Civilinė byla Nr. 2A-601-580/2019

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-28295-2017-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.29.1.; 3.3.1.18.1. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. balandžio 16 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės, Andrutės Kalinauskienės ir Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo S. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. V. ieškinį atsakovui S. G. dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė prašė pripažinti jos ir atsakovo sudarytą sutartį paskolos sutartimi, priteisti 2 000 Eur negrąžintos skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo negrąžintos sumos iki jos grąžinimo dienos, kurių dydis 2017-09-09 yra 300 Eur, ir bylinėjimosi išlaidas. Teismo posėdžio metu atsisakė reikalavimo pripažinti su atsakovu sudarytą sutartį paskolos sutartimi ir reikalavimo priteisti palūkanas. Nurodė, kad:

1.1.                      2014-07-22 su atsakovu sudarė rašytinę paskolos sutartį, kuria paskolino 2 000 Eur, atsakovas paskolą įsipareigojo grąžinti iki 2014-09-01;

1.2.                      ieškovei kreipusis į teismą dėl įsakymo išdavimo, atsakovas ir jo sutuoktinė buvo susisiekę su ieškove dėl paskolos grąžinimo, tačiau realiai skolos negrąžino;

1.3.                      paskolos sutartį sudarė ir grynuosius pinigus perdavė atsakovui savo namuose. Tokią pinigų sumą ieškovė nurodė turėjo, nes buvo neseniai pardavusi butą.

2.       Atsakovas S. G. prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas ir paskirti ieškovei 100 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, baudą priteisiant valstybės naudai. Nurodė, kad:

2.1.                      paskolos sutarties nesudarė, parašas buvo atšauktas žodžiu, nėra pinigų mokėjimo kvito ir notaro patvirtintos hipotekos sutarties. Ieškovė prašo teismo pripažinti paskolos sutartį sudaryta, tačiau neįrodinėja pinigų išmokėjimo fakto;

2.2.                      ieškovė nepaaiškina, kodėl delsė kreiptis į teismą ir reikalavimą atsakovui pareiškė tik po daugiau kaip 2,5 metų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gegužės 28 d. sprendimu nutraukė bylą dalyje dėl reikalavimų pripažinti sutartį paskolos sutartimi bei priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas. Kitoje dalyje ieškinį tenkino ir priteisė iš S. G. 2 000 Eur paskolos. Nurodė, kad:

3.1.                      atsakovas 2014-07-22 Pinigų paskolos sutartimi iš R. V. pasiskolino 2 000 Eur, kuriuos įsipareigojo grąžinti iki 2014-09-01. Šalių susitarimu, įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimui paliktas užstatas – žemės sklypo nuosavybės dokumentai. Prie ieškinio ieškovė pridėjo V. R. priklausančių žemės sklypų nuosavybės dokumentus;

3.2.                      pinigų paskolos sutartis atitinka įstatyme apibrėžtą paskolos sutartį, yra esminės paskolos sutarties sąlygos: paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti pinigus;

3.3.                      žodinis parašo atšaukimas nesukuria jokių teisinių padarinių, o sudaryta sutartis jos šalims turi įstatymo galią ir gali būti nutraukta tik sutartyje ar įstatyme nustatytomis sąlygomis. Argumentai dėl notarinio sutarties patvirtinimo, įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo hipoteka nebuvimo, ieškovės kreipimosi į teismą po daugiau nei 2,5 metų nuo prievolės įvykdymo termino ir laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo, nepakankami ieškiniui atmesti.

III. Apeliacinio skundo argumentai

4.       Atsakovas S. G. prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Jei ieškinys nebūtų atmestas, prašė bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:

4.1.                      nesurinkta pakankami įrodymų, kad atsakovui buvo perduoti pinigai. Ieškovė neįrodė, kad ji 2014 m. turėjo 2 000 Eur, kai grynieji pinigai buvo litai. Pinigų paskolos sutartyje nenurodoma, kad ši sutartis yra pinigų perdavimą patvirtinantis dokumentas. Ieškovė yra verslininkė (verčiasi prekyba), todėl turi suprasti, kad pinigų mokėjimas patvirtinamas kvitais. Vien tik sutarties sudarymas nepatvirtina pinigų perdavimo. Pinigų paskolos sutartis negalėjo būti pripažinta galiojančia;

4.2.                      teismas netinkamai nustatė faktines aplinkybes. Paskolos dalyko perdavimo atsakovui įrodinėjimo pareiga priklauso ieškovei. Atsakovas negali pateikti įrodymų, kad paskolos negavo. Teismas nenustatė, kaip vyko pinigų perdavimas, kokiomis aplinkybėmis pas ieškovę atsirado V. R. dokumentai. Nebuvo išaiškinti ikisutartiniai santykiai. Teismas neištyrė, kokiomis aplinkybėmis atsakovas atsisakė sutarties, nesiaiškino, kodėl ieškovė delsė kreiptis į teismą. Buvo neatskleista bylos esmė.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas. 

