Civilinė byla Nr. e3K-3-24-684/2019

Teisminio proceso Nr.  2-57-3-00293-2016-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.1; 2.6.10.5.1; 2.6.20.1; 2.6.27

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. vasario 13 d.

Vilnius

        Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Birutės Janavičiūtės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Arvi fertis“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 19 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Golfinas Shipping Agency“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Arvi fertis“ dėl skolos priteisimo, dalyvaujant tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje uždarajai akcinei bendrovei „Baltkalis“, bendrovei „OOO Arvi NPK“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisinių santykių kvalifikavimo, siekiant nustatyti atsakomybės rūšį.

2.       Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės UAB ,,Arvi fertis“ 121 367,73 Eur skolą, 5854,71 Eur išlaidų, susijusių su ikiteisminiu skolos išieškojimu, atlyginimą, 1208,45 Eur delspinigių, 6 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.  

3.       Ieškovė nurodė, kad 2015 m. rugpjūčio 20 d. su atsakove sudarė paslaugų sutartį (toliau – ir sutartis), kuria ieškovė įsipareigojo atsakovei bei tretiesiems asmenims teikti trąšų ekspedijavimo per Klaipėdos jūrų uostą paslaugas, o atsakovė bei tretieji asmenys įsipareigojo patiekti krovinius sutartyje nustatyta tvarka bei sumokėti ieškovei už suteiktas paslaugas. Atsakovė 2016 m. vasario 9 d. pateikė ieškovei užsakymą atlikti kompleksinių trąšų perkrovimo iš vagonų į konteinerius darbus bei išsiųsti krovinį trąšų gavėjui į Vietnamą. Užsakyme buvo nurodoma, kad paslaugos užsakovė yra atsakovė, o mokėtoja – bendrovė „OOO Arvi NPK“. Trečiasis asmuo bendrovė „OOO Arvi NPK“ už ieškovės paslaugas nesumokėjo. Iš paslaugų sutarties kylančias pareigas atsakovė bei tretieji asmenys įsipareigojo vykdyti bendrai, todėl skolą privalo sumokėti atsakovė.

4.       Atsakovė turi atlyginti ir su skolos išieškojimu susijusias išlaidas (VšĮ „Advoc LT“ suteiktos skolos išieškojimo paslaugos). 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

5.       Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. birželio 30 d. sprendimu priteisė ieškovei iš atsakovės 121 367,73 Eur skolą, 1208,45 Eur delspinigių, iš viso 122 576,18 Eur, bei 6 procentų dydžio metines palūkanas, apskaičiuotas nuo 122 576,18 Eur skolos nuo ieškinio padavimo 2016 m. gegužės 9 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

6.       Teismas nurodė, kad 2015 m. rugpjūčio 20 d. paslaugų sutartimi ieškovė įsipareigojo atsakovei bei tretiesiems asmenims teikti trąšų eksporto per Klaipėdos jūrų uostą ekspedicijos paslaugas, o atsakovė bei tretieji asmenys įsipareigojo už suteiktas paslaugas sumokėti. Sutartis buvo pasirašyta visų ją sudarant dalyvavusių asmenų.

7.       Sutartyje nurodyta, kad jos šalys yra tiktai dvi, tai yra paslaugų teikėja – ieškovė ir paslaugų gavėja – kita sutarties šalis, t. y. bendrovės Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 (atsakovė bei tretieji asmenys). Tai reiškia, kad atsakovė ir tretieji asmenys įsipareigojo sutartinius įsipareigojimus įvykdyti solidariai. Sutarties 4.12 punkte taip pat nustatyta, kad mokėjimus pagal sutartį įsipareigoja vykdyti bendrovė, t. y. bet kuri iš paslaugos gavėjų. Ieškovės vadovas G. T. teismui paaiškino, jog ieškovė turėjo tikslą sudaryti sutartį su visomis ieškinyje nurodytomis bendrovėmis, nes jai buvo žinoma aplinkybė apie jų tarpusavio ryšį, t. y. kad visos įmonės priklauso „Arvi“ įmonių grupei.

