Baudžiamoji byla Nr. 1A-557-806/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-17097-2022-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1; 1.1.9.2; 1.2.25.6; 2.4.6.1

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. spalio 11 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ievos Gavelytės-Kalytienės, Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nidos Vigelienės, 

sekretoriaujant Jolitai Žylienei,

dalyvaujant prokurorei Jolitai Inčienei,

nuteistajam A. B. (A. B.), jo gynėjui advokatui Kęstučiui Ožiūnui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. birželio 20 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. B. paskirta galutinė 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

A. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta 2 (dvejus) metus ir 6 (šešis) mėnesius naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo šios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo dienos – 2022 m. gegužės 16 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 3 dalimi, konfiskuotas A. B. priklausantis automobilis „Mercedes-Benz E 220“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė :

I.                      Teismo nustatytos bylos aplinkybės

1.       A. B. nuteistas už tai, kad  2022 m. gegužės 15 d. apie 21.50 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Mercedes-Benz E 220“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu 2022 m. gegužės 15 d. 22.10 val. nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,36 promilių etilo alkoholio koncentracija  t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje.

II.                      Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2.       Apeliaciniu skundu A. B. prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. birželio 20 d. nuosprendį: 1) paskirtą galutinę bausmę – 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę pakeisti į piniginę baudą, arba atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, ar pakeisti paskirtą bausmę į laisvės apribojimą, t. y. bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu, arba leisti bausmę vykdyti savaitgaliais ir švenčių dienomis; 2) sutrumpinti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonės terminą – draudimą 2 (dvejus) metus ir 6 (šešis) mėnesius naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

2.1.       A. B. iš dalies nesutikdamas su skundžiamu teismo nuosprendžiu, akcentuoja, kad apeliaciniu skundu pripažįsta savo kaltę, gailisi, tačiau siekia pakeisti jam paskirtą bausmę, įsipareigoja nedaryti naujų nusikaltimų, laikytis paskirtų įpareigojimų, pripažindamas savo netinkamą elgesį.

2.2.       Nors pirmosios instancijos teismas motyvuotai sprendė dėl realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimo, kaltinamasis A. B. kreipiasi į apeliacinės instancijos teismą su prašymu pakeisti jam skirtą bausmę, skiriant piniginę baudą, arba atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, ar pakeisti šią bausmę į laisvės apribojimą, t. y. bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu, arba leisti bausmę vykdyti savaitgaliais, švenčių dienomis.

2.3.       A. B. nurodo, kad jis yra šeimos žmogus, nors nėra oficialiai susituokęs, gyvena su K. M., veda bendrą ūkį. Kartu su sugyventine K. M., gim. (duomenys neskelbtini), augina du mažamečius sūnus, bendrą sūnų A. B., gimusį (duomenys neskelbtini), ir sugyventinės K. M. sūnų E. F., gimusį (duomenys neskelbtini), kuriam yra nustatytas neįgalumas, reikalinga ypatinga priežiūra bei pagalba. Neoficiali žmona K. M. dirbanti, tad jai yra būtina vyro pagalba prižiūrint dviejų metų bendrą sūnų, ir sūnų, turintį sveikatos problemų. Reali su laisvės atėmimu susijusi, nors ir trumpalaikė bausmė – areštas atims galimybę tėvui ne tik teikti materialinį išlaikymą sūnums, bet ir su vaikais bendrauti, dalyvauti jų gyvenime bei ugdyme, sugyventinei tektų nepakeliama našta vienai prižiūrint du mažamečius vaikus, iš kurių vienas yra neįgalus. K. M. dirba darbo dienomis nuo 8 val. iki 17 val., dėl šios priežasties apeliantas prašo pakeisti bausmę, skirti piniginę baudą ar bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu, arba leisti bausmę vykdyti savaitgaliais ir švenčių dienomis, arba atidėti bausmės vykdymą, kad galėtų rūpintis vaikais.

