detalės konfigūracijos; rentgeno fluorescencijos analizatoriumi „Oxford X-MET 8000“ dėl detalės formos specifikos tirtas ribotas detalės plotas, todėl teisingesni rezultatai pateikti 1 lentelėje pagal kibirkšties optinės emisijos metodą, pagal kurį nustatytas cinko kiekis 27,1 proc.; 4) laikui bėgant jungtyje esantys įtempiai sukėlė standarte aprašytą įtempių koroziją; 5) jungties trūkio priežastis – įtempių korozija, atsiradusi dėl panaudoto per didelio pakulų kiekio (nekokybiškai sumontuota). Taigi, įvertinus atlikto tyrimo išvadas, akivaizdu, jog žalos atsiradimą draudėjo bute lėmė atsakovo netinkamai atlikti Detalės sumontavimo darbai. Įvykis įvyko dar nepasibaigus garantiniam terminui. Taigi, ieškovo teigimu, atsakovei kyla pareiga atlyginti Įvykio metu atsiradusią žalą.

Atsakovė UAB „Adirsta“ pateikė atsiliepimą į ieškovo ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, bei ieškovo ieškinio reikalavimams taikyti 1 metų ieškinio senaties terminą.

Atsakovė nesutinka, kad atsakovė ir užsakovas (draudėjas Per J. G.) buvo sudarę rangos sutartį dėl santechnikos darbų, tame tarpe ir nesandarios prietaisinės jungties (presuojamos alkūnės, skirtos prietaisų pajungimui) montavimo darbų atlikimo bute, jokios rašytinės sutarties nebuvo. Šiuos darbus atliko užsakovo žodžiu pasamdytas meistras A. B.. Atsakovė buvo tik tarpininkas tarp užsakovo ir A. B. sudaryto atskiro susitarimo atlikti santechnikos darbus apmokėjimo užsakovo lėšomis. Toks pageidavimas buvo išimtinai užsakovo, kad jam nereikėtų darytų atskirų mokėjimų atskiriems rangovams, t. y. atsakovė ir užsakovas tik susitarė dėl tarpininkavimo paslaugų, kad atsakovė ieškovo lėšomis tik atsiskaitys su užsakovo pasamdytu A. B. už santechnikos atliktus darbus ir nupirktas medžiagas (be kita ko, trečiojo asmens pagal 2019-05-15 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. VM21900604 (PVM sąskaitos faktūros 25 eilutė) iš UAB „Vilpra“ nupirktas presuojamas alkūnes prietaisų pajungimui 16 x1/2 su vidiniu sriegiu), bet netaps generaliniu rangovu ir neprisiims atsakomybės už trečiojo asmens atliktus santechnikos darbus ir juo labiau jo parinktas ir nupirktas medžiagas. Pagal 2018 m. gruodžio 1 d. paslaugų teikimo sutarties projekto sąlygas matyti, kad atsakovė buvo įsipareigojusi atlikti tik apdailos darbus. Taigi, ieškovas neįrodė fakto, jog atsakovę ir užsakovą siejo generalinės rangos teisiniai santykiai, atsakovas įsipareigojo atlikti ir atliko ginčo bute santechnikos darbus. Pastebi, kad I. G. nėra tinkamas statybos darbų ir/ar detalių ekspertas ir neturėjo tinkamos kvalifikacijos vertinti santechnikos darbų ir detalės kokybės. Eksperto išvados paremtos tik subjektyviomis prielaidomis, o ne ekspertiniais tyrimais, grįstais atitinkama metodika. Ekspertas yra ieškovo partneris ir dažnai teikia konsultacijas ieškovui ir yra suinteresuotas ieškovui pateikti jam naudingas išvadas. Juolab, jog ieškovas net neįspėjo atsakovės apie atliekamus detalės tyrimus ir nesudarė atsakovui sąlygų pateikti I. G. klausimų reikšmingų teisingų detalės tyrimų išvadų gavimui. Taigi, nėra jokių patikimų