8.       2015 m. rugpjūčio 20 d. priedo Nr. 2, šalių pasirašyto 2015 m. spalio 19 d., 4 punkte nurodyta, kad visas išlaidas, susijusias su mokėjimais pagal sutartį, apmoka mokėjimus vykdanti šalis. Šiuo priedu nebuvo panaikinta solidarioji paslaugos gavėjų atsakomybė, o tik reglamentuota atsiskaitymų už suteiktas paslaugas tvarka. Ieškovė, suteikusi paslaugas, turėjo žinoti apie sąskaitų faktūrų pateikimo apmokėti tvarką.

9.       2016 m. vasario 9 d. užsakymą dėl trąšų pakrovimo iš vagonų į 74 konteinerius ieškovei pateikė atsakovė ir nurodė, kad mokėjimus pagal sutartį įvykdys trečiasis asmuo bendrovė „OOO Arvi NPK“. Atsakovės užsakymą pasirašė trąšų pardavimo direktorius T. V.. Užsakymo turinys patvirtina, kad atsakovė ir trečiasis asmuo bendrovė „OOO Arvi NPK“ veikė bendrai, t. y. atsakovė pateikė užsakymą, o mokėjimą turėjo atlikti bendrovė „OOO Arvi NPK“.

10.       Ieškovė pateikė teismui įrodymus, kad ji suteikė trąšų ekspedicijos paslaugas ir pateikė atsakovei apmokėti sąskaitas GSF-16-025, GSF 16-027, GSF-16-028, kurių bendra suma – 121 367,73 Eur. Atsakovė skolų nesumokėjo ir ieškovė pagrįstai kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo iš atsakovės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.6 straipsnio 3 dalis).

11.       Paslaugos buvo suteiktos atsakovei ir trečiajam asmeniui bendrovei „OOO Arvi NPK“. Atsakovė nepaneigė solidariosios paslaugų gavėjų atsakomybės prezumpcijos ir ieškovė pagrįstai prašo teismo skolą priteisti iš atsakovės. Atsakovė neįrodė, kad užsakymą ieškovei pateikė neįgaliotas asmuo ir ieškovė turėjo atsisakyti jį vykdyti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis). Šalys susirašinėjo, bendradarbiavo dėl krovinio išsiuntimo ir atsakovė sutiko su krovinio ekspedicijos paslaugų suteikimu.

12.       Paslauga buvo suteikta atsakovei bei tretiesiems asmenims ir jiems tenka solidarioji atsakomybė įvykdyti sutartinius įsipareigojimus. Ieškovė pirmiausia pareiškė pretenziją trečiajam asmeniui bendrovei „OOO Arvi NPK“, tačiau ši atsisakė sumokėti skolą. Taigi ieškovė įgijo teisę reikalauti skolos sumokėjimo iš atsakovės (CK 6.6 straipsnio 4 dalis).

13.       Atsakovė su atsiliepimu pateikė 2015 m. spalio 16 d. įsakymą, kuriuo T. V. buvo paskirtas atsakovės trąšų pardavimo direktoriumi ir atsakingu asmeniu už atsakovės bei trečiojo asmens bendrovės „OOO Arvi NPK“ trąšų pardavimą ir logistiką. Šios bylos aplinkybės patvirtina, kad atsakovės darbuotojas T. V. buvo įgaliotas pateikti 2016 m. vasario 9 d. užsakymą ieškovei bei atsakovė suprato apie tinkamą jos atstovavimą užsakymo pateikimo metu.

14.       Trečiasis asmuo bendrovė „OOO Arvi NPK“ nurodė, kad paslaugas ieškovė suteikė netinkamai. Atsakovė ieškovei pretenzijų dėl netinkamo sutarties vykdymo nepareiškė. Savarankiškų reikalavimų trečiasis asmuo bendrovė „OOO Arvi NPK“ byloje nepareiškė.

15.       Ieškovė sumokėjo 5854 Eur VšĮ „Advoc lt“. Teismas, remdamasis CPK 88 straipsniu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015, nepriteisė iš atsakovės ieškovei šios viešajai įstaigai sumokėtų lėšų atlyginimo.

