Civilinė byla Nr. e2-593-790/2021
Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00066-2021-4
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.5
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. rugpjūčio 19 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bajoras,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės G. P. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. kovo 17 d. nutarties, kuria atmestas jos prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovės G. P. ieškinį atsakovams V. V., E. V., tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė ,,Grindinis“, uždaroji akcinė bendrovė ,,Franklis“ dėl priverstinio akcijų išpirkimo,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė G. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama įpareigoti atsakovus V. V. ir E. V. išpirkti iš ieškovės G. P. 429 vienetus paprastųjų vardinių uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Grindinis“ akcijų už teismo paskirtų ekspertų nustatytą akcijų kainą 2019 m. gruodžio 31 d. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovui V. V. nuosavybės teise priklausančius UAB „Grindinis“ 871 vienetus paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų, uždraudžiant šias akcijas parduoti ar kitaip perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į jas, uždrausti atsakovui V. V. priimti sprendimus, susijusius su UAB „Grindinis“ įstatinio kapitalo didinimu, bendrovės įstatų keitimu.
2. Ieškovė nurodė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių – draudimo atsakovui perleisti jam priklausančias akcijas, atsakovas turimas akcijas galėtų perleisti tretiesiems asmenims. Kadangi prievolė privalomai išpirkti akcijas gali kilti tik tam akcininkui, kuris veikia prieš bendrovės veiklos tikslus, ši prievolė savo esme yra asmeninė, nuo skolininko asmens neatsiejama, prievolė ir, jei atsakovas šias akcijas perleistų tretiesiems asmenims, naujai akcijas įgijusiam asmeniui šis įpareigojimas nepereitų. Taigi, jei bus nustatyta, kad atsakovų veiksmai prieštarauja bendrovės veiklos tikslams, atsakovams kils asmeninio pobūdžio prievolė ieškovės akcijas išpirkti. Iš šių aplinkybių spręstina, kad siekdama ieškinyje suformuluoto rezultato – ieškovės akcijų priverstinio išpirkimo, ieškovė yra suinteresuota, kad ginčui nesibaigus atsakovas V. V. neperleistų savo turimų akcijų. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovai pažeidinėjo ieškovės kaip akcininkės teises (Plungės apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 10 d. nutarimas, Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartis), įsteigė konkuruojančią bendrovę, į kurią perkėlė įmonės veiklą, turtą, pelną bei darbuotojus. Bendrovės metiniai finansiniai duomenys rodo nuoseklų UAB „Grindinis“ ilgalaikio turto mažėjimą, pelno perkėlimą bei UAB „Franklis“ ilgalaikio turto didėjimą, pardavimo pajamoms neproporcingą pelną, tai liudija, kad atsakovai, valdydami susijusias įmones, UAB „Grindinis“ veiklą vysto bendrovės veiklos tikslams priešingais būdais.
3. Ieškovė nurodė, kad atsakovai gali imtis nesąžiningų veiksmų, siekdami išvengti prievolės išpirkti iš ieškovės akcijas, atsakovams priklausančias akcijas perleisdami tretiesiems asmenims, todėl netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo, jeigu jis būtų palankus ieškovei, įvykdymas gali pasunkėti arba būti neįmanomas.
4. Ieškovės įsitikinimu, atsakovas dės pastangas, kad ieškovei už akių būtų padidintas įstatinis UAB „Grindinis“ kapitalas. Tokiu būdu padidinus UAB „Grindinis“ akcijų skaičių, būtų iškreiptas šalims priklausančių akcijų santykis, tai turėtų tiesioginės įtakos ieškovės teisei reikšti ieškinį dėl priverstinio akcijų pardavimo. Todėl tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir uždrausti atsakovui priimti sprendimus, susijusius su UAB „Grindinis“ įstatinio kapitalo didinimu ir bendrovės įstatų keitimu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. kovo 17 d. nutartimi atmetė ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
6. Teismas nustatė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau –ABĮ) 47 straipsniu, atsakovas, ketindamas perleisti savo akcijas kitiems asmenims, privalės apie tai informuoti ieškovę (pirmiausiai pasiūlyti akcijas įsigyti jai), o vadovaujantis ABĮ 28 straipsnio 1 dalies 8 punktu, uždarosios akcinės bendrovės įstatinis kapitalas didinamas visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu – kvalifikuota dauguma, taigi ir šiuo atveju ieškovė būtų informuota.
7. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovė siekia įpareigoti atsakovus išpirkti iš jos 429 vienetus paprastųjų vardinių UAB „Grindinis“ akcijų už teismo paskirtų ekspertų nustatytą akcijų kainą 2019 m. gruodžio 31 d., nenustatė grėsmės, kad ieškovės nurodomas galimas įstatinio kapitalo didinimas ateityje gali apsunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą.
8. Teismas, atmesdamas ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo atžvilgiu, pažymėjo, jog akcininko nuosavybės teisės įgyvendinimas negali būti varžomas formaliais pagrindais, taip pat tai, kad akcininko valia dėl naudojimosi akcijų suteikiamomis teisėmis negali būti paneigiama be pakankamo pagrindo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Ieškovė G. P. atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartį ir jos prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Prievolė privalomai išpirkti akcijas gali kilti tik tam akcininkui, kuris veikia prieš bendrovės veiklos tikslus, ši prievolė savo esme yra asmeninė, nuo skolininko asmens neatsiejama, prievolė ir, jei atsakovas šias akcijas perleistų tretiesiems asmenims, naujai akcijas įgijusiam asmeniui šis įpareigojimas nepereitų.
9.2. Teismas nukrypo nuo Lietuvos apeliacinio teismo praktikos bei netinkamai taikė ir aiškino Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 144 straipsnį. Ieškovė remiasi Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1468-1120/2020.
9.3. Teismas netinkamai aiškino ABĮ 47 straipsnį, nes toks ribojimas yra taikomas tik akcijų pardavimui, todėl šis ribojimas neapsaugo nuo ginčo akcijų įkeitimo ar kitokio jų suvaržymo, taip pat nepaneigia paties akcijų perleidimo fakto galimybės. Ieškovė pažymi, kad aplinkybė, jog atsakovas bendrovės veiklą yra perkėlęs į UAB „Franklis“, patvirtina ketinimus toliau nevykdyti UAB „Grindinis“ veiklos ir neišlaikyti šios bendrovės akcijų nuosavybės teisės.
9.4. Dėl draudimo atsakovui didinti įstatinį kapitalą, keisti bendrovės įstatus ieškovė pažymėjo, kad atsakovas jau daug metų neorganizuoja visuotinių akcininkų susirinkimų ir dėl to buvo nubaustas administracine tvarka, todėl jis gali be ieškovės dalyvavimo padidinti UAB „Grindinis“ įstatinį kapitalą.
10. Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Ieškovė tik deklaratyviai nurodo, kad yra grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui, tačiau ji nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas ketina perleisti ar suvaržyti turimas įmonės akcijas.
10.2. Atsakovas pažymi, kad Lietuvos apeliacinio teismo nagrinėta civilinė byla, kuria remiasi ieškovė, negali būti vertinama kaip analogiško pobūdžio, nes pastarojoje byloje buvo nustatyta, jog atsakovė dovanojimo sutarties pagrindu kartą jau buvo perleidusi savo akcijas trečiajam asmeniui, dėl to laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos. Taigi, skirtingai nei nurodoma atskirajame skunde, pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo Lietuvos apeliacinio teismo formuojamos praktikos.
10.3. Atsakovas pažymi, kad be pirmosios instancijos teismo nurodyto ABĮ 47 straipsnio, galimybes perleisti įmonės akcijas atsakovui suvaržo ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) įtvirtintas reikalavimas tik notarine forma sudaryti uždarųjų akcinių bendrovių akcijų pirkimo pardavimo sutartis, kai parduodama 25 procentai ar daugiau uždarosios akcinės bendrovės akcijų arba akcijų pardavimo kaina yra didesnė kaip keturiolika tūkstančių penki šimtai eurų. Kadangi atsakovui priklauso 67 procentai įmonės akcijų, neabejotina, jog notaras, prieš tvirtindamas akcijų pirkimo pardavimo sutartį, pareikalautų ir duomenų, jog buvo įvykdyti ABĮ 47 straipsnyje numatyti reikalavimai dėl akcijų siūlymo kitam akcininkui.
10.4. Dėl administracinio proceso, kurio sprendimais remiasi ieškovė, atsakovas pažymi, jog ieškovė eilę metų nesidomėjo įmonės veikla, o atsakovas buvo nubaustas administracine nuobauda tik dėl 2018 m. įmonės akcininkų susirinkimo nesušaukimo. Ieškovės minimuose įmonės akcininkų susirinkimuose įmonės įstatinio kapitalo didinimo klausimas nebuvo sprendžiamas, todėl ieškovės argumentai nepatvirtina, kad atsakovas ketintų tokius veiksmus atlikti.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas netenkino ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
12. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tai reiškia, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik esant dviem privalomoms sąlygoms: ieškinio reikalavimų tikėtinam pagrįstumui ir grėsmei įvykdyti būsimą teismo sprendimą, jeigu šių priemonių bus nesiimta.
13. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas neabejojo ieškinio tikėtinu pagrįstumu, tačiau konstatavo antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui – nebuvimą. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija iš dalies nesutinka.
14. Byloje nustatyta, kad ieškovė pareiškė ieškinį dėl priverstinio jai priklausančių akcijų išpirkimo, teigdama, jog atsakovo veiksmai prieštarauja juridinio asmens veiklos tikslams, pažeidžia jos, kaip bendrovės akcininkės, teises. CK 2.115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad 1/3 bendrovės akcijų turintys akcininkai gali kreiptis į teismą, reikalaudami, kad akcininko, kurio veiksmai prieštarauja juridinio asmens veiklos tikslams ir kai negalima pagrįstai manyti, kad tie veiksmai ateityje pasikeis, akcijos būtų parduotos akcininkui, kuris kreipiasi. CK 2.123 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jei akcininkai negali tinkamai įgyvendinti savo, kaip juridinio asmens dalyvio, teisės dėl kito akcininko veiksmų ir negalima pagrįstai manyti, jog tokie veiksmai pasibaigs, jie gali pareikšti teismui ieškinį, reikalaudami, kad juridinio asmens dalyvis, dėl kurio veiksmų negalima tinkamai įgyvendinti teisių, nupirktų iš jų akcijas; šiuo atveju CK 2.115, 2.116–2.121 straipsnių normos dėl privalomo akcijų pardavimo taikomos mutatis mutandis (su tam tikrais pakeitimais).
15. Apeliacinės instancijos teismo manymu, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ieškovės pareikšto ieškinio preliminarų pagrįstumą. Šiuo atveju ieškovė pateikė duomenis, kad jai priklauso UAB „Grindinis“ akcijos, jos pareikštas ieškinio reikalavimas atitinka minėtose CK nuostatose numatytą akcininko teisių gynimo būdą, ieškinio reikalavimą ieškovė pagrindė konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis, jos nuomone, rodančiomis, kad ji negali įgyvendinti savo, kaip bendrovės akcininkės, teisių dėl atsakovo veiksmų. Taigi, pirmosios instancijos teismas, atlikęs prima facie ieškovės pateikto ieškinio įvertinimą, pagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo ieškinį vertinti kaip akivaizdžiai nepagrįstą.
16. Tuo tarpu spręsdamas dėl antrosios sąlygos (grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui) egzistavimo, pirmosios instancijos teismas ne visiškai tinkamai vertino byloje susiklosčiusią situaciją, susijusią su būtinumu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ir neatsižvelgė į teismų praktiką, formuojamą panašaus pobūdžio bylose.
17. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymėta, kad prievolė privalomai išpirkti akcijas gali kilti tik tam akcininkui, kuris veikia prieš bendrovės veiklos tikslus, ši prievolė savo esme yra asmeninė, nuo skolininko asmens neatsiejama, prievolė ir, jei atsakovas šias akcijas perleistų tretiesiems asmenims, naujai akcijas įgijusiam asmeniui šis įpareigojimas nepereitų (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1468-1120/2020). Taigi, tuo atveju, jeigu nagrinėjant ginčą atsakovas perleistų nuosavybės teisę į akcijas, tokia aplinkybė iš esmės padarytų neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimo įvykdymas šiuo atveju tiesiogiai priklausytų nuo atsakovo galimybės disponuoti jam nuosavybės teise priklausančiomis akcijomis, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad tai yra pakankamas pagrindas taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones ir užtikrinti, jog akcijas turintis asmuo ginčo nagrinėjimo metu nepasikeistų.