įrodymų patvirtinančių faktą, jog žala atsirado būtent dėl nekokybiškai sumontuotos detalės. UAB „Sausa“ atstovas A. Z., atlikęs ginčo bute vamzdynų diagnostiką, nustatė, kad būtent ginčo detalė buvo įtrūkusi ir praleido vandenį, bei nurodė užsakovui kreiptis į UAB „Vilpra“ ir neva jie žinos visas priežastis, nes ginčo detalė buvo nupirkta iš brokuotos partijos. Atsakovei negali būti taikoma LR CK 6.665 str. 5 d. nustatyta atsakomybė už medžiagų kokybę, už parduota brokuotą detalę ir užsakovui padarytą žalą, nes atsakinga yra UAB „Vilpra“. Ieškovas ir užsakovas, nustatę tariamus darbų trūkumus (kaip ieškovas teigia nekokybiškai sumontuotos detalės panaudojus per didelį kiekį pakulų) visiškai nesikreipė į atsakovę, taip pat nepagrindė teismui prašomo taikyti teisių gynimo būdo – atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, todėl ieškovo pareikštas ieškinio reikalavimas taip pat negali būti tenkinamas, kaip prieštaraujantis CK 6.665 straipsnio 1 daliai. Atsakovė taip pat nesutinka su ieškovo ieškinyje nurodytu žalos dydžiu. Atsakovė, kaip profesionalus rangovas, būtų galėjęs pašalinti defektus ženkliai ekonomiškiau ir greičiau. Tenkinus ieškovo ieškinio reikalavimus ir priteisus iš atsakovo ieškovo naudai 41 804,22 Eur sumą, atsakovės vadovas būtų priverstas iniciuoti atsakovės nemokumo procesą, nes atsakovės nuosavas kapitalas 3 179 Eur sumai taptų „minusinis“ ir turimo turto nepakaktų visų įsipareigojimų vykdymui. Atsakovei nėra suprantama 11 300 Eur dydžio išlaidos MB Molėtų baldai už baldų ardymo/montavimo darbus (5 700 Eur), baldų nugarėlių keitimą (600 Eur) ir baldų transportavimą ir sandėliavimą (5 000 Eur). Byloje nėra jokių duomenų ir pats ieškovas nenustatė jokių baldų defektų, atsiradusių būtent dėl buto užliejimo ir būtinybės keisti baldų nugarėles už 600 Eur. Baldų ardymo/montavimo, transportavimo ir sandėliavimo išlaidos 10 700 Eur sumai yra akivaizdžiai per didelės ir neracionalios. Be to, nėra aišku kokie konkretus baldai buvo ardomi, transportuojami ir sandėliuojami (nėra nurodyti baldų pavadinimai, kiekiai). Dėl nurodytų priežasčių nėra aišku, ar baldų perkraustymo ir sandėliavimo išlaidos nepatenka į MB „Kraustymelis.lt“ suteiktas pakavimo, kraustymo ir sandėliavimo paslaugas už 1 868 Eur. Dėl nurodytų priežasčių žalos dydis mažintinas 11 300 Eur. Taip pat neprotingai didelės yra 22 092 Eur sumokėtos išlaidos užsakovui pagal UAB „RVS projektai“ pateiktą darbų sąmatą, nes iš pateiktos sąmatos matosi, kad buvo atliktas viso buto remontas, o ne defektų, atsiradusių dėl buto užliejimo, šalinimo išlaidos. Užsakovas už viso buto remonto darbus ir medžiagas sumokėjo atsakovui ir A. B. 23 386,85 Eur sumą, t. y. sumokėjo net 9 502,15 Eur suma mažiau nei UAB „RVS projektai“ nurodė sąmatoje neproporcingai didelę paslaugų kainą 32889 Eur sumai. Pažymi, jog buvo sugedusi tik viena detalė, dėl ko santechnikos prietaisų montavimo/demontavimo darbai 1 760 Eur sumai yra akivaizdžiai nepagrįsti ir nebūtini. Kadangi byloje nėra jokių įrodymų patvirtinančių konkrečių dėl buto užliejimo atsiradusių buto defektų ir jų šalinimo sąmatos, atsakovas