16.       Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės ir atsakovės apeliacinius skundus, 2018 m. birželio 19 d. nutartimi paliko nepakeistą Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 30 d. sprendimą. 

17.       Kolegija nurodė, kad paslaugų teikimo sutartį sudarė UAB „Goflinas shipping agency“ (ekspeditorė) bei UAB ,,Baltkalis“, bendrovė „OOO Arvi NPK“ ir UAB ,,Arvi fertis“, kurios visos trys bendrai sutartyje vadinamos ,,bendrovėmis“. Bendrovės įsipareigojo už paslaugas, susijusias su krovinio eksportu, mokėti sutartyje nustatytomis sąlygomis (sutarties 1.1 papunktis). Iš 2016 m. vasario 9 d. užsakymo matyti, kad paslaugą iš UAB „Goflinas shipping agency“ užsakė UAB ,,Arvi fertis“, o kaip mokėtojas nurodytas trečiasis asmuo bendrovė „OOO Arvi NPK“. Taigi nors šalių sudaryta paslaugų sutartis tiesiogiai ir nenurodo, tačiau ji nustato solidariąją paslaugų užsakovių atsakomybę. Kad šiuo atveju taikytina solidarioji atsakomybė, patvirtina ir tai, kad šalys (UAB ,,Arvi fertis“ atstovas T. V. bei UAB „Goflinas shipping agency“) elektroninėmis priemonėmis susirašinėjo dėl užsakytų atitinkamų paslaugų, ir šis faktas nėra nuginčytas. Taigi nustačius solidariąją atsakomybę, bendrovei „OOO Arvi NPK“ neapmokėjus sąskaitų faktūrų, paslaugų teikėja įgauna teisę reikalauti iš bet kurios kitos sutarties šalies atsiskaityti už suteiktas paslaugas.

18.       Ieškovė, negavusi apmokėjimo iš bendrovės „OOO Arvi NPK“, kreipėsi į UAB ,,Arvi fertis“, taigi, priešingai nei teigia atsakovė, tokie veiksmai parodo, jog ieškovė suprato, kad pagal šalių sudarytą 2015 m. rugpjūčio 20 d. sutartį susitarta dėl solidariosios atsakomybės.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

19.       Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

19.1.                      Nesant šalių aiškiai išreikštos valios dėl solidariosios atsakomybės taikymo pagal sutartį, apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, jog atsakovei ir bendrovei „OOO Arvi NPK“ atsirado solidarioji prievolė atsiskaityti su ieškove už suteiktas paslaugas, pažeidė CK 6.6 straipsnio 1 dalį, nes neegzistuoja nei sutarties, nei įstatymo pagrindas solidariajai prievolei kilti. Teismo išvada neatitinka kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118-219/2015; 2016 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165-313/2016). Sutartis nenustato bendros atsakovės, bendrovės „OOO Arvi NPK“ ir UAB „Baltkalis“ pareigos atsiskaityti su ieškove už paslaugas. 