5.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

6.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

7.       Apeliacinis procesas vyksta dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovo 2 000 Eur skolą pagal šalių pasirašytą 2014-07-22 Pinigų paskolos sutartį pagrįstumo.

8.       Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė R. V. ir atsakovas S. G. 2014-07-22 sudarė Pinigų paskolos sutartį, pagal kurią ieškovė R. V. paskolino S. G. 2 000 Eur, kuriuos atsakovas S. G. įsipareigojo grąžinti iki 2014-09-01 (b. l. 4). Pinigų paskolos sutarties 2 punkte šalys susitarė, kad atsakovas S. G. turi teisę grąžinti paskolą prieš nustatytą terminą, o ieškovė R. V. – ją priimti. Šalių susitarimu, įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimui paliekamas užstatas – V. R., kuri yra įgaliojusi S. G. valdyti, tvarkyti ir disponuoti jai nuosavybės teise priklausančiais žemės sklypais, žemės sklypo nuosavybės dokumentai (4 punktas). Byloje pateikti V. R. priklausančių žemės sklypų nuosavybės dokumentai ir žemės sklypų planai (b. l. 16-25).

9.       Atsakovas S. G. nesutinka su pirmosios instancijos teismo 2018 m. gegužės 28 d. sprendimu, kuriuo ieškovės naudai iš atsakovo buvo priteista 2 000 Eur negrąžintos paskolos. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, jog nėra pakankami įrodymų, kad atsakovui buvo perduoti pinigai, o ieškovė neįrodė, kad ji 2014 m. turėjo 2 000 Eur, kai grynieji pinigai buvo litai. Pinigų paskolos sutartyje nenurodoma, kad ši sutartis yra pinigų perdavimą patvirtinantis dokumentas. Atsakovo teigimu, jis negali pateikti įrodymų, kad paskolos negavo, o teismas nenustatė, kaip vyko pinigų perdavimas, kokiomis aplinkybėmis pas ieškovę atsirado V. R. dokumentai. Taip pat pirmosios instancijos teismas neištyrė, kokiomis aplinkybėmis atsakovas atsisakė Sutarties, nesiaiškino, kodėl ieškovė delsė kreiptis į teismą. Apeliacinės instancijos teismas su šiais atsakovo argumentais nesutinka.

10.       Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas užtikrina šalims teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. CK 6.189 straipsnis nustato, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią; sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Ši teisės norma įtvirtina sutarties privalomumo ir vykdytinumo (lot. pacta sunt servanda) principus.

11.       CK 6.870 straipsnyje apibrėžta paskolos samprata – paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą bei mokėti palūkanas, jei sutartis nenustato ko kita. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. Taigi įstatymu paskolos sutartis priskiriama prie realinių sutarčių. Realine ji laikoma todėl, kad paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien šalių susitarimo dėl paskolos neužtenka. Esminės paskolos sutarties sąlygos – paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą. Tik esant šioms sąlygoms laikoma, kad tarp šalių atsirado paskolos teisiniai santykiai.

12.       Teisminiams ginčams, kilusiems iš paskolos teisinių santykių, taikytinos bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo normos (CPK XIII skyrius) bei materialinio šių teisinių santykių reguliavimo nulemtos specialiosios taisyklės. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis).

13.       Tiek rašytinei paskolos sutarčiai, tiek ir rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui keliami tapatūs turinio reikalavimai, t. y., kad jų turinys patvirtintų paskolos teisinių santykių egzistavimą. Šiuose dokumentuose gali būti atskirai, padarant atitinkamą įrašą, užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui, tačiau net jeigu toks faktas tiesiogiai ir nėra užfiksuotas, jis gali būti nustatomas (patvirtinamas) teismui vadovaujantis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklėmis, reglamentuotomis CK 6.193–6.195 straipsniuose, aiškinant rašytinės sutarties arba rašytinės sutarties reikalavimus atitinkančio dokumento sąlygas, vertinant panaudotą terminologiją, gramatinės išraiškos formas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).