2.4.       Nors teismas, priimdamas nuosprendį, nurodė, kad jo, A. B., netinkamas elgesys laikytinas sistemingu ir neleidžia teismui spręsti, jog jis dės pastangas resocializuotis, mano, kad konkrečioje situacijoje realaus laisvės atėmimo paskyrimas prieštarauja BK 54 str. nuostatoms. Nori patikinti, kad nėra toks beviltiškas nusikaltėlis, daro išvadas dėl savo netinkamo elgesio, yra šeimos žmogus, vyras ir tėvas. Pasižada iš esmės pakeisti savo elgesį, todėl nuoširdžiai prašo netaikyti jam realios su laisvės atėmimu susijusios bausmės pačiomis griežčiausiomis sąlygomis. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad jis yra tėvas, augina ir išlaiko savo nepilnametį vaiką, taip pat augina sugyventinės iš ankstesnių santykių vaiką, kuris yra neįgalus, o atliekant realią laisvės atėmimo bausmę negalės rūpintis sūnumi, materialiai jį išlaikyti, šeimą, nutrūks socialiniai ryšiai su šeima, nukentės sūnaus interesai, nes jų santykiai labai artimi, tėvo atskyrimas vaikui suteiks daug streso, galimi stiprūs vaiko ir jo išgyvenimai, dėl to, kad negalės pasirūpinti savo vaiku ir šeima, vaikas neteks galimybės bendrauti su tėvu. Taip pat yra vienintelis vairuojantis asmuo šeimoje, veža vaikus į gydymo įstaigas, vairuotojo pažymėjimas yra būtinas, nes augina neįgalų sugyventinės sūnų, netekus teisės vairuoti tokiam ilgam laikui, negalės pasirūpinti neįgaliojo vaiko poreikiais. Prašo atsižvelgti, kad tai pirmas kartas, kai sėdo už automobilio vairo būdamas neblaivus.

3.       Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

4.       Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

III.                      Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

5.       Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta, kad teismas, nagrinėdamas baudžiamąsias bylas apeliacine tvarka, patikrina bylą tik tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame skunde nesutinkama su nuteistajam A. B. apylinkės teismo paskirta bausme (bausmės rūšimi) ir baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo vairuoti transporto priemonę taikymo terminu, kita nuosprendžio dalis neskundžiama. Atsižvelgiant į tai, byloje nenustačius padarytų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, teisėjų kolegija pasisako tik apeliacinio skundo ribose.

6.       Baudžiamasis įstatymas numato, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, kuri skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). BK 41 straipsnio 2 dalis numato, kad bausme siekiama: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti arba apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; ir 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

7.       BK 54 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už asmens padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus bei tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; ir 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

8.       Konstitucinėje bei kasacinėje jurisprudencijoje pripažįstama, kad paskirta bausmė turi būti proporcinga ir teisinga. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (žr. pvz., kasacines nutartis Nr. 2K-449-942/2016; 2K-209-222/2018; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

9.       BK 2811 straipsnio 1 dalies sankcija numato baudos, arešto arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmes. A. B. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. B. paskirta galutinė 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, t. y. mažesnė bausmė nei sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis.

10.       Byloje nustatyta, kad A. B. vairavo transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,36 promilės etilo alkoholio koncentracija, kas ženkliai viršija minimalią leistiną etilo alkoholio koncentraciją, taip pat ženkliai viršija ribą, nuo kurios taikoma baudžiamoji atsakomybė, dėl ko jo veiksmai buvo kvalifikuoti ne pagal atitinkamas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso, bet pagal baudžiamojo įstatymo nuostatas, kas rodo nuteistojo padarytos veikos pavojingumą.

11.       Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą, už kelių transporto priemonės vairavimą arba praktinio vairavimo mokymą, apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjui nustatomas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, nustatė baudžiamąją atsakomybę, nurodydamas, kad už šį nusikaltimą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Taigi, įstatymo leidėjas, nustatydamas baudžiamąją atsakomybę už vairavimą arba praktinio vairavimo mokymą, apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjui nustatomas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, siekė didinti eismo saugumą, užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Vilniaus regiono apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu paskirdamas nuteistajam A. B. griežčiausią sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės rūšį baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidė.