19.2.                      Sutartyje yra apibrėžtos ir vartojamos dvi sąvokos: „bendrovė“ ir „bendrovės“. Sutarties preambulėje nurodyta, kad „bendrovė“ reiškia kurią nors vieną konkrečią bendrovę (atsakovė, bendrovė „OOO Arvi NPK“ ar UAB „Baltkalis“), o visos jos kartu yra įvardijamos daugiskaita – „bendrovės“. Sutarties 1.1–1.3 punktuose nurodytos „bendrovės“, kadangi  šie punktai taikytini visoms bendrovėms. Toliau sutartyje vartojama vienaskaita „bendrovė“, kas būtent ir reiškia sutarties šalių susitarimą, kad kiekviena iš bendrovių – užsakovių prisiima individualius ir savarankiškus įsipareigojimus ieškovei sutarties galiojimo ir vykdymo metu. Sutarties 4.12 punkte nustatyta, kad sumokėti už suteiktas paslaugas įsipareigoja „bendrovė“ (vienaskaita), t. y. kuri nors viena iš sutartį pasirašiusių bendrovių (atsakovė, bendrovė „OOO Arvi NPK“ ar UAB „Baltkalis“), o ne visos „bendrovės“ kartu. Sutarties šalis, turinti pareigą atsiskaityti pagal sutartį su ieškove, pagal sutarties 5.1 punktą taip pat įvardijama vienaskaita – bendrovė. 2015 m. spalio 19 d. sutarties šalys pasirašė priedą Nr. 2 prie sutarties, kuriuo susitarė, kokia tvarka bus nustatoma, kuri iš trijų bendrovių turės pareigą atsiskaityti su ieškove už suteiktas paslaugas. Priedo 4 punkte nustatyta, kad visas išlaidas, susijusias su mokėjimais pagal sutartį, privalo apmokėti bendrovė, kuri atlieka mokėjimus. 2016 m. vasario 9 d. po sutarties priedo pasirašymo surašytame užsakyme, iš kurio ieškovė kildina tariamą savo reikalavimo teisę į atsakovę, nustatyta, kad mokėtoja yra bendrovė „OOO Arvi NPK“. Dėl to pagal sutarties 4.12, 5.1 punktus ir jos priedo 4 punktą būtent bendrovei „OOO Arvi NPK“ atsirado pareiga sumokėti ieškovei. Ieškovė žinojo, kad paslaugas teikia bendrovė „OOO Arvi NPK“ ir kad būtent ši atsiskaitys, tai patvirtina ir aplinkybės, jog sąskaitas faktūras už suteiktas paslaugas ieškovė visų pirma išrašė bei pateikė bendrovei „OOO Arvi NPK“, taip pat būtent jai pateikė pretenziją dėl užsakymo apmokėjimo. 

19.3.                       Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimo, kad susitarimą dėl prievolės ir jos solidarumo sudaro prievolės šalys, t. y. skolininkas ir kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-377-695/2017), netinkamai taikė CK 6.193 straipsnio 5 dalį, nenustatė tikrosios sutarties šalių valios. Apeliacinės instancijos teismas netyrė ir nevertino ginčo sutarties turinio, neišskyrė ir neaptarė konkrečių sutarties punktų, kurie tiesiogiai susiję su ginčo šalių atsakomybe, neatsižvelgė į sutarties priedus, šalių valią ir susirašinėjimą. Ginčo sutartyje buvo konkrečiai aptarta šalių atsakomybė, todėl apeliacinės instancijos teismas neteisingai nusprendė dėl ginčo šalių solidariosios atsakomybės. Atsakovė neturi jokios prievolės (nei solidariosios, nei dalinės, nei subsidiariosios) atsiskaityti pagal pateiktą užsakymą.

19.4.                       Apeliacinės instancijos teismas neįvertino ir atidžiai neištyrė ginčo šalių pateiktų įrodymų ir reikšmingų aplinkybių, todėl netinkamai taikė proceso teisės normas (CPK 14, 185, 260 straipsniai) ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, suformuotos aiškinant teismo pareigą išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti bylos faktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-421/2015; 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115-916/2018). Apeliacinės instancijos teismas neištyrė sutarties turinio, todėl neįvertino, kad nei sutarties 4.12 punktu, nei kokia kita sutarties nuostata neįtvirtintas prievolės atsiskaityti su ieškove solidarumas, priešingai, nustatyta, kad pareigą atsiskaityti turės tik viena iš bendrovių – „OOO Arvi NPK“, atsakovė arba „Baltkalis“, priklausomai nuo to, kuri iš jų yra nurodoma kaip mokėjimus atliekanti šalis. Teismas neatsižvelgė į bendrovės „OOO Arvi NPK“ atsiliepime į ieškinį išdėstytą poziciją, t. y. kad ji pripažino, jog paslaugos vykdant ginčo užsakymą buvo suteiktos bendrovės „OOO Arvi NPK“, kuri visada tiesiogiai bendradarbiavo su ieškove tiek dėl krovinių ekspedijavimo paslaugų teikimo, tiek dėl užsakymų bei kitų sąlygų ir atsiskaitinėjo už jai suteiktas paslaugas, o ieškovė atstovaudavo bendrovei „OOO Arvi NPK“ Lietuvos muitinėje tvarkant krovinių muitinės dokumentus. Bendrovė „OOO Arvi NPK“ taip pat nurodė, kad net ir šio konkretaus užsakymo, dėl kurio vykdymo kilo ginčas, atveju ji su ieškove bendravo tiesiogiai ir kad sutartis nenustato solidariosios sutarties šalių atsakomybės, o ši pagal CK 6.6 straipsnio 1 dalį nepreziumuojama. Be to, apeliacinės instancijos teismas neanalizavo aplinkybių, dėl kurių nebuvo atsiskaityta su ieškove pagal sutartį. Atsiliepime į ieškinį bendrovė „OOO Arvi NPK“ nurodė, kad atsisakė atsiskaityti su ieškove pagal užsakymą, nes paslaugos buvo suteiktos nekokybiškai – vagonų perkrovos metu buvo nustatytas 3,54 t NPK trąšų trūkumas. 