14.       Šalių 2014-07-22 sudarytos Pinigų paskolos sutarties 1 punkte nurodyta, jog „Aš, R. V., paskolinau S. G. 2 000 Eur, kuriuos S. G. įsipareigoja grąžinti iki šių metų rugsėjo 1 (pirmos) dienos“. Sutarties tekstas surašytas ieškovės, sutartis pasirašyta tiek ieškovės, tiek atsakovo.

15.       Sutarties pasirašymo metu galiojusi CK 6.871 straipsnio redakcija numatė reikalavimus paskolos sutarties formai. Fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija du tūkstančius litų (1 dalis). Rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui (3 dalis).

16.       Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog į bylą pateikta ieškovės ir atsakovo 2014-07-22 Pinigų paskolos sutartis forma ir turiniu atitinka įstatyme apibrėžtą paskolos sutartį, kadangi joje yra esminės paskolos sutarties sąlygos. Pinigų paskolos sutartis patvirtina tiek paskolos teisinių santykių tarp šalių buvimą, tiek sutarties dalyko – konkrečios pinigų sumos perdavimą, nes sutartyje aptarti paskolos sutarčiai būdingi elementai, t. y. nurodyta, kad ieškovė paskolino atsakovui 2 000 Eur (paskolos dalyko perdavimas), ir šią sumą atsakovas įsipareigojo grąžinti iki tam tikro Sutartyje numatyto termino. 

17.       Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, jog teismas nepareikalavo įrodymų, kad ieškovė turėjo pinigų sumą. Aplinkybė, jog ieškovė neturėjo reikiamos pinigų sumos nebuvo nurodyta atsakovo atsiliepime į ieškinį, kurį jis pateikė pirmosios instancijos teismui. Teismo posėdyje atsakovas nedalyvavo ir prašė bylą nagrinėti nedalyvaujant. CPK 306 straipsnio 2 dalis nurodo, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo tirtos pirmosios instancijos teisme. Bylos nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, kuris reiškia, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi , kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. (CPK 12 straipsnis). Atsakovas, turėdamas pagrindą teigti, jog ieškovė neturėjo paskolai reikiamos pinigų sumos, turėjo šias aplinkybes nurodyti pirmosios instancijos teismui pateiktame atsiliepime bei pridėti ar prašyti teismo pareikalauti šį atsikirtimo pagrindą patvirtinančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo nagrinėti fakto, ar ieškovė turėjo paskolai suteikti reikalingą sumą.

18.       Atmestini kaip nepagrįsti atsakovo apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai, jog Pinigų paskolos sutarties sudarymas, nesant pinigų mokėjimo kvitų, nepatvirtina pinigų perdavimo. Pinigų paskolos sutartyje panaudotas išsireiškimas „paskolinau“ sudaro pagrindą išvadai, kad sutarties pasirašymo metu pinigai jau buvo perduoti atsakovui, o atsakovo parašas sutartyje patvirtina skolinio įsipareigojimo ieškovei pripažinimą. Paskolos perdavimas nebuvo įformintas atskiru dokumentu, tačiau pažymėtina, jog imperatyvios įstatymo normos, reikalaujančios pinigų perdavimą/gavimą tarp fizinių asmenų įforminti atskiru dokumentu, nėra.

19.       Pažymėtina ir tai, jog Pinigų paskolos sutartimi, atsakovo įsipareigojimų pagal sutartį įvykdymo užtikrinimui buvo susitarta dėl užstato – žemės sklypo nuosavybės dokumentų palikimo ieškovei. Ieškovė prie ieškinio pateikė V. R., kuri yra įgaliojusi S. G. valdyti, tvarkyti ir disponuoti jai nuosavybės teise priklausančiais žemės sklypais, priklausančių žemės sklypų nuosavybės dokumentus ir žemės sklypų planus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokio pobūdžio dokumentų buvimas pas ieškovę ir jų pateikimas teismui taip pat patvirtina Pinigų paskolos sutarties dalyko perdavimo atsakovui faktą.