neturi galimybės tinkamai atsikirsti dėl 22 092 Eur sumokėtų išlaidų užsakovui pagal UAB „RVS projektai“ pateiktą darbų sąmatą pagrįstumo, kuri yra neproporcinga buto defektų trūkumų ištaisymui ir akivaizdžiai per didelė. Be to, byloje nėra jokių duomenų patvirtinančių faktą, jog užsakovas neturi kito gyvenamojo būsto ir kad buvo priverstas patirti būsto nuomos išlaidas 6 000 Eur sumai. Dėl nurodytų priežasčių būsto nuomos išlaidos taip pat yra atmestinos kaip nepagrįstos ir neproporcingai didelės. Atsakovės manymu, pagrįstą žalos dydį sudaro 688,24 Eur sumokėtos namo (duomenys neskelbtini) bendrijai už laiptinėje padarytą žalą ir 1 868 Eur sumokėtos užsakovui už MB „Kraustymelis.lt“ suteiktas pakavimo, kraustymo ir sandėliavimo paslaugas, kas bendrai sudaro 2 556,24 Eur. Kadangi ieškovui ir užsakovui jau 2022-07-20 d. buvo žinoma, kad vanduo pratekėjo dėl santechniko A. B. sumontuotos ginčo detalės, pirktos iš UAB „Vilpra“, jokių pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės ir jų trūkumų ištaisymo ieškovas ir užsakovas per protingą terminą nepranešė nei atsakovui, nei A. B., atsakovė nėra gavusi ieškovo kartu su ieškiniu pateiktos 2023-07-26 d. pretenzijos atlyginti žalą, ieškinys teismui pateiktas 2023-09-07 d., t. y. praėjus daugiau kaip 13 mėnesių nuo ieškovo ir užsakovo sužinojimo, todėl ieškovas neabejotai praleido 1 metų ieškinio senaties terminą, kurį atsakovė prašo taikyti ir ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis asmuo UAB „Vilpra“ pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose pabrėžė, kad iš UAB „Vilpra“ 2019-05-15 pagal PVM s/f Nr. VM21900604 įsigytos detalės - presuojamos alkūnės prietaisų pajungimui - turi eksploatacinių savybių deklaracijas ir atitinka visus detalei keliamus reikalavimus (įgalioto gamintojo atstovo „Pipelife Eesti AS Vilniaus filialas“ pateikta deklaracija yra įtraukta į bylą). Pastebi, kad standartas „LST EN 1254-8:2021“ nedraudžia naudoti detalių su didesniu nei 10 proc. cinko kiekiu žalvaryje. Standarte tik nurodoma, kad žalvaris, turintis didesnį nei 10 proc. cinko kiekį, turi polinkį įtempiu korozijai. Trečiasis asmuo nesutinka su atsakovės atsiliepime į ieškinį išdėstytu teiginiu, kad jungties trūkio priežastis yra įtempiu korozija, atsiradusi dėl per didelio kiekio (27,1 proc.) cinko žalvaryje. Priešingai, korozija atsirado būtent dėl įtempiu, kuriuos sukėlė per didelis pakulų kiekis, kadangi lydiniai su didesniu nei 10 proc. cinko kiekiu yra jautrūs įtempiams ar sąlyčiui su agresyvia aplinka. Tą patvirtino ir Doc. Dr. I. G. tyrimo išvados - montuojant panaudotas per didelis sandarinimui skirtų pakulų kiekis, dėl to jungtyje atsirado įtempiu. Kad montuojant neatsižvelgta į montavimo reikalavimus patvirtino ir gamintojas, kuris detalės analizę atliko iš nuotraukos. Taigi, tiek gamintojas, tiek gamintojo atstovas, tiek ekspertas teigia, kad detalė atitinka jai keliamus reikalavimus ir žala padalyta dėl netinkamo montavimo. Pažymi, kad UAB „Vilpra“ yra tik tarpininkas parduodant detales, tiesioginis gamintojo atstovas yra „Pipelife Eesti AS Vilniaus filialas“.

            Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas prašė ieškinį tenkinti visiškai. 

            Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas prašė ieškinį atmesti. Mano, kad buto užliejimas įvyko dėl brokuotos detalės.

             Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo A. B. nurodė,  kad jis patvirtina, kad atliko santechnikos darbus draudėjo bute. Taip pat neneigė, kad buvo buto užliejimas dėl detalės trūkio. Tačiau jis mano, kad detalė buvo brokuota. Brokuotas detales jis grąžindavo pardavėjui.

Teismo posėdžio metu liudytojas K. T. nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba nuo 2001 metų. Pirkimo-pardavimo sutartis sudaro su klientais nuo 2012 metų. Patvirtina, kad UAB „Vilpra“ pardavinėja detales. Gamyklinis defektas buvo 2020 metais gegužės - birželio mėnesį, balandžio mėnesio partijos, 16 diametro alkūnės pozicijoje. Buvo gautas gamintojo raštas grąžinti detales su defektu. Įmonė susisiekia su pirkėjais, kad grąžintų detales. Konkretaus atvejo su A. B. neatsimena. Tačiau neneigia, kad pažįsta iš matymo A. B., nes jis perka iš jų įmonės detales. Patvirtina, kai klientas atneša nekokybišką detalę, tai įmonė kreipiasi tyrimui nustatyti prekės broką. Ant detalės yra partijos numeris ir pagaminimo data.

Trečiasis asmuo UAB „Vilpra“ teismo posėdyje nedalyvavo, gautas prašymas dėl nedalyvavimo teismo posėdyje. 

 Ieškinys tenkintinas.

             Byloje nustatyta, kad 2021-08-05 d. Ieškovas (Draudikas) ir Per J. G. (Draudėjas) sudarė Būsto draudimo sutartį (draudimo liudijimas Nr. BD019923540), kuria buvo apdraustas butas ir jam priklausanti bendrųjų patalpų dalis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas). Draudimo sutartis buvo sudaryta AB SEB BANKAS naudai.

2022 m. liepos mėnesį Draudėjas pastebėjo, kad Buto sienos ir grindys pradėjo drėkti, dėl ko buvo padaryta žala tiek pačiam Butui, tiek ir jame esančiam turtui (toliau – Įvykis).

2022 m. liepos mėnesį Draudėjas pastebėjo, kad Buto sienos ir grindys pradėjo drėkti, dėl ko buvo padaryta žala tiek pačiam Butui, tiek ir jame esančiam turtui (toliau – Įvykis).

           Pripažinęs Įvykį draudžiamuoju bei apskaičiavęs Įvykio metu Draudėjui padarytą žalą, Ieškovas išmokėjo Draudėjui 41948,24  Eur draudimo išmoką.

Buto užliejimas įvyko dėl nesandarios prietaisinės jungties (presuojamos alkūnės, skirtos prietaisų pajungimui) (toliau – Detalė), kuri buvo įmontuota Draudėjo buto sienos gilumoje.

Bute apdailos ir kitus darbus pagal 2018-12-01 Paslaugų teikimo sutartį atliko atsakovė UAB „Adirsta“ ( el. b. 1 t., b. l. 177-178, 179- 187). Santechnikos darbus (santechnikos darbai yra nurodyti Priede Nr. t. y. vandentiekio ir nuotekų vamzdynų demontavimas, naujos nuotekų ir vandens vamzdynų sistemos išvedžiojimas sienose ir grindyse, el. b. 1 t., b. l. 179-183) pagal žodinę subrangos sutartį sudaryta tarp atsakovės UAB „Adirsta“ ir A. B., atliko A. B..

Pareikštu ieškiniu ieškovas prašo 41 804,22 Eur žalos atlyginimo subrogacijos tvarka.