20.       Ieškovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti ir apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

20.1.                      Atsakovė nepagrįstai remiasi trečiojo asmens bendrovės „OOO Arvi NPK“ atsiliepimu, nes jis teismui buvo pateiktas pavėluotai, netinkama forma ir prie bylos nėra pridėtas, todėl teismai šio atsiliepimo ir prie jo pateiktų priedų nevertino.

20.2.                      Teismai pagrįstai įvertino, kad sutartis su ieškove buvo sudaryta kelių ūkio subjektų, kad ieškovė turėjo tikslą sudaryti sutartį su visomis ieškinyje nurodytomis bendrovėmis, nes jai buvo žinoma aplinkybė apie jų tarpusavio ryšį, kad užsakymą dėl trąšų pakrovimo iš vagonų į 74 konteinerius ieškovei pateikė atsakovė. Atsakovė užsakyme nurodė, kad mokėjimus pagal sutartį įvykdys trečiasis asmuo bendrovė „OOO Arvi NPK“. Atsakovės užsakymą pasirašė trąšų pardavimo direktorius T. V.. Užsakymo turinys patvirtina, kad atsakovė ir trečiasis asmuo bendrovė „OOO Arvi NPK“ veikė bendrai, t. y. atsakovė pateikė užsakymą, o mokėjimą turėjo atlikti bendrovė „OOO Arvi NPK“.

20.3.                       Sąžiningai ir laikantis CK 6.193 straipsnio 1 dalies nuostatų aiškinant sutarties dalyką (sutarties 1.1 punktas) matyti, kad atsakovė su trečiaisiais asmenimis kartu siekė sudaryti šią sutartį ir ne kiekviena atskirai, o visos kartu, bendrai prisiėmė įsipareigojimus ir atsakomybę dėl krovinio gabenimo per Klaipėdos uoste esančius sandėlius ir kartu įsipareigojo ieškovei mokėti sutartyje nustatytomis sąlygomis už paslaugas, susijusias su krovinio eksportu.

20.4.                      Atsakovė nepasisako dėl teismų nustatytos esminės aplinkybės, kad būtent atsakovė nepaneigė solidariosios paslaugų gavėjų atsakomybės prezumpcijos ir ieškovė pagrįstai prašė teismo skolą priteisti iš atsakovės. CK 6.6 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu. Teismai solidariosios atsakomybės atsiradimą siejo būtent su įstatymo pagrindu, t. y. CK 6.6 straipsnio 3 dalimi.

20.5.                      Teismai tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir šalių paaiškinimus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl šalių teisinių santykių kvalifikavimo siekiant nustatyti atsakomybės rūšį  

21.        CK 6.6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bendrasis principas, kad solidarioji prievolė nėra preziumuojama, išskyrus įstatymo nustatytas išimtis. Tai reiškia, kad galioja priešinga prezumpcija, jog prievolė yra dalinė, jeigu neįrodyta priešingai. Šią prezumpciją gali paneigti įstatymas ar šalių susitarimas, nustatantis, kad prievolė yra ne dalinė, bet solidarioji. Vadinasi, asmuo, kuris remiasi solidariąja prievole, turi nurodyti konkrečią teisės normą, reglamentuojančią tokią prievolę, arba įrodyti esant šalių susitarimą dėl solidariosios atsakomybės taikymo.