20.       Paskolos gavėjas turi teisę ginčyti paskolos sutartį, jeigu jis pinigų ar daiktų faktiškai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje. Jeigu įrodoma, kad pinigai ar daiktai iš tikrųjų nebuvo paskolos gavėjui perduoti, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta. Kai paskolos gavėjas gavo mažiau pinigų ar daiktų, negu nurodyta sutartyje, paskolos sutartis pripažįstama sudaryta dėl faktiškai gautos pinigų sumos ar daiktų (CK 6.875 straipsnio 1, 3 dalys). Aplinkybes, kad pinigų ar daiktų faktiškai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje, privalo įrodyti paskolos gavėjas (CK 6.875 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).

21.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovas paskolos dalyko negavimo faktą grindžia vien subjektyviais paaiškinimais. Atsakovo subjektyvus įsitikinimas, kad pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti tokias šalutines aplinkybes, kaip tai, kodėl ieškovė į teismą kreipėsi po daugiau nei 2,5 metų nuo prievolės įvykdymo termino pabaigos, bei kodėl ieškovė neprašė teismo nei laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nei kitų atsakovo turto apribojimų, nėra pakankamas paneigti paskolos dalyko gavimą. Teisė kreiptis į teismą realizavimo laikas priklauso tik nuo pačios ieškovės valios ir apsisprendimo, kada jai kreiptis į teismą dėl savo pažeistų teisių gynimo. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nėra būtinas kiekviename procese. Toks prašymas gali būti reiškiamas tik tada, kai ieškovui kyla pagrįstų abejonių, jog atsakovo turtinė padėtis po ieškinio padavimo gali pasikeisti, dėl ko būtų negalimas arba apsunkintas teismo sprendimo vykdymas. Vien tai, kad neprašoma taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, nereiškia, jog ieškinys nepagrįstas.

22.       Apeliaciniame skunde atsakovas taip pat nurodo, jog jis atsisakė Pinigų paskolos sutarties, tačiau pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės nesiaiškino. Sutarčių privalomumo šalims principas reikalauja sutartį vykdyti ir vienos iš šalių atsisakymas nuo sutarties negalimas, išskyrus įstatyme išvardytus atvejus, kai vienašališkai sutartį nutraukti šalis gali pati arba inicijuoti teismine tvarka nutraukimą. Sutarties pakeitimas arba papildymas turi būti tokios pat formos, kokios turėjo būti sudaryta sutartis, išskyrus įstatymų ar sutarties nustatytus atvejus (CK 6.192 straipsnio 4 dalis). Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog atsakovo nurodytas žodinis parašo atšaukimas nesukuria jokių teisinių padarinių. Ieškovės ir atsakovo pasirašyta sutartis jos šalims yra privalomai vykdytina, ji gali būti nutraukta arba pakeista tik Pinigų paskolos sutartyje ar įstatyme nustatytomis sąlygomis. Pinigų paskolos sutartis nebuvo nei nutraukta, nei pakeista, todėl turi būti vykdoma.

23.       Atsižvelgiant į byloje pateiktus duomenis ir nustatytas aplinkybes, nesant duomenų apie Sutarties negaliojimą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog byloje esantys duomenys įrodo, kad 2014-07-22 ieškovės ir atsakovo sudarytos sutarties pagrindu atsakovas iš ieškovės gavo 2 000 Eur dydžio paskolą. Kai paskolos gavėjas nevykdo sutartinės pareigos grąžinti paskolos dalyką, paskolos davėjas įgyja paskolos sutarties pagrindu reikalavimo teisę susigrąžinti paskolos dalyką, jo dalį ir atlygį už daikto skolinimą, jeigu toks buvo šalių sutartas.

24.       Byloje nėra įrodymų patvirtinančių, kad atsakovas būtų grąžinęs ieškovei paskolintus 2 000 Eur (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad ieškovės prašoma priteisti 2 000 Eur suma buvo paskolinta atsakovui, kuris nepateikė leistinų ir patikimų įrodymų, patvirtinančių, jog pinigai jam nebuvo perduoti arba kad juos jis būtų grąžinęs ieškovei, ir šią sumą iš atsakovo priteisė ieškovei.

25.       Apibendrinant daroma išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

        Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalimi, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Atsakovo S. G. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 28 d. sprendimą palikti nepakeistą

Teisėjai                      Loreta Bujokaitė

Andrutė Kalinauskienė

Jūra Marija Strumskienė