12.       Įvertinus pirmosios instancijos teismo bausmės skyrimo motyvus, matyti, kad skundžiamame nuosprendyje skiriant bausmę atsižvelgta į visas nuteistąjį charakterizuojančias ir bausmės individualizavimui svarbias aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, nuteistojo kaltės formą – A. B. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, padarytą tiesiogine tyčia, veika nebuvo padaryta žalos. Nusikalstama veika transporto eismo saugumui priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). A. B. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamą veiką, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje, padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

13.       Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, taip pat įvertino ir tai, kad A. B. anksčiau teistas septynis kartus Lietuvoje, dvylika kartų teistas užsienio valstybėse. Nuteistasis administracine tvarka per paskutinius penkerius metus baustas šešiolika kartų, didžioji dalis baudų nėra sumokėtos. Nuteistajam už ankstesnius nusikaltimus buvo taikomos įvairios bausmių rūšys, be kita ko, laisvės atėmimo bausmė, tačiau nuteistasis toliau sistemingai daro nusikalstamas veikas, t. y. ankstesnės bausmės nepaveikė ir neatgrasė jo nuo naujos nusikalstamos veikos padarymo, kas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Nors apeliantas prašo jo atžvilgiu taikyti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, atkreiptinas dėmesys, jog baudžiamasis įstatymas, įtvirtindamas bausmės paskirtį, numato jau minėtų bausmės tikslų visetą, todėl turi būti siekiama visų šių tikslų realizavimo. Taigi, sprendžiant dėl bausmės nuteistajam taikymo, turi būti atsižvelgta ne tik į nuteistojo interesą, kad bausmei nustatytų tikslų būtų galima siekti laisvėje, bet ir į visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytų aplinkybių kontekste nebuvo jokio pagrindo spręsti apie skyrimą nuteistajam švelnesnės bausmės nei laisvės atėmimas už BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą. Nuteistajam paskirta artima vidurkiui šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, sumažinus vienu trečdaliu – galutinė keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, todėl, atsižvelgus į minėtas nuteistąjį neigiamai charakterizuojančias aplinkybes, paskirtos bausmės laikyti per griežta nėra pagrindo.

14.       Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad A. B. turi du mažamečius vaikus, vienas iš jų yra turi neįgalumą, jo žmona yra dirbanti, todėl jai reikalinga pagalba prižiūrėti vaikus, nesulaikė jo nuo pakartotinės nusikalstamos veikos padarymo, taigi jis pats šios aplinkybės nelaikė svarbia. Taip pat, nors skunde prašoma bausmę pakeisti į piniginę baudą, arba atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, ar pakeisti paskirtą bausmę į laisvės apribojimą, pastebėtina, jog visos šios bausmės rūšys nuteistajam jau buvo taikytos, tačiau jos nebuvo veiksmingos. Pastebėtina ir tai, kad baudžiamasis įstatymas nenumato galimybės laisvės atėmimo bausmės vykdyti savaitgaliais ir švenčių dienomis, todėl šis apelianto prašymas atmestinas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskyrė proporcingą padarytai nusikalstamai veikai bausmę, visapusiškai įvertino nusikalstamą veiką apibūdinančias ir nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes ir tinkamai individualizavo A. B. taikytiną bausmės rūšį ir jos dydį.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo trukmės

15.       Skundžiamu Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. birželio 20 d. nuosprendžiu A. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas 2 (dvejus) metus 6 (šešis) mėnesius naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo pradžios, t. y. nuo 2022 m. gegužės 16 d. Apeliantas apeliaciniame skunde prašo sutrumpinti šios jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminą.

16.       Baudžiamojo poveikio priemonė yra teismo skiriama valstybės prievartos priemonė, kuri apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, numatyta BK 68 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų ir teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones nuo 1 iki 5 metų tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 2811 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Taigi uždraudimo naudotis specialia teise taikymas yra teismo teisė, t. y. teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, gali taikyti ar nuspręsti netaikyti šios baudžiamojo poveikio priemonės. Kelių eismo saugumo bylose šio klausimo sprendimas didele dalimi priklauso nuo teismo išvados dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo pobūdžio, ar asmuo sąmoningai šiurkščiai pažeidė eismo taisykles, lengvabūdiškai tikėdamasis išvengti baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių, ar eismo įvykis kilo dėl nusikalstamo nerūpestingumo, dėl kažkokių aplinkybių kaltininkui nesuvokiant rizikingo elgesio pobūdžio ir nenumatant galimų padarinių. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (žr. pvz. kasacines nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-279-719/2018).