22.       Prievolės solidarumas reiškia, kad kreditorius turi teisę reikalauti, jog prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad solidarioji prievolė skirta kreditoriaus interesų apsaugai, nes vieno bendraskolio nemokumas neturi įtakos prievolės kreditoriui įvykdymui. Esant solidariajai prievolei pareiga neskaidoma į dalis ir, nors yra keletas skolininkų, prievolės dalykas išlieka vientisas, nedalomas, o solidarusis skolininkas yra visos prievolės šalis. Kitaip tariant, kreditoriui solidarieji skolininkai turi vieną bendrą skolą ir visi, iki bus grąžinta visa skola, turi pareigą ją grąžinti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2011 ir 2018 m. balandžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-313/2018 32 punktą bei šiose nutartyse nurodytą kasacinio teismo praktiką).

23.       Bylą nagrinėję teismai laikėsi nuostatos, kad 2015 m. rugpjūčio 15 d. tarp šalių – ieškovės UAB „Golfinas shipping agency“ ir bendrovių UAB „Arvi fertis“, UAB „Baltkalis“ bei „OOO Arvi NPK“ buvo sudaryta su atlygintinų paslaugų teikimu susijusi sutartis, o pagal tokio pobūdžio sutartį skolininkų solidarioji pareiga preziumuojama (CK 6.6 straipsnis 3 dalis).

24.       Teisėjų kolegija nesutinka su bylą nagrinėjusių teismų išvada, kad tarp šalių buvo susiklostęs atlygintinų paslaugų teikimo teisinis santykis. Nors pati sutartis pavadinta „paslaugų“, tačiau, vertinant jos objektą bei šalių įsipareigojimus, ji kvalifikuotina kaip ekspedicijos teisinis santykis; tai patikimai patvirtina sutarties 1.1 punkte pateiktas sutarties dalyko apibūdinimas. Pagal CK 6.824 straipsnio 1 dalį krovinių ekspedijavimas – tai krovinių vežimo organizavimas ir su tuo susiję veiksmai, nurodyti krovinių ekspedijavimo sutartyje.

25.       Tinkamas sutarties teisinis kvalifikavimas yra lemiantis sprendžiant, ar galios klientų solidariosios atsakomybės prezumpcija pagal CK 6.720 straipsnio 7 dalį. CK 6.716 straipsnio 3 dalis nustato, kad šio skyriaus normų nustatytos taisyklės (XXXV skyrius) taikomos teikiant audito, konsultacinių, asmens sveikatos priežiūros, veterinarijos, informacijos, mokymo, turizmo ar kitokias atlygintinas paslaugas, išskyrus paslaugas, teikiamas pagal šios knygos XXXIII, XXXIV, XXXVI, XXXVIII, XL, XLI, XLII, XLIV, XLVI, XLVII, L skyriuose nustatytas taisykles. Ekspedicijos sutartis būtent patenka prie išimčių, nes yra reglamentuota CK šeštosios knygos XLI skyriuje, todėl jai netaikomos bendrosios atlygintinų paslaugų taisyklės. Todėl darytina išvada, kad ieškovės nurodytu teisiniu pagrindu negali būti taikoma ir solidarioji atsakomybė pagal CK 6.6 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą prezumpciją.

26.       Nors ir klaidingai pripažinę (žr. nutarties 23, 24 punktus), kad tarp sutarties šalių buvo sudaryta su paslaugų teikimu susijusi sutartis, teismai taip pat paraleliai analizavo šalių sudarytos sutarties turinį ir sprendė, jog ir iš sutarties sąlygų akivaizdi išvada apie sutarties šalių valią sutartimi įtvirtinti solidariąją šalių atsakomybę.