Pareikštu atsiliepimu atsakovė prašė ieškinio netenkinti. Nurodė, kad atsakovė atliko bute tik apdailos darbus, mano, kad detalė, dėl kurios buvo užlietas butas buvo brokuota, taip pat prašė pareikštam reikalavimui taikyti 1 metų senaties terminą. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas su ieškinio reikalavimais iš dalies sutiko, reikalavimo dydžio visiškai neginčijo. Atsakovės atstovas tik mano, kad buto užliejimas įvyko dėl brokuotos detalės.

          Civilinio kodekso (toliau - CK) 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis. Kasacinio teismo praktikoje subrogacija apibūdinama kaip įstatymo pagrindu pereinanti draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisė asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi. Būtent subrogacija užtikrina tai, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2012).

CK 6.645 straipsnio 1 dalis numato, kad rangos sutartis sudaroma pagaminti arba perduoti tam tikrą darbo rezultatą arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui.

CK 6.698 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad rangovas atsako už objekto sugriuvimą ar defektus, jeigu objektas sugriuvo ar defektai buvo nustatyti per dešimt metų – esant paslėptų statinio elementų (konstrukcijų, vamzdynų ir kt.).

          Civilinė atsakomybė galima tik nustačius visas jos sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį, kaltė yra preziumuojama (civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246-6.249 straipsniai). Nesant įstatymuose numatytų išimčių, pagal bendrą taisyklę pareiga įrodyti civilinės atsakomybės sąlygas tenka nukentėjusiam asmeniui (civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis).

Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų.

Byloje nustatyta, kad draudėjo bute santechnikos darbus faktiškai atliko A. B.. Kadangi asmeniškai draudėjas jokių santykių su A. B. neturėjo, todėl ieškovas gali reikšti reikalavimą atsakovei.

Byloje yra VšĮ „Vilnius tech“ tyrimų ataskaita, kurią parengė Doc. Dr. I. G.. Ataskaitoje nurodyta aiški buto užliejimo priežastis, t. y. detalės jungties trūkio priežastis – įtempių korozija, atsiradusi dėl panaudoto per didelio pakulų kiekio (nekokybiškai sumontuota).

        Atlikus tyrimą pateiktos presuojamos jungties Doc. Dr. I. G. padarė šias išvadas:

1.Detalės (jungties) sienelių storis atitinka standarto reikalavimus.

2.Montuojant panaudotas per didelis sandarinimui skirtų pakulų kiekis, dėl to jungtyje atsirado įtempių.

3.Skirtingi cheminės analizės metodai identifikavo nevienodą cinko kiekį žalvaryje. Tai sąlygota detalės konfigūracijos. Rentgeno fluorescencijos analizatoriumi „Oxford X-MET 8000“ dėl detalės formos specifikos tirtas ribotas detalės plotas, todėl teisingesni rezultatai pateikti 1 lentelėje pagal kibirkšties optinės emisijos metodą, pagal kurį nustatytas cinko kiekis 27,1 %.

4.Laikui bėgant jungtyje esantys įtempiai sukėlė standarte aprašytą įtempių koroziją.

5.Jungties trūkio priežastis - įtempių korozija, atsiradusi dėl panaudoto per didelio pakulų kiekio (nekokybiškai sumontuota).

         Nors atsakovė teigia, kad buto užliejimas įvyko dėl brokotos detalės, kurią A. B. įsigijo iš UAB „Vilpra“, tačiau nagrinėjamoje byloje atsakovė teismo ekspertizės neprašė, atsakovė net neprašė, kad teismas į teismo posėdį kviestų Doc. Dr. I. G., kuris parengė Tyrimo ataskaitą dėl jungties trūkio priežasties.

Todėl teismas neturi jokių kitų objektyvių įrodymų pagrindžiančių buto užliejimo priežastis, bei remiantis Tyrimo ataskaita, kurioje yra nurodyta vienintelė priežastis – įtempių korozija, atsiradusi dėl panaudoto per didelio pakulų kiekio (nekokybiškai sumontuota), sprendžia, kad užliejimo priežastis yra nekokybiškai (netinkamai) atlikti santechnikos darbai. O kadangi santechnikos darbus pagal draudėjo ir atsakovės Paslaugų sutartį atliko atsakovė, todėl teismas sprendžia, kad byloje nustatyta, kad santechnikos darbus bute atsakovė atliko nekokybiškai, dėl to buvo užlietas draudėjo butas. Ir nors atsakovė teigia, kad Tyrimo ataskaitoje yra nurodytas, kad detalės sudėtyje buvo per didelis  cinko kiekis, ir tai sąlygojo trūkio atsiradimą, tačiau tai yra tik atsakovės samprotavimai, nes Tyrimo ataskaitoje yra nurodyta, kad detalė atitinka Standarto LST EN 1254-20 keliamus reikalavimus (CPK 178 straipsnis).

          Dėl žalos dydžio

          Ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad dėl buto užliejimo susidarė šios išlaidos: baldų ardymo/ montavimo darbai (5700 Eur); baldų transportavimas ir sandėliavimas / baldų nugarėlių (5600 Eur); 22092 Eur neginčijama suma dėl buto numatomo remonto; už nuomą nuo rugsėjo iki vasario mėn. (už kiekvieną mėn. po 1000 Eur); pakavimo, kraustymo paslaugas (1520Eur+268); sandėliavimo paslaugas (80 Eur); 688,24 Eur už laiptinės sienų ir lubų remontą, iš viso 41804,22 Eur (el. b. 1 t., b. l. 136, 142,143). Šioms išlaidoms pagrįsti ieškovė pateikė Statybos darbų rangos sutartį Nr. 2022/12/15-01, Atliktų darbų aktą 2023-04-03 Nr. 1, Patalpų nuomos sutartis, mokėjimo nurodymus dėl apmokėjimo už nuomą buto adresu (duomenys neskelbtini), PVM sąskaitas faktūras (el. b. 1 t., b. l. 137-140, 142,143, 145-151, 152-157, 158-160, 161-162). Teismo posėdžio metu atsakovė žalos dydžio neginčijo, bei nepateikė jokių kitų įrodymų patvirtinančių žalos dydžio nepagrįstumą. Todėl teismas sprendžia, kad dėl buto užliejimo draudėjas patyrė 41 804,22 Eur žalos (CPK 178 straipsnis).

         Dėl priežastinio ryšio

Tarp atsakovės neteisėtų veiksmų, kuomet ji nekokybiškai atliko santechnikos darbus draudėjo bute ir atsiradusios žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys. O atsakovės kaltė yra preziumuojama, ir atsakovė jos nenuginčijo (CPK 178 straipsnis).

          Kadangi byloje nustatyta, kad draudėjas patyrė 41804,22 Eur žalos dėl atsakovės netinkamai atliktų santechnikos darbų, ir byloje yra įrodymai, kad ieškovė draudėjui jau sumokėjo 41804,22 Eur draudimo išmoka, todėl yra pagrindas ieškovo ieškinį tenkinti visiškai.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

         Patenkinus ieškinį iš atsakovės ieškovo naudai priteistinos 6 proc. dydžio procesinės palūkanos nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 2 dalis).

           Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Ieškovas byloje patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 852 Eur sumokėto žyminio mokesčio, 1936 Eur už suteiktas teisines paslaugas, iš viso 2788 Eur  (CPK 93 straipsnis).

            Patenkinus ieškinį, iš atsakovės valstybės naudai priteistina 37,07 Eur pašto išlaidų (CPK 96 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185, 259-270, 93 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį patenkinti.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Adirsta“, j. a. k. 301525744, 41 804,22 Eur (keturiasdešimt vieną tūkstantį aštuonis šimtus keturis eurus 22 ct) žalos atlyginimo, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 41 804,22 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. rugsėjo 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2 788 Eur (du tūkstančius septynis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų ieškovo „IF P&C Insurance AS“ (registro kodas 10100168), Lietuvoje vykdančio savo veiklą per „IF P&C Insurance AS“ filialą, j. a. k . 302279548, naudai.

          Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Adirsta“, j. a. k. 301525744, 37,07 Eur (trisdešimt septynis eurus 7 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklalapyje, įmokos kodas 5662.

         Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                            Vanda Višnevska