18. Atsakovo atsiliepime į atskirąjį skundą nurodyti argumentai dėl to, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių atsakovo ketinimą perleisti ar suvaržyti turimas įmonės akcijas, taip pat jog galimybes perleisti įmonės akcijas atsakovui suvaržo ABĮ 47 straipsnyje ir CK įtvirtinti reikalavimai akcijų pardavimui, nepaneigia pagrindo taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas, spręsdamas klausimus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo panašiose bylose, yra nurodęs, jog ieškovas neprivalo pateikti į bylą įrodymų, pagrindžiančių akivaizdų atsakovų nesąžiningumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-346-464/2016). Būtinybę areštuoti ginčo objektu tapusius nuosavybės vertybinius popierius (akcijas) pagrindžia vien jau tai, kad ginčo turto perleidimui yra visos prielaidos, kitaip tariant, nėra teisinių kliūčių tai padaryti, todėl laikinosiomis apsaugos priemonėmis turi būti užtikrintas akcijų išsaugojimas atsakovo dispozicijoje (status quo) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-346-464/2016; 2017 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-212-178/2017). Be to, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje atsižvelgiama ir į tai, kad nei ABĮ 47 straipsnyje keliamas reikalavimas pranešti apie būsimą pardavimą bendrovei ir kitų akcininkų pirmumo teisė įsigyti parduodamas akcijas, nei CK 1.74 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta privaloma kai kurių akcijų pirkimo–pardavimo sandorių notarinė forma nevaržo akcininko teisės disponuoti akcijomis kitais (ne pardavimo) būdais ar jas apsunkinti (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-251-241/2021 30 punktą).
19. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovui V. V. nuosavybės teise priklausančius UAB „Grindinis“ 871 vienetus paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų, uždraudžiant šias akcijas parduoti ar kitaip perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į jas. Skirtingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, tokių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nelems neproporcingo atsakovo, kaip UAB „Grindinis“ akcininko, teisių suvaržymo, kadangi šiomis priemonėmis bus užtikrintas akcijų išsaugojimas atsakovo dispozicijoje, tačiau naudojimasis akcijų suteikiamomis turtinėmis ir neturtinėmis teisėmis nebus apribotas (dėl draudimo priimti sprendimus, susijusius su bendrovės įstatinio kapitalo didinimu, bendrovės įstatų keitimu apeliacinės instancijos teismas pasisakys žemiau).
20. Kaip minėta, ieškovė prašė teismo uždrausti atsakovui V. V. priimti sprendimus, susijusius su UAB „Grindinis“ įstatinio kapitalo didinimu ir bendrovės įstatų keitimu. Šį prašymą ieškovė motyvavo tuo, kad atsakovas gali siekti padidinti bendrovės įstatinį kapitalą ar pakeisti įstatus, iškreipiant šalims priklausančių akcijų santykį, o tai turėtų tiesioginės įtakos ieškovės teisei reikšti ieškinį dėl priverstinio akcijų pardavimo.
21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė šios ieškovės prašomos laikinosios apsaugos priemonės. Skirtingai nuo akcijų perleidimo galimybės, įstatinio kapitalo padidinimas ir įstatų pakeitimas yra galimas tik visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu (ABĮ 49 straipsnis), todėl atsakovas vienasmeniškai teisinės galimybės atlikti tokių veiksmų neturi. Byloje nėra duomenų nei apie tokį atsakovo ketinimą, nei apie atsakovo poziciją neigti ieškovės teisę reikšti ieškinį dėl priverstinio akcijų pardavimo, remiantis pasikeitusiu šalims priklausančių akcijų santykiu. Aplinkybė, kad atsakovas yra baustas administracine tvarka, praeityje neorganizavo visuotinių akcininkų susirinkimų, nepatvirtina jo ketinimų didinti įstatinį kapitalą ar keisti bendrovės įstatus. Atitinkamai, ši ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones dalis pirmosios instancijos teismo buvo pagrįstai atmesta.
22. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju ne visiškai tinkamai vertino byloje susiklosčiusią situaciją, susijusią su būtinumu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, neatsižvelgė į teismų praktiką, formuojamą panašaus pobūdžio bylose. Todėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atmestas ieškovės prašymas areštuoti atsakovui V. V. nuosavybės teise priklausančius UAB „Grindinis“ 871 vienetus paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų, uždraudžiant šias akcijas parduoti ar kitaip perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į jas, naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės, šį ieškovės prašymą tenkinant (CPK 144 straipsnis, 145 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Likusi pirmosios instancijos teismo nutarties dalis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144 straipsniu, 145 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 337 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktais,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. kovo 17 d. nutarties dalį, kuria atmestas ieškovės prašymas areštuoti atsakovui V. V. nuosavybės teise priklausančius uždarosios akcinės bendrovės „Grindinis“ 871 vienetus paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų, uždraudžiant šias akcijas parduoti ar kitaip perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į jas, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.
Iki teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo areštuoti atsakovui V. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančius uždarosios akcinės bendrovės „Grindinis“ (juridinio asmens kodas 302692543) 871 vienetus paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų, uždraudžiant šias akcijas parduoti ar kitaip perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į jas.
Kitą Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. kovo 17 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.
Teisėjas Marius Bajoras