27.       Kiekviena sutartis, iš kurios kyla teisminis ginčas, teismo aiškinama ir teisiškai kvalifikuojama pagal jos turinio sąlygas. Sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose ir suformuluotos kasacinio teismo praktikoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-507-219/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

28.       Esant ginčui dėl sutarties sąlygų turinio, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties šalių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Jeigu šalių tikrųjų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507-219/2015).

29.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad išvadą dėl solidariosios atsakomybės pagal 2015 m. rugpjūčio 15 d. sutartį bylą nagrinėję teismai padarė nepažeisdami sutarčių aiškinimo taisyklių bei įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų. Tai, kad sutartyje neįrašytas ir nevartojamas žodis „solidariai“ ar pan., nereiškia, kad sutarties turinio analizė, jos sudarymo ir vykdymo aplinkybės neleidžia nustatyti prievolės solidarumo.

30.       Bylą nagrinėję teismai pagrįstai akcentavo svarbias aplinkybes, nustatant prievolės solidarumą,  – buvo sudaryta dvišalė sutartis, kurioje vienos iš sutarties šalių pusėje nustatytas asmenų daugetas – UAB „Baltkalis“, „OOO Arvi NPK“ ir UAB „Arvi fertis“. Ieškovė, jau pareikšdama ieškinį, nurodė turėjusi interesą sudaryti vieną sutartį su visomis sutarties bendrovėmis, nes jai buvo žinoma aplinkybė dėl bendrovių priklausymo bendrai įmonių grupei „Arvi“. Pastarosios aplinkybės atsakovė byloje nepaneigė. Interesas nustatyti solidariąją prievolę yra praktinis, nes kai prievolė yra solidarioji, kreditorius turi garantiją, kad vieno skolininko nemokumas neturės įtakos prievolės įvykdymui, nes bus galima reikalauti, jog ją įvykdytų kitas, mokus bendraskolis.

31.       Teismų išvada dėl prievolės solidarumo patikimai pagrįsta ir kitais bylos duomenimis, t. y. 2016 m. vasario 9 d. užsakymo dėl pakrovimo paslaugų turiniu, šalių komunikavimu elektroninėmis priemonėmis dėl užsakymo pateikimo ir vykdymo turinio ir kt.

32.       Nustatyta, kad ieškovė krovinio ekspedijavimo paslaugą suteikė. Nė viena iš bendrovių (atsakovė ar tretieji asmenys) pretenzijų ieškovei dėl ekspedijavimo paslaugos kokybės nepateikė, o esant pagrįstai nustatytai solidariajai atsakomybei pagal sutartį, buvo pagrindas patenkinti ieškovės reikalavimą atsakovei.

33.       Atsakovė kasaciniu skundu nurodo, kad bylą nagrinėjusių teismų išvada dėl solidariosios atsakomybės nustatymo neatitinka kasacinio teismo formuojamos praktikos (žr. nutarties 19.1 punktą).

34.       Teisėjų kolegija nurodo, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo priimti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, kad nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (iš anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-186/2009; 2015 m. kovo 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-118-219/2015; kt.).

35.       Atsakovės kasaciniame skunde nurodoma kasacinio teismo praktika formuota kitokio pobūdžio pagal faktines aplinkybes bylose. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo  6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118-219/2015 priimta byloje, kurioje solidarioji atsakomybė kildinama iš deliktinių santykių, o 2016 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165-313/2016 priimta sprendžiant dėl faktoringo teisinių santykių ir konstatuojant skirtingais pagrindais atsirandančią solidariąją prievolę: vienam iš atsakovų – pagal įstatymą, kitam – pagal sutartį.

36.       Remdamasi nurodytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad nenustatytas pagrindas pakeisti ar panaikinti bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus (CPK 346 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

37.       Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 15,30 Eur tokių išlaidų. Atsižvelgiant į kasacinės bylos teisinį rezultatą, jos priteistinos iš atsakovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

        Priteisti iš atsakovės UAB „Arvi fertis“ (j. a. k. 300632946) 15,30 Eur (penkiolika Eur 30 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų kasaciniame teisme įteikimu, atlyginimo į valstybės biudžetą (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                        Alė Bukavinienė        

                                        Virgilijus Grabinskas

                                        Birutė Janavičiūtė