17.       Bylos duomenimis nustatyta, kad A. B. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones. Apeliaciniame skunde neginčijamas šios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo teisėtumas bei pagrįstumas, tačiau nesutinkama su jos taikymo trukme. Teisėjų kolegijos vertinimu, paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 2 metų 6 mėnesių laikotarpiui, pirmosios instancijos teismas baudžiamojo įstatymo nepažeidė. Tiek paskiriant šią priemonę, tiek ir nustatant jos trukmę buvo įvertintos visos reikšmingos bylos aplinkybės, apibūdinančios apelianto padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo pavojingumą bei jo asmenybę.

18.       Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, dėl kurių apeliantui yra reikalinga teisė vairuoti transporto priemones (augina du mažamečius vaikus, vienas iš jų turi neįgalumą, šeimoje daugiau niekas neturi teisės vairuoti) ir dėl kurių jis prašo draudimo naudotis šia teise terminą kiek įmanoma sutrumpinti. Teisėjų kolegija sutinka, kad teisės vairuoti transporto priemones laikinas netekimas sukels A. B. ir jo artimiesiems tam tikrų nepatogumų, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad, atsižvelgiant į nusikaltimų, susijusių su transporto priemonių vairavimu asmenims esant neblaiviems, pavojingumą, kaltininko patiriami panašaus pobūdžio sunkumai paprastai nėra laikytini pakankamu pagrindu neuždrausti asmeniui naudotis specialia teise ar sutrumpinti tokio draudimo taikymo terminą. Nors apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, dėl kurių apeliantui yra reikalinga teisė vairuoti transporto priemones ir dėl kurių jis prašo terminą kiek įmanoma sutrumpinti, teismas pastebi, kad, kaip minėta, apelianto nurodomos aplinkybės buvo žinomos ir tuo momentu, kai jis vairavo būdamas neblaivus ir rizikavo prarasti teisę vairuoti transporto priemones. Pastebėtina ir tai, kad nors A. B. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, beveik visi jo padaryti administraciniai nusižengimai yra susiję su transportu priemonių eksploatavimu, todėl nuteistajam paskirtos BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminas – 2 metai 6 mėnesiai, kuris yra artimas šios poveikio priemonės termino vidurkiui (BK 68 straipsnio 2 dalis), kitų jau aptartų aplinkybių kontekste A. B. atžvilgiu nelaikytinas neproporcingu.

19.       Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas uždraudimo naudotis specialia teise terminas yra pakankamai individualizuotas, adekvatus padaryto nusikaltimo pavojingumui ir A. B. asmenybei. Siekiant bausmės paskirčiai keliamų tikslų įgyvendinimo, o kartu ir užtikrinti kitų visuomenės narių apsaugą, A. B. apylinkės teismas pagrįstai nustatė šiek tiek didesnį nei vidurkis baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemonę taikymo terminą, t. y. 2 metams 6 mėnesiams, kuris skaičiuojamas nuo realiai suvaržytos asmens galimybės naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones dienos, t. y. nuo 2022 m. gegužės 16 d. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, spręsdamas neskirti A. B. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyto baudžiamojo poveikio priemonės termino minimumo, ar mažesnio nei vidurkis termino, įstatymo nepažeidė ir apeliantui paskyrė proporcingą ir jo padarytą nusikalstamą veiką atitinkančią baudžiamojo poveikio priemonę, todėl pagrindo trumpinti nustatyto jos termino nėra.

20.       Atsižvelgdama į aukščiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. birželio 20 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, o nuteistajam paskirta bausmė bei baudžiamojo poveikio priemonės terminas – adekvatūs ir proporcingi padarytai nusikalstamai veikai, todėl keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

Dėl proceso išlaidų

21.       Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, jog A. B. baudžiamojoje byloje suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų suma yra 90,00 Eur. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šioje baudžiamojoje byloje būtinybę skirti nuteistajam gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis, kas reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu gynėjas buvo būtinas valstybės iniciatyva. Akcentuotina ir tai, kad A. B. augina du vaikus, pagal bylos duomenis registruotas Užimtumo tarnyboje, turi nesumokėtų baudų, jo  turtinė padėtis nėra gera, dėl ko, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 

n u t a r i a :

atmesti nuteistojo A. B. apeliacinį skundą. 

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų 90 Eur iš nuteistojo A. B. už suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai nepriteisti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjos                                                Ieva Gavelytė-Kalytienė

                                                                                                                Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė

                Nida